2013 m. gegužės10d. /Penktadienis/ Nr. 106(13 531)

Kaina

2013 m. gegužės 10 d. / Penktadienis / Nr. 106 (13 531)

1,99 Lt

VERSLAS

DIENOS TEMOS

ISTORIJA

Mokesčiams surinkti siūlo telkti gyventojus 9p.

Delfinus namo grąžins kariai 4p.

Zigmantas Sierakauskas: kapitonas ir sukilėlis 12p.

JURGA TVASKIENĖ jurgat@lzinios.lt

Socialdemokratų dominuojamos Ūkio ministerijos parengtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos Seime kursto kalbas, kad taip rengiamasi pasitikti jau kitąmet atkeliausiančias Europos Sąjungos (ES) naujos finansinės paramos lėšas. Ūkio ministerija, vadovaujama socialdemokratės Birutės Vėsaitės, per rekordiškai trumpą laiką parengė, pataisė ir Vyriausybei perdavė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Jas palaiminus būtų supaprastintas valstybės ir savivaldybių įmonių mažos vertės pirkimų vykdymas.

Klaipėdos “Neptūno” krepšininkams vakar namie nepavyko iškovoti pirmojo LKL bronzinių prizininkų titulo - “Prienai” išlygino mažojo finalo rungtynių seriją (2:2).

16p.

UŽSIENIS

Lenkijoje dujų per mažai

3p.

Lenkijos siekiui padaryti savo šalį nepriklausomą nuo dujų iš Rusijos importo nelemta išsipildyti. Šalyje rastų skalūnų dujų yra per mažai, kad apsimokėtų jas išgauti. Amerikiečių bendrovė “Marathon Oil”, disponuojanti 11 koncesijų ieškoti skalūnų dujų Lenkijos teritorijoje, nusprendė nebegręžti grežinių, nes tapo aišku, kad skalūnų dujų nėra tiek daug, kaip manyta iš pradžių.

Jau kiek anksčiau iš Lenkijos pasitraukė kita JAV bendrovė “Exxon Mobil” ir Kanados kompanija “Talisman”. Tik lenkų verslininkai dar nelinkę pasiduoti - dujų telkinių paieškas vis dar tęsia bendrovės 7p.

PGNiG ir “Orlen”.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas B.Vėsaitė: “Kaltinimas norint per šį įstatymą pasisavinti paramos lėšas yra absurdiškas ir gėdingas.”

+ TV programos

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Viešojo transporto pertvarką skubina tramvajus Nuo liepos 1-osios Vilniuje viešojo transporto sistema keisis iš esmės. Balandį visuomenei buvo pateiktas optimizavimo planas, o vakar pristatyti jo pakeitimai. Opozicijos atstovai neabejoja, kad vilniečiai patirs dar daugiau nepatogumų.

Pertvarkos sumanytojai teigia, kad nauja sistema kasmet padės sutaupyti 20 mln. litų. “2011-aisiais Vilniaus viešojo transporto skolos siekė 182 mln. litų. Per dvejus metus jos sumažintos iki 111 mln. litų. Viešajam transportui grėsė bankrotas. Iš 96 autobusų ir troleibusų maršrutų

ORAI

tik 10 proc. yra pelningi”, - vakar aiškino sostinės meras Artūras Zuokas.

Vilniuje bus sudaryti 6 greitųjų autobusų maršrutai. Tačiau nuo liepos 1-osios, kaip šiuo metu planuojama, sostinėje nebeliks 4 troleibusų ir 10 autobusų maršrutų.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, daug kur palis. Temperatūra dieną 20-24, pajūryje apie 12 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 05 10

Komentarai ir debatai

Nežinia po paskutinio skambučio RAMŪNAS TERLECKAS

Kiekvieną pavasarį abiturientų tėvus apima nerimas - kokiu keliu toliau pasuks jų atžalos, ar tinkamai pasirinkta, o gal dar verta pagalvoti arba pakeisti sprendimą?

Daugelis tėvų ir vaikų, šiems dar gerokai prieš baigiant mokyklą, ima klausinėti savo pažįstamų, turinčių daugiau patirties, kas geriau, kur geriau, kur įdomiau?

Pastarąjį dešimtmetį ekspertai vis garsiau kalba, kad nereikėtų žiūrėti mados ir žūtbūt siekti aukštojo mokslo, o derėtų išmokti amato, kuris net sunkiausiu metu leis užsidirbti bent duonai.

Tačiau neatrodo, kad ekspertų

balsas eitų į dangų ar pasiektų jaunuolių ausis. Universitetų Lietuvoje yra daugiau kaip dvidešimt, ir kiekviename jų tūkstančiai studentų kasdien linksta prie vadovėlių ir kompiuterių ekranų. Anot statistikų, Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 30-34 metų gyventojų skaičių Europos Sąjungoje (ES) užima ketvirtąją vietą.

Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą 2012 metais buvo įgiję beveik 49 proc. šios amžiaus grupės žmonių.

ES pagal šį rodiklį mūsų valstybę lenkia Airija, Kipras ir Liuksemburgas.

Skaičiai tikrai gražūs, bėda ta, jog nuo kiekybės kokybė nepriklauso. Iki šiol stebiuosi, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas gali pasirinkti per dešimt specialybių: neįstojai į mediciną, gali studijuoti istoriją, jei tik yra laisvų vietų ar turi pinigų. Nesakau, kad esu teisus, tiesiog nesuprantu, kodėl, užuot atkakliai siekus tikslo ir svajonės, jų atsisakoma, sukama

lengvesniu abejingumo ateičiai keliu.

Kita bėda - į aukštojo mokslo sferą įsisukę piniginiai santykiai. Suprasčiau, jei dėl turtingesnių studentų didėtų ir atlyginimai dėstytojams, tačiau tai visiškai nesusiję indai.

Norėčiau tikėti, kad jaunimas, nusprendęs studijuoti Lietuvoje, auditorijose sutiks dėstytojų, kuriuos gerbs ir iš kurių sulauks pagarbos.

Ne paslaptis, kad kai kurių universitetų dėstytojų atlyginimai neprilygsta mokyklų mokytojų uždarbiui.

Gal todėl universitetams vis sunkiau pritraukti asmenybių ir savo dalyko profesionalų? Ta pati problema

kerta ir kitu galu - pinigus už mokslą mokantys žmonės dažnai mano esantys padėties šeimininkai. Prieš savaitę teko bendrauti su sėkmingu verslininku, kuris kelerius metus kilnių paskatų vedamas dėstytojavo, tačiau nuo praėjusio rudens metė šią veiklą. Priežastis paprasta - prastai besimokančio jaunuolio jis negalėjo bausti blogu pažymiu, nes esą vieną dėstytoją “maitina” tam tikras skaičius studentų. Jei jis mažės, nebebus lėšų atlyginimams.

Vis dėlto dauguma mano pažįstamų teigia, kad jaunas žmogus, nusprendęs toliau krimsti mokslus, bent bakalauro diplomą turi gauti Lietuvoje, ir tik tuomet magistro studijų ieškoti užsienyje. Argumentai paprasti - jaunuoliai socialumo mokyklą turi išeiti pažįstamoje aplinkoje, subręsti, kad sugebėtų atsirinkti vertybes. Be to, ir užsienyje prastų aukštųjų mokyklų tūkstančių tūkstančiai.

Buvau įtikėjęs tokiais teiginiais, ta-

čiau prieš kelias savaites Kaune vykusi gimnazistų respublikinė istorijos olimpiada vėl privertė suabejoti.

Vieno universiteto docentė viešai pasišaipė iš moksleivio teiginio, kad 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingui buvo pasirinkta vieta prie Adomo Mickevičiaus paminklo, o ne Žemaitės skveras, nes mitingo organizatoriams nerimą kėlė jo uždarumas ir greta įsikūrę KGB rūmai.

Jei docentė būtų skaičiusi pirminius šaltinius - mitingo organizatorių atsiminimus, noro pasišaipyti jai nebūtų kilę. Spėju, kad docentei neteko klausyti Vilniaus universiteto profesoriaus Vinco Urbučio paskaitų. Jis studentus, be kitų gerų dalykų, išmokė nekalbėti to, ko nežinai. Galbūt tai tik smulki detalė, tačiau norėčiau tikėti, kad jaunimas, nusprendęs studijuoti Lietuvoje, auditorijose sutiks dėstytojų, kuriuos gerbs ir iš kurių sulauks pagarbos, net jei jų nuomonės ir skirsis.

•

Seimo tribūna

Žemė skirta žemdirbystei, o ne pasipelnyti Apie žemės pardavimą užsieniečiams kalbamės su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariu, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovu Eugenijumi Gentvilu.

- Kitąmet baigsis Lietuvos narystės Europos Sąjungos (ES) sutartyje numatytas pereinamojo laikotarpio terminas dėl žemės pardavimo ES piliečiams. Ūkininkai priešinasi žemės pardavimui užsieniečiams. Kokios pozicijos šiuo klausimu laikotės jūs?

- Liberalų sąjūdžio politikai dar 2002-2003 metais perspėjo, kad ribojant kapitalo atėjimą į žemės ūkio rinką žemes supirkinės ne žemdirbiai, o bendrovės, žiūrinčios į žemę tik kaip į nekilnojamąjį turtą. Juolab kad tuometė Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė leido pirkti žemę ir juridiniams asmenims. Atsitiko taip, kad didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje šiuo metu yra ne realūs ūkininkai, o akcinės bendrovės. Jos apeina ir draudimą parduoti žemę užsieniečiams - formaliai parduodama ne žemė, o bendrovių akcijos. Taigi draudimas ateiti į žemės rinką užsienio kapitalui nepasiekė jokių tikslų. Na, nebent kas nors turėjo tikslą leisti pasipelnyti apsukriems verslo žmonėms tada toks tikslas tikrai pasiektas.

Buvę žemės savininkai, kurie jau pardavė žemę, turi suprasti, jog visi šie draudimai buvo skirti tik tam, kad, nesant konkurentų, vietos verslininkai pigiai supirktų mūsų žmonių žemę, o parduotų vis tiek užsieniečiams, tik jau gerokai brangiau.

Net ir pasiūlymo pratęsti draudimus

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

E.Gentvilas: “Bijau, kad dalį žemės Lietuvoje jau yra perėmę ne ES ar NATO šalių piliečiai.” autorius Kazys Starkevičius sutinka, kad esant laisvam kapitalo judėjimui žemės savininkai už hektarą būtų gavę bent po tūkstantį litų daugiau.

Aritmetika paprasta - nuo 2001 metų jau parduota 1,85 mln. hektarų žemės. Dauginkime iš to tūkstančio ir gausime 1,85 mlrd. litų. Štai šios sumos neteko buvę žemės savininkai, bet mažiausiai tokį pelną gaus žemės supirkinėtojai. Tai nejaugi liberalai turi leisti tęsti tokį žmonių apgaudinėjimą, nors ir dangstomą patriotinėmis frazėmis? Nesutinkame, nes dar liko 2 mln. hektarų neparduotos žemės ūkio paskirties žemės, ir apie šį masalą galvoja supirkinėtojai.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

- Esama siūlymų pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, kol bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių žemdirbiams. Ar tai realu?

- Manau, kad tai nerealu - skaitykime mūsų stojimo į ES sutartį.

Tą patį jau pasakė ir Vyriausybės teisininkai. Ir vis tiek buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius, dabartinis Žemės ūkio ministerijos vadovas Vigilijus Jukna ir net premjeras Algirdas Butkevičius choru dainuoja tą pačią dainą mes už tai, kad užsieniečiai dar negalėtų pirkti! Tiesiog nenorima pasakyti žmonėms tiesos, ir iki pasku-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė

(tel. 249 2212)

J.Mičiulienė

(tel. 249 2210)

A.Musteikis

(tel. 249 2213)

Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

tinės minutės bus atliekami “geriečių” vaidmenys.

Kai taip šneka žymūs politikai, Seimo dauguma ir konservatoriai, ir kaimo žmonės patiki, kad gal pavyks pristabdyti užsienio pinigų invaziją.

Todėl liberalų balsavimas prieš šį populizmą yra bent jau sąžiningas ir nuoseklus veikimas. Pataikavimas veda prie tokių pozicijų, kurias jau išreiškė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas. Pacituosiu, kaip jie formuluoja užduotį valdžiai: “(...) panaikinant įvykusį žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams”. Kitaip sakant, liepia valdžiai atimti užsieniečių įgytą turtą.

Valdžios populizmas trenkė jai pačiai antru lazdos galu!

- Kokios naudos šaliai duotų leidimas žemę parduoti užsieniečiams?

- Mūsų žmonės neprivalo niekam parduoti savo žemės, bet jei nutars parduoti, parduos tam, kas brangiau mokės. Esant papildomam pinigų kiekiui rinkoje, tokie žemės savininkai tikrai gaus daugiau nei tie, kurie pardavė žemes iki šiol, kai nebuvo jokios konkurencijos.

Kita vertus, tik legalizavę žemės pardavimo rinką išvengsime spekuliacijų žeme ir nepageidautinų šalių kapitalo. Susimąstyti verčia britų laikraščio “The Guardian” praėjusį mėnesį paskelbti duomenys, kad Rumunijoje didžiausi žemvaldžiai jau yra arabai, Bulgarijoje - kinai, visur sparčiai veržiasi rusų oligarchų milijonai. Juk neturime laukti, kol mūsų stambieji žemvaldžiai parduos bendrovių akcijas arabų šeichams ar Kremliaus pasiuntinukams. Bijau,

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS t.basarovas@lzinios.lt

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė

(tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka

(tel. (8 620) 10583)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12-13 p.

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

•

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Interneto svetainė

Sveikata

kad dalį žemės Lietuvoje jau yra perėmę ne ES ar NATO šalių piliečiai.

- Vis dėlto turime pripažinti, kad žemė nėra tik prekė, tai - valstybės turtas. Ar yra paruošta saugiklių, kurie apsaugos nacionalinius interesus liberalizavus prekybą žeme?

- Teisybė. Žemė - tai ir mūsų tradicijos, kraštovaizdis, švarios aplinkos dalis. Štai todėl turime užkirsti kelią vykstančioms spekuliacijoms ir kurti saugiklius, kad žemė būtų skirta tik žemdirbystei, o ne lengvai pasipelnyti. Valdžia vietoj skambių deklaracijų jau seniai turėjo sukurti saugiklių sistemą. Ir tik dabar imtasi Laikinojo žemės įsigijimo įstatymo pataisų, kai patys pamatė, kokių neatleistinų dalykų pridaryta.

- Specialistai pažymi, kad šiuo metu žemės savininkai delsia parduoti sklypus, laukia į rinką ateisiančių užsieniečių. Ar iš tiesų galima tikėtis staigaus žemės supirkimo didesnėmis kainomis?

- Žemės kaina tikrai augs dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl parduodamos žemės bus konkuruojama, kai bus legalizuoti ES ir NATO šalių pirkėjai. Antra, žemės natūraliai mažėja. Ją užima miestai, keliai ir kita, tad jos kaina niekada nebemažės. Bet ir vėl pabrėžiu - niekas negali priversti parduoti savo žemę, bet jei žmogus taip apsisprendžia, jis turi gauti sąžiningą kainą, o ne tą sumažintą, kuri atsiranda dėl įvairių valdžios sukurtų apribojimų.

Marijampolė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

•

2013 05 10

Dienos temos

3

Valomas kelias milijardams “įsisavinti” Atkelta iš

• 1 p.

jų pirkimų tarnyba. “Atsižvelgėme į daugelį pasiūlymų. Gavome tokį rezultatą. Žinoma, Seimas savo rankose turi dideles galias, galės siūlymą koreguoti, bet, mūsų manymu, šiuo metu galiojantis įstatymas yra didelė kliūtis bei administracinė našta ir perkančioms organizacijoms, ir tiekėjams”, kalbėjo ministrė.

Projektą griežtai kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dar praėjusią savaitę ji pareiškė, kad tokiu būdu užsimota grąžinti korupcinę viešųjų pirkimų praktiką.

Neoficialiai užsimenama, jog prezidentūrai kelia nerimą, kad įstatymo pakeitimai skubinami prieš pat prasidedant naujam finansiniam ES struktūrinės paramos laikotarpiui, Lietuvai 2014-2020 metams išsikovojus daugiau kaip 44 mlrd. litų lėšų.

“Tokioms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kokios teikiamos, yra būtinas - ne reikalingas, ne pageidautinas, bet būtinas - antikorupcinis vertinimas. Mes šito sieksime”, - taip valdančiųjų planus įvertino ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius.

Įžvelgia spaudimą

Žada gyvenimo palengvinimą Kaip žinoma, Ūkio ministerija šią savaitę Vyriausybei perdavė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Projekte siūloma plėsti mažos vertės pirkimų ribas: prekėms ir paslaugoms jas pakelti nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų, darbams - nuo 500 tūkst. iki milijono litų. Taip pat numatoma atsisakyti šiuo metu būtinų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų, reikalingų nutraukiant supaprastintų pirkimų procedūras, norint pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu, sudaryti vidaus sandorius ar pakeisti sutarties sąlygas. Esą tokie pakeitimai padės perkančioms organizacijoms sutrumpinti ir supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras. Žadama, kad artimiausiu metu projektas pasieks Seimą.

“Kiek teko važinėti po regionų savivaldybes, merai tiesiog maldavo jį to-

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Ž.Plytnikas: “Teikiami siūlymai atveria kelią neskaidriems pirkimams.” bulinti. Jie sakė, kad viešųjų pirkimų skyriai yra taip įgąsdinti, jog turi samdytis papildomai personalo, kad įvykdytų reikalavimus. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas nuo jo įsigaliojimo taisytas 37 kartus - sistemos nebebuvo

likę, ir jį keisti tikrai reikėjo”, - apie pateiktą projektą vakar LŽ sakė ūkio ministrė B.Vėsaitė.

Anot jos, Vyriausybę pasiekę siūlymai buvo suderinti su verslo, savivaldybių asociacijomis, taip pat su Viešų-

Viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija “gimdoma” prieš pat Lietuvai įžengiant į naują ES finansinės paramos laikotarpį. 2014-2020 metais bendras ES finansinės paramos mūsų šaliai paketas, palyginti su 2007-2013 metų laikotarpiu, padidėjo beveik 10 proc. ir sudarys 44,5 mlrd. litų.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje lankęsi Europos Komisijos atstovai, atsakingi už naujojo finansinio laikotarpio ES struktūrinės paramos Lietuvai planavimą, skyrė palyginti mažai dėmesio kultūros, žemės ūkio ar regioninės politikos problemoms, tačiau akcentavo būtinybę spręsti esminius šaliai kylančius iššūkius. Tokiais buvo įvardyti verslui palankios aplinkos kūrimas ir infrastruktūriniai - atliekų ir vandens ūkio tvarkymo, transporto (pirmiausia - geležinkelių) infrastruktūros modernizavimo - projektai. Už daugumą šių sričių šiuo metu atsakinga valdančiosios koalicijos didžioji partnerė - Lietuvos socialdemokratų partija.

“Iš anksto negaliu pasakyti, kad valdantieji, keisdami Viešųjų pirkimų įstatymą, siekia sau naudos. Bet turime suprasti, kad visos valstybės gaunamos paramos lėšos yra panaudojamos per viešuosius pirkimus. Kitais metais prasideda naujas ES paramos finansinis laikotarpis, ateis dar didesnės lėšos.

Šiandien, kai įstatymu yra garantuotas proceso skaidrumas, tai trukdo kelti pirkimų kainą ir pelnytis iš viešųjų pirkimų. Tai suponuoja spaudimą keisti įstatymą. Man labai nepatinka, kad naujoji dauguma tam spaudimui neatsispiria”, - LŽ tvirtino opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys. Ūkio ministrė B.Vėsaitė piktinasi kalbomis apie jos atstovaujamos partijos interesą keisti Viešųjų pirkimų įstatymą prieš naująjį ES paramos finansinį laikotarpį. “Kaltinimas norint per šį įstatymą pasisavinti paramos lėšas yra absurdiškas ir gėdingas. Taip gali kalbėti tik tie, kas neturi sąlyčio su Viešųjų pirkimų įstatymu ir jo dideliu biurokratizmu”, - LŽ tvirtino ji.

Vadina landa korupcijai Pastarąjį kartą Viešųjų pirkimų įstatymas buvo keistas 2011 metais prezidentės D.Grybauskaitės iniciatyva.

“Priimtos viešuosius pirkimus skaidrinančios įstatymo pataisos jau duoda rezultatų. Prievolė skelbti vidaus sandoriais ir neskelbiamomis derybomis vykdomus viešuosius pirkimus ir gauti jiems Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, palyginti su 2006 metų statistika, jau šešis kartus sumažino neskelbiamiems pirkimams išleidžiamas lėšas. Ūkio ministerijos pateiktos pataisos grąžina senąją tvarką”, - teigiama prezidentūros pareiškime. Ūkio ministerijos iniciatyva stebina ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą Žydrūną Plytniką. “Teikiami siūlymai atveria kelią neskaidriems pirkimams.

Jeigu nuleisime kartelę, prieš kelerius metus kilstelėtą prezidentės iniciatyva, skaidrumo tai tikrai nesuteiks, bet atvers dar didesnę landą neskaidriems pirkimams”, - sakė jis LŽ.

•

Viešojo transporto pertvarką skubina tramvajus VIKTORIJA SINICAITĖ v.sinicaite@lzinios.lt

Nuo liepos 1-osios Vilniuje viešojo transporto sistema keisis iš esmės. Balandį visuomenei buvo pateiktas optimizavimo planas, o vakar pristatyti jo pakeitimai.

Miesto valdžia tikina atsižvelgusi į gyventojų siūlymus, o opozicijos atstovai neabejoja, kad vilniečiai patirs dar daugiau nepatogumų.

Pertvarkos sumanytojai teigia, kad nauja sistema kasmet padės sutaupyti 20 mln. litų. “2011-aisiais Vilniaus viešojo transporto skolos siekė 182 mln. litų. Per dvejus metus jos sumažintos iki 111 mln. litų. Viešajam transportui grėsė bankrotas. Iš 96 autobusų ir troleibusų maršrutų tik 10 proc. yra pelningi. Tai reiškia, kad iš bilietų gaunamų pajamų neužtenka maršrutų sąnaudoms padengti”, - vakar aiškino sostinės meras Artūras Zuokas.

Vilniuje bus sudaryti 6 greitųjų autobusų, važinėsiančių 5-6 minučių intervalu, maršrutai. Pagrindiniai numatomi maršrutai: Stotis-Santariškės, Santariškės-Laisvės pr.-Stotis, Fabijoniškės-Centras-Oro uostas, Pilaitė-Saulėtekis, Pašilaičiai-Saulėtekis, Naujoji Vilnia-Centras. Iki greitųjų autobusų stotelių keleivius turėtų vežti privežamųjų maršrutų nedideli autobusai. Visose transporto priemonėse galios vilniečio kortelė.

nagrinėti siūlymai neatspindi visuomenės nuomonės. Siūlėme rengti gyventojų apklausą, bet meras to nenori girdėti. Vairuotojų darbo vietų kaina siekiama sumažinti viešojo transporto išlaidas. Jau dabar įteikiami atleidimo lapeliai”, - pažymėjo V.Urbonavičius.

Tačiau nuo liepos 1-osios, kaip šiuo metu planuojama, sostinėje nebeliks 4 troleibusų ir 10 autobusų maršrutų.

Privatininkai piktinasi Nuo liepos 1 dienos baigsis sutartys su privačiais vežėjais. “Norime, kad jie liktų viešojo transporto sistemoje. Jie galės dalyvauti privežamųjų maršrutų ir vieno greitojo maršruto konkursuose kartu su kitais vežėjais”, - sakė A.Zuokas. Jis tikino, kad panaikinus dalį maršrutų darbą praradę vairuotojai galės įsidarbinti taksi įmonėje “Vilnius veža”.

Sostinės valdžios pozicija stebisi Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis. “Savivaldybė dar prieš pusmetį perspėjo, kad mūsų sutartys bus nutrauktos, jei nesugebėsime integruotis į bendrąją bilietų

A.Zuokas: “Planas nutiesti tramvajaus liniją tikrai bus įgyvendintas.” sistemą. Turime dalyvauti konkurse, bet savivaldybė jo neskelbia. Įsivaizduokite, kokioje situacijoje dabar yra privatūs vežėjai. Viešai skelbiama, kad mus norima palikti viešojo transporto sistemoje, bet normalių sąlygų tam nesudaroma. Akivaizdu, kad šią paslaugą siekiama atiduoti vienam vežėjui”, LŽ tvirtino jis.

Vilniaus meras atkerta reikšdamas nusivylimą, esą privačios vežėjų įmonės

Tramvajų teberegi

Nuo liepos 1-osios, kaip šiuo metu planuojama, sostinėje nebeliks 4 troleibusų maršrutų. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka dirba šešėlyje. Anot Statistikos departamento, Vilniaus viešojo transporto vairuotojų vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius siekia 3200 litų, privačių vežėjų - 1000 litų. A.Zuokas tvirtino, kad konkursus laimėję privatininkai vairuotojams turės mokėti atlyginimus pagal Statistikos departamento apskaičiuotą vidurkį - 3200 litų.

Vairuotojai jau atleidžiami Anot Viešojo transporto optimizavimo darbo grupės vadovo Kastyčio Lubio, beveik 500 vilniečių pateikė siūlymus, kaip nauja sistema galėtų būti gerinama. Esą atsižvelgta į studentų, neįgaliųjų, moksleivių patogumą. “Pagal naują planą 50

proc. stotelių panaikinta. Nerimavome, kad galime sulaukti didelio miestiečių nepasitenkinimo. Tačiau buvome maloniai nustebinti, kad daug skundų negavome. Bendrovė “Vilniaus viešasis transportas” atleisti darbuotojų neplanuoja. Dalis troleibusų, kurių maršrutai naikinami, vairuotojų jau dabar perkvalifikuojami į autobusų vairuotojus”, teigė jis.

Vilniaus tarybos narys Vidas Urbonavičius nemano, kad viešojo transporto pertvarka duos teigiamų pokyčių. Jis įsitikinęs, kad keleiviai patirs dar daugiau nepatogumų. “Iš visų gyventojų siūlymų miesto tarybos posėdyje buvo paminėti tik penki. Taigi

A.Zuokas tvirtino, kad reforma savivaldybei brangiai nekainuoja. Siekiant turėti papildomas viešojo transporto eismo juostas vykdomi infrastruktūros darbai. Jie atsieina 3 mln. litų. “Visa kita didelių papildomų investicijų nereikalauja”, - teigė meras. Vilniaus autobusų parką šiemet turėtų papildyti 19 naujų autobusų, kitąmet - 22.

Sostinės vadovas pasakojo, kad jo planai atnaujinti viešąjį transportą tik minėta pertvarka nesibaigs. A.Zuoko perspektyvoje - tramvajus. “Troleibusas yra vakarykštė diena. Greitai visi troleibusai taps elektriniais autobusais.

Troleibusų parkas yra senas - jam jau 16 metų. Jo rekonstrukcija kainuotų 300 mln. litų. O planas nutiesti tramvajaus liniją tikrai bus įgyvendintas. Viešojo transporto strategija jau patvirtinta. Joje numatyta greitojo tramvajaus linija Santariškės-Geležinkelio stotis. Šiuos projektus jau esame parengę. Tikimės, kad iki šių metų pabaigos būsime pasirengę skelbti konkursą, o kitų metų pradžioje turėsime nugalėtoją ir teiksime paraišką Europos Sąjungos paramai gauti”, - sakė meras. Pirmąją tramvajaus liniją planuojama nutiesti 2017-aisiais.

•

4

2013 05 10

Dienos temos

Trumpai PASKELBĖ PAIEŠKĄ Šiaulių apygardos prokuratūra vakar paskelbė Seimo “Drąsos kelio” partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės paiešką. “Išnaudojus visas galimybes nustatyti įtariamosios N.Venckienės dabartinę gyvenamąją vietą ir įteikti jai šaukimą atvykti į apklausą, Šiaulių apygardos prokuratūroje priimtas sprendimas paskelbti jos paiešką”, rašoma prokuratūros pranešime.

Policijos pareigūnams pavesta nustatyti tikslią Seimo narės gyvenamąją vietą. N.Venckienės pasigendama nuo balandžio 9 dienos, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę. “Drąsiečiai” yra užsiminę, kad N.Venckienė yra JAV, gali prašyti politinio prieglobsčio. Prokurorai pernai spalį N.Venckienei pateikė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius.

ĖMĖSI ALGŲ MAŽINIMO Parlamentarai vakar pradėjo svarstyti Seimo statuto pataisas, numatančias gerokai mažinti darbo užmokestį Seimo nariams, be pateisinamos priežasties nelankantiems posėdžių. Po pateikimo pritarta dviem tai siūlantiems projektams - konservatorių Irenos Degutienės, Valentino Stundžio ir Vidos Marijos Čigriejienės bei liberalo Petro Auštrevičiaus. Dabar Seimo statute nurodyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.

SULAIKĖ STT Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai trečiadienį sulaikė du bendrovės “Lesto” Klientų aptarnavimo centro Elektros apskaitų veiklos organizavimo skyriaus darbuotojus. Jie įtariami pareikalavę ir priėmę 18 tūkst. litų kyšį iš neteisėtai elektrą naudojusio asmens už priskaičiuotos žalos bendrovei “Lesto” sumažinimą nuo 111 tūkst. litų iki 27 tūkst. litų. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. “Lesto” bendradarbiauja su tyrimą atliekančiais STT pareigūnais. Bendrovė pranešė savo iniciatyva atliekanti vidinį patikrinimą dėl galbūt neteisėtos kai kurių darbuotojų veiklos, įtariamieji nušalinti nuo veiklos bendrovėje.

BNS, LŽ

Delfinus namo grąžins kariai DENISAS NIKITENKA d.nikitenka@lzinios.lt

Lietuvos jūrų muziejuje (LJM) jau derinamos delfinų pargabenimo iš Graikijos detalės. Bus užsakytas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas “Spartan”, kuris ir atskraidins jūrų žinduolius.

Muziejininkai viliasi, kad graikus trejus metus linksminę Smiltynės delfinai į rekonstruotą delfinariumą galės būti perkelti rugpjūčio pradžioje, per Jūros šventę. Į Lietuvą grįš 6-7 iš 14 Atėnuose šiuo metu gyvenančių ir LJM priklausančių delfinų. Tarp jų turėtų būti delfinų patelė Gabija su Graikijoje pasaulį išvydusia dvejų metų Tija.

Tačiau ar ilgai laukti jūrų žinduoliai jau vasaros pabaigoje galės savo pasirodymais džiuginti žiūrovus, neaišku. Delfinariumas dar nebus baigtas rekonstruoti, tad statybų inspektoriai gali neįleisti į jį lankytojų.

Rengia naujoves Jau trečius metus į Smiltynę vasarą persikėlę poilsiautojai viltingai laukia, kada bus baigta delfinariumo rekonstrukcija, ir ši itin mėgstama vieta atvers duris lankytojams.

Anot LJM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės, žmonės itin domisi delfinų likimu ir kasdien siunčia laiškus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Airijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Tačiau dėl įvairių su rekonstrukcija susijusių trukdžių net teismų darbai ilgai nevyko pagal grafiką. “Džiugu, kad naujojo rangovo samdyti statybininkai dirba labai sparčiai. Jei taip būtų dirbę ir ankstesni, delfinariumas jau seniai būtų atidarytas. Šiuo metu baigta rekonstruoti 70 proc. delfinariumo žiūrovų salės. Atvykę žmonės gali matyti, kaip kyla ir šalia delfinariumo būsianti amfiteatrinė lauko lagūna. Po jos konstrukcijomis dabar įrengiama visa delfinariumo baseinų vandens tiekimo ir paruošimo įranga”, - LŽ pasakojo N.Puteikienė.

Baseinuose bus naudojamas iki 1618 laipsnių pašildytas ir filtruotas, papildomai prisotintas druskų Baltijos jūros vanduo.

Smiltynės delfinai bus skraidinami specialiose dėžėse įrengtuose baseinuose. / Alfonso Mažūno nuotrauka slankioji vadinamosios vandens sienos sistema. Vertikaliai bus purškiamos stiprios vandens srovės ir formuojama vandens siena, ant kurios pasitelkiant lazerius bei kitus šviesos efektus bus galima net piešti, ką nors pavaizduoti”, - kalbėjo N.Puteikienė.

Darbų šiemet nebaigs Tiesa, ji pridūrė, kad šiemet delfinai nerengs pasirodymų kartu su savo mylimais partneriais Kalifornijos jūrų liūtais, nes šie tiesiog netilptų į vieną rekonstruotą baseiną, kuriame laikinai ir gyvens delfinai. Jūrų liūtai savo pasirodymus rengs muziejaus amfiteatre.

“Visas delfinariumas turėtų būti rekonstruotas iki 2015 metų sausio 1-osios. Lauke pasirodymai galėtų vykti tik kitais metais. Tačiau apie darbų pabaigą kalbame labai atsargiai ir nenorime nieko žadėti, nes įvairios nemalonios staigmenos labai tikėtinos. Pavyzdžiui, neseniai kalant polius įrengiamoje lagūnoje įtrūko jau sutvarkyta delfinariumo pastato dalis”, - sakė muziejininkė.

Lauks išbandymai Į Graikiją, privatų zoologijos sodą “Atika”, 2010 metais buvo išskraidinti 11 LJM delfinų, tačiau grįš 14 (šiemet 6-7), mat trys patelės - Gabija,

N.Puteikienė: “Mūsų delfinai labai pagerino “Atikos” zoologijos sodo lankomumą.”

“Visų baseinų tūris padidės tris kartus, nes bus praplėsti ir gyvenamieji, įrengti delfinų terapijos baseinai. Baigus darbus žiūrovų baseine lankytojai pamatys tikrai įdomių naujovių. Bus įrengta silikoninė permatoma sienelė aplinkui, kad būtų galima matyti po vandeniu plaukiojančius gyvūnus, o lubose bus įmontuota

Premija ir Gilė - sirtakio šalyje susilaukė palikuonių.

Graikijoje pasaulį išvydę du delfinų jaunikliai taip pat dalyvauja suaugusiųjų pasirodymuose, tiesa - kaip nenuoramos žiūrovai. Anot trenerių, delfinų jaunikliai - kaip ir žmonių vaikai, kurie nuolat nori dėmesio, o kai jo negauna, daro viską, kad būtų pastebėti.

Į Lietuvą vasaros pabaigoje turėtų grįžti ir vienas iš Graikijoje pasaulį išvydusių delfinų jauniklių su mama. / LJM nuotrauka Įdomu, kad klaipėdiečiai delfinai “Atikos” zoologijos sode yra pirmieji ir kol kas vieninteliai Graikijoje nelaisvėje laikomi delfinai. Todėl lietuviai treneriai ne tik prižiūri savo globotinius, bet ir moko, kaip elgtis su delfinais, juos treniruoti pačius Graikijos zoologijos sodo darbuotojus.

“Atikos” zoologijos sodas skelbia, kad LJM delfinais nuolat rūpinasi 14 žmonių, šie jūrų žinduoliai gyvena pagrindiniame didžiuliame baseine, bet yra ir mažesni karantino ir gimdymo, jauniklių priežiūros baseinai. Visų jų tūris - 4,7 mln. litrų.

Beje, kai kurie mūsų delfinai Graikijoje turi ir vietinių duotus vardus: pavyzdžiui, Gilė vadinama Chloja (graikiškai “žalias pumpuras”, graikų žemdirbystės deivė), kitas delfinas pavadintas Jasonu (graikų mitologijoje tai didvyris, vadovavęs argonautams).

“Kadangi Graikijoje delfinai labai mylimi, jie apdainuoti mitologinėse istorijose, sukurta daug legendų, mūsų delfinai labai pagerino “Atikos”

zoologijos sodo lankomumą. O “duonai” delfinai užsidirba patys, nes dalyvauja pasirodymuose ir linksmina žmones. Tačiau zoologijos sodas ir jame esantys baseinai - po atviru dangumi, tad žiemą mūsų augintiniai buvo susirgę. Muziejaus veterinaras taip pat vyks į Graikiją prieš pargabenant delfinus ir įvertins kiekvieno jų būklę. Į Lietuvą pirmieji grįš geriausiai besijaučiantys, linksmiausi delfinai”, teigė N.Puteikienė. Šių jūrų žinduolių išties laukia nelengva kelionė kariniu orlaiviu “Spartan”, kuris skleidžia didžiulį triukšmą, o salone pakilus į dangų - šalta.

“Todėl delfinai bus itin akylai prižiūrimi - jie bus specialiuose baseinuose, su jais skrydžio metu nuolat bendraus treneriai. Dalis delfinų orlaiviu “Spartan” jau yra skridę į Graikiją.

Daug pastangų reikės įdėti padedant aklimatizuotis delfinams Smiltynėje, delfinariume, nes už sienų juk vyks remonto darbai, burgs technika”, - aiškino muziejaus atstovė.

•

6

2013 05 10

Savijauta

Tautos savinaikos prevencija VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ v.jakimaviciene@lzinios.lt

Kai iš gyvenimo pasitraukia žmogus, netenkame ištiso pasaulio. Lieka tuštuma, kurią sunku užpildyti, kuo nors pakeisti.

Lieka klausimai, ko gero, tokie pat seni kaip žmonija: kam priklauso gyvenimas? Ar žmogus turi teisę spręsti - gyventi ar mirti? „Išgyvename savižudybių epidemijos laiką, - sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, pradėdamas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) organizuotą apskritojo stalo diskusiją apie savižudybių prevenciją, kurioje dalyvavo Vyriausybės nariai, politikai, medikai, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos atstovai. - Pernelyg dažnai mus pasiekia žinios apie palūžusius ir savo valia išėjusius žmones. Su šia problema mūsų šalis susidūrė ne šiandien ir ne vakar.

Priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, deja, nepasiteisino. Kasmet Lietuvoje nusižudo po 1000 žmonių. Tačiau tai, ko gero, tik ledkalnio viršūnė. Dar triskart tiek susinaikina kitokiais būdais: žūsta per nelaimingus atsitikimus ir tragiškus įvykius. Mūsų visuomenėje kultivuojama pernelyg daug smurto, antisocialaus elgesio. Sprendžiant iš to, kaip dalis interneto komentatorių vertina žmonių nelaimes, mirtį, akivaizdu, kad jiems patiems reikia psichologų, psichiatrų pagalbos. Žiniasklaida - galingas ginklas. Rašytu žodžiu galima užmušti žmogų, tačiau ar kas nors apie tai susimąsto? Susvetimėjimas išplitęs labiau nei ankstesniais laikais. O juk kiekviena netektis turėtų versti susimąstyti. Kiekviena savižudybė paliečia ir pasitraukusio žmogaus šeimą, artimuosius, bendradarbius.

Nemylimi, nereikalingi, nesuprasti... Tai esminės priežastys, pastūmėjančios net jaunus žmones ieškoti pačios blogiausios išeities... / LŽ archyvo nuotrauka metus nusižudė daugiau kaip 1600 žmonių. Tebepirmaujame Europoje - kasmet nusižudo per 1000 žmonių. Tik pernai, pirmą kartą po dvidešimties metų, savižudžių pagaliau buvo mažiau nei tūkstantis - 927.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė gyd. Ona Davidonienė teigia, kad savižudybės priežastys nuolat aptariamos. Vienos pagrindinių - socialinės: nedarbas, paskolos, būsto netekimas, asmeninio gyvenimo dramos (skyrybos, artimųjų mirtys, sunkios ligos ir kt.). Taip pat priklausomybė - alkoholizmas, narkomanija, psichikos susirgimai (depresija, šizofrenija).

Statistika rodo, kad 80 proc. nusižudžiusių asmenų tai padaro būda-

Tik 38 proc. lietuvių - perpus mažiau nei kitų europiečių (72 proc.) saugiai jaučiasi darbe.

33 proc. moksleivių bent kartą mąstė apie savižudybę, 5 proc. bandė žudytis, iš jų 11 proc. bandė žudytis ir antrą kartą, nes jautėsi nemylimi, nereikalingi.

Visi jie patiria neišdildomą traumą. Tai - ne tik ir ne tiek medicininė, psichologinė, tai - kultūros standartų, šeimos ir visuomenės, bažnyčios ir mokyklos vertybių devalvacijos problema. Žmogaus gyvybė tarsi neteko vertės, ją nustelbia alkoholizmas ir narkomanija, smurtas gatvėse ir šeimose, karas keliuose - savinaika.

Ekonominės problemos, nedarbas, skurdas, skolos - įklimpę žmonės savižudybę pasirenka kaip išeitį... Noriu, kad ši diskusija būtų tik pradžia ieškant konkrečių išeičių iš esamos situacijos, kurią būtina keisti.“

Paniekintos vertybės nesaugiame pasaulyje Prieškario Lietuvoje savižudybių buvo mažiausiai visoje Europoje.

Bene didžiausią įtaką tam turėjo žmonių išpažįstamos kultūrinės ir religinės vertybės: katalikų tikėjimas savižudybę vertina kaip sunkią nuodėmę. Tikėjimas, stiprūs bendruomenės ryšiai padėjo žmonėms kantriau iškęsti sunkumus, kurių nestigo visais laikais, susitelkti sunkių išbandymų akivaizdoje. Nuo 2000ųjų, kai buvo pasiektas pikas, per

mi neblaivūs. Beje, tarp savo noru pasitraukusiųjų iš gyvenimo - 80 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Gydytoja, remdamasi statistika, teigia, kad alkoholio prieinamumo ir vartojimo ribojimas duoda akivaizdžiai teigiamų rezultatų. „Lietuvos gyventojams stinga optimizmo ir savivertės, - sakė gyd. O.Davidonienė. - „Eurobarometro“ apklausų, kada žmogus jaučiasi laimingas, rezultatai rodo, kad lietuviai labiausiai vertina tvarką ir teisingumą, jiems yra svarbiausia pinigai ir darbas. Didžiausios kitų Europos šalių gyventojų vertybės - draugystė, meilė, išsilavinimas. Labai iškalbingi faktai, kad tik 38 proc. lietuvių saugiai jaučiasi darbe. Tai beveik perpus mažiau nei Europoje (72 proc.). Tas nesaugumas veikia ir šeimos santykius. Ar reikia stebėtis, kad mūsų vaikai, net jei tėvai neišvykę uždarbiauti į užsienį, jaučiasi nesaugūs ir nelaimingi? Tik 13 proc. apklausiamų tėvų atsakė pastarąją savaitę su savo vaikais, bendravę bent 20-30 minučių, kai Olandijoje tokių tėvų buvo 56 procentai.

Prieš keletą metų Telšių rajone bu-

vo apklausti moksleiviai. 33 proc. atsakė bent kartą mąstę apie savižudybę, 5 proc. bandė žudytis, iš jų 11 proc. bandė žudytis ir antrą kartą. Vaikai jautėsi nemylimi, nereikalingi. Pamatinių vertybių praradimas, nemokėjimas bendrauti šeimoje, suirę bendruomenės santykiai duoda baisių pasekmių žmonės suserga depresija, praranda motyvaciją gyventi.“

Nemylimi ir nereikalingi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė diskusijoje kalbėjo apie vaikų ir jaunimo situaciją. Nors vaikų ir jaunimo savižudybių šiek tiek mažėja, vis dar esame tarp pagal šiuos rodiklius pirmaujančių Europos šalių. Pagal mirusių dėl tyčinio susižalojimo asmenų iki 14 metų skaičių Lietuvą lenkia tik Rusija, Baltarusija ir Kazachija. Mokslininkai tyrėjai pastebi, kad vaikai savižudybę vertina kaip išeitį iš labai sunkios situacijos. „Kiekvienoje klasėje yra bent po 2-3 vaikus, turinčius minčių apie savižudybę, - kalbėjo profesorė. - Priežastys - daugialypės: nesaugumas, gyvenimas be tėvų, išvykusių uždarbiauti į užsienį, priežiūros, alkoholio vartojimas. 25 proc. 1517 metų berniukų, kurie bandė žudytis, nurodė, kad alkoholį vartoja norėdami nusiraminti. Tai labai rimtos grėsmės signalai.“ Profesorė akcentuoja akivaizdžius pastarųjų dviejų dešimtmečių pokyčius: 1994 metų tyrimų duomenimis, mūsų šalies vaikai bene rečiausiai vartojo alkoholį.

2010-aisiais alkoholiu piktnaudžiavo 25 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių iki 15 metų. „Daugėja psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių vaikai patenka į ligonines, tačiau kaip užtikrinamas gydymo ir pagalbos tęstinumas? - kalbėjo profesorė. - Čia yra didžiausia problema: tęstinės pagalbos nėra, atskiros tarnybos nelabai žino savo funkcijų, išrašytas iš Toksikologijos skyriaus reanimacijos vaikas tiesiog pametamas, paliekamas tėvų arba globėjų nuožiūrai. O jeigu tėvai į pirminio lygio psichikos sveikatos centrą nesikreipia, pinigų psichologo konsultacijoms neturi? Lietuvos paauglių psichikos sveikatos rodikliai blogiausi Europoje, o vaikų psichikos sveikatos situacija - viena silpniausių Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros grandžių.“

Nelik vienas su savo skausmu Nepilnos šeimos, nedarbas ir skurdas, fizinis, psichologinis smurtas, priklausomybė, į kurią įnikę tėvai palieka be priežiūros vaikus... Visa tai aiškiai įvardintos problemos, kurias reikia spręsti. Tačiau ar žinome kaip?

Lietuvoje veikia 107 psichikos sveikatos centrai, juose dirbančios specialistų komandos rūpinasi maždaug 5,2 proc., t. y. 165 tūkst., gyventojų, turinčių psichikos sveikatos problemų. Tarp jų 55,3 tūkst. priklausomi nuo alkoholio.

Vilniaus priklausomybių ligų centro vadovas, Vilniaus universiteto doc.

Emilis Subata akcentuoja, kad 80 proc. savižudybių - alkoholio vartojimo pasekmė. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai liudija, kad alkoholis ir heroinas - pačios žalingiausios žmonijai medžiagos. Iki 35 proc. mirčių tarp narkotikų vartotojų - savižudybės, neretai „pridengiamos“ perdozavimu. Vilniaus romų tabore pernai rasta 14 lavonų. Priklausomybė progresuoja ilgai - 10-20 metų. Žmonės lieka vieniši, nuo jų nusisuka artimieji, netenka darbo ir pragyvenimo galimybių. Savižudybė nebūna spontaniška, tokie žmonės jaučia negalintys pakelti visų užgriuvusių problemų. „Mes galime efektyviai padėti žmonėms, kurie kreipiasi. 4 savaičių Minesotos programa yra gana efektyvi.

Ja naudojasi nemažai visoje Lietuvoje žinomų žmonių. Būtina suvokti, kad pacientui reikalinga ilgalaikė pagalba ne tik vaistais, bet ir atvejo vadybos priemonėmis. Jis ir artimieji turi žinoti, kur kreiptis ištikus krizei.

Labai svarbu mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Per 70 proc. mūsų aptariamų problemų sukelia 510 proc. priklausomybę turinčių gyventojų. Iš čia kyla ir smurtas, skurdas, savižudybės“, - sakė E.Subata.

Gyd. O.Davidonienė kaip pagrindinę problemą įvardija tai, kad institucijų, kurios galėtų ir turėtų užsiimti savižudybių prevencija, yra daug, tačiau jų veiksmai tarpusavyje prastai koordinuoti.

Kas sustabdytų išeinančiuosius „Pirmiausia spręstinas dalykas psichologinės pagalbos šeimai prieinamumas. Liūdniausia, kad tai kol kas nelabai suvoktas dalykas. Net psichologinės pagalbos telefonu konsultacijos sunkiai prieinamos, -

pripažino Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas ir Jaunimo linijos vadovas Paulius Skruibis. Skambinama 10 kartų dažniau, nei gali atsakyti 363 nuolat veikiančiose 5 linijose dirbantys konsultantai.

Beje, net 94 proc. jų - savanoriai.

Balandžio mėnesį bandymų prisiskambinti padaugėjo pusantro karto.

Valstybė finansuoja apie 18-20 proc. sumos, reikalingos šiai pagalbai išlaikyti, skambučius apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kas skambina? Gyvenimo sunkumų patiriantys žmonės, juos išgelbėtų laiku suteikta pagalba.

Tačiau ar galime į mus besikreipiantiems žmonėms rekomenduoti apsilankyti psichikos sveikatos centruose? Ten bus išrašyta vaistų, o psichologinės pagalbos, deja, niekas nesuteiks. Daug kartų kreipėmės į SAM, kalbėjome apie šias problemas, tačiau supratimo sulaukėme tik šįkart. Esame įsitikinę, kad žingsnių jau žengta: ministras pasirašė įsakymą dėl psichologų etatų padvigubinimo psichikos sveikatos centruose. Kokią matytume išeitį?

Lauktume valstybinio požiūrio į šią problemą ir biopsichosocialinio psichikos sveikatos modelio sukūrimo. Prie šio darbo prisijungtume ir patys. Linkime ministrui stiprybės jį kuriant.“ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus dr. Valentino Mačiulio nuomone, Lietuvos sveikatos apsaugos sistema maždaug 9 metus buvo praradusi valdymą. „Tai - irgi viena priežasčių, kad turime tokią situaciją. Mums reikia naujo Motiejaus Valančiaus, juo galėtų būti prezidentė, Vyriausybė. Visos institucijos turi dirbti viena kryptimi, kad išliktume. Tai, kas dabar vyksta, veda tautos išnykimo link“, aiškino jis. „Savižudybių problemą galima suvaldyti, tačiau tam būtina imtis atsakomybės ir kompleksinių priemonių, sukurti tvarų visuomenės sveikatinimo modelį, sistemą, turinčią adekvatų finansavimą ir rezultatų stebėjimo mechanizmą. Tik sisteminės ilgalaikės integruotos pastangos gali duoti rezultatų. Kitaip ir toliau skaičiuosime jaunų žmonių netektis“, - įsitikinęs V.P.Andriukaitis.

•

2013 05 10

Lietuva ir Europa

7

D.Grybauskaitei - politikos “Oskaras” Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijos Acheno mieste įteiktas prestižinis tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas.

Jį prezidentė pelnė už išskirtines pastangas siekti didesnės integracijos Europos Sąjungoje ir sprendimus, padedančius įveikti dabartinę krizę. “Šis apdovanojimas yra ir visos Lietuvos įvertinimas už pastangas, pasiaukojimą ir susitelkimą įveikiant ekonomikos krizę. Lietuva yra pavyzdys visai Europai”, - sakė Lietuvos prezidentė.

Iškilminga apdovanojimo ceremonija vyko Karolio Didžiojo rūmuose, kurie virto Acheno rotuše. Joje sveikinimo kalbą “Laudatio” sakė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schultzas. Pasveikinti D.Grybauskaitės taip pat atvyko Europos prezidentas Hermanas Van Rompuy, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, eurokomisaras Algirdas Šemeta. Tarp svečių buvo ir lietuvių europarlamentaras Vytautas Landsbergis, ekspremjerai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Politikos “Oskaru” pramintą apdovanojimą D.Grybauskaitė gavo už Lietuvos indėlį siekiant Europos Sąjungos (ES) vienybės ir visos Europos ekonominio stabilumo. Apdovanojimą skyręs komitetas taip pat pabrėžė mūsų prezidentės vaidmenį vykdant Europos Sąjungos biudžeto reformą ir užtikrinant Baltijos valstybių dinamišką raidą.

1950 metais Acheno miesto įsteigtas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas karo nualintoms Europos tautoms tapo simboliniu kvietimu siekti

Pagyrų D.Grybauskaitei negailėjo Europos Parlamento pirmininkas M.Schulzas. / AFP/Scanpix nuotrauka nas Churchillis, JAV prezidentas Billas Clintonas, Čekijos humanistas ir šios šalies vadovas Vaclavas Havelas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsisakiusi sosto Nyderlandų karalienė Beatričė, Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris.

Gyventi pagal išgales Atsiimdama garbingą Karolio Didžiojo apdovanojimą Lietuvos prezidentė pabrėžė, jog kovojant su krize -

M.Schulzas pabrėžė, jog D.Grybauskaitė visuomet sako tai, ką galvoja, nieko negražindama ir vadindama daiktus tikraisiais vardais. vienybės, solidarumo ir tarpusavio supratimo. Jį yra pelnęs popiežius Jonas Paulius II, Europos Sąjungos įkūrėjai Jeanas Monnet, Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas, taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Winsto-

svarbiausia politinė valia priimti atsakingus sprendimus. “Iššūkius galima spręsti tik prisiimant atsakomybę. Ją turi prisiimti visi - ir lyderiai, ir kiekvienas europietis”, - sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad šiandien

Europai reikia atsakingos fiskalinės politikos, kurios esmė - gyventi pagal išgales. “Nors biudžeto balansavimas, skolos ir infliacijos valdymas skamba labai techniškai, be šių priemonių įgyvendinimo mes ir toliau save apgaudinėsime, kad gyvename gerai, nors gera bus tik statistika”, - sakė Lietuvos vadovė.

Prezidentė pasidžiaugė, kad krizės metu, kai imtasi griežtų taupymo priemonių, “lietuviai parodė supratimą ir kantrybę”. “Žinoma, toks atsakingas elgesys tikriausiai nepadės laimėti rinkimų, bet tai užtikrins tvarų augimą”, - sakė D.Grybauskaitė. Ji taip pat kalbėjo apie tai, kad Europa privalo investuoti į priemones, kurios leistų sumažinti jaunimo nedarbą, “kad nusivylimas netaptų pagrindiniu Europos kūrimo principu”.

D.Grybauskaitė pagyrė Vokietijos “istorinį vaidmenį” ir “reikšmingą indėlį imantis lyderystės ieškant būtiniausių sprendimų europiniu lygme-

niu”. “Vokietija šiuo metu atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos stabilumą, neleidžia mums išklysti iš pasitikėjimo Europa kelio. Todėl jai - Vokietijai - tenka ir didžiausia kritika, ir mūsų didžiausia pagarba”, pabrėžė prezidentė.

Įvertinta Lietuvos auka Lietuva sulaukė pagyrimų ir iš Europos vadovų, o ryžtingai krizę įveikusius lietuvius pavyzdžiu visai Europos Sąjungai rodė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. Sveikindamas prezidentę jis sakė, kad D.Grybauskaitei skirtu apdovanojimu pagerbiami visi Lietuvos piliečiai.

“Pagerbiame lietuvius - tautą, kuri per savo istoriją daug iškentėjo ir turėjo sunkiai kovoti, kad galėtų užimti savo teisėtą vietą Europos tautų šeimoje. Pagerbiame tautą, kuri iškelta galva, daug ko atsisakydama įveikė krizę ir dėl savo tvirto tikėji-

mo ES ir sulaukusi ryžtingo solidarios Europos palaikymo mums yra ir gali būti pavyzdys. Man didelį įspūdį padarė tai, kaip išdidžiai, ramiai ir ryžtingai žmonės stengėsi įveikti ekonomikos krizę”, - kalbėjo M.Schulzas.

Europos Parlamento primininkas priminė, jog 2009 metais Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 proc., todėl buvo sumažintos viešosios išlaidos, pensijos. “Žmonės Lietuvoje labai daug paaukojo, tačiau nepaisydami pareikalautos aukos niekada neprarado tikėjimo Lietuva”, - sakė jis.

M.Schulzas negailėdamas komplimentų ir D.Grybauskaitei pabrėžė, jog ji visuomet sako tai, ką galvoja, nieko negražindama ir vadindama daiktus tikraisiais vardais, kad ji netoleruoja biurokratijos ir yra puiki derybininkė. “Gerbiama prezidente, su jumis man pirmiausia asocijuojasi trys savybės - energija, veiksmingumas ir patikimumas”, - kalbėjo M.Schulzas.

Vokietijos politikas priminė, kad būdama eurokomisarė D.Grybauskaitė reformavo Bendrijos biudžetą ir daug prisidėjo derantis dėl 20072013 metų ES biudžeto. Jos talentas Europai būtų pravertęs ir šiandien.

“Per šiuo metu vykstančias sudėtingas ir sunkias derybas dėl biudžeto aš kartu su kitais pasigendu jūsų išskirtinės energijos ir gebėjimo siūlyti kompromisus”, - sakė M.Schulzas.

Kartu prisipažino, kad jo ir D.Grybauskaitės požiūriai į naująjį ES biudžetą labai skiriasi. “Mūsų politinės idėjos ne visuomet sutampa. Kalbant apie vienašališką biudžeto mažinimo politiką, mūsų pažiūros labai skiriasi, bet tai yra politikos ir sąžiningumo dalykai, o D.Grybauskaitę labai gerbiu todėl, kad ji yra drąsi ir nuoširdi”, sakė M.Schulzas.

Jis akcentavo ir D.Grybauskaitės vaidmenį siekiant prie ES priartinti posovietines Rytų kaimynes. “Prezidentė D.Grybauskaitė atkakliai siekia palaikyti dialogą su Baltarusija, o tai nėra paprasta”, - teigė M.Schulzas. Jo nuomone, D.Grybauskaitės atkaklumas lėmė ir tai, kad jos, kaip vienos iš nedaugelio ES politikų, klausomasi ir Ukrainoje.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Lenkams apsirūpinti savomis dujomis nepavyks Rodos, Lenkijos siekiui padaryti savo šalį nepriklausomą nuo dujų iš Rusijos importo nelemta išsipildyti. Šalyje rastų skalūnų dujų yra per mažai, kad apsimokėtų jas išgauti.

Lenkijos radijas pranešė, kad amerikiečių bendrovė “Marathon Oil”, disponuojanti 11 koncesijų ieškoti skalūnų dujų Lenkijos teritorijoje, nusprendė nebegręžti grežinių, nes tapo aišku, kad šioje šalyje skalūnų dujų nėra tiek daug, kaip manyta iš pradžių. Tai griauna lenkų viltis ateityje garantuoti savo šalies nepriklausomybę nuo rusiškų dujų importo.

Bendrovė “Marathon Oil”, išžvalgiusi 9000 kvadratinių kilometrų ploto teritoriją, priėjo prie išvados, kad pradėti išgauti joje esančias dujas ekonomiškai neapsimoka. Jau kiek anksčiau iš Lenkijos pasitraukė kita amerikiečių bendrovė “Exxon Mobil” ir Kanados kompanija “Talisman”. Tik lenkų verslininkai dar nelinkę pasiduoti - dujų telkinių, kuriuos eksploatuoti apsi-

mokėtų, paieškas vis dar tęsia bendrovės PGNiG ir “Orlen”.

Per daug optimistinis vertinimas Žinia, kad iš dujų žvalgybos projekto traukiasi “Talisman Energy Inc.”, tapo tikru smūgiu Lenkijai. “Talisman” informavo, kad nerado gausių skalūnų dujų telkinių, todėl jai neapsimoka tęsti brangiai kainuojančios dujų žvalgybos. Savo teises kanadiečiai ketina perleisti Europos kompanijai “San Leon Energy”, o patys žada sutelkti dėmesį į dujų telkinius Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje bei Šiaurės jūroje.

Tiek “Marathon Oil”, tiek “Talisman” pasitraukimas rodo, kad Varšuva greičiausiai pernelyg optimistiškai vertino savo telkinius. Lenkai sako, jog blogiausia, kad didžiosios energetikos įmonės sutelkusios dėmesį į lengviau prieinamus skalūnų dujų telkinius.

Lenkijos molingųjų skalūnų klodai yra maždaug 4000 metrų gylyje ir driekiasi nuo Baltijos jūros krantų per centrinę ir rytinę šalies dalį iki Baltarusijos ir Ukrainos. Tačiau jau aišku, kad iš jų išgauti dujas bus daug sun-

Dėtos viltys į skalūnų dujų išgavimą Lenkijoje nepasiteisino. / “Wprost” nuotrauka kiau nei Jungtinėse Valstijose tiek dėl geologinių veiksnių, tiek dėl to, kad teritorija, kurioje rasta dujų, gana tankiai apgyventa. Dėl to Lenkijoje tenka atlikti daugiau tyrimų, sugaišti daugiau laiko, o ir daugiau investuoti į gavybą. Lenkai lengvai pasiduoti neketina. “Mums svarbu, kad šioje ūkio šakoje ir toliau būtų vykdomi žvalgybos darbai ir investuojama į

projektus”, - sakė bendrovės “3Legs Resources”, kuri 2011 metais pirmoji išgavo skalūnų dujų iš bandomojo gręžinio, vykdomasis direktorius Kamleshas Parmaras.

Išgręžta per mažai gręžinių Iki šiol Lenkijoje išgręžti 43 gręžiniai, dujų srauto sulaukta tik dvylikoje.

Lenkai mano, kad reikėtų šimtų gręži-

nių norint tiksliai įvertinti šalies skalūnų dujų išteklius. Lenkijos vyriausybė neslepia, kad tikėjosi investicijų antplūdžio, tai būtų pagelbėję ir ėmusiai lėtėti Lenkijos ekonomikai, kuri pernai augo tik 1,9 proc., nors 2011-aisiais augimas siekė 4,5 procento. Lenkai taip pat tikėjosi, kad skalūnų dujų pramonė sukurs tūkstančius darbo vietų ir tai leis gerokai sumažinti nedarbą, šiuo metu siekiantį 14,3 procento.

Skalūnų dujų gavyba sumažintų ir geopolitinę šalies priklausomybę nuo Rusijos, nes Lenkija importuoja iš Rusijos 70 proc. suvartojamų dujų.

Tai kelia vis didesnį susirūpinimą Varšuvai, nes Rusija nevengia dujų naudoti kaip politinio ginklo. Rusija taip pat diktuoja kainas - lenkai, kaip ir lietuviai, už dujas moka bene brangiausiai Europoje (už 1000 kubinių metrų dujų beveik 500 dolerių, apie 1300 litų). “Nenorime, kad stipri Lenkijos ekonomika būtų priklausoma nuo energijos tiekimo iš Rytų”, - ne kartą yra sakęs ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

•

“Polskie Radio”, “Wprost”, AP, LŽ

8

2013 05 10

Pasaulis

Trumpai LEIDO STATYTI GYVENVIETES Izraelis uždegė žalią šviesą beveik 300 namų statybai Vakarų Krante netoli palestiniečių politinės sostinės Ramalos esančioje Beit Elo žydų nausėdijoje. Šis žingsnis tikriausiai padidins įtampą Vašingtonui siekiant atgaivinti taikos derybas. “Civilinė administracija uždegė žalią šviesą 296 gyvenamiesiems vienetams Beit Ele, tačiau tai tik pirmoji proceso stadija prieš statybas”, - sakė atstovas, kalbėdamas Gynybos ministerijos departamento, kuris yra atsakingas už Vakarų Krantą, vardu. Jis paaiškino, kad šie statybų planai yra dalis kompensuojamųjų priemonių naujakuriams, kurie pernai, vadovaujantis teismo sprendimu, buvo iškeldinti iš nesankcionuotos Ulpanos kolonijos Beit Elo pakraštyje. Apie naujas statybas paskelbta vos dvi dienos po pranešimo, kuriame Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu nurodė įšaldyti statybas, kad galėtų suteikti šansą JAV vadovaujamoms pastangoms atgaivinti blėstančias taikos derybas su palestiniečiais. Hagit Ofran iš Izraelio gyvenvietes stebinčios organizacijos “Peace Now” pasmerkė naująjį žingsnį. “Ši iniciatyva įrodo, kad B.Netanyahu apgaudinėja pasaulį, - sakė ji. - Viena vertus, jis leidžia mums manyti, kad stabdo gyvenvietes, o kita vertus, duoda leidimą didžiuliam statybų projektui.”

AFP, BNS

Gaisras Bangladešo siuvimo fabrike Bangladešą sukrėtė dar viena tragedija. Per gaisrą, kilusį siuvimo fabrike, žuvo aštuoni žmonės.

Gaisro priežastis kol kas nežinoma, tačiau pareigūnai sakė, kad ugnis naktį įsiplieskė sostinės Dakos Darusalamo rajone esančio 11 aukštų pastato, kuriame įsikūrusios dvi drabužių siuvimo įmonės, trečiame aukšte. Tarp aukų - vieno megztinius mezgusio fabriko savininkas Tung Hai. Iš darbininkų niekas nežuvo, nes naktį įmonė nedirbo.

“Gaisras buvo didelis, bet sugebėjome jį pažaboti”, - teigė nacionalinio priešgaisrinio departamento operacijų direktorius Mahbuburas Rahmanas. Pasak jo, aukos užtroško, kai išbėgo į laiptinę, kuri buvo pilna “degančių akrilinių drabužių nuodingų dūmų”.

Vietos policijos vadas Khaliluras Rahmanas kalbėjo, kad per gaisrą žuvo aštuoni žmonės: fabriko savininkas, jo keturi darbuotojai, vienas aukštas policijos pareigūnas ir žemo rango policininkas. “Nustatėme septynių žmonių tapatybę. Aštuntojo dar neatpažinome”, - pridūrė jis. Ši nelaimė įvyko gelbėtojams tebeieškant žuvusiųjų devynaukščio

Dakoje liepsnojo siuvimo fabrikas. / AFP/Scanpix nuotrauka drabužių siuvyklų komplekso “Rana Plaza” griuvėsiuose. Šis pastatas sugriuvo balandžio 24-ąją, kai jame buvo apie 3000 darbininkų. Bendras patvirtintų aukų skaičius šiandien siekia 912.

Bangladešas yra antras pagal dydį pasaulyje aprangos gamintojas, o ši 20 mlrd. JAV dolerių (52,57 mlrd. li-

tų) vertės pramonė - pagrindinis neturtingos šalies ekonomikos variklis.

Praėjusiais metais tekstilės gaminiai sudarė apie 80 proc. Bangladešo eksporto. Tačiau šiame sektoriuje dėl prastos darbo saugos yra įvykę sukrečiančių nelaimių. Vakarų valstybių drabužių prekybos tinklai grasina pasitraukti iš Bangladešo, jeigu

pareigūnai nesukurs veiksmingos programos saugumo standartams pagerinti. Šalies vyriausybė šią savaitę paskelbė, kad uždarys 18 siuvimo fabrikų, o keliomis dienomis anksčiau pažadėjo “kuo išsamiau apsvarstyti” saugumo padėtį po derybų su Tarptautine darbo organizacija.

•

T.Carnajevo žmonos gyvenimo transformacija Tamerlano Carnajevo žmonos Katherine Russell gyvenimo istorija primena laimingą pradžią, bet liūdną pabaigą. Kadaise buvusi aktyvi mergina tapo uolia uždara musulmone ir našle.

universiteto Komunikacijos fakultetą.

Per studijų metus mergina tapo uždaresnė ir susirado draugą Tamerlaną.

Studijų laikai Safolko universitete studijavo daug studentų iš užsienio. Studentų organizacijose dalyvaudavo daugiau kaip 100 skirtingų tautybių atstovų. “K.Russell universitete aktyvumu nepasižymėjo.

Ji buvo pilka pelytė”, - pasakojo bendrakursis.

Vieną vakarą naktiniame klube Katherine sutiko T.Carnajevą. “Jis buvo aukštas ir gražus, atrodė pasaulietiškas.

Tamerlanas atvyko iš užsienio, kalbėjo keliomis kalbomis. Katie jis galėjo pasirodyti egzotiškas ir įdomus”, - sakė vienas šeimos draugas.

Bostono maratono sprogdintojas Džocharas Carnajevas pareiškė, kad jo žuvusio brolio Tamerlano žmona Catherine nieko nežinojo apie planuojamą teroro aktą. Našlės advokatas patvirtino, kad įtarimai vyrui jai “sukėlė šoką”.

K.Russell noriai bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais, nustačiusiais, kad iš jos paimti DNR mėginiai nesutampa su rastais ant bombų Tamerlano bute.

Kas iš tikrųjų yra K.Russell - teroristų bendrininkė ar gyvenimo auka? Kadaise buvusi paprasta amerikietė Catherine po vestuvių su Tamerlanu tapo musulmone ir pradėjo gyventi kitokį gyvenimą. Taigi kaip vyko K.Russell gyvenimo transformacija? Kaip pasikeitė Tamerlano žmona nuo mokyklos laikų? Kaip ji virto hidžabą vilkinčia uolia musulmone?

Gyvendamasu Tamerlanu K.Carnajeva tapo uždara, beveik su niekuo nebendravo, pradėjo jausti antipatiją amerikietiškai kultūrai.

Buvo tipiška amerikietė Vaikystę ir paauglystę K.Russell praleido dideliame gelsvai rudos spalvos name Šiaurės Kingstaune Rod Ailando valstijoje. Ją supo mylintys tėvai ir dvi seserys. Šeima, draugės ir draugai ją vadino mažybiniu vardu Katie.

XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje K.Russell lankė baleto pamokas. Ji svajojo tapti profesionalia balerina, tačiau per didelis ūgis trukdė tai įgyvendinti. Mokytojai anksti pastebėjo mergaitės gabumus menui. Ji grojo saksofonu Šiaurės Kingstauno vidurinės mokyklos grupėje, dalyvavo šokių kolektyvo veikloje. K.Russell lankė meno pamokas, jos piešiniai puošė vidurinės mokyklos koridorius.

Katherine dailės mokytoja Amos Trout Paine apibūdino ją kaip vieną geriausių mokinių. “Parašiau jai rekomendacinį laišką ir siūliau studijuoti

K.Russell prireikė advokato pagalbos. / oregonlive.com nuotrauka menus, - pasakojo dailės mokytoja ir pridūrė: - Kai per televiziją išgirdau, kad teroristo T.Carnajevo žmona yra iš Šiaurės Kingstauno, labai nustebau.

Sužinojusi, kad tai - K.Russell, negalėjau patikėti.”

Katherine vidurinėje mokykloje buvo tipiška amerikietė paauglė. Klasės fotografijų albumuose ji įamžinta juodais palaidais ant pečių krintančiais plaukais, vilkinti raudonais marškinėliais ir mėlynais džinsais. “Ji neišsiskyrė iš minios. Turėjo nemažai draugių ir draugų”, - prisiminė A.Trout Paine.

K.Russell tėvus pažinojęs kaimynas sakė, kad budinčiu gydytoju dirbęs Warrenas ir slaugytoja Judith rūpinosi dukterimis. “Jie labai mylėjo Katie, bet suteikdavo ir šiek tiek laisvės. Ji galėjo susitikti su draugais ir draugėmis, eiti į pasimatymus su vaikinais, bet vakare visada turėdavo grįžti namo”, - teigė kaimynas.

K.Russel vidurinėje mokykloje buvo ramaus charakterio. Abiturientų metraštyje ji parašė linkėjimą “Taikos labui”. Baigusi vidurinę mokyklą Katherine įstojo į Bostone esančio Safolko

birželio mėnesį vienoje Dorčesterio (Masačusetso valstija) mečetėje. Pora žiedus sumainė mažame kilimais puoštame kambaryje, pilname knygų ir laikraščių. Tamerlaną ir Katherine sutuokė imamas Taalibas Mahdee.

“Kartą man paskambino nuotaka ir paklausė, ar galėčiau ją sutuokti. Atsakiau, kad galiu, nes pagal musulmonų tikėjimą šeima yra viena didžiausių vertybių. Susitarėme su nuotaka dėl tuoktuvių, ir sutartu laiku pora atvažiavo, - pasakojo T.Mahdee. - Tą dieną kepino 30 laipsnių karštis. Į tuoktuves atėjo tik du svečiai. Jie tapo įvykio liudininkais. Ceremonija truko 15 minučių. Nuotaka dėvėjo skarą ir buvo laiminga.” Po Tamerlano ir Katherine tuoktuvių imamas poros daugiau nematė.

Gyvenimas po vestuvių

Vestuvės

Po vestuvių pora įsikūrė kukliame mažame bute Norfolko gatvėje Kembridže. Katherine pasikeitė pavardę į Carnajevos. Netrukus ji tapo nėščia, ir 2010-ųjų pavasarį paliko Safolko universitetą. Po metų Katherine pagimdė dukrelę Zaharą.

Carnajevų kaimynai teigė ne kartą matę Katherine kalbančią rusų ir arabų kalbomis su kitomis musulmonėmis, tačiau su kaimynais ji beveik nebendraudavo. Daugelis jų net nebuvo matę K.Carnajevos. Gyvendama Kembridže su Tamerlanu ir dukrele Katherine pradėjo tolti nuo savo tėvų ir seserų. Ji tapo uždara, beveik su niekuo nebendravo, pradėjo jausti antipatiją amerikietiškai kultūrai.

Beveik visą laiką Katherine dirbdavo slaugytoja arba būdavo su dukrele.

Retai išeidavo iš namų. K.Carnajeva dažniausiai lankydavosi parduotuvėje ir mečetėje. Pramogas beveik pamiršo.

“Ji visada pirkdavo sezamo sausainius savo dukrelei. Daug nekalbėdavo, tik visą laiką šypsodavosi”, - sakė vietinės parduotuvės “Al-Hoda Market” pardavėjas.

Netrukus Tamerlanas pasipiršo savo draugei. Vestuvės vyko 2010 metų

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Po šios pažinties jaunuoliai užmezgė romantiškus santykius. Jiedu nuolat susitikinėjo, tačiau vaikinas nepatiko K.Russell šeimai. “Ne dėl religijos. Šeima juo nepasitikėjo, nes šis tuo metu neturėjo pragyvenimo šaltinio ir galėjo būti blogas partneris”, - pridūrė draugas.

Vieną dieną Katherine tėvams pasakė atsiverčianti į islamo religiją. Ji teigė nuo šiol dėvėsianti skarą ir lankysianti mečetę. Tėvams toks sprendimas sukėlė išgąstį, bet jie nesiryžo priešintis dukrai. “Katherine turėjo būti psichologiškai tvirta. Jai nerūpėjo aplinkinių nuomonė. Šį drastišką žingsnį žengti paskatino Tamerlanas. Mano nuomone, ji pasidavė vaikino spaudimui”, pasakojo jos sesuo.

•

2013 05 10

Verslas

9

Mokesčiams surinkti siūlo telkti gyventojus KOMENTARAS

ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt

Mokesčių sistemos peržiūros darbo grupės narys Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas siūlo kovojant su mokesčių slėpimu ir šešėline ekonomika pasitelkti sąžiningus gyventojus bei juos finansiškai skatinti.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas:

Ekonomistas tiki, kad piliečiai už atlygį valstybei padėtų gerokai sėkmingiau išaiškinti mokesčių nemokančius, tačiau valstybės socialine parama sėkmingai besinaudojančius sukčius. Antai Laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, šešėlinė ekonomika siekia 26 proc. šalies bendrojo vidaus produkto - pernai bent dalį veiklos nemokėdami mokesčių vykdė 4 iš 10 ūkio vienetų.

Vieni moka, kiti naudojasi - Kokios, jūsų nuomone, yra didžiausios dabartinės mokesčių sistemos spragos?

- Lietuvoje labai neadekvati mokesčių našta. Dalis žmonių dirba pagal darbo sutartis ir moka labai didelius mokesčius. Kiti veikia šešėlinėje rinkoje, gauna pajamas vokeliuose ir moka labai mažai mokesčių. Dalis tokių žmonių dirba pagal verslo liudijimus, bet sumoka į biudžetą labai nedaug mokesčių. Sistemos disbalansas lemia, kad žmonės, dirbantys pagal darbo sutartis, realiai apmoka valstybės teikiamas paslaugas tiems, kurie dirba nelegaliai.

Pagal bendrą mokesčių naštą tarp kaimynų esame vidutiniokai, tačiau mūsų darbo apmokestinimas yra neadekvačiai didelis. Tai viena priežasčių, skatinančių dalį žmonių dirbti nelegaliai ar pusiau legaliai. Ypač nemažas iššūkis - sumokėti visus mokesčius pradedant verslą.

Trečia, mokesčių administravimas yra sudėtingas. Tarkime, pagal tai, kiek turime mokėti mokesčių, kiek užtrunka pasiruošti mokėti mokesčius, daug atsiliekame nuo latvių, estų, lenkų. Kai kuriose šalyse plėtojant smulkųjį verslą ar darant nesudėtingas finansines operacijas buhalterio nereikia. Lietuvoje įsteigus uždarąją akcinę bendrovę nuo pirmos dienos tenka samdytis buhalterį.

Be to, kai kurių mokesčių administravimas kainuoja tiek pat, kiek surenkama tokių mokesčių, ar labai di-

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6268

1 Australijos doleris

2,6883

+0,0930%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0228

-0,2349%

1 Kanados doleris

2,6203

-0,0038%

1 Šveicarijos frankas

2,8072

+0,0214%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2822

-0,1098%

-0,2360%

10 Čekijos kronų

1,3346

-0,1574%

10 Danijos kronų

4,6326

-0,0130%

1 DB svaras sterlingų

4,0832

+0,1494%

100 Vengrijos forintų

1,1785

+0,7891%

100 Islandijos kronų

2,2320

-0,9633%

100 Japonijos jenų

2,6596

-0,1617%

100 Kazachstano tengių

1,7387

-0,2876%

1 Latvijos latas

4,9320

+0,0061%

10 Moldovos lėjų

2,1531

-0,0743%

10 Norvegijos kronų

4,5698

+1,1576%

10 Lenkijos zlotų

8,3701

+0,4719%

100 Rusijos rublių

8,4361

-0,4042%

10 Švedijos kronų

4,0434

+0,0890%

1 Turkijos naujoji lira

1,4667

+0,0273%

10 Ukrainos grivinų

3,2390

+0,1019%

2013 05 10, LB

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

delę jų dalį. Kam reikia mokesčių, kurių surenkama 1 mln. litų, o 600 tūkstančių išleidžiama, kad jie būtų surinkti, neskaičiuojant, kiek išlaidų dėl to patiria verslas, nes buhalterių paslaugos irgi kainuoja. Iš tikrųjų kai kurie mokesčiai yra žalingi, o ne naudingi valstybei.

Žino, bet negaudo - Viename Vilniaus priemiesčių gyvenanti kolegė pasakojo, kad jos gatvėje bene vienintelė jos šeima moka mokesčius. Kaimynai - arba pensininkai, arba gauna pajamas iš individualios veiklos, tačiau slepia tikrąsias pajamas. Gal didesnė problema yra ne sistemos spragos, o nesugebėjimas surinkti esamų mokesčių?

- Prastas ne tik mokesčių, bet daugelio valstybės funkcijų administravimas. Nesugebame pažaboti kontrabandos, nors pasienio gyventojai žino, kas ką veža, kokiam muitininkui kiek sumokama. Nereikia būti labai gudriam, kad tai sužinotum. Nuvažiuoji į kaimo parduotuvę, įsišneki su žmogumi ir jis pasako: Antanas sumoka šitam muitininkui ir kasdien po tris vilkikus cigarečių atsiveža, bet policijai neskųsim, nes tada mums pabrangs cigaretės. Istorijos labai paprastos ir jų labai daug.

Nesugebame to pažaboti. Jeigu matoma, kad konkrečios rūšies versle vienų įmonių atlyginimų vidurkis nuo kitų tokių pat įmonių atlyginimų vidurkio skiriasi 5-6 kartus - tai puiki terpė mokesčių inspekcijai patikrinti, kodėl viena įmonė sugeba mokėti gerokai daugiau, o kita, gamindama tą pačią produkciją, ne.

Neišnaudoja galimybių - Kaip reikėtų didinti administruojančių institucijų (Mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) pajėgumą ir motyvaciją atskleidžiant mokesčių nemokančius gyventojus?

- Kai sužinau, kokį darbo užmokestį gauna mokesčių inspektoriai

S.Besagirskas: “Šiandien valstybės politika tokia: kuo mažiau mokesčių moki, kuo esi didesniame šešėlyje, tuo daugiau valstybės paslaugų gauni.”

(VMI specialisto vidutinė mėnesio alga neatskaičius mokesčių - 2222 litai - aut.), suprantu, kodėl jų kai kurie vadovai toleruoja nekokybišką darbą. Pirmiausia reikia sutvarkyti atlyginimų sistemą kontroliuojančiose institucijose.

Kita vertus, reikia įteisinti liaudiškai vadinamus skundikus, kad piliečiai, anonimiškai informavę apie negerovę, galėtų gauti dalį pajamų iš išaiškintos nelegalios veiklos. Tarkime, jeigu pilietis nurodo, kur slepiama kontrabanda, jis galėtų gauti 5 proc. konfiskuotos kontrabandos vertės. Jeigu nurodo įmonę, kuri moka atlyginimus vokeliuose, - dalį nesumokėtų mokesčių.

Yra daug žmonių, kurie stebi aplinką, mato negeroves, mielai padėtų valstybei ir iš to dar užsidirbtų pinigų.

Vaistai nuo skausmo sunkiam ligoniui - Vyriausybės darbo grupė siūlo tik koreguoti prastai veikiančią sistemą, tarsi tikėdama, kad atsiras daugiau paskatų mokėti mokesčius?

- Iš esmės reikėtų radikaliai keisti sistemą. Panašiai kaip sunkiai sergančiam ligoniui duodama skausmą malšinančių vaistų, kad jis ilgiau “temptų”. Bet “gydyti” reikia politinę valią, o jos nebuvo ir nebus.

- Ar galite įvardyti buvusios ar esamos valdžios veiksmus, kurie padėjo surinkti daugiau mokesčių?

- Vienas senas geras pavyzdys, kai buvo sumažintas alkoholio akcizas ir pajamos į biudžetą iš to akcizo padidėjo. 2011 metais buvo sumažintas apgyvendinimo paslaugų pridėtinės vertės mokestis ir viešbučių sektorius sumokėjo daugiau mokesčių negu

2010 metais. Tai rodo, kad mokesčiai yra tokio dydžio, kad jau neapsimoka jų mokėti, atsiranda labai daug paskatų jų vengti. Manau, kai kuriuos mokesčius sumažinus, jų surinkimas padidėtų. Aišku, nereikėtų tuo piktnaudžiauti.

Mokesčiai arba emigracija - Dažnas politikas ir ekspertas net pasvarsto, kad geriau tegul verslininkai nemoka mokesčių, tik tegul neemigruoja - juk patys save išlaiko ir kitiems kuria darbo vietas. Ar jums tokia dilema atrodo logiška?

- (Juokiasi.) Tai panašiai kaip klausti: kuris žudikas geresnis - kuris pasmaugia ar kuris nušauna? Abu blogi.

Manau, neturėtų būti tokių diskusijų.

Sistema turėtų skatinti mus jaustis šios šalies piliečiais. Reikėtų skaidrumo, kad piliečiai žinotų, kur jų mokesčiai panaudojami. Jeigu aš moku labai daug mokesčių, bet negaliu į darželį užrašyti vaiko, nes yra labai daug socialiai remtinų šeimų, kurios nemoka mokesčių, dirba nelegaliai, bet turi pirmenybę, man tokia sistema nepriimtina.

Pažįstu žmonių, kurie oficialiai yra bedarbiai, socialiai remtini, augina tris vaikus, bet iš tikrųjų nelegaliai dirba, samdosi auklę ar vaiką leidžia į darželį. Tai kokios paskatos kitiems mokėti mokesčius, jeigu pirmenybę daug kur turi nemokantieji mokesčių?

- Kodėl tolerancija šešėliui Lietuvoje tokia didelė?

- Daugelio lietuvių mentalitetas dar XIX amžiaus. Todėl, manau, reikėtų ne tik saldainio, bet ir botago. Deja, šiandien valstybės politika tokia: kuo mažiau mokesčių moki, kuo esi didesniame šešėlyje, tuo daugiau valstybės paslaugų gauni. Šiandien mokėti mokesčių “neapsimoka”.

•

- Pagrindinis uždavinys, keliamas VMI, - valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimo užduočių vykdymas.

2013 metais VMI daugiausia dėmesio skiria gyventojų vengimui deklaruoti visas pajamas, registruoti veiklą ir mokėti mokesčius (įskaitant galimo neteisėto praturtėjimo atvejų nustatymą), gautų pajamų neapskaitymui, pelno mokesčio mažinimui, su darbo santykiais susijusių mokesčių vengimui, atlyginimų mokėjimui vokeliuose, nepagrįstai PVM atskaitai ir PVM tarifų taikymo pažeidimams, galimam mokesčių vengimui pasinaudojant pelno nesiekiančiais vienetais ir kt.

Vien po kontrolės procedūrų 2012 metais VMI nustatė daugiau kaip 260 mln. litų, 2011 metais - daugiau kaip 203 mln. litų papildomai valstybei mokėtinų sumų. Iš viso 2007-2012 metais nustatyta beveik 1,7 mlrd. litų papildomai mokėtinų sumų.

2012-aisiais VMI gavo 3175 pranešimus apie galbūt daromus mokestinius pažeidimus telefonu 1882, naudojantis elektronine anketa, taip pat išmaniesiems telefonams skirta programėle “Pranešk”. Daugiau kaip 24 proc. gaunamų pranešimų informuoja apie galimą atlyginimų mokėjimą vokeliuose, beveik 15 proc. apie su darbo santykiais susijusius pažeidimus. Daugiausia pranešimų gaunama dėl pažeidimų paslaugų teikimo sektoriuje, įskaitant viešąjį maitinimą ir automobilių remontą, statybose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei gamyboje. Atitinkamai ir pažeidimų daugiausia nustatoma minėtose srityse.

2011-2012 metais vien po vokelių mokėjimo fakto nustatymo atliktų mokestinių patikrinimų metu apskaičiuota apie 4,5 mln. litų į biudžetą mokėtinų mokesčių. Per 6 metus po VMI atliktų patikrinimų, pagal pasitikėjimo telefonu gautą informaciją, už įvairius mokestinius pažeidimus verslininkai į valstybės biudžetą turėjo sumokėti 75 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Remdamiesi gauta informacija VMI specialistai nustatė apie 300 darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose atvejų (už tai buvo taikyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė), daugiau nei 16,5 mln. litų išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, daugiau nei 950 nelegaliai dirbusių asmenų, daugiau kaip 240 darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų, surašė daugiau nei 3550 administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl kitų teisės aktų pažeidimų.

VMI primena, kad už šešėlinės ekonomikos reiškinių mažinimą šalyje atsakingos teisėsaugos institucijos (policija, FNTT), mokesčių administratoriai (muitinė, VMI) ir kitos kontroliuojančios įstaigos (Valstybinė darbo inspekcija). Už kovą su kontrabanda atsakingas paskirtas Muitinės departamentas, už nelegalų darbą - Valstybinė darbo inspekcija, už netinkamo pajamų apskaitymo kontrolę - VMI.

2013 05 10

Žemės ūkis

11

Parduosime Lietuvos žemes, jūrą ir bažnyčias? liks amžinybėn išėjęs profesorius Antanas Stancevičius. Pasirodo, tai, kas dabar vyksta, profesorius numatė prieš 10-12 metų. Įžvalgaus jo būta.

Ką turime šiandien? Ką šneka žemdirbių vedliai, kokios jų mintys?

Neseniai teko dalyvauti viename susirinkime. Ir ką ten išgirdau? Vienas Žemaitijos ūkininkų vedlys aiškino, kad Lietuvai reikia kuo daugiau stambių ūkių - po 40, 50 ar 80 tūkst. ha, neva taip būsią geriau visiems.

Tuoj suskaičiavau, kad visam Kupiškio rajonui pakaktų dviejų, didesniuose rajonuose - 3 ar 4 šeimininkų. Visai Lietuvai užtektų 120-150.

Ir viskas? O kaip ateis į kaimą jauni ūkininkai, jauni žmonės? Ar jiems teks tik samdinių likimas? Atsakymas paprastas. Jaunieji neturės jokių šansų įsikurti.

ZIGMAS ALEKSANDRAVIČIUS

Pastaruoju metu vis labiau įsibėgėja diskusija, ką dar Lietuvoje būtų galima parduoti užsieniečiams. Dalis liberalių politikų ir laisvosios rinkos ekspertai siūlo leisti kuo greičiau laisvai parduoti žemę užsieniečiams, kad jie paskatintų konkurenciją ir Lietuvos ūkininkams būtų linksmiau gyventi.

Kaip žemė tapo verslu Esu ūkininkas ir prie tokių siūlymų jau baigiu priprasti, bet kartais pagalvoju: o kodėl tik žemę? Juk dar yra Lietuvos upės ir ežerai, dar turime gabalėlį Baltijos jūros, pagaliau Lietuvos dangų. Vadovaujantis menamų ekspertų logika, tai nieko nepakeistų, juk viskas liktų Lietuvoje: užsieniečiai nesusikrautų į priekabas nei pelkių, nei miškų, nei Lietuvos oro. Gal tada parduokime jiems ir bažnyčias? Juk irgi neišsiveš.

Dar mums nuolat primenama, kad stodami į ES pasižadėjome parduoti užsieniečiams žemę, todėl privalome sąžiningai vykdyti savo pažadus, nes esą kapitalas turi laisvai judėti iš vienos ES šalies į kitą, apribojimų negali būti.

Pasiūlyčiau tokiems ekspertams pabandyti nusipirkti nors vieną arą žemės, pavyzdžiui, Austrijoje, juo labiau - Norvegijoje ar Šveicarijoje. Esu tikras, kad jų lauktų didžiulis nusivylimas, nes tuose kraštuose niekas laisvai žeme neprekiauja. Pirmiausia privaloma įrodyti, iš kur gauti pinigai, paskui reikia pasirūpinti vietos savivaldos organų leidimu. Tam turi pritarti vietos gyventojų bendruomenė arba regiono ūkininkų organizacija. Ir tai dar ne viskas - nusipirkus žemės privalu toje teritorijoje gyventi ir tą žemę dirbti.

O kaip yra Lietuvoje? Visi žinome, kad vadinamoji žemės reforma trunka daugiau kaip 20 metų, ir vis nesiseka jos baigti, vis stengiamės paversti žemę preke, pasipelnymo šaltiniu.

Nors Lietuvos įstatymai draudžia užsieniečiams įsigyti žemės oficialiai iki 2014-ųjų gegužės 1 dienos, žemėtvarkininkai teigia, jog užsienio šalių piliečiai įvairiais neteisėtais būdais yra supirkę iki 20 proc. Lietuvos žemės ir tik laukia valandos, kada galės savo neteisėtus sandorius paversti teisėtais ir iš to uždirbti stirtas eurų.

Manau, pats sąžiningiausias užsieniečio žemės įsigijimo atvejis - kai jis, pats būdamas ūkininkas, veda lie-

Nesimokom dėl kvailumo ar dėl gudrumo?

Erlendo Bartulio nuotrauka

Z.Aleksandravičius: “O jeigu taip visą Lietuvą užklotume viena didele saulės baterijos plokšte ir pardavinėtume kaimynams elektrą tris kartus brangiau?” tuvaitę ir kuriasi Lietuvos kaime.

Dažniausiai tai būna jauni žmonės.

Valio jiems! Tokiu atveju pasiseka visiems - ir Lietuvai, ir lietuvaitei.

Kaip perkama žemė?

Pats greičiausias būdas supirkti Lietuvos žemes - įsigyti jau nebeveikiančią, “mirusią” žemės ūkio bendrovę ir iškart gauti teisę oficialiai nupirkti 500 ha žemės. Tokių bendrovių gali pirkti tiek, kiek širdis geidžia. Nei kas klausia, iš kur pinigų ėmei, nei ką su ta žeme veiksi. Nereikia nė gyventi tos bendrovės teritorijoje.

Kitas būdas - vekseliai. Užsieniečiai įsigyja vekselių, o paskui jų pagalbininkas iš specialiosios nekilnojamojo turto bendrovės nuperka už juos žemės. Kai baigsis pereinamasis laikotarpis, beliks perrašyti žemę vekselio išrašytojui.

Dar vienas būdas - pasirašyti specialią sutartį. Tam nereikia jokių notarų. Sutartį sudaro žemės norintis pirkti užsienietis ir, suprantama, jos supirkimu besirūpinantis bendrovės vadovas. Pagal tokią sutartį tarpininko vaidmenį atliekantis lietuvis įsipareigoja vėliau, kai bus priimtas įstatymas, perleisti žemę užsieniečiui.

Kitas būdas - įsigyti žemės Lietuvos

piliečio vardu. Užsieniečio surastas lietuvis (tiksliau - jį randa tarpininkas) savo vardu nuperka atitinkamą plotą žemės. Kad būtų patikimiau, užsienio šalies pilietis iš tariamo naujojo žemės savininko paima paskolos raštelį, kuriame šis žmogus patvirtina neva esąs skolingas jam žemės vertės sumą. Jei lietuvis sumanytų žemės neperrašyti, iš jo būtų galima pareikalauti sugrąžinti tariamą skolą.

Manau, tokių ir panašių būdų yra gausybė. Ar mūsų valdininkams, įvairioms specialiosioms tarnyboms tai rūpi? Nė kiek. Lietuvos žeme jau atvirai prekiaujama aukcionuose. Štai visai neseniai viena Lietuvos verslo grupė, valdanti keliasdešimt tūkstančių hektarų ariamos žemės, be didelių sunkumų pardavė 2000 ha žemės Skandinavijos investicijų fondui. Ir ką? Ramu, tylu.

Įžvalgieji daug ką numatė Dažnai mintimis nuklystu į praeitį, pavartau seną spaudą, paskaitau, kas buvo rašoma prieš 10-15 metų. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos kaime labai sumažėjo drąsių, nebijančių pasakyti savo nuomonę, iškilių asmenybių. Jie buvo tikri žemdirbiai-politikai. Deja, dauguma jau iškeliavę Anapilin. Man visada kaip pavyzdys

Trumpai RIBOS PLOTĄ Vyriausybė pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimams, kurie turėtų užkirsti kelią verslininkams įsigyti ir valdyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžia įstatymai. Pataisos bus teikiamos Seimui. Jose numatoma, kad daugiau negu leidžiama žemės negalės įsigyti tarpusavyje susiję asmenys. Jos taip pat nebus galima konsoliduoti pasitelkiant trečiuosius asmenis.

Potencialus žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas privalės užpildyti specialią deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys maksimalaus leistino. Be to, pirkėjas privalės atskleisti, už kokius pinigus žemė bus įsigyjama. Žemės ūkio ministerijos

duomenimis, šalyje yra per 30 įmonių grupių, kurios valdo vidutiniškai daugiau kaip po 1,5 tūkst. hektarų žemės, o viena jų yra privatizavusi 13 tūkst. hektarų žemės. Didžioji dalis žemės ūkio paskirties žemės - 11,5 tūkst. hektarų - įsigyta per neilgą laikotarpį.

SIŪLO PRATĘSTI DRAUDIMĄ Seimo Europos reikalų komitetas sutinka, kad Lietuva siektų pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams. Dabar numatyta, jog draudimas baigsis 2014 metų gegužę. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs buvusio žemės ūkio ministro konservatoriaus Kazimiero Starkevičiaus parengtą Seimo nutari-

mo projektą. Vyriausybei siūloma atnaujinti derybas su Europos Sąjunga (ES) dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo, kol bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių žemdirbiams. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna dar balandį parlamentarams pareiškė, jog Lietuva ieško galimybės vėl pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau pripažino, kad gali ir nepavykti to pasiekti.

Todėl ministras siūlo įstatymuose numatyti daugiau saugiklių, leidžiančių apsaugoti nuo žemės išpardavimo užsieniečiams. Ūkininkų bendruomenė taip pat prašo valdžios pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, kol tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams pasieks ES vidurkį.

LŽ, BNS

Dar viena pastaba - vis nepasimokom iš praeities klaidų, kepam naujas. Pastaruoju metu matau, kaip geros kokybės ariamoje žemėje dygsta saulės baterijos. Veiklūs Lietuvos “berniukai” kaipmat apskaičiavo: kam su ta žeme vargti, arti, sėti ir akėti, kasdien dairytis į dangų ir laukti, ką rudenį gausi?.. O čia pastatei saulės zuikučių ir pinigėliai upeliais į skrynias teka, mat valstybė įsipareigojo supirkti tokią energiją tris kartus brangiau. Ir jokio rūpesčio, jokios baimės, kad derlius neužaugs.

Tiesiog rojus Marijos žemėje!

O jeigu taip visą Lietuvą užklotume viena didele saulės baterijos plokšte ir pardavinėtume kaimynams elektrą tris kartus brangiau? Maisto produktų parsivežtume iš svetur, juk pasaulis tiek visko prigamina...

Tokio absurdo, klaidų, nesąmonių, susijusių su žemės reforma, - begalė. Dar ir šiandien tebevyksta žemės “kilnojimas” iš vieno šalies regiono į kitą. Taip sugalvotas vadinamasis žemės išvadų žaidimas. O juk visa tai buvo galima atlikti paprastai: turi žemės, tarkime, Skuodo rajone, o nori persikelti į Kupiškį, tad ir daryk taip - parduok Skuode ir pirk Kupiškyje. Jokių žemės išvadų nereikėtų. Aišku, tada nieko neliktų “berniukams”, kurie prikūrė įvairių firmų, mikliai superkančių žemės išvadas, jomis prekiaujančių ir gąsdinančių ūkininkus, kad bet kada gali atimti iš jų valstybinę žemę. Šiandien mes, Lietuvos ūkininkai, su pavydu žiūrime į Vengrijos žemdirbius. Jų parlamentarai išdrįso pa-

prieštarauti Briuseliui ir neleido bet kam ir bet kaip laisvai prekiauti Vengrijos žeme.

Kiek kalbų buvo apie vienodas ūkininkavimo sąlygas, išmokas ir t. t. visiems ES žemdirbiams. Tvirtai žadėta, kad visos ES naujokės nuo 2014 metų gaus beveik tokias pat išmokas kaip ES senbuvės. O kaip yra dabar?

Tas pažadas nukeliamas net iki 2020ųjų. Ir viltys gauti didesnes išmokas vis mažėja.

Rašydamas šį straipsnį paskambinau Kaišiadorių rajono ūkininkui Pranciškui Šliužui, kuris labai aktyviai organizuoja referendumą dėl žemės pardavimo. Jis papasakojo, kad toliau ruošiasi referendumui. “Tai vienintelis likęs teisinis būdas iš esmės pataisyti tragiškai blogėjančią mūsų krašto būklę. Dabar renkame žmones, kurie darys sunkiausią darbą, - rinks tuos užkeiktus 300 tūkst. parašų. Idealiu atveju visoje Lietuvoje mums tokių drąsių ir pareigingų savanorių tektų suburti apie 3 tūkstančius. Deja, dar tiek nėra ir baugu, kad jų visai nebus. Baimė, abejingumas, gobšumas taip apsėdęs žmones, kad jie nemato net rytdienos, ką jau kalbėti apie kitus metus, kai prasidės žemės pardavimo užsieniečiams sandorių įteisinimas. Susiduriu su keliomis bėdomis: miestiečiai sako neturintys žemės, o ūkininkai mano, jog jie žemės neparduos. Savininkai teigia, kad tai - jų nuosavybė, tad reikia kuo brangiau bet kam parduoti. Kiti moja ranka ir dejuoja: viskas jau parduota. Neva neturintiems žemės žmonėms sakau, kad jau tada niekada jos ir neturės, ūkininkams primenu, kad niekas jų neklaus, ar nori parduoti, kai mokesčiai kils. Kitus savininkus bandau paakinti, jog Lietuvos istorijoje niekada nebuvo tokio išdavikiško veiksmo, o paskutiniams primenu, kad kova baigiasi tuomet, kai pasibaigi pats... Tik bendra mintis ir kryptingas veiksmas gelbės kraštą šiuo istorijos tarpsniu”, - taip kalbėjo Pranciškus.

“Pagaliau ir kaimo žmonės turi suvokti, jog išpardavę savo žemes samdiniais liks ne tik jie, bet ir Lietuva. Todėl kviečiu kaimo žmones stambinti jau turimus ūkius arba kurti naujus, bet neskubėti pardavinėti žemės”, - taip sakė profesorius, Žemės ūkio rūmų garbės pirmininkas A.Stancevičius 2005 metais. Šis priesakas nepaseno ir šiandien neskubėkime parduoti verteivoms savo brangiausio turto - Lietuvos žemės, kad anūkai ir proanūkiai mūsų neprakeiktų.

•

12

2013 05 10

Istorija

Zigmantas Sierakauskas: 1863 metų gegužės 8 dieną ties Gudiškių vienkiemiu (dabar Biržų rajonas) Z.Sierakausko ir Boleslovo Kolyškos vadovaujami sukilėliai neatsilaikė prieš gerai ginkluotą ir kur kas didesnę generolo Ivano Ganeckio vadovaujamą rusų kariuomenę. Gegužės 10-ąją sukanka 150 metų, kai buvo suimtas sukilimo vadas Z.Sierakauskas.

VIDA GIRININKIENĖ

J

is buvo įkalintas Vilniuje, Šv.

Jokūbo ligoninės kariniame skyriuje (dabar Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas, M.K.Čiurlionio g.

21). Šiems įvykiams atminti Z.Sierakausko vardu pavadinta gatvelė tarp M.K.Čiurlionio ir V.Kudirkos gatvių. Šiame straipsnyje nenagrinėsime 1863 metų sukilimo vertinimo aspektų, kurie ne kartą keitėsi, nekelsime klausimo, ar šis sukilimas savas (lietuviškas), ar svetimas (lenkiškas), o prisiminsime vieną iškiliausių ir ryžtingiausių asmenybių, tuo metu iš tikrųjų balansavusių tarp “savo” ir “svetimo”. Bet svetimas jam buvo Generalinis štabas, kuriame tarnavo ir galėjo aukštai kilti karjeros laiptais, o savi - sukilėliai, su kuriais siejo savo asmeninę laimę ir Tėvynės laisvę.

Epochos kūdikis Z.Sierakauskas gimė 1826 metų gegužės 30 dieną Voluinės srities Lucko apskrities Lisovojės kaime (Ukraina). Jo tėvas Ignacas buvo kilęs iš garsios grafų Sierakauskų giminės, tačiau jokių valdų neturėjo.

Motina Fortunata Moravska - taip pat. Tėvas dalyvavo 1831 metų sukilime ir žuvo kovoje. Liko du sūnūs ir dukra. Pradinį išsilavinimą įgijęs namie, Z.Sierakauskas 18381843 metais mokėsi Žitomiro gimnazijoje, ją baigė sidabro medaliu.

1848-aisiais Peterburgo universitete pradėjo studijuoti matematiką.

Tų metų kovo pabaigoje buvo iškviestas motinos dėl tolimo giminaičio mirties ir galimo paveldėjimo. Pasiprašė atostogų ir išvyko, tačiau nuo Žitomiro pasuko ne namų, o Rusijos ir Austrijos sienos link. Čia buvo suimtas ir apkaltintas ketinimu pabėgti į užsienį. Nors įrodymų trūko, tų pačių metų gegužę jis su žandaro palyda buvo išsiųstas eiliniu į Uralsko, vėliau - į Orenburgo korpusą, paliekant teisę išsitarnauti karinį laipsnį. Tuo metu Oren-

Z.Sierakauskas, viena iškiliausių ir ryžtingiausių 1863 metų sukilimo asmenybių. / Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondų nuotrauka

Kryžius ir paminklinė plokštė Z.Sierakauskui bei K.Kalinauskui atminti Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

burge buvo daug tremtinių - 18301831 metų sukilimo dalyvių, sudariusių visą lenkų koloniją. Žinoma, sunku analizuoti tremtinio pasaulėžiūrą - rašydami laiškus arba ką nors veikdami jie turėjo būti atsargūs. Orenburge Z.Sierakauskas perėjo visą karinę rikiuotę, čia susiformavo jo politinės pažiūros ir siekis įgyti karinį išsilavinimą, kad galėtų būti naudingas šaliai.

1853 metų sausio 17 dienos laiške bičiuliui A.Vengžinovskiui jis rašo:

Karo tarnyboje

“Tavo gyvenimas turi būti mums atrama ir viltis, o pasauliui - pavyzdys.” Tai jis taikė ir sau, tą vėliau patvirtino ir gyvenimas.

Tik po devynerių metų, 1857-aisiais, jam buvo leista grįžti į Peterburgą, laikyti egzaminus ir įstoti į Generalinio štabo karo akademiją.

Kito pasirinkimo nebuvo. 1859 metais karininko laipsniu baigė akademiją. Nuo 1861-ųjų gegužės jis aukštas pareigūnas, Generalinio štabo kapitonas.

Buvusio Šv. Jokūbo ligoninės karinio skyriaus pastatas Vilniuje (dabar Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas), kuriame buvo įkalintas Z.Sierakauskas ir kiti sužeisti 1863-1864 metų sukilimo dalyviai.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Z.Sierakausko bute Peterburge lankydavosi Rusijos revoliuciniai demokratai, universiteto profesoriai, studentai, karininkai, tarnautojai. Jis pradėjo bendradarbiauti žurnale “Sovremennik”, susipažino su Nikolajumi Černyševskiu ir kitais asmenimis, propaguojančiais pavergtų tautų išsivadavimo iš carinės priespaudos idėjas. Generalinio štabo akademijoje įsteigė Karininkų būrelį ir su J.Dombrovskiu jam vadovavo. Vėliau to būrelio pagrindu buvo įsteigta bendra Peterburgo revoliucinė organizacija, palaikanti ryšius su panašiomis organizacijomis Rusijoje ir Lenkijoje.

Tarnyboje Z.Sierakauskas nagrinėjo baudžiamojo proceso teisės problemas ir rengė įstatymus. Vyko į komandiruotes Londone, Paryžiuje, Berlyne, Varšuvoje, Alžyre. Buvo vertinamas dėl kalbų (prancūzų, vokiečių, anglų, totorių) mokėjimo ir analitinio proto. Dalyvavo rengiant karo baudžiamųjų teismų reformų projektus. Jo nuomonę vertino karo ministras D.Miliutinas. Vėliau Z.Sierakausko žmona Apolonija Dalevskytė atsiminimuose cituos 1863 metų sausio 7 dieną vyro rašytą laišką: “Mano brangioji! Šiandien buvau pas ministrą ir visus savo viršininkus. Buvau dosniai apdovanotas labai maloniu, draugišku ir nuoširdžiu priėmimu.”

O žandarų šefas P.Šuvalovas, pasak A.Dalevskytės, džiaugdamasis jo sugrįžimu iš užsienio komandiruočių ir neįsitraukimu į “legionus” (turimi

Skaitant mirties nuosprendį Z.Sierakauskas protestavo, o pasibaigus skaitymui sušuko gausiai susirinkusiai miniai: “Ponai, viso pasaulio ir Europos akivaizdoje protestuoju!” omenyje garsieji lenkų išsivaduojamieji legionai Napoleono armijoje ir vėliau), lyg ką nujausdamas pasakęs: “Caro malonė ir mūsų draugystė jus nuo to sulaikys.”

Tarp Peterburgo ir Vilniaus Į Vilnių Z.Sierakauską traukė ne tik sukilimo idėjos bendraminčiai, bet ir likimas - didžioji ir vienintelė meilė. Vienoje pačių revoliucingiausių to meto šeimų Vilniuje - pas Dalevskius - jis buvo visada laukiamas. Pasak istoriko Vytauto Merkio, su vyriausiais broliais Aleksandru ir Pranciškumi Dalevskiais jis susipažino dar prieš tremtį 1847 metais. Tuomet broliai buvo sukūrę slaptą organizaciją “Brolybės sąjunga”, siekiančią organizuoti sukilimą prieš carą. Tačiau lemtingiausias apsilankymas įvyko 1861 metų liepos 21 dieną, kai būdamas komandiruotėje Z.Sierakauskas užsuko pas Dalevskius

2013 05 10

Istorija

13

kapitonas ir sukilėlis pasitarti sukilimo organizacijų reikalais. Apolonija prisimena savo sugrįžimą namo iš manifestacijos ant kalnelio prie Žaliojo tilto (ten anuomet stovėjo koplytėlė): “...sunerimusi sustojau tamsiame prieškambaryje, nes greta brolio pamačiau viduryje kambario stovintį kažkokį kariškį. (...) Susidomėjusi žiūrėjau ir galvojau - nuostabus veidas, šį veidą išskirčiau iš tūkstančio inteligentiškiausių žmonių.”

Po šio susitikimo jų gyvenimai susipynė. Pažintį vainikavo vestuvės (1862 metų rugpjūčio 11 dieną) Kėdainiuose, jose dalyvavo Kostas Kalinauskas ir Antanas Mackevičiaus. Apie žmoną Z.Sierakauskas savo motinai rašys: “(...) kiekvieną momentą pasiruošusi viską paaukoti tėvynei - ji man padės tinkamai, be išsišokimo, bet ir be svyravimo įvykdyti didžiausią pareigą.”

Įvykiai Lietuvoje 1861 metais Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjusios politinės manifestacijos caro valdžiai kėlė nerimą. Rugsėjo 3 dieną Vilniaus ir Kauno gubernijose buvo įvesta karo padėtis. Varšuvos rūsiuose sukilimo organizatoriai sukūrė pogrindinę valstybę, vieną pirmųjų pasaulyje. Ten buvo sukurtas Centrinis tautinis komitetas. Pagrindinis tikslas - išsivaduoti iš rusų priespaudos ir atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybę, egzistavusią iki 1772 metų. Lietuvoje susikūręs Judėjimo komitetas, 1862 metų rudenį pavadintas Lietuvos provincijos komitetu, palaikė ryšius su Varšuvos patriotais. Z.Sierakauskas, kaip ir K.Kalinauskas bei A.Mackevičius, atstovavo vadinamiesiems raudoniesiems, išsivadavimą suprantantiems tik kaip ginkluotą kovą.

1863 metų sausio 22 dieną Centrinis tautinis komitetas, pasivadinęs Laikinąja tautine vyriausybe, manifestu paskelbė sukilimo pradžią.

Vasario 1-ąją sukilimo manifestą paskelbė ir Lietuvos provincijos komitetas: “Broliai, karalystė sukilo.

Kraujas, kuris liejasi už Nemuno, šaukia mus prie ginklo.” Buvo skubiai organizuojami sukilėlių būriai, prasidėjo kovos. Kovo 22 dieną Lietuvos krantų link išplaukė Anglijoje suorganizuota tarptautinė ekspedicija su ginklais. Birželio 11 dieną ties Juodkrante ją užklupo audra, tad ekspedicija pasuko Gotlando salos link, kur buvo internuota Švedijos vyriausybės. Tuo metu Anglija, Prancūzija ir Austrija (prie jų prisidėjo Ispanija, Portugalija, Italija, Švedija ir kitos šalys, net Romos popiežius) balandžio 17 dieną įteikė Rusijai notą “lenkų klausimu”. Laukta karo.

Visur sutelktos didžiulės karinės pajėgos. Notos buvo pakartotos ir vėliau - Vakarų Europos valstybės siekė neleisti atsigauti Krymo karą pralaimėjusiai Rusijai, bet konkrečių veiksmų nesiėmė. Šių įvykių sūkuryje balandžio 7 dieną Z.Sierakauskas kaip oficialus pareigūnas - Generalinio štabo kapitonas - atvyksta į Vilnių. Jis ketina ne tik vadovauti sukilimui Lietuvoje, bet ir surinkti didelę liaudies armiją, pradėti karo veiksmus Kuršo srityje, sutelkti latvius ir estus, vėliau patraukti į Mogiliovo, Vitebsko ir kitas centrinės Rusijos gubernijas. Jo kovos tikslas - bendra tautų kova su patvaldyste. Valstybės ateities, tautų savarankiškumo klausimas tuo metu nebuvo esminis. Lietuvoje dar nebuvo subrendusi nepriklausomos valstybės kon-

Vilnius, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, apie 1866 metus. Netoli jos Z.Sierakauskui įvykdytas mirties nuosprendis.

Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų nuotraukos

cepcija. Planuota sukurti trilypę Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos federaciją, kurioje Lietuvą kaip lygiateisę narę matė A.Mackevičius, kaip atskirą valstybę - K.Kalinauskas. Buvo ir kitų nuomonių, bet suvokta viena - pirmiausia reikia išsivaduoti iš Rusijos imperijos gniaužtų.

Sukilimo vadas 1863 metų balandžio 15 dieną Z.Sierakauskas Dolengos slapyvardžiu kaip sukilimo vadas išvyko į Andrioniškio miškus Šėtos-Krekenavos apylinkėse telkti sukilėlių.

Prie Knebių (Teresboro) palivarko jis įrengė didelę sukilėlių stovyklą, kurioje susirinko per 2 tūkst. kovotojų. Dešimt dienų jie buvo mokomi ginkluotės, kovos taktikos ir partizaninio karo veiksmų. Čia pat stovykloje ištiesintas ir į medį įtvirtintas dalgis su trumpu kotu tapdavo peiliu-kardu. Caro pareigūnai rašė, kad pelkėse įklimpusiai kariuomenei nėra išsigelbėjimo nuo ginklo, kuris perrėžia kūną pusiau.

Lenkų istorikas Agatonas Gileris savo atsiminimuose pažymi, jog Z.Sierakausko dalgininkai buvo “(...) išimtinai valstiečiai, apsirengę pilkomis sermėgomis, su juodomis kepurėmis ir odiniais diržais, ir tuo būdu sudarė uniformuotos kariuomenės vaizdą...”

Z.Sierakausko, A.Mackevičiaus ir B.Kolyškos vadovaujamos sukilėlių kolonos patraukė per gražias Rytų Lietuvos apylinkes. Z.Sierakausko vadovaujama vidurinė kolona ėjo per Salas, Skapiškį, Pandėlį, Panemunį ir Papilį. Visi turėjo susijungti už Biržų ir kartu žygiuoti į Vakarų Lietuvą, kur ir turėjo atvykti minėtas 200 kovotojų tarptautinis ginkluotų savanorių būrys.

Z.Sierakausko žmona A.Dalevskytė.

neckio vadovaujamas gvardiečių dalinys. Mūšis trūko net 4 valandas. Priešo kulka į nugarą sužeidė Z.Sierakauską, bet jis toliau vadovavo kautynėms. Tačiau vadas silpo ir savo pozicijas turėjo perleisti I.Leskauskiui. Z.Sierakauskas buvo paslėptas Skrebiškio palivarke. Gegužės 10 dieną jis buvo vienos įbaugintos dvarininkės išduotas.

A.Mackevičius į tą mūšį nespėjo atvykti. Vėliau jis, tapęs faktiniu sukilimo vadu, gerokai pakoregavo Z.Sierakausko planus.

Svetimas jam buvo Generalinis štabas, kuriame tarnavo ir galėjo aukštai kilti karjeros laiptais, savi - sukilėliai, su kuriais siejo savo asmeninę laimę ir Tėvynės laisvę.

Z.Sierakausko ir B.Kolyškos vadovaujami būriai Biržų apylinkėse, Genėtinių miškuose, prie Medeikių ir Latvelių kaimų bei kitur pelnė puikių pergalių, tačiau gegužės 8 dieną ties Gudiškių vienkiemiu juos užpuolė gerokai gausesnis ir geriau ginkluotas generolo I.Ga-

Suimtieji buvo tuoj pat greituoju traukiniu atvežti į Vilnių. Sunkiai sužeistas, karščiuojantis Z.Sierakauskas įkalintas Šv. Jokūbo ligoninės kariniame skyriuje. Po sukilimo, 1864 metų spalio 29 dieną, šiame pastate įsteigta Vilniaus pėstininkų junkerių mokykla. Dabar

šis pastatas priklauso Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetui (M.K.Čiurlionio g. 21). Lentelės, kad čia kalintas Z.Sierakauskas ir kiti sužeisti sukilimo dalyviai, ant šio pastato nėra.

Michailo Muravjovo nurodymu Z.Sierakauskui padaryta operacija iš kryžkaulio išimtos skeveldros.

Nors jis karščiavo, kliedėjo, kraujavo, buvo nuolat klausinėjamas ir tardomas. Z.Sierakauskas reikalavo viešo teismo proceso ir galimybės pasakyti savo nuomonę. Tardymo komisijai atsakinėjo į klausimus tik apie save ir tarnybą. Buvo ketinimų organizuoti Z.Sierakausko pabėgimą. Sužinojęs apie tai M.Muravjovas jį perkėlė į viršutinį aukštą, o palatoje ir laiptinėje pastatė po 6 kareivius.

Birželio 22 dieną Z.Sierakauskui buvo atlikta antra sunki operacija.

Nepaisydamas to, kitą dieną prie jo lovos susirinko Karo lauko teismas.

M.Muravjovas neleido sušaukti medikų komisijos, kuri būtų galėjusi konstatuoti sunkią ligonio būklę ir atidėti tardymą. Teismas nusprendė sušaudyti Z.Sierakauską. M.Murav-

jovas nuosprendį skubiai patvirtino dar prirašydamas: “Užuot sušaudžius - pakarti.” Paskelbus nuosprendį kūdikio besilaukiančiai Apolonijai duotas ketvirtis valandos atsisveikinti su vyru.

Egzekucija įvykdyta viešai birželio 27 dieną, šeštadienį, 10 valandą ryto Lukiškių priemiesčio turgaus aikštėje. Amžininkų liudijimu, skaitant mirties nuosprendį Z.Sierakauskas protestavo, o pasibaigus skaitymui sušuko gausiai susirinkusiai miniai: “Ponai, viso pasaulio ir Europos akivaizdoje protestuoju!”

Per būgnų dūžius ir ragų garsus tolesnių jo žodžių niekas nebesuprato. Z.Sierakauskas protestavo ir kai jį rengė pasmerktojo mirčiai marškiniais, ir kai rišo rankas. Kaip teigia mačiusieji, jam sudavė per neužgijusią žaizdą ir užtempė ant ešafoto. Tai buvo šeštoji M.Muravjovo egzekucijos auka Lukiškių aikštėje (iš viso jų buvo 21).

Vado kūnas nuimtas naktį ir palaidotas Vilniaus citadelės (Gedimino kalno) teritorijoje, kuri buvo gerai įtvirtinta ir gyventojams neprieinama. A.Škleniko liudijimu, egzekucijos aukos laidotos Gedimino kalno viršūnėje. Šios nuomonės šalininkų lenkų istorikų V.Studnickio, V.Zagorskio, J.Kloso, J.Ordos iniciatyva Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus Vilnių, Gedimino kalno viršūnėje vykdyti kasinėjimai. Dviejų sargų nurodytoje vietoje, beveik pačiame aikštelės viduryje, tarp dviejų topolių, rasta kalkių apgadintų kaulų, apavo ir drabužių. Kaulai buvo suvynioti į šilką ir nunešti į Šv. Mykolo bažnyčią. Buvo išmūrytas nemažas plytų kryžius, prie jo gyventojai dėjo gėles ir vainikus. 1917 metų rugpjūčio 17 dieną toje vietoje pagal architekto Antano Vivulskio projektą pastatytas gražus aukštas ąžuolinių rąstų kryžius. Deja, tos pačios dienos vakarą vokiečių okupacinė valdžia jį nugriovė, mat buvo leidusi statyti “paprastą” kryžių, o ne paminklą. Už tai šios idėjos iniciatorius V.Studnickis su žmona įkalinti Lukiškėse. 1921 metais ant kalno, toje pačioje vietoje, vėl buvo pastatytas kryžius su plokšte, joje įrašytos 21 egzekucijos aukos pavardės. Kai Vilnius atiteko Lietuvai, šio paminklo nebeliko.

Nėra žinoma, kur stovėjo kartuvės. Istorikų nuomone, egzekucijos buvo vykdomos dviejose vietose: dabartinėje Aukų gatvėje stovėjo kartuvės, o šaudyta kitoje vietoje, galbūt prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriaus tvoros, kad kulkos, kurios nepataikydavo, turėtų kur atsimušti.

Lukiškių aikštės šiaurinėje dalyje dar 1920 metais pastatytas paminklinis akmuo su užrašu “1863”.

Atliekant aikštės rekonstrukciją jis perkeltas į šiaurinį pakraštį. Statant paminklą V.Leninui rengta kita paminklinė lenta, kurioje lietuvių ir rusų kalbomis nurodytos Z.Sierakausko ir K.Kalinausko, “kovotojų dėl lietuvių tautos laisvės”, pavardės. Pasak istoriko Dariaus Staliūno, 1963 metais šis įrašas pakeistas - sukilimo vadai įvardyti “revoliuciniais demokratais”. Dabar jų atminimas įamžintas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis pastatytu atminimo kryžiumi (skulptorius Remigijus Rudokas) su įrašu “Žuvusiems už Tėvynę, kovojusiems dėl jos ir dvasiškai atgimstantiems”.

•

14

2013 05 10

Kelionės

Pavasario malonumus gaudė Ispanijoje Nutarę keliauti į Ispanijos pietuose esantį Andalūzijos regioną, sumanėme viešnagę praplėsti į maršrutą įtraukdami Madridą ir Valensijos autonominį regioną. Balandį orai buvo puikūs ir nuotaika gera, tad mėgavomės saule, jūra, puikiu maistu ir gardžiu vynu.

VAIDAS MIKAITIS

P

atekti į bet kurią Ispanijos vietovę paprasta ir nebrangu. Pigios oro linijos skraidina į daugybę šios šalies oro uostų. Iš Vilniaus tiesiogiai galima pasiekti Barseloną, o Kauno oro uostas siūlo tiesioginius skrydžius į Ispanijos kurortus Alikantę ir Palma de Maljorką.

Mes rinkomės sostinę Madridą, jį pasiekdami Čekijos oro linijomis, mat jos siūlė patogų skrydžio tvarkaraštį iš Vilniaus, ir tik neką brangiau nei pigūs skrydžiai. Dvi dienas paviešėję Madride, greituoju traukiniu leidomės į Valensiją ir ten ilsėjomės keturias dienas mėgaudamiesi vienu žymiausių ugnies ir fejerverkų festivaliu pasaulyje “Las Fallas”. Dar tris dienas buvome viename populiariausių Ispanijos kurortų Alikantėje ir tik tada patraukėme ten, kur planavome iš pat pradžių, - į Andalūziją.

Stebuklas švintant Andalūzija - tai Ispanijos pietuose esantis autonominis regionas, laikomas krašto perlu. Jo turtinga istorija, kultūra, gausu senovinių miestų, kalnų ir puikių paplūdimių. Dėl nuolat vykusių karų su Šiaurės Afrikos maurais ir architektūroje, ir kitose srityse jaučiama maurų įtaka, o tai šiandien regioną daro turtingesnį kultūros požiūriu.

Viena seniausių ir žymiausių Andalūzijos vietovių yra Granados miestas, įsikūręs Siera Nevados kalnų papėdėje. Į vieną iš lankomiausių miestų šalyje atvykome labai ankstų rytą naktiniu autobusu iš Alikantės. Pirmą įspūdį sustiprino tai, kad išlipome Granadoje saulei tekant. Tai toks paros metas, kai miegantis, dar neprisigrūdęs žmonių miestas atsiskleidžia visu gražumu, ryškiomis spalvomis ir mistika. Puikus metas fotografuoti, gro-

Malaga nemiega ir naktį. Vaizdas iš uosto. / Vaido Mikaičio nuotraukos su miestu patogus iš bet kurios šalies vietos. Mieste yra oro uostas, bet jis nedidelis ir nepopuliarus, tad dauguma Granados lankytojų skrenda į Malagą ar Almeriją. Kadangi miestas nėra labai didelis, jį tyrinėti patogiausia pėsčiomis. Gal kiek sudėtin-

Malaga tikrai patiks naktinių nuotykių mėgėjams, savaitgaliais miestas primena nesibaigiančią fiestą. žėtis saulėtekiu stebint senovinio miesto mūrus, menančius kovas su maurais, kurie laikė užimtą miestą daugiau nei 700 metų.

Granada įkurta prie vienos svarbiausių Andalūzijos tiek kelių, tiek geležinkelio linijų, todėl susisiekimas

giau vaikščioti pagal žemėlapį, nes senamiesčio gatvės tokios siauros ir trumpos, kad jame net nepažymėtos.

Miestą galima apžiūrėti ir važinėjant miesto autobusais, tačiau primygtinai patariama vengti vairuoti automobilį. Centrinėje miesto daly-

Daugumai turistų Malagoje svarbiausi yra jūros malonumai.

je labai paini gatvių sistema, jos siauros, daugiausia vienpusis eismas arba gatvės skirtos tik viešajam transportui. Automobilių statymo sistema taip pat labai sudėtinga. Žodžiu, taupydami nervus venkite centrinės miesto dalies, jei vairuojate automobilį. Nebent atvažiuotumėte į Granadą kaip mes - švintant.

Granados lobiai Svarbiausi Granados lankytini objektai yra miesto centre, žymiausias jų - katedra, antra pagal dydį Ispanijoje, pastatyta čia vietoj anksčiau buvusios mečetės, kai iš miesto buvo išvyti maurai. Šalia jos esančioje karališkoje koplyčioje palaidoti miestą užkariavę valdovai - karalius Ferdinandas II ir karalienė Izabelė I. Čia yra ir šių karalių muziejus, kuriame

eksponuojami jų valdymo laikotarpio reliktai, asmeniniai daiktai, Izabelės I meno kolekcija, karūna, skeptras, Ferdinando II kardas.

Izabelės aikštėje stovi paminklas Kristupui Kolumbui, mat manoma, kad Granadoje jis pasirašė sutartį su karaliene Izabele I dėl savo kelionės, kai atrado Ameriką. Aikštėje galima tiesiog pasėdėti kavinėje ar ant suolelio ir pasimėgauti aplink vykstančiu senosios Granados gyvenimu. Šalia katedros esantis Alcaicerios turgus maurų valdymo laikais buvo didelė šilko prekyvietė. Nors krikščionys vėliau šį turgų uždarė, šiandien jis vėl veikia turizmo tikslais. Žinoma, jis nebe toks kaip maurų valdymo laikais, bet senojo turgaus dvasios išlikę pakankamai. Žymiausias Granados lankytinas

objektas yra Alhambra - maurų valdovų rūmų ansamblis. Jame gyveno Nasrido dinastijos sultonai. Šie XIV amžiuje pastatyti rūmai buvo Andalūzijos kultūros, menų ir mokslo centras. Šiandien išlikę citadelės (alkasabos) bokštai, išorinės sienos, pylimai, taip pat Alhambros valdovų rūmai, aukštutinė Alhambra (valdžios rūmai medina) ir maurų valdovų sodai. Šis kompleksas yra vienas populiariausių traukos objektų visoje šalyje. Dauguma turistų į Granadą atvyksta būtent pasigrožėti Alhambros viduramžių miestu ir paskutine maurų tvirtove Europoje. Alhambra yra laikoma maurų architektūros ir meno šedevru.

Citadelės bokštai yra seniausia komplekso dalis, bet čia labiausiai

Liūtai Alhambros valdovų rūmuose. Granada.

2013 05 10

Kelionės

Žymiausias Granados lankytinas objektas - Alhambros maurų valdovų rūmų ansamblis. rekomenduoju apsilankyti, nes nuo jų atsiveria puiki komplekso, Granados miesto ir Siera Nevados kalnų panorama.

Alhambra yra netoli miesto centro, todėl nesunkiai galima ją pasiekti pėsčiomis. Pritingintieji gali važiuoti ir miesto autobusu, bet bilietus į kompleksą derėtų įsigyti iš anksto, nes neretai jų nelieka.

Šventoji siesta Dar viena įspūdinga Granados vieta - Albaisino musulmonų kvartalas. Jis įsikūręs ant kitos kalvos, kitoje miesto dalyje nei Alhambra. Kaip ir Alhambra, Albaisinas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Malonu vaikščioti siauromis šio kvartalo gatvelėmis, užsukti į arabų parduotuvėles ar kavinukes. Tačiau bene įspūdingiausias vaizdas atsiveria iš aukštai į miesto centrą ir į ant kito kalno stūksančią Alhambrą.

Ne toks populiarus, bet ne mažiau intriguojantis yra čigonų kvartalas Sakromonte. Nors arabų kvartalą vietiniai vadina kitokiu pasauliu, romų kvartalui unikalumu ir izoliacija niekas neprilygsta. Jame retkarčiais vyksta flamenko šokių pasirodymai turistams.

Tiesa, nepamirškite, kad, kaip ir įprasta Ispanijoje, Andalūzijoje populiari siesta. Nuo 13 iki 17 valandos rizikuoji nerasti nė vienos dirbančios parduotuvės.

Pablo Picasso gimtinėje Pasisvečiavę Granadoje, autobusu vykome į didžiausią Andalūzijos miestą Malagą. Tai jau visiški Ispanijos pietūs. Balandžio mėnesį čia orai jau buvo labai malonūs, šiltas Viduržemio jūros klimatas. Buvo akivaizdi vasaros sezono pradžia.

Čia atvykti paprasta ir nebrangu.

Malagos oro uostas yra trečias pagal dydį Ispanijoje, jis ypač populiarus tarp pigių oro linijų, siūlančių daugybę skrydžių iš atokiausių Europos kampelių. Išskyrus Lietuvą, iš čia kol kas į Ispanijos pietus tiesiogiai neskraidoma.

Malaga yra vienas didžiausių Ispanijos miestų, garsus paplūdimiais, kuriuos vasarą užplūsta minios poilsiautojų.

Miestas siūlo turistams daug kultūrinių, istorinių, gastronominių, apsipirkinėjimo ir kitų atrakcijų. Vie-

Dauguma turistų į Granadą atvyksta būtent pasigrožėti Alhambros viduramžių miestu ir paskutine maurų tvirtove Europoje. na tokių Alkasaba - maurų valdovo pilis. Ji stovi miesto viduryje ant kalno, iš čia atsiveria žavi miesto panorama. Kalno papėdėje stūkso romėnų amfiteatras Jei nedomina maurų palikimas, galima rasti ir daug ispaniškosios istorijos. Žymiausias objektas - Malagos katedra, kuri yra taip pat miesto centre.

Malagos miestą turbūt bet kuris keliautojas žino kaip Pablo Picasso gimtinę. Mieste yra dailininko muziejus, čia eksponuojami jo paveikslai. Ekskursijos siūlomos ir į P.Picasso gimtąjį namą, stovintį vienoje jaukioje Malagos centrinės dalies gatvelių. Ten dailininko kūrinių be-

Granados panorama žvelgiant iš Alhambros.

veik nėra, nebent tik tie, kuriuos jis sukūrė vaikystėje.

Gal keptos ryklienos?

Tačiau daugumai keliautojų Malagoje svarbiausi yra jūros malonumai.

Artimiausias paplūdimys keliaujant iš miesto centro yra La Malagueta.

Jis geras, tačiau vietiniai teigė, kad pavažiavus miesto autobusu šiek tiek rytų pusėn galima rasti jaukesnių ir švaresnių paplūdimių. Galima juos pasiekti ir pėsčiomis, tačiau tik ilgų pasivaikščiojimų mėgėjams.

Malonu vaikščioti palei jūrą nusidriekiančia krantine. Joje vasaros sezonu tiesiog kunkuliuoja gyvenimas. Kaip tik čia vietiniai rekomenduoja užsukti į restoranėlius, vadinamąsias čiringitas, ir paragauti jūrų gėrybių. Populiariausias malagietiškas patiekalas yra “espetos” - sardinės, užmautos ant bambukinio iešmo ir iškeptos kepintuve. Jei nepatinka sardinės, galima rinktis kitokių žuvų. Jūrų gėrybės Andalūzijoje yra nacionalinis patiekalas. Labai populiari kepta rykliena arba tunai, paruošti česnako ir acto marinate. Ir dar vienas perliukas - vyne kepti moliuskai. Fantastiškas skonis, siūlau paragauti. Populiariausias gėrimas saldus vynas “Mosto”, pagamintas iš muskatinių vynuogių.

Malaga tikrai patiks naktinių nuotykių mėgėjams. Būdamas pusiau kurortas, miestas gyvas net darbo dienomis, o savaitgaliais išvis primena nesibaigiančią fiestą.

Kadangi orai buvo puikūs ir nuotaika gera, pasilikome Malagoje keletą dienų mėgautis saule, jūra, puikiu maistu ir vynu. O paskui, lydimi maurų kvapą nešančio Šiaurės Afrikos dykumų vėjo, pro Gibraltarą keliavome į Andalūzijos sostinę Seviliją.

•

Malagos katedrą noriai lanko turistai.

Malagos senamiestyje gausu jaukių kavinukių.

Granados senamiestyje įsikūręs turgus.

15

16

2013 05 10

Sportas

“Prienai” atsitiesė Klaipėdos “Neptūno” krepšininkai tikėjosi pirmą kartą iškovoti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalius, bet šias viltis tenka atidėti bent iki pirmadienio.

Vakar ketvirtose LKL Mažojo finalo serijos rungtynėse “Prienų” ekipa Klaipėdoje 90:81 (29:21, 22:20, 22:22, 17:18) palaužė vietos “Neptūną” ir išlygino serijos iki trijų pergalių rezultatą 2:2.

Nuolat pabrėžiama, kad Prienų komandos atsarginių žaidėjų suolelis yra trumpesnis, nei klaipėdiečių.

Ir vakar “Prienai” visas rungtynes vertėsi vos septyniais žaidėjais. Bet jėgų jiems pakako. Užtikrintai pradėję rungtynes, svečiai jau antrame kėlinyje įgijo 10 taškų persvarą. Trečiame ketvirtyje skirtumas kelis kartus buvo šoktelėjęs iki 15 taškų.

O “Neptūnui” po didžiosios pertraukos taip ir nepavyko priartėti ir atgaivinti intrigos. Prieniškiai taip pat puikiai dalinosi kamuoliu - at-

liko 20 rezultatyvių perdavimų (klaipėdiečiai - 14).

Nugalėtojams 23 taškus pelnė Artūras Milaknis, 22 - Gediminas Orelikas, 21 - Artūras Valeika, 11 - Gintaras Kadžiulis, 9 - Siim Sanderis Vene. “Neptūno” komandoje rezultatyviausiai žaidė Deividas Gailius (28 tšk.), Rashaunas Broadusas (17 tšk.) ir Vytautas Šarakauskas (11 tšk.).

Pirmąsias rungtynes “Prienai” namie buvo laimėję 78:67. “Neptūnas” namie atsitiesė 84:82, o trečiose rungtynėse išvykoje laimėjo 85:83 ir persvėrė serijos rezultatą. Reguliariajame sezone abi komandos per 20 rungtynių buvo iškovojusios po 16 pergalių.

Lemiamos, penktosios serijos rungtynės pirmadienį 19 val. vyks Prienuose. “Prienų” ekipa LKL bronzą iškovojo pastaruosius du sezonus.

“Neptūnas” Mažojo finalo serijoje žaidė 2007 ir 2009 m., bet abu kartus pralaimėjo “Šiauliams”.

•

LŽ

Virginijaus Šeškaus treniruojami “Prienai” vakar sugadino šventę Klaipėdoje. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Kai užklumpa netikėti išbandymai

Eurolyga finišuoja Londone SAULIUS RAMOŠKA sauliusr@lzinios.lt

Ar Maskvos CSKA krepšininkai atkeršys Pirėjo klubui “Olympiakos” už nesėkmę praėjusių metų Eurolygos finale? Ar vyriausias finalo ketverto dalyvis Šarūnas Jasikevičius penktą kartą taps Eurolygos čempionu? Tokie klausimai kyla prieš savaitgalį Londone vyksiančias Eurolygos finalo ketverto varžybas.

Kartais ir treneriui J.Kliosovui tenka pasiaiškinti savo auklėtinei L.Asadauskaitei. / Alfredo Pliadžio nuotrauka JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ juratez@lzinios.lt

Vengrijos sostinėje Budapešte vakar prasidėjusiose šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės ketvirtojo etapo varžybose Lietuvai atstovauja šeši atletai. Tarp jų nėra Londono olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės. Į Budapeštą išvyko keturi vyrai ir dvi moterys. Vakar atrankos varžybose abi mūsų atletės startavo B grupėje: Lina Batulevičiūtė užėmė 16 vietą (3836 tšk.) ir pateko į finalą, o Londono olimpiadoje 12 vietą pelniusi Gintarė Venčkauskaitė liko paskutinė, 34-a (2704 taškai). Įdomiausia, jog bėgimo ir šaudymo rungtyje Gintarė pasirodė geriausiai, tačiau koją pakišo plaukimo varžybos - atletė nebuvo klasifikuota, be to, ji prastai fechtavo. Šiandien kvalifikacijoje startuos Londono žaidynėse 8 vietą užėmęs Justinas Kinderis, Tomas Makarovas, Paulius Aleksandravičius ir Europos jaunimo čempionas Lukas Kontrimavičius.

LŽ pasiteiravus, kodėl L.Asadauskaitė praleidžia pasaulio taurės ketvirtąjį etapą, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas teigė, jog dviejuose eta-

puose startavusi Laura jau užsitikrino vietą finaliniame etape. Šis rengiamas gegužės 31 - birželio 2 dienomis Nižnij Novgorode (Rusija).

Balandžio mėnesį pasaulio taurės trečiojo etapo varžybose Kinijoje L.Asadauskaitė savo mėgstamiausioje bėgimo bei šaudymo rungtyje itin ilgai užtruko šaudydama ir dėl to galutinėje įskaitoje smuktelėjo į dešimtąją vietą.

LŽ paprašė LŠPF atsakingo darbuotojo Viačeslavo Kalinino atskleisti, kas gi iš tikrųjų sutrukdė mūsų lyderei pasirodyti aukščiausiu lygiu trečiajame etape, ir dar pasiteiravo, ko federacija tikisi iš savo atletų šį sezoną.

- Galite patvirtinti, jog Kinijoje Laura šaudė su svetimu pistoletu?

- Taip.

- Ar tiesa, kad drauge su L.Asadauskaite ten vykęs jos treneris Jevgenijus Kliosovas iš Helsinkio, kur mūsų šalies rinktinė turėjo persėsti į kitą lėktuvą, buvo parskraidintas į Lietuvą kartu su bagažu, kuriame buvo ir Lauros pistoletas?

- Aš to nežinau.

- Nežinote ar nenorite apie tai kalbėti?

- Svoich ne sdajom (liet. - savų neišduodame). Na ką čia komentuoti. Taip jau išėjo.

- Ar po šio incidento tarp Lauros ir trenerio nekilo pykčių?

- Ne ne! Jie kaip šeima - juk daugiau nei 10 metų kartu dirba. Žinoma, visko pasitaiko. Kaip visur.

- Kodėl dabar Laura nevyko į Budapeštą?

- Ji jau turi kelialapį į taurės varžybų finalą. Tad nutarė su J.Kliosovu čia gerai pasirengti pasaulio taurės finaliniam etapui. Aš ją ir įkalbėjau skristi į Kiniją, nes buvau tikras, jog ten ji surinks pakankamai taškų, kad patektų į finalinį etapą. O kelionė į Budapeštą Laurą tik nuvargintų prieš atsakingą startą Nižnij Novgorode, ten varžybos prasidės jau po dviejų savaičių. Geriau tegul ramiai joms rengiasi namie.

- Kokie perspektyviojo L.Kontrimavičiaus tikslai šiemet?

- Norime pamatyti, kaip Lukas atrodys tarp suaugusiųjų. Jam keliamas tikslas šiais metais - patekti tarp prizininkų Europos arba pasaulio jaunimo čempionate. Pernai L.Kontrimavičius tapo Europos jaunimo čempionu, šiemet jis turės paskutinę galimybę startuoti jaunimo varžybose. Būtų smagu, jei ir šį sezoną iškovotų medalį.

- Liepos viduryje Lenkijos mieste Džonkuve vyks Europos suaugusiųjų pirmenybės, o rugpjūčio 19-ąją Gaosionge (Taivanas) prasidės pasaulio čempionatas. Jau aišku, kas prestižinėse varžybose gins Lietuvos garbę?

- Ten siųsime mūsų lyderius L.Asadauskaitę, J.Kinderį ir visus, kurie pateks į pasaulio taurės finalinį etapą. Į Europos pirmenybes vyks gal ir daugiau žmonių. Tačiau pasaulio čempionate norėsime matyti tik geriausius mūsų atletus.

•

Penktadienį Londone Eurolygos pusfinaliuose pirmieji kovos CSKA ir “Olympiakos” (19 val.), po jų 22 val. į aikštelę įbėgs dvi Ispanijos ekipos - “Barcelona” ir Madrido “Real”. Stipriausia Europos krepšinio klubų komanda paaiškės vėlų sekmadienio vakarą.

Titulą bandys apginti Pirėjo krepšininkai, kurių gretose šį sezoną tik simboliškai pasirodo Martynas Gecevičius. Taurės sieks ir Lietuvos krepšininkas Š.Jasikevičius, net keturis kartus su trimis skirtingais klubais laimėjęs Eurolygą. 37-erių “Barcelonos” atakų organizatoriui tai jau šeštasis finalo ketverto turnyras.

Pusfinalių akistatos “Jei CSKA įveiks “Olympiakos” barjerą - laimės Eurolygą, - įsitikinęs buvęs ilgametis Rusijos čempionų žaidėjas Johnas Robertas Holdenas. - Sezono pabaigoje CSKA pasiekė geriausią sportinę formą. Tad komandos galimybės laimėti Eurolygą - 70 procentų.” Ši pusfinalio dvikova intriguoja jau vien tuo, jog pernai abu klubai žaidė Eurolygos finale. Tąsyk Jono Kazlausko treniruojamas CSKA graikams pralaimėjo po dramatiškos kovos 61:62. Žiūrovai neturėtų nusivilti stebėdami ir kito pusfinalio kovą, kur rungsis Ispanijos čempionate šiuo metu pirmaujantis “Real” ir trečiąją vietą užimanti “Barcelona”. Šios dvikovos repeticija įvyko balandžio pabaigoje. Tąkart šalies pirmenybių akistatą 78:65 laimėjo namie rungtyniaujantys Madrido krepšininkai.

“Neabejoju, žiniasklaida prieš šias rungtynes įkaitins atmosferą.

Nepaisydami to, mes sieksime savo

tikslų - patekti į finalą ir jį laimėti.

Svarbu - ne su kuo žaidi, svarbu stengtis išlikti”, - oficialiai Eurolygos svetainei kalbėjo Š.Jasikevičius.

Specialistų spėlionės LŽ pakalbino mūsų šalies trenerius bei krepšininkus ir prašė išpranašauti, kuris klubas sekmadienį kels čempionų taurę.

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas: “Manau, pagal sudėtį ir kitus komponentus stipriausias yra CSKA. Tik kai žaidžiamos vienos rungtynės, gali būti netikėtumų. Kaip pernai finale.

Pirmenybę teikčiau “Real” komandai. “Barcelonos” žaidėjus slėgs didelė psichologinė įtampa, pastaruoju metu jie sunkiai su ja susidoroja.

Nebent juos išgelbės Š.Jasikevičius.”

Kauno “Žalgirio” puolėjas Darjušas Lavrinovičius: “Pagal pasirodymą per visą sezoną finale turėtų kovoti CSKA ir “Real”. Madrido ekipos žaidimas agresyvesnis.

Jei “Real” krepšininkams viskas seksis, jie gali nugalėti bet ką ir tapti Eurolygos čempionais.” “Žalgirio” puolėjas Paulius Jankūnas: “Manau, triumfuoti turėtų CSKA. Jo varžovas greičiausiai bus “Real”.” “Žalgirio” puolėjas Mindaugas Kuzminskas: “Finalo ketvertą turėtų laimėti CSKA. Tai patyrusi komanda, ne vienas jos krepšininkas turi įvairių titulų.”

Buvęs krepšininkas Ramūnas Šiškauskas: “Yra ne vienas ir ne du pavyzdžiai, kai favoritėmis laikomos ekipos netampa čempionėmis. Pusfinalius turėtų laimėti CSKA ir “Barcelona”. O jų tarpusavio dvikovoje turėtų triumfuoti “Barcelona”. “Žalgirio” treneris Saulius Štombergas: “Pusfinalius turėtų laimėti “Barcelona” ir CSKA. Nors “Real” taip pat stipri, jos žaidėjai propaguoja greitą krepšinį. CSKA iš pradžių neblizgėjo, bet pamažu įsivažiavo. Kuri komanda laimės finale, nežinau. Kai pernai žaidė Andrejus Kirilenka, Maskvos klubas geriau gynėsi. Dabar rusams gintis sunkiau, juolab jų lyderis Sonny Weemsas nėra šios srities specialistas. Manyčiau, šiemet laimės “Barca”. Mano favoritas? Palaikiau “Žalgirį”, bet jis į ketvertuką nepateko...”

•

2013 05 10

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų).

Tel. 8 679 92 65.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

KEIČIA 2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus rajone, Paberžės sen.

Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Seną sodybą tarp šimtamečių ąžuolų, klevų ir liepų Anykščių r. (yra 3 ha žemės ir 1 ha miško, kaina - sutartinė). Tel. 8 673 88 624.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų ir sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

17

STATYBA IR REMONTAS Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo statybose. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

SMULKIŲJŲ AKCININKŲ DĖMESIUI

LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1700 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

ĮVAIRŪS Parduodu naudotą dviratį ir naudotą dviratįtreniruoklį (kaina - 101 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

PRANEŠIMAI BUAB „Transvektra“ parduoda reikalavimo teisę. Informacija tel. (8 5) 276 6972, Vilnius.

Užs. LM-2714 Parduodamos BUAB „Jogeda“ debitorinės skolos. Kreiptis į bankroto administratorių el. p.: tomas@paltaja.lt, arba tel. 8 636 32 451.

Užs. LM-2713 PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 09 24 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3154 patvirtintas valstybinės žemės, esančios SB „Verbiškės“, Užuežerės k., Riešės sen., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai). Planavimo organizatorius SB „Verbiškės“; rengėjas - UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

Užs. LM-2522

Remiantis 2013 04 26 AB „Achema“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 33-2013-01, AB „Achema“ akcininkams bus išmokami dividendai.

DIVIDENDAI BUS MOKAMI: • Pateikus prašymą (paštu: 405 kabinetas, buhalterija, AB „Achema“, Jonalaukio k., Jonavos r. LT-55550; arba el. paštu: jurate@achema.com; arba faksu: (8 349) 56 072) dividendai gali būti pervesti į banko sąskaitą (prašyme nurodyti: vardą, pavardę, banką, banko sąskaitą, prie prašymo pridėti asmens dokumento kopiją, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos); • AB „Achema“ centrinėje kasoje nuo 2013 05 13 iki 2013 05 30 (pirmadieniais-ketvirtadieniais) nuo 12.00 val. iki 16.00 val.

(AB „Achema“ senasis administracinis pastatas, 1 aukštas). Su savimi turėti asmens dokumentą ir išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos.

Informacija teikiama telefonais: (8 349) 56 405 arba (8 349) 56 372.

Užs. V-2702

2013 05 09 „Lietuvos žiniose“ dėl techninių priežasčių įsivėlė klaida: prie informacijos apie AB „Achema“ akcininkams mokamus dividendus buvo išspausdintas UAB „Agrochema“ logotipas. Atsiprašome AB „Achema“ ir UAB „Agrochema“ bei jų akcininkų.

Sklypo, esančio Vilniaus r., Rukainių sen., Juodiškių k., skl. kad. Nr. 4180/1200:0025 savininko dėmesiui. Š. m. gegužės 21 d., 10.30 val. vyks sklypo, priklausnačio L.SANDOVIČ, kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13.

Tel. 8 600 30 784.

Užs. LM-2522

2013 02 18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Kupiškio salyklas“, įm. k. 301526839, iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 04 18.

Bankroto administratorius UAB „Bankroto lyderiai“, tel. 8 678 81 730. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 04 18, nutraukiamos.

Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 05 20 adresu: Kęstučio g. 47, Vilnius.

Terminas UAB „Kupiškio salyklas“ vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2013 05 03.

Užs. R-278

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija skelbia viešą konkursą išnuomoti pastato, esančio Vilniuje, Olandų g. 16, stogo dalį (bendras plotas - 4,00 kv. m) mobiliojo ryšio įrangos talpinimui. Pradinė nuomos kaina už 1 kv. m - 125,00 Lt per mėnesį.

Nuomos terminas - iki penkių metų.

Pastato stogo dalis nuomininkui perduodama naudotis po sutarties pasirašymo. Įnašas, lygus pradiniam paskelbtam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui, turi būti pervestas į atsiskaitomąją sąskaitą LT87 7300 0100 7414 2865 AB bankas Swedbank, kodas 73000. Įmonės kodas 111967673.

Paraiškos priimamos iki 2013 m. gegužės 23 d. Paraiškas teikti patalpų nuomos konkurso komisijos narei S.Baltrukaitienei, adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 101 kab. Informaciją galima gauti tuo pačiu adresu ir telefonu (8 5) 234 4114.

Turto nuomos konkurso posėdis įvyks 2013 05 24 d. 10.00 val., adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 219 kab. Posėdyje gali dalyvauti paraiškas pateikusių įmonių atstovai, turintys atitinkamus nuomos konkurso dalyvių įgaliojimus.

Užs. LM-2719

UAB „Granex“, įm. kodas 111691239, Raudondvario pl. 164A, LT-47173 Kaunas, tel. +370 37 33 82 11, el. paštas: info@granex.net

R.Mažeikaitės IĮ „Mažasis atriumas“ atlieka žemės sklypų kadastrinius matavimus: Vilniaus r., Pakonių k., S/B „Inžinerija“ (skl. kad. Nr. 4184/1106:0856), Kaišiadorių r., Gudienos k. (skl. kad.

Nr. 4912/0002:0284).

Ieškomas gretimo žemės sklypo Pakonių k., S/B „Inžinerija“, skl. kad. Nr. 4184/1106:0857 savininkas Antanas Grigonis arba jo atstovas.

Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. gegužės mėn. 22 d. 9.00 val.

Ieškomi gretimo žemės sklypo Gudienos k., skl. kad. Nr. 4912/0002:0207 savininko Aleksandro Katulio nuosavybės teisių paveldėtojai arba jų atstovai.

Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. gegužės mėn. 20 d. 9.00 val.

Užs. LM-2715 Informacija teikiama tel. 8 674 10 476.

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Intergates“, Piliakalnio g. 17, Gineitiškių k., Vilniaus r., tel. (8 5) 235 6080, faks. 235 6089.

Planuojamos ūkinės veiklos PVSV dokumentų rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: elektros ir šilumos energijos gamyba kogeneraciniame įrenginyje.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Naujoji g. 3, Vievis.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: planuojama Vievio rajoninės katilinės teritorijoje pastatyti biodujų kogeneracinę jėgainę, kurios projektuojama galia - 800 kW. Per metus jėgainėje planuojama pagaminti 6400 MWh elektros energijos ir 6480 MWh šiluminės energijos, kaip kurą naudojant biodujas.

Susipažinti su PVSV ataskaita per 10 darbo dienų nuo skelbimo dienos galima: UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 261 6690, faks. (8 5) 212 4777, ir Vievio seniūnijoje, Trakų g. 2, Vievis.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. gegužės 27 d. 14.00 val. Vievio kultūros centre, adresu: Trakų g. 7, Vievis.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriui, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 261 6690, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: alkp@cowi.lt, ir ūkinės veiklos organizatoriui UAB „Intergates“, tel. 8 682 13 833, kontaktinis asmuo - Andrius Kiselys.

Užs. R-279

SKELBIA KONKURSĄ PASTATO STATYBOS DARBAMS ĮSIGYTI. Pirkimo dokumentus galima gauti darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. įmonės adresu arba el. paštu. Atsakingas asmuo - Aušra Starkuvienė, info@granex.net, tel. +370 37 33 82 11.

Pasiūlymas, parengtas pagal kvietimo pateikti pasiūlymą sąlygas, turi būti pateiktas raštu, atsiuntus jį paštu, per pasiuntinį ar tiesiogiai atvykus šiuo adresu: UAB „Granex“, Raudondvario pl. 164A, LT-47173 Kaunas, iki 2013 05 27 d. 10.00 val.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 05 27 d. 10.00 val.

Užs. LM-2711

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 226 Kartena-Kūlupėnai-Salantai 4,78 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 2303 Kretinga-Kūlupėnai rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 226 KartenaKūlupėnai-Salantai 4,78 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 2303 Kretinga-Kūlupėnai rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos apskritis, Kretingos rajono savivaldybė, Kūlupėnų seniūnija, Kūlupėnų kaimas.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 05 07 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-1538: valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 226 Kartena-Kūlupėnai-Salantai 4,78 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 2303 Kretinga-Kūlupėnai rekonstravimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, Užs. LM-2710 LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

18

2013 05 10 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 10 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.30 “Paskutinis paradas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Drama “Rytoj bus geriau” N-7 1.30 “Paskutinis paradas” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”.

Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo trileris “Miesto teisingumas” N-14 0.05 Siaubo trileris “Mirties urvas” S 1.40 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Virtuvės mitų griovėjai” 12.30 “Didvyrių draugužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Meškiukai Gamiai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Nuotykių komedija “Naktis muziejuje”

21.40 Komedija “Ji man - ne pora” 23.45 Fantastinis trileris “Grobuonis” 1.50 Komedija “Vampyras Brukline”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Plėšrūnai. Nuodingieji žudikai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Taip. Ne” (k.)

16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Kriminalinė drama “Šiaurės vėjas” N-14 23.30 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?”

16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Niro Vulfo mįslės. Auksiniai vorai” N-7 22.55 Drama “Raštingumo sezonas” N-7 0.50 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 12.30 “Legendos” (k.) 13.15 “Šnipai” (k.) N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Lyderiai” 19.30 Dainininkės Janinos Miščiukaitės 65-osioms gimimo metinėms. “Auksinės melodijos. Ar vien tik retro.

Dainininkė Janina Miščiukaitė” 20.15 Dainininkės Janinos Miščiukaitės 65-osioms gimimo metinėms.

“Nepabuvęs kareivėliu. Janina Miščiukaitė” 20.45 Menininko Jurgio Mačiūno 35-osioms mirties metinėms. “Zefiro Torna, arba scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo” 21.20 Dok. f. “Diasporos. Lietuvos totoriai” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.30 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “La Campagnie des Musiques A Ouir” (Prancūzija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Naša Raša” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Agentų žaidimai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Operacija: Zodiakas” - 18 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 20.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30, 15.15 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.20 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 13, 17.45, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” - 10.10, 16, 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12.15, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Dykvietė” - 19.30 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 14.10, 16.30, 19, 21.15 val.

“Laukinės atostogos” - 14.50, 17, 19.30, 22 val.

“Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.50 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.20 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.20, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.15, 18.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16, 21 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val.

SKALVIJA “Statyk už mėgstamiausią” - 17 val.

“Bet kuriuo keliu” - 19 val.

“Laukinės atostogos” - 21 val.

“Kaltė” - 19 val.

PASAKA “Aurora” - 17.15 val. “Šnipų žaidimai” - 19.30 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 17 val.

“KVDT... ateinu” - 19 val.

“Saga”, “Senelės pasaka”, “Kaltė”, Auka”, “Užribis”, “Graži diena”, “Normalūs žmonės nesisprogdina” 18.15 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.25 Programa 6.29 TV parduotuvė 6.45 “Reporteris” 7.25 “Lietuva tiesiogiai” 8.00 “Verta žinoti” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Pasaulio istorija”. 2 d. N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Devyni gyvenimai. Fidelis Kastro” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Devyni gyvenimai. Fidelis Kastro” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 Veiksmo f. “Partneriai mirti” N-14 22.30 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 9.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 11.00 Nuotykių f. “Lobių sala” 13.00 Drama “Tapti žvaigžde” 15.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 17.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 19.30 Komedija “Eglutės” 21.00 Drama “Konspiratorė” N-7 23.00 Komedija “Eglutės 2” 1.00 Komedija “Karštas kubilas - laiko mašina” N-7

RTR Rossija 5.05 Vaid. f. “Baltijos dangus” 8.05 Vaid. f. “Našlių garlaivis” 10.00 Vaid. f. “Įsakyta sunaikinti” 13.00 Žinios 13.15 Vaid. f. “Įsakyta sunaikinti” tęsinys 13.40 “1943” 19.00 Žinios 19.25 Vaid. f. “Operacija “Taifū-

nas” 22.55 Vaid. f. “Karinė žvalgyba. Pirmasis smūgis” 2.50 Vaid. f. “Vėtrų pagairėje”

Viasat Sport Baltic 11.00 “Formulė-1”. Ispanijos GP treniruotė 1. Tiesioginė transliacija 12.35 Tenisas. ATP Masters turnyro aštuntfinalis. Madridas 15.00 “Formulė-1”. Ispanijos GP treniruotė 2. Tiesioginė transliacija 16.30 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Slovakija Austrija 18.50 Krepšinis. Eurolygos finalinio ketverto varžybos. Tiesioginė transliacija 21.00 “Futbol Mundial” žurnalas 21.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.55 Krepšinis. Eurolygos finalinio ketverto varžybos. Tiesioginė transliacija 0.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Rusija - Suomija 2.00 Tenisas. ATP turnyro ketvirtfinalis. Madridas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Eksperimentų laukas. Nebandykite pakartoti 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Svetimkūniai 1.00 Pavojinga pakrantė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Lašišų reikšmė 11.00 Kalėjimo sunkumai 12.00 NSO virš Europos 13.00 Paranormalūs reiškiniai 14.00 Baltieji lokiai 15.00 Milžiniškos žuvys 16.00 NSO virš Europos 17.00 Paranormalūs reiškiniai 18.00 Antrasis pasaulinis karas 19.00 Kalėjimo sunkumai 21.00 Pabėgimas iš Indian River kalėjimo 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Kalėjimo sunkumai 0.00 Pabėgimas iš Indian River kalėjimo 1.00 Nakties programa

Teatras OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Česlovo Milošo amžius” - 16 val.

MULTIKINO “Operacija: Zodiakas” (3D) - 16.30, 19.15, 22 val.

“Agentų žaidimai” - 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.30, 12.30, 14.15, 16.15, 18.30 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 17.45, 19.45 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 17, 19 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 19, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 15.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11, 13.15, 15.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 12, 14 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.45 val.

“Transo būsena” - 18.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21 val.

“Užmirštieji” - 20.30 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.15, 14.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45 val.

“Užmirštieji” - 12, 14.45, 18, 20.45, 23.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 22.30 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.15, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 16.15, 21 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Rifo pasaka 2” - 10.15, 14.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.20, 16.30 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 21.45 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” - 18.45 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 14, 16.15, 19, 21.30 val.

“Olimpo apgultis” - 15, 20.30 val.

“Raganiukė” Jaunimo teatre.

VILNIUS

KAUNAS “Pats baisiausias filmas 5” - 15.45, 21.50 val.

“Transo būsena” - 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Olimpo apgultis” - 21.40 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.30, 17.30, 20.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Agentų žaidimai” - 16.15, 21.40 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 19.20 val.

“Operacija: Zodiakas” - 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 11, 14.50 val.

“Rifo pasaka 2 (3D) - 12.50, 17.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 11.10, 14.30, 18, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13.20, 18.45 val.

“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Pavojingiausias karys” 22.00 “Žmogžudystė” 23.00 “Nepažįstamieji” 0.00 “Terjerai” 0.55 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Rusija Suomija. Vaizdo įrašas 2.45 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Baltarusija - Kanada. Vaizdo įrašas 4.35 “Paslapčių namai”

CINAMON “Rifo pasaka 2” (3D) - 11.45, 13.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 11, 13, 15, 17 val.

“Operacija: Zodiakas” - 14, 18.20, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12.40, 18 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” - 13.15, 15.45, 18.30 val.

“Valentinas vienas” - 20.45 val.

ŠIAULIAI

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.45, 18.30, 21.20 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12.15, 16.15, 18.15 val.

“Dykvietė” - 20.45 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 20.15, 22.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12, 14.15, 16.25 val.

“Užmirštieji” - 21.45 val.

FORUM CINEMAS “Rifo pasaka 2” - 10.15, 14.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.20, 16.45 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 11.30, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 19 val.

“Užmirštieji” - 15.15, 18, 21.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10, 11.35, 13.10 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 14.45, 17 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 19.15 val.

“Agentų žaidimai” - 21.20 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 18.40 val.

“Rifo pasaka 2” - 13.30, 15 val.

“Operacija: Zodiakas” - 16.30, 20.20 val.

PANEVĖŽYS “Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.

“Valentinas vienas” - 19 val.

FORUM CINEMAS “Agentų žaidimai” - 11.15, 13.45, 16, 18.15, 21.15, 23.30 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 19.20 val.

“Operacija: Zodiakas” - 15 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.15, 14.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30, 16.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 18.30, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.15, 20.30, 23.45 val.

“Dykvietė” - 20.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 17.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 21.50 val.

“Laukinės atostogos” - 14, 18.45, 23 val.

“Transo būsena” - 23.59 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Rifo pasaka 2” - 14.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.20, 16.30 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 21.45 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 10 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 11 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel” 12 d. 12 val. “Bruknelė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Danijos šokio teatras. “Meilės dainos” 12 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 12 d. 16 val. Mažojoje salėje. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 12 val. “Raganiukė” Salė 99 10 d. 18 val. “Šmėklos” 11 d. 12 val. “Paika pelytė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 11 d. 18 val. “Paskutinysis aistringas meilužis” 12 d. 12 val. “Undinėlė” 12 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 12 d. 12 val. “Mano batai buvo du” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 12 d. 12 val. “Trys paršiukai” Mažoji salė 11 d. 12 val. ir 12 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką” KEISTUOLIŲ TEATRAS 11 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia” 12 d. 12 val. “Mamulė Mū” MENŲ SPAUSTUVĖ 10 d. 19.30 val. Juodojoje salėje. “Išėjau pieno”, “Nekviesta būtybė”, “Pagalys ratuose”, “It stebėtum debesis” 11 d. 17 val. Kišeninėje salėje. Aleksandras Andrijaškinas (Rusija). “Aš pamėginsiu” 11 d. 20 val. Juodojoje salėje. “Dadadans” (Danija).

“Plunksnos ir kulniukai” 12 d. 17 val. Kišeninėje salėje. Šokio teatras “Padi Dapi Fish” (Lietuva). “Tuaš” 12 d. 18.30 val. Juodojoje salėje. “Pamestos akys”, “Miražas”, “Nužudyti Viktorą” RAGANIUKĖS TEATRAS 11 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” 12 d. 12 val. “Mažojo dinozauriuko istorija” “DOMINO” TEATRAS 13 d. 19 val. “Primadonos” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 11 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors”

KAUNAS “Dykvietė” - 18.30, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 18.45 val.

“Krudžiai” - 14, 16.15 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 11 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” 12 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 12 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 10 d. 18 val. “Madam Pompadur”

11 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 12 d. 18 val. “Dulkių spindesys” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 10 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 12 d. 18 val. “Penki vakarai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 d. 18 val. “Sesuo” 12 d. 12 val. “Kreivos daiktų istorijos” 12 d. 18 val. “Rezervatas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 10 d. 18 val. Juditos Leitaitės “Romansų vakaras” 11 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 12 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Vilniaus kamerinis teatras. “Pogrindžio komedija”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Kruvinos vestuvės” 12 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 11 ir 12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 11 d. 18 val. “Šalia” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie vyrus” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 12 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas” 12 d. 12 val. “Mikė” 12 d. 18 val. “Labai paprasta istorija” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Hanana, kelkis ir eik” 11 d. 17 val. “Meilės eliksyras” 12 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Katės namai” 12 d. 17 val. “Figaro vedybos” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 10 d. 18 val. “Respublikos gatvės vaikai” 11 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis” 12 d. 12 val. “Trys paršiukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 18 val. Violončelės ir fleitos muzikos vakaras.

Dalyvauja Kornelija Giedrikaitė (violončelė) ir Aurelija Baublinskaitė (fleita) PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 11 ir 12 d. 12 val. “Trys lokiai”

ELEKTRĖNAI ELEKTRĖNŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 17 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

2013 05 10

Orai

SAULĖ teka 5:25 leidžiasi 21:07 dienos ilgumas

MĖNULIS

+14 Oslas

Pirmoji jaunaties diena

Jaunatis V 10

Priešpilnis V 17

Pilnatis V 24

+12 Helsinkis

+17

Stokholmas

Delčia VI 01

+17

Dublinas +13 +17 Londonas

+20 +12

Šiauliai

+24 +13

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, daug kur palis. Temperatūra dieną 20-24, pajūryje apie 12 laipsnių šilumos.

Bordo +24 +13

Kaunas VILNIUS

+23 +20 +14

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, stipriai nulis. Temperatūra naktį 12-15 laipsnių šilumos, dieną 15-21 laipsnis šilumos.

+16 Amsterdamas

+17

Ukmergė

+24 +14

+23 Madridas

+18 Barselona

+22 Ryga

+14 Kopenhaga

+17 Paryžius

Kėdainiai +12 +10

+16 Sankt Peterburgas

Talinas

15:42

Palanga

19

Vilnius Minskas +25 +27 Varšuva +30

+19

Berlynas +15 Praha

+15 Miunchenas

+22 Nica

+23 Roma

+28 Maskva

+24

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +24 +25 +26 Bukareštas Varna Dubrovnikas +22 Sofija +24

+26

Stambulas +19

Malaga +22

Alžyras +25

130-oji metų diena. Gegužės dešimtoji, penktadienis, penktoji 19-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 235 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Antoninas, Putinas, Sangailė, Viktorina.

Geros dienos!

Tunisas +32

Atėnai

+22 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 20 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 27 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 9 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Geras laikas darbe imtis atsakingos užduoties, kuri reikalaus koncentracijos, ištvermės. Nederėtų tvarkyti finansinių, juridinių reikalų, pasirašyti dokumentų.

Jautis. Daug ką lems mokėjimas išlaikyti autoritetą aplinkinių akyse, neprarasti jų pasitikėjimo. Kita vertus, jei piktnaudžiausite įtaka - diskredituosite save.

Dvyniai. Neužsipliekskite, nepulkite ginčytis, įrodinėti savo teisybės - tai garbės nesuteiks.

Derėtų vengti bendrauti su savanaudiškais asmenimis.

Vėžys. Neskubėkite žadėti, skolinti ar patikėti tuo, ką išgirdote. Tvarkydami svarbų reikalą niekuo nepasikliaukite - elkitės, kaip sako vidinis balsas.

Liūtas. Blogas laikas tvarkyti juridinius ir piniginius reikalus.

Netinka nieko skolinti, investuoti. Geriausia užsiimti tais darbais, kuriuos galite atlikti vieni.

Mergelė. Net jei neblogai sekasi, nesiimkite svarbių dalykinių reikalų. Nesiaiškinkite santykių su šefu - galite pakenkti karjerai, finansinei padėčiai.

Svarstyklės. Nepasiduokite emocijoms - jos gali rimtai suklaidinti, pakenkti santykiams su artimaisiais. Užsiimkite tais reikalais, kurie priklauso tik nuo jūsų.

Skorpionas. Pasikliaudami kitais, ypač valdininkų pažadais, tik laiką sugaišite. Venkite pažeidinėti įstatymus, taisykles, nesivelkite į ginčus su pareigūnais. Šaulys. Gauti finansiniai pasiūlymai nebus naudingi. Ne laikas ir svarbiems pokalbiams su vadovybe. Moterims diena itin apgaulinga, net nuostolinga.

Ožiaragis. Gana sėkminga diena, jei užsiimsite tik tuo, kas priklauso nuo jūsų. Nepersistenkite žadėdami ar prašydami. Venkite reikalų su įtakingais asmenimis.

Vandenis. Stigs gero ūpo, gali tekti užsiimti tuo, ko nemėgstate, atlikti darbus, kurie visai nenaudingi. Gresia įvairūs nemalonumai, nuostoliai, netikėtos išlaidos. Žuvys. Mažiau planuokite.

Dėl draugystės nesivelkite į intrigas. Patartina atsiteisti skolas, susitaikyti su įtakingais priešais. Vakare pabūkite su šeima.

20

2013 05 10

Margumynai

Premjerė apmėtyta sumuštiniais Australijoje aiškinamasi, kas metė sumuštinius su vegetariška pasta į šalies premjerę, kai ši lankėsi Kvynslando mokykloje.

Ministrė pirmininkė Julia Gillard stengiasi nesureikšminti incidento, įvykusio Brisbane esančioje Marsdeno valstybinėje vidurinėje mokykloje.

“Vienas vaikas tiesiog pamanė, kad gali paišdykauti, - po incidento sakė premjerė. - Nemačiau skriejančio sumuštinio, regėjau tik pusę sumuštinio ant žemės. O iš tiesų mačiau tik šaukiančius, nepaprastai susijaudinusius, entuziastingus vaikus, jie buvo labai šilti ir draugiški.”

Mokyklos direktorius Alanas Jonesas ir jo darbuotojai greitai nustatė kaltininką ir dviem savaitėms nušalino nuo pamokų. Tačiau 16-metis Kyle’as Thomsonas neigia metęs sumuštinį.

Iš tikrųjų buvo mesti du sumuštiniai.

Televizijos parodytame vaizdo įraše matyti, kaip vienas pataikė į moksleivį,

o kitas nukrito už J.Gillard nugaros ir vos į ją nepataikė. K.Thomsonas aiškina mėginęs sutrukdyti mesti sumuštinius, apteptus Australijoje labai mėgstama lipnia pasta, gaminama iš mielių ekstrakto.

Brisbano vietos radijas šį incidentą pavadino “sumuštingeitu” ir eteryje suteikė progą J.Gillard pasikalbėti su Kyle’u, kuris ir premjerei sakė esąs nekaltas.

Premjerė nusijuokė paklausta, ar parlamentas galėtų suteikti malonę kaltininkui, ir atsakė, kad tai gali padaryti tik mokyklos direktorius.

K.Thomsonas teigia tikįs, kad “tiesa išaiškės”. Jo motina Anna tvirtina tikinti sūnumi ir mananti, kad incidentas pernelyg išpūstas. “Įdomu, ar sūnus būtų nušalintas iš karto visko taip ir neišsiaiškinus, jei taikinys būtų ne ministrė pirmininkė?” - klausė ji. Motina pageidauja, kad mokykloje būtų peržiūrėti visi incidento vaizdo įrašai.

“Esu tikra, kad į J.Gillard per jos gyvenimą buvo mesta kai kas daugiau nei sumuštinis”, - sakė A.Thomson.

•

Iš namų išvijo gaisrai

J.Gillard mėgsta lankytis mokyklose. / AFP/Scanpix nuotraukos

Kur dėti rankas?

Kanclerė Angela Merkel prisipažino nežinanti, kur dėti rankas, kai ją fotografuoja, ir mielai dažniau patylėtų, bet tai nebepriimtina šiuolaikinėje visuomenėje.

Pagaliau A.Merkel atskleidė moterų žurnalui “Brigitte” savo garsiojo gesto, kurį žurnalistai jau praminė “Merkel stogeliu”, paslaptį.

Mat kanclerė dažniausiai suglaudžia rankų pirštus prieš save kaskart, kai jai tenka fotografuotis.

A.Merkel papasakojo, kad taip daryti niekas jai nepatarė. Ir tai nebuvo jos treneris ar sesuo, kaip spėliota. “Apie tai su niekuo nekalbėjau, - sakė A.Merkel. - Tiesiog man visuomet iškildavo klausimas, kur dėti rankas.” Politikė pridūrė, jog tokia rankų padėtis rodo “meilę simetrijai”.

Garsusis A.Merkel “stogelis”.

A.Merkel taip pat pasiskundė, kad šiuolaikinėje visuomenėje tylėjimas - labai retas reiškinys. “Galvoti tuo metu, kai kalbi, ne taip jau paprasta”, - sakė kanclerė. Būtent todėl ji labai mėgsta ramybę, ypač savo kabinete.

Paklausta, kuo jai labiausiai patinka vyrai, kiek patylėjusi A.Merkel neryžtingai atsakė: “Tikriausiai gražios jų akys.” Be to, yra kai kas, ką A.Merkel norėtų daryti taip pat gerai kaip vyrai: skaldyti malkas ir kalbėti žemu balso tembru.

•

Traukia vyras su gitara Vieno Prancūzijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vyras, turintis gitarą, moterims kur kas patrauklesnis.

Ji atrodo kaip tikra, bet iš tikrųjų - tai vaškinė B.Spears figūra, kurią kovo pabaigoje pristatė Niujorko Madame Tussauds muziejus.

Bėgdama nuo pietinėje Kalifornijos dalyje siaučiančių krūmynų gaisrų savo namus paliko garsi dainininkė Britney Spears.

Praėjusią savaitę superžvaigždės namus Kalabase apgaubė dūmai.

Vietos gyventojai buvo perspėti pasirengti bet kada palikti savo būstą.

Prieš savaitę B.Spears dar buvo pastebėta Kalabase, bet vėliau susikrovė daiktus ir išvyko su savo dviem sūnumis į Los Andželą. Visi apsigyveno AFP, BNS, Lenta.ru, WENN, “Focus”, LŽ

viename geriausių šio miesto viešbučių. Pasak artimo šaltinio, Britney turėjo išvykti, nes išsigando gaisro, bet dabar visi saugūs viešbutyje “Four Seasons”.

Dainos “Toxic” atlikėja nėra vienintelė įžymybė, kurios namai dėl gaisro atsidūrė pavojuje. Savaitgalį vos nesudegė komikės Ellen DeGeneres ir drauge su ja gyvenančios aktorės Portios de Rossi ūkis Venturos apygardoje, tačiau ugniagesiams pavyko jį išgelbėti. Atsidėkodamos 16 ugniagesių brigadai moterys pakvietė juos pernakvoti savo namuose.

•

Norite patraukti moters dėmesį? Išmokite skambinti gitara.

Reuters/Scanpix nuotraukos

Atliekant tyrimą dalyvavo 300 merginų nuo 18 iki 22 metų. Jas užkalbinti, susipažinti ir paprašyti telefono numerio turėjo vyras su gitaros dėklu rankoje, vyras su sportiniu krepšiu ir dar vienas tuščiomis rankomis.

“Muzikanto patrauklumas viršijo kitų dviejų. Žmogui su gitara telefoną paliko 31 proc. merginų, tam, kuris nieko neturėjo, - 14 proc., o vaikinui su sportiniu krepšiu - 9 procentai.

Dar vienas panašus tyrimas, atliktas Izraelyje, parodė, kad vaikino su gitara nuotrauka patiko merginoms labiau nei vaikino be jos.

Mokslininkai padarė išvadą, kad muzika, nuo seno susijusi su vestuvių ritualais, iki šiol svarbi renkantis partnerį. Be to, gebėjimas groti muzikos instrumentu rodo ir intelektinį bei fizinį žmogaus išsivystymą. Dar anksčiau nustatyta, jog muzikiniai gebėjimai susiję su dideliu testosterono kiekiu, o tai taip pat nuoroda į vyro pajėgumą pratęsti giminę.

•