2013 m. gegužės13 d. /Pirmadienis/ Nr. 108(13 533) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. gegužės 13 d. / Pirmadienis / Nr. 108 (13 533)

1,99 Lt

TRASA

MOKSLAS

DIENOS TEMOS

Sulaikymo aikštelėse nusivylimo atodūsiai 11p.

Amžiaus eksperimentai lietuvio 12p. akimis

Įvaikinimą siūlo skatinti pinigais

Tiltas tarp mokslo ir verslo

4p.

Tikėdamiesi verslą pradėti saugiau, lietuviai vis aktyviau perka žinomų užsienio kompanijų franšizes. Už apibrėžtą mokestį nusipirkęs franšizę verslininkas gauna galimybę pradėti verslą naudodamasis jau sukaupta patirtimi. 10p.

UŽSIENIS LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Šiuo metu kuriamas Saulėtekio slėnis, kaip tikimasi, paspartins aukštųjų technologijų verslo raidą Lietuvoje ir taip pritrauks užsienio investicijų. Šiandien Lietuvoje yra penki slėniai: Klaipėdoje kuriamas Jūrinis slėnis, Kaune savo veiklą pradėję Santakos ir Nemuno slėniai, o Vilniuje pradedantys Santaros ir Saulėtekio slėniai. Juose siekiama suvienyti turimą Lietuvos mokslinį potencialą ir sukurti jam būtiną technologinę infrastruktūrą.

9p.

Gintaras Valušis: “Jei verslo nėra, tenka jį susikurti”. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Žydai sulauks simbolinių kompensacijų Specialus fondas jau sulaukė apie 1 tūkst. holokaustą ir sovietinį terorą išgyvenusių žydų prašymų skirti kompensaciją. Naujosios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, Vyriausybės skirta pinigų suma yra daugiau simbolinė.

F.Kukliansky apgailestauja, kad mūsų šalyje vis dar gajūs mitai apie “bloguosius žydus”. Esą reikia laiko, taip pat valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangų, kad jų nebeliktų. Apie mūsų šalies žydų bendruomenę, litvakus, kompensacijas nuo totalitarinių režimų nu-

Aistros dėl migracijos

Airijos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES) einant į pabaigą netikėtai labai aktuali tapo migracijos Bendrijoje problema. Tuo metu, kai Europos Komisija siūlo geriau taikyti darbuotojų teisę į laisvą judėjimą ir įsidarbinimą, kai kurios narės ragina kuo greičiau tai riboti. Keturių ES valstybių ministrai nusiuntė laišką pirmininkaujančios Airijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrui Alanui Shatteriui, reikalaudami, kad laisvas darbuotojų judėjimas Bendrijoje būtų aptartas birželį vyksiančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime, nes jiems vis didesnį susirūpinimą kelia vadinamasis pašalpų 6p. turizmas.

ORAI

kentėjusiems asmenims, o ir apie tai, kad nėra paminklo nei antinacistinio pasipriešinimo dalyviams, nei žydų gelbėtojams, nei nacių aukoms, kalbamės su naująja Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Temperatūra dieną 18-25 laipsniai šilumos.

19p.

2013 05 13

Dienos temos

Teismai ir lygybė KĘSTUTIS GIRNIUS

Lygybė prieš įstatymus yra pagrindinis teisinės sistemos principas. Visi žmonės yra lygūs prieš įstatymus, galioja lygybės prezumpcija. Tačiau kas yra lygybė? Ar dėstytojas lygiai traktuoja savo studentus, kai jis visiems rašo tą patį pažymį ar kai nustato pažymius, atsižvelgdamas į jų atliktą darbą ir jo kokybę? Šiuo atveju lygybė reikalauja, kad būtų vertinama darbo kokybė, tad to paties pažymio rašymas visiems reikštų nelygų studentų darbo, tad ir pačių studentų, vertinimą. Bet ne visada lengva nustatyti, kokiu aspektu žmones reikia lygiai traktuoti. Praeitą ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad 2009ųjų Vyriausybės sprendimas nustatyti sveikatos priežiūros darbuotojams vienodą 38 valandų darbo savaitę prieštarauja įstatymų reikalavimui darbo laiko trukmę diferencijuoti atsižvelgiant į darbuotojų darbe patiriamą protinę ir emocinę įtampą. Esą reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrų kategorijų sveikatos priežiūros darbuotojai patiria didesnę protinę ir emocinę įtampą. Duodama suprasti, kad chirurgai turi teisę į trumpesnę darbo savaitę ir, ko gero, į ilgesnes atostogas negu, tarkime, seselė, kuri prižiūri pacientų švarą.

Savo nutarimu KT patvirtino, kad lygus tarnautojų vertinimas reikalauja atsižvelgti į emocinį ir protinį jų darbo krūvį, kad negalima visus traktuoti taip pat. KT reagavo ir į nevykusį Vyriausybės nutarimą. Valstybė turi reguliuoti ir prižiūrėti darbo rinką, užtikrinti, kad darbininkai nebūtų išnaudojami, gal ir nustatyti minimalų atlyginimą, bet neturi smulkiai nurodinėti darbo valandų ar atostogų trukmės. Tokie klausimai turėtų būti sprendžiami žemesniu, ne valstybės lygiu. Naujausias nutarimas - ne pirmas kartas, kai KT rodė susirūpinimą daugiau uždirbančių ar kvalifikuotesnių tarnautojų darbo sąlygomis ir atlyginimais. Prieš trejus metus jis priėmė nutarimą, tvirtinantį, jog “netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai” būtų sumažinti taip, kad “atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie ne tokį sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo”. Šis nutarimas kelia abejonių. Ir ne tik dėl to, kad jis labai naudingas patiems KT teisėjams, kurie, be abejo, savo darbą laiko sudėtingu ir aukštos kvalifikacijos. Pirma, neaišku, kodėl uždarbis padaromas pagrindiniu ir bene vieninteliu tarnautojo darbo vertinimo kriterijumi. Jei chirurgams dabar suteikiama teisė į trumpesnę darbo savaitę

ir ilgesnes atostogas, kodėl negalima jiems šiek tiek sumažinti atlyginimo arba leisti patiems spręsti, ar dirbti ilgiau, atostogauti mažiau, bet uždirbti daugiau? Mokytojai ir universitetų dėstytojai ne itin daug uždirba, bet jie gauna nepaprastai daug atostogų, o tai didelis pranašumas. Antra, nutardamas, kad labiau kvalifikuotų tarnautojų atlyginimo dydis negali būtų priartintas prie žemesnės kvalifikacijos tarnautojų, KT suriša valstybei rankas ir smulkiai diktuoja algų politiką.

Valstybė neturi smulkiai nurodinėti darbo valandų ar atostogų trukmės. Tokie klausimai kyla ne vien Lietuvoje. Balandžio pradžioje lygybės sumetimais Portugalijos KT nutarė, kad vyriausybės sprendimas panaikinti viešojo sektoriaus darbuotojams ir pensininkams išmokamus 14-uosius mėnesinius atlyginimus ir pensijas prieštarauja Konstitucijai. Esą Konstitucija reikalauja lygiai traktuoti viešojo ir privataus sektorių darbuotojus, todėl negalima apkarpyti tik vienos darbuotojų grupės atlyginimų. Nutarimas atrodo gana nevykęs. Nereikėtų sugretinti ir sutapatinti

darbo viešajame ir privačiame sektoriuose, kur vyrauja skirtingos darbo sąlygos ir atlyginimai. Daugelyje šalių privačiame sektoriuje atsakingesni tarnautojai turi dirbti ilgiau ir intensyviau, juos galima lengviau atleisti iš darbo, bet užtat jų atlyginimai yra gerokai didesni. Valdžios tarnautojai dirba ne taip intensyviai, jų atleisti beveik neįmanoma. Tad vieni žmonės sąmoningai renkasi ilgas darbo valandas, atleidimo pavojų, bet ir didesnį atlyginimą. Kiti, kurie nori ramiau gyventi, tampa valstybės tarnautojais žinodami, kad ir mažiau uždirbs. Kiekvienas darbas turi savo pranašumų ir trūkumų, tad neprotinga, gal net neteisinga juos dirbtinai vienodinti, kaip padarė Portugalijos KT. Savaitraštis “The Economist” nurodė, kad teismo nutarimas, niveliuojantis viešojo ir privataus sektorių darbuotojų skirtumus, gal nebus vienareikšmiškai naudingas valstybės tarnautojams. Jei jie traktuojami kaip privataus sektoriaus darbuotojai, jų darbo vietos bus ne tokios saugios ir juos bus galima lengviau atleisti. Portugalijos teismas taip pat nurodė, kad vyriausybės nutarimas solidarumo mokesčiu apmokestinti pensijas, didesnes negu 1350 eurų per mėnesį, dera su Konstitucijos nuostatomis. Nemažai kas manė, kad dėl lygybės teismas reikalaus atšaukti šį mokestį. Nutarimas yra

svarbus, nes įteisinama nuostata, jog valdžia turi teisę pensiją mažinti, tad pensininkai neturi teisės į nustatytą pensijos dydį. JAV socialinės apsaugos departamentas, išsiųsdamas vyresnio amžiaus gyventojams pranešimą apie numatomos pensijos dydį, pabrėžia, kad jos dydį nustato įstatymai, kurie jau ne kartą buvo keisti ir gali būti keičiami ateityje. Lietuvoje galioja kitas pensijų supratimas. 2002-ųjų lapkričio 25 dienos KT nutarime pažymima, kad pensijos gali būti mažinamos išimtiniais atvejais, o sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai. KT nurodė, kad “asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija paskirta bei mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę”. Ir Lietuva, ir Portugalija priklauso Europos Sąjungai, tad įstatymai dėl darbo ir pensijų reguliavimo negali radikaliai skirtis. Tačiau teismai skirtingai interpretuoja įstatymus, pabrėžia vieną ar kitą momentą, dažnai priima prieštaringus sprendimus. Vargu ar galima tai pakeisti, nes į daugelį sudėtingų klausimų nėra vieno teisingo atsakymo. Būtų gerai, kad teismai tai įsisąmonintų ir vengtų priimti kategoriškus, labai saistančius nutarimus, paliktų kuo daugiau galimybių nutarimus pataisyti vėliau.

•

Seimo tribūna

Politikoje labiausiai nuvilia netikėjimas Seimo narį konservatorių Roką Žilinską nuvilia, kad politikai neretai nesugeba sutarti dėl bendro tikslo ir drauge judėti jo link. - Seime dirbate antrą kadenciją. Ar jaučiatės radęs save politikoje? - Ilgai ieškoti savęs nereikėjo: 18 metų buvau šalia politikos - mačiau ir kalbėjau apie gerus ir blogus jos pavyzdžius. Laimėjus rinkimus į Seimą teliko greitai išmokti įstatymų leidybos amato, suvokti, kaip dirba įstatymų kalvė - parlamentas ir perprasti svarbiausią dalyką: kritinės masės būrimo taisykles. Kiekvienam sumanymui reikia kritinės rėmėjų masės, kad jis būtų įgyvendintas. Nepakanka vien įdėti jį į įstatymo rėmelius ir pateikti svarstyti Seimui - šitaip rizikuoji ir geriausią idėją pamatyti išmetamą į šiukšlyną abejingos balsų daugumos. Visai kitas reikalas, jei dar prieš pateikdamas idėją suburi didelį jos rėmėjų, o dar geriau - bendraautorių būrį. - Prieš pasukdamas į Seimą 18 metų dirbote žurnalistu. Ar nepasiilgstate šios profesijos kūrybiškumo ir azarto?

- O ar tai, ką jums ką tik papasakojau, neatrodo kūrybiška ir azartiška? Vesti idėją nuo užuomazgos iki rezultato, įveikti kliūtis, pasitelkti palankias jėgas? Tai darydamas išgyvenu panašų kūrybos jaudulį kaip ir konstruodamas įdomų straipsnį ar televizijos siužetą. - Kas jus labiausiai žavi, o kas atstumia mūsų šalies politikoje? - Politikoje, kaip ir žmonėse, labiausiai nuvilia netikėjimas. Nesugebėjimas sutarti dėl bendro tikslo ir drauge judėti jo link, svarbiausia - tikint, kad jį būtinai pasieksime, net jei duona šiandienė bus ne tokia skalsi. O kas žavi? Žavi tai, kad įveikėme sunkiausią krizę, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Tai rodo, kad pagaliau supratome: dėl sotesnio rytojaus šiandien verta susiveržti diržus. - Esate vienas iš nedaugelio politikų, išdrįsusių viešai prisipažinti, kad turite problemų dėl alkoholio, neslepiate, jog esate netradicinės seksualinės orientacijos. Kokia tokio atvirumo kaina? - Kalbėkime ne apie kainą, kalbėkime apie dividendus. Būčiau skaudžiai pralaimėjęs, jei neigčiau tai, kas tapo akivaizdu - alkoholis ėmė lem-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

R.Žilinskas: “Referendumą, pasisakiusį prieš naują jėgainę, laikau asmeniniu pralaimėjimu.” ti mano gyvenimo kokybę. Todėl svarbu buvo laiku tai pripažinti, atsitiesti ir žengti pirmyn. O viešas kalbėjimas yra sąžinės reikalas ir terapijos dalis, pagalba sau ir kitiems, kurie nedrįsta pripažinti ir nugrimzta į nebūtį atstūmę pagalbos ranką. Lygiai taip pat ir savo lytiškumą būčiau pasilaikęs tik sau, jeigu aplink nematyčiau daugybės žmonių, kuriems santykis su savimi ir visuomene trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Seniai susitaikiau su savimi, Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Romo Jurgaičio nuotrauka

„LŽ gidas“ J.Čiulada

tai padėjo man rasti santarvę su aplinkiniais ir būti laimingam. Aš apie tai kalbėsiu, kol tai padės kitiems. - Kokius svarbiausius uždavinius sau keliate šį Seimo keturmetį? - Tęsti pradėtus darbus. Prisidėjau kuriant aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų rengimo programą, inicijavau branduolinės saugos reguliuotojo - Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos - reformą ir kitaip talkinau klojant branduolinės energetikos plėtros pa-

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

matus, todėl noriu išvysti ir pačios atominės elektrinės statybas. Referendumą, pasisakiusį prieš naują jėgainę, laikau asmeniniu pralaimėjimu. Tačiau rinkėjų pasitikėjimas manimi per rinkimus skatina toliau aiškinti žmonėms šio projekto svarbą. Be to, jau įgyvendinami ir kiti Lietuvos savarankiškumui svarbūs energetikos projektai dujų terminalo, elektros jungčių. Tam, kad prisidėčiau prie jų sėkmės, ir pasilikau dirbti Seimo Ekonomikos komitete, Energetikos komisijoje. Kita labai svarbi mano veiklos sritis mėgėjų sodai, o vienas didžiausių jau nuveiktų darbų - sodų elektros tinklų perdavimas skirstomųjų tinklų bendrovei. Lydėjau šį procesą nuo idėjos iki pabaigos ir dabar džiaugiuosi matydamas renovuojant elektros linijas, sodininkus mokant sąžiningą kainą už elektrą. Tačiau sodininkai - pusė milijono žmonių - tebėra išstumti už valstybės ribų, nes valstybė neturi vizijos, kokie bus sodai ateityje. Žemėtvarkos, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo problemos bado akis, tad jų ir ėmiausi. Žodžiu, darbo į valias, tad prašau palinkėti man sėkmės!

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 13

Dienos temos

Žydai sulauks simbolinių kompensacijų Litvakų požiūris skiriasi

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Specialus fondas jau sulaukė apie 1 tūkst. holokaustą ir sovietinį terorą išgyvenusių žydų prašymų skirti kompensaciją. Naujosios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, Vyriausybės skirta pinigų suma yra daugiau simbolinė nei reali parama. F.Kukliansky apgailestauja, kad mūsų šalyje vis dar gajūs mitai apie “bloguosius žydus”. Esą reikia laiko, taip pat valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangų, kad jų nebeliktų. Apie mūsų šalies žydų bendruomenę, litvakus, kompensacijas nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems asmenims kalbamės su naująja Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky.

Buitinis antisemitizmas - Skaičiuojama, kad mūsų šalyje šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. žydų. Kokia yra Lietuvos žydų bendruomenė ir kokia jos vieta mūsų visuomenės gyvenime? - Iš tiesų manome, kad Lietuvoje gyvena 5 tūkst. žydų. Tai tik labai nedidelė dalis tautiečių, likusių gyvų po Antrojo pasaulinio karo. Taip pat po karo į Lietuvą atvykę nauji gyventojai aktyviai įsiliejo į mūsų valstybės ir bendruomenės gyvenimą. Nelaikome jų svetimais, tai mūsiškiai, savi žydai, tapę litvakais. Jie išmoko lietuvių kalbą, yra Lietuvos piliečiai. Manau, kad Lietuvos žydų bendruomenė yra labai aktyvi visuomeniniame gyvenime. Mūsų padėtis yra išskirtinai gera. Mūsų teisės valstybėje nepažeidžiamos, kita vertus, aktyviai siekiame, kad taip ir neatsitiktų. - Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria Lietuvos žydai? - Teigdama, kad žydai susiduria su antisemitizmu, nepasakyčiau nieko naujo. Centrinės valdžios lygiu to beveik nėra. Tačiau esama buitinio antisemitizmo ir neonacizmo - tokio, kaip holokausto neigimas, rasinės neapykantos kurstymas, pasityčiojimas iš žydų, kaip tai buvo hitlerinės okupacijos metais. Kartais tenka matyti įžeidžiamo pobūdžio karikatūrų, šūkių “Juden raus”, išpieštų svastikų. Beje, antisemitizmu laikau ir tai, kad kai kurių miestų ir miestelių komisijos bei kitos savivaldos institucijos atsisako pavadinti gatves Lietuvai nusipelniusių žydų vardais, minėti žydų gelbėtojus, netvarko masinių žudynių vietų. Tai rodo akivaizdų nusiteikimą prieš žydus. - Lietuvos žydų bendruomenė ne kartą yra nukentėjusi nuo įvairių antisemitinių išpuolių. Ar turite atsakymą, kodėl jų vis randasi?

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

F.Kukliansky: “Kaip galėjo atsitikti, kad praėjus 70 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo neturime paminklo nei aukoms, nei antinacistinio pasipriešinimo dalyviams, nei žydų gelbėtojams?” - Ne taip seniai antisemitizmas Europoje buvo agresyviai skatinamas, dėl to ir žydai buvo išžudyti. Mitams apie žydus komunistus, žydus Kristaus kankintojus ir kitokius “bloguosius žydus” išnaikinti reikia laiko. Manyčiau, kad tam būtina derinti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas. Antisemitizmas nėra atskiras reiškinys, tai viena iš neapykantos apraiškų. To demokratinėje valstybėje negali ir neturi būti.

Paraiškos tebeplaukia - Specialiam fondui Vyriausybė jau pervedė pirmuosius 3 mln. litų, kurie turėtų būti skiriami holokaustą ir sovietų terorą išgyvenusiems žydams. Kiek prašymų jau sulaukta? - Esame gavę apie 1 tūkst. prašymų. Tačiau jie tebeplaukia, todėl sunku numatyti, kiek jų bus iš viso. Gal net turėsime pratęsti paraiškų priėmimo terminą, nes kai kurie žmonės, ypač gyvenantys tolimuose kraštuose, per vėlai sužinojo, kad gali pretenduoti į kompensacijas. Šiuo metu Australijos, Kanados ir kitų šalių žiniasklaidoje skelbiame informaciją apie tai. Niekur nėra statistinių duomenų ar apskaitos, kiek galėtų būti žydų, iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusių Lietuvoje ir nukentėjusių nuo totalitarinių režimų. Todėl turime labai

sunkią užduotį juos surasti. Tačiau tikimės, kad viską padarysime laiku. Kompensacijoms išmokėti skirta neapgalvota suma. Įvairiems projektams išleidžiamos daug didesnės lėšos. Neseniai mums pristatytas Gelbėtojų alėjos projektas Jeruzalėje, Vilniuje, čia tik projekto įgyvendinimas atsieis 3,5 mln. litų. Ką jau kalbėti apie kelio tiesimą, privačių valdų išpirkimą. Viskas kainuos 7-8, o gal net 10 mln. litų. O štai visiems likusiems gyviems, Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žmonėms Vyriausybė teskyrė 3 mln. litų. Tai simbolinė suma. - Pagal įstatymą per dešimtmetį į šį fondą taip pat turės būti pervesta 125 mln. litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą. Kam konkrečiai bus naudojami šie pinigai? - Šios lėšos bus naudojamos Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams mūsų šalyje. Iš valstybės negauname jokios piniginės paramos. Todėl sieksime kompensacijos lėšomis disponuoti taip, kad užtikrintume Lietuvos žydų bendruomenės ateitį. Tačiau remsime ir projektus, kaip tai numatyta įstatyme. Kaip tik šiuo metu svarstome fondo ir Vyriausybės ateities bendradarbiavimo galimybes.

- Užsienyje gyvena gausi litvakų bendruomenė. Koks jų požiūris į mūsų šalį, santykis su ja? - Litvakų požiūris į Lietuvą yra įvairus, kaip ir įvairialypė yra litvakų bendruomenė. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikos litvakų bendruomenę sudaro žydai, iš Lietuvos išvykę iki Antrojo pasaulinio karo. Jiems mūsų šalis kartais asocijuojasi su senomis “bakūžėmis” iš tėvų pasakojimų. Taip pat jiems Lietuva - išžudytų giminių kraštas. Gausi Izraelio litvakų bendruomenė susikūrė jau po Antrojo pasaulinio karo. Ją sudaro holokaustą išgyvenę žydai ir jų vaikai bei tie, kurie išvyko iš Lietuvos sovietinės okupacijos metais. Šie litvakai bendrauja su Lietuvoje likusiais bičiuliais, nuolat seka informaciją apie šalį. Žinoma, bendruomenė bendruomenei nelygi. Tačiau litvakų akyse mūsų šalis atrodo ir gali atrodyti dar gražiau. Tereikia trupučio daugiau pastangų. - Ketinate stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais iš Lietuvos kilusiais žydais. Kodėl tai svarbu? - Mums tai svarbu dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad mes, viso pasaulio žydai, laikome save broliais ir seserimis. Taip jau yra, kad vienybė yra mūsų tautos bruožas. Be to, žydų Lietuvoje yra nedaug, todėl mums labai svarbi kitų šalių tautiečių ir tarptautinių organizacijų patirtis, pasiekimai, kultūra, paveldas, bendruomenių gyvenimas. Lietuvos žydų bendruomenė nenori būti užsidariusi, atvirkščiai nori būti atvira visiems pasaulio litvakams. Ir ne tik jiems.

Trūksta holokausto edukacijos - Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta per 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. čia gyvenusių žydų. Ar Lietuvoje pakankamai įamžintas per holokaustą žuvusių žydų atminimas? - Manau, įamžinant žuvusių žydų ir jų gelbėtojų atminimą galima padaryti daugiau. Tikrai ne taip turėtų atrodyti tokia savo mastu reikšminga žydų masinių žudynių vieta kaip Paneriai. Ji net neturi elementarios logistikos. Kaip galėjo atsitikti, kad praėjus 70 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo neturime paminklo nei aukoms, nei antinacistinio pasipriešinimo dalyviams, nei žydų gelbėtojams? Taip, deja, yra visoje Lietuvoje. Tai didelė gėda. Žmonės turi suprasti, kad per holokaustą žuvusių žydų bei jų gelbėtojų įamžinimas svarbus ne tik žydams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, jų vaikams, ateinančioms kartoms. Tai yra elementariausia holokausto edukacija. - Minint 70-ąsias Vilniaus geto sunaikinimo metines, šie metai pa-

skelbti Vilniaus geto atminimo metais. Kaip planuojama paminėti šią istorinę datą? - Nemėgstu tokių terminų, bet Vyriausybė ir savivaldybės sudarė priemonių planą. Tikėkimės, jis bus įgyvendintas. Mes, Lietuvos žydų bendruomenė, rengiame ketvirtąjį Pasaulio litvakų kongresą, skirtą Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui. Nužudytųjų atminimą minėsime visoje Lietuvoje, laukiame atvykstant litvakų iš viso pasaulio. Galime pasidžiaugti, kad Seimas ir Vyriausybė aktyviai bendradarbiauja rengiant kongresą.

Integravęsi į visuomenę - Pastaruoju metu daug kalbama apie tautinių mažumų teises. Rengiamas naujas joms skirtas įstatymas. Ar, jūsų manymu, toks specialus dokumentas tikrai reikalingas? - Dabartinio reguliavimo tikrai nepakanka, arba reikėtų keisti kitus teisės aktus. Pavyzdžiui, nustojus galioti senajam Tautinių mažumų įstatymui, žmonės negali pakeisti tautybės. Tačiau dabartinis įstatymo projektas turėtų būti labiau išdiskutuotas. Šiuo metu negalėčiau atsakyti, ar žydų bendruomenė norėtų įstatyme būti įvardyta kaip tautinė mažuma. Tautinių mažumų padėtis yra labai jautrus klausimas. Tačiau žydams jis nėra toks kraštutiniškai aktualus, nes nesame susikoncentravę kurioje nors geografinėje vietovėje, esame gerai integravęsi į visuomenę, mums nekyla problemų dėl lietuvių kalbos mokėjimo. Be abejo, norime išlaikyti savo savastį, kultūrą, paveldą, kalbą. Tam galima surasti daug galimybių. Kad ir kaip būtų, dabar mūsų nėra 200 tūkst., kaip buvo iki karo, todėl ir tautinė autonomija mums neaktuali. - Žydų bendruomenė daug kam atrodo pernelyg uždara. Kas lemia tokį požiūrį? - Nežinau, kas tai lemia, bet toks požiūris neteisingas. Mes bendraujame su visų tautybių ir religijų žmonėmis. Mielai juos kviečiame ateiti į mūsų renginius tiek bendruomenėje, tiek sinagogoje. Mūsų draugai ir ateina. Bendraujame su Katalikų ir Stačiatikių bažnyčiomis, su vietiniais musulmonais bei visų kitų konfesijų atstovais. Visiems tiesiame ranką. Lietuvos žydų bendruomenė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Žmogaus teisių koalicija, bendradarbiaujame su daugeliu valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų. Žydų gimnazijoje ir darželyje yra daug vaikų iš mišrių šeimų. Beje, mokytis priimami ir ne žydų vaikai. Tad, gerbiamieji, keiskite požiūrį į mus. Nesame uždari, tačiau niekada neištirpsime kitų tautybių jūroje, mes visada liksime žydai - su savo papročiais, religija ir tradicija.

•

2013 05 13

Dienos temos

Įvaikinimą siūlo skatinti pinigais preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Taip pat konstatuojama, kad savivaldybėse vis dar neišplėtota socialinių paslaugų vaikui bei šeimai infrastruktūra, ir tai yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurių į valstybės globą paimamų vaikų skaičius iš esmės nemažėja.

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Išmokų vaikams įstatymo pataisą, kad be tėvų globos likusį vaiką įsivaikinusioms šeimoms kas mėnesį būtų skiriama pašalpa, įregistravusi Dalia Teišerskytė įsitikinusi, jog tai taps vaikų globos namų tuštėjimo pradžia.

Nuomonės skirtingos Pataisos autorės Seimo narės D.Teišerskytės siūlymu be tėvų globos likę įvaikinti vaikai kas mėnesį gautų po 520 litų. Šiuo metu tokią išmoką kas mėnesį iki pilnametystės, o jei mokosi - ir iki 24 metų, gauna šeimose globojami vaikai. Tačiau už įvaikintus vaikus pašalpa nemokama.

Reikėtų apie 800 tūkst. litų Parlamentarė siūlo įvesti naują įvaikinimo - išmoką. Numatoma, kad įvaikintam mažamečiui iki jo pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo kas mėnesį būtų mokama keturių bazinių socialinių išmokų (viena išmoka sudaro 130 litų) dydžio pašalpa. Pretenduoti į tokias išmokas galėtų tik be tėvų globos likę įvaikinti vaikai. Per 15 metų - nuo 1997-ųjų iki 2013 metų - Lietuvoje šeimos įvaikino 1354 be tėvų globos likusius vaikus. Būtent tokios šeimos galėtų sulaukti žadamų piniginių išmokų. Kiek Lietuvoje šeimose iš viso gyvena įvaikintų vaikų ir kiek lėšų kas mėnesį jiems reikėtų atseikėti iš valstybės biudžeto, įstatymo pro-

Vaikus auginančios šeimos Seimo narės siūlomą Išmokų vaikams įstatymo pataisą vertina nevienareikšmiškai. “Kai prieš keletą metų į mūsų šeimą

mokesčių lengvatos, atsižvelgiant į šeimoje augančių vaikų skaičių. Nesvarbu, ar jie savi, ar įvaikinti. Jei įvaikintiems vaikams būtų pradėtos mokėti išmokos, tos mokesčių lengvatos turėtų būti persvarstytos”, - įsitikinęs vyras.

Laukia diskusijos Išmokų vaikams įstatymo pataisos autorė D.Teišerskytė teigė nemananti, kad įvaikintiems mažamečiams pradėjus mokėti valstybės išmokas būtų skriaudžiamos savo būrį vaikų auginančios šeimos. “Kalbu apie programą, kuria siekiama, kad neliktų vaikų globos namų. Be to, savus vaikus auginti yra

Šiuo metu valstybė neskatina įvaikinimo, tai sulaiko žmones nuo sprendimo tapti įtėviais. D.Teišerskytės manymu, visi iš globos įstaigų į šeimas paimti vaikai turėtų gauti valstybės išmokas - nesvarbu, ar jie bus tik globojami, ar įvaikinti. Romo Jurgaičio nuotrauka

jekte nenurodoma. Preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje šeimose galėtų gyventi per pusantro tūkstančio įvaikintų beglobių vaikų. Tad kol kas jų išmokoms reikėtų apie 800 tūkst. litų per mėnesį.

Valstybė sutaupytų D.Teišerskytė LŽ tvirtino, kad net ir kas mėnesį įvaikintiems vaikams mokėdama po 520 litų valstybė nuo kiekvieno jų sutaupytų po 1500 litų - tiek lėšų skiriama vaikui išlaikyti globos namuose. “Šiuo metu šalies globos įstaigose gyvena 1400 vaikų. Tad tokio po-

būdžio išmokos būtų paskata vaikus paimti į šeimas ir įsivaikinti”, - teigė išmokų įvaikintiems vaikams iniciatorė. Įgyvendinus sumanymą būtų suvienodintos sąlygos vaikus globojančioms ir įsivaikinančioms šeimoms. Seimo narė pabrėžė, kad šiuo metu sąlygos išties labai skiriasi: globėjai gauna išmokas, o įsivaikinusios šeimos negauna nieko. Tad akivaizdu, kad šiuo metu valstybė neskatina įvaikinimo proceso, tai sulaiko asmenis nuo sprendimo tapti įtėviais. D.Teišerskytė priminė, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos

atėjo gyventi du, tuomet dar mažamečiai, vaikai, ne pinigai mums buvo svarbiausia, o vaikų likimas”, - LŽ kalbėjo du našlaičius įsivaikinusi kaunietė Rita K. Moteris tarstelėjo, kad papildomi pinigai jų šeimai būtų neprošal, nes atsirastų galimybė sukaupti lėšų našlaičių ateičiai. Tačiau ji pabrėžė, kad ne visose šeimose augantys mažamečiai žino, kad yra įvaikinti. Tad išaiškėjus paslapčiai kai kuriose šeimose gali kilti nesusipratimų. Marijampolietis trijų vaikų tėvas Rolandas L. teigė negalintis pritarti siūlomai įstatymo nuostatai, nes įvaikintiems mažamečiams pradėjus mokėti pašalpas savo vaikus auginančios šeimos pasijustų diskriminuojamos. “Tiek vieniems, tiek ir kitiems taikomos pajamų

kur kas lengviau ir maloniau nei svetimą, nežinant nei kas jo gimdytojai, nei kokie jų genai ir ką jie gali iškrėsti. Nes dėl to, ką padaro savas vaikas, gali kaltinti tik save”, - tvirtino parlamentarė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo komentarų kol kas susilaiko. Anot ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėjos ryšiams su visuomene Vaidos Vincevičiūtės, pateiktą įstatymo pataisą dar reikia “išanalizuoti ir atsakingai įvertinti”. Tačiau valdininkė priminė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką piniginę paramą įsivaikinus be tėvų globos likusį vaiką įtėviai gauna. Anot V.Vincevičiūtės, jiems skiriama vienkartinė 1430 litų išmoka. Tokio pat dydžio išmoka skiriama ir kiekvienam naujagimiui.

•

Ateities specialistų dirbtuvės atvėrė duris RITA KRUŠINSKAITĖ ritak@lzinios.lt

Itin modernus Regioninis technologijų centras Alytaus kolegijos studentams suteiks galimybių išmokti dirbti su naujausiomis technologijomis.

Labiausiai domimasi atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorija. Ritos Krušinskaitės nuotrauka

Po mažiau nei pusmetį trukusios rekonstrukcijos buvusiame apleistame Alytaus kolegijos šaudyklos pastate įsikūrė 13 laboratorijų, kuriose įdiegta pati pažangiausia tarp mokymo įstaigų Lietuvoje ar net Baltijos šalyse technologinė įranga. Projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto buvo skirta per 4 mln. litų: pastato rekonstrukcijai - 1,05 mln. litų, specializuotoms laboratorijoms įrengti - 3,1 mln. litų. Regioniniame technologijų centre atnaujintos šešios buvusios ir įrengtos septynios naujos laboratorijos - Elektrotechnikos ir elektronikos, Vėjo ir saulės energijos tyrimų, Automobilių

techninės eksploatacijos, Saulės ir geoterminės energijos tyrimų, Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų, Mechatronikos, Fizikos ir medžiagų tyrimų bei bandymų. Ypač novatoriškas sprendimas - į vieną sistemą sujungti visus atsinaujinančios energijos šaltinius - vėjo, saulės, oro ir žemės. Pirmoje tokio pobūdžio laboratorijoje statybą ir atsinaujinančių energijos šaltinių inžineriją studijuojantys studentai, naudodamiesi nau-

N.Ceciulis: “Centro tikslas - rengti specialistus ateities rinkai.” jausia įranga, galės atlikti matavimus, apskaičiuoti atsinaujinančių energijos šaltinių naudą, atsipirkimo laiką ir sąnaudas. Ne mažiau įspūdingos ir sausumos transporto inžinerijos studijoms įrengtos automobilių diagnostikos, dinamikos ir variklių tyrimų bei techninės eksploatacijos laboratorijos su įranga, kuri padės suvienyti šiuolaikines automobilių plėtros tendencijas.

Alytaus kolegijos direktorė doc. Danutė Remeikienė džiaugėsi, kad studentai pagaliau turės galimybę laboratorijose gautas žinias pritaikyti praktiškai, mat įgis įgūdžių dirbdami su pačia naujausia įranga bei pažangiausiomis technologijomis. “Centro tikslas - rengti specialistus ateities rinkai, todėl užsienyje pirkome technologijas, kurių Lietuvoje nebuvo”, - teigė ir Alytaus kolegijos direktorės pavaduotojas strateginei plėtrai ir infrastruktūrai Nerijus Ceciulis. Regioninio technologijų centro vadovo technologijos mokslų daktaro Ryčio Zautros nuomone, pagaliau bus išspręstas specialistų kvalifikacijos klausimas, ir studijas baigę jauni žmonės galės iš karto įsidarbinti, nes jų pasirengimo lygis atitiks darbdavių reikalavimus. Naujojo centro laboratorijomis galės naudotis ir visos Alytaus apskrities bendrojo lavinimo bei profesinės mokyklos, įmonės galės perkvalifikuoti darbuotojus ir kartu su mokslininkais atlikti įvairius tyrimus, kurti naujas technologijas, naujus gaminius.

Trumpai SUFORMAVO VADOVYBĘ Didžiausios opozicinės partijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) - pirmininko Andriaus Kubiliaus pavaduotojų komandoje - trys nauji veidai. Šios pareigos patikėtos Seimo nariams Dainiui Kreiviui, Jurgiui Razmai ir Rimantui Dagiui. Tačiau toliau vadovauti partijos Politikos komitetui atsisakė buvęs šios organizacijos lyderis, europarlamentaras Vytautas Lands-

bergis. Savo sprendimo priežasčių europarlamentaras nepaaiškino. Bet prieš tai pateiktoje ataskaitoje nurodė, kad reikiamo partijos vadovybės dėmesio nesulaukė komiteto siūlymai dėl kovos su korupcija, įstrigo idėja teismuose įvesti tarėjų institutą, nepriimti projektai dėl visiško alkoholio reklamos uždraudimo, žlugo bandymas pakeisti Konstituciją ir pagal konservatorišką sampratą apibrėžti šeimą, parlamentarai konservatoriai nepalaikė projekto dėl vardų bei pa-

vardžių rašymo ir t. t. Vakar per TSLKD suvažiavimą patvirtinta dešimt partijos pirmininko pavaduotojų. Partijos lyderio A.Kubiliaus siūlymu pirmąja pirmininko pavaduotoja liko buvusi parlamento vadovė Irena Degutienė. Pirmininko pavaduotojais liko Valentinas Stundys, Rasa Juknevičienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Agnė Bilotaitė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Kazimieras Starkevičius. BNS, LŽ

TS-LKD suvažiavimas. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

•

2013 05 13

Lietuva ir Europa

Kyla aistros dėl migracijos Airijos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES) einant į pabaigą netikėtai aštria tapo migracijos Bendrijoje problema. Tuo metu, kai Europos Komisija (EK) siūlo geriau taikyti darbuotojų teisę į laisvą judėjimą ir įsidarbinimą, kai kurios narės ragina kuo greičiau tai riboti. Keturių ES valstybių ministrai nusiuntė laišką pirmininkaujančios Airijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrui Alanui Shatteriui, reikalaudami, kad laisvas darbuotojų judėjimas Bendrijoje būtų aptartas birželį vyksiančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime, nes jiems vis didesnį susirūpinimą kelia vadinamasis pašalpų turizmas. Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos ir Austrijos vidaus reikalų ministrai savo laiške nurodė, kad “daugybei naujųjų imigrantų reikia socialinės pagalbos juos priėmusiose šalyse, nors dažniausiai į ją jie neturi jokios teisės ir taip apsunkina juos priėmusių valstybių socialinės gerovės sistemą”. Tai kelia didelę įtampą imigrantus priėmusiose šalyse, papildomą naštą pajunta tų šalių švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos. “Nacionalinė arba ES teisė leidžia tiems, kurie tik šiais metais atvyko į kitą šalį ir dar nėra joje nei dirbę, nei mokėję mokesčių, reikalauti tam tikrų socialinių garantijų, nors sveikas protas mums sako, jog turime pasirūpinti savais, pagalbos prašančiais piliečiais”, teigiama ministrų laiške, o pirmininkaujanti Airija jau pranešė, kad svarstomi įvairūs pasiūlymai, kaip reikėtų šią problemą spręsti. Diskusijos dėl ES migracinės politi-

daviai nepakankamai gerai išmano ES taisykles, o ES piliečiai teigia nežinantys, į ką juos priėmusioje valstybėje jie galėtų kreiptis. Šiuo metu kitoje valstybėje dirba ir gyvena 9,5 mln. Europos piliečių, arba 3 proc. visos darbo jėgos. Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas komisaras Laszlo Andoras primena, kad “laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinis ES bendrosios rinkos principas”, todėl, kai nedarbas vienose šalyse gerokai didesnis nei kitose, svarbu sudaryti palankesnes sąlygas tiems, kurie norėtų dirbti kitoje valstybėje, nes darbuotojų judėjimas yra naudingas tiek valstybėms, tiek darbuotojams.

ES teisė leidžia tiems, kurie tik šiais metais atvyko į kitą šalį ir dar nėra joje nei dirbę, nei mokėję mokesčių, reikalauti tam tikrų socialinių garantijų.

Britų premjeras D.Cameronas nori riboti pašalpas atvykėliams iš kitų ES valstybių. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos kos ypač sustiprėjo, kai EK paskelbė savo siūlymus palengvinti Bendrijos narių piliečiams galimybę įsidarbinti kitose šalyse. Naujoms priemonėms dar turi pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Be to, Bendrijos šalyse rei-

kia sukurti nacionalinius informacijos centrus, kuriuose migrantai ir jų darbdaviai galėtų geriau sužinoti apie savo teises ir gautų jiems galinčią pagelbėti informaciją. Diskusija dėl migracijos kilo, vos tik

Dešinioji partija GERB, kurios vadovaujama vyriausybė atsistatydino vasarį kilus audringoms demonstracijoms, tiek pat populiari, kiek ir socialistai. GERB žada išlaikyti valstybės skolų kontrolę, o socialistai tikina didinsiantys biudžeto išlaidas ir kursiantys darbo vietas. Praėjus šešeriems metams, kai 7,3 mln. gyventojų turinti Bulgarija įstojo į ES, nepasitenkinimas šalyje aiškiai jaučiamas, nedarbas didžiausias per pasta-

ruosius aštuonerius metus, o netekę vilties žmonės ėmė trauktis iš gyvenimo vien kovo mėnesį susidegino 6 bulgarai. Rinkimų dieną nuvertusieji vyriausybę teberengė protestus, o penktadalis gyventojų nebuvo tvirtai apsisprendę, už kurią partiją balsuoti. Kai kurie rinkėjai manė, jog GERB reikia dar ketverių metų, kad ji užbaigtų tai, ką pradėjusi. “Šios partijos darbai aiškiai, matyti pastatyta daug vaikų darželių, žaidimų aikštelių, nutiesta puikių kelių”, - aiškino mokytoja Snežana Georgijeva. Į pensiją išėjęs 62 metų buvęs Sofijos policininkas Rumenas Blagojevas sakė, kad pastaruosius 20 metų Bulgarija valdoma blogai, o “žmonės neturtingi ir nusivylę”, todėl jis balsavo už socialistus. Vadovaujant GERB vyriausybei, Bulgarija išliko viena mažiausiai prasiskolinusių Bendrijos narių ir išlaikė stabilią su euru susietą savo valiutą. Tačiau šiais

Bulgarai balsavo, bet didelių permainų nesitiki.

•

R.Sikorskis - realiausias kandidatas

Rinkimai susideginimų fone Bulgarijoje kilus dideliems protestams dėl skurdo ir korupcijos, teko surengti pirmalaikius rinkimus. Tik vargu ar po jų bus aiškus nugalėtojas, todėl neturtingiausia Europos Sąjungos (ES) valstybė gali likti be veiksnios vyriausybės.

EK pasiūlė priemonių, padėsiančių geriau taikyti ES teisės aktus dėl piliečių teisės dirbti kitose Bendrijos narėse ir sudarančių galimybę tomis teisėmis lengviau naudotis, planą. Komisijos teigimu, problemų kyla dėl to, kad darb-

Tačiau šie komisaro siūlymai pateikti labai įtemptu metu. Britų premjeras Davidas Cameronas jau pranešė, jog imigrantams britų sveikatos apsaugos sistemos paslaugos ir pašalpos bus sunkiau prieinamos. Balandžio pabaigoje Šveicarija paskelbė, kad imasi priemonių imigracijai iš visų ES šalių riboti, nors šį jos pareiškimą iš karto sukritikavo ES užsienio reikalų komisarė Catherine Ashton, o L.Andoras pareiškė, kad iki šiol nė viena šalis “konkrečiai neišvardijo” vadinamojo pašalpų turizmo blogybių. Komisaras taip pat abejoja, kad atvykėliai atima darbą iš vietos žmonių.

metais prognozuojamas tik apie 1 proc. ekonomikos augimas, o vidutinis mėnesio atlyginimas tesudaro apie 400 eurų (apie 1380 litų). Boiko Borisovo vadovaujama partija susikompromitavo ir dėl neteisėto klausymosi skandalo. Vis dėlto neseniai atlikta visuomenės apklausa rodo, kad ši partija gali tikėtis 24 proc. balsų. Beveik tiek pat - 23,6 proc. - tikisi gauti ir socialistai, todėl gali būti, kad GERB išliks stipriausia Bulgarijos politinė jėga ir galės formuoti vyriausybę sudarydama koaliciją su nacionalistine partija “Ataka” ir verslui palankiu judėjimu “Bulgarija piliečiams”, kuriam vadovauja buvusi ES komisarė Meglena Kuneva. Tačiau M.Kunevos palaikymo gali siekti ir socialistai, savo partneriais jau pavertę turkų mažumos “Judėjimą už teises ir laisves”. “Nebalsuoju reguliariai, tačiau Bulgarijai žūtbūt reikia permainų, - sakė verslininkas Marinas Bojanovas. - Kaip ir daugeliui, man įgriso esantieji valdžioje pastaruosius trejus su puse metų. Balsavau už socialistus, nes jie turi programą, kuria siekiama pagerinti žmonių gyvenimą.” Tačiau šių rinkimų kampanija labiau pasižymėjo drabstymusi purvais negu politinėmis diskusijomis, todėl partijoms gali būti nelengva suformuoti kokią nors koaliciją. Nors verslas labai nepatenkintas klestinčia korupcija, B.Borisovo pastangos suvaldyti šalies skolas gali užtikrinti investuotojų palankumą. Jie dar nepamiršo, kad esant valdžioje socialistams (20052009 metais) Bulgarija išgyveno paskolų burbulą ir gilią recesiją. Kad ir kas laimėtų, vyriausybė vargu ar galės sau leisti didinti biudžeto išlaidas.

•

Lenkija gauna vis daugiau signalų, kad jos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis gali rimtai mąstyti apie visos Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovo postą. Po kitais metais vyksiančių Europos Parlamento rinkimų keisis ir svarbiausi ES vadovai - Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Europos prezidentas Hermanas van Rompuy ir diplomatijos vadovė Catherin Ashton. Jau kelios savaitės tarp galimų kandidatų į šias atsakingas pareigas minimi ir du lenkai - premjeras Donaldas Tuskas bei užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Europos reformų centro analitikas Hugo Bradly rašo, kad Lenkijos ministras net yra favoritas tarp kandidatų, galinčių užimti užsienio reikalų komisaro postą, tačiau jis jį gautų tik tuomet, jei D.Tuskas nesiektų Europos Komisijos pirmininko pareigų. Kol kas Lenkijos ministras pirmininkas aiškina tokių planų neturintis. Tą patį kartoja ir jo komanda, o tai lenkams leidžia tikėtis, kad R.Sikorskis iš tiesų taps pagrindiniu kandidatu į ES užsienio reikalų komisaro postą. Lenkijos Seimo užsienio reikalų komisijos pirmininkas Grzegorzas Schetyna mano, kad R.Sikorskis tikrai vertas pakeisti C.Ashton ir jis būtų geras užsienio reikalų komisaras. “Tai žmogus, žvelgiantis toli į priekį, jis gerai žinomas ir Europoje, ir pasaulyje. Jo kvalifikacija tokia, kad kandidatūrą galima rimtai svarstyti. Nėra abejonių, kad Lenkija privalo siekti svarbiausių postų Bendrijoje”, - sakė G.Schetyna.

Į klausimą, ar Lietuvai naudinga, kad R.Sikorskis taptų ES užsienio reikalų komisaru, dar reikės atsakyti. Tokios pat nuomonės yra ir europarlamentaras Wojciechas Olejniczakas, teigiantis, kad lenkai gali ir turi užimti svarbiausius postus ES struktūrose. Tačiau, jo nuomone, kad taip būtų, labiau turėtų pasistengti Lenkijos vyriausybė. “Radoslawo Sikorskio pozicijos Europoje stiprios, tačiau tai yra jo šalyje užimamos pozicijos išdava. Tarptautinėje arenoje Lenkija turėtų labiau parodyti, jog yra suinteresuota, kad jis taptų Bendrijos užsienio reikalų komisaru”, - sakė W.Olejniczakas.

•

“The Irish Times”, Reuters, EK, BNS, Wprost, LŽ

2013 05 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

JAV vėl spaudžia “persikrovimo” mygtuką AIDANAS PRALEIKA a.praleika@lzinios.lt

Per JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry vizitą į Maskvą daugiausia buvo kalbama apie Sirijos konflikto sureguliavimą. Ši tema pasirinkta pirmiausia dėl to, kad tai vienas iš retų sąlyčio taškų, galbūt leisiančių pagerinti pašlijusius santykius. Pirmosios prezidento kadencijos pradžioje Barackas Obama nusiuntė į Rusiją tuometinę valstybės sekretorę Hillary Clinton, nešiną “perkrovos” mygtuku - naujų, šiltesnių santykių simboliu. Nieko doro iš to neišėjo. Priešingai, JAV ir Rusijos santykiai tik pablogėjo. Kai kas net tvirtino, kad blogesnių santykių nebūta nuo šaltojo karo laikų.

Spinduliavo geranoriškumą

J.Kerry siekia Rusijos pagalbos sprendžiant Sirijoje nesibaigiantį konfliktą.

Ir štai B.Obama vėl siekia geresnių santykių su Maskva. Šį kartą J.Kerry nevežė jokių mygtukų, bet visa savo esybe demonstravo, kad jo vizitas draugiškumo ženklas. JAV diplomatijos vadovas nė žodeliu neužsiminė net apie mažiausią smulkmeną, kartinančią dvišalius santykius, nors JAV delegacijai teko 3 valandas laukti, kol ją priėmė Vladimiras Putinas. J.Kerry “nepalaužė” ir tai, kad per pokalbį Rusijos prezidentas atrodė išsiblaškęs ir vis sukiojo rankose rašiklį. Net susitikęs su nevyriausybinių organizacijų atstovais J.Kerry nekritikavo Rusijos vadovybės, nors žmogaus teisės Rusijoje - viena svarbiausių ilgalaikių dvišalių santykių temų.

JAV ir Rusija nori sureguliuoti Sirijos konfliktą, tačiau to siekia skirtingais būdais. Ir tai bene vienintelis klausimas, kuriuo Vašingtono ir Maskvos interesai sutampa, todėl jis ir buvo iškeltas per J.Kerry vizitą. Kad tai bus daroma, buvo aišku jau perrinkus B.Obamą antrai kadencijai. Todėl nenuostabu, kad J.Kerry kalboje nuolat skambėjo žodis “Sirija”, nors V.Putinas šio žodžio nepaminėjo nė karto. J.Kerry visiškai pakako to, kad Rusija sutiko su jo iniciatyva pamėginti susodinti prie derybų stalo konfrontuojančias šalis. To užteko, kad J.Kerry skelbtų apie savo misijos sėkmę. Bet tai - ir Rusijos sėkmė. V.Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas galėjo nieko net nesakydami rodyti pasauliui: “Matote? Be mūsų niekas niekur nebus išspręsta.”

Atšilimo belaukiant Apie Siriją kalbėjo ir Sočyje viešėdamas britų premjeras Davidas Cameronas. Susitikęs su V.Putinu jis taip pat nelietė nemalonių temų, nors dar neseniai iš D.Camerono lūpų skambėjo žodžiai: “Sirijos žmonių kraujo yra ant Rusijos ir Kinijos rankų.” Šį kartą D.Cameronas net pasiūlė pagalbą užtikrinant Sočio olimpiados saugumą. Per J.Kerry vizitą dar buvo sutarta ne tik derėtis dėl Sirijos. Baigiami rengti dokumentai, kurie guls ant stalo, kai V.Putinas ir B.Obama atvyks į G8 viršūnių susitikimą Šiaurės Airijoje. Siūlomos 5 temos: dėl pasitikėjimo kibernetinėje

Vašingtonas ir Londonas ištiesė Maskvai taikos pypkę taip paglostydami jos labai vertinamą didžiavalstybinę savimeilę. O kaipgi Sirija? Tačiau pasiektas susitarimas sunkiai įgyvendinamas. Jau pasirodė neįvardytų Rusijos diplomatų komentarų, kad įgyvendinti susitarimą per numatytą laikotarpį tikrai nepavyks - kol kas niekas neturi žalio supratimo, kaip susodinti prie vieno stalo Basharą al Assadą ir sukilėlius. Matyt, sirams dar teks pakariauti, kol Vašingtonas ir Maskva sugalvos ką nors konkretaus. O tai, kad Maskva patvirtino užbaigsianti priešlėktuvinės gynybos kompleksų tiekimo sutartį, vargiai paskatins geriau ginkluotą režimą veltis į kokias nors derybas. Ginkluotas rusiškais S-300 komp-

Nedideliame Turkijos miestelyje prie Sirijos sienos sprogo du sprogmenų prikrauti automobiliai. Žuvo 46 žmonės, apie 100 buvo sužeista.

Nepaisydama Talibano smurto, buvusio Pakistano premjero Nawazo Sharifo partija laimėjo istorinius rinkimus ir pakvietė visas partijas drauge spręsti šalies problemų.

Maždaug 60 tūkst. gyventojų turintis Reichanlio miestas yra vos už kelių kilometrų nuo pagrindinės sienos perėjos į Siriją posto. Šeštadienį netikėtai nugriaudėjo sprogimas prie miesto rotušės, o po 15 minučių - prie pašto. Tuo metu miesto gatvės buvo pilnos žmonių. Netrukus paaiškėjo, kad susprogdinti du užminuoti automobiliai ir kad gerokai apgriauta miesto rotušė. Į sprogimų vietas atskubėjo greitosios pagalbos mašinos. Kai naktį po tragedijos ligoninėje mirė trys žmonės, aukų padaugėjo iki 46. Dar apie 50 sužeistųjų tebegydoma ligoninėse. Sprogimai Turkijos mieste nugriaudėjo tuo metu, kai Ankara vis karingiau

N.Sharifas laimėjo rinkimus Talibanui žudant žmones. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

nes Pakistane didelė energetikos krizė, elektros nebūna iki 20 valandų per dieną. Naujajai vyriausybei taip pat teks laimėti “karą su teroru” ir įsigalėjusia korupcija. “Gerai, jei N.Sharifas veiks greitai, o jei ne - krizė tik aštrės, kritikos daugės”, - po rinkimų sakė analitikas Hasanas Askari. Dukart premjeru jau buvusio N.Sharifo trečioji kadencija prasidės tik tada, kai jis susitars su politiniais varžovais dėl koalicijos. Tačiau Lahoro gatvėse jaunimas šoko su pliušiniais tigrais Musulmonių lygos simboliais, žmonės vaišino vieni kitus saldumynais, o rinkimų stebėtojai gyrė Pakistano valdžią, kad sudarė sąlygas surengti laisvus ir teisingus rinkimus. Tai lėmė beveik 60

leksais B.al Assadas galės pamiršti tokius nemalonius dalykus kaip tarptautinė oro erdvės kontrolė, neskraidymo zonos ir netgi blogiausią variantą - užsienio valstybių aviacijos smūgius.

erdvėje, bendradarbiavimo neplatinant masinio naikinimo ginklo (MNG), kovos su terorizmu, ekonominių ryšių stiprinimo ir tarpžinybinių kontaktų. Vertinti šiuos dokumentus reikėtų atsargiai, nes beveik nė vienoje iš minėtų sričių nieko nepasiekta. Tik dėl MNG temos galėtų sutarti ir vilkas su kiškiu. Vašingtonas ir Londonas ištiesė Maskvai taikos pypkę taip paglostydami jos labai vertinamą didžiavalstybinę savimeilę. Dabartinis JAV ir Jungtinės Karalystės tonas leidžia spėti, kad bent jau artimiausiu metu Rusijai kritikos nebus skirta. Žinoma, jei neatsiras naujų nesutarimų.

•

Smurtas pasiekė Turkiją

Gal trečią kartą pasiseks

Pirmą kartą Pakistano istorijoje užbaigusi visą kadenciją dabartinė šalies vyriausybė po įvykusių rinkimų perduos valdžią savo įpėdinei. Nors neoficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad nė viena partija negaus paprastos daugumos, jau aišku, jog į valdžią sugrįš per 1999 metų karinį perversmą nuverstas N.Sharifas, tačiau jam teks pradėti derybas dėl koalicinės vyriausybės suformavimo. Pagrindinio jo konkurento buvusios kriketo žvaigždės Imrano Khano partija patraukė tik vidurinę klasę ir jaunimą. N.Sharifo opozicinė centro dešiniųjų Pakistano musulmonų lyga jau užsitikrino 126 vietas 172 vietų nacionaliniame parlamente, o I.Khano partija “Pakistan Tehreek-e-Insaf” gavo 34 vietas. Šalia stovint broliui Shahbazui ir dukrai Maryam N.Sharifas jau pasakė pergalės kalbą šimtams džiūgaujančių šalininkų. “Turime dėkoti Dievui, kad suteikė man dar vieną galimybę pasitarnauti jums ir Pakistanui. Kreipiuosi į visas partijas ragindamas sėsti su manimi prie stalo ir spręsti šalies problemas”, - pirmą kartą po intensyvios rinkimų kampanijos N.Sharifas kalbėjo ramiu balsu ir žadėjo sudaryti verslui palankias sąlygas, kad greičiau atsigautų Pakistano ekonomika. Šiuo metu šaliai tai be galo svarbu,

Sirija - pretekstas

ėmė smerkti Damasko režimą. Turkijos pareigūnai dėl kraupaus išpuolio pirmiausia apkaltino Sirijos specialiąsias tarnybas bei kariuomenę. Tuo tarpu Sirija paneigė, kad už išpuolį atsakinga jos vyriausybė. Tačiau Turkijos vidaus reikalų ministras Muammeras Guleras tebemano, kad už teroro aktus atsakingos grupuotės, susijusios su Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybe. Šiuo metu jau suimti 9 žmonės - visi jie Turkijos piliečiai. Manoma, kad jie gali priklausyti vienai su Sirija susijusiai grupuotei. Šie teroro išpuoliai padidino nuogąstavimą, kad Siriją apėmęs pilietinis karas gali persimesti į gretimas valstybes, ir pirmiausia Turkija gali dar labiau įsitraukti į įvykius. Turkijoje šiuo metu apsistoję daug Sirijos politinės opozicijos lyderių ir sukilėlių vadų. Šalis yra priglaudusi šimtus tūkstančių sirų pabėgėlių, o anksčiau ėmėsi atsakomųjų veiksmų, kai jos teritorija buvo apšaudyta iš Sirijos.

proc. rinkėjų aktyvumą - didžiausią nuo 1977 metų. Nors rinkimų saugumą užtikrino daugiau kaip 600 tūkst. saugumo pajėgų narių, taip pat buvo uždarytos sienos su Afganistanu ir Iranu, per rinkimų kampaniją dėl smurto žuvo 127 žmonės. N.Sharifas buvo Pakistano premjeru 1990-1993 metais, kol nebuvo atleistas už korupciją. Vėl vyriausybės vairą į savo rankas jis paėmė 1997-1999 metais, bet paskui jį nuvertė kariškiai. Šįkart ir pats N.Sharifas, ir šeima tikisi, kad premjeru jis bus visą kadenciją. Juk precedentas jau yra.

•

AFP, “Geo”, BNS, AP, CNN-Turk, Anadolu, LŽ

Daugybės aukų pareikalavę sprogimai Reichanlio mieste gerokai išgąsdino Turkijos gyventojus.

•

2013 05 13

Verslas

Tiesiamas tiltas tarp mokslo ir verslo Atkelta iš

• 1 p.

“Jei vertybių sistema valstybėje nebus iškreipta kaip šiandien, viskas turėtų klostysis gerai, tačiau procesas bus ilgas”, - prognozavo jis. Vien Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre planuojama sukurti 40 naujų darbo vietų, o visame Saulėtekio slėnyje jų turėtų susidaryti gerokai daugiau. Joms užpildyti, G.Valušio manymu, šalies specialistų turėtų pakakti. “Europa išgyvena keistą laikotarpį, o Lietuva yra jos dalis. Europoje pastebima keista tendencija studijuoti vadybą, ir inžineriniai specialistai tarsi pasitraukia į antrą planą. Džiugina tai, kad fizikų potencialas Lietuvoje yra labai geras, esama daug gražaus ir gabaus jaunimo. Todėl nemanau, kad šių žmonių trūks. Tik išlieka klausimas, ar pavyks juos išlaikyti”, - sakė profesorius.

Kai kalbame apie aukštąsias technologijas, Slėnio sąvoka asocijuojasi su Silicio slėniu (Silicon Valley), įsikūrusiu Kalifornijoje, JAV, kuris išaugino daug garsių bendrovių, tokių kaip “Intel”, “Apple”, “Hewlett-Packard” ir kt. Jų verslo sėkmė ir aukštųjų technologijų plėtra tapo įkvepiančiu pavyzdžiu daugeliui valstybių, kurios negali remtis turimais gamtos ištekliais ar sunkiąja pramone, bet stengiasi orientuotis į gaminius, reikalaujančius aukštos kvalifikacijos ir kruopščių darbo rankų bei modernių technologijų. Apie Saulėtekio slėnį LŽ sutiko papasakoti šio Slėnio didžiojo projekto (Major Project) “Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas” mokslinis vadovas, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius Gintaras Valušis.

Investicijų oazė

Galima tikėtis proveržio “Saulėtekio slėnis išskirtinis tuo, kad čia sukoncentruota didžioji dalis viso pasaulyje pripažinto Lietuvos mokslinio potencialo, čia gyvos mokslinės tradicijos, vyksta intensyvus tarptautinis bendradarbiavimas. Tačiau iki Slėnio kūrimo technologinės infrastruktūros nebuvo, ir tai pagrindinė kliūtis siekiant išlaikyti pozicijas intensyvioje tarptautinėje mokslinėje konkurencinėje kovoje bei tiesiant tiltus tarp mokslo ir šalies ar užsienio verslo”, - sakė G.Valušis. Anot pašnekovo, atsiradus galimybėms, kokių Lietuvos mokslininkai dar nėra turėję, galima tikėtis ir mokslinio proveržio, ir naujo kokybinio šuolio aukštųjų technologijų verslo raidoje. Paklaustas, kodėl plėsti mokslo galimybes pasirinktas būtent Slėnio modelis, G.Valušis paaiškino, kad technologiniai įrenginiai kainuoja milijonus litų, o joks atskiras mokslinis projektas ar institucija į tokio dydžio paramą pretenduoti negali. Projektams paprastai skiriama iki 300 tūkst. litų parama, kurios pakanka vos vienam nedideliam moksliniam prietaisui įsigyti. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama Slėniui kurti yra kur kas didesnė. Pavyzdžiui, projekto “Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas” vertė yra beveik 239 mln. litų.

Paskatins bendradarbiavimą Kaip teigė G.Valušis, mokslo ir verslo partnerystė dėl nepakankamų tech-

G.Valušis: “Iki šiol mokslo ir verslo partnerystė strigo dėl ribotų mokslininkų galimybių įgyvendinti verslininkų pageidavimus, tačiau situacija turėtų pasikeisti.” nologinių galimybių iki šiol strigo. “Įsivaizduokite, verslui reikia gaminio su tam tikrais parametrais, jis rezultato tikisi iš karto, o mokslas dėl technologijų stokos pageidavimų įgyvendinti negali”, - paaiškino jis. Šiuo metu su mokslu itin aktyviai bendradarbiauja lazerių pramonė, kuri yra šalies lazerių mokslo kūdikis. Lazerinės technologijos ne tik orientuojasi į naujų lazerių kūrimą, bet ir atranda naujas lazerių taikymo sritis, tokias kaip metalų apdorojimas. Pastaruoju metu taip pat kuriama saulės energetikos pramonė, kuriai technologinės naujovės yra įdomios ir reikalingos. O šalies aukštųjų technologijų pasididžiavimu, anot pašnekovo, galima laikyti biotechnologijos įmones. “Jei verslo nėra, tenka jį susikurti”, - sakė G.Valušis. Jis įsitikinęs, kad

Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre jau veikia dalis Saulėtekio slėniui priklausančios įrangos. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Saulėtekio slėnis skatins naujų įmonių kūrimą, esą jau dabar pastebima šio proceso apraiškų. Atsiradus infrastruktūrai, patirties įgiję mokslininkai patys imasi verslo ir komercializuoja mokslinius rezultatus. Kaip pavyzdį profesorius pateikė šiuo metu sėkmingai veiklą vykdančias įmones “TeraVil” ir “Ledigma”.

Bandys susigrąžinti emigrantus Paklaustas, ar įkūrus Saulėtekio slėnį iniciatyvos iš verslo pakaks, G.Valušis pabrėžė, kad problema yra daug globalesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. “Lietuva kenčia nuo masinės

emigracijos, ir tai jaučia tiek darbdaviai, tiek mokslininkai. Jauni kūrybingi ir verslūs talentai bėga iš Lietuvos turbūt ne tiek dėl materialių dalykų, kiek dėl teisybės ir pagarbos stokos. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje žmogus kaip vertybė niekada nebuvo svarbus”, - svarstė jis. Vis dėlto pašnekovas teigė neprarandąs vilties ir džiaugėsi, kad Saulėtekio slėnis jau šiandien tampa traukos centru ir dalis žmonių dėl atsirandančių naujų galimybių ketina grįžti. Be to, iš šalies išvykusius specialistus planuojama į darbo vietas Slėnyje kviesti asmeniškai.

Naujos statybos pastatų poreikis smarkiai didėja Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šių metų pradžioje pasižymėjo išskirtiniu aktyvumu - augo būsto sandorių skaičius, mažėjo laisvų komercinių patalpų, buvo plėtojami nauji projektai, didėjo nuomos kainos. Kaip teigiama nekilnojamojo turto ir pastatų priežiūros paslaugų grupės “Inreal” apžvalgoje, naujos statybos būsto rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo parduota apie 550 butų - 53 proc. daugiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais bei 7 proc. daugiau nei ketvirtąjį 2012-ųjų ketvirtį. Šiemet daugiausia naujų butų parduota Vilniuje - 550, arba 62 proc. dau-

giau nei pirmąjį 2012 metų ketvirtį. “Nors ir pradedami nauji projektai, bendra naujos statybos butų pasiūla per pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniu, susitraukė iki maždaug 2,7 tūkst. neparduotų butų, o Vilniaus naujos statybos butų rinkos mėnesio likvidumas pasiekė 6 proc. - didžiausią ribą nuo krizės pradžios”, - pranešime spaudai sakė “Inreal” Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Šiemet naujos statybos būsto rinka suaktyvėjo ir pajūrio regione. Palangoje pirmąjį ketvirtį parduoti 44 naujos statybos butai, o Neringoje - 9, arba atitinkamai 83 proc. ir daugiau nei 3 kartus daugiau nei pirmąjį 2012-ųjų ketvirtį. Verslo centrų sektoriuje laisvų patalpų likutis per pirmąjį ketvirtį mažėjo vi-

suose trijuose didmiesčiuose. Vilniuje baigiamos dviejų ir pradėtos dar trijų verslo centrų statybos, jie rinką papildys apie 40 tūkst. kvadratinių metrų nuomojamo ploto. Šiuo metu Vilniuje baigiami statyti verslo centrai yra beveik išnuomoti, o į statomus naujus bus galima įsikelti ne anksčiau kaip 2014 metais. Kaune didėja modernių verslo centrų paklausa - laisvų vietų sumažėjo iki 4,2 procento. Klaipėdoje laisvų patalpų kiekis per ketvirtį beveik nepakito, o vakansijos rodiklis išlieka didžiausias Lietuvoje - 13,7 procento. Modernių logistikos centrų vakansijos šalies didmiesčiuose pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje nedaug padidėjo, tačiau ir toliau išliko itin mažos. Vilniaus moderniuose logistikos centruose vakansijos pakilo iki 2,2

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

proc., Kaune rodiklis išliko artimas 0 proc., o Klaipėdoje laisvų patalpų rodiklis pasiekė 2,6 procento. “Pastebima jog įmonės investuoja į senos statybos gamybinių patalpų įsigijimą bei renovavimą arba statosi naujus sandėlius savo reikmėms, taip siekdamos optimizuoti nuomos išlaidas”, pažymėjo A.Antanavičius. “Inreal” analitikų teigimu, mažas laisvų patalpų likutis turėtų skatinti logistikos centrų savininkus šiek tiek kelti nuomos kainas. Kita vertus, brangstant nuomai, auga nuomininkų noras turėti nuosavą sandėlį ir taip sutaupyti nuomos išlaidas bei apsisaugoti nuo galimo kainų augimo ateityje, tad greičiausiai sandėliavimo rinkoje nuomos kainų augimas sulėtės.

•

LŽ, BNS

G.Valušio teigimu, su aukštosiomis technologijomis dirbantis verslas orientuojasi į užsienio rinkas, todėl šiuo metu beveik visus savo produktus ir paslaugas eksportuoja. Tokia tendencija numatoma ir įkūrus Saulėtekio slėnį, nes Lietuvos rinka, kaip paaiškino pašnekovas, yra tiesiog per maža. Saulėtekio slėnis, kaip tikimasi, ne tik didins eksportą, bet ir pritrauks užsienio investicijų. Pašnekovas net tarsteli, kad Lietuva galėtų tapti investicijų oaze, ir tai gerokai paspartintų ekonomikos augimą. Bet tam esą reikia palankaus investicinio klimato, kuris, kaip pabrėžė jis, priklauso nuo politikų sprendimų. “Vienos kitos stambios bendrovės atėjimas ar investicijos mažai valstybei reiškia labai daug - jos sukuria daugybę darbo vietų, infrastruktūrą. Įgyvendinant projektus suburiami inžinieriai ir konstruktoriai, kurių užsakymus vykdo gamyklos. Jie vysto technologijas ir pritraukia užsakymų. Galiausiai specialistams reikia biurų, kuriuos kažkas valo. Kitaip tariant, pradeda suktis didžiulis mechanizmas, varantis ekonomiką”, - aiškino G.Valušis. Jis pabrėžė, kad Saulėtekio slėnio projektas yra infrastruktūros, o ne verslo projektas. Tačiau struktūrinės investicijos gali duoti ir apčiuopiamos finansinės naudos. “Konkretus pavyzdys galėtų būti Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos skyrius, kuris per pastaruosius trejus metus gavo 2,3 mln. litų ES paramos, o šio skyriaus mokslininkai per tą patį laikotarpį laimėjo įvairių projektų, kurių vertė daugiau nei 4 mln. litų. Daug kas priklauso nuo žmonių talento ir noro dirbti”, - sakė jis.

1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų

3,4528 2,6487 2,6655 3,0479 2,6254 2,7884 4,3128 1,3369

+0,8268% -0,8554% +0,8235% +0,1943% -0,6742% +0,7095% +0,1720%

10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 05 13, LB

4,6325 4,0882 1,1769 2,2381 2,6208 1,7532 4,9323 2,1710 4,5669 8,3501 8,4656 4,0335 1,4727 3,2659

-0,0022% +0,1223% -0,1360% +0,2726% -1,4805% +0,8271% +0,0061% +0,8245% -0,0635% -0,2395% +0,3485% -0,2454% +0,4074% +0,8237%

2013 05 13

Verslas

Lietuviai klonuoja užsienio verslo sėkmę tinklų, šalyje plečiamų ir tradiciniu, ir franšizės būdu. Kaip pasakojo “Coffee Inn” bendraturtis, komunikacijos ir įvaizdžio vadovas Nidas Kiuberis, nuosavas kavinių tinklas veikia ir yra plečiamas Vilniuje bei Kaune, o kituose miestuose vystomas franšizių pagrindu. Šiuo principu jau veikia kavinės Šiauliuose ir Klaipėdoje, neseniai veiklą pradėjo kavinė Druskininkuose. N.Kiuberis pabrėžė, kad sprendimą plėsti tinklą franšizių pagrindu lėmė kertinis kompanijos tikslas ne tik pardavinėti gerą kavą, bet ir atlikti socialinės erdvės funkciją. “Mes stengiamės būti lokalūs, o per nuotolį užtikrinti aktyvaus vietinio gyvenimo neįmanoma. Mano įsitikinimu, tai turi daryti žmogus, kuris gyvena, kvėpuoja tuo miestu, supranta jį kaip nuluptą”, - paaiškino pašnekovas. Jo teigimu, kavinių tinklas yra gavęs nemažai užklausų dėl franšizių ir kituose miestuose, tačiau į juos aklai nesiveržia, esą svarbiausia - matyti ilgalaikę perspektyvą. “Nenorime žmonėms uždėti rožinių akinių. Mes patys galime gana tiksliai numatyti, ar franšizės pirkėjas tame mieste klestės, ar vargs ir galiausiai jos atsisakys. O juk to nereikia nei mūsų prekės ženklui, nei tam žmogui”, - sakė “Coffee Inn” vadovas. Nors lietuviai dažniau renkasi užsienio kompanijų franšizes, N.Kiuberis įsitikinęs, kad vietinės kompanijos gali būti patrauklesnės dėl valdymo patogumų ir mažesnių pastangų įsilieti į rinką. “Mano manymu, pirkti atsitiktinį verslą, net jei jis žinomas, yra gerokai daugiau kainuojantis malonumas. Vietinis verslas labiau įsigilinęs į rinkos niuansus, turi vietinį palaikymą, be to, nėra tarpkultūrinių, korporacinių barjerų”, - svarstė jis.

LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Tikėdamiesi verslą pradėti saugiau, lietuviai vis aktyviau perka žinomų užsienio kompanijų franšizes. Ne paslaptis, kad norint sėkmingai vystyti naują verslą nepakanka vien geros idėjos - verslininkas turi rasti tinkamą verslo strategiją, užmegzti reikiamus ryšius, išpopuliarinti prekės ženklą ir pan. Įsigydamas jau egzistuojančio verslo franšizę jis gali tikėtis, kad šie darbai pradėti ir belieka juos protingai tęsti. Kartu su verslu gaunami saugikliai lietuvius vis dažniau paskatina savo verslumą realizuoti franšizės pagrindu veikiančiame versle.

Perka verslą su patirtimi Franšizės yra tarytum sėkmingo verslo klonai, nes jos dažniausiai kuriamos išbandyto verslo pagrindu - taip šį verslo modelį apibūdino įmonės “Advanced Advice” direktorius Ilja Malkinas. Už apibrėžtą mokestį nusipirkęs franšizę verslininkas gauna galimybę pradėti verslą naudodamasis jau sukaupta patirtimi. “Prisijungęs prie franšizės tinklo naujas jos gavėjas per trumpą laiką perima visas žinias ir technologijas, kurias franšizės davėjas ir jau esami gavėjai kaupė nuo pat verslo įkūrimo. Naujas franšizės gavėjas galės išvengti verslo pradžiai būdingų klaidų, gaus priėjimą prie jau patikrintų tiekėjų, išplėtotų darbo metodų. Tai iš esmės sumažina bankroto tikimybę ir potencialius nuostolius, kurie galėtų atsirasti dėl nepatyrimo”, - sakė I.Malkinas. Be to, kaip pabrėžė pašnekovas, kiekvienas prie franšizės tinklo prisijungęs asmuo iš karto gali naudotis prekių ir paslaugų tiekimo, rinkodaros masto ekonomijos pranašumais. Plėtodamas nuosavą verslą verslininkas per trumpą laiką tokio pat sąnaudų ir naudos santykio gauti negalėtų. Tačiau Nerijus Mačiulis, banko “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas, pabrėžė, kad absoliutinti franšizės būdu veikiančio verslo sėkmės nereikėtų. “Franšizės verslas priklauso nuo daugybės aplinkybių: pirmiausia nuo sąlygų, taip pat kainos, už kurią verslininkas gauna teisę vykdyti veiklą. Kartais franšizės kaina yra fiksuota, kartais už ją mokamas nustatytas mokestis ir dalis apyvartos. Tai reiškia, kad sėkmė priklauso nuo to, kiek klientų pavyksta pritraukti”, - sakė jis. Pašnekovas pridūrė, kad verslo sėkmė užsienio rinkose dar nereiškia, kad jis pasiteisins ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, masto ekonomijos dėsnis gali būti ne-

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

pakankamas, jei nesusidaro reikiamas prekės ar paslaugos vartotojų skaičius.

Prabudo ir smulkieji verslininkai Susidomėjimas franšizėmis, kaip teigė I.Malkinas, nuolatos didėja. “Daugėja ne tik besidominčiųjų, bet ir perkančiųjų franšizes. Lietuvoje istoriškai susiklostė situacija, kai didžiąją dalį rinkoje esančių franšizių valdo didesnės kompanijos, o smulkiųjų verslininkų, perkančių franšizes, palyginti nedaug. Džiugu, kad pastaruoju metu smulkiųjų franšizės gavėjų pradėjo daugėti”, sakė pašnekovas. Jo manymu, susidomėjimo augimui įtakos turi bręstanti verslo bendruomenė ir didesnis jos pasitikėjimas pasaulinėmis tendencijomis, aktyvus edukacinis darbas šioje srityje. Rezultatų davė ir kelerius metus trukęs aktyvus Lietuvos populiarinimas. “Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinka gana maža, ji užsieniui pristatinėjama kartu su Latvija kaip bendra ir turinti didesnę apimtį. Pastebima, kad Vakarų Europos, Australijos ir Azijos franšizės davėjai Lietuvą ir Latviją vertina ne tik kaip įdomias rinkas jų franšizėms parduoti, bet ir kaip strateginę teritoriją plėtrai į Baltarusiją ir Ukrainą”, - sakė I.Malkinas.

Patarimai per penkias minutes Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurto tinklo “Remax” franšizę nusipirkęs Nerijus Lungys pasakojo, kad prieš tai nuo 2007 metų vadovavo nuosavam verslui. Tačiau supratęs, kad bendrovės sėkmė nėra ilgalaikė, ėmė dairytis naujų verslo krypčių. “Nekilnojamojo turto (NT) sritis masino jau kurį laiką, nes mano asme-

N.Kiuberis: “Mano manymu, pirkti atsitiktinį verslą, net jei jis žinomas, yra gerokai daugiau kainuojantis malonumas.” ninės žinios ir įgūdžiai šiam verslui labai tinka. Tačiau nerti stačia galva į nežinomą rinką nesinorėjo, juolab kad prastų pavyzdžių, kaip nereikia daryti verslo Lietuvos NT rinkoje, buvo ir dar yra labai daug”, - pasakojo pašnekovas. Apsvarstęs daugelį verslo idėjų N.Lungys vis dėlto nusprendė įsigyti “Remax” franšizę. Sprendimą priimti paskatino 2012 metų pabaigoje Vilniuje vykusi franšizių mugė. Jau po kelių mėnesių, gavęs visus rūpimus atsakymus apie verslo modelį, verslininkas pasirašė sutartį. “Prieš ateidamas į NT sritį apsvarsčiau daug kitų įvairių verslo idėjų, tačiau nė viena jų neišvydo dienos šviesos, nes bankrutavo - laimei, tik popieriaus lape. Būdamas verslus, tačiau racionalus norėjau rasti tokią sritį, kuri būtų

verta brangiausio, ką turiu, - mano laiko investicijos”, - paaiškino jis. N.Lungys patikino, kad verslo modelį perprato labai greitai, vos per kelis mėnesius - per šį laikotarpį sakė gavęs daug informacijos iš franšizės pardavėjo, kompanijos knygos, internetinių mokymų, apimančių 10 tūkst. valandų filmuotos medžiagos. “Žinau, kad kilus bet kokiam verslo klausimui reikalingą atsakymą gausiu per penkias minutes iš kurio nors savo kolegų kituose “Remax” biuruose. To neturėjau šešerius metus vystydamas savo ankstesnį verslą, kurio sėkmei pasiekti reikėjo ilgo bandymų ir klaidų kelio”, - sakė N.Lungys.

Leidžia veikti lokaliai Kavinių tinklas “Coffee Inn” yra vienas iš nedaugelio lietuviško kapitalo

Neįvertina perspektyvų I.Malkino teigimu, daugiausia franšizės pagrindu kuriamos prekybos apranga, avalyne, kosmetika ir papuošalais, taip pat viešojo maitinimo ir paslaugų galutiniam vartotojui įmonės. Anot jo, taip pat pastebima tendencija, kad verslininkai domisi franšizėmis, kurios siūlo inovatyvius klientų aptarnavimo būdus ar nestandartinius produktus iš pirmo žvilgsnio užpildytose verslo nišose, pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektoriuje. Gana didelio susidomėjimo sulaukia ir viso pasaulio mastu žinomos franšizės, tokios kaip “Burger King” ar “Subway”. Be to, pastaruoju metu ėmė populiarėti tarptautinės franšizės, teikiančios “verslas verslui” paslaugas, pavyzdžiui, mokymus, vadybos konsultacijas ar apskaitą. “Deja, Lietuvoje vis dar yra verslininkų, kurie vadovaujasi principu “pasidaryk pats” ir neįžvelgia ilgalaikės franšizės vertės, už kurią būtų pasiruošę mokėti pinigus”, - apgailestavo I.Malkinas.

•

“Sodra” atskleidžia savo statistiką KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Praėjusią savaitę pradėjęs veikti Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodra”) statistinės informacijos portalas atvira.sodra.lt visuomenei pateikia aiškią ir vaizdžią informaciją apie pagrindinius statistinius “Sodros” veiklos rodiklius ir tendencijas. “Turėsime dar vieną įrankį, kuris padės žmonėms patiems nuspręsti, kuo jie labiau pasitiki. Jau anks-

čiau buvo pristatyta pensijų skaičiuoklė - gera ji ar bloga, bet žmonės gali orientuotis, kokio dydžio pensijos tikėtis. “Sodros” statistinių duomenų portalas - dar viena priemonė, kuri bus ypač vertinga analitikams, studentams, žiniasklaidai ir visiems, kurie domisi socialine tematika”, - spaudos konferencijoje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Audrius Bitinas. “Kuo tiksliau visuomenė žinos apie valstybinį socialinį draudimą, tuo lengviau bus dirbti ir mums”, - pabrėžė ir “Sodros” direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Nuo A iki Z “Sodros” direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis žurnalistams tiesiogiai demonstravo, kaip naudotis interneto portalu. Fondo veiklos statistika pateikiama keliais pjūviais: biudžetas, pensijos, išmokos, draudėjai, apdraustieji. Kiekviename jų - grafiškai pavaizduoti rodikliai pagal pasirinktą laikotarpį arba brėžiamos tendencijos per ilgesnį laiką. Kol kas pateikta tik pastarųjų 3-5 metų informacija, tačiau ji bus nuolat papildoma ir kiekvieno mėnesio 20 dieną atnaujinama ir ankstesnių, ir vėlesnių metų duomenimis. Tie, kurie “Sodros” pateikiamus rodiklius nori analizuoti nuodugniau, galės atsisiųsti pasirinkto

grafiko duomenų bylas. Po kiekviena diagramų grupe yra nurodytas temos rengėjas ir jo elektroninio pašto adresas, kuriuo galima teirautis išsamesnės ir konkretesnės informacijos.

Įdomioji statistika Interneto portale atvira.sodra.lt galima aptikti duomenų, kuriuos sužinoti anksčiau buvo ne visada paprasta, o dabar užtenka kelių kompiuterio pelytės spūstelėjimų, ir bus matoma pati naujausia informacija. Antai šiemet iki balandžio 20 dienos “Sodra” buvo gavusi 2142,1 mln. litų pajamų ir turėjo 2811,1 mln. litų išlaidų. Didžiausią išmokų dalį, 72,5 proc. (2039,4 mln. litų),

sudaro senatvės pensijos. Šių metų kovą pensijas gavo 1,102 mln. Lietuvos gyventojų. Didžiausia jų dalis - 598,7 tūkst. - senatvės pensininkai. Iš jų 1980 sulaukusieji daugiau nei 95-erių, tarp kurių 1520 moterų ir 470 vyrų. Tarp sulaukusiųjų tokio garbingo amžiaus senolių kovą buvo 70 pirmos grupės, 45 - antros grupės ir vienintelis trečios grupės invalidas. Beje, sausį Lietuvoje dar buvo 5 tūkst. pensininkų daugiau. Šių metų kovą motinystės pašalpas gavo 32,6 tūkst. moterų ir 3,4 tūkst. vyrų, o 2012 metų kovą - 37,4 tūkst. moterų ir 2,9 tūkst. vyrų. Radus daugiau laiko ir statistiką paanalizavus išsamiau, galima rasti tikrai daug ir įvairių įdomybių.

•

2013 05 13

Trasa

Sulaikymo aikštelėse - nusivylimo atodūsiai VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

“Rašysit ar nerašysit - niekas nepasikeis. Mūsų verslas per menkas, kad jį gintų valstybė”, dienraščiui LŽ sakė klaipėdiškis Petras Sadauskas, vienas iš šalies verslininkų, kurių įmonės savo aikštelėse saugo policijos sulaikytus automobilius. Tokių aikštelių turi visi didieji Lietuvos miestai ir rajonų centrai. Tam tikrais periodais Policijos departamentas (PD) skelbia konkursus iš nedrausmingų vairuotojų sulaikytiems automobiliams nutempti ir saugoti. Tačiau juos laimėjusios bendrovės atsiduria dvejopoje padėtyje. Sudaryta sutartis su policija lyg ir turėtų garantuoti įmonėms nuolatines pajamas, bet dėl, verslininkų nuomone, netobulų įstatymų didelės dalies tų pajamų negalima pasiimti. Mat pagal dabar galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą sulaikymo aikšteles administruojančioms bendrovėms už paslaugas privalo mokėti ne PD, o patys pažeidėjai. “Dauguma mūsų klientų neturi nei darbo, nei turto, dažnai - ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl net tuomet, kai teismas priteisia iš jų tūkstantines sumas, išieškoti pinigų nėra jokių galimybių”, - dienraščio LŽ žurnalistui pasakojo Vilniuje sulaikymo aikšteles administruojančios bendrovės “Sauda” vadovas Saulius Kundrotas.

Automobiliai nebetelpa Tačiau neišieškotos skolos - ne pats blogiausias dalykas šiuolaikiniam mūsų šalies sulaikytų automobilių saugojimo verslui. Kur kas blogiau, kad bendrovės įstatymu yra įpareigotos laikyti mašinas stovėjimo aikštelėse tol, kol jas atsiims savininkai. Jei automobilis dingtų, tai būtų traktuojama kaip vagystė, ir nuostolius turėtų padengti administratorės. Todėl sulaikymo aikštelės pamažu virsta senų automobilių kapinėmis, o jose galima aptikti ir tokių egzempliorių, kurie čia riogso po dešimt ar daugiau metų. Pavyzdžiui, šalia Minsko plento, vedančio į Vilnių, įsikūrusioje bendrovės “Sauda” aptvertoje aikštelėje dabar nuolat saugoma maždaug tūkstantis automobilių. Vieni jų čia atgabenti po avarijų, kiti pareigūnų sulaikyti už įvairius eismo taisyklių pažeidimus. Šioje teritorijoje atsiduria ir įkliuvusių kont-

Sausakimšose sulaikytų automobilių aikštelėse yra nemažai mašinų, kurių šeimininkai neatsiima jau dešimt metų. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

S.Kundrotas nusiteikęs sulaikytų automobilių aikšteles, jeigu prireiktų, plėsti nuo Vilniaus iki Šalčininkų. rabandininkų turtas - ne tik lengvosios, bet ir sunkiasvorės mašinos, kuriomis buvo vežamos kontrabandinės prekės. Aikštelėje jau seniai trūksta vietos naujiems sulaikytiems automobiliams. “Saudos” vadovo teigimu, bendrovė sprendžia problemą nuomodama vis naujus plotus. “Minsko plentas iš Vilniaus driekiasi į Šalčininkus. Šį miestą ir sostinę skiria 45 kilometrai. Juokaujame, kad kol pasieksime Šalčininkus, dar turime kur plėstis”, - šmaikštavo S.Kundrotas.

Nuostoliai verslininkams ant pečių “Saudos” sulaikytų automobilių aikštelė įsikūrusi užmiestyje, ten, kur žemės nuoma santykinai nėra brangi, todėl ir bendrovės patiriami nuostoliai nuomojant naujus plotus automobiliams, už kurių saugojimą niekas nemoka, palyginti nedideli. Daug blogiau toms administratorėms, kurių aikštelės prisiglaudusios apstatytose miestų teritorijose, - jos neturi galimybių

plėstis. Arčiau miestų centrų esančioms aikštelėms taikomas didesnis negu užmiestyje žemės nuomos tarifas, todėl saugodami savo teritorijose mašinas, kurių niekas neatsiima, verslininkai patiria ir daugiau nuostolių. Tarkime, Kauno bendrovė “Šančių autoservisas ir Ko” su laikinosios sostinės policija yra sudariusi sutartį, pagal kurią iš sulaikyto automobilio savininko įmonė gali už mašinos nutempimą reikalauti 242 litų, už saugojimą - 20 litų per parą. “Turime nemažai klientų, kurių automobiliai į aikštelę atitempti dar 2003-iaisiais ir iki šiol neatsiimti. Tokių vairuotojų skolos jau gali siekti ir po 10 tūkst. litų”, - piktinosi įmonės vadovas Arvydas Barvainis. “Šančių autoserviso ir Ko” sulaikytų automobilių aikštelės - būtent iš tokių, kurių galimybės plėstis yra ribotos. “Keisti tie dabar veikiantys norminiai aktai. Jie gina ne sąžiningą verslą, o pažeidėjus, kuriems į įstatymus numoti ranka. Bendrovėms užtektų, kad norminiuose aktuose būtų nustatytas konkretus automobilio saugojimo terminas - tarkime, pusė metų arba metai. Jei per tą laiką sulaikytos mašinos savininkas neatsirastų, jo nuosavybė galėtų būti perduota, pavyzdžiui, kad ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ši automobilį galėtų parduoti arba saugoti specialioje valstybės išlaikomoje stovėjimo aikštelėje, kaip yra Vakaruose. O pas mus visi nuostoliai užverčiami verslininkams ant pečių”, - stebėjosi A.Barvainis.

Klaipėdietis prarado viltį “Rašysit ar nerašysit - niekas nepasikeis. Mūsų verslas per menkas, kad jį gintų valstybė. Buvo daugybė pokalbių televizijoje, straipsnių laikraščiuose, susitikimų su Seimo nariais, ir niekas nepadėjo. Blogus, mūsų nuomone, įstatymus buvome apskundę ir teismams - ieškinius atmetė. Niekam neįdomios sulaikytų automobilių administratorių problemos. Čia ne Visagino atominė elektrinė ar suskystintų dujų terminalas,

Bendrovės įstatymu yra įpareigotos laikyti mašinas stovėjimo aikštelėse tol, kol jas atsiims savininkai. kur “vaikšto” šimtai milijonų. Mūsų verslas pernelyg menkas, kad valdžia juo imtų rūpintis”, - nė nebandė slėpti nusivylimo P.Sadauskas, sulaikytų mašinų aikšteles Klaipėdoje administruojančios bendrovės “Petras ir kompanija” vadovas. Jis pabrėžė, kad Lietuva tikriausiai likusi vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje automobilis teisiškai yra prilygintas nekilnojamajam turtui. “Visa esmė - registracija. Žmogaus vardu registruotas turtas negali būti atimamas be teismo sprendimo. Registruojami tik nekilnojamojo turto objektai ir au-

tomobiliai. Vienintelis būdas atimti mašiną iš savininko - teismas. Tačiau dėl sulaikytų automobilių kreiptis į jį turi teisę tik valstybė, kurios vardu mašina buvo sulaikyta. Ir net tuo atveju, jeigu automobilis būtų pripažįstamas neturinčiu šeimininko, aikštelės administratoriui jis nebūtų atiduodamas už skolą, o parduodamas per varžytynes”, mūsų šalies teisinės sistemos subtilybes dienraščiui LŽ aiškino P.Sadauskas. Verslininko žodžiais, kitose Europos Sąjungos valstybėse elgiamasi daug paprasčiau. Jei žmogus nesirūpina savo automobiliu, valdžia jį leidžia parduoti kaip bet kokį kitą daiktą - ir be jokio bylinėjimosi. “Aišku, mes, verslininkai, galime kreiptis į teismą ir prisiteisti skolą iš automobilio savininko ar valdytojo už mašinos saugojimą. Tačiau reikėtų mokėti advokatui, padengti teismo išlaidas. Skola dar padidėtų, o mes neturime jokių galimybių atsiimti net ir tos jos dalies, kuri susikaupė už mašinos saugojimą. Paimti automobilio už skolą irgi negalime - žodžiu, visiškas akligatvis”, - neslėpė apmaudo P.Sadauskas. Kai kurios valstybės institucijos, tarytum patvirtindamos klaipėdiečio verslininko nusivylimą, dienraščiui LŽ atsakė, kad apie sulaikytų automobilių aikštelių problemą net nežino. Esą valdžia pasikeitė visai neseniai, o senųjų valdininkų vietas užėmę naujieji “dar nespėjo su viskuo susipažinti”.

•

LŽ testas: kelionės tikslas ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Daugybė naujų modelių, pagamintų pagal visuotinio taupymo madą, yra gana patogūs ir ekonomiški nuvykti iš taško A į tašką B, bet “Audi SQ5” patį vairavimą paverčia kelionės tikslu. Sportinį automobilį įsivaizduoti kaip miesto visureigį nėra lengva, bet sėdus prie “Audi SQ5” vairo abejonės dėl galimų inžinerinių kompromisų išnyko. Nors automobilis didelis, vairuotojo sėdynė įtaisyta gana aukštai, prošvaisa didesnė nei daugelio šeimyninių sedanų, jis puikiai laikosi posūkiuose, o variklio ir pavarų dėžės darbas priverčia pamiršti, kad mašina sveria beveik 2 tonas.

Nejuokingas dyzelis Dar visai neseniai visureigio su dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže pavadinimas sportiniu būtų sukėlęs tik skanaus juoko, bet “Audi SQ5” dinamika ir elgesiu kelyje išties gali lygintis su mažesniais sportiniais automobiliais. Šis modelis iš “Audi” S linijos modelių yra pirmasis, išleistas su dyzeliniu varikliu ir pirmasis S raide pažymėtas Vokietijos gamintojo visureigis. 3 litrų darbo tūrio, V6 formos dyzelinio variklio su dviem turbinomis galia siekia 313 AG, o maksimalus sukimo momentas - net 650 Nm, esant 14502800 aps./min., todėl mašina iš vietos pajuda be delsimo. Prie sklandaus energijos perdavimo visiems keturiems varantiesiems ratams prisideda ir itin tiksliai veikianti 8 laipsnių automatinė “Tiptronic” pavarų dėžė. 100 km/h greitį automobilis gali pasiekti per 5,1 s. Kaip ir kitų gamintojo modelių, “Audi SQ5” galima pasirinkti vaira-

vimo stilių iš penkių - nuo ekonomiško iki sportiško. Pridėta ir šiek tiek vyriškų “žaisliukų”, pvz., pasirinkus vairavimą sportišku stiliumi įsijungia prietaisas, sustiprinantis variklio riaumojimą. Turint galvoje “Audi SQ5” galią ir dinamiką, jis naudoja stebėtinai mažai degalų. Taupiai važiuojant pakanka mažiau nei 8 l/100 km. Be to, dėl automobilio dydžio ir erdvaus salono jis yra ganėtinai praktiškas, o sportiniai modeliai paprastai tuo nepasižymi.

Nors atrodo solidus visureigis, “Audi SQ5” dinamika nenusileidžia lengvesniems sportiniams automobiliams. / Autoevolution.com nuotrauka

Konservatyvi išorė SQ5 atrodo solidžiai, bet stokoja pikantiškumo ir naujų sprendimų. Dizaineriai pakoregavo tik keletą jo išorės linijų, 3 cm sumažino prošvaisą, pridėjo S raide pažymėtų papuošimų ir standartinius 20 colių skersmens lengvo lydinio ratlankius, bet iš esmės mašina nepasikeitė. Automobilio salone taip pat svarbiausia “Audi” skiriamuoju

bruožu tapusi nepriekaištinga salono įrengimo kokybė. “Audi SQ5” - neabejotinai vienas smagiausių automobilių, kuriuos pastaruoju metu teko vairuoti, bet, kaip ir galima numanyti, jis kainuoja tikrai nepigiai. Bazinė keturiais ratais varomo “Audi SQ5” su 3 litrų darbo tūrio varikliu ir automatine pavarų dėže kaina sie-

kia 207 tūkst. litų, tačiau pridėjus beveik 11 tūkst. litų kainuojančią navigaciją, panoraminį stoglangį už 5,3 tūkst. litų, “Bang & Olufsen” garso aparatūrą už 3,7 tūkst. litų ir daug kitų keturženkles sumas kainuojančių priedų mašina jau pabrangsta iki 259 tūkst. litų. Tiek kainavo LŽ bandytas modelis, bet pasirinkus daugiau priedų kaina gali dar išaugti.

•

2013 05 13

Mokslas

Amžiaus eksperimentai lietuvio akimis MILDA KNIEŽAITĖ mildak@lzinios.lt

Trečius metus Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbantis lietuvis Mantas Stankevičius gerai žino, kad ne tik dieviškąja dalele vadinamas Higso bozonas rūpi didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos mokslininkams. Sėkmingai vykdoma daugybė projektų. Netoli Ženevos, Šveicarijoje, 100 m po žeme 27 km žiedo pavidalo tunelyje įrengtas didysis hadronų kolaideris (LHC) - atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuvas - šį vasarį buvo sustabdytas dvejiems metams. Kol bus modernizuojami LHC detektoriai, CERN požemiuose knibždės fizikų ir inžinierių, o ir viršuje turės ką veikti informacinių technologijų specialistai. Kaip tikino Vilniaus universiteto (VU) informatikos magistras M.Stankevičius, iki šiol sukauptų duomenų apdoroti ir analizuoti užteks dar trejiems metams. CERN siekiama atskleisti materijos ir visatos sandaros paslaptis, suprasti, kodėl kūnai turi masę, kodėl pasaulis sukurtas iš medžiagos, o ne antimedžiagos, kas yra vadinamoji tamsioji materija ir kas buvo visatoje per Didįjį Sprogimą. Nors lietuvių tarp tūkstančių CERN dirbančių fizikų, inžinierių, informatikų yra tik procento dalelė, mūsų fizikų veikla matoma nuo 1993 metų. Per pastarąjį dešimtmetį į LHC duomenų valdymo programas vis labiau įsitraukė ir Lietuvos informatikai, prof. Algimanto Juozapavičiaus vadovaujami VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjai bei studentai.

Informacinių technologijų specialistas M.Stankevičius per konferenciją Niujorke pristato savo mokslinį straipsnį. / Asmeninio albumo nuotraukos

Dalelių susidūrimo simuliacija grafiškai.

M.Stankevičius: “Dažnai susidaro įspūdis, kad dirbame po žeme. Mūsų miestelis yra ant žemės, iš jo viskas valdoma.” nes darbas susijęs su gausybe duomenų ir kiekviena smulkmena gali turėti įtakos. Tarsi domino efektas. Daug programuotojų ir fizikų kuria programinę įrangą CMS eksperimentui ir tą gausybę programų patys dokumentuoja. Mano užduotis sukurti automatinį įrankį, kuris surinktų visą dokumentaciją ir sudėtų į vieną vietą, kad būtų lengviau rasti informaciją, nereikėtų jos ieškoti daugelyje šaltinių. Šia tema publikavau vieną mokslinį straipsnį, taip pat esu vieno straipsnio bendraautoris.

Fizikai nesutriko - Kas palieka didžiausią įspūdį CERN? - teiravomės Manto Stankevičiaus. - Atvyksti tarsi į atskirą mokslo miestelį. CERN turi visą savo infrastruktūrą - nuo valgyklų iki greitosios pagalbos. Čia dirba ir gyvena fizikai tyrėjai, informacinių technologijų specialistai, inžinieriai, kiti darbuotojai. Kolektyvas daugiautautis. Drauge su manimi dirba ispanas, brazilas, portugalas, kolumbietis, amerikietė, graikas, suomis, bulgaras. Anksčiau dar buvo italas, kinė, keletas lietuvių. Nors visi skirtingi, daugiau kaip šimto tautybių žmonės, atmosfera labai draugiška ir nejauti jokios įtampos ar išankstinio nusistatymo. Nesvarbu, iš kur esi, jei gerai dirbi, turi galvą ant pečių - valio! Teko nusileisti ir į požemius - tikrai įspūdinga. LHC detektorius atrodo kaip penkių aukštų namas ir sveria 14 tūkst. tonų. Geležies daugiau nei reikėtų Eifelio bokštui pastatyti. Iš viso yra keturi tokie detektoriai. Kai statė tunelį, reikėjo kasti 100 metrų po žeme, kad atliekant eksperimentus būtų išvengta bet kokių trikdžių iš kosmoso, o nelaimės atveju - ir skaudesnių padarinių. Kasant tunelį kliudyta požeminė upė ir darbo tęsti buvo neįmanoma, tačiau fizikai nesutriko. Viską užšaldė skystuoju azotu, ir vasarą žolė žemės paviršiuje maždaug kilometro spinduliu buvo aprasojusi. Galiausiai upę sutramdė, ir ji prasikasė kitą vagą. Kai tik pradėjau dirbti, buvo labai įdomu, dabar viskas įprasta. Aplink matyti Alpių kalnai. Iš tikrųjų graži Šveicarijos vietovė.

Ką veiktų komentuotojai - Kokie eksperimentai vykdomiCERN? - Yra daug sėkmingai vykdomų eksperimentų, tačiau visi žino tik apie

10 iš 10 tūkstančių

Išskleistas CMS detektorius, kai LHC yra išjungtas. Koks jo dydis, galima įsivaizduoti, lyginant su geltonu sunkvežimiu, stovinčiu apačioje. Higso bozoną. Čia ne vien jo ieško. Daug projektų, susijusių su elementariųjų dalelių tyrimais, apima ir kitas fizikos sritis. Pavyzdžiui, CERN mokslininkai nemažai prisidėjo kuriant naujus medicinos diagnostikos ir gydymo metodus. Dalelių fizikos taikymo spektras yra labai platus. - Ir vis dėlto - kaip ten dėl Higso bozono? Kokios kalbos sklando, atvirai sakant, iš pirmų lūpų? - Naujausi rezultatai, išanalizavus dviem su puse karto daugiau duomenų, palyginti su pirmuoju pranešimu apie atrastą naują dalelę 2012 metų liepą, rodo, kad ji vis labiau panaši į Higso bozoną, suteikiantį elementariosioms dalelėms masę. Tačiau dar klausimas, ar ta dalelė yra vadinamojo Standartinio modelio Higso bozonas. Jei pasirodytų, kad ji - ne Higso bozonas, o kita dalelė, iki šiol neaprašyta ir nenumatyta, būtų išties įdomu. Prasiplėstų pats Standartinis elementariųjų dalelių modelis ir atsivertų dar daugiau galimybių tolesnėms paieškoms. Tačiau ilgai truks, kol bus rastas atsakymas, nes reikia išanalizuoti daugybę duomenų, kad būtų galima pasakyti tiksliai. Kalbų ir gandų sklando visokiausių. Labai dažnai naujienų portalai sutirština spalvas rašydami apie CERN atradimus. Jeigu oficiali CERN spauda parašo: “Naujoji dalelė vis labiau

panaši į Higso bozoną”, tai toli gražu nereiškia, kad rado Higso bozoną. Komentarus po tokiais straipsniais skaityti linksmiausia: “padarys juodąją skylę”, “viską susprogdins”, “pasaulio pabaiga”, “pinigų švaistymas”. Pastarasis labiausiai piktina, todėl norėčiau priminti, kad būtent CERN prieš 20 metų buvo sukurtas saitynas, kaip būdas keistis žiniomis tarp universitetų. Šalutinis CERN mokslininkų produktas, tačiau labai naudingas. Jeigu dabar saityno nebūtų, įdomu, ką veiktų komentuotojai?!

Kur velnio mašina - Esate įsitikinęs, kad nėra ko baimintis dėl CERN atliekamų eksperimentų, o ar nėra rizikinga ten dirbti? - Kažkodėl dažnai susidaro įspūdis, kad dirbame po žeme. Mūsų miestelis yra ant žemės. Iš jo viskas valdoma. O po žeme yra tunelio žiedas, dalelių greitintuvas, kuriame atliekami eksperimentai, ir labai didelis skaičiavimo centras, taip pat valdomas iš viršaus. Kai greitintuvas, ta vadinamoji velnio mašina, sukasi, ten būna labai mažai žmonių. Dabar jis yra sustabdytas ir neveiks porą metų, kol bus patobulinti ir atnaujinti detektoriai, todėl po žeme knibžda žmonių. Fizikai ir inžinieriai turi ką ten veikti. Turime ir mes - viršuje. Kai greitintuvas įjungtas, detektoriai re-

gistruoja milžinišku greičiu praskriejančias daleles, ir neįmanoma realiu laiku apdoroti duomenų. Jie yra kaupiami duomenų centruose. Kiek yra surinkta duomenų iki dabar, užteks dar trejiems metams. Toks yra nežmoniškas kiekis informacijos. Tiesiog fiziškai neįmanoma greitai jos išanalizuoti ir apdoroti.

Domino efektas - Kaip patekote į CERN ir kokį konkretų darbą ten atliekate? - Pirmą kartą dar per informatikos bakalauro studijas 2010 metais nuvykau atlikti trijų mėnesių praktikos pagal ERASMUS mainų programą. Baigiantis jai pasiūlė pretenduoti į tą pačią poziciją dirbti. Įdarbinimo procesas truko daugiau kaip mėnesį. Tuo pat metu turėjau baigti ir apginti bakalauro darbą. Galiausiai viskas susiklostė sėkmingai. Gavęs diplomą po kelių dienų išvykau į CERN ir jau nuotoliniu būdu baigiau magistro studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete. CERN dirbu CMS (Kompaktinio miuonų solenoido) eksperimento programoje. Kuriame tokius programinius įrankius, kad tiek tyrėjams, tiek kitiems informacinių technologijų specialistams būtų paprasčiau dirbti. Reikia didžiulio tikslumo, kruopštumo, pragmatiško mąstymo,

- Kiek šiuo metu yra CERN lietuvių ir ką jie veikia? - Lietuvių skaičius CERN dažnai kinta ir svyruoja nuo penkių iki dešimties. Vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja. Vyksta didelė rotacija. Dabar daugiausia lietuvių dirba informacinių technologijų srityje, tačiau yra ir vienas kitas fizikas. Lietuva nėra CERN narė, todėl lietuvių, palyginti su kitų šalių specialistais, ten dirba labai mažai. Vien nuolatinių darbuotojų CERN yra apie penkis tūkstančius, o tokių, kurie atvyksta, kaip ir mes, dirbti pagal terminuotas sutartis, būtų galima priskaičiuoti iki 10 tūkstančių. VU Matematikos ir informatikos fakultetas yra pasirašęs sutartį dėl bendradarbiavimo būtent CMS eksperimento programoje. Pirmas iš informatikų CERN dirbo Valdas Rapševičius, iki šiol palaikantis ryšius su šiuo centru. Nors visi lietuviai dirbame skirtinguose CMS eksperimento skyriuose ir skirtingus darbus, stengiamės kartu pietauti, dažnai susitinkame ir po darbo. - Po pusmečio jūsų sutartis baigsis. Kas toliau? - Jei norėčiau likti, reikėtų derinti su tų šalių, kurios yra CERN narės (tarkim, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė), universitetais, tačiau ir juose yra daug suinteresuotų čia dirbti specialistų. Konkurencija didžiulė, nes darbas labai įdomus ir pati atmosfera labai gera. Man patiko mokslinis tiriamasis darbas, todėl norėčiau grįžti į VU ir stoti į doktorantūrą. CERN įgyta patirtis pakeitė mano požiūrį ne tik į darbą, kitaip žvelgiu ir į gyvenimą.

•

2013 05 13

Kultūra

Lengvai ir greitai pagal A.Skliutauskaitę MINDAUGAS KLUSAS mklusas@lzinios.lt

Grafikės ir knygų iliustruotojos, piešėjos ir tapytojos Adasos Skliutauskaitės darbų paroda “Pokalbiai pavasarį”, atverta sostinės galerijoje AIDAS, kviečia įsižiūrėti į menininkės sekamas istorijas arba susikurti savų. A.Skliutauskaitė įžengia tarp savo drobių ir piešinių - žiūrovų dar nedaug - ir iškart imasi tvarkos: “Va, tas neapšviestas, o čia nesimato mėlynos. Ką darom? Ieškokim kompromiso.” Šviestuvai nukrypsta, kur reikia, menininkė patenkinta. Galima prisėsti ir laukiant lankytojų pasišnekėti su “Lietuvos žinių” žurnalistu. Tačiau įbėga dailininkės sūnus Mikas, klausosi šypsodamasis - ir iškilminga pokalbio didybė sujaukta. “Eik iš čia, parūkyk. Kokią miną man rodo!” - teatrališkai įsižeidžia mama. Dar fotomenininkas Audrius Zavadskis sukasi aplink, amžina parodą ir jos kaltininkę - įvykio epicentre. Prašo šypsotis. “Kai matau nuotraukas su tais visais “zubais”, man nebeįdomu žiūrėt”, - šiaušėsi prieš fotografą parodos autorė.

Anekdotas apie lengvumą Galerijos šeimininkė Birutė Patašienė pasakojo, kaip lengvai ir greitai A.Skliutauskaitė paišanti. “Pernai rengėme Adasos parodą. Paskambinome jai norėdami įspėti, jog netrukus atvažiuojame paimti kūrinių, - prisiminė B.Patašienė. - Dailininkė puolė mus stabdyti: “Nevažiuokit, dar darau vieną piešinį”. Kai galiausiai atvykome pas Adasą, toji pasigyrė: “Spėjau nupiešti du.” Giriama dėl piešinio, linijos lengvumo per parodos atidarymą A.Skliutauskaitė mestelėjo lengvą sąmojį:

“Labai mėgstu lėlių pasaulį. Jis kitoks, įdomus man”, - prisipažino kūrėja. Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Dailininkės A.Skliutauskaitės paroda “Pokalbiai pavasarį” kviečia įsižiūrėti į menininkės sekamas istorijas arba susikurti savų.

A.Skliutauskaitė: “Piešinį reikia daryti lengvai, gražiai ir greitai. Jei pavyksta - puiku, jei ne - baigta.” “Netrukus visai išskrisiu iš popieriaus.” Kažkas replikavo: “Nieko, dar yra sienos.”

Prakalbintas pavasaris Neblogas skriejančios elegancijos pavyzdys ir pastaroji paroda. Beveik visi jos darbai sukurti 2013aisiais, vos keletas atkeliavo iš praėjusiųjų. Neįtikima, pavasaris šiemet ką tik prasidėjo, o menininkė jau šitiek kartų jį kalbino. Toks pastebė-

jimas lyg tvyrantis klausimas nėmaž nesutrikdė autorės. “O aš žiemą su pavasariu kalbėjausi”, - atkirto ji. Kai kuria, apie parodą nemąsto. “Čia nieko nėra daryta specialiai parodai. Tiesiog gyvenu ir ramiai dirbu. Toks mano gyvenimo būdas”, tvirtino A.Skliutauskaitė. Pasak jos, “lengvai ir greitai” atsitinka nedažnai. Tokius kūrybos išlydžius ji linkusi vadinti Dievo dovana. “Arba sukuri greitai, o po to savaitę dvi tai-

sai, kol visiškai su peiliu nugrandai”, nusijuokė menininkė. - Piešinį reikia daryti lengvai, gražiai ir greitai. Jei pavyksta - puiku, jei ne - baigta.”

Tapyba šokio ritmu Dailininkė yra prisipažinusi, jog nuo jaunystės labai mėgo šokį. Štai ir dabar parodoje nemažai tai įrodančių darbų, ypač antroje salėje. Visą jų ciklą autorė pavadinusi “Improvizacijomis”. Regis, šokėjų figūros tuoj šoktelės iš paveikslų ir ims sukti piruetus ant galerijos grindų. “Nors mano amžius jau “nešokantis”, šokį, jo ritmą itin gerai juntu, - tikino A.Skliutauskaitė. - Ritmas yra pagrindinis bet kurio meno elementas.” Iš vieno dailininkės paveikslo

žvelgia lėlė (“Lėlė ir kėdė”, 2013). “Žinot, lėlių žvilgsnis toks - į niekur. Jūs neįsivaizduojat, kaip nelengva jį nupiešti! Dešimt kartų perpiešiau šios lėlės akytę, - prisipažino A.Skliutauskaitė. - Labai mėgstu lėlių pasaulį. Jis kitoks, įdomus man. Esu pati lėles siuvusi - tikras, ne žaislines. Jos dalyvaudavo mano parodose.” Nelengva buvo nupiešti ir greta tupinčio katino akis (“Murkis”, 2013). Ar savas gyvūnėlis, pažįstamas? “Ne, nepažįstamas. Viską piešiu iš vaizduotės, “iš piršto”. Viskas eina iš vidaus. Improvizuoju”, sakė dailininkė. Išties jos kūriniai kirbina vaizduotę, kviečia keliauti jų linijomis, kurti savas istorijas. Galbūt visai nesusijusias su tomis, kurios įkvėpė autorę.

•

Tiksintys Nomedos fotolaikrodžiai auksas ir lietuviškas sidabras. Juos neįtikimai susieja mėlynas atspalvis”, - sakė menininkė, dievažydamasi, jog jokiu “fotošopu” nesinaudojanti. Juodkalnijos kalnas pakibo virš pilies atspindžio Luaros upėje. O skalbinių segtukai iš Rokantų kaimo - virš budistų šventyklos varpelių. “Tie mediniai segtukai man atrodo ne mažiau sakralūs, nes aptraukti laiko patina”, tvirtino menininkė. Kitame “fotolaikrodyje” - keptos žuvies vaizdas ir keraminiai gėlių ornamentai. Kulinariją ir keramiką čia irgi susieja spalva. “Kaifas”, - džiaugėsi Nomeda.

MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės parodų erdvėje menininkė Nomeda Marčėnaitė pristatė parodą “Pagautas laikas”. Ne bet kokią - fotolaikrodžių. Koks tai naujadaras “fotolaikrodžiai”? - norėjosi pasiteirauti N.Marčėnaitės, kai žinia apie jos parodą ėmė sklisti internete. Ar taip ji vadinanti savo fotografijas, kuriuo nors svarbiu metu įamžinusias menininkei rūpimus objektus? Tačiau vos atsidūrus tarp Nomedos kūrinių viskas tapo aišku: ant drobės užtemptuose fotokoliažuose ji sumontavo laikrodėlius, kurių rodyklės itin subtiliai, vos pastebimai žingsniuoja per laiką.

Moteriška estetika

Įstrigusios akimirkos “Kodėl - fotografija ir laikrodis? Juk tai taip akivaizdu: pažvelgi į laikrodį, užsimerki, vėl pasižiūri - jau kita akimirka. Mes negalime sugrįžti į praeitį. Fotografija - tas pats: joje įstrigusios akimirkos nepakartosi, “Lietuvos žinioms” aiškino parodos autorė. - Šie darbai - gražus priminimas, jog mums skirta gyventi tik kartą. Reikia judėti pirmyn ir išgyventi tas akimirkas.” Fotolaikrodžius galima įsigyti, kiekvienas kainuoja 350

Dvidešimčia kūrinių N.Marčėnaitė įamžino pastarųjų penkerių šešerių metų keliones. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka litų. Įdomu, jog visi Nomedos laikrodžiai, lyg pabrėždami savo meninę prigimtį ir individualumą, rodė truputį skirtingą laiką.

Poravo pagal koloritą “Pirmiausia žiūrovai ir pirkėjai turėtų matyti meno kūrinius, o laik-

rodžiai tegul išryškės interjere”, sakė N.Marčėnaitė. Dvidešimčia kūrinių Nomeda įamžino pastarųjų penkerių šešerių metų keliones. Vaizdai - iš kelių pasaulio žemynų. Juos dailininkė daugiausia poravo pagal koloritą, tačiau surado ir netikėtų, paradoksalių gretinimų.

Tarkim, užrašas “Art” iš Kroatijos atsidūrė greta fermos vaizdo. Sugriuvusį pastatą menininkė įamžino šerkšnotą žiemos rytą. “Dėl tokio gretinimo ferma tampa meno kūriniu”, - teigė ji. Puikiai kaimynystėje jaučiasi tajų aukso lietsargis ir tirpstanti ledo lytis. “Azijos

Parodai ji iš viso sukūrė apie trisdešimt darbų. Atrado po pasaulį išbarstytas spalvas, formas, nuotaikas, parodė jų bendrystę. “Kai pradėjau komponuoti, daug fotografijų liko “už kadro”, - juokėsi menininkė. - Šiaip turėtų būti kokios nors ribos. Tačiau kai pradedu dirbti, labai sunku sustoti. Vis matau naujų kompozicijų.” Nomeda atskleidė, jog interjere jos akys visų pirma krypsta į veidrodžius ir fotografijas. Nors keliauja nemažai, namuose menininkė stengiasi būti kuo ilgiau. “Jie man labai svarbūs, namų estetika - taip pat. Manau, tai labai moteriška”, - tikino Nomeda.

•

2013 05 13

Sportas

Trumpai LIETUVĖS TRIUMFAS

Turtingiausias klubas pažemintas

Tarptautinės teniso federacijos (ITF) jaunių (iki 18 metų) “Panaceo ITF Junior Cup Villach 2013” teniso turnyro Austrijoje merginų vienetų varžybų nugalėtoja tapo pergalingai rungtyniavusi septyniolikmetė Justina Mikulskytė (ITF-142). Penktoji pagal reitingą turnyre lietuvė vienetų varžybų finale 6:4, 6:1 privertė pasiduoti šešiolikmetę Vengrijos tenisininkę Bianką Bekefi (ITF-148).

STIPRIAUSI BALTIJOJE Nuo 2005 metų rengiamuose Baltijos šalių galiūnų komandiniuose čempionatuose pergales skina tik lietuviai. Savaitgalį Vilniuje Lietuvos rinktinė - Žydrūnas Savickas, Vytautas Lalas ir Vidas Blekaitis - laimėjo net šešias rungtis iš aštuonių ir užtikrintai užėmė pirmąją vietą. Mūsiškiai surinko 37 taškus. Antri liko lenkai (28 tšk.), treti - estai (27), ketvirti - latviai (18), penkti - suomiai (10). Rąsto kėlimo rungtyje čempionato šeimininkai iškėlė 502,5 kg sveriantį rąstą ir pustrečio kilogramo pagerino nuo 2008 metų Lietuvos komandai priklausiusį planetos rekordą.

TAURĖS ETAPE - ANTRAS Vengrijoje vykusiame pirmajame 2013 metų planetos baidarių ir kanojų irklavimo taurės etape antrąją vietą tarp kanojininkų vienvietininkų 200 metrų (C-1; 200 m) nuotolyje užėmė Jevgenijus Šuklinas. Lietuvos atstovas finale sugaišo 40,15 sekundės ir pralaimėjo tik rusui Ivanui Štyliui (39,872 sek.). Trečioji vieta iš aštuonių finalo dalyvių atiteko kitam Rusijos kanojininkui Nikolajui Lipkinui (40,898 sek.). Dviviečių kanojų 1000 m (C-2; 1000 m) lenktynėse J.Šuklinas poroje su Tomu Gadeikiu buvo dešimti - 4 min. 02,300 sek.

GREIČIAUSIAS BUVO ISPANAS “Formulės-1” lenktynių Ispanijos “Grand Prix” etapą įtikinamai laimėjo “Ferrari” lenktynininkas Fernando Alonso. Iš penktosios pozicijos startavęs dukart pasaulio čempionas sekmadienį Barselonoje nepaliko vilčių savo konkurentams, šį sezoną jis iškovojo antrą pergalę. Šiemet ispanas triumfavo ir Kinijos “Grand Prix” lenktynėse, o iš viso laimėjo jau 32 etapus. Antras finišavo “Lotus” komandai atstovaujantis suomis Kimi Raikkonenas. Ant apdovanojimų pakylos užlipo ir antrasis “Ferrari” pilotas brazilas Felipe Massa, jis liko trečias. Bendrojoje įskaitoje pirmaujantis tris kartus pasaulio čempionas Sebastianas Vettelis (“RedBull - Renault”) Ispanijoje buvo ketvirtas. Bendrojoje įskaitoje S.Vettelis turi 89 taškus ir išlieka lyderis. Įkandin žengia K.Raikkonenas (85 tšk.). 72 taškus surinkęs F.Alonso bendrojoje įskaitoje pakilo į trečiąją vietą.

J.KINDERIS - SEPTINTAS Budapešte vykusiame ketvirtajame pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės varžybų etape geriausiai iš lietuvių pasirodė Justinas Kinderis. Vyrų asmeninių varžybų finale sekmadienį tarp 36 dalyvių lietuvis užėmė 7 vietą. Justinas surinko 5724 taškus. 28-ąją vietą tarp 36 moterų finalo dalyvių užėmė Lina Batulevičiūtė, surinkusi 4908 taškus. LŽ

MAŽASIS FINALAS

Vyriausias Eurolygos finalo ketverto žaidėjas Š.Jasikevičius planus penktą kartą laimėti Eurolygą priverstas atidėti ateičiai. / Reuters/Scanpix nuotraukos SAULIUS RAMOŠKA

Specialistų spėjimai, jog šių metų Eurolygos finale Londone kovos turtingiausias šio turnyro klubas Maskvos CSKA, nuėjo šuniui ant uodegos - titulą ginantys Pirėjo “Olympiakos” krepšininkai antrus metus iš eilės negailestingai smogė galingiausiai Rusijos komandai. Vėlų sekmadienio vakarą dėl Eurolygos taurės kovėsi Graikijos ir Ispanijos klubai - “Olympiakos” su Martynu Gecevičiumi bei Madrido “Real”. Bronzos medaliai įteikti Ettores Messinos treniruojamiems CSKA krepšininkams, o keturis sykius Eurolygą laimėjęs Šarūnas Jasikevičius su “Barcelona” liko prizininkų papėdėje. Mažajame finale CSKA, kurio biudžetas siekia 45 mln. eurų, vakar 74:73 šventė pergalę prieš katalonus, tačiau ji didelio džiaugsmo Rusijos ekipos žaidėjams ir treneriui nesuteikė.

Pūva nuo galvos Vietą finale CSKA komandai prognozavę krepšinio specialistai penktadienio vakarą buvo priblokš-

ti. “Olympiakos” pusfinalyje netikėtai lengvai 69:52 nukovė tragiškai žaidusią Maskvos CSKA ekipą. Pernai Pirėjo krepšininkai rusus pamokė paskutinėmis finalo sekundėmis, šiemet maskviečiai pamokyti jau pusfinalyje. 52 pelnyti taškai - blogiausias CSKA rezultatas šį sezoną. Iki šio pusfinalio CSKA Eurolygoje buvo mažiausiai pelniusi 60 taškų. “Graikijos komanda puikiai žaidė gynyboje. Varžovai mus vertė žaisti individualiai ir atakuoti taip blogai, kad buvo neįmanoma laimėti, - pripažino CSKA treniruojantis italas E.Messina. - Mums nepavyko pateisinti visų lūkesčių. Pirėjo komanda dukart iš eilės pateko į finalą - tai kelia pagarbą.” Specialistai vieningi - CSKA buvo neatpažįstama. Tai pripažino ir E.Messina. “Norėčiau prisiminti garsų priežodį: žuvis pūva nuo galvos. Ir man pirmiausia reikia pasižiūrėti į savo galvą, o jau tuomet pažvelgti, kaip pūva mano komanda”, - itin vaizdžiai tragišką nesėkmę pusfinalyje apibūdino E.Messina, pripažindamas, jog iš “Olympiakos” trenerio Georgioso Bartzoko sulaukė spyrio į užpakalį.

Maskvos CSKA - “Barcelona” 74:73 (15:12, 20:23, 24:19, 15:19). CSKA: V.Chriapa 16 tšk., S.Weemsas 14, J.Aaronas 13; “Barcelona”: J.C.Navarro 17, M.Todorovičius 11, A.Abrinesas ir A.Tomičius po 10,... Š.Jasikevičius 2.

PUSFINALIAI Maskvos CSKA - Pirėjo “Olympiakos” 52:69 (17:24, 11:16, 8:13, 16:16). CSKA: S.Weemsas 13 tšk., V.Chriapa 11, A.Kaunas ir A.Jacksonas po 7, M.Teodosičius 5 (metimai 1/9); “Olympiacos”: P.Antičius ir K.Hinesas (10 atk. kam.) po 13, V.Spanoulis ir S.Perperoglou po 8. Madrido “Real” - “Barcelona” 74:67 (11:18, 28:15, 9:18, 26:16). “Real”: F.Reyesas 17, S.Llullas 13, S.Rodriguezas 12 (9 rez. perd.), R.Fernandezas 8; “Barcelona”: M.Huertas 19, A.Tomičius 18 (12 atk. kam., 34 naud. bal.), J.Navarro 9, Š.Jasikevičius ir E.Lorbekas po 6.

Du kartus su CSKA Eurolygą laimėjęs E.Messina šio turnyro pusfinalyje dalyvavo jau dešimtą kartą ir pirmą kartą patyrė nesėkmę. Per šį pusfinalį M.Gecevičius buvo registruotas, bet ant parketo vienintelis iš dvyliktuko nepasirodė.

Siekė devinto titulo Kitame pusfinalyje santykius aiškinosi Ispanijos klubai - “Barcelona” ir “Real”. Į finalą žengė paskutinį kėlinį geriau sužaidę Madrido krepšininkai, kuriems dėl traumos negali padėti Martynas Pocius - “Real” laimėjo 74:67. Vyriausias Eurolygos finalo ketverto dalyvis Š.Jasikevičius žaidė 12 mi-

E.Messina: “Žuvis pūva nuo galvos. Ir man pirmiausia reikia pasižiūrėti į savo galvą, o jau tuomet pažvelgti, kaip pūva mano komanda.” nučių, pelnė 6 taškus (dvitaškiai 3/4, tritaškiai 0/1) ir du sykius suklydo. “Real” mus palaužė per dvi minutes”, - slogios nuotaikos neslėpė Š.Jasikevičius. Jis pripažino, jog rungtynės dėl trečiosios vietos yra visiškai nesvarbios. Sekmadienio vakarą tituluočiausia Europos komanda “Real” Londone bandė iškovoti devintąjį Eurolygos titulą. Pastarąjį kartą Eurolygos finale Madrido ekipa žaidė 1995 metais. Beje, tąkart finale įveikta “Olympiakos”, o daugiausiai prie šio triumfo prisidėjo 25 taškus pelnęs Arvydas Sabonis. Iš dabartinės “Real” sudėties nė vienas žaidėjas nėra rungtyniavęs Eurolygos finale.

•

Ketvirtas iš eilės klaipėdiečių titulas Klaipėdos “Dragūno” rankininkų dominuojamoje Lietuvos rankinio lygoje (LRL) - Artūro Juškėno ir Migliaus Astrausko auklėtiniai šeštadienį savo žiūrovų akivaizdoje rezultatu 31:21 (15:10) triumfavo prieš Alytaus “Almeidos-Stronglaso” ekipą ir ketvirtus metus iš eilės tapo čempionais. Pirmas finalo serijos rungtynes Klaipėdoje “Dragūnas” laimėjo 24:17 (11:6), antrosios Alytuje taip pat baigėsi pajūrio rankininkų pergale 30:27 (15:12). Per trečią finalo susitikimą 7 įvarčius nugalėtojams pelnė Karolis Stropus, 6 - Gražvydas Juška, 5 - Benas Petreikis, po 4 - Tadas Stankevičius ir Mindaugas Dumčius. Iš alytiškių sėkmingiausiai žaidė Justinas Šilalė (6), Robertas Paužuolis (5) ir Rokas Lastauskas (4 įv.). “Dragūnas” LRL čempionų laurų niekam neužleidžia nuo 2010 metų. Tuo metu Alytaus ekipos vyrai perrašė savo klubo istoriją - jie pirmą kartą kovojo finale ir pasipuošė sidabro medaliais. Klaipėdos ekipa šiemet surinko 31

Klaipėdos rankininkai šalies čempionatuose dominuoja nuo 2010-ųjų. LRL nuotrauka

tašką ir laimėjo LRL reguliarųjį sezoną. Ji čempionate iškovojo 15 pergalių, 1 rungtynes sužaidė lygiosiomis ir patyrė 2 pralaimėjimus. Įspūdingai reguliariajame čempionate pasirodė ir “Almeidos-Stronglaso” rankininkai, likę antri. Jie nuo dragūniečių atsiliko vos vienu tašku (30

tšk.) - 15 pergalių ir 3 pralaimėjimai. Tiesa, alytiškiams šį sezoną taip ir nepavyko įveikti klaipėdiečių: reguliariajame sezone abukart laimėjo “Dragūnas” - Klaipėdoje 24:16, Alytuje - 26:20. “Dragūno” rankininkai šį sezoną pergalėmis džiugino ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Klaipėdiečiai Europos

Iššūkio taurės varžybose sugebėjo patiesti Kipro, Moldovos, Anglijos ekipas ir šių varžybų šešioliktfinalyje palaužė 14 kartų Ukrainos čempionę Zaporožės ZTR ekipą. LRL bronzos medalius antrus metus iš eilės iškovojo Kauno “LSU-Lūšies” rankininkai. Jie mažojo finalo seriją prieš HC “Vilniaus” komandą laimėjo 2:0. Pirmąją-trečiąją vietas iškovojusioms ekipoms įteiktos išskirtinio dizaino įspūdingo dydžio taurės. Savaitgalį į kovą dėl medalių stojo ir šalies moterų ekipos. Kovoje dėl čempionių vardo praėjusio sezono sidabro medalininkės Kauno “ACME-Žalgiris” per pirmas rungtynes 43:29 (18:15) įveikė praėjusių metų bronzos savininkes Vilniaus “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” rankininkes. Kauno ekipoje rezultatyviausia buvo Simona Kazlauskaitė (12 įv.), sostinės - Inesa Verbovik (8). Mažajame finale Vilniaus “LEU Šviesa-Eglė” namie 27:31 (11:14) pralaimėjo Kauno r. “HC Garliava SMCASCADA” ekipai. Abiejose serijoje žaidžiama iki trijų pergalių.

•

LŽ

2013 05 13

Pramogos

“Biplan” meilės turą baigia Vilniuje GINTARĖ ČIULADAITĖ

Kovo mėnesį pradėjusi akustinį “Amore” koncertų turą, grupė “Biplan” savaitgalį surengė koncertus Marijampolėje ir Kaune. O šiandien, gegužės 13-ąją, jie pirmąkart muzikuos Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Per šį turą “Biplan” spėjo apvažiuoti vienuolika Lietuvos miestų ir dar keturis kartus koncertuoti Norvegijoje. Be to, kolektyvo vaikinai dar sausį susuko hitu tapusios dainos “Amore” klipą, o apibendrindamas visus renginius Maksas Melmanas LŽ sakė, kad visi pasirodymai buvo skirtingi ir romantiški.

“Meilė” ir “Amore” “Biplan” nesiskundžia, kad trūktų koncertų, tačiau į turus jie važiuoja retai. “Džiaugiuosi, kad šįkart nusprendėme rengti koncertų maratoną, tai buvo įdomi patirtis, - teigė M.Melmanas. - Daug bendravome su publika, ji buvo nuoširdi. Visuose miestuose sutikome labai įdomių žmonių.” Maksui patinka drąsūs klausytojai, tačiau kuklią publiką išjudinti jis laiko geru iššūkiu. Vis dėlto kur klausytojai labiau įsidrąsina - didmiestyje ar miestelyje, atlikėjas neišskiria: “Negalėčiau pasakyti, kad auditorija miestelyje būtinai bus kukli. Štai Širvintose koncertas truko daugiau nei dvi valandas! Pasirodymas - iš anksto nenuspėjamas, toks gyvas organizmas, kurį gali kreipti tam tikra linkme ir niekada nežinai, kaip jis atrodys”, - šypsojosi pašnekovas. “Amore” - meilės dainų turas. “Biplan” lyderis M.Melmanas neneigė, kad daugiausia klausytojų buvo moterys. “Programa romaniška, lyriška, nors paprastai esame triukšmingi vaikinai!” - teigė Maksas ir pridūrė, kad kūrinį “Jūros gilumos akių mergaitė” net dedikuoja moteriškajai lyčiai. Finalinis turo koncertas vyks gegužės 13-ąją - meilės ir deivės Mildos dieną. Paklaustas, ar grupės nariai iš naujo įsimylėjo, muzikantas ir atlikėjas juokėsi - iš tiesų per koncertą skamba ne tik “Amore”, bet ir dar vienas kūrinys lietuvišku pavadinimu

“Amore” koncertų turas “Biplan” grupei buvo smagus nuotykis ir iššūkis. Jie suskubo aplankyti ir tautiečius Norvegijoje. / Grupės albumo nuotrauka “Meilė”. “Pavasaris - laikas, kai ima šviesti saulė ir ateina šviesios mintys. Meilė yra visko variklis, net mūsų kūrybos. Be jos - niekur”, - aiškino romantiku save laikantis M.Melmanas.

Įgavo sportinę formą Baigdami turą “Biplan” pirmąkart koncertuos sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje. “Negaliu pasigirti, kad esu dažnas jos lankytojas, bet šio koncerto laukiame nerimaudami ir jaudindamiesi - brautis į tokią erdvę reikia drąsos”, - šyptelėjo Maksas prisimindamas, kad vienas turo koncertų vyko Anykščių koplyčioje. Pasak muzikanto, tokiose erdvėse ne tik akustika puiki - jos savaime diktuoja gerą atmosferą.

Kokios nuotaikos aplanko grupę turui artinantis prie pabaigos? M.Melmaną jau ėmė kamuoti nostalgija. “Liūdnoka, nes spėjome priprasti prie koncertų režimo, įgavome gerą sportinę formą”, - juokavo jis. Kolektyvas taip įsijautė į koncertų ritmą, kad įgyvendino senus planus aplankyti tautiečius Norvegijoje, ten surengė keturis pasirodymus. Maksas tikino, kad tokios mintys kaip “O Dieve, ir vėl reikės tą patį groti”, jo nepersekioja ir po visos “Amore” programos kartojimų, ir net jei klausytojai prašo atlikti “Anzelmutę”. “Tiesą sakant, šis kūrinys jau senokai dingęs iš mūsų repertuaro, bet jei prašo - mielai dainuojame. Labiausiai

man patinka kartoti “Amore” ir “Labas rytas”, - teigė muzikantas.

Sidabrinis hitas “Amore” klipas dvelkia šalčiu, mat buvo nufilmuotas dar metų pradžioje. “Žvelgdamas atgalios galiu pasakyti, kad per praėjusį laiką padarėme didelių darbų”, - tvirtino M.Melmanas. Pati daina yra antras pagal dydį hitas per grupės karjerą. Kūrinys leidžiamas radijo stočių, pakliūva į populiariausiųjų dešimtukus, jis taip pat naudojamas lietuviškos komedijos “Valentinas vienas” garso takelyje. Tačiau jos žodžiai, priedainis yra labai paprasti, atrodytų niekuo neišsiskiriantys. “Paprastumas ir yra esmė, tai raktas, dėl ko ji vykusi. Juk žodžiai “Labas rytas,

M.Melmanas: “Meilė yra visko variklis, net mūsų kūrybos. Be jos niekur.” štai ir aš” taip pat paprasti, o grojami jau penkiolika metų”, - kalbėjo dainos autorius, kuris kūrinį parašė greitai ir pats nustebęs dėl jo sėkmės. Greta ramių akustinių pasirodymų visuomet vyko ir triukšmingų “Biplan” koncertų. Maksas užsiminė, kad daugiau “Amore” turo organizuoti jie nepuls, tačiau jau yra sulaukę pasiūlymų atlikti jį dar neišbandytose vietose.

•

Koncertai VILNIUS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 15 d. 18 val. Koncertas “Vilniaus vaikai”. Dalyvauja Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos solistai ir kolektyvai: kamerinis, liaudies instrumentų, akordeonistų orkestrai, jaunučių chorai, jaunių choras “Cantica”, bigbendas ir kiti bei solistė Sandra Janušaitė (sopranas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 13 d. 20.30 val. “Rock The Ballet” 17 d. 19 val. Sezono pabaigos koncertas “Visi Karlo Orfo triumfai”. Dalyvauja Lauryna Bendžiūnaitė, Mindaugas Bargaila, Algirdas Janutas, Ramūnas Urbietis, Liudas Mikalauskas, Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras LIETUVOS KOMPOZITORIŲ SĄJUNGA 16 d. 19 val. Koncertuoja LMTA akordeonistų ansamblis: Janina Gečaitė, Romas Morkūnas, Tadas Motečius, Jonas Stonkus, Simona Šukytė, Raimonds Ungurs, Martynas Vaičekauskas, Raimondas Sviackevičius JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS 17 d. 18 val. Koncertuoja Liudas Mockūnas (saksofonas) ir Jakobas Riis (elektronika) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 14 d. 18 val. Svetainėje. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Veronika”. Dalyvauja Petro Zalansko anūkai - Liugų šeimyna 14 d. 19 val. Kiemelyje. Gyvo džiazo vakaras “Jazzuok” 15 d. 10 val. Kiemelyje. Vilniaus miesto ikimokyklinių įstaigų šventė “Mamytei, tėveliui dainuoju dainelę”, skirta Tarptautinei šeimos dienai 15 d. 18 val. Svetainėje. Vytauto Kurnicko autorinių dainų vakaras-koncertas “Dainuok, pavasari!”. Dalyvauja Gražina Skinderytė-Kurnickienė (sopranas), Aleksandras Vizbaras (fortepijonas) 15 d. 20 val. Kiemelyje. “12 INČŲ X”. Dalyvauja populiarūs DJ

16 d. 20 val. Kiemelyje. Ketvirtadienio garso takelis. Dalyvauja Jurga Šeduikytė 17 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Choreografijos mokyklos “Nuotaika” baigiamasis koncertas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 13 d. 19 val. Grupės “Biplan” akustinis koncertas “Amore” 14 d. 18 val. “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos absolventų dirigavimo egzaminas-koncertas. Dalyvauja II, III, IV klasių chorai 15 d. 17.30 val. LMTA studentų koncertas-egzaminas. Dalyvauja “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos I klasės choras, chorinio dainavimo mokyklos “Liepaitės” jaunučių choras 16 d. 19 val. Koncertuoja Mindaugas Zimkus (tenoras) ir Gitana Pečkytė-Vilkelienė (sopranas) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 14 d. 18.30 val. Vargonuoja Balys Vaitkus SALĖ “PIANO.LT” 18 d. 19 val. Koncertuoja prancūziškojo šansono ir bliuzo princesė Emma Hamilton KLUBAS “BRODVĖJUS” 15 d. 21 val. Akustinė scena: Aleksandras Belkinas (“Road Band”) ir Virgilijus Jutas (“Blues Makers”) 16 d. 21 val. Grupių “Wrong Note”, J.Narvidas ir Grigorijus Riuminas, “The Flom”, “Trys Grandai” koncertas 17 d. 21 val. Česlovas Gabalis ir grupė “Pelenai” FORUM PALACE 16 d. 19 val. Grupės “Ju-Piter” koncertas TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 17 ir 18 d. 21 val. Didžiausias Baltijos šalyse tradicinio džiazo kultūros šou su muzikos ir šokių žvaigždėmis iš viso pasaulio “Harlem 2013 Grand vakaras” LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ 17 d. 17 val. Projekto “Vilniaus Brodas gyvas” atidarymas. 18 val. Koncertas “Mes irgi augam”. Dalyvauja jauni talentingi dainuojamosios poezijos, džiazo,

15 d. 18 val. Vaikų ir jaunimo teatro studijos “Kompanija šauni” spektaklis “Bernardos Albos namai” 17 d. 17 val. Koncertas “Pavasaris su “En-den-du” 18 d. 13.30 val. Respublikinis vaikų ir jaunimo sakralinės muzikos festivalis “Lakštingala”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 18 d. 13 val. Tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas “Coliukė 2013”. I dalis 18 d. 18 val. Konkursas “TOP Model International 2013” PANEVĖŽIO CIDO ARENA 18 d. 15 val. Tarptautinis vaikų tautinių šokių ir dainų festivalis “Mes nupinsim šokių pynę”

PALANGA 17 d. - projekto “Vilniaus Brodas gyvas” atidarymas. roko atlikėjai. 20 val. Koncertas “Gėlių vaikų dainos”. Dalyvauja muzikos klubo “Vienišas vilkas” nariai 18 d. 12 val. Muzikiniai susitikimai ant V.Kernagio suoliuko. 13 val. Koncertas. “Agata” jaunieji atlikėjai su savo mokytojais. 15 val. Spektaklis “Byla Nr. 98”. 17 val. Poezijos skaitymai Brodo skaitykloje. 20 val. Koncertas. “Dainos” teatras atgimsta

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 15 d. 18 val. Koncertuoja Kotryna Kaklauskaitė (fortepijonas) ir Mykolas Bazaras (fortepijonas) 16 d. 18 val. Koncertuoja Natanas Bairakas (fortepijonas), Audrius Daučianskas (akordeonas), Stasys Makštutis (klarnetas), Monika Mašanauskaitė (fortepijonas), Beata Preisaitė (fleita), Gabrielė Sutkutė (fortepijonas), Mantas Šernius (fortepijonas), Jurgis Valiukevičius (fortepijonas), Akvilė Volbergaitė (akordeonas)

17 d. 19 val. Donatas Montvydas su koncertine programa “Norim dar!” KAUNO ŽALGIRIO ARENA 14 d. 19 val. Grupės “Debademba” koncertas 16 d. 19 val. Arinos ir Co koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 16 d. 19 val. Vera Brežneva su koncertine programa “Meilė išgelbės pasaulį” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 16 d. 18 val. Koncertuoja valstybinis choras “Vilnius” ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras “Polifonija” KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 17 d. 20 val. Du vienas kito verti projektai. GJAN&G4

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 14 d. 17 val. Simono Daukanto gimnazijos padėkos koncertas

MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 17 d. 21 val. Koncertuoja Viktoras Malinauskas (vokalas), Kęstutis Lušas (fortepijonas) ir Paulius Stonkus (kontrabosas) 18 d. 18.30 val. Andriaus Kaniavos autorinis koncertas

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ SANATORIJOS “DAINAVA” SALĖ “AUŠRINĖ” 18 d. 17 val. Koncertuoja ansamblis “Sinestesis” 18 d. 19 val. Koncertuoja ansamblis “Sinestesis”, fleitų kvartetas “112” ir Yann Le Nestour (gyvoji elektronika, Latvija-Švedija)

GARGŽDAI GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. VIII tarptautinio Gargždų muzikos festivalio pabaigos koncertas

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KOPLYČIA-KAMERINIŲ MENŲ CENTRAS 18 d. 17 val. Koncertas “Nuo baroko iki romantizmo”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”

2013 05 13

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

PARDUODA

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014.

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų). Tel. 8 679 92 65. 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

KEIČIA 2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus rajone, Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 0,26 ha namų valdą 10 km nuo Kauno, Zapiškyje (yra namo draudimas, sodas, šalia Nemunas, mokykla, darželis, kaina - 130 000 Lt, galima tartis). Tel. 8 652 04 707 Seną sodybą tarp šimtamečių ąžuolų, klevų ir liepų Anykščių r. (yra 3 ha žemės ir 1 ha miško, kaina - sutartinė). Tel. 8 673 88 624. Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008. 14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413. 12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

PASLAUGOS Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

VŠĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ SKELBIA DIEGIAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMĄ PAPILDANČIOS ATLIEKŲ SURINKIMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMO PASLAUGŲ PIRKIMO KONKURSĄ Konkursinių pasiūlymų pateikimo terminas - 2013 m. gegužės 27 d. Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. Įsakymu Nr. D1-563 patvirtinu „Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašu“. Konkurso sąlygas galite gauti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijoje“, Kareivių g. 19-133, Vilnius, arba kreipdamiesi tel. +370 5 248 4003, arba elektroniniu paštu: info@pto.lt. Užs. R-280

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“ VEIKLĄ „ASBESTINIŲ STOGŲ DANGOS KEITIMAS“ ĮGYVENDINANT PLANAVIMO BŪDU GAUTI

STATYBA IR REMONTAS Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO Vyr. matematikos, ekonomikos mokytoja, dėstytoja - darbo bet kuriame Lietuvos regione. Siūlyti ir kitus pasiūlymus. Tel. 8 608 90 098.

LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1700 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

ĮVAIRŪS Kubilo nuoma su atvežimu. Kaina - 250 Lt. Tel. 8 671 97 597. Kubilo ir garso aparatūros nuoma Jūsų šventėms (kaina - 500 Lt). Tel. 8 671 97 597. Parduodu naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt), orinius pistoletus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių, šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naudotą dviratį ir naudotą dviratįtreniruoklį (kaina - 101 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

PRANEŠIMAI

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Pavilnių saulės slėnis 28“, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311. PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Grinkiškio g. 53, Kairėnėlių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „ Pavilnių saulės slėnis 28“ 2 ha ploto 2jų dalių sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš karvių mėšlo ir kukurūzų bei žolės masės siloso. Biodujos bus panaudojamos iki 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai. Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Grinkiškio seniūnijoje, Tilto g. 41, Grinkiškis, Radviliškio r. Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. gegužės 31 d. 13.00 val. Grinkiškio seniūnijos patalpose, Tilto g. 41, Grinkiškis, Radviliškio r. Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organiUžs. R-281 zatoriui.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinant planavimo būdu gauti. Paraiškos pagal KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinant planavimo būdu priimamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. birželio 28 d. Paraiškos pagal KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinant planavimo būdu forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3D-323 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu 2013 metais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 47-2358). Paraiškos pagal KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinant planavimo būdu forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt). Paraiškos priimamos ir registruojamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val. Teritorinis skyrius

Adresas

Telefonas

Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto g. 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68108 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72261 Tauragė Pramonės g. 5, 87101 Telšiai J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S.Dariaus ir S.Girėno g. 40, 02189 Vilnius

(8 315) 56 793 (8 37) 30 85 53 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 22 69 (8 41) 59 60 17 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir kt.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo KPP tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: - telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; - faksu (8 5) 252 6945; - elektroniniu paštu: info@nma.lt; - paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius. Užs. LM-2725

TELELOTO Lo‰imo Nr. 892 Data: 2013 05 12

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONES „PIRMAS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU“ IR „PIRMAS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES IR APLEISTOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU“ GAUTI

Lentelò - 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt ØstriÏainòs - 8 Lt Eilutò - 3 Lt Keturi kampai - 2 Lt 01 15 31 25 56 12 29 43 36 51 59 06 20 13 41 24 71 61 08 53 23 18 34 40 04 66 48 07 57 37 74 33 58 22 68 70 19 63 03 26 46 16 09 73 27 45 38

Papildomi prizai: Fiat Punto - (TV) Kazimieras Okuneviãius VW Golf 7 - 0107720 Nissan Micra - 0143344 ·koda Fabia- 0405627 Antivirusinòs programos “Kaspersky” 022*024 5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 6 d.) Vytautas Jurkeviãius i‰ ·venãionòli˜ 5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 6 d.) Vytautas Lamanauskas i‰ Kauno 5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 6 d.) Antanas Grybauskas i‰ Plungòs 5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 6 d.) Ilona Degutienò i‰ Kauno 5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 6 d.) Tomas Ra‰ãiauskas i‰ Zaras˜ r.

Pakvietimai ∞ TV: 031*261, 046*974, 046*934.

Prognozò: Aukso puode bus - Aukso puode bus - 200 000 Lt www.olifeja.lt

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - Programa) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gauti. Paraiškos pagal Programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. birželio 28 d. Programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paraiškos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3D-313 redakcija) (Žin., 2008, Nr. 17-586; 2013, Nr. 47-2352). Programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paraiškos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3D-312 redakcija) (Žin., 2008, Nr. 17-587; 2013, Nr. 47-2351). Paraiškų pagal Programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ formos skelbiamos Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt). Paraiškos priimamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.

Teritorinis skyrius Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius

Adresas Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 63233 Alytus K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji Uosto g. 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68108 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys

Telefonas (8 315) 76 193 (8 37) 33 85 97 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 990 (8 45) 50 22 66

Teritorinis skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Adresas Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72253 Tauragė Pramonės g. 5, 87101 Telšiai J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S.Dariaus ir S.Girėno g. 40, 02189 Vilnius

Telefonas (8 41) 59 60 17 (8 446) 20 123 (8 444) 77 060 (8 389) 64 081 (8 5) 264 93 59

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba atsiųsta paštu. Siunčiant paraišką paštu, pareiškėjas privalo pasirašyti paraiškoje nurodytose vietose. Kartu su paraiška siunčiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos pareiškėjo parašu. Kitais būdais (pvz., per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Paraišką galima užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu informaciniame portale, adresu: https//portal.nma.lt. Tokiu atveju paraiška internetu teikiama tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali teikti paraiškos). Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (jei dokumentas pateiktas popieriuje, jis turi būti nuskanuotas ir pateiktas kartu su paraiška). Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo Programoje tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: - telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; - faksu (8 5) 252 6945; - elektroniniu paštu: info@nma.lt; Užs. LM-2729 - paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

2013 05 13

TV programos

PIRMADIENIS 13 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Emdeno” vyrai” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Apokalipsė. Antrasis pasaulinis karas”. 1 d. N-7 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Emdeno” vyrai” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 Animac. f. “Smalsutė Dora. Piratų nuotykiai” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” 10.45 Nuotykių f. “Prezidento duktė” (k.) 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės”

13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Požemių ugnis” N-14 0.45 “Havajai 5.0” N-7 1.40 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 10.55 Nuotykių komedija “Naktis muziejuje” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Meškiukai Gamiai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau”

21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “Pelkė” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Komikų klubas” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1

Lietuvos ryto TV

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsinys” (k.) N-7 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Komedija “Trys plius du” N-7 22.40 Trileris “Motyvai 2. Atpildas” N-14 0.25 “Sveikatos ABC” (k.) 0.55 “Jos vardas Nikita” (k.) N-7

6.35 Programa 6.39 TV parduotuvė 6.55 Žinios 7.15 “24/7” 8.15 “Supernamai” 8.45 “Girių takais” 9.20 “Pradėk nuo savęs” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 Veiksmo f. “Partneriai mirti” N-7 14.15 “Oskaro oazė” 14.25 TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato rungtynės dėl III vietos. Prienų “Prienai” Klaipėdos “Neptūnas”. Tiesioginė transliacija iš Prienų 21.00 “Reporteris” 21.45 “Kitaip. Su Nomeda” 22.50 “Merdoko paslaptys” N-7 0.00 “Reporteris”

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Kino apdovanojimų ceremonija “Sidabrinės gervės” (k.) 14.25 “Pagauk kampą” (k.) 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Vištytis. 1 d. 19.35 “Užrašai apie Šerloką Holmsą” N-7 21.20 “MES 2013” 21.45 “Kultūra”. Žurnalistas Vilius Kavaliauskas 22.00 Biografinė drama “Romelis” N-14 (subtitruota) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Dar širdyje - ne sutema” 1.20 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. M.Brucho Koncertas smuikui g-moll, op. 26. Solistas Raimundas Katilius (smuikas). Dirigentas Gintaras Rinkevičius

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 “Naša Raša” 23.00 Fantastinis f. “Chimera” 1.15 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Austrija - Rusija. Vaizdo įrašas 3.00 “Paslapčių namai”

Kinas

9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Svajonių kruizai” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Burlaivių pėdsakais: jūrinis paveldas” 12.00 Fantastinis f. “Artūras ir Minimukai” 13.50 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.20 “Jūros patruliai” 15.20 “Karamelė” 16.20 Komedija “Velniop tą Niojį!” 18.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.30 “Maisto detektyvai” 19.00 “Broliai detektyvai” N-7 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Meilės šventė” N-14 22.55 “Balticum TV” žinios 23.10 “Senas geras faras” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 9.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7 11.00 Drama “Agora” N-7 13.05 Komedija “Vykrutasai” 15.00 Komedija “Poniutė kaime” 17.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 19.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!” 21.00 Komedija “Ateini čia arba gausi į dūdą!” N-7 23.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje” N-7 1.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas”

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.10 Laikas pietauti! 11.00 Naujienos 11.40 Kol dar ne vėlu 12.35 “Prekybos centras” 13.40 Kitos naujienos 14.00 Naujienos 14.25 “Prekybos centras” 15.25 Suprasti. Atleisti 16.00 Mados nuosprendis 17.00

Viasat Sport Baltic 8.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. JAV - Vokietija 10.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Kanada - Čekija 12.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Slovakija - Rusija 14.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Norvegija - Šveicarija 16.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Latvija - Prancūzija. Tiesioginė transliacija 18.40 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.10 Pokeris. The Big Game turnyras 20.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Austrija - Rusija. Tiesioginė transliacija 22.40 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyras. Tiesioginė transliacija 0.30 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Danija - Baltarusija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.15 Kaip tai veikia? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingęs bagažas 22.00 Mafija 23.00 Vaikinai iš Jukono 0.00 Degtindariai 1.00 Kalintys užsienyje

KLAIPĖDA “Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 10.30, 12.30, 14.15, 16.15 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 17.45, 19.45 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 17, 19 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11.30, 14.30, 17.30, 19, 21.45 val. “Geležinis žmogus 3” - 15.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11, 13.15, 15.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 12, 14 val. “Piktieji numirėliai” - 21.45 val. “Transo būsena” - 18.15 val.

FORUM CINEMAS “Rifo pasaka 2” - 10.15, 14.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.20, 16.30 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 21.45 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” - 18.45 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 14, 16.15, 19, 21.30 val. “Olimpo apgultis” - 15, 20.30 val.

“Dieviškoji komedija”.

“Milijardierius ir blondinė” - 12.40, 18 val. “Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18.15, 21 val. “Krudžiai” - 13.15, 15.45, 18.30 val. “Valentinas vienas” - 20.45 val.

ŠIAULIAI “Niujorko šešėlyje” - 21 val. “Užmirštieji” - 20.30 val. “Krudžiai” - 10.15, 12.30 val. “Krudžiai” (3D) - 11, 13.15, 14.45 val.

KAUNAS

“Mergvakaris Maljorkpoje” - 12, 14.10, 16.30, 19, 21.15 val. “Laukinės atostogos” - 14.50, 17, 19.30, 22 val. “Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.50 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.20 val. “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.20, 21.10 val. “Teresės nuodėmė” - 13.15, 18.30 val. “Milijardierius ir blondinė” - 16, 21 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val. “Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16, 18.15, 20.45 val. “Valentinas vienas” - 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. SKALVIJA “Bet kuriuo keliu” - 21 val. “Laukinės atostogos” - 19 val. “Aurora” - 15 val. Metų trumpametražiai dokumentiniai filmai 17.20 val. PASAKA “Šnipų žaidimai” - 20.30 val. “Sapnuoju, kad einu” - 17.30 val. “7 dienos Havanoje” - 21 val. “Hannah Arendt” - 18 val. “Hičkokas” - 19.15 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 18.30 val. MULTIKINO “Operacija: Zodiakas” (3D) - 16.30, 19.15, 22 val. “Agentų žaidimai” - 16.45, 19.15, 21.45 val.

5.00 Rusijos rytas 9.05 “Ieškotojai” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Liudmila” 22.05 “Kaimietis” 23.05 Liudmila Zykina 0.00 “Vazir Muchtaro mirtis”

“Laukinės atostogos” - 14, 18.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45 val. “Užmirštieji” - 12, 14.45, 18, 20.45 val. “Krudžiai” - 12.45, 15.15, 17.45 val. “Valentinas vienas” - 11.45, 16.15, 21 val.

VILNIUS “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val. “Olimpo apgultis” - 21.40 val. “Užmirštieji” - 11.45, 14.30, 17.30, 20.15 val. “Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Agentų žaidimai” - 16.15, 21.40 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 19.20 val. “Operacija: Zodiakas” - 22 val. “Rifo pasaka 2” - 11, 14.50 val. “Rifo pasaka 2 (3D) - 12.50, 17.15 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11.10, 14.30, 18, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 13.20, 18.45 val.

RTR Rossija

Teatras

VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Agentų žaidimai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. “Operacija: Zodiakas” - 18 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 20.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30, 15.15 val. “Rifo pasaka 2” - 10.20 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 13, 17.45, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” - 10.10, 16, 19 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 12.15, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. “Dykvietė” - 19.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 15.45, 21.50 val. “Transo būsena” - 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

Balticum TV

Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.) 17.50 Susituokime 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.10 “Ane German” 23.25 Lietuvos “Laikas” 23.35 “Marina Vladi. Aš nešiau savo negandas” 0.35 Vakaro naujienos 0.50 “Gyvenkime sveikai” su Genadijumi Malachovu 1.40 Vaid. f. “Atleisk man Alioša”

CINAMON “Rifo pasaka 2” (3D) - 13.45 val. “Rifo pasaka 2” - 11, 13, 15, 17 val. “Operacija: Zodiakas” - 14, 18.20, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.45, 18.30, 21.20 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 12.15, 16.15, 18.15 val. “Dykvietė” - 20.45 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 20.15, 22.15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12, 14.15, 16.25 val. “Užmirštieji” - 21.45 val. “Krudžiai” (3D) - 11.30 val. “Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val. “Valentinas vienas” - 19 val. FORUM CINEMAS “Agentų žaidimai” - 11.15, 13.45, 16, 18.15, 21.15 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 19.20 val. “Operacija: Zodiakas” - 15 val. “Rifo pasaka 2” - 10.15, 14.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30, 16.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 18.30, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.15, 20.30 val. “Dykvietė” - 20.15 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 17.30 val.

FORUM CINEMAS “Rifo pasaka 2” - 10.15, 14.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.20, 16.45 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 22 val. “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 11.30, 14.45, 17.45, 20.45 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 19 val. “Užmirštieji” - 15.15, 18, 21.15 val. “Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 14.45, 17 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 10, 11.35, 13.10 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 19.15 val. “Agentų žaidimai” - 21.20 val. I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12 val. “Sniego karalienė” - 10.30 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 18.40 val. “Rifo pasaka 2” - 13.30, 15 val. “Operacija: Zodiakas” - 16.30, 20.20 val.

PANEVĖŽYS

“Pats baisiausias filmas 5” - 21.50 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Rifo pasaka 2” - 14.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.20, 16.30 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 21.45 val. “Dykvietė” - 18.30, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” - 14.15, 17.30, 20.45 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 18.45 val. “Krudžiai” - 14, 16.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 18 ir 19 d. 12 val. Kamerinėje salėje. “Buratinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 14 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Bakchantės” 15 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 16 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Dieviškoji komedija” 16 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” JAUNIMO TEATRAS 14 d. 11 val. Spektaklis-ekspedicija “Ekspedicija į teatro vidų” 15 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 16 d. 18 val. “Kapinių klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 15 d. 19 val. Afrikos muzikos ritmai. Grupė “Debademba”: Mohamed Diaby (vokalas), Yves William Ombe Monkama (būgnai), Abdoulaye Traore (gitara) ir Christian Bang (bosinė gitara) VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. Aktorių ansamblis “Degam”. “Nakčia, aukštielninkas” 14 d. 22 val. Dainuojančių mimų “Neteisėtai padaryti” koncertas 15 d. 18.30 val. Teatras-studija “Theaomai”. “Ivanovas” 16 d. 18.30 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis” 16 d. 21 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Gaidos” MENŲ SPAUSTUVĖ 14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” 14 d. 18 val. Studijoje II. Festivalis “Druskomanija”. Dalyvauja “Brass Trio”: Arvydas Valatkevičius (valtorna), Valentas Marozas (trombonas) ir Sergijus Kirsenka (tūba) 15 d. 18 val. Studijoje II. Festivalis “Druskomanija”. Ansamblio “Sinestesis” koncertas 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peliai vištose” 16 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” “DOMINO” TEATRAS 13 d. 19 val. “Primadonos” 16 d. 19 val. “Daktaras” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Meilė be akcento” 16 d. 18 val. “Palikimas” TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 15 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

14 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 16 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 16 d. 17 val. “Muzikos garsai” KAUNO GIRSTUČIO KULTŪROS RŪMAI 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 15 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Tango Salon” 16 d. 18 val. Kitoks teatras. “Pranašas: “Kartokite: myliu” KAUNO VDU TEATRAS 15 d. 19 val. Vilniaus menų spaustuvė. “Lietuva brangi” KAUNO KLUBAS “NAUTILUS” 16 d. 19 val. “Domino” teatras. “Laukinė moteris”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. “Produktas”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis” 16 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką” ŠIAULIŲ KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 14 d. 18 val. Naisių vasaros teatras. “Dramblys”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 17 d. 17 val. Koncertas “Muzikos garsai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 18 val. Violončelės ir fleitos muzikos vakaras. Dalyvauja Kornelija Giedrikaitė (violončelė) ir Aurelija Baublinskaitė (fleita) 15 d. 10 val. XVII Tarptautinis neįgaliųjų teatrų festivalis “Širdys vilčiai plaka”

PAKRUOJIS PAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PASVALYS PASVALIO KULTŪROS CENTRAS 15 d. 12 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

2013 05 13

Orai

SAULĖ teka 5:49 leidžiasi 21:13 dienos ilgumas

MĖNULIS

+10 Oslas

Ketvirtoji jaunaties diena

Jaunatis V 10

Priešpilnis V 17

Pilnatis V 24

+14 Helsinkis

+17

Stokholmas

Delčia VI 01

+18

Dublinas +11 Šiauliai

+13 Londonas

+18 +10 +23 +11

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

+13 Amsterdamas

+19

Bordo

Ukmergė +24 +12

Kaunas VILNIUS Šiandien: debesuota su pragiedruliais, Alytus numatomi trumpi lietūs, +20 +11 kai kur su perkūnija. +25 +13 Temperatūra dieną 18-25 Druskininkai laipsniai šilumos.

+28

Lisabona

+25 Madridas

+18 Barselona

+17 Ryga

+14 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +15 +8

+17 Sankt Peterburgas

Talinas

15:54

Palanga

Vilnius Minskas +14 +26 Varšuva +27

+17

Berlynas +15 Praha

+19 Miunchenas

+21 Nica

+23 Roma

+26 Maskva

+25

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +17 +17 +13 Bukareštas Varna Dubrovnikas +19 Sofija +23

+22

Stambulas +18

Malaga +20

Rytoj: debesuota, vietomis palis. Temperatūra naktį 7-10, dieną 16-21 laipsnis šilumos.

Alžyras +21

133-ioji metų diena. Gegužės tryliktoji, pirmadienis, pirmoj 19-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 232 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Alvydė, Milda, Tautmilas. Geros dienos!

Tunisas +25

Atėnai

+22 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 20 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 6 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius. Kryžiažodžių, spausdintų 04 22 - 04 27, atsakymai PARADAS FELOPLASTIKA MARKETINGAS GRŪDGALIAI GIBRALTARAS KRŪMOKŠNIS Redakcijos prizą laimėjo VITALIJA RAULUŠEVIČIENĖ iš Kaišiadorių Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Gegužės 11 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Norėdami sulaukti profesinio pripažinimo, daug kalbėsite, tik kažin ar padarysite reikiamą įspūdį. Geriau imkitės konkrečių darbų, strateginių planų. Jautis. Svarbesnius darbus atidėkite vėlesniam laikui. Regis, dominuoja svajingos ir romantiškos nuotaikos, tad metas prabilti ir išlieti susikaupusius jausmus. Dvyniai. Jusite aplinkinių dėmesį ir simpatijas. Pernelyg neatsipalaiduokite, neapleiskite darbų. Anksčiau ar vėliau teks grįžti prie neišspręstų problemų. Vėžys. Drąsiau įgyvendinkite tai, kam anksčiau neužteko laiko ar jėgų. Palanki diena keliauti, kaupti žinias - ieškokite jums reikalingų žmonių ir informacijos. Liūtas. Baikite tai, ką anksčiau pradėjote. Viskas bus reikšminga, svarbu. Neignoruokite kolegų pastangų jums padėti. Kartu viską nuveiksite daug greičiau ir geriau. Mergelė. Svarbi bus individuali patirtis. Viskas jūsų rankose, todėl nepraraskite pasitikėjimo savimi. Naudingi bus sumanymai, susiję su mokslu, švietimu, žiniasklaida. Svarstyklės. Sutiksite įdomių žmonių. Neskubinkite įvykių, neatskleiskite visų kortų. Maži nesusipratimai bus nemalonūs, todėl net juokais neprovokuokite aplinkinių. Skorpionas. Kol kas pokyčių nedaug. Visos idėjos turėtų susigulėti, subręsti, įgauti tinkamą svorį. Nesivelkite į intrigas darbe, saugokitės pataikūnų. Šaulys. Gilinkitės į savo darbus, bendraukite tik svarbiais klausimais. Užduotis atlikite laiku ir iki galo. Pasistenkite už nieką nelaiduoti, niekam netarpininkauti. Ožiaragis. Ant nieko nepykite, nieko nekaltinkite. Verčiau pasistenkite, kad jūsų meilė ir šiluma apsaugotų artimuosius nuo stresų. Būkite atidesni sveikatai. Vandenis. Apsiginkluokite kantrybe. Jei jaučiate, kad kas nors mėgina jus provokuoti ar erzinti, tiesiog pasitraukite ir toliau darykite savo. Bet kokie ginčai bus beprasmiai. Žuvys. Nugalėkite savo vidines baimes ir ryžkitės siekti daugiau. Venkite tuščių diskusijų. Nepraraskite sveikos nuovokos susidūrę su nemalonumais darbe.

2013 05 13

Margumynai

Unikali smėlio skulptūrų galerija

Giltinė moters pasigailėjo Vienos Brazilijos moters gyvybė kybojo ant plauko, tačiau giltinė nuo jos nusisuko. Vyro harpūnu peršauta moteris stebuklingai liko gyva. Nelaimingas atsitikimas įvyko Brazilijos Atlanto vandenyno pakrantės Arajal do Kabo mieste. Vyras valė medžioklei skirtą harpūną, ir staiga... iššovė jo strėlė. Ji pataikė tiesiai į moterį. Išsigandęs vyras iškvietė greitąją pagalbą, ši skubiai moterį nuvežė į ligoninę. Sužeistą brazilę operavęs mikrochirurgas Allanas da Costa sakė, kad harpūnas pervėrė moterį kiaurai. “Jeigu harpūno skriejimo trajektorija būtų pakitusi bent vienu centimetru, jau niekuo nebegalėtume padėti. Būtume konstatavę moters mirtį. Laimė, ją pavyko stebuklingai išgelbėti”, - pasakojo mikrochirurgas. Policijos pareigūnas Arrialas do Cabo teigė, kad “greičiausiai įvyko nelaimingas atsitikimas”. “Įvykį ti-

Vyro iššauta harpūno strėlė perskrodė žmoną. Mydailynews.com nuotrauka

riame, tačiau nemanome, kad vyras norėjo nužudyti savo žmoną. Greičiausiai jis neatsargiai valė harpūną, ir šis netyčia iššovė. Daugiau aplinkybių sužinosime, kai moteris pasveiks”, - sakė A.do Cabo.

•

Tigras užsuko į tualetą Vienas iš “Koralinio šepečio” autorių A.Petkus Palangoje užsimojo įrengti ištisą savo kūrinių paviljoną. / Asmeninio albumo nuotraukos DENISAS NIKITENKA

Jau šią vasarą Palangoje turėtų atsirasti unikalus ir analogų Europoje neturintis dengtas smėlio skulptūrų parkas. Jo autorius - skulptorius Andrius Petkus, kuris savo kūryba žinomesnis užsienyje nei Lietuvoje. Menininkas keliauja po pasaulį ir įvairiuose festivaliuose jau aštuonerius metus iš smėlio ir ledo kuria tikrus stebuklus. Iš Darbėnų (Kretingos rajono) kilęs menininkas Palangos valdžios jau paprašė leidimo prie Jūratės ir Kastyčio skvero esančiame pušyne įrengti smėlio skulptūrų parką. Palangos miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti gegužės 30-ąją. “Jei bus skirtas plotas, bus rengiama kamuoliukų traukimo ceremonija. t. y. vyks tokia pati procedūra kaip ir norint teikti paslaugas viešosiose vietose. Tačiau A.Petkus juk ne vaflius ruošiasi pardavinėti, tad kamuoliukų traukimo ceremonija gal bus tik formalumas”, - LŽ sakė Palangos merijos atstovė Jurgita Vanagė. Pats A.Petkus tikino, kad jis nežino nė vienos Europoje dengtos smėlio skulptūrų galerijos, tad Palango-

je būtų pirmoji. “Norėčiau gauti dvi vietas - vieną šalia kitos, po 80 kvadratinių metrų. Būtų įrengtas nesudėtingas laikinas statinys, kad skulptūrų nesugadintų lietus ir nesuniokotų vandalai. Ne tentas, ne palapinė, o iš metalo konstrukcijų sumontuotas statinys, net panašus į skulptūrą, nes norėčiau, kad galerija veiktų visus metus. Tuo mano idėja skiriasi nuo dažnai kitose šalyse rengiamų smėlio skulptūrų plenerų, kurie trunka vos keletą savaičių”, - sakė skulptorius. Jis aiškino, kad jo sumanymas nebūtų nuostolingas, nes ateityje Palangoje ketinama rengti ir tarptautinius smėlio bei ledo skulptūrų festivalius, kviestis garsių užsienio menininkų. “Lietuvoje nepažįstu nė vieno, kuris profesionaliai mokėtų dirbti su smėliu. Yra apie 200 nuostabių skulptorių, kuriančių meną iš medžio, metalo, molio, tačiau pastatyti kelių metrų aukščio skulptūrą iš smėlio - visai kas kita. Reikia mokėti dirbti su šia medžiaga, perprasti ją. Tas pats ir su ledu. Be to, smėlio skulptūros - brangus užsiėmimas pirmiausia dėl logistikos sąnaudų”, - teigė A.Petkus. Viename paviljone būtų sukurta mažiausiai 10 skulptūrų panaudo-

jant apie 200 tonų smėlio. “Žinoma, įėjimas į parką būtų mokamas, nes kitaip patirčiau didžiulių nuostolių. Latvių patirtis parodė, kad smėlio skulptūros labai traukia žmones, jie nori pamatyti menininkų sukurtus stebuklus. Tad mano idėja galbūt pratęstų ir Palangos sezoniškumą, atsirastų naujas traukos objektas. Turistų būtų galima pritraukti ir organizuojant tarptautinius smėlio, ledo skulptūrų festivalius, plenerus. Kaimynėje Latvijoje tokie renginiai itin populiarūs ir išgarsino miestus, kuriuose jie vyksta, pavyzdžiui, Jelgavą”, - teigė menininkas. A.Petkus labiausiai išgarsėjo pernai, kai Amerikoje vykusiame tarptautiniame smėlio skulptūrų festivalyje kartu su kolege olande Susanne Ruseler sukūrė įspūdingą skulptūrą “Koralinis šepetys” ir užėmė ketvirtąją vietą. Smėlio ir ledo skulptūras jis yra kūręs Turkijoje, Vokietijoje, Laplandijoje, Suomijoje ir kitose šalyse.

•

Cirko tigrą sudomino moterų tualeto patalpos.

Vieną Kanzase viešinčio cirko lankytoją prispaudė gamtiniai reikalai. Ji nuėjo į moterų tualetą ir ten išvydo... tigrą. “Pamačiusi tigrą nutirpau iš baimės. Bijojau rėkti, nes laukinis gyvūnas galėjo mane užpulti. Laimei, tigras buvo ramus, ir aš tyliai išsliūkinau iš tualeto patalpos”, - pasakojo cirko mėgėja Amanda. Ji apie “neleistinoje vietoje” tupintį tigrą pranešė cirko bilietus pardavinėjančiam darbuotojui. Šis laikinai nutraukė darbą ir papasakojo apie

neįprastą įvykį tigro dresuotojai. Ji nuėjo į moterų tualetą, tačiau... gyvūno nebebuvo nė kvapo. Dresuotoja, bijodama, kad tigras gali išgąsdinti kitus žmones, ėmė jo ieškoti ir po kelių minučių rado ramiai gulintį savo narve atidarytomis durimis. “Galbūt kas nors iš cirko darbuotojų nusprendė pajuokauti ir atidarė tigro narvą. Šis tigras nėra agresyvus. Jeigu jo neerzina, nieko blogo žmonėms nedaro. Nežinau, kodėl jis patraukė į moterų tualetą. Matyt, cirke jam trūksta patelių”, juokavo dresuotoja.

•

Mirė Mardžės Simpson prototipas Jungtinių Amerikos Valstijų Portlando mieste mirė 94 metų Margaret Groening. Ji buvo populiaraus animacinio serialo “Simpsonai” kūrėjo Matto Groeningo motina ir serialo herojės Mardžės Simpson prototipas. M.Groening gimė 1919 metais. 1941 metais ji baigė Linfildo koledžą. Įgijusi aukštąjį išsilavinimą, Margaret ištekėjo už Homerio Groeningo. “Simpsonų” kūrėjo motiną sužavėjo vyro nuoširdumas ir humoro jausmas. Groeningai užaugino penkis vaikus: Patty, Marką, Mattą, Lisą ir Maggie. H.Groeningas mirė 1996 metais, našle palikdamas liūdinčią žmoną.

Kurdamas “Simpsonus” M.Groeningas herojų vardus “pasiskolino” iš tėvų, seserų bei tolimesnių giminaičių. Jie neprieštaravo serialo kūrėjo sprendimui ir mielai žiūrėdavo kiekvieną “Simpsonų” seriją. M.Groening pasakojo, kad jos niekas nevadino Mardže ir kad ji nepanaši į “Simpsonų” heroję. Tačiau Mardžės personažas jai atrodė simpatiškas, nes ji šeimoje atliko tarpininkės vaidmenį ir mylėjo savo vaikus bei vyrą Homerį. 1989-aisiais televizijoje pasirodę “Simpsonai” - ilgiausias serialas televizijos istorijoje. Jį mielai žiūri ir vaikai, ir suaugusieji. “Simpsonai” tebekuriami iki šiol. Šiemet serialo gerbėjai galės išvysti 24 sezono serijas.

•

NME, Salina Journal, AP, LŽ

“Simpsonų” kūrėjas M.Groeningas serialo herojų vardus “pasiskolino” iš tėvų, seserų ir giminaičių. Futlooz.com ir Reuters/Scanpix nuotraukos