2013 m. gegužės9d. /Ketvirtadienis/ Nr. 105(13 530 by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. gegužės 9 d. / Ketvirtadienis / Nr. 105 (13 530)

1,99 Lt

VERSLAS

KULTŪRA

Dėl medienos pardavimo užvirė aistros 11p.

J.Domarkas: visi orkestrai kvėpuoja tuo pačiu oru 12p.

Renkantis, kas pateks amžinybėn 13p.

Medikai

Seime radosi Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kad piniginė socialinė parama gyventojams taptų savarankiška savivaldybių funkcija ir būtų mokama iš jų biudžetų. Merijų atstovai teigia tam neprieštarausiantys, jei savivaldybių biudžetai bus padidinti tiek, kiek paramai lėšų valstybė skiria dabar. 4p.

pražysta socdemų

rožėmis

JURGA TVASKIENĖ

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtas ilgiau kaip 10 metų dirbančių ligoninių vadovų keitimo procesas tik įsibėgėja, medikai baiminasi, kad postus išsaugoti padės ne kompetencija, bet lojalumas valdančiajai partijai. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga rengiamus konkursus vadina politizuotais.

UŽSIENIS

Kur dingo B.Berezovskio turtai

Ne kartą ir ne vienos politinės organizacijos įkalbinėtas prisidėti, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga prieš kiek daugiau nei mėnesį švarko atlapą papuošė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) simboliu - ženkleliu su raudona rože. 20 metų ligoninei atidavęs medikas LSDP gretas papildė įsibėgėjant sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio paskelbtiems konkursams atrinkti naujus ligoninių vadovus.

5p.

V.P.Andriukaitis: “Esu tikras, kad konkursus laimės geriausi kandidatai: tam yra ir skaidri griežtų reikalavimų struktūra, ir profesionali, patyrusi komisija. Viskas protokoluojama, viskas vieša.” Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Kultūros taryba: persijota, bet nepatvirtinta Dar ankstesnio kultūros ministro, dabartinio ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno pradėtas kurti naujas darinys - Lietuvos kultūros taryba (LKT) - jau regi dienos šviesą. Tačiau atrinktų jos narių Vyriausybė neskuba tvirtinti.

LKT, kuri iš Kultūros ministerijos perims su lėšų skirstymu susijusias funkcijas, turėtų pradėti dirbti birželio pradžioje. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pateikė Vyriausybei tvirtinti šios biudžetinės įstaigos valdytojus ir narius, kurie priims sprendimus, tačiau vakar tas klausimas ministrų kabineto

liko nesvarstytas. Į LKT pirmininkus iškeltos trys kandidatūros - kultūros vadybininkės Dainos Urbanavičienės, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ir dailininko Sauliaus Valiaus. Kultūros ministras LKT pirmininke siūlo skirti sostinės tarybos narę D.Urbanavičienę. 3p.

Iš Rusijos pabėgęs verslininkas Borisas Berezovskis, kovą rastas negyvas savo namuose Didžiojoje Britanijoje, vakar buvo tyliai palaidotas Sario grafystėje. Nepasitvirtino gandai, kad amžinojo poilsio jis atguls Rusijoje, mat dauguma artimųjų seniai gyvena Vakaruose. B.Berezovskis labai aštriai kritikavo Kremlių ir pralaimėjo bylą kitam turtuoliui iš Rusijos - tai jam atsiėjo milžiniškus pinigus. Buvusį oligarchą ištikęs finansinis krachas galėjo ir pastūmėti jį į mirtį. Žurnalas “Forbes” pamėgino pasekti, kaip p. milijardierius viską prarado. 8

ORAI Karšta, debesuota su pragiedruliais, numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Temperatūra dieną 23-26 laipsniai.

19p.

2013 05 09

Komentarai ir debatai

Ko norime iš mokslininkų - išmanymo ar tarnavimo? JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Regis, mūsų šalyje geru tonu imama laikyti politizuotus pamokymus specialistams, ypač kalbininkams ir istorikams. Vieni galbūt taip daro kieno nors užsakymu, kiti - dėl profesinių žinių stokos, kai samprotaujama “iš bendro išsilavinimo”. O apie kalbą, istoriją itin lengva samprotauti, nes tai, kas šios srities specialistams yra jų tyrinėjimų objektas, kitiems visuomenės nariams yra įprastinė gyvenimo aplinka, buities dalis, kaip oras, laikas, namas, duona. O ko norima iš buities? Patogumo. Patrauklumo. Komforto. Kokybė prisimenama tik tada, jei ji nereikalauja papildomų investicijų (pinigų, laiko, fizinių ir dvasinių pastangų) iš paties vartotojo. Nes tai jau nebepatogu. Dar “nepatogiau”, net suerzina, kai specialistai, kuriems valstybės pavesta prižiūrėti taisyklingą valstybi-

nės kalbos vartojimą, ima ne nuolankiai patarinėti, bet kietai reikalauti. Jie įsitikinę, kad atlieka savo pareigas, o ambicingi kalbos vartotojai, kurie dar atskiria daiktavardį nuo būdvardžio ir pataiko parašyti nosinę ten, kur reikia, mano, kad kalbininkai įvedinėja diktatūrą. Ką daryti? Paprasčiausia ir vartotojui, matyt, patogiausia būtų atsisakyti kokybės kriterijaus. Paskelbti, kad jis nesuderinamas su demokratija ir individo teisėmis. Pareikalauti specialistų, kad jie užmirštų savo profesijos į(si)pareigojimus ir skelbtų tuos rezultatus ar rekomendacijas, kurios patogios žiniomis ir atsakomybe tautai neapsunkintam masiniam vartotojui. Arba, kaip trumpai drūtai suformulavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Vytautas Ališauskas viename interviu, “kalbininkas turi būti tarnas, o ne diktatorius”. Gal tai pastangos pašmaikštauti? O gal jis pagarsino kai kurių politikų siekį, kurį vengia viešai pripažinti patys politikai, diktuoti kalbininkams? Kas yra tarnas? Samdytas, vykdantis šeimininko, pono valią žmogus. Tenka pripažinti, jog tarp lituanistų

netrūksta žmonių, “tarnaujančių” ponams politikams, o ne ieškančių objektyvios tiesos. Vieni “tarnai” lengva ranka atiduoda atsakomybę už lietuvių kalbos ateitį į politikų rankas, kiti, “labai pažangūs”, pritaria išvedžiojimams, kad asmens pavardė nesanti įprastinė kalbos sistemos dalis. Tačiau kitų (nepažangių?) kalbininkų nuomone, tiek asmenų pavardės, tiek

Kalba yra ne vieno žmogaus, ne vienos institucijos, o visos tautos kolektyvinės veiklos produktas. miestų ar upių pavadinimai yra normali kalbos sistemos dalis, priklausanti specifines funkcijas atliekančių tikrinių daiktavardžių pogrupiui. Jie turi lietuvių kalbos daiktavardžiams būdingą žodžio struktūrą: šaknį, galūnę, priesagas ir pan., turi kilmę, t. y. galima nustatyti, ar tai - gimtosios kalbos darinys, ar svetimžodis, skolinys. Kai Kazimieras Būga ir kiti kalbi-

ninkai, remdamiesi būtent lingvistiniais metodais, atkūrė lietuviškas mūsų didžiųjų kunigaikščių vardų formas iš sulenkintų ar surusintų jų rašytinių variantų, niekas neprotestavo ir nerypavo, kad to negalima daryti, nes vardai nesą kalbos sistemos dalis. Jei anie kalbininkai būtų vadovavęsi nūdienos modernistų išvedžiojimais, tebevadintume savo kunigaikščius Jagiello, Vitovt ar Vitold, Olgierd, Svidrigiello ir pan. Kadangi kalba yra ne vieno žmogaus, ne vienos institucijos, o visos tautos kolektyvinės veiklos produktas, kalbininkai turėtų “tarnauti” tą kalbą kūrusiai tautai, savotiškam kolektyviniam “šeimininkui”. Deja, kolektyvas, kaip jau įsitikinome per socializmo statybos dešimtmečius, yra prastas šeimininkas. Nes neišvengiamai atsiranda koks nors įžūlesnis, apsukresnis tomaševskis ar liberalasanglomanas ir vikriai išstumia lietuvių kalbą į valstybės užribį, kaip jau yra buvę mūsų istorijoje. Prisiminkime, su kokiais kalbos “perlais” pasitiko lietuviai pirmąjį nepriklausomos savo valstybės dešimtmetį, kol kalbą ėmėsi tvarkyti “dik-

tatoriai” Jonas Jablonskis, K.Būga ir kiti jų bendražygiai. Jei ne jų pasiaukojanti intelektuali tarnystė lietuvių kalbos kultūrai, šiandien vietoj žodžio “degtukai” tebevartotume slavizmą “sierčikai”, vietoj žodžio “veidrodis” - “zerkolą” ir t. t., o apie vėluojantį traukinį tebesakytume kaip XIX amžiaus pabaigoje sakė Rytų Lietuvos gyventojai: “Pojezdas opozdavo.” Gražu? O juk ir tada buvo “modernistų”, kuriems lietuviški naujadarai atrodė lyg baidyklės, trukdančios kalbai “natūraliai” išsigimti į svetimybių prikimštą mišrainę. Žinoma, prasminga ir naudinga svarstyti, kaip kalbos tvarkytojai atlieka savo pareigas. Pastabų rasti nesunku. Manyčiau, kad diegiant naujas tarties ar rašybos normas stinga viešumo ir diskusijų su didesniu būriu lituanistų ir raštingų kalbos vartotojų. Kita bėda - lėtapėdiškumas, kai lietuviškas kokio nors skolinio atitikmuo imamas diegti tada, kai skolinys spėja įsitvirtinti kalboje, o ne iškart, vos jam pasirodžius. Tačiau riboti skolinių vartojimą būtina! Kalbai tai tik į sveikatą.

•

Seimo tribūna

Labai norėčiau žinoti tikrąją padėtį Su “Drąsos kelio” frakcijos nariu Vytautu Matulevičiumi kalbamės apie parlamentinio darbo aktualijas. - Esate Seimo naujokas, bet politikos užkulisiai jums, žurnalistui, pažįstami dar nuo Atgimimo laikų. Kaip politika atrodo iš vidaus? - Labai prieštaringas įspūdis. Viena vertus, dar akivaizdžiau įsitikinau, kad mūsų valstybė per nepriklausomybės dešimtmečius išsiugdė nemažai aukšto lygio politikų. Tai profesionalai, gerai išmanantys tiek parlamento, tiek vykdomosios valdžios specifiką ir mokantys kovoti už savo partijų interesus. Nemanau, kad jie šiuo požiūriu kuo nors nusileidžia kolegoms iš Vakarų. Tačiau yra ir kita pusė, kurią pajutau tapęs Seimo nariu. Tai - stulbinamas vertybinės orientacijos nebuvimas. Nėra to, ko mūsų politikai nepadarytų dėl galimybės patekti į valdžią ir kuo ilgiau joje išlikti. Dėl šito tikslo paminami bet kokie principai, net nesibodima pasitelkti į sąjungininkus asmenis, kurie teisiami už valstybės apgaudinėjimą. Taip politikams keliamų reikalavimų kartelė nuleidžiama iki lygio, kuris daro gėdą valstybei. Apie ką dar galima kalbėti, jei pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas pirmininkavimą parlamento posėdžiams nuolat derina su sėdėjimu kaltinamųjų suole? Ši padėtis - anomalija. Tas politikas pirmiausia turėjo išsiaiškinti savo san-

Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Matulevičius: “Apgulties padėtis, kurioje atsidūrėme, nepraeina be pėdsakų. Neslėpsiu - dėl to jaučiuosi prastai.” tykius su teisėsauga ir tik po to pretenduoti į postus. Tačiau jį parėmė socialdemokratai, nes jiems reikėjo “darbiečių” paramos formuojant Vyriausybę. Ar galima pasitikėti Vyriausybe, kuri grindžiama tokiais susitarimais, spręskite patys. - Dirbate Žmogaus teisių komitete. Kokių pokyčių reikėtų šioje srityje? - Didžiausia problema - neatitikimas tarp to, kas deklaruojama, ir

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

realaus gyvenimo. Teisės požiūriu galime save laikyti pažangia valstybe, bet vos tik piliečiai ryžtasi ginti savo teises, prasideda problemos. Galėčiau priminti kad ir tai, kaip už protesto akcijas buvo bandoma nuteisti Kovo 11-osios Akto signatarus ir visuomenininkus. Vadinasi, viskas gerai tik tol, kol tu su viskuo taikaisi, net su tuo, kas žemina tave kaip žmogų ir pilietį. Bet jei nesutinki, prieš tave metamos visos

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

įmanomos pajėgos. Neįtinkančiųjų ir kritiškai mąstančiųjų kompromitavimas jau pasiekė tokį lygį, kuris kartais net primena sovietinius laikus. Tai reiškia, kad mūsų valstybėje viršų paėmė jėgos, kurioms iš principo nepriimtinas save gerbiantis ir laisvas pilietis. Vienintelis būdas tai pakeisti - telktis pačiai visuomenei. Telkimosi požymių jau matome. - Seimas žengė pirmą žingsnį referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo link. Kokia jūsų nuomonė dėl dvigubos pilietybės? - Kaip maža tauta privalome pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis telkti po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius, o ne dėl mūsų pačių sukurtų kliūčių jų dalį tiesiog atstumti. Dvigubos pilietybės įteisinimas - viena tokių galimybių. Tai, kad parlamentinės partijos pagaliau ėmėsi šio reikalo, yra sveikintina. Bet jau iškilo problema nesusitariama dėl referendumo formuluotės. Mano požiūriu, čia nereikėtų išradinėti dviračio, juo labiau - siūlyti tai, kas gali tik sukiršinti sutarti linkusias partijas. Tą dviratį jau išrado Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas savo pernykštėje rezoliucijoje. - Parengėte įstatymo projektą, kuriuo į vieną darinį siūlote sujungti Specialiųjų tyrimų (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybas. Ką tai duotų? - Mūsų valstybė kenčia nuo to,

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

kad kova su nusikalstamumu specializacijos dingstimi yra perdėm išskaidyta. Kai tuo užsiima daug tarnybų, nėra deramo efektyvumo ir tvarkos. Esu tikras, kad būtinas tvirtas kumštis, ir tai įrodo kitų su nusikalstamumu sėkmingai kovojančių šalių pavyzdys. Pradėti nuo minėtų tarnybų sujungimo siūlau todėl, kad korupciniai ir finansiniai nusikaltimai yra glaudžiai susiję. Bet dabar jie tiriami atskirai. Pagalvokime, kam tai naudinga. Būtų mano valia, visus kovotojus STT pagrindu sujungčiau į vieną galingą tarnybą - kaip Federalinis tyrimų biuras JAV. - “Drąsos kelio” frakcija jau kurį laiką yra lyg po didinamuoju stiklu. Kaip vertinate susidariusią situaciją? - Ji tikrai nestandartinė. Bent jau aš apie Neringos Venckienės pasitraukimą į užsienį sužinojau tik iš žiniasklaidos. Apgulties padėtis, kurioje atsidūrėme, nepraeina be pėdsakų. Neslėpsiu - dėl to jaučiuosi prastai. Nebesuprantu, kas vyksta, nebežinau, ką sakyti žmonėms. Galiu tik daryti prielaidas. Neringa nuėjo va bank, tikriausiai prašys politinio prieglobsčio. Jei jis bus suteiktas, tai bus pergalė prieš mūsų politinę ir teisinę sistemą, jei ne ekstradicija, įkalinimas ir apkalta Seime. Labai norėčiau žinoti tikrąją padėtį.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 09

Dienos temos

Kultūros taryba: persijota, bet nepatvirtinta D.Urbanavičienės biografija

TOMAS BAŠAROVAS

Gimė 1976 m. Vilniaus universitete baigė istoriją, Vilniaus dailės akademijoje (VDA) - kultūros politiką ir kultūros vadybą. 2007-2010 m. VšĮ “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” dirbo specialiųjų renginių ir programos skyriaus vadove. Nuo 2010 m. dirba VDA projektų skyriaus vadove. D.Urbanavičienė - kultūros renginių organizatorė. Iš darbų geriausiai žinomi renginiai: Gatvės muzikos diena, “Tebūnie naktis!” Nuo 2010 m. - visuomeninio judėjimo “TAIP” narė. 2011 m. su Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija išrinkta į Vilniaus miesto tarybą.

Dar ankstesnio kultūros ministro, dabartinio ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno pradėtas kurti naujas darinys - Lietuvos kultūros taryba (LKT) - jau regi dienos šviesą. Tačiau atrinktų jos narių Vyriausybė tvirtinti neskuba. LKT, kuri iš Kultūros ministerijos perims su lėšų skirstymu susijusias funkcijas, darbą turėtų pradėti birželio pradžioje. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pateikė Vyriausybei tvirtinti šios biudžetinės įstaigos valdytojus ir sprendimų priėmėjus, tačiau vakar šis klausimas ministrų kabineto liko nesvarstytas. Teigta, kad Kultūros ministerijos parengtą nutarimo projektą reikia suderinti. Kai kuriems politikams kliūva siūloma LKT personalinė sudėtis.

Filtravo keliais etapais Į LKT narius iš viso pretendavo 58 kandidatai. Kultūros tarybos rinkikai, kuriuos delegavo kultūros ir meno organizacijos, po dviejų slapto balsavimo turų pretendentų sąrašą sumažino iki 20 kandidatų. Juos beveik mėnesį tikrino specialiosios tarnybos. Kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba (LKMT) iš 20 kandidatų atrinko 10. Ketveriems metams į LKT siūlomi kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas Vladas Braziūnas, menotyrininkė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidotas Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, kultūros vadybininkas, muzikos eduko-

D.Urbanavičienės kandidatūrai pritarė dauguma LKMT narių. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

logas Remigijus Vilys, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas ir tautinių mažumų atstovas, buvęs kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas. Į LKT pirmininkus buvo iškeltos trys - kultūros vadybininkės Dainos Urbanavičienės, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ir dailininko S.Valiaus - kandidatūros. Kultūros ministras LKT pirmininke siūlo skirti sostinės tarybos narę D.Urbanavičienę.

Vadovavosi rekomendacijomis Kaip teigė LKMT narė, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė, kultūros ministrui buvo pateiktos rekomendacijos dėl kandidatų. Tik tautinių mažumų atstovas S.Vidtmannas išimties tvarka, kaip to reikalauja įstatymas, be konkurencijos pa-

teko į dešimtuką. Dėl kitų kandidatūrų LKMT nariai balsavo. Į rekomendacijas, pasak Z.Bružaitės, ministras atsižvelgė. Jis nepaisė tik siūlymų į LKT įtraukti kompozitorių Mindaugą Urbaitį ir literatūrologą Kęstutį Valentiną Nastopką, nors jie surinko daugiausia LKMT balsų.

sritims, atsisakyta. “Žmonės, kurių nėra šiame sąraše, tikrai eis taip pat geras pareigas LKT ekspertų grupėse”, - LŽ pažymėjo ji. Anot D.Vencevičienės, siūlymų dėl LKT pirmininko kandidatūros ministras nesulaukė nei iš Vyriausybės, nei iš kultūros ir meno asocijuotų struktūrų. Todėl pritarta daugumos LKMT narių nuomonei į LKT pirmininkus skirti D.Urbanavičienę. LKMT narės Z.Bružaitės teigimu,

D.Vencevičienė: “Žmonės, kurių nėra šiame sąraše, tikrai eis taip pat geras pareigas LKT ekspertų grupėse.” Kultūros ministro patarėjos Dalios Vencevičienės teigimu, formuojant tarybą laikytasi principo, kad būtų atstovaujama kuo daugiau skirtingų meno ir kultūros sričių. Todėl kai kurių kandidatūrų, kartojantis atstovaujamoms

D.Urbanavičienė išmano kultūros vadybą, yra susipažinusi su kitų šalių patirtimi, jos vykdomi projektai yra tarptautinio masto. “Tai - jaunas, veržlus, komunikabilus, šiuolaikiškai mąstantis žmogus”, - sakė ji.

Kelia abejonių ir įtarimų Tačiau siūloma LKT personalinė sudėtis abejonių sukėlė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariui Gintarui Steponavičiui. Jis pasigedo platesnio kultūros ir meno sričių atstovavimo, regioniškumo principo taikymo. “Nėra teatro arba scenos menų, šokio ir kino atstovų. Nors geografinis atstovavimas numatytas teisės aktuose, realiai jo nėra”, - LŽ sakė G.Steponavičius. LKT pirmininko kandidatūros liberalas nekomentavo. Vilniaus tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius D.Urbanavičienės organizaciniais gebėjimais neabejoja. Tačiau jam įtarimų kelia politinis LKT formavimo kontekstas. “Reikia nepamiršti, kad šiai Vyriausybei vadovauja socialdemokratai. Tai, jog siūloma Artūro Zuoko partijos atstovė, tik dar labiau paaštrina gandus, kad jis prašosi pas socialdemokratus”, - aiškino V.Urbonavičius.

Atsakomybė teks ministrui Šiemet Seimas skubos tvarka sumažino LKT pirmininkui keliamus reikalavimus. Vietoj penkerių metų darbo patirties kultūros ir meno srityje - ne mažesnė kaip trejų metų vadovaujamo darbo ir veiklos kultūros bei meno srityje patirtis. “Suprantu, kad ši kandidatūra (D.Urbanavičienės - aut.) atitinka kriterijus”, - LŽ teigė Seimo narys Vytautas Juozapaitis, aktyviai priešinęsis reikalavimų LKT pirmininkui mažinimui. Anot jo, kandidatai į LKT perėjo sudėtingą atrankos sietą. “Dabar tai yra kultūros ministro atsakomybė pasirenkant tuos žmones. Šiandien neturiu jokio pagrindo kaip nors juos kvestionuoti”, - sakė parlamentaras.

•

Ministro sumanyta reforma atidėta pusmečiui RAIMONDA RAMELIENĖ

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkus visą mėnesį kaustęs nerimas atlėgo. Ministro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio sumanyta struktūrinė šios institucijos reforma dabar nebus vykdoma. Prieš Velykas visiems SAM darbuotojams išdalyti atleidimo lapeliai atšaukti. Ministerijos atstovų teigimu, svarbiausias motyvas, paskatinęs pristabdyti pertvarką, - liepą prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.

Informuos įsakymu “Reikšminga dalis darbuotojų dirba su pirmininkavimo klausimais, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis”, - LŽ aiškino ministro atstovas spaudai Julius Naščenkovas. Anot jo, apie tai, kad planuotos permainos atidedamos iki 2014 metų sausio 1-osios, SAM darbuotojai bus informuoti, kai tik V.P.Andriukaitis pasirašys įsakymą dėl datos nukėlimo. J.Naščenkovas priminė, kad įspėjimo lapeliai buvo įteikti atsižvelgiant į struktūrinius pertvarkymus, kurie buvo numatyti nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. “Struktūrinių permainų poreikis buvo aptartas ir ministerijos vadovybėje, ir su ministerijos darbuotojais - akivaizdu, kad reikalinga efektyvesnė schema, kuri ir buvo pasiūlyta. Tačiau struktūros pakeitimas, norint ne formalumo, o kokybės ir veikiančios sistemos, yra nevienadienis procesas, reikalaujantis didelio

darbo su darbuotojų kolektyvu”, aiškino ministro atstovas spaudai.

Kilo klausimų SAM pertvarkos planai nebuvo paslaptis ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK). Parlamentarams jie buvo pristatyti per išvažiuojamąjį posėdį į ministeriją. LŽ kalbinta SRK pirmininkė “darbietė” Dangutė Mikutienė pabrėžė, kad visas reformas reikia daryti civilizuotai, neskubant, su visomis šalimis aptariant parengtas koncepcijas. “Labai norėtųsi, kad naujovės būtų logiškos ir įdiegtos kultūringai”, - sakė ji. D.Mikutienė pripažino, kad svarstant SAM pertvarkos planus būta tam tikrų neaiškumų. “Kodėl nelogiškai tarp viceministrų paskirstytos funkcijos? Kodėl visi finansiniai srautai sutelkti vieno žmogaus rankose?” - abejonių sukėlusius pavyzdžius pateikė Seimo narė.

D.Mikutienė: “Labai norėtųsi, kad naujovės būtų logiškos ir įdiegtos kultūringai.” Atsirastų valdybos Pagal ministro patvirtintą naują struktūrą po reformos SAM turėtų būti trys valdybos, kurių dabar nėra. Vietoj 7 departamentų liktų 3, būtų įsteigta 16 savarankiškų skyrių (šiuo metu tokių yra 7), o 19 skyrių priklausytų departamentams arba valdyboms (dabar - 23). Itin susiaurėtų ministerijos kanclerio kompetencijos ribos. Jis daugiausia kuruotų tik ūkinius klausimus.

SAM valdininkai kurį laiką gali būti ramūs dėl savo darbo vietų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Visus ne ūkinius reikalus numatyta paskirstyti trims viceministrams. Pačiam ministrui būtų pavaldūs Sveikatos strateginės plėtros ir Ryšių su visuomene skyriai. Jo kompetencijai taip pat liktų Korupcijos prevencijos, Vidaus audito skyriai. Planuojama įkurti Motinos ir vaiko valdybą su dviem pavaldžiais skyriais - Nėščiųjų sveikatos ir Vaikų sveikatos priežiūros. SAM turėtų atsirasti ir LNSS (Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos) koordinavimo ir sveikatos priežiūros valdyba su penkiais skyriais bei Sveikatos stiprinimo valdyba su trimis skyriais. Viena šių valdybų būtų atsakinga už visų sveikatos įstaigų veiklos koordinavimą, elektroninės sveikatos projekto įgyvendinimą, ki-

ta rūpintųsi rizikos sveikatai valdymu, kurortologija, mitybos ir fizinio aktyvumo reikalais ir pan. Naujoje SAM struktūroje numatyta vieta ir netradicinei medicinai. Ketinama įkurti Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyrių. Atskiras skyrius būtų ir informacijai apie sveikatą skleisti, taip pat Epidemiologinės priežiūros skyrius.

Dalis kadrų keisis SAM duomenimis, šiuo metu ministerijoje dirba 239 darbuotojai. V.P.Andriukaitis yra pripažinęs, kad dėl struktūrinės pertvarkos dalis jų gali keistis. Eiti naujai kuriamas pareigas bus skelbiami konkursai. Kai kuriuos departamentus reorganiza-

vus į skyrius, anot ministro, reikės galvoti, ką jų darbuotojams pasiūlyti. “Juos gina įstatymas, taip pat yra pensinio amžiaus specialistų. Optimizuosime ir nagrinėsime, kiek liks, su kuo sutartys bus atnaujintos”, - yra sakęs SAM vadovas. Kiek kainuos pertvarka, jis nepatikslino, tik teigė, kad patvirtintas ministerijos biudžetas nebus viršytas. 2012 metų IV ketvirčio duomenimis, SAM vadovo mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 10 tūkst. litų, viceministro - 6,4 tūkst. litų, ministro patarėjo - 5 tūkst. litų, kanclerio - 8,4 tūkst. litų, departamento direktoriaus - 5,5 tūkst. litų, skyriaus vedėjo - 4,9 tūkst. litų, vyriausiojo specialisto - 3,6 tūkst. litų.

•

2013 05 09

Dienos temos

Trumpai PAŽYMA APIE INSULTĄ Rusijos medikai atsiuntė prokurorams pažymą, kad buvusiam Ūkio banko savininkui Vladimirui Romanovui - insultas. Kaip pranešė LNK “Žinios”, jis jau išleistas iš ligoninės Maskvoje, tačiau kol kas grįžti į Lietuvą neketina. “Gana įdomus atvejis, nes pagal mūsų Baudžiamojo proceso kodeksą pateisinama priežastis yra liga, kuri patvirtinta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma. Žmogus serga užsienio valstybėje, automatiškai ten jam niekas mūsų sveikatos apsaugos ministro patvirtintos pažymos neišduos”, - sakė prokuroras Simonas Minkevičius. Kai V.Romanovas grįš į Lietuvą, jam ketinama pateikti įtarimus dėl didelės vertės turto iššvaistymo. Buvusiam Ūkio banko savininkui gresia kalėjimas. Jis pats kaltę neigia.

Socialinė parama verčiama savivaldybėms KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nenorėjo laukti

Daugumoje savivaldybių piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimas priskiriamas ATMETA KRITIKĄ valstybės funkcijoms. Pataisomis siekiama skatinti pilietinę visuomenę, Premjeras Algirdas Butkevičius atmeta racionaliau naudoti valstybės biudželiberalų kritiką dėl kitoms reikmėms to lėšas. Mat nuo praėjusių metų penatiduodamų Europos Sąjungos (ES) lė- kioms savivaldybėms eksperimento šų, numatytų mokslo sričiai. “ES lėšų tvarka perdavus šias funkcijas buvo panaudojimo per mokslo slėnius klau- sutaupyta beveik 22 mln. litų. simas, tiksliau, grėsmė nepanaudoti jų Vietos savivaldos įstatymo pataisas laiku - konservatorių ir liberalų valdyįregistravo Seimo nariai Rimantas Jomo uodega, kuri velkasi dėl ankstesnės nas Dagys ir Liutauras Kazlavickas. Vyriausybės aplaidumo”, - sakė prem- Kaip LŽ teigė R.J.Dagys, registruoti jeras. Anot A.Butkevičiaus, nepanaupataisas, nelaukiant, kol tai padarys dotų lėšų suma gali siekti 460 mln. litų. Vyriausybė, paskatino delsimas. Buvęs švietimo ir mokslo ministras “Vyksta neaiškios derybos tarp SoGintaras Steponavičius vakar surengė cialinės apsaugos ir darbo bei Finanspaudos konferenciją, kurioje piktino- sų ministerijų. Yra pavojus, kad pasi, kad perskirstant ES lėšas mokslo sri- taisos nebus priimtos laiku. Jau pernai tis jų praras. kai kurios savivaldybės buvo pareiškusios norą prisidėti prie eksperimento. Tačiau to padaryti negalėjo”, - aišTIKRINA REAKCIJĄ kino jis. Anot parlamentaro, Seimo SocialiŠvietimo ir mokslo ministras Dainius nių reikalų ir darbo komitete šiuo Pavalkis teigia, jog svarstoma tikrinti, metu jau svarstomos kitų socialinę kaip pedagogai moka lietuvių kalbą ir paramą reglamentuojančių įstatymų kaip geba naudotis kompiuteriu. Anot pataisos. Jomis būtų numatyta, kad D.Pavalkio, mokytojų žinių tikrinimo savivaldybės turės spręsti dėl tų soidėjos kilo svarstant, kaip pagerinti cialinę paramą gaunančių asmenų, švietimo kokybę. Jas ministras trečiakurie atsisakys dalyvauti daugiabudienį pristatė Seimo Švietimo, mokslo čių renovacijos procese. Tačiau saviir kultūros komitetui. D.Pavalkio žovaldybės tai galės daryti tik tada, kai džiais, ši mintis tebėra idėjų lygio, apie piniginės socialinės paramos teikimas ją viešai prabilta siekiant įvertinti vibus savarankiška jų funkcija. suomenės reakciją.

Abejonių būta ir anksčiau

IŠKALBINGA STATISTIKA Gaudami kitos valstybės pilietybę Lietuvos pilietybės per metus netenka maždaug pusė tūkstančio žmonių. Tokią statistiką vakar Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje pateikė Migracijos departamento Vidaus reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė. Ji pabrėžė, jog kai kurie piliečiai Lietuvos pilietybės atsisako patys, bet didžiajai daliai asmenų pilietybė panaikinama gavus duomenų, kad jie tapo kitos valstybės piliečiais. BNS, LŽ

LŽ kalbinti savivaldybių atstovai pritarti rengiamoms pataisoms neskubėjo. Dar praėjusiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savivaldybes ne kartą ragino prisidėti prie tų penkių, kurios dalyvauja socialinės piniginės paramos sistemos pertvarkoje, ir taip sugriežtinti paramos gavėjų kontrolę. Tačiau savivaldybių vadovai baiminosi, kad toks žingsnis gali tapti nepakeliamu finansiniu akmeniu jiems po kaklu. Valdininkai neslėpė, kad jiems priimtinesnė tvarka, kai valstybės skiriamus pinigus tik išdalija. Savo abejones jie grindė tuo, jog nėra jokios garantijos, kad ateityje neišaugs ne-

Visą socialinės paramos naštą savivaldybės prisiimtų tik tada, jei būtų išpildytos kelios sąlygos. / LŽ archyvo nuotrauka

A.A.Greimas: “Kur kas svarbiau, kiek lėšų savivaldybės galės tam skirti.” darbas ir pretenduojančiųjų į socialinę paramą gretos. Kartu - ir pinigų šioms reikmėms poreikis. Savivaldybės jų ieškoti būtų priverstos savo biudžetuose. Būtent dėl to nuo dalyvavimo eksperimente pernai buvo susilaikiusios nemažai rajonų savivaldybių. Apie tai buvo prasitarę ir Klaipėdos bei kitų didžiųjų miestų atstovai.

Lems pinigai Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas teigė, kad jau šiuo metu savivaldybės ant savo pečių yra užsikrovusios visą paramos administravimo naštą. Todėl piniginės socialinės paramos skirstymo, kaip savarankiškos savivaldybių funkcijos, įtvirtinimas nebūtų kas nors netikėta. “Kur kas svarbiau, kiek lėšų savivaldybės galės tam skirti. Jei bus numatoma, kad paramai galėtume skirti maždaug tiek lėšų, kiek jų gauname iš valstybės biudžeto dabar, ir tiek padidės savivaldybių biudžetai, didelių problemų nekiltų”, - kalbėjo A.A.Greimas. Jis neslėpė, kad keblumų kiltų, jei lėšų mažėtų, o pretenduojančiųjų į paramą daugėtų, kaip buvo pernai. Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis LŽ teigė, kad jo vadovaujama savivaldybė jau nuo šių metų buvo pasiryžusi prisidėti prie penkių šalies savivaldybių, kurios dalyvavo

pilotiniame projekte. Mat pernai šiame rajone gaunančiųjų socialinę paramą rekordiškai padaugėjo . Ją gavo daugiau kaip 4,7 tūkst. gyventojų, vien pašalpoms išdalyta apie 10 mln. litų. Šiemet, mero teigimu, socialinės paramos gavėjų po truputį mažėja. “Socialinės paramos skirstymas savivaldybėms kaip savarankiška funkcija turėtų būti perduota tik su viena sąlyga - visos lėšos, kurias pavyktų savivaldybei sutaupyti, turėtų likti jos biudžete ir galėtų būti naudojamos kitoms socialinėms reikmėms. Tik tada tokioms įstatymų pataisoms pritartų savivalda”, - tikino V.Andrulis.

Daugiau teisingumo Kur kas optimistiškiau apie pataisas kalbėjo tų savivaldybių, kurios jau dalyvauja minėtame eksperimente, atstovai. Radviliškio rajono meras Darius Brazys LŽ neslėpė esąs patenkintas rezultatais. Mat praėjusiais metais savivaldybei pavyko sutaupyti apie 2,5 mln. litų iš socialinei paramai skirtų 15,5 mln. litų. Šiemet sutaupyti tikimasi dar daugiau pinigų. “Į paramos skyrimo procedūras įsitraukė bendruomenės, seniūnijos. Kiekvienoje seniūnijoje yra sudarytos tarybos, kurios dalyvauja skiriant socialinę paramą ir išsako savo nuomonę. Taip pat pateikia informacijos apie galbūt neteisėtai gaunančiuosius

socialines išmokas, žmones, kuriems tokia parama reikalinga, bet jie jos negauna”, - sakė D.Brazys. Anot jo, nors savivaldybėms tai prideda papildomo darbo, taip pasiekiama daugiau teisingumo.

Rengia kitas pataisas SADM valdininkai LŽ teigė, kad Seimo nariai be reikalo taip skubina Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Mat keisti reikia ir kitus įstatymus. “Šiuo metu SADM, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Savivaldybių asociacija yra gavusios Vyriausybės pavedimą parengti Piniginės socialinės paramos, Vietos savivaldos įstatymų pataisas bei numatyti Valstybės biudžeto finansinių rodiklių įstatyme tam reikalingas lėšas, nes funkcijas savivaldybėms norima perduoti kartu su lėšomis”, - LŽ sakė SADM Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina. Anot jos, pagal ministerijų rengiamas pataisas nuo 2014 metų šalies savivaldybėms savarankiškai funkcijai vykdyti būtų perduota ne visa socialinė parama, bet tik dalis jos - socialinių pašalpų mokėjimas. Kita paramos dalis - kompensacijos už šildymą ir vandenį - liktų savivaldybėms deleguota valstybės funkcija. S.Kulpinos tikinimu, penkios savivaldybės, kurios dalyvauja pilotiniame projekte, kitais metais jį baigs, ir jau nuo 2015-ųjų Lietuvoje turėtų įsigalioti bendra tvarka, kai už socialines pašalpas bus atsakingos savivaldybės, o už kompensacijas - valstybė.

•

2013 05 09

Dienos temos

Medikųatlapaipražystasocdemų rožėmis •1 p.

Atkelta iš

Dr. J.Sąlyga, kalbėdamas su LŽ, neslėpė pretenduojantis toliau eiti pareigas. Tačiau kalbėti apie motyvus, kodėl būtent šiuo metu apsisprendė tapti tos pačios partijos, kaip ir jo ligoninės steigėjos - Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) - vadovas V.P.Andriukaitis, nariu, nepanoro. “Mano įsitikinimai - tiek religiniai, tiek politiniai, - mano asmeninis reikalas. Daugiau nelabai norėčiau komentuoti”, - sakė daktaras.

Medikai bijo politikos “Mūsų sąjunga visada buvo apolitiška. Niekada nė vieno neklausėme, kam jis priklauso ar nepriklauso. O šiuo metu matome, kaip formuojamos komandos, girdime užkulisines kalbas, kad esą “tas socialdemokratas, tas turi pirmenybę”. Jeigu taip toliau eis, niekas nė nelauks tų 5 metų, kurie dabar numatyti gydymo įstaigos vadovo kadencijai: ateis nauja valdžia, nauja banga, ir vėl vyriausieji gydytojai bus keičiami! Galiu drąsiai pasakyti: pirmą kartą matau medicinos politizaciją”, - LŽ sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Edmundas Baltakis, nuo 1975 metų vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės ligoninei. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina, kad tiek jo atstovaujama institucija, tiek pačios gydymo įstaigos yra suinteresuotos skaidriais konkursais. “Esu tikras, kad konkursus laimės geriausi kandidatai: tam yra ir skaidri griežtų reikalavimų struktūra, ir profesionali, patyrusi komisija. Viskas protokoluojama, viskas vieša. Tiesa, mes siūlėme į komisiją įtraukti Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos atstovus, po atstovą iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. To padaryti nepavyko dėl teisinės bazės - svarstome galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus”, - tokį V.P.Andriukaičio atsakymą į LŽ klausimą, kaip galėtų pakomentuoti svarstymus apie privilegijas LSDP lojaliems konkursų dalyviams, perdavė jo atstovas spaudai Julius Naščenkovas. SAM pavaldžių sveikatos įstaigų vadovų konkursus V.P.Andriukaitis paskelbė dar kovo mėnesį. Remiantis 2011-aisiais Seimo priimtu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, pokyčiai laukia tų ligoninių, kurių vadovai dirba 10 ir daugiau metų: jie pareigas gali eiti ilgiausiai iki liepos 1-osios. SAM šiuo metu valdo 10 tokių įstaigų. Dar dešimtyje ministerijai pavaldžių ligoninių vadovų atranka bus vykdoma po metų ar kelerių. Konkursai naujiems vadovams orga-

E.Baltakis prognozuoja, kad liepos pradžioje vienu metu gali pasikeisti daugiau kaip pusė Lietuvos gydymo įstaigų vadovų. / “Šiaulių krašto” nuotrauka nizuojami ir savivaldybėms priklausančiose gydymo įstaigose. “Sveikatos sistema pasirengusi permainoms, ligoninėms reikia naujų idėjų, vadybos principų, naujo požiūrio į sveikatos sistemos problemas, - apie pertvarkas yra kalbėjęs V.P.Andriukaitis. - Todėl labai svarbu, kad konkursuose dalyvautų visi, kam rūpi sveikatos sistemos ateitis ir kas nori pasiūlyti sprendimus, kaip ją tobulinti.”

Šiuo metu ministerija konkursus vykdo pavaldžiose Vilniaus universitetinėje, Vilniaus psichiatrijos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio ligoninėse, Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje, Klaipėdos jūrininkų, Palangos reabilitacijos ligoninėse, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje “Palangos gintaras”, Kauno klinikose bei Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniko-

L.Labanauskas: “Jei per šiuo metu paskelbtus vadovų konkursus bus daugiau vertinamos ne dalykinės savybės, bet partinė priklausomybė, tai reikš, kad Lietuva dar iš to neišaugo.” Abejoja sėkme Vis dėlto vadovų kaitos procesas, anksčiau skambiai vadintas rotacija, nevyksta taip sklandžiai, kaip norėta. Pretendentų dalyvauti SAM skelbiamuose gydymo įstaigų vadovų konkursuose dokumentai turėjo būti teikiami iki balandžio 9 dienos, paskui, pratęsus terminą - iki balandžio 29osios. “Šiuo metu atranka dar nėra įvykusi”, - į LŽ klausimą apie pretendentus atsakė J.Naščenkovas.

je. Daugelio jų vadovai dirba jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininko E.Baltakio teigimu, ši organizacija neprieštarauja vykdomai pertvarkai, bet vis dėlto įspėja, kad vienu metu pakeitus daugiau kaip pusę gydymo įstaigų vadovų sistemai gresia sąmyšis. “Supraskite: vis dar tęsiasi krizė, medicinos finansavimas stringa, pirmajam pusmečiui skirta mažiau nei

ROTUOJAMI SAM PAVALDŽIŲ SVEIKATOS ĮSTAIGŲ VADOVAI Sveikatos įstaiga

Vadovas

Eina pareigas

Profesorė A.Pūrienė prisimena anksčiau vykusias su politika susipynusias ligoninių vyriausiųjų gydytojų atrankas. / Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka numatyta lėšų, kas bus antrąjį pusmetį, dar neaišku. Ir tokiu sunkiu metu vadovai, turintys patirties, išmokę prieš dešimtmetį smogusios Rusijos ekonominės krizės pamokas, keičiami naujais žmonėmis! Šitos idėjos autoriai nesuvokia, kokioje duobėje mes dar sėdime, ir kokias pasekmes tai sukels”, - kalbėjo jis. Abejonių, ar šiuo metu vykdomas sumanymas keisti ilgesnį laiką dirbančius vadovus atneš laukiamų rezultatų, neslepia ir 16 metų Vilniaus Žalgirio klinikai vadovaujanti profesorė Alina Pūrienė. “Jei reforma, kuri dabar daroma, viską smarkiai vers (o konkursai bendrojo profilio ligoninėse tikrai bus labai dideli), manau, ministrui gali būti sudėtinga ją įgyvendinti”, svarstė ji. Profesorė taip pat griežtai neneigė galimybės, kad atrankos į vadovų postus neapsieis be politinių poteksčių. “Pačiai su konkurso politizavimu susidurti neteko, bet galiu priminti anksčiau vykusius vadovų rinkimus, kad ir prieš kelerius metus buvusią situaciją dėl Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovo parinkimo. Tas procesas buvo labai politizuotas, ir manau, kad tie, kurie panašiai mato dabartinę situaciją, kažkiek tiesos pasako”, - aiškino A.Pūrienė. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko teigimu, valstybės tarnybos politizavimas yra Lietuvos yda. “Jei per šiuo metu paskelbtus gydytojų - vadovų konkursus bus daugiau vertinamos ne dalykinės savybės, bet partinė priklausomybė, tai reikš, kad Lietuva dar iš to neišaugo. Deja, manau, kad taip gali atsitikti”, - sakė jis.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Leonardas Streikus

Nuo 1989 m.

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

Dr. Valentinas Mačiulis

Nuo 1982 m.

Respublikinė Kauno ligoninė

Dr. Stasys Gendvilis

Nuo 1995 m.

Klaipėdos universitetinė ligoninė

Romaldas Sakalauskas

Nuo 2000 m.

Respublikinė Šiaulių ligoninė

Petras Simavičius

Nuo 1996 m.

Panevėžio respublikinė ligoninė

Česlovas Gutauskas

Nuo 1978 m.

Nuolatinė kaita

Klaipėdos jūrininkų ligoninė

Dr. Jonas Sąlyga

Nuo 1992 m.

Palangos reabilitacijos ligoninė

Virginijus Biskys

Nuo 1991 m.

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija “Palangos gintaras”

Zigmantas Paulauskas

Nuo 1990 m.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba

Šiuo metu bandomai įgyvendinti pertvarkai startą davė 2011 metų gruodžio 1-ąją Seimo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Panaši sistema veikė ir iki 2007 metų, kai valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą buvo priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Be to, ne vėliau kaip po trejų metų nuo sutarčių sudarymo vadovus privaloma

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Juozas Pundzius ligoninės Kauno klinikos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika prof. Alina Pūrienė

Nuo 1995 m. Nuo 1997 m.

Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis: “Šiuo metu Lietuvoje rotacija vykdoma diplomatinėje bei kai kuriose statutinėse tarnybose, keičiami teisėsaugos įstaigų vadovai. Pagal 2010 metais priimtus Vyriausybės įstatymo pakeitimus prie Vyriausybės bei ministerijų esančių įstaigų vadovams taip pat numatytos darbo kadencijos. Deja, Lietuva toli atsiliko nuo kitų Europos šalių vadovų valdymo srityje. Per pastaruosius kelerius metus priimta įvairių sprendimų bei pateikta siūlymų, tačiau, mano nuomone, geros aukštesniosios valstybės tarnybos sistemos dar neturime. Tam, kad kadencijų ar rotacijos sistema gerai veiktų, turi būti vykdomos kelios sąlygos. Pirma, vadovai turėtų būti skiriami ir atleidžiami atsižvelgiant į nuopelnus, o ne vadovaujantis politiniais motyvais, kaip dar neretai vyksta. Antra, trūksta rotacijos proceso teisinio reglamentavimo. Trečia, siekiant gerai veikiančios sistemos, reikia įdiegti daug vadybinių instrumentų: sukurti vadovų, į kurių lavinimą investuoja valstybė, rezervą, suformuoti patariamuosius organus darbuotojų atrankai ir pan. Ir, ketvirta, sistemai diegti reikia pinigų. Pavienis principo įtvirtinimas teisės aktuose, mano nuomone, neveiks.”

tvarka turėdavo atestuoti sveikatos apsaugos ministro sudaryta atestavimo komisija. Atestacijos neįveikę vadovai būdavo atleidžiami. SAM duomenimis, per kelerius metus buvo atestuoti keli šimtai vadovų, iš jų trys pripažinti netinkamais toliau vadovauti. 2007-aisiais tvarka buvo pakeista: gydymo įstaigų vadovai pradėjo dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis. 2011 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė ne tik grąžinti konkursus eiti vadovų pareigas, bet ir riboti vadovų kadencijas iki dviejų bei taikyti amžiaus cenzą (65 metai). Seimas sutiko tik įvesti 5 metus trunkančias kadencijas bei vadovų atranką konkurso būdu, bet kadencijų skaičius nėra ribojamas.

•

2013 05 09

Lietuva ir Europa

Stažuotėse mokaisi iš gabių ir išsilavinusių Vilniaus ir Centrinį Europos universitetus baigęs Mantas Pupinis šiuo matu stažuojasi Briuselyje Europos ekonomikos ir socialiniame komitete. Portale pažinkeuropa.lt jis išsakė savo nuomonę apie stažuotes Europos Sąjungos (ES) institucijose. Ją ir pateikiame LŽ skaitytojams Europos dienos proga. Šiek tiek nustebau, kai praėjusią savaitę pasirodė straipsnis apie tai, kad lietuviai nesiveržia stažuotis Europos Sąjungos institucijose. Iš asmeninės patirties tikrai būčiau spėjęs, kad lietuviai turėtų būti gana aktyvūs. Briuselio gatvėse išgirsti lietuvių kalbą - tikrai joks netikėtumas. Aišku, dauguma sutiktų lietuvių dirba ES institucijose, nuolatinėje atstovybėje ar privačiame versle. Tačiau ir stažuotojai sudaro nemenką Briuselio lietuvių dalį. Šiuo metu jų priimta net daugiau nei paprastai. Ta pati tendencija išliks ir kitą pusmetį dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai. Ir ne tik ES institucijos stengiasi priimti daugiau lietuvių kalbą mokančių žmonių, tą patį daro ir privatus sektorius. Todėl dabar stažuotis arba trumpai padirbėti Briuselyje lietuviai turi puikias galimybes.

Lietuviai nėra jau tokie nedrąsūs Žinoma, pateiktų paraiškų ir priimtų stažuotojų skaičius yra du skirtingi dalykai. Europos Komisija (EK) tradiciškai pristato labai aiškią šių skaičių statistiką. Ją panagrinėjus akivaizdu, kad lietuviai paraiškų pateikia vis daugiau. Praėjusiais metais į tiek spalio, tiek kovo mėnesį prasidedančias stažuotes Europos Komisijoje norėjo patekti apie 130 žmonių. Šių metų kovo mėnesio stažuotėms paraiškas jau pateikė 142, o spalio mėnesį - 175 lietuviai. Tai Lietuvos rekordas. Statistika skelbia, kad stažuotę paprastai laimi vienas iš aštuonių/dešimties lietuvių. Taigi konkursas nėra siaubingai didelis. Nors šiais metais stažuotis nori daugiau lietuvių, galima tikėtis, kad konkursas bus panašus dėl padidėjusio darbuotojų iš Lietuvos poreikio. Panagrinėjus EK pateikiamą statistiką akivaizdu, kad žinios apie nedrąsius lietuvius nevisiškai pagrįstos. Lietuviai sudaro apie 0,6 proc. Bendrijos gyventojų, o paraiškos iš Lietuvos sudaro apie 1 proc. gautų paraiškų. Tai-

Pasistažuoti kurioje nors ES institucijoje, kad ir Europos Komisijoje, tikrai verta. / AFP/Scanpix nuotrauka

Akivaizdu, kad žinios apie nedrąsius lietuvius nevisiškai pagrįstos. gi iš tikrųjų lietuviai gana aktyvūs, nors aktyvumu jiems įveikti italų, ispanų ir portugalų tikrai nepavyks. Šios trys šalys sugebėjo pateikti pusę visų paraiškų spalį prasidėsiančioms stažuotėms. Tam galimi du paaiškinimai. Pirmas, politiškai korektiškas, teigia, jog tokį šių šalių jaunimo aktyvumą galima paaiškinti siaubingu nedarbu savo krašte. Antras, labai nekorektiškas, aiškina, jog šių šalių piliečiai mėgsta darbus, kuriuose galima daug uždirbti per daug nepersistengiant. Norėtųsi tikėti pirmuoju.

Ar verta stažuotis ES Beveik neabejoju, kad kiekvienas lietuvis, stažavęsis ES institucijose, nedviprasmiškai atsakytų: “Tikrai verta.” Suabejotų gal tik tie, kurie stažavosi ne Briuselyje, o Liuksemburge, kur ES institucijos taip pat turi padalinių. Kiek teko girdėti, ten stažuotes atlikusiems žmonėms dažnai pritrūks-

ta aktyvaus socialinio gyvenimo. O vakarėliai ir naujos pažintys, patikėkite, tikrai labai svarbi stažuotės ES dalis. Be to, Briuselyje galima atrasti tiek naudingų profesinių kontaktų, tiek ir puikių draugų. Briuselyje verta stažuotis pirmiausia dėl to, kad ten galima pasisemti darbinės patirties institucijose, veikiančiose pagal geriausias Vakarų Europos viešojo administravimo tradicijas. Be to, tai proga padirbėti su puikiai išsilavinusiais ir labai gabiais žmonėmis. Visi žino, kad EPSO egzaminas, kurį būtina išlaikyti norint dirbti ES institucijose, tikrai labai sudėtingas, todėl būsimi bendradarbiai sugebės ir jus motyvuoti savo iniciatyvumu, patirtimi bei gabumais, iš jų bus galima daug ko išmokti. Dažnai skleidžiamas mitas apie tingius eurobiurokratus, kurie gauna daug pinigų, bet nieko neveikia. Tai visiška nesąmonė. Dauguma sutiktų ES darbuotojų mane sužavėjo įžvalgumu ir labai geru savo sričių išmanymu. Tad ES institucijose įgyta patirtis tikrai pravers grįžus į Lietuvą (ypač prisidės prie Lietuvos valstybės tarnybos ir konsultacinio sektoriaus tobulinimo) arba toliau dirbant Lietuvos labui Europos ar

pasaulio institucijose, kad ir Jungtinėse Tautose. Antra priežastis stažuotis ES - naujos pažintys. Jos apima tiek profesinius, tiek asmeninius ryšius. Būkime atviri, šiais laikais norint gauti darbą arba įstoti į gerą universitetą rekomendacijos yra labai svarbios. Ir ne šiaip rekomendacijos, o tikrai pelnytos ir nuoširdžios, todėl neužtenka tiesiog susipažinti su įtakingais žmonėmis. Geriausia kartu padirbėjus praktiškai įrodyti savo gebėjimus ir motyvaciją. Tuomet praktikos metu su jumis dirbę ES tarnautojai mielai rekomenduos jus būsimam darbdaviui. Labai pravers ir įdomios pažintys su kitais stažuotojais. Kaip sakiau, ten galima susirasti puikių draugų, su kuriais vertės pratęsti pažintį ateityje. Tuo stažuotė ES institucijose dažnai skiriasi nuo ERASMUS programos, dažniau orientuotos vien į pramogas, todėl jos dalyviai linkę per daug nesigilinti į esmę iki studijų užsienyje pabaigos. Tuo tarpu ES stažuotojai dėl didelio konkurso dažnai yra labai įdomūs žmonės, linkę ne tik pasilinksminti (nors tai ir užima tikrai ne mažiausią laiko dalį), bet ir nuoširdžiai iš esmės padiskutuoti įvairiomis temo-

mis (apie politiką, ekonomiką ir pan.). Trečia priežastis susijusi su antrąja tai susidūrimas su kitomis kultūromis ir kitokiais požiūriais. Žmonės, nestudijavę arba nedirbę užsienyje, ne tik labiau linkę prieštarauti skirtingiems požiūriams, bet ir dažnai net nebando arba nesugeba kitokio požiūrio suprasti. Stažuodamiesi ES tikrai sutiksite žmonių tiek iš Pietų, tiek iš Šiaurės, tiek iš Rytų Europos, kurių požiūriai į įvairias gyvenimo sritis bus labai skirtingi. Tai priverčia suprasti, kad paties turimas požiūris nėra vienintelis teisingas. Supratus kitus, lengviau įžvelgti ir savus trūkumus. Pavyzdžiui, prieš atvažiuodamas į Briuselį, buvau gana tvirtai įsitikinęs, kad krizę iš esmės sukėlė tingūs ir išlaidūs Pietų Europos gyventojai, todėl dabar jie ir turi kentėti už padarytas nuodėmes imdamiesi skausmingo taupymo. Atvykus čia, nuomonė smarkiai pasikeitė. Bet tai jau kito straipsnio tema. Trumpai tariant, stažuotė ES - visada tik teigiamas dalykas. Kad ir kokios išlaidų ir naudos analizės būtų pasitelktos, abejoju, ar kam nors pavyktų įrodyti priešingai. Statistika rodo, kad ir lietuviai vis geriau tai supranta ir vis aktyviau teikia paraiškas.

•

Laivas taranavo bokštą Konteinerinis laivas “Jolly Nero” Genujos uosto vandenyse įsirėžė į laivybos valdymo bokštą. Per incidentą trys žmonės žuvo, dar maždaug dešimt dingo vandenyje. Bokšte buvo apie 14 žmonių. Kai kurie jų įkrito į šaltą vandenį, kiti įstrigo lifte, kuris nugrimzdo į jūrą. Trys žmonės žuvo. Viena aukų, 30 metų Daniele Fratantonio, dirbo pakrančių apsaugos valdymo centre. Dviejų kitų žuvusiųjų tapatybė dar nenustatyta. Nelaimės vietoje plušėjo gelbėtojai. Jie karštligiškai nardė į tamsius uosto vieno judriausių Italijoje - vandenis ir ieškojo šešių ar septynių dingusiųjų. Dar keturi darbuotojai per nelaimingą atsitikimą buvo sunkiai sužeisti. Gelbėtojai pasitelkė ir dresuotus šunis, kad galėtų patikrinti, ar nuolaužose aplink bokštą nėra gyvų žmonių.

Dingusiųjų skaičius kol kas neaiškus, nes nelaimė įvyko keičiantis pamainai didžiuliame metaliniame bokšte. Jis pasviro 45 laipsnių kampu, kol galiausiai iš dalies sugriuvo. Manoma, jog trys žmonės įstrigo lifte. Narai po vandeniu jį bandė pasiekti ir atidaryti. “Išgirdau baisų trenksmą ir puoliau iš savo būdelės, - pasakojo uosto naktinis sargas Roberto. - Išvydau neįtikimą vaizdą: valdymo bokštas grėsmingai sviro.” Genujoje įsikūrusios kompanijos “Messina Line”, kuriai priklauso į laivybos valdymo bokštą atsitrenkęs “Jolly Nero”, darbuotojas patvirtino, “jog konteineriniam laivui išplaukiant iš uosto įvyko nelaimingas atsitikimas”, bet jis nurodė, kad nelaimės priežastys dar neaiškios. “Oro sąlygos buvo tobulos, nebuvo jokio vėjo, neplaukė jokie kiti laivai. Tokio dydžio laivas neturėjo daryti pavojingų manevrų”, - kalbėjo uosto administracijos vadovas Luigi Merlo. “Laivo manevras, remiantis iki šiol

paaiškėjusiomis negausiomis detalėmis, yra nesuvokiamas ir gali būti paaiškinamas tik mechaniniu gedimu”, - rašė “Il Secolo XIX”. Laikraštis taip pat citavo laivo kapitono žodžius: “Du varikliai, regis, sugedo ir mes praradome laivo valdymą.” Genujos meras Marco Doria sakė, kad italai gedi po šio “labai rimto nelaimingo atsitikimo... jis sukrėtė visą miestą”. Laivo savininkas Stefano Messina, kuris įvykus nelaimei tuoj pat atskubėjo į uostą, kalbėdamasis su žurnalistais vos tramdė ašaras: “Esame absoliučiai sukrėsti. Anksčiau nieko panašaus nėra atsitikę, mes apimti nevilties.” Genujos miesto prokurorai pradėjo tyrimą, o policija izoliavo “Jolly Nero” ir sulaikė jo kapitoną, kad galėtų apklausti. Į Neapolį turėjęs plaukti italų konteinerinis laivas yra beveik 200 m ilgio ir 30 m pločio, jo talpa - daugiau kaip 40 500 tonų.

•

AFP, BNS, LŽ

Metalinis bokštas, į kurį trenkėsi laivas “Jolly Nero”, pasviro 45 laipsnių kampu. / Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 05 09

Pasaulis

Rusijos pinigaikeliaujanežinoma kryptimi Jokia paslaptis, kad nemaža dalis lėšų, kurias generuoja Rusijos ekonomika, pačioje Rusijoje neužsibūna. Į klausimą, kur jos keliauja, portale geopolitika.lt bando atsakyti Viktoras Denisenka. Yra keletas būdų ištekinti pinigus iš šalies. Vienas jų - patikėti lėšas lengvatinio apmokestinimo zonose registruotoms kompanijoms arba užsienio bankams. Pavyzdžiui, Rusijos audito rūmų duomenimis, 2012 metais sandorių, kuriuos šalies įmonės sudarė per tokias kompanijas, apyvarta viršijo 10,1 trln. rublių. Didelė dalis šitokiu būdu Rusiją paliekančių pinigų taip niekada ir negrįžta.

Nerimas dėl saugumo Lėšų judėjimas pasaulyje - natūralus dalykas, tačiau šį procesą ne visada lemia tos pačios priežastys. Yra skirtumas tarp tikslinių investicijų į kitos valstybės ekonomiką ir siekio bet kokia kaina permesti turimus pinigus į saugesnę vietą. Ši intencija ir lemia kapitalo judėjimą iš Rusijos į užsienį, nes toje šalyje ne pati palankiausia aplinka kurti ir plėtoti verslą. Pagal palankumo verslui reitingą Rusija 2012 metais užėmė tik 112 vietą iš 185. Tačiau ne tai yra esminė rusų verslininkų problema. Nors laukinio kapitalizmo laikai Rusijoje baigėsi kartu su “pašėlusiu dešimtuoju dešimtmečiu”, ir šiandien neretai galima išgirsti apie “reiderinius” verslo užgrobimo atvejus,

Rusiški pinigai gali pasukti ir į Latviją. / ec.europa.eu nuotrauka nors Europoje. Tarp tokių vietų dažniausiai minimi Prancūzijos kalnų slidinėjimo kurortas Kurševelis ir Jungtinės Karalystės sostinė Londonas.

Kipro galvosūkis Viena populiariausių lengvatinio apmokestinimo zonų, į kurias plaukė Rusijos verslininkų kapitalas, buvo Kipras. Rusai jį dar labiau pamėgo, kai graikiškoji salos dalis įstojo į Europos Sąjungą (ES), o vėliau prisidėjo ir prie

Viena populiariausių lengvatinio apmokestinimo zonų, į kurias plaukė Rusijos verslininkų kapitalas, buvo Kipras. Ši nedidelė valstybė jiems tapo finansiniais vartais į ES. panaudojant jėgą ir klastą, paliekant teisėtą įmonės savininką ir be verslo, ir be pinigų. Pakanka prisiminti naftos kompanijos “Jukos” istoriją. Ji turėjo ne vien ekonominį, bet ir politinį atspalvį. “Jukos” vadovas ir savininkas Michailas Chodorkovskis atsidūrė už grotų, o pati kompanija buvo nusavinta bei išdraskyta. Tai verčia Rusijos turtuolius ieškoti ramesnės vietos savo pinigams laikyti. Be to, turtingiausi Rusijos žmonės mėgsta leisti laiką ne sostinėje Maskvoje ar šalies kurortuose, o kur

euro zonos. Ši nedidelė valstybė jiems tapo finansiniais vartais į ES. Tačiau Kiprui lengvatinio apmokestinimo rojaus statusas galiausiai virto daugelio problemų šaltiniu. Jo finansinė sistema, palyginti su ekonomika, neproporcingai išsipūtė (pirmiausia dėl indėlių, pritrauktų į bankus), be to, šalį užklupo sunkios ekonominės problemos, būdingos daugumai Pietų Europos valstybių. Kiprui prireikė didžiulio stabilizacinio kredito - apie 16 mlrd. eurų, bet ES sutiko skirti tik 10 milijardų, nurodydama, kad kitą su-

mos dalį sala turi generuoti pati. Pagaliau sprendimas buvo rastas, tačiau Kiprui teko paaukoti du savo bankus - “Bank of Cyprus” ir “Laiki”. Jų indėlininkams gresia dideli praradimai, bet labiausiai, tikėtina, nukentės Rusijos bendrovės ir piliečiai. Neoficialiai kalbama, kad Kipro krizė palietė ir Rusijos valdžiai artimų žmonių, ne vien paprastų verslininkų, interesus. Jie aktyviai naudojosi šios lengvatinio apmokestinimo zonos pranašumais ir laikė ten savo pinigus. Tačiau girdėti kalbų ir apie tai, kad pačios stambiausios žuvys iš Rusijos politikos bei verslo elito Kipre ne itin nukentėjo, nes ėmė pervesti pinigus į finansiškai stabilesnes vietas iškart, kai tik su didesnėmis ekonominėmis problemomis susidūrė Graikija.

Skirtingi vektoriai Dauguma Rusijos pinigų iš Kipro jau pabėgo arba dar pasitrauks pasitaikius progai. Tačiau kyla klausimas: kuria kryptimi jie judės toliau? Nors per Kipro krizės įkarštį kai kurie Rusijos valdininkai optimistiškai kalbėjo, kad pinigai grįš į Rusiją, dauguma analitikų skeptiškai vertina tokį scenarijų. Greičiausiai turtingi rusai ir didelės Rusijos kompanijos bandys permesti lėšas į naujas lengvatinio apmokestinimo zonas ar kaip nors

kitaip investuoti jas į stabilesnes rinkas. Pasirinkti tikrai yra iš ko, nes šiandien pasaulyje priskaičiuojama apie 70 lengvatinio apmokestinimo finansinių centrų. Rusiški pinigai gali judėti įvairiomis kryptimis, bet kol kas sunku pasakyti, kurios taps pagrindinės. Štai kelios iš jų. Rusų pinigai gali ieškoti naujo prieglobsčio kur nors Europoje. Analitiko Olego Dušino nuomone, tarp realiausių pretendenčių priimti iš Kipro bėgantį rusišką kapitalą gali būti Latvija ir Šveicarija. Pinigai taip pat gali nutekėti į Austriją, Vengriją, Maltą, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Andorą ar Estiją, mažiau tikėtina, kad jie pasuks į Skandinavijos šalis. Rusai, daugiau nepasitikėdami Europa, gali permesti savo lėšas ir į Aziją, pirmiausia - į Honkongą. Internete jau pasipylė kompanijų, pasirengusių padėti pervesti ten pinigus, skelbimai. Kipre esantis rusiškas kapitalas gali pasiekti ir Baltijos valstybes. Šiame kontekste dažniausiai minima Latvija, kurią ir anksčiau mėgo Rusijos verslo bei pramogų pasaulio atstovai. Apie Lietuvą paprastai nekalbama.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą Turtingi rusai gali gelbėti savo pinigus nebūtinai permesdami juos iš vienos lengvatinio apmokestinimo

zonos į kitą. Tarp Rusijos verslininkų ir net politikų gana populiarus būdas nutekinti lėšas į užsienį, investuojant ten, kad ir Baltijos šalyse, į nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, Jūrmaloje jau dabar nemažai namų priklauso turtingiems rusams. Nekilnojamuoju turtu užsienyje gali pasigirti ne tik sėkmingi verslininkai, bet ir nemažai aukšto rango valdininkų. Rusijos politinio elito atstovai pirmiausia linkę pirkti namus Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Gana populiarios ir Baltijos valstybės (pavyzdžiui, Federacijos Tarybos senatorius Olegas Jeremejevas, be namo Italijoje, yra deklaravęs ir butą Lietuvoje, o jo kolega Sergejus Mamedovas turi butą Estijoje). Rusijos politikai taip pat nevengia investuoti į Ukrainos nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra linkę rinktis artimų geopolitinių sąjungininkų - Baltarusijos ir Kazachstano. Gali būti, kad artimiausiu metu rusų politikai dar daugiau investuos į vilas, namus ar butus užsienyje, nes visai neseniai atsirado draudimas jiems turėti sąskaitas užsienio bankuose. Nekilnojamojo turto nedraudžiama įsigyti, tik privalu jį deklaruoti. Taigi jau dabar aišku, kad tarp rusų rečiausiai pasirenkamas, t. y. visai nepopuliarus, variantas bus grąžinti pinigus į Rusiją.

•

Šnipinėjimas padeda Kinijai auginti karinius raumenis Kinija vagia, šnipinėja, įsilaužia ir pažeidinėja kontrolę, kad tik įgytų karinių paslapčių. Kinija pasitelkia šnipinėjimą siekdama įgyti karinių technologijų, reikalingų jos sparčiai modernizuojamam kariniam potencialui. Tai sakoma kasmetinėje Pentagono ataskaitoje, kurioje pirmą kartą Pekinas apkaltintas mėginimu įsilaužti į JAV gynybos kompiuterinius tinklus. Ten taip pat sakoma, kad Kinija pasistūmėjo į priekį kurdama pažangiausios technologijos nesusekamą “stealth” lėktuvą ir lėktuvnešių laivyną, kuris išplės Kinijos galią toliau nuo krantų. Kinijos kibernetinis šniukštinėjimas kelia ypač didelį Pentagono susirūpinimą, nes įsilaužimų taikiniu tapo JAV vyriausybė. Kai kuriais atvejais įsilaužimai priskirtini tiesiogiai Kinijos valdžiai ir kariškiams. Svarbiausias šio kibernetinio puoli-

mo tikslas - įgyti informacijos, susijusios su karine pramone, planavimu ir lyderiais. Pasak Pentagono atstovų, blogiausia, kad Kinijos karinės intencijos stokoja skaidrumo. Be to, įtampą regione kelia Pekino pretenzijos į ginčytinas salas. Teritorinių ginčų Kinija turi su Japonija, Filipinais ir kitomis gretimomis valstybėmis. Pekino viešai skelbiamos išlaidos gynybai per pastarąjį dešimtmetį didėjo beveik po 10 proc. kasmet (tai maždaug atitinka infliacijos tempą), tačiau tikrasis Pekino indėlis į karinį sektorių greičiausiai yra didesnis. Kovą Kinija paskelbė, kad jos karinės išlaidos yra 114 mlrd. dolerių (2012 metais skelbta, kad 106 mlrd., bet tikrasis skaičius svyruoja tarp 135 mlrd. ir 215 mlrd. dolerių). JAV gynybos išlaidos - daugiau nei 500 mlrd. dolerių. Kinija, kad galėtų plėtoti savo karinius tyrimus ir paspartinti jų rai-

dą, įvairiais metodais veržiasi prie išmaniųjų karinių technologijų, nesibodėdama valstybės finansuojamo pramoninio ir techninio šnipinėjimo, prekybos paslapčių vagysčių, eksporto kontrolės pažeidimų. Ekspertus nustebino žmonių šnipinėjimo, ne tik kibernetinio, mastai. Pernai spalį Kinija išbandė antrąjį radiolokatorių nepagaunamą “stealth” tipo lėktuvą, tačiau jį eksploatuoti bus pajėgi ne anksčiau kaip 2018 metais. Taip pat pernai Kinija užsakė pirmą savo gamybos lėktuvnešį. Šiuo metu šalis turi vieną užsienyje pirktą lėktuvnešį, o lapkritį įvykdė pirmą pakilimą ir nusileidimą ant jo. Pentagono skaičiavimu, Kinijai prireiks trejų ketverių metų mokymams ir laivui integruoti į savo laivyną - kol bus iki galo įvaldžiusi lėktuvnešio eksploataciją.

•

Reuters, LŽ

Kinija sparčiai modernizuoja savo karines pajėgas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 05 09

Pasaulis

Trumpai SEMIA DEIMANTŲ VAGIS Belgijos, Prancūzijos ir Šveicarijos policija suėmė 31 asmenį, siejamą su vasarį Briuselio oro uoste įvykdytu įžūliu apiplėšimu, per kurį nusikaltėliai pagrobė deimantų siuntą, vertą 50 mln. JAV dolerių. Vienas įtariamasis sulaikytas Prancūzijoje, 8 - Šveicarijoje. Vakar paryčiais per reidą netoli Briuselio policija areštavo dar 24 žmones. Operacijoje dalyvavo daugiau kaip 300 pareigūnų. Plėšikai, persirengę policininkais ir ginkluoti automatais, sugebėjo nepaleisdami nė vieno šūvio nuo oro uosto pakilimo tako pavogti 120 paketų deimantų.

NEBŪKIT SENMERGĖS! Popiežius Pranciškus paragino viso pasaulio vienuoles būti dvasinėmis motinomis, o ne senmergėmis. Pontifikas perspėjo katalikių vienuolijų nares nesinaudoti pašaukimu asmeninėms ambicijoms tenkinti, nes taip besielgiantys kunigai ir vienuolės “daro didesnę žalą Bažnyčiai”. Pranciškus jau ne kartą yra išsakęs nepasitenkinimą “karjerizmu” Bažnyčioje. Dėl senmergių Katalikų bažnyčios vadovas perspėjo vakar per audienciją, kurioje dalyvavo apie 800 moterų vienuolijų vadovių iš daugybės šalių.

STEBUKLINGAI IŠGELBĖTI Beveik keturias savaites Ramiajame vandenyne dreifavę du žvejai iš Kiribačio buvo išgelbėti. Jie išgyveno valgydami vien žalias žuvis ir gerdami lietaus vandenį. Amerikos Samoa žvejybos laivas “Pacific Princess” išgelbėjo žvejus beveik už 700 km nuo jų gimtosios salos. Kapitonas Alfredas Canepa pastebėjo radiolokatoriaus ekrane kai ką, kas atrodė kaip nedidelis būrelis paukščių. “Laimė, pasukau ta kryptimi patikrinti. Taip ir suradome laivelį bei du vyrus, pasiklydusius ir dreifuojančius jūroje”, - pasakojo kapitonas. Žvejams sugedo variklis, todėl jų laivas buvo nuneštas į atvirą vandenyną. Vyrai mėnesį gyveno pusbadžiu ir ilgiau atviroje jūroje jau nebebūtų ištvėrę, nes lietaus buvo mažai, tad jie pradėjo gerti sūrų vandenį, o tai - mirtina. Istorijos apie stulbinamą išgyvenimą Ramiojo vandenyno platybėse nėra itin retos. 2006 metais trys meksikiečiai buvo rasti vandenyno viduryje savo sugedusiame laive, išplaukusiame prieš devynis mėnesius žvejoti ryklių. 1992-aisiais du žvejai iš Kiribačio dreifavo vandenyne 177 dienas, kol pasiekė Samoa krantą.

ĮVYKDYTA MIRTIES BAUSMĖ Mirtina injekcija Teksaso Hantsvilio kalėjime sušvirkšta narkotikų prekeiviui, kuris prieš 10 metų buvo nuteistas už varžovo nužudymą. 35-erių Carrollas Parras nušovė aštuoniolikmetį prie vienos Teksaso parduotuvės 2003 metais. Prieš tai jis jau buvo teistas dėl kelių nusikaltimų ir siejamas su dar viena žmogžudyste. Kelios nuteistojo apeliacijos buvo nepatenkintos. 2010 metais C.Parras parašė federaliniam teisėjui prašymą įvykdyti mirties bausmę, kad baigtųsi jo kančios ir nebebūtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. C.Parras yra 11-as nuteistasis, kuriam šiemet JAV įvykdyta mirties bausmė. BNS, LŽ

Kur dingoB.Berezovskioturtai Kadaise įtakingas ir turtingas verslininkas, negailestingai kritikavęs Kremlių, vakar tyliai palaidotas Didžiojoje Britanijoje. Iš Rusijos pabėgęs verslininkas Borisas Berezovskis, kovą rastas negyvas savo namuose Didžiojoje Britanijoje, vakar buvo palaidotas Sario grafystėje. Šeimos nariai pakeitė laidotuvių datą, kad išvengtų spaudos dėmesio. Iš pradžių sklandė gandai, kad B.Berezovskis bus palaidotas Rusijoje, bet šeima to nepanoro. Dauguma artimųjų, įskaitant B.Berezovskio motiną, pastarąjį dešimtmetį gyvena Vakaruose. Tik pirmoji verslininko žmona Nina Korotkova nuolat gyvena Maskvoje. B.Berezovskio mirtį gaubia daug spėlionių. 67 metų verslininkas buvo rastas negyvas vonios kambaryje savo name netoli Londono, Berkšyro grafystės Askoto vietovėje. Policija neaptiko jokių smurto ar prievartos žymių ir paskelbė savo išvadą tai savižudybė. B.Berezovskis labai aštriai kritikavo Rusijos valdžią ir prezidentą Vladimirą Putiną, kurį laikė didžiausiu savo priešu, o pastaruoju metu bylinėjosi su buvusiu partneriu, kitu Londone gyvenančiu turtuoliu iš Rusijos Romanu Abramovičiumi. Bylinėjimasis

Gyvenimo pabaigoje B.Berezovskis labai daug prarado. / Reuters/Scanpix nuotrauka metais buvusį oligarchą ištikęs finansinis krachas galėjo būti depresijos, galbūt lėmusios ir jo mirtį, priežastis. “Forbes” pamėgino pasekti, kaip milijardierius, kone viską išpardavęs Rusijoje, prarado milžiniškus turtus.

Teko palikti Rusiją 1999 metais B.Berezovskis buvo galybės viršūnėje: politinė situacija atrodė jam palanki, “Sibneft”, “Lo-

2013 metais buvusį oligarchą ištikęs finansinis krachas galėjo būti depresijos, galbūt lėmusios ir jo mirtį, priežastis. kainavo B.Berezovskiui milžiniškus pinigus, galiausiai jis bylą pralaimėjo. 1997 metais, kai turėjo 3 mlrd. dolerių vertės turtą, žurnalo “Forbes” vertinimu, B.Berezovskis buvo turtingiausias Rusijos verslininkas. 2013

goVAZ” ir “Rusal” davė stabilias pajamas. Verslu galima buvo nesirūpinti - už B.Berezovskio gerovę atsakingi buvo bičiuliai R.Abramovičius ir Badri Patarkacišvilis. 2000 metais B.Berezovskis atėjo pas

ką tik išrinktą V.Putiną. Šis jau buvo pasirašęs įsaką dėl septynių federalinių apygardų sukūrimo, ir tai buvo V.Putino “valdžios vertikalės” pradžia. “Volodia, mes taip nesitarėme”, - pareiškė B.Berezovskis prezidentui. Tačiau tuo metu V.Putinui jau nereikėjo su niekuo tartis. B.Berezovskis pakliuvo į jo nemalonę. Prasidėjo baudžiamosios bylos dėl “Aeroflot”, karas dėl kanalo ORT. 2000 metais R.Abramovičius sumokėjo B.Berezovskiui pirmas netesybas už “Sibneft”. Iš pradžių verslininkas apsigyveno Prancūzijoje, paskui - Londone. “Aš jį įtikinau, kad Londonas geresnis verslui ir kontaktams”, - pasakojo B.Berezovskio draugas Vladimiras Voronovas. Be to, Didžioji Britanija neišduoda Rusijai politinių emigrantų.

Atidavė pinigus draugams Prestižiniame Meifero rajone, Daunstrite, B.Berezovskis išsinuo-

mojo biurą. Bėglio partneris, tuomet atsakingas už finansus, prisimena, jog išlaidos siekdavo iki 10 mln. dolerių per mėnesį: “Jis it pamišęs skraidė lėktuvais. Juose praleisdavo po 80-90 valandų per mėnesį. Prancūzija, Izraelis, Gruzija - kol nebuvo ribojimų, jis skraidė nuolatos.” B.Berezovskis nekontroliavo savo išlaidų. Tai nuo pat pradžių buvo patikėta B.Patarkacišviliui. Šis buvo atsakingas už visus finansus ir verslo projektus. Per paskutinį interviu “Forbes” B.Berezovskis pats papasakojo visus pinigus atidavęs Badri ir paskui iš jo ėmęs gyvenimui ir projektams. Be kasdienių išlaidų, buvo ir stambių, reikalingų įtakingo ir turtingo verslininko statusui palaikyti. 25 mln. dolerių B.Berezovskis išleido lėktuvui įsigyti, už 10 mln. pirko butą prestižiniame Londono Belgravijos rajone, daug pinigų buvo skiriama 110 metrų ilgio jachtos statybai. Tai buvo reikalinga ne pramogai, o sukelti didžiausiam priešui V.Putinui siaubą ir pasigėrėjimą.

Apspito sukčiai B.Berezovskio Londono kontoroje gyvenimas virte virė, lankytojų srautas buvo neišsenkamas. Buvęs partneris Jevgenijus Joffe atsiliepė apie to meto B.Berezovskio aplinką šiurkščiai: “Tai buvo arba vagys ir sukčiai, arba nekompetentingi asmenys, arba ir viena, ir kita.” Vieno artimo partnerio žodžiais, verslo strategijos B.Berezovskiui kėlė nuobodulį. “Kartą mėginau priversti jį dalyvauti verslo pasitarime. Šis jame užmigo”, - pasakojo šaltinis. “Verslas liovėsi mane dominęs nuo 1994 metų”, - pasakojo “Forbes” pats B.Berezovskis. Kai kuriuos partnerius tai šokiravo. “Buvau sukrėstas, kad toks intelektualus ir dvasiškai turtingas žmogus buvo toks primityvus versle”, - sakė J.Joffe.

•

Pilkasis kardinolas pasitraukė Vakar iš pareigų atleistas Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Vladislavas Surkovas, dar visai neseniai laikytas vienu įtakingiausių žmonių Rusijoje. Apžvalgininkai sako, kad vyksta kova dėl valdžios, o šis atleidimas - smūgis premjerui Dmitrijui Medvedevui. Prezidentas Vladimiras Putinas priėmė V.Surkovo atsistatydinimą kitą dieną, kai išpeikė vyriausybę nesugebėjus įgyvendinti daugelio jo įsakų ir dekretų. “Jis pasitraukė savo valia, - sakė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. - Tai susiję su dekretų nevykdymu.” Rusijos žiniasklaida ir politikos analitikai jau seniai spėjo, kad V.Putinas ir D.Medvedevas nesutaria šaliai slystant į recesiją. Jie ilgai buvo sąjungininkai ir apsikeitė vietomis, kai V.Putinas nebegalėjo trečią kartą iš eilės kandidatuoti į prezidentus. Antradienį sėdėdamas ilgo stalo gale su kabineto nariais iš abiejų šonų V.Putinas barė vyriausybę, o ministrai klausėsi nuleidę galvas. Apžvalgininkų teigimu, tai ženklas, kad Rusijos ekonomikos problemoms vis didėjant prezidentas praranda kantrybę. “Žinoma, buvo suduotas smūgis D.Medvedevui, - sakė Dmitrijus Oreškinas, opozicijai pritariantis politikos analitikas. - Tai tiesioginis pre-

zidento kišimasis į vyriausybę. Dabar tik laiko klausimas, kada bus sudorotas ir ministras pirmininkas.” 48 metų V.Surkovas kadaise buvo paties V.Putino patarėjas, įtakingas strategas, griežtai kontroliuojančios politikos architektas. Jis prižiūrėjo parlamento partijas, rinkimų kampanijas ir itin kontroliuojamą žiniasklaidą. Kremliaus administracijoje V.Surkovas dirbo nuo 1999-ųjų, tačiau 2011 metų gruodį, kai kilo didžiausi per trylika V.Putino valdymo metų protestai prieš jį, paliko Kremlių. V.Surkovas iki šiol buvo atsakingas už prezidento dekretų įgyvendinimą ir inovacijų projektus. Dabar jo vietą užims Arkadijus Dvorkovoičius, kitas premjero pavaduotojas ir buvęs V.Putino pagrindinis ekonomikos patarėjas. Pagal įtakingumą V.Surkovas buvo laikomas trečiu po V.Putino ir D.Medvedevo žmogumi Rusijoje, pilkuoju kardinolu. Jis iš užkulisių režisavo įvykius ir padėjo V.Putinui sutelkti valdžią į savo rankas. Šis žmogus, pusiau čečėnas, turi ir bohemai būdingų savybių. Žinoma, kad V.Surkovas rašė dainas rusų roko grupei “Agata Kristi”, taip pat manoma, jog jis yra tikrasis romano, pavadinto “Beveik nulis” ir išleisto prisidengus pseudonimu, autorius. Kilus protestams prieš V.Putiną V.Surkovas vis labiau stengėsi atsiriboti nuo buvusio šefo ir jo ketinimų trečią kartą tapti prezidentu po ket-

V.Surkovas (kairėje) buvo laikomas trečiu pagal įtakingumą žmogumi Rusijoje. / AFP/Scanpix nuotrauka verių metų, praleistų premjero poste. Tuo metu prezidento kėdę V.Putinui saugojo D.Medvedevas. Po rinkimų jiedu apsikeitė vietomis. Toks valdymas pramintas tandemu. Kai Kremlius buvo sutrikęs ir nežinojo, kaip reaguoti į masinius protestus, V.Surkovas staiga pradėjo atrodyti labai senamadiškas. V.Putinas ignoravo tas demonstracijas arba iš jų šaipėsi, bet tai tik dar labiau sutelkė opoziciją. Tokia taktika visiškai nepasitvirtino. V.Surkovas pasitraukė kaip tik tuo metu, kai tyrėjai susidomėjo

Skolkovo aukštųjų technologijų fondo, kurį įkūrė D.Medvedevas ir kurio valdybai priklauso vicepremjeras, veikla. Praeitą mėnesį įtakingas Tiriamasis komitetas apkaltino vieną šio fondo vadovų perdavus 750 tūkst. dolerių (1,97 mln. litų) opozicijos įstatymų leidėjui. V.Surkovas viešai gynė Skolkovo fondą neseniai viešėdamas Londono ekonomikos mokykloje jis pareiškė, kad tyrėjai neturėtų daryti skubotų išvadų.

•

Newsru.com, AFP, Reuters, BNS, LŽ

2013 05 09

Namų pasaulis

Iš biurų betonas atkeliauja į namus

Dar prieš keletą metų betoninės grindys gyvenamuosiuose būstuose buvo suvokiamos tik kaip “normalios” dangos - plytelių, parketo ar laminato - pagrindas. Tačiau plintant minimalistinio ir industrinio stiliaus idėjoms, niekuo nedengtos betoninės grindys pradėtos kloti studijose, loftuose ir galiausiai - privačiuose butuose bei namuose.

kloti. Lygų paviršių paprasta plauti ir šluoti, nėra plyšelių, kuriuose gali kauptis nešvarumai. Itin svarbu tai, kad tokios grindys laiko daugybę metų. Tačiau gyventojai, kurie turi betonines grindis, įžvelgia ir trūkumų. Ant kieto paviršiaus nemalonu vaikščioti basomis ar lakstyti vaikams. Išjungus šildymą grindys būna šaltos net vasarą. Be to, jos tinka tik modernaus stiliaus namuose. Pasak A.Vasilevskio, betoną sunku palyginti su bet kokia kita grindų medžiaga. “Už gero gamintojo plyteles jis būtų silpnesnis, bet laminatą patvarumu aiškiai lenkia. Betono grindims valyti nereikia jokių cheminių medžiagų, nes nėra siūlių, - visa patalpa atrodo kaip dengta viena plytele”, - aiškino dizaino studijos savininkas.

Prieinama pasiturintiesiems

Nuodų pavojus

Šių grindų negalima lyginti su betono mase, slypinčia po įprasta grindų danga daugelyje būstų. Tos niekaip nepavyktų lygiai nušlifuoti. Čia naudojamas specialus betonas, šlifavimo įranga ir impregnavimo medžiagos. Lietuvoje betoninės grindys namuose - vis dar naujiena, tačiau LŽ pašnekovai pastebėjo, kad gyventojų susidomėjimas didėja. Tiesa, daugelį neretai atbaido tokių grindų kaina. Betonas visuomenėje laikomas gana pigia medžiaga - juk juo dengiamos gatvės ar automobilių stovėjimo aikštelės. Todėl nieko keista, kai rinkdamiesi naują grindų dangą žmonės įsivaizduoja, kad betoninis paviršius bus pigiausias sprendimas. Iš tiesų gyvenamosioms patalpoms pritaikyta betono danga gerokai brangesnė už daugelį tradicinių medžiagų. Jos įrengimo kaina svyruoja nuo 100 iki 350 litų už kvadratinį metrą, be to, labai skiriasi priklausomai nuo reikiamo paruošimo, dengiamo ploto, pasirinktų medžiagų ir daugelio kitų dalykų. Bendrovės PST filialo “Pastatų apdaila” Betoninių grindų padalinio vadovas Žydrūnas Januška neslėpė, kad klientus dažniausiai atbaido kaina. Bū-

Pašnekovas tikino, kad užsienyje betoninės grindys dabar itin populiarios. Vokietijoje ir Skandinavijoje jos tokios pat įprastos kaip medinės lentos ar kiliminė danga. Gali būti, kad Lietuvoje irgi daugės namų, turinčių betonines grindis, tačiau A.Vasilevskis primygtinai siūlė atkreipti dėmesį į medžiagų kokybę ir jų sudėtį. “Gyvenamosioms patalpoms skirtas specialus betonas. Reikia labai atidžiai žiūrėti, kad jame nebūtų toksinų, kad meistrai nenaudotų pramoninėms patalpoms skirto mišinio ar betono su epoksido priemaišomis. Paprastai visada įrengiamos šildomos betoninės grindys, tad įsivaizduokite, kokie nuodai pasklistų po kambarius”, - įspėjo jis. Gyvenamosioms patalpoms skirtas betonas turi būti iš natūralių medžiagų, pagamintas cemento pagrindu. Išlieti tokias grindis trunka nuo kelių dienų iki savaitės. A.Vasilevskis pabrėžė, kad stoti ant jų galima jau po trijų valandų. Po paros betonas poliruojamas ir impregnuojamas, o po 4-5 dienų pagrindas sutvirtėja taip, kad ant jo galima statyti baldus ir grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Tokios grindys turėtų laikyti bent 10 metų.

ILONA STAŠKUTĖ

Anksčiau betoninės grindys buvo įprastos tik komercinių pastatų koridoriuose, gamyklose ar parduotuvėse, bet po truputį jos atranda savo vietą ir jaukiuose namuose bei butuose.

Pasitelkus fantaziją iš betono galima sukurti marmuro ar net odos raštus atkartojančias grindis. coastalconcreteconcepts.com nuotrauka

tent dėl to kloti tokias grindis gyvenamuosiuose būstuose tenka tik pavieniais atvejais. Neretai žmonės, išsiklausinėję apie kainas, ieško pigiau dirbančių pavienių meistrų.

Renkasi pilkšvus atspalvius Bendrovės “Grinbeta” betoninių grindų projektų vadovas Saulius Mikalauskas taip pat mano, kad ši danga skirta tiems, kurie gali sau leisti daugiau. “Tokios grindys - tikrai ne pigiausias pasirinkimas. Bet jei žmogus turi pinigų ir viziją, galima sukurti labai įdomų dizainą”, - tvirtino jis. Kaip originaliausią projektą S.Mikalauskas prisiminė visame name paklotas juodas poliruoto betono grindis,

tačiau tokį išskirtinį stilių pasirinko žmogus iš menininkų aplinkos. Grindų spalvą galima rinktis iš gerokai platesnės gamos, ne vien juodabalta. Bet pašnekovas neslėpė, kad ryškiai mėlynos ar raudonos dangos lietuviai nepageidauja. Grindų išorė taip pat priklauso nuo poliravimo. Juo paviršiui gali būti suteiktas skirtingas glotnumas - nuo matinio iki lygaus it stiklas. Betono dizaino studijos savininkas Aleksandras Vasilevskis prisiminė ryškiaspalves grindis matęs tik užsienyje. “Galima išgauti bet kokią spalvą, tačiau 80 proc. užsakovų pageidauja švelniai pilkos. Net gamintojas ėmė tiekti ne vien baltą bazinę medžiagą, bet ir iš kar-

Gyvenamosioms patalpoms pritaikyta betono danga gerokai brangesnė už daugelį tradicinių medžiagų. to sumaišytą pilką mišinį”, - sakė jis. A.Vasilevskis pažymėjo, kad antra pagal populiarumą - šviesi smėlio spalva.

Lengva plauti, bet šalta Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nusprendžia kloti namuose betonines grindis, yra jų dizainas. Tačiau pašnekovai dar atkreipė dėmesį ir į praktiškumą. Betonas labai gerai praleidžia šilumą, todėl tinka šildomoms grindims

•

Atostogų būstuose laukia nemalonūs siurprizai ILONA STAŠKUTĖ

Keliaujant su šeima ar draugų kompanija išsinuomoti apartamentus ar sodybą paprastai kainuoja pigiau, nei apsistoti viešbutyje, tačiau kad ir kur atostogautumėte, verta neprarasti budrumo. Artėjant vasarai vis daugiau žmonių, planuojančių atostogas, savarankiškai ima ieškoti užsienyje nuomojamų būstų. Vilų ir apartamentų kainos labai svyruoja, nelygu šalis, vieta ir įrengimas, bet atostogaujant keturiese ar didesniu būreliu tokį būstą išsinuomoti savaitei ar dviem kainuoja maždaug du kartus pigiau, nei apsigyventi panašiai įrengtame viešbutyje. Be to, keliautojus vilioja privatumas, galimybė turėti uždarą kiemą ir vieniems naudotis virtuve. Tačiau ar važiuotumėte į Latvijos pajūrį, ar į Prancūzijos provinciją, reikia atidžiai pasirinkti atostogų būstą ir tiksliai aptarti vizito sąlygas, kad vėliau neiškiltų netikėtų problemų. Svetainės bhg.com specialistai pataria atkreipti dėmesį į penkis pagrindinius dalykus. •Tinkama vieta Jei į pasirinktą šalį keliaujate pirmą

kartą, geriausia rinktis populiarų kurortą. Dažnai turistų lankomose vietovėse būna didesnis nuomojamų būstų pasirinkimas, o paslaugų teikėjai labiau pratę atsakyti į visus rūpimus klausimus. Nuošalią ar menkai pažįstamą vietovę verčiau aplankyti vėliau, patiems įgijus savarankiško keliavimo patirties. • Laikas paieškoms Negailėkite laiko pasiskaityti apie norimą aplankyti valstybę, miestą, ten vyraujančias paslaugų kainas ir oro temperatūrą skirtingu metų laiku. Taip pat nepulkite užsisakyti pirmos patikusios vilos. Stebėkite skelbimus internete bent porą savaičių ir palyginkite įvairius pasiūlymus, o būsto populiariausiuose kurortuose pradėkite ieškoti bent keletą mėnesių prieš kelionę. • Sąlygos su žvaigždute Nepasitikėkite vien skelbiama patikusių apartamentų kaina ir atidžiai perskaitykite visas sąlygas. Gali būti, kad šeimininkai pageidauja itin didelio užstato arba reikalauja sumokėti visą sumą dar prieš atvykstant. Jei reikalaujama iš karto pervesti visą sumą, nepasitikėkite tokiu skelbimu - už jo gali slypėti apgavikai. Rezervuojant būstą normalu iš anksto sumokėti vienos ar dviejų dienų kainą. Be to, pasidomėkite, ar nėra papildomų mokes-

Praleisti atostogas išsinuomotoje viloje galima gerokai pigiau nei viešbutyje, bet rinktis reikia itin atidžiai. Flickr.com nuotrauka

čių už paslaugas - apartamentų valymą, sunaudotą vandenį, rankšluosčius, patalynę, stovėjimo aikštelę ir pan. • Prioritetų pasirinkimas Ieškodami nuomai būsto turėkite omenyje, ką norite per atostogas veikti. Pasirinkti brangesnį būstą su gražiu interjeru verta tik tuomet, jeigu neplanuojate apžiūrėti lankomo regiono.

Bet jei dienas leisite prie jūros arba važinėsite po artimiausius miestelius, gerokai svarbiau įvertinti namo aplinką, pasiekiamumą viešuoju transportu ir patikrinti, kur artimiausia maisto prekių parduotuvė. • Pirmas patikrinimas Atvykę į apartamentus neapsiribokite pasisveikinimu su šeimininkais.

Skirkite laiko kartu su jais visiems kambariams apeiti ir kartu apžiūrėti, ar niekas nesulūžę, bei išbandyti, ar mokėsite įjungti visus prietaisus. Jei yra neveikiančių prietaisų ar aplūžusių baldų, geriausia tai įrašyti į sutartį, kad grįžus namo netektų nemaloniai nustebti taip ir neatgavus sumokėto užstato.

•

2013 05 09

Verslas

Dėl medienos pardavimo užvirė aistros KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Ketinimai skubiai priimti Miškų įstatymo pataisas džiugina medienos perdirbimo įmones, tačiau varo į neviltį valstybinius ir privačius miškininkus bei prekiautojus mediena. Seimo nario Petro Gražulio parengtame įstatymo projekte yra numatyta nustatyti tvarką, pagal kurią valstybiniuose miškuose paruošta apvaliąja mediena pirmiausia būtų aprūpinti vietos perdirbėjai. “Medienos pramonės apsirūpinimo žaliava problema turi būti sprendžiama labai skubiai, nes Lietuvos medienos perdirbimo pramonė jau dabar susiduria su dideliu žaliavos trūkumu ir tolesnis delsimas gali galutinai pažeisti jos konkurencingumą, t. y. Lietuvos medienos perdirbimo pramonė pradės prarasti sutartis su užsakovais ir didesnės pridėtinės vertės produktų rinkas”, - rašoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte. Be to, čia tvirtinama, kad nepriėmus šių pataisų gresia nedarbo didėjimas kaimiškuose rajonuose.

iš valstybinių miškų urėdijų, - LŽ teigė Švedijos kapitalo UAB “Swedspan Girių Bizonas” pirkimo vadovas Gediminas Lastauskas ir paaiškino: - Gamybinių medienos perdirbimo įmonių sukuriama pridėtinė vertė yra nepalyginti didesnė nei medieną eksportuojančių įmonių.” Pakeista prekybos mediena tvarka džiaugtųsi ir smulkesni gamintojai. Pavyzdžiui, Alytaus lentpjūvės UAB “Linmedė” generalinis direktorius Sigitas Petronis LŽ pasakojo: “Konkurencija dėl medienos dabar tokia nuožmi, kad visi keliai į Vakarus mums jau uždaryti vien dėl žaliavos kainos. Atvažiavę lenkai, latviai pirkėjai čia pakelia medienos kainą, todėl atitinkamai brangiau už ją turime mokėti ir mes.” Pasak lentpjūvės vadovo, kol rąsteliai, iš kurių gaminami vadinamieji europadėklai, buvo nebrangūs, didžiąją produkcijos dalį bendrovė eksportuodavo, konkuruo-

S.Petronis: “Konkurencija dėl medienos dabar tokia nuožmi, kad visi keliai į Vakarus mums jau uždaryti vien dėl žaliavos kainos.” davo ir su baltarusiais, ukrainiečiais, ir su latviais, ir netgi vidaus rinkoje, o dabar tokių galimybių nėra.

Kurs pridėtinę vertę Lietuvos medienos asociacija nurodo, kad valstybinių miškų medienos pardavimo aukcionų sąlygų pakeitimas medienos perdirbėjams leistų padidinti gaminių eksportą 1 mlrd. litų - iki 9 mlrd. litų. AB “Grigiškės” generalinis direktorius Gintautas Pangonis antradienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams pasakojo, jog šiuo metu Lietuvos medienos perdirbėjai turi nevienodas konkurencines sąlygas su kitų šalių įmonėmis, nes pirmajame aukciono etape gali dalyvauti ne tik Lietuvos bendrovės, bet ir užsienio įmonės. Todėl vietiniai medienos perdirbėjai yra priversti žaliavą pirkti didesnėmis kainomis, nei galėtų, ir dėl to esą mažėja jų produkcijos konkurencingumas tarptautinėje rinkoje. “Sutinkame, kad Lietuvoje gamybinę veiklą vykdančios įmonės privalo turėti prioritetą apsirūpindamos žaliava

tojams siūlo sudaryti ilgalaikes sutartis su urėdijomis - 50-55 proc. urėdijų medienos yra tiekiama pagal sutartis, o gali būti taip tiekiama iki 60 proc. medienos. Dar griežčiau ketinimus priimti įstatymo pataisas vertina privačių miškų savininkai ir prekiautojai mediena. Medienos prekybos asociacijos vadovas Robertas Ašmonas pažymėjo, kad suteikdama pirmumą mediena apsirūpinti vietos gamintojams valstybė savo sąskaita remtų kelias stambias privačias įmones. Mat urėdijos esą būtų priverstos kubą medienos parduoti 2030 litų pigiau, negu ji kainuotų rinkoje, taigi, per metus paruošdamos maždaug 4 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos, urėdijos neva netektų 80120 mln. litų. “Jei vietos gamintojus mediena lengvatinėmis sąlygomis aprūpins valstybė, be pirkėjų liks privatūs savi-

Kita medalio pusė Visiškai priešingos nuotaikos miškininkų ir prekiautojų mediena stovyklose. “Lietuvoje yra beveik 600 žaliavos pirkėjų, ir apsirūpinti mediena reikia visiems. Jeigu visą leidžiamą parduoti medienos kiekį paims didieji gamintojai, smulkiesiems gamintojams neliks. Be to, bus visiškai realus ir kartelinių susitarimų pavojus, kaip jau yra buvę Latvijoje. Tokiu atveju valstybinių miškų mediena visiškai atpigtų”, LŽ kalbėjo generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga. Jo nuomone, prekybos mediena skaidrumą dabar užtikrina elektroninės prekybos sistema, pagal kurią palankiausiomis kainomis mediena siūloma visiems pirkėjams. Kita vertus, anot jo, Generalinė miškų urėdija, vadovaudamasi 2008 metų spalį įsigaliojusiomis Prekybos mediena taisyklėmis, ir dabar gamin-

ninkai. Todėl jie turės arba visą savo medieną eksportuoti, arba apskritai miško nekirsti, nes neapsimokės dėl per mažų kainų”, - aiškino R.Ašmonas. Tačiau brandus medis perauga ir ilgainiui tampa bevertis. Taigi, remdama vienus, valstybė neva žlugdytų kitus.

Teisininkai nepritaria Nepalankiai įstatymo pataisų projektą jau įvertino ir Konkurencijos taryba bei Seimo Teisės komitetas. “Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas”, - primena Seimo Teisės komitetas.

Lietuvoje yra beveik 600 žaliavos pirkėjų, ir apsirūpinti mediena reikia visiems. “Žinomoje Dassonville byloje (C8/74) teismas nustatė, kad visos valstybės narės priimtos prekybos taisyklės, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai riboti vidaus prekybą Bendrijoje, turi būti laikomos priemonėmis, turinčiomis lygiavertį poveikį kiekybiniams ribojimams, ir yra draudžiamos”, - primena Lietuvos konkurencijos taryba. “Ar tik neatsitiks taip, kaip jau buvo su prekybos alumi sugriežtinimu? - perspėjo R.Ašmonas. - Po metų ar dvejų įstatymo pataisas teks atšaukti, pareikalavus Europos Komisijai, bet per tą laiką kelios stambios perdirbimo įmonės jau bus nusigriebusios grietinėlę, o valstybinėms urėdijoms ir privačiam smulkiajam verslui gali būti padaryta sunkiai įkainojama žala.”

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6330

-0,3152%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0299

-0,7195%

1 Šveicarijos frankas

2,8066

-0,3777%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2869

-0,0513%

10 Čekijos kronų

-0,5910%

1,3367

10 Danijos kronų

4,6332

-0,0043%

1 DB svaras sterlingų

4,0771

-0,6254%

100 Japonijos jenų

2,6639

-0,1577%

100 Kazachstano tengių

1,7437

-0,3154%

1 Latvijos latas

4,9317

+0,0061%

10 Norvegijos kronų

4,5169

-0,1638%

10 Lenkijos zlotų

8,3306

+0,2533%

100 Rusijos rublių

8,4702

-0,3070%

10 Švedijos kronų

4,0398

+0,2376%

1 Turkijos naujoji lira

1,4663

-0,0750%

10 Ukrainos grivinų

3,2357

-0,7757%

2013 05 09, LB

Balandį pigo ir dujos, ir biokuras ir priklauso nuo naftos kainos, dolerio kurso bei situacijos rinkose. “Biokuro kaina priklauso nuo sezoniškumo. Biokuro vasaros metu natūraliai sunaudojama mažiau, todėl sieti biokuro kainos kritimą su gamtinių dujų kainos mažėjimu turbūt būtų sudėtinga”, - sakė V.Stasiūnas.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktais duomenimis, šių metų balandį šilumos tiekimo įmonės gamtines dujas ir lietuvišką biokurą pirko pigiau nei kovo mėnesį.

Sezonas buvo brangiausias

Kuro kainos mažėjo Už dujas šilumos tiekėjai mokėjo 2,13 proc. pigiau nei kovą - 1884 Lt/tne (tona naftos ekvivalento) su transportavimo mokesčiu. Kovo mėnesį gamtinės dujos kainavo 1925 Lt/tne. Lietuviškas biokuras kovo mėnesį šilumos gamintojams kainavo 626 Lt/tne, o balandį jo kaina krito 6 centais ir siekė apie 620 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. “Vietinis kuras išlieka lygiai tris kartus pigesnis už importuojamas dujas. Tai - tiesiausias kelias į mažesnę šilumos kainą ir aiškus signalas, kad būtent biokuro diegimas privalo kuo skubiau tapti šilumos ūkio politikos prioritetu”, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų

“Didmiesčių gyventojai yra diskriminuojami - priversti vartoti dujas ir brangiai mokėti už šildymą”, - teigė V. Stasiūnas. / LŽ archyvo nuotraukos asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Pasak jo, importuojamų dujų kaina skaičiuojama pagal nustatytą formulę

LŠTA prezidento teigimu, praėjęs šildymo sezonas buvo brangesnis tiems gyventojams, kurie naudojasi šiluma, gaminama iš gamtinių dujų. Lietuvoje jau yra 21 miestas, kuriame šiluma gaminama naudojant biokurą. Plačiai savo šilumos ūkyje biokurą naudojančių miestų gyventojai už šilumą šį šildymo sezoną mokėjo vidutiniškai 21 ct/kWh. “Šių miestų gyventojams neseniai pasibaigęs šildymo sezonas buvo vienu centu už kWh pigesnis nei pernykštis”, - teigė asociacijos vadovas, nes, pasak jo, šiais metais biokuras buvo 100 Lt/tne pigesnis negu prieš metus. Šio kuro kaina vidutiniškai sumažėjo nuo 750 iki 650 Lt/tne, įskaitant ir transportavimo mokestį.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas naudojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį sudarė apie 30 ct/kWh. Tarp dujas naudojančių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas. “Todėl vienareikšmiškai įvardyti, ar sezonas buvo brangesnis, ar pigesnis, turbūt neįmanoma. Vieniems taip, o kitiems - ne”, - teigė V.Stasiūnas.

Diskriminuojami didmiesčiai LŠTA prezidento teigimu, iš gamtinių dujų gaminamos šilumos vartotojų Lietuvoje dar yra apie 70 procentų.

Be to, pasibaigęs šildymo sezonas ypatingas dar ir tuo, kad vidutinė oro temperatūra lauke, palyginti su ankstesniu sezonu, buvo apie pusantro laipsnio žemesnė. Brangų sezoną lėmė ir prasta gyvenamųjų pastatų būklė, o naujasis renovavimo modelis dar tik pradedamas įgyvendinti. Šį procesą esą būtina spartinti. “Akivaizdus kainos skirtumas sufleruoja, kad būtent biokuro katilinėms diegti tikslinga skirti Europos Sąjungos fondų paramos lėšas. Iki pat šios dienos reikiamo dydžio parama prieinama tik mažiesiems miestams. Didmiesčių gyventojai yra diskriminuojami - priversti vartoti dujas ir brangiai mokėti už šildymą”, - teigė V.Stasiūnas.

•

AR-9026

2013 05 09

Kultūra

Visi orkestrai kvėpuoja tuo pačiu oru dėl galiu sakyti, kad perėjau visą Dante’s “Pragarą”: nuo pirmų vartų iki pirmo debesėlio. Buvo ir sunku, ir beviltiška, tačiau stengėmės, nuolat dirbome, o laimėjimai viską atpirkdavo.” Anot profesoriaus, galima sakyti, kad dabartinis Nacionalinis simfoninis orkestras - tautos pasididžiavimas, valstybės turtas. “Aš tik vienas tų sraigtelių, kurie stengėsi gerai ir greitai atlikti savo darbus, po truputėlį vesti orkestrą į priekį, kad turėtume tokį kolektyvą profesionalų, aukšto lygio, žinomą ne tik Lietuvoje, bet ir svetur,” - tikina J.Domarkas. Pasak dirigento, anksčiau orkestras per metus surengdavo apie 120 koncertų, pasirodydavo kone kas trečią dieną. Dabar - 50-60 koncertų, kartais dar gastrolės. “Paprastai orkestro repeticijos vyksta visą savaitę. Europos šalyse - nuo pirmadienio iki penktadienio. Su orkestru dažniausiai repetuoju 3-4 valandas, o kai repeticijos intensyvios, per dieną repetuojame ir po keletą kartų, - meninės virtuvės niuansus atskleidžia maestro. - Mano, kaip dirigento, pareiga perteikti atliekamo kūrinio emociją, o tai priklauso nuo to, kaip muzika palietė mano sielos, intelekto stygas. Taip pat nuo to, kiek atliekamą kūrinį sugebėjau perteikti kaip savo, kaip ypatingą.”

ŽYDRĖ JANKUTĖ

Šį šeštadienį Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje skambės vieni populiariausių fortepijono muzikos kūrinių Piotro Čaikovskio Pirmasis koncertas fortepijonui ir Dmitrijaus Šostakovičiaus Dešimtoji simfonija. Šiais įspūdingais kūriniais, atliekamais Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir garsios pianistės iš Pietų Korėjos Yeol Eum Son, bus baigtas 72-asis filharmonijos sezonas. Orkestrui ir visam simfoninės muzikos vakarui diriguos profesorius Juozas Domarkas, kuriam šis sezonas - jau 49-asis. Su “Lietuvos žinių” skaitytojais maestro dalijasi įžvalgomis apie muziką, kūrybą ir amžiną klausimą, kiek menininko pripažinimą lemia talentas, o kiek ilgas ir sunkus darbas.

Meno pojūtis - iš vaikystės Pasak prof. J.Domarko, menas formuoja žmonijos raidą, civilizaciją, tad visada išliks svarbus. “Tačiau daug kas priklauso ne tik nuo galimybių prisiliesti prie meno, bet ir nuo noro, supratimo jį priimti, - svarsto profesorius. - Lengviausiai prieinamas populiarusis menas, kuris tarsi atspindi mūsų kasdienybę, kaip ir liaudies dainos. Ir tai yra gerai, nes juk negali žmogus tik kortomis lošti kas vakarą.” Maestro sutinka, kad žmogus pats atsirenka, kokios muzikos jam įdomiau ir priimtiniau klausytis, tačiau įsitikinęs, jog vis dėlto meno pojūtį atsinešame iš vaikystės: “Galbūt tėvai dainavo chore arba buvo mokęsi muzikos, grojo kokiu nors instrumentu, galbūt pačiam vaikystėje teko dainuoti mokyklos chore, o gal paauglystėje kilo noras muzikuoti nuo to viskas ir prasideda.” Prof. J.Domarkas neabejoja, kad ateiti į didįjį meną yra labai daug būdų, juo labiau kad yra žmonių, kuriems patinka tiek populiarusis, tiek didysis menas. “Nors, reikia pripažinti, didysis menas visada buvo ir liks elitinis - turiu galvoje ne šiuolaikinį žiniasklaidoje vadinamą elitą, bet tą, kuriam priklauso išsilavinę žmonės arba inteligentai iš prigimties - vadinu juos šviečiančiais žmonėmis”, sako dirigentas.

Talento suvaidinti neįmanoma Prof. J.Domarkas menininkus vadina pažymėtaisiais: “Jie tarsi gimsta

Muzikos kalba

Maestro J.Domarkas sutinka, kad žmogus pats atsirenka, kokios muzikos jam įdomiau ir priimtiniau klausytis. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

pažymėti tam tikru gabumu - dirbtinai talento juk nesuvaidinsi. Žinoma, daug ko galima išmokti, bet be įgimtų dalykų kažin ar būsi matomas, klausomas ir skaitomas.” Tačiau tuo pat metu maestro skiria daug dėme-

gentas. - Vienas pirmųjų mano karjeros impulsų buvo dar vaikystėje, kai norėjau dainuoti gimnazijos chore, tačiau tuo metu vyko balso mutacija ir manęs nepriėmė. Tuomet nuėjau giedoti į bažnyčią - nors ir ne chore,

J.Domarkas: “Žmogus bent kartą per pusmetį turėtų aplankyti simfoninės muzikos koncertą, nes niekada nežinai, ko tavo sielai reikia.” sio ir kasdieniam darbui. “Jokių aukštumų be darbo nepasieksi. Man pačiam reikėjo įdėti nepaprastai daug pastangų, laiko, daug ko atsisakyti, kad būčiau ten, kur dabar esu, - pasakoja apie savo kelią į muziką diri-

bet vis tiek dainavau. Labai svarbi ir terpė, kurioje gyveni. Pavyzdžiui, tiek aš, tiek mano du broliai visi esame susiję su muzika - jos mokėmės tuometiniame Leningrade.” Profesorius pabrėžia, kad įkvėpimas menininkui

yra varomoji jėga, tačiau reikia turėti ir stiprų charakterį, kad pasiektum meninių aukštumų.

Pereitas Dante’s “Pragaras” Maestro prisimena, kad nuo pat Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro įkūrimo jo laukė itin sunkus ir ilgas kelias iki to, kuo orkestras yra tapęs dabar. “Pirmiausia, tik jį įkūrus, menas Lietuvoje buvo embriono būsenos: Lietuvai ką tik grąžintas Vilnius, reikėjo viską gaivinti arba pradėti nuo nulio, taip pat ir muziką. Buvo prarasta daug talentų - žydai išžudyti, lenkai iš Vilniaus išsilakstę... Dabar bepigu, kai vien Vilniuje turime tris simfoninius orkestrus, - pasakoja prof. J.Domarkas. - Kitąmet bus jau 50 metų, kai dirbu orkestre, to-

Žymus dirigentas sako, jog muzikantams nereikalinga jokia esperanto kalba, kad susikalbėtų: “Galime susikalbėti netardami nė žodžio. Esu daug dirigavęs Rusijos orkestrams, jie tikrai labai aukšto lygio. Neseniai grįžau iš Buenos Airių, kur dirigavau jų nacionalinės filharmonijos orkestrui. Visada nuoširdžiai padedu ir dalijuosi žiniomis. Nesvarbu, kurioje šalyje, kiekvienas orkestras kvėpuoja tuo pačiu oru. Rūpesčiai ir bėdos - vienodi.” Pasak profesoriaus, jam darbe svarbiausia - gera kūrybinė atmosfera, kurią kuria orkestrui atsidavę žmonės. “Negalėčiau koncerto publikos skirstyti į savą arba nesavą. Tie žmonės, kurie ateina į simfoninį koncertą, žino, ko ateina, ir jiems to reikia. Gal pietiečiai audringiau reaguoja per koncertus - ten lydi ne tik aplodismentai, bet ir šūksniai. Lietuviai santūresni: jei koncertuoji dideliame mieste, gali tikėtis, kad ateis daug muzikinį išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau jų reakcija bus vis tiek santūri - jei kas nors nepatiko, tyliai paplos, jei patiko - sutiks šiltai ir jaukiai.” Maestro J.Domarkas įsitikinęs, kad žmogus bent kartą per pusmetį turėtų aplankyti simfoninės muzikos koncertą. Nes niekada nežinai, ko tavo sielai reikia.

•

Vokiečiai pagerbs Vydūną Minint 145 metų gimimo sukaktį ir 60-ąsias mirties metines rytoj, gegužės 10 dieną, Detmolde (Vokietija) bus iškilmingai atidengta memorialinė lenta ir skulptūra, skirta iškiliam lietuvių mąstytojui, humanistui, kultūros veikėjui Vydūnui. Vydūną, kuris buvo Tarptautinės rašytojų organizacijos PEN klubo ir Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys bei Kauno universiteto garbės daktaras pagerbia ne tik Lietuva, bet ir Vokietija, su kuria glaudžiai susijęs jo gyvenimas ir veikla. 1896-1913 metais Vydūnas studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir

Leipcigo universitetuose, Pirmojo pasaulinio karo metais dėstė lietuvių kalbą ir skaitė kursą apie lietuvių kultūrą prie Berlyno universiteto veikusiame Rytų seminare, su Tilžės lietuvių giedotojų draugija nemažai prisidėjo prie lietuviškosios diasporos Rytprūsiuose tautinio identiteto sustiprinimo ir prie viso krašto kultūrinio gyvenimo praturtinimo. Jis rūpinosi, kad vokiečių ir lietuvių kultūriniai ryšiai būtų tvirtesni, dalyvavo vokiečių kultūros organizacijų veikloje. Spaudoje buvo publikuojama Vydūno publicistika ir eseistika. Jo veikalas “Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių” (išleistas 1932 metais Tilžėje) ir šiandien tebėra vienas ryškesnių, mokslinės

vertės nepraradusių istoriografijos šaltinių, kuriuose plėtojama daugiasluoksnių Lietuvos ir Vokietijos santykių tematika. Nuo nacių režimo nukentėjęs Vydūnas yra vertinamas vokiečių šviesuomenės. Vokietijoje, Lipės apskrities centre Detmolde, prabėgo paskutiniai septyneri šio kūrėjo gyvenimo metai (1946-1953). Vydūno ryšiams su Vokietija ir jos kultūra buvo skirta šių metų vasario 20 dieną Vilniuje vykusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartu su Vydūno draugija surengta konferencija, sulaukusi garbių svečių sveikinimo žodžių ir turiningų žinomų mokslininkų pranešimų. Kaip informavo kultūros atašė

Vokietijoje Gabrielė Žaidytė, gegužės 10-11 dienomis, kai Detmolde vyks Europos dienos, Vydūnas bus ypač pagerbtas. Prie namo, kuriame Vydūnas gyveno, rengiamasi iškilmingai atidengti jam skirtą atminimo lentą ir lietuvių skulptoriaus Liongino Garlos sukurtą mąstytojo biustą. Tai bus ir pirmasis Vydūno paminklas viešoje erdvėje. Europos dienų Detmolde dėmesio centre - Europos idėja literatūroje ir kalboje. Šia tema Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius skaitys pranešimą “Vydūnas - Europos vienijimosi idėjos pradininkas”.

•

LŽ

Prie namo, kuriame gyveno Vydūnas, bus iškilmingai atidengta atminimo lenta ir mąstytojo biustas.

2013 05 09

Kultūra

Renkantis, kas pateks amžinybėn Rašytojų klube Vilniuje buvo pristatytas 30 tomų “Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius”. Nacionalinės reikšmės projektas - bene vienintelė knygų serija šiuolaikinėje Lietuvoje, leidžiama privačių mecenatų lėšomis. MILDA KNIEŽAITĖ

okalbyje apie nacionalinės literatūros paveldą dalyvavo knygų serijos Visuomeninės redaktorių tarybos nariai Viktorija Daujotytė, Algis Kalėda, Petras Pavilionis, Valentinas Sventickas, mecenatai Česlovas ir Ramūnas Karbauskiai, Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) pirmininkas Antanas A.Jonynas, literatūrologas Regimantas Tamošaitis.

Be cenzūros ir nusistatymo “Šis nepriklausomybės laikotarpis yra galimybė parodyti mūsų literatūros palikimą, mūsų klasikų kūrybą tokią, kokia ji buvo be cenzūrinių prievartavimų”, - sakė LRS leidyklos vyriausiasis redaktorius V.Sventickas. “Lietuvių literatūros lobyne” Antano Vienuolio apsakymai ar, tarkim, Petro Cvirkos romanas “Žemė maitintoja” yra tokie, kokie buvo išleisti iki Antrojo pasaulio karo. Kita vertus, kaip sakė vienas knygų serijos sumanytojų poetas P.Palilionis, dar atsimename, kaip buvo mėtomi Juozo Baltušio raštai ir Jonas Avyžius atrodė nebereikalingas, o Bernardas Brazdžionis dabar nebeįdomus, nors prieš jį minios klaupėsi. Todėl ir atsirado toks nacionalinis projektas didelis, rimtas ir atsakingas darbas. Knygų serija pradėta Žemaitės kūrybos tomu 2005 metais ir baigta pernai gruodį Maironio poezija. Žemaitė ir Maironis, pasak prof. V.Daujotytės, - mūsų didieji klasikai, literatūros išeities taškai. Jie atskirti visos serijos. Matyt, ir toks yra literatūros laikas. Akimirka, į kurią galima suimti visą XX amžių, kaip ir literatūros amžinybę. “Ši serija savaip lygina literatūros kelią. Yra klasikų, dėl kurių mums jau nebekyla jokių problemų: Žemaitė, Jonas Biliūnas, Vincas Krėvė... Bet yra klasikų, kurių būtis dar tokia lyg netvari, pilna pavojų, - kalbėjo literatūrologė. - Serija sutvirtino kai kurių rašytojų pamatus. Jau, manau, galutinai yra išspręstas Salomėjos Nėries likimas, nors dėl jos tam tikros koncepcijos gal ir kyla mums skaudžių klausimų. Sutvirtinti J.Bal-

Prof. V.Daujotytė įsitikinusi, kad “Lietuvių literatūros lobynas” - ne tik knygų serija; iš tiesų svarstomi lietuvių literatūros istorijos ir lietuvių literatūros kanono klausimai. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Atsakant į klausimus

V.Daujotytė: “Ta serija, lyg ir būdama iš praeities, visa yra į dabartį ir ateitį.” tušio pamatai, J.Avyžiaus likimas. Dėl Eduardo Mieželaičio lyg ir nebeturėtų kilti jokių problemų. Jei bus galimybė grįžti prie tokių problemiškų vardų, Paulių Širvį, svarstyk nesvarstęs, prisieis tais iškilmingais drabužėliais aprengti. Archetipinė lyrikos linija eina per P.Širvį. Jį remia ir tie, kurie patys jau yra kaip ramsčiai: Valdas Kukulas, Marcelijus Martinaitis. Reikia šiek tiek sutankinti ir užbaigti XX amžių. Kaip matome, ėjo, ėjo ir išėjo visas pamatinių rašytojų būrys. Jie jau turi stotis į literatūrinio palikimo, literatūros klasikos gretą. Prie daug ko reikia grįžti, iš naujo svarstyti.”

Kuriant Lietuvai V.Sventickas džiaugėsi, kad nacionalinio užmojo projektas įgyvendintas greitai ir be didelio triukšmo kuklio-

kieno rankose dauguma tų knygų atsidurs. Dalis jų likdavo leidykloje ir būdavo perduodamos tikrai skaitantiems žmonėms, o mes kaip kalėdinę dovaną per metus išleistas tris, keturias, penkias knygas dovanodavome mūsų darbuotojams ir klientams. Manau, kad dauguma, gal ir ne šimtas procentų, šeimų jas saugo.” Mecenato draugystė su rašytojais užsimezgė dar sovietmečiu. Buvęs Šiaulių rajono Naisių kolūkio pirmininkas Č.Karbauskis įsteigė poeto Zigmo Gėlės premiją. LRS rekomenduotos naujausios knygos kasmet per derliaus pabaigtuves dovanotos geriausiems kombainininkams. Politikas, verslininkas, mecenatas R.Karbauskis vardijo daugybę gimtuosiuose Naisiuose kylančių kultūros projektų. Naujausias - kartu su Andriumi Mamontovu įsteigtas paramos fondas “Švieskime vaikus”, skirtas leisti vaikų literatūrą. Numatoma kasmet skirti ir premijas už tris geriausias knygas vaikams.

Knygų serijos “Lietuvių literatūros lobynas” viršelį ir maketo projektą sukūrė dailininkas Romas Orantas. mis pajėgomis. Be atlyginimo dirbusiai Visuomeninei redaktorių tarybai talkino bene pusšimtis kvalifikuotų specialistų - mokslo daktarų, akademikų, prityrusių redaktorių, tekstologų, įsitikinusių, kad klasika nuolatos turi būti Lietuvos knygynuose, bibliotekose ir, kaip Europoje įprasta, kas dešimt metų atnaujinama.

Pokalbiui apie nacionalinės literatūros paveldą nebuvo abejingas ir rašytojas Vytautas Bubnys (kairėje), ir literatūros tyrinėtojas prof. A.Kalėda.

“Šis projektas yra nacionalinės kultūros branduolys. Serijos knygos jungia ne tik skaitytojus, bet ir Lietuvos piliečius, nes sąmoningiems žmonėms reikalingos knygos, kurios žadina giliąją atmintį, stiprina tautinę tapatybę, - kalbėjo literatūrologas R.Tamošaitis. - Mūsų visuomenė, nepaisant dabartinio dirglumo ir nerimo, sąmonėja. Ji turi laisvę, ji renkasi ir randasi toks sveikų, stiprių piliečių luomas. Svarbiausia, kad tuo kultūriniu lygmeniu nelieka skirtumo tarp skaitančių žmonių, literatų, verslininkų, politikų. Iškilūs politikai, ypač stiprūs verslo žmonės turi turėti tam tikrą filosofiją, nes kitaip neatsiranda kūrybinės vizijos sukurti ką nors Lietuvai - ne vien dvasinių, bet ir materialių produktų.” “Lietuvių literatūros lobynas” vienintelė dabar leidžiama knygų serija, remiama privačių mecenatų lėšomis, ir jau gyvena, pasak V.Sventicko, šiek tiek neįprastą, netikėtą gyvenimą. Verslininkas Č.Karbauskis apie 1,5 tūkst. tiražo egzempliorių dovanojo žemdirbiams. “Knygų serijos tikslas, išsirutuliojęs iš mūsų diskusijų, - pamėginti išsaugoti būsimai Lietuvai klasikinius literatūros kūrinius. O mes esame žemdirbiai Karbauskiai, todėl pamanėme, kad būtų puiku, jei tokia knygų serija liktų pas kaimiečius, - sakė mecenatas. - Juk lietuviškas žodis buvo išsaugotas vis dėlto mūsų kaime. Sutarę dėl serijos leidimo, svarstėme,

Č.Karbauskis buvo ne tik serijos “Lietuvių literatūros lobynas” mecenetas, bet ir Visuomeninės redaktorių tarybos narys. Jo ketinimas dovanoti knygas žemės žmonėms, pasak V.Sventicko, skatino tarsi demokratiškiau rinktis autorius ir kūrinius, privengti kraštutinio modernumo, nors vienu ar kitu atveju to norėta. “Jaučiuosi gerai šiandien žiūrėdama į tuos tomus, nes visai pakeliui yra ir Jurgio Baltrušaičio gražiai pavadintas “Dulkių ir žvaigždžių” tomas. Tiesiog taip atsitiko, kad jis neįsiterpė į pirmąją knygų serijos dalį. Niekas ir nepatartų ko nors atsisakyti, kad jo vietoje būtų įrašytas J.Baltrušaitis. Jis man labai svarbus autorius, bet lygiai tokia pat svarbi yra Žemaitė”, - kalbėjo literatūrologė prof. V.Daujotytė. Ji parašė didžiąją dalį knygų serijos įvadinių straipsnių. Juose mėginta atsakyti, ką vienas ar kitas klasikas, jo kūriniai reiškia dabar. Literatūros tyrinėtoja pripažino, kad daug klausimų kyla mąstant apie šią seriją, tačiau į daugelį jau yra ir atsakoma. “Atrodo, kad serijos autoriai praeitis, užbaigtas visų jų kelias. Bet kaip netikėtai į šį klausimą atsako M.Martinaitis: “Savo didžiuosius ir tikruosius darbus menas padaro iš anksto”, - prisiminė prof. V.Daujotytė. - Žemaitė yra padariusi tą tikrumą mums, iki mūsų, toli toli į priekį. Kaip Maironis, S.Nėris ir visi šios serijos autoriai. Ta serija, lyg ir būdama iš praeities, visa yra į dabartį ir ateitį, o tą ateitį labai sustiprina R.Karbauskio projektas, nukreiptas į vaikus. Jis atitinka Vinco Kudirkos ir Povilo Višinskio mąstymą XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje: trūksta inteligentų, trūksta skaitytojų, tad reikia jų užsiauginti. Jeigu nėra, reikia padaryti, kad būtų.” Jau diskutuojama, kaip galėtų būti projektas tęsiamas. Mecenatai, kaip sakė V.Sventickas, jau kreipia visų akis ir į XIX amžių. Prof. V.Daujotytė pabrėžė, koks svarbus yra “Lietuvių literatūros lobyno” ir lietuvių literatūros istorijos santykio klausimas. Atrodo, kad svarstoma knygų serija, sudaromas serijos autorių sąrašas, o iš tiesų svarstomi lietuvių literatūros istorijos, lietuvių literatūros kanono klausimai.

•

2013 05 09

Sportas

A lygoje - lyderių rokiruotė VILMANTAS REMEIKA

Prognozės, kad Klaipėdos “Atlanto” futbolininkai gali neišlaikyti sezono pradžioje savo pačių padiktuoto tempo, ima pildytis.

M.Kuklys (kairėje) daro didžiulę įtaką “Žalgirio” žaidimui. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Praėjusiame A lygos ture klaipėdiečiai neįveikė Marijampolės “Sūduvos” (2:2), o antradienį namie 0:1 pralaimėję Vilniaus “Žalgiriui”, šiai komandai užleido lyderių pozicijas. Abu klubai surinko po 22 taškus. Tačiau “Žalgiris” turi palan-

kesnį įvarčių santykį ir dar yra vienomis rungtynėmis mažiau žaidęs. Lyderių akistatoje geriau atrodė ilgesnį atsarginį suolelį turinti žvalesnė “Žalgirio” komanda. Ketvirtą kartą per pastarąsias 11 dienų žaidę klaipėdiečiai tuo pasigirti negalėjo. Vilniečių saugai nuolat stengėsi sukurti progų atakos smaigalyje žaidusiam puolėjui Kamiliui Bilinskiui. Tačiau lenkas iššvaistė bent tris neblogas progas pasižymėti, kol pagaliau prisitaikė. 71 minutę iššokęs vienas prieš vartininką Mantą Galdiką pergudravo jį tiksliu smūgiu pažeme.

Pusė šio įvarčio galėtų atitekti Mantui Kukliui. “Žalgirio” saugas dar būdamas savo aikštės pusėje pastebėjo spurtuojantį K.Bilinskį ir atliko preciziškai tikslų perdavimą jam į priekį net pro keturis varžovų žaidėjus. Gavęs tokią dovaną puolėjas nenuvylė komandos. “Būtent dėl tokių perdavimų žiūrovai turėtų eiti į rungtynes, - žavėjosi “Žalgirio” treneris Marekas Zubas. - M.Kuklys tapo labai svarbiu mūsų žaidėju. Jis ir pats įmuša ir puikius perdavimus atlieka.” Paskutinėmis dvikovos sekundėmis “Atlantas” sukaupė paskutines jėgas ir šturmavo svečių vartus. Tačiau pusę minutės užsitęsusi ataka baigėsi pavojingu, bet netiksliu Donato Naviko smūgiu galva virš vartų. “Varžovai žaidė pavojingiau ir pelnytai laimėjo, - pripažino “Atlanto” treneris Konstantinas Sarsanija. Mums trūko traumuotų Edgaro Žarskio ir Tado Eliošiaus. Pastarojo greitis labai praverstų. Evaldas Razulis jau pavargo. Žinome, kaip kovoti su “Žalgiriu”, tik gerų atlikėjų neturime. Todėl ir mėginome atakuoti aukštais perdavimais.” Tapę A lygos lyderiais “Žalgirio” futbolininkai džiaugsmą nuoširdžiai reiškė riksmais stadiono drabužinėje. “Jie dabar džiūgaudami šaukia. Bet viskas prieš akis. Galutinę komandų rikiuotę matysime tik lapkritį”, - pažymėjo K.Sarsanija. Per kitas rungtynes antradienį 5 ir 6 vietoje žengiančios “Šiaulių” ir Marijampolės “Sūduvos” komandos (po 13 tšk.) sužaidė taikiai, 1:1. Šiauliečiai pirmavo po Niko Tokičiaus įvarčio 65 minutę. Bet 85 minutę rezultatą taikliu baudos smūgiu išlygino “Sūduvos” brazilas Rafaelis Ledesma.

•

Trumpai “GIRO D’ITALIA” Italijoje vykstančių prestižinių daugiadienių dviratininkų lenktynių “Giro d’Italia” ketvirtajame etape “Garmin-Sharp” komandai atstovaujantis Ramūnas Navardauskas finišo liniją kirto 92-as. Lietuvis 246 km distancijoje 7 min. 30 sek. atsiliko nuo etapo nugalėtojo italo Enroco Battalgino. Bendrojoje įskaitoje R.Navardauskas iš 147 pozicijos pakilo į 108-ąją ir lenktynių lyderio poziciją išsaugojusiam italui Lucai Paoliniui pralaimi 22 min. 44 sek.

PASAULIO PIRMENYBĖSE Suomijoje ir Švedijoje vykstančiame pasaulio ledo ritulio čempionate pergales iškovojo turnyro favoritėmis laikomos komandos. H grupėje trečias rungtynes iš eilės laimėjo Rusijos (9 tšk.) rinktinė, ji 5:3 (2:2, 1:1, 2:0) įveikė JAV (6 tšk.) komandą. S grupėje antrą pergalę iškovojo Kanada (8 tšk.), 7:1 (4:0, 1:1, 2:0) sutriuškinusi iki tol sėkmingai žygiavusius Norvegijos ledo ritulininkus (6 tšk.). Po šešių varžybų dienų individualioje snaiperių įskaitoje pirmauja po 7 balus surinkę rusas Ilja Kovalčiukas (5 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai), bei suomis Petri Kontiola (3 ir 4). 6 balus turi kanadietis Stevenas Stamkosas (2 ir 4). LŽ

2013 05 09

Sportas

Už “sausą” seriją - trys poilsio dienos SAULIUS RAMOŠKA

Stipriausieji švenčia, pralaimėjusieji verkia. Taip buvo po pirmojo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono prieš 20 metų, taip yra ir dabar. Antradienį titulą apgynusio Kauno “Žalgirio” drabužinė skendėjo cigarų dūmuose, kvepėjo šampanu ir aidėjo nuo džiūgaujančių čempionų klegesio. Trečius metus iš eilės superfinalo seriją amžiniems varžovams pralaimėję Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai savo drabužinėje sėdėjo tylūs. Sostinės ekipos lyderis Renaldas Seibutis negalėjo sulaikyti ašarų. Antrus metus iš eilės superfinalo serija pralaimėta “sausai”: pernai - 0:3, šiemet - 0:4.

Nemoka švęsti lietuviškai Pirmą kartą Lietuvos čempionu tapęs “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza priverstas tesėti žodį. “Žaidėjams prižadėjau, jei laimėsime seriją 4:0, leisiu tris dienas pailsėti, - po paskutinių LKL finalo rungtynių Vilniuje kalbėjo Kauno ekipos strategas ir pridūrė: Dabar reikia suktis iš situacijos, nes negaliu leisti jiems atsipalaiduoti.” Per 9000 “Siemens” arenoje susirinkusių krepšinio gerbėjų nuaidėjus finalo sirenai stebėjo, kaip aikštelėje šėlioja čempionai. Tiesa, J.Plaza išliko santūrus. Vėliau jis prisipažino: matyt, turėjo gimti kitoje šalyje, nes kaip ispanas nėra toks emocingas. “Aš ispanas, bet kvailas ispanas, - juokėsi strategas. - Ir tikrai negersiu daug. Negaliu kaip lietuviai išgerti tris butelius degtinės ir išlikti žvalus. Bet šiąnakt tikrai švęsiu, nes tai - pirmas mano iškovotas titulas užsienyje.”

Komanda primena rinktinę Po pergalingo finalo “Žalgirio” krepšininkai neskubėjo iš drabužinės, nors visai šalia, po “Siemens” arenos stogu, žaidėjų laukė autobusas, o Kauno Rotušės aikštėje - keliatūkstantinė gerbėjų minia. “Labai norėjome laimėti seriją 4:0. Visą sezoną demonstravome geresnį krepšinį, mūsų kolektyvas buvo darnesnis. Turėjome daug pranašumų, kad LKL finalą įveiktume “sausai”, - LŽ kalbėjo trečiąkart šalies čempionu tapęs Darjušas Lavrinovičius. Pasak puolėjo, komandą visą sezoną persekiojo problemos, ji išliko vieninga, nors žaidėjai ilgą laiką negavo atlyginimo. “Sezono viduryje praradome labai svarbius žaidėjus Paulių Jankūną, Tremmellą Dardeną. Be jų mūsų kolektyvas nesubyrėjo ir atsirado krepšininkų, kurie juos puikiai pakeitė. Pavyzdžiui, Mindaugas Kuzminskas, mano brolis, kuriam teko persikvalifikuoti į sunkiojo krašto puolėjo poziciją”, - komentavo Darjušas. “Nepykite, kad kalbiname ne jus, o brolį”, - LŽ žurnalistas atsisuko į pokalbio besiklausantį Kšištofą Lavrinovičių. “Viskas gerai. Čia brolis yra pagrindinis herojus, aš - tik jo pagalbininkas”, - atsiprašymą priėmė pirmąkart Lietuvos čempionu tapęs Darjušo dvynys. Paklaustas, kaip pavyko išgyventi tiek mėnesių be atlyginimo, D.Lavrinovičius neieškojo žodžių: “Iš kojinių truputį pinigėlių išsitraukėme. Patikėkite, tokie dalykai psichologiškai nepadeda. Tačiau šiais metais suburtas nuostabus kolektyvas, jis į Kauną susirinko ne dėl pinigų. Reikia padėkoti žmonėms, subūrusiems tokius krepšininkus. Jų čia nebėra - nei Vladimiro Romanovo, nei Vitoldo Masalskio. Dabartinį “Žalgirį” galima palyginti su nacionaline rinktine, į kurią žaidėjai renkasi ne dėl asmeninės naudos, o dėl Lietuvos aistruolių, dėl noro laimėti.”

Rotušės balkone LKL čempionai Kauno žmonėms - kaip ant delno. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Pirmoji padėka - ispanui Vienu “Žalgirio” lyderių tapęs puolėjas M.Kuzminskas už šį sezoną dėkingas treneriui J.Plazai. “Joanas - pirmasis, kuriam norėčiau padėkoti už visą sezoną, ne vien už finalo seriją. Gali save atradinėti kiek nori, bet jei neatsidursi aikštelėje, nieko nebus”, - teigė krepšininkas, per ketverias finalo rungtynes pelnęs 60 taškų. O per visas atkrintamąsias varžybas jis vidutiniškai rinkdavo 12,3 taško. Kalbėdamas apie finalo seriją 23 metų M.Kuzminskas tikino, jog galutinis rezultatas neatspindi visos kovos. “Lietuvos rytas” puikiai priešinosi, ši serija mus išsekino. Per antras rungtynes Vilniuje mums paprasčiausiai pasisekė. Tai, manau, buvo kertinė pergalė, nulėmusi serijos baigtį”, - sakė žaidėjas.

Skaudu būti nuvertintiems “Lietuvos ryto” drabužinėje žaidėjai vienas po kito ėjo praustis, o R.Seibutis po rankšluosčiu slėpė galvą ir ašaras. Priėjęs ekipos kapitonas Steponas Babrauskas kelias minutes bandė nuraminti, tačiau tai nepadėjo. “Kodėl kai kurie taip jautriai vertina pralaimėjimus? Krepšininkai irgi žmonės - išgyvena dėl nesėkmės. Kai kas jau antrus metus iš eilės liko be aukso, kai kas - trečius, - LŽ sakė S.Babrauskas. - Ir man skaudu, tik gal to neparodau. Esu ir aš verkęs. Bet to nereikia sureikšminti.” Sostinės komandos kapitonui apmaudu, jog pranašavusieji “sausą” kauniečių pergalę taip nuvertino “Lietuvos rytą”. “Norėjome laimėti, bet nepavyko. Reikia pripažinti - esame silpnesni. Manau, serija “nuplaukė” po Vilniuje pralaimėtų antrųjų finalo rungtynių. Nereikia ieškoti kaltų - reikia nusiraminti,” - teigė S.Babrauskas. “Lietuvos ryto” treneris Dirkas Bauermannas įsitikinęs, jog auklėtiniai padarė viską, ką galėjo. “Nereikia būti genijumi, kad suvoktumei, jog “Žalgiris” turi aukšto lygio žaidėjų. Tai nereiškia, kad jų negalima įveikti. Tačiau šį kartą varžovas buvo tikrai pajėgesnis”, - sakė Vokietijos specialistas, su sostinės klubu turintis sutartį ir kitam sezonui.

•

“Žalgirio” vedliui J.Plazai per gerbėjų minią buvo sunku nusigauti į didžiąją sceną pas auklėtinius.

Kai kas jau antrus metus iš eilės liko be aukso, kai kas - trečius... / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 05 09

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo statybose. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI PARDUODA

PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1700 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Butą be patogumų (kaina - 40 000 Lt) arba kambarį bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583. 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų). Tel. 8 679 92 65. 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

NUOMOJA Dviem, trim, keturiem asmenims kambarius poilsiui Palangos centre. Tel. 8 675 44 822.

NAMAI, PATALPOS

Remiantis 2013 04 26 AB „Achema“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 33-2013-01, AB „Achema“ akcininkams bus išmokami dividendai.

DIVIDENDAI BUS MOKAMI:

IEŠKO DARBO

BUTAI Skubiai 38 kv. m butą Palangos centre (mūrinio namo II a., maži mokesčiai, šalia parduotuvė „Maksima“, fontanai, kaina - 160 000 Lt). Tel. 8 675 44 822.

SMULKIŲJŲ AKCININKŲ DĖMESIUI

• Pateikus prašymą (paštu: 405 kabinetas, buhalterija, AB „Achema“, Jonalaukio k., Jonavos r. LT-55550; arba el. paštu: jurate@achema.com; arba faksu: (8 349) 56 072) dividendai gali būti pervesti į banko sąskaitą (prašyme nurodyti: vardą, pavardę, banką, banko sąskaitą, prie prašymo pridėti asmens dokumento kopiją, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos); • AB „Achema“ centrinėje kasoje nuo 2013 05 13 iki 2013 05 30 (pirmadieniais-ketvirtadieniais) nuo 12.00 val. iki 16.00 val. (AB „Achema“ senasis administracinis pastatas, 1 aukštas). Su savimi turėti asmens dokumentą ir išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos.

ĮVAIRŪS Parduodu naudotą dviratį ir naudotą dviratį-treniruoklį (kaina - 101 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Informacija teikiama telefonais: (8 349) 56 405 arba (8 349) 56 372.

PRANEŠIMAI INFORMACIJA apie „Mazuto ūkio rekonstrukcija Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pramonės g. 95, Vilnius“) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: mazuto ūkio rekonstrukcija Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pramonės g. 95, Vilnius. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Pramonės g. 95, Naujoji Vilnia, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai - mazuto ūkio rekonstrukcijai Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2) Pramonės g. 95, Vilnius, poveikio aplinkai vertinimas privalomas (2013 04 24 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7.-2075). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7378. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. Užs. V-2696 Pranešame, kad 2013 01 14 Vilniaus apygardos teisme UAB „Alstuba“ (j. k. 300662334) iškelta bankroto byla. Suinteresuotus asmenis prašome kreiptis tel. 8 698 81 995. Užs. LM-2692

PERKA Nebrangų (remontuotiną) namą gražiame miestelyje - Aukštadvaryje, Birštone ar Anykščiuose. Vilnius, tel. 8 619 34 162.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

UAB „Dainavos spindulys“ (įm. k. 302859992) keičia pavadinimą į UAB „Kernis“.

Užs. LM-2712

UAB „Dalida“

įm. k. 302325636, reg. Geležinkelio g. 3-14A, Vilniuje PRANEŠIMAS APIE VISUOTINĮ AKCININKŲ SUSIRINKIMĄ Pranešame apie visuotinį akcininkų susirinkimą Data: 2013 m. gegužės 30 d. Laikas: 10.00 val. Vieta: Žemaitės g. 22, Vilnius, UAB „Optima fides“ patalpose. Susirinkimo sušaukimo iniciatorius: UAB „Dalida“ direktorius Dangis Byčius.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 fin. metų veiklos aptarimas, finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 2. Bendrovės likvidavimo klausimas; 3. Likvidatoriaus paskyrimas.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

Susipažinti su sdarbotvarkės klausimo projektais arba, gauti paaiškinimus, taip pat kt. dokumentus, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu galima gauti adresu: Žemaitės g. 22, Vilnius, UAB „Optima fides“ darbo metu. Užs. LM-2705

TRANSPORTO PRIEMONĖS PERKA Automobilį (1988-2011 m.). Tel. 8 675 71 505.

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Užs. V-2702

Pranešame, kad 2013 05 06 savininko sprendimu Thomas Solupajev-Ronlev individuali įmonė „Cosmospa“, juridinio asmens kodas 111653338, teisinė forma - individuali įmonė, buveinės adresas: B.Sruogos g. 36-11, Vilnius (toliau - Įmonė), registras, kuriami kaupiami ir saugomi duomenys apie įmonę - Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras, yra pertvarkomas į juridinį asmenį, turintį mažosios bendrijos teisinę formą (toliau - Bendrija). Bendrijos pavadinimas: Cosmospa, MB. Bendrijos adresas: B.Sruogos g. 36-11, Vilnius. Su Bendrijos nuostatais ir kitais su pertvarkymu įsisijusiais dokumentais galima susipažinti darbo dienomis 8.00-10.00 val. Bendrijos buveinėje. Užs. R-275

Gegužės 21 d. 17.30 val. UAB „Berlin-Chemie“ patalpose (Jasinskio g. 16A, Vilnius) šaukiamas pakartotinis Lietuvos ir Čekijos draugijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Dienotvarkėje: 1. Draugijos pirmininko ir revizoriaus ataskaita; 2. Naujos Draugijos tarybos rinkimai. Pasibaigus ataskaitiniam-rinkiminiam susirinkimui, įvyks naujos draugijos tarybos posėdis, kuriame bus renkamas draugijos pirmininkas. Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkas.

Užs. LM-2706

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras SKELBIA VIEŠĄ NEGYVENAMŲJŲ PATALPŲ NUOMOS KONKURSĄ - 55,26 kv. m ploto patalpos Goštauto g. 9, Vilniuje, pradinė nuomos kaina: 15,00 Lt/kv. m per mėnesį be PVM, komunalinių mokesčių ir žemės mokesčio. Nuomos trukmė - iki 2018 05 30 d. Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse priimamos darbo laiku iki 2013 m. gegužės 24 d. adresu: Fizinių ir technologijos mokslų centras, A.Goštauto g. 9, 217 kab., Vilnius. Komisijos posėdis vyks 2013 m. gegužės 25 d. 10.00 val. adresu: A.Goštauto g. 9, kab. 223, Vilnius. Papildoma informacija teikiama tel.: R.Baranauskas, tel. (8 5) 264 8883 arba 8 687 74 884. Nuomos konkursas organizuojamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto panaudojimo įstatymo tvarka. Paraiškos nuomai pateikiamos užklijuotame voke su užrašu „Turto nuomos konkursui, neatplėšti iki 2013 m. gegužės 25 d. 10.00 val.“ Paraiškoje turi būti: siūloma nuomos kaina, įmonės rekvizitai, juridinio asmens registracijos pažymėjimo ir įstatų patvirtintos kopijos ir patvirtinimas apie AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT47 7300 0101 2190 2796 sumokėtą 3 mėnesių nuompinigių dydžio avansinį įnašą. Užs. R-277 Renkami pasiūlymai dėl BUAB „RUKESA IR KO“ priklausančio nekilnojamojo turto - gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus Nr. 4197-5028-5038:0002, bendras plotas: 1037,69 kv. m, esančio Švenčionių g. 114, Nemenčinėje, Vilniaus r., gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus Nr. 4197-5028-5038:0001, bendras plotas: 1009,38 kv. m, esančio Švenčionių g. 114, Nemenčinėje, Vilniaus r., nuomos. Nekilnojamasis turtas nuomojamas kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu (su sąrašu galima susipažinti). Pasiūlymai dėl nuomos priimami iki 2013 m. birželio 1 d. paštu adresu: bankroto administratorius UAB „Būrai“, Laisvės pr. 78-4, Vilnius LT-05263, arba el. pašto adresu: uabburai@gmail.com. Parduodamas BUAB „RUKESA IR KO“ priklausantis ilgalaikis turtas, inventorius ir įrengimai, transporto priemonės: krovininis automobilis MERCEDES BENZ 811, valst. Nr. EGA143, gamybos metai: 1988; krovininis automobilis MERCEDES BENZ 1120, valst. Nr. OVV737, gamybos metai: 1986; krovininis automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. UVT306, gamybos metai: 1991; priekaba arba puspriekabė nuo 3,5 t iki 10 t, ALKA, H13, valst. Nr. VC909, gamybos metai: 1984. Pasiūlymus dėl turto pardavimo priima, su parduodamo turto sarašu ir kainomis supažindina bankroto administratorius UAB „Būrai“ paštu adresu: Laisvės pr. 78-4, Vilnius LT-05263, arba el. pašto adresu: uabburai@gmail.com. Užs. R-276

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

2013 05 09

TV programos

KETVIRTADIENIS 9 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.) 10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.30 “Paskutinis paradas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Paskutinis paradas” (k.) N-7 0.50 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės”

13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Havajai 5.0” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Didvyrių draugužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 Mylimiausi TV3 mylimiausių mamų rinkimai 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “Pelkė” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.) 10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Naujoji banga 2012”. Tarptautinis atlikėjų konkursas 0.10 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Irene Hus” N-14 22.45 “Begėdis” N-14 23.45 “Farų šeima” N-7 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Giminės ir...” (k.) 12.25 “Amžių šešėliuose”. Gegužės 9-oji Lietuvoje ir Europoje 13.15 “Gyvenimas pagal uošvius” 14.10 “Laiko ženklai”. Pranciškus Smuglevičius 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 Aktoriaus Leonardo Zelčiaus 85-mečiui. Kauno dramos teatro spektaklis. S.Beketo “Tą kartą” 19.30 “Legendos” 20.15 “Šnipai” N-7 21.10 Jonas Strielkūnas. “Meilės lyrika”. Skaito Dalia Jankauskaitė 21.25 Lietuvių kinas trumpai. Dok. trumpametražis f. “Šanxai banzai” N-7 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Jadvyga Janulevičiūtė. “Nerimo akimirkos”. “Vargonų maestro” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Tradicijos”. Europos dienos šventė 1.10 “Pagauk kampą” (k.)

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 17.45, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” - 19 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 13.30, 15.30, 17.30, 19.30, 21.40 val. “Dykvietė” - 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.50 val. “Transo būsena” - 16, 20.45 val. “Piktieji numirėliai” - 21.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.15, 14.15, 16.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val. “Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.30 val. “Olimpo apgultis” - 20 val. “Užmirštieji” - 12, 14.45, 18, 21 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 11.15 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.30 val. “Krudžiai” (3D) - 11.45 val. “Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11.10, 14.30, 18, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 13.30, 18.45 val. “Dykvietė” - 17.40, 19.45, 22 val. “Mergvakaris Maljorkpoje” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 11.20, 16.30, 21.40 val. “Laukinės atostogos” - 14.50, 17, 19.30, 22 val. “Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.10, 15.20 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val. “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.20, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.10, 18.10 val. “Milijardierius ir blondinė” - 13, 15.50, 18, 20.40 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18.15, 21 val. “Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.30, 20.45 val. “Valentinas vienas” - 16, 20.50 val. SKALVIJA “Pašėlę pirmieji metai” - 17 val. “Niujorko šešėlyje” - 20.10 val. “Misija Sibiras. Chakasija” - 19 val. PASAKA “Sapnuoju, kad einu” - 19 val. “Laukinės atostogos” - 17.30 val. “7 dienos Havanoje” - 20.30 val. “Niujorko šešėlyje” - 21.30 val. “Hičkokas” - 17 val. “Magiškas Paryžius 3” - 16 val. “Aurora” - 15 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 18.15 val. “Valentinas vienas” - 19.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.30 Programa 6.34 TV parduotuvė 6.50 “Reporteris” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Devyni gyvenimai. Nelsonas Mandela” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kokį maistą perkame?” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Pasaulio istorija”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Pasaulio istorija”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Verta žinoti” 18.40 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.50 “Merdoko paslaptys” N-7 0.00 “Reporteris” 0.45 “Supernamai”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 9.00 Komedija “Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį” N-7 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 13.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 15.00 Komedija “Muzikinės kovos” 17.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 19.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 21.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 23.00 Drama “Mergišius” S 1.00 Trileris “Kuždesių sala” N-7

TV6

RTR Rossija

6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00

5.00 Vaid. f. “Buvo gegužės mėnuo” 7.00 Pergalės diena. Šventinis kanalas 9.00 Karinis paradas, skirtas Pergalės dienai 10.00 “Nežinomas kareivis” 10.50 Vaid. f. “Gegužės žvaigždės” 12.25 Vaid. f. “Karininkai” 13.00 “Žinios 14.20 “1943” 17.55 Tylos minutė 18.00 “1943” 19.00 Žinios 19.30 Vaid. f. “Trys leitenanto Klimovo dienos” 22.35 Vaid. f.

“Karinė žvalgyba. Pirmasis smūgis” 2.00 Vaid. f. “Laukiu ir tikiuosi” 4.20 “Karo vaikai”

Viasat Sport Baltic 11.00 “Trans World Sport” žurnalas 12.00 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.30 Golfas. PGA turo užkulisiai 13.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 13.30 Tenisas. ATP Masters turnyras. Madridas 16.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Rusija - Prancūzija. Tiesioginė transliacija 18.40 Tenisas. ATP Masters turnyro aštuntfinalis. Madridas. Tiesioginė transliacija 20.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Slovakija - Latvija. Tiesioginė transliacija 22.40 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Švedija - Kanada 0.40 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Čekija - Danija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Imperija už įstatymo ribų 23.00 Kūno anomalijos 0.00 Po avarijos 1.00 Blogiau nebūna

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.30 Slaptas ryklių guolis 11.00 Kalėjimo sunkumai 12.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 13.00 Išgyvenimas 14.00 Hienų karalienė 15.00 Milžiniškos žuvys 16.00 “National Geographic” draugijai - 125 metai 17.00 Išgyvenimas 18.00 Antrasis pasaulinis karas 19.00 Kalėjimo sunkumai 20.00 NSO virš Europos 21.00 Paranormalūs reiškiniai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 NSO virš Europos 0.00 Paranormalūs reiškiniai 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

“CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 “Nesvetimi” 21.45 Kriminalinis trileris “Pagrobimas” 23.40 “6 kadrai” 0.10 “CSI Majamis” 1.10 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Švedija - Kanada. Vaizdo įrašas 3.00 “Paslapčių namai”

“Medžioklė” - 21 val. OZO KINO SALĖ “MAAT” - 16.30 val. “Smulkus nusikaltimas” - 18 val. MULTIKINO “Dykvietė” - 19.45, 22 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val. “Laukinės atostogos” - 17.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 20.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11, 13, 15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 12.15, 14.15, 16.15 val. “Piktieji numirėliai” - 20 val. “Transo būsena” - 18.15, 22 val.

“Užmirštieji” - 14.45, 17.45, 20.30 val. “Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 16.15, 21.15 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 11.30 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45 val. “Krudžiai” (3D) - 13.10 val. “Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15 val. “Valentinas vienas” - 12 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21 val. “Geležinis žmogus 3” - 19 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 10.45, 13, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val. “Olimpo apgultis” - 11.15, 16.15, 21.15 val. “Dykvietė” - 16.55 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 21.50 val.

Nacionaliniame dramos teatre - “Liūdnos dainos iš Europos širdies”.

VILNIUS

“Niujorko šešėlyje” - 17 val. “Užmirštieji” - 16.15, 19, 21.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.15, 13.45 val. “Krudžiai” - 11, 12, 13.15 val. “Krudžiai” (3D)- 10.15, 12.30, 14.45 val.

KAUNAS CINAMON “Geležinis žmogus 3” (3D) - 18.45, 21.30 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 16.30, 20.45 val. “Dykvietė” - 21.15 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 14, 16, 18, 20, 22 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 11.55, 18.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11, 13, 15, 17 val. “Užmirštieji” - 21.45 val. “Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val. “Gimtadienis” - 14.15 val. “Valentinas vienas” - 19.05 val. FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 18.30, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val. “Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.50 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val. “Krudžiai” - 13.15, 15.45, 18.15 val. “Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” - 11.45, 14.45, 18, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.15 val. “Dykvietė” - 13.45, 16.15, 19, 21.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 15.15, 17.45 val. “Piktieji numirėliai” - 20.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val. “Užmirštieji” - 15, 18.15, 21 val. “Krudžiai” - 10.45, 13.30, 16, 18.30 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 14.15, 16.40, 20.40 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 19 val. I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10 val. “Sniego karalienė” - 11.35 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 13.05 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 16.20 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 14.40, 18 val. “Dykvietė” - 19.40, 21.20 val.

PANEVĖŽYS “Dykvietė” - 14, 16, 18, 20.15 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 17.30, 21.50 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 17, 19, 21 val. “Laukinės atostogos” - 19.20, 21.40 val. “Transo būsena” - 15.20, 19.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.30 val. “Niujorko šešėlyje” - 13.30, 18.15 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Geležinis žmogus 3” - 14.20, 17.10, 20 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.50 val. “Olimpo apgultis” - 18.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 15.30, 18.15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val. “Užmirštieji” - 21.20 val. “Krudžiai” - 14, 16.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” 10 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 11 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 9 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Danijos šokio teatras. “Meilės dainos” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 12 val. “Raganiukė” Salė 99 9 d. 18 val. “Jis ir Ji” 10 d. 18 val. “Šmėklos” 11 d. 12 val. “Paika pelytė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 19 val. “Toska” 10 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 11 d. 18 val. “Paskutinysis aistringas meilužis” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 11 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 11 d. 12 val. ir 12 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką” KEISTUOLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” 11 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia” MENŲ SPAUSTUVĖ 10 d. 19.30 val. Juodojoje salėje. “Išėjau pieno”, “Nekviesta būtybė”, “Pagalys ratuose”, “It stebėtum debesis” 11 d. 17 val. Kišeninėje salėje. Aleksandras Andrijaškinas (Rusija). “Aš pamėginsiu” 11 d. 20 val. Juodojoje salėje. “Dadadans” (Danija). “Plunksnos ir kulniukai” RAGANIUKĖS TEATRAS 11 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 9 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 11 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors” VILNIAUS ROTUŠĖ 9 d. 19 val. “Ivanovas” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 9 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 10 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 11 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Šikšnosparnis”

10 d. 18 val. “Madam Pompadur” 11 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 10 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 d. 18 val. “Sesuo” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 10 d. 18 val. Juditos Leitaitės “Romansų vakaras” 11 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Vilniaus kamerinis teatras. “Pogrindžio komedija”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Sveikas, Paryžiau!” 11 d. 18.30 val. “Kruvinos vestuvės” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 11 ir 12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 11 d. 18 val. “Šalia” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie vyrus”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 19 val. Virgio Stakėno koncertas “Vieno žmogaus orkestras” 11 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Hanana, kelkis ir eik” 11 d. 17 val. “Meilės eliksyras” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 10 d. 18 val. “Respublikos gatvės vaikai” 11 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 11 ir 12 d. 12 val. “Trys lokiai”

ŠILALĖ ŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”

2013 05 09

SAULĖ teka 5:26 leidžiasi 21:05 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+17 Oslas

Aštuntoji delčios diena

Delčia V 02

Jaunatis V 10

Priešpilnis V 17

+16 Helsinkis

+21

Stokholmas

Pilnatis V 24

+22

Dublinas +11 Šiauliai

+14 Londonas

+24 +11 +25 +11

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

+15 Amsterdamas

+15

Bordo

Ukmergė

Kaunas Šiandien: karšta, debesuota VILNIUS su pragiedruliais, numatomi trumpi Alytus lietūs, kai kur su perkūnija. +25 +11 Temperatūra dieną +26 +10 23-26 laipsniai. Druskininkai

+25 +10 +21

Lisabona

+24 Madridas

+20 Barselona

+24 Ryga

+16 Kopenhaga

+17 Paryžius

Kėdainiai +23 +13

+20 Sankt Peterburgas

Talinas

15:39

Palanga

Vilnius Minskas +27 +27 Varšuva +28

+22

Berlynas +22 Praha

+23 Miunchenas

+21 Nica

+24 Roma

+23 Maskva

+26

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +26 +26 +25 Bukareštas Varna Dubrovnikas +20 Sofija +25

+26

Stambulas +23

Malaga Rytoj: mažai debesuota, vietomis palis. Temperatūra naktį 10-14, dieną 24-25 laipsniai šilumos, pajūryje 19.

+24

129-oji metų diena. Gegužės devintoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 19-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 236 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Austėja, Edita, Grigalius, Mingailas. Geros dienos!

Alžyras +26

Tunisas +28

Atėnai

+25 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 20 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 27 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 8 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Abejonių gali kelti kolegų siūlomos idėjos. Nepulkite kritikuoti, kartais verta tiesiog argumentuotai pasiginčyti. Jūsų užsispyrimas gali daug kam nepatikti. Jautis. Nepersidirbkite. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai. Ir būtinai pasinaudokite visomis likimo siunčiamomis galimybėmis pasireikšti ar užmegzti naudingų pažinčių. Dvyniai. Daugiau dėmesio skirkite kasdieniams reikalams, nebaigtiems darbams. Gera diena mokytis, siekti žinių, pripažinimo. Neatsisakykite pramogauti su draugais. Vėžys. Neverta ieškoti teisybės ten, kur jos nėra. Paveikti emocijų galite pasakyti daugiau nei derėtų. Palankus metas atostogauti, pramogauti, tvarkyti kelionės dokumentus. Liūtas. Kategoriškumu nieko nepasieksite, tik dar labiau atitolinsite palankų rezultatą. Kritiškiau vertinkite savo profesines galimybes. Jei suklupsite, niekas neskubės gelbėti. Mergelė. Lengvai megsite pažintis, pelnysite aplinkinių pasitikėjimą. Rasite ne tik darbo bendraminčių, bet ir naujų draugų. Kiek sunkiau seksis tartis su vaikais. Svarstyklės. Būsite linkę rizikuoti, priimti drąsius, bet nepagrįstus sprendimus. Neprovokuokite likimo, neerzinkite vadovų, nebūkite pernelyg atviri su kolegomis. Skorpionas. Darbe ar visuomeninėje veikloje tikėtinos permainos. Prireiks pastangų išlaikyti tai, ką turite. Netinkamas metas išlaidauti, skolinti, imti kreditą. Šaulys. Nesipriešinkite gyvenimo pokyčiams, net jei jie truputį baugina. Pasitikėkite artimųjų nuoširdumu, gerais norais. Puikus metas pačiai įvairiausiai veiklai. Ožiaragis. Seni ir ilgalaikiai meilės ryšiai stiprės. Tereikia truputėlį juos pakurstyti. Imkitės iniciatyvos, bet nebūkite impulsyvūs ir neskubinkite įvykių. Vandenis. Nestigs nei dėmesio, nei įdomios veiklos. Tačiau derėtų būti taupiems ir atsisakyti didelių projektų. Noras vadovauti šeimos paradui provokuos konfliktus. Žuvys. Lengvai susigundysite greito praturtėjimo galimybėmis. Nerizikuokite - gresia dideli nuostoliai. Namie pamirškite senas nuoskaudas, dažniau šypsokitės.

2013 05 09

Margumynai

Lietuviški Kanų akcentai Kitą savaitę prasidėsiančioje Kanų kino mugėje “La Marche du Film” pirmą kartą kino profesionalams bus parodytas režisieriaus Mariaus Ivaškevičiaus “Santa”. Po peržiūros filmo komanda tikisi rasti pardavimo agentą ir platintojų. Specialiai įrengtuose dokumentinių ir trumpametražių filmų peržiūrų paviljonuose taip pat bus galima pamatyti Andriaus Lekavičiaus filmą “Mes už... Lietuvą!”, Jokūbo Viliaus Tūro “Sapnuoju, kad einu” ir 88 minučių trukmės trumpo metro filmų programą, parengtą Lietuvos trumpametražių filmų agentūros “Lithuanian Shorts”. “Į oficialią šių metų festivalio programą lietuviški filmai nepateko, tačiau dalyvavimas kino profesionalams skirtoje mugėje - svarbus žingsnis to link. Ši mugė - ideali vieta mūsų šalies atstovams ieškoti verslo partnerių iš užsienio, pristatyti jau sukurtus ir dar gaminamus filmus, užmegzti svarbius kontaktus”, - teigė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas. Lietuvos pristatymą Kanų kino festivalyje rengia ir finansuoja Lietuvos kino centras ir viešoji įstaiga “Versli Lietuva”. Kanų kino mugėje kasmet apsilanko vidutiniškai 10 tūkst. dalyvių iš 100 šalių, 34 salėse pristatoma daugiau nei 4 tūkst. filmų, įvyksta 1,5 tūkst. seansų.

•

Kanų kino mugės dalyviai galės pamatyti filmą “Mes už... Lietuvą!” mamareklama.lt nuotrauka

Uždaryta princo parduotuvė Didžiosios Britanijos princo Charleso sodininkystės verslui atėjo sunkios dienos. Dėl finansinių sunkumų uždaryta jo ekologiškų daržovių parduotuvė. Daržovės iš princo Charleso ūkio buvo parduodamos didesnėmis nei konkurentų kainomis. Jas mielai pirko daugelis sveikuolių. Tačiau finansiniai sunkumai privertė taupyti. “The Veg Shed” parduotuvė neatlaikė konkurencijos ir pastaruoju metu patirdavo nuostolių. Todėl buvo nuspręsta ją uždaryti. “The Veg Shed” nuolatiniai klien-

Kosmologas boikotuos konferenciją Garsus britų kosmologas Stephenas Hawkingas nusprendė nedalyvauti birželį vyksiančioje konferencijoje, kurią globoja Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. “S.Hawkingas prisidėjo prie akademinio pasaulio boikoto ir pasitraukė iš Izraelio prezidentinės konferencijos “Pasitinkant rytojų 2013”, globojamos prezidento S.Pereso”, - sakoma konferencijos rengėjų pranešime. Akademinio pasaulio Izraelio boikotą palaikantis ir palestiniečių teritorijų okupacijai nepritariantis Didžiosios Britanijos komitetas Palestinos universitetams nurodė, kad S.Hawkingas “atmetė kvietimą”. “Prisidėti prie boikoto jo niekas nevertė. Kosmologas nepalaiko Izraelio, nes mano, kad ši valstybė yra okupavusi Palestinos teritorijas. Dėl to jis atmetė kvietimą dalyvauti renginyje”, - sakoma komiteto svetainėje. Konferencijai pirmininkausiantis Israelis Maimonas pasmerkė šį S.Hawkingo sprendimą. “Mūsų požiūriu, Izraelio boikotas netinka tam, kam laisvės dvasia yra žmogiškosios ir akademinės misijos pagrindas”, - teigiama jo pareiškime. Birželio 18-20 dienomis vyksiančioje konferencijoje dalyvaus diplomatai, politikai ir akademinio pasaulio atstovai. Tarp būsimų

S.Hawkingas mano, kad Izraelis yra okupavęs Palestinos teritorijas. / Reuters/Scanpix nuotrauka pranešėjų minimas buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas ir amerikiečių dainininkė Barbra Streisand.

•

Madonna pardavė paveikslą

tai dėl to neturėtų sielotis. Ekologiškos daržovės iš princo Charleso ūkio bus parduodamos internetu. “Turime prisitaikyti prie kintančių rinkos tendencijų. Parduotuvę išlaikyti tapo didele prabanga, todėl ekologiškas daržoves parduosime internetu. Tikimės, kad nuolatiniai klientai nuo mūsų nenusisuks”, - sakė “The Veg Shed” atstovas. Princas Charlesas žemės ūkio produktus pradėjo auginti 1986-aisiais. Jo parduotuvė gyvuoja jau aštuonerius metus. “The Veg Shed” parduodamos ekologiškos daržovės daugiausia būdavo netaisyklingos formos, todėl netiko prekybos centrams.

•

Popmuzikos superžvaigždė Madonna viename aukcione už 7,2 mln. dolerių (beveik 19 mln. litų) pardavė prancūzų kubisto Fernand’o Leger paveikslą. “Materialiajai merginai” priklausiusį 1921 metais nutapytą paveikslą “Trys moterys prie raudono stalo” (“Trois Femmes a la Table Rouge”) “Sotheby’s” aukcione Niujorke įsigijo anoniminis pirkėjas. Dainininkė, šį paveikslą įsigijusi 1990-aisiais, gautą pelną skiria moterų švietimo projektams Afganistane, Pakistane ir kitose šalyse, kur daugelis mergaičių nelanko mokyklų. Savo pareiškime ji sako: “Man nepatinka pasaulis, kur moterys ar mergaitės sužeidžiamos... ar žudomos už tai, kad eina į mokyklą arba mokosi mergaičių mokyklose. Negalime būti ramūs. Noriu iškeisti kai ką, kas vertinga, į neįkainojamą dalyką - mergaičių švietimą!”

“Trys moterys prie raudono stalo” - vienas žymiausių kubisto F.Leger kūrinių. / Reuters/Scanpix nuotrauka Anksčiau Madonna per savo organizaciją “Raising Malawi” labdaringuose projektuose surinktus pi-

nigus skirdavo mokykloms statyti Malavyje. Ji yra įsivaikinusi du vaikus iš šios Afrikos valstybės.

•

E.Johnui siūloma kazokų apranga Seras Eltonas Johnas per gastroles Rusijoje galbūt nedėvės ekscentriškos aprangos. Krasnodaro komunistų partijos nariai kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad šios uždraustų dainininkui pasirodyti scenoje “netinkamais” drabužiais.

Princas Charlesas mėgsta leisti laiką darže. / bilmundy.com nuotrauka

“Koncertuodamas Krasnodare E.Johnas turėtų pakeisti savo “provokuojančią” spalvingą aprangą į kazokų drabužius, - sakė vienas Komunistų partijos narys ir pridūrė: Kazokų kariuomenė atliko svarbų vaidmenį Rusijos istorijoje, todėl dainininkas turėtų juos pagerbti.”

Pasak komunisto, E.Johno sceninė apranga “propaguoja homoseksualumą, korupciją, naikina šeimos instituciją ir kenkia visuomenės psichikos sveikatai”. Taigi jis nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad šios uždraustų “netinkamą” E.Johno aprangą. Tačiau pareigūnai neketina to daryti. “Komunistai neprivalo eiti į E.Johno koncertą. Neketiname riboti jo sceninės aprangos laisvės”, sakė Krasnodaro policijos pareigūnas. E.Johnas Krasnodare planuoja koncertuoti šių metų liepos 14 dieną.

•

“Interfax”, Reuters, WENN, AFP, BNS, LŽ

E.Johnas per pasirodymus vilki spalvingą aprangą. / AFP/Scanpix nuotrauka