2013 m. gegužės17 d. /Penktadienis/ Nr. 112(13 537) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. gegužės 17 d. / Penktadienis / Nr. 112 (13 537)

1,99 Lt

ŽEMĖS ŪKIS

ISTORIJA

KELIONĖS

Pieno gamyba muzikos ritmu 8p.

LDK grįžta į mūsų vaizduotę 10p.

Sibiro platybės lietuvio nebaugino 12p.

Ž.Plytnikas prieš

urėdus

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savivaldybės tarybai pristatė merijos 2012-2013 metų veiklos ataskaitą. Kai kuriems savivaldybės taryboje dirbantiems opozicijos atstovams šis dokumentas priminė dar vieną A.Zuoko viešųjų ryšių akciją. 3p. Verslas ir analitikai skeptiškai vertina Vyriausybės ketinimus šešėlinę ekonomiką suvaldyti apribojus atsiskaitymus grynaisiais: šešėlio tai esą nesuvaldys, rinkos ekonomikos neskatins, o papildomai iš to uždirbsią tik bankai. 9p.

UŽSIENIS

Bręsta “Obamageitas”

JURGA TVASKIENĖ jurgat@lzinios.lt

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis paprašė prokurorų ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) išnagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) teikiamas išvadas, kad Generalinė miškų urėdija pažeidė įstatymą, įsigydama beveik 44 mln. litų kainavusią gaisrų stebėjimo sistemą. Ekspertai, kurių tyrimu grįstos VPT išvados, tvirtina, kad pateikti duomenys užsakovų esą buvo pakreipti norima linkme.

Ž.Plytnikas: “Ką ekspertas turi omenyje teigdamas, kad išvados buvo kažkaip “pakreiptos”? VPT to tikrai nedarė. Mes rėmėmės gautais faktais, ir viskas.”

“Esame gavę oficialų raštą iš VPT. Prie jo pridėtos ekspertų išvados. Ten nurodoma, kad Generalinė miškų urėdija pinigus gaisrų stebėjimo sistemoms išleido lyg ir netikslingai, o sumontuota sistema neatitinka keliamų reikalavimų. Iš kitos pusės, gavau generalinio miškų urėdo raštą, kuriame teigiama, kad ekspertizė neteisinga, o VPT vadovas Ž.Plytnikas taip suvedinėja sąskaitas. Aš, ministras, negaliu dirbti ekspertu. Todėl kreipiausi į prokuratūrą ir FNTT, prašydamas išnagrinėti VPT informaciją, ir į generalinį urėdą - kad pateiktų įsigytos įrangos dokumentaciją, kuria remiantis buvo įsitikinta, jog pirkinys yra tinkamas. Gavęs atsakymus, galėsiu daryti išvadas”, - LŽ teigė aplinkos ministras V.Mazuronis.

Įpykęs prezidentas Barackas Obama atleido JAV Mokesčių valdybos vadovą. Į prezidento nemalonę jis pateko dėl sparčiai besiplečiančio skandalo, kad jo vadovaujama žinyba ėmė tikrinti konservatyvius judėjimus, pirmiausia tuos, kurių pavadinime yra žodis “patriotas” arba kurie susiję su “Arbatos partija”, nes būtent jiems priklausantys amerikiečiai nepritaria B.Obamos politikai. Prezidentas neigia, kad tai buvo daroma jo nurodymu.

7p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

5p.

+ TV programos

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Piliečių aktyvumas drebina tik internetą Nors Lietuvos gyventojai gali imtis iniciatyvos keisti politikų sprendimus, jie to daryti neskuba. Nesame linkę teikti peticijų ar naudotis piliečių įstatymų leidybos galimybe.

Elektroninės demokratijos socialinio tinklo “Lietuva 2.0” kūrėjas Donatas Šimelis apgailestauja, kad lietuviai kol kas prisibijo už pilietines iniciatyvas (ne peticijas - aut.) balsuoti internetu. Internete nesunku rasti ir specialiai peticijoms skirtų tinklalapių. Portale Peticijos.lt iš viso yra sukurtos 4737 peti-

ORAI

cijos, portalo administratorių patvirtintų - 1517, atmestų - 3097, laukiančių patvirtinimo - 123. Šiuo metu 14 336 parašų sulaukusi populiariausia peticija - dėl “biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų bazinės mėnesinės algos grąžinimo”.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Temperatūra dieną 27-28 laipsniai šilumos.

19p.

2013 05 17

Komentarai ir debatai

Trukt už vadžių - vėl iš pradžių JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Keturias dienas posėdžiavusi savo darbą baigė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija. Kaip visada ji pažėrė krūvą rezoliucijų bei pasiūlymų, o skardžiausiai jos balsas nuskambėjo “Vardan tos...” ... dvigubos pilietybės įteisinimo. Daug metų stebiu komisijos darbą, nes ji - savotiškas mano vaikas. Beveik prieš 20 metų, kai ir aš priklausiau išeivijai, posėdžiavome mes, užsienio lietuviai, kažkur Aukštaitijoje, bene Anykščiuose. Klausantis protingų, gerai susivokiančių ne tik demokratinio pasaulio scenoje, bet ir užkulisiuose tautiečių iš JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos kilo mintis suvienyti išeivijos protus su demokratiją Lietuvoje kuriančiais dar nepatyrusiais naujaisiais politikais - dėl skaidresnio, sklandesnio mūsų valstybės virsmo į savarankišką laisvą rinkos ir demokratijos pertekusią visuomenę. Pristačiau šią idėją garbiam sambūriui, tačiau tuometinio PLB pirmininko Broniaus Nainio ji nesudomino. Užtat sudomino ponią Reginą Narušienę, kuri tuomet, rodos, vadovavo JAV lietuvių bendruomenei.

Mudvi ilgai aptarinėjome idėją. Apgailėjusios, kad jos negalima realizuoti PLB lygmeniu, nutarėme apsiriboti Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės (LB) lygio komisija. Toliau viską organizavo energingoji ponia Regina su JAV LB. Netrukus bendra Seimo ir JAV LB komisija pradėjo savo darbą. Tik gerokai vėliau komisija buvo išplėsta ir tapo viso pasaulio lietuviams atstovaujančiu dariniu.

Pagal socialinio kontrakto teoriją, kaip pažymi A.Kasparavičius, pilietybė apibrėžiama įstatymais, t. y. teisėmis ir pareigomis. Pirmuoju jo pirmininku buvo JAV lietuvis Donatas Skučas, kuris vėliau keletą metų dirbo krašto apsaugos ministro patarėju. Mane irgi kviesdavo į posėdžius kaip idėjos bendraautorę. Beje, tos komisijos atsiradimas buvo vienas mano “nuopelnų” Lietuvai. Dėl to galėjau pre-

tenduoti ir gavau (išimties teise) Lietuvos pilietybę kaip antrąją. Šie prisiminimai vėl atgijo mėginant susivokti įvairiausių nuomonių jūroje “už” ir “prieš” dvigubą pilietybę. Šiaulių universiteto profesoriaus Arūno Gumuliausko nuomone, būti Lietuvos piliečiu emigracijoje ir nemokėti mokesčių Lietuvai - nenormalu ir nelogiška. Tautietis Andrius Kasparavičius, gyvenantis, atrodo, Anglijoje, paskelbė išsamius svarstymus ta pačia tema. Jis pareiškė, kad suprasti išeivių dvigubos pilietybės poreikį gali tik išeivijoje gyvenę žmonės. Pasijutau besanti kaip tik tas žmogus, kuris savo asmeninę gyvenimo ne Lietuvoje patirtį gali palyginti su autoriaus patirtimi, o palyginusi lieku prie senos savo nuomonės: kelių pilietybių kolekcionavimas be apibrėžtų įsipareigojimų toms pilietinėms “tėvynėms” nėra nei naudingas, nei prasmingas piliečių netenkančiai valstybei. Yra tik išvykstančių iš Lietuvos ir anaiptol ne visų, o tik pilietiškai nebrandžių asmenybių įgeidis. A.Kasparavičiaus straipsnis vertas dėmesio platesniu nei įprasta išeivijoje žvilgsniu į pilietybės problemą. Jis mato joje ne tik “mano

teisę, kurią iš manęs Lietuva atima”, bet ir kiekvieno piliečio įsipareigojimą jį įpilietinusiai valstybei. Gerbiamas tautietis nekartoja tos nesąmonės, kad pilietybė esanti kiekvieno žmogaus “prigimtinė teisė”. Jis pripažįsta, jog pilietybė yra socialinis susitarimas, savotiškas kontraktas tarp žmogaus ir valstybe pasivadinusios žmonių bendrijos, socialinės, politinės ar nacionalinės grupės statusas. Pagal socialinio kontrakto teoriją, kaip pažymi A.Kasparavičius, pilietybė apibrėžiama įstatymais, t. y. teisėmis ir pareigomis. O jei taip, tai kalbą apie dvigubą pilietybę vertėjo pradėti nuo “dvigubų” įsipareigojimų ir atsakomybės. Galbūt reikėtų mokėti tam tikrą solidarumo mokestį į Lietuvos biudžetą, kaip siūlo A.Kasparavičius, aktyviai darbuotis vietos lietuvių bendruomenėse, reguliariai lankytis Lietuvoje plėtojant profesinius ar verslo ryšius, žodžiu, būti ne popieriniu, bet aktyviai veikiančiu Lietuvos piliečiu. Tada nereikėtų kėsintis į Konstituciją. Pakaktų patikslinti septintojo Pilietybės įstatymo straipsnio 4-ąjį punktą, pagal kurį pilietybė suteikiama išimties tvarka (taip ją gavau aš ir kiti lietuvių

kilmės kitų šalių piliečiai), bei 5-ąjį punktą, kuris numato galimybę grąžinti Lietuvos pilietybę. Tačiau jokiu būdu pilietybė negali tapti šlepetėmis, kurias vežiojamasi iš vienos šalies į kitą, kur tik panorėjus. Kai matomos tik teisės, tada iki užkimimo reikalaujama turėti tiek pilietybių, kiek tik apžiojama. Net kai valstybiškai, patriotiškai mąstantys žmonės pri(si)mena pareigas, kiti vėl ima giedoti apie “prigimtinę teisę” be pareigų. Jiems, mano didžiai nuostabai, pritaria ir mano buvusi bendramintė ponia R.Narušienė. O juk ji - iš tos pokario pabėgėlių kartos, kuri dirbo JAV didžiulį, šventą ištremtos tautos gelbėjimo darbą, saugodama bei puoselėdama kalbą, raštiją, tautinę kultūrą, ir darė tai nepaisydama jokių pilietybių. Nes Lietuvos, kurios pilietybę turėjo toji karta, jau nebebuvo, o LTSR-SSSR pilietybės jie nė dovanai nebūtų priėmę. Tačiau tai nesutrukdė jiems nuveikti tokius darbus, kurių šiandieninė karta, reikalaujanti dvigubos pilietybės, neįveiks nė įgijusi tris pilietybes. Nes jų širdyje nebėra Lietuvos tėvynės. Yra tik jiems gero gyvenimo nesukūrusi valstybė.

•

Seimo tribūna

Esu su bendražygiais, bet “izoliuotas” Su Seimo nariu Remigijumi Aču kalbamės apie jo politinę ateitį ir darbą šios kadencijos parlamente. - Skelbtos “darbiečių” ir “tvarkiečių” jungtuvės žlugo. Šiam partijų susijungimui priešinotės, dėl to net pasitraukėte iš partijos. Ar dabar nesigailite dėl šio savo žingsnio? - Taip, jungtuvės žlugo, nes nepavyko jų padaryti “po kaldra”. Prasidėjo diskusijos, jungtuvių laikas nusitempė, o tai buvo nepalanku partijų lyderiams. Aš nesipriešinau jungtuvėms, priešinausi tam, kaip jos vyksta. Tiesiog jaučiau pareigą sakyti tai, ką manau, ir dėl to mano sąžinė rami. Kita vertus, jau apskritai nėra ko dairytis atgal, nes šiandien visiškai aišku, kam tos jungtuvės buvo reikalingos, kas šioje situacijoje elgėsi galbūt ne visai sąžiningai. Ir partijos “Tvarka ir teisingumas” nepalikau, tiesiog šiuo kriziniu laikotarpiu už pasakytą nepalankią partijos pirmininkui nuomonę gavau atkirtį, buvo laikinai sustabdyta mano narystė bei įgaliojimai eiti partijos Raseinių skyriaus pirmininko pareigas. Nieko nepadarysi, tokia šios partijos demokratijos kaina. Neatsitiktinai apie ją kalbėjau ir sakydamas nuomonę apie partijų jungimosi procesus. Ilgą laiką būdamas nei pakartas, nei paleistas prieš daugiau nei savai-

Romo Jurgaičio nuotrauka

R.Ačas: “Mano duomenimis, iš partijos Raseinių skyriaus išstojo apie 250 narių.” tę pridėjau savo prašymą spręsti mano narystės partijoje klausimą prie kelių šimtų tokio pat pobūdžio partijos kolegų prašymų. Partijos vadovai turi apsispręsti, ar tęsti mano narystę ir grąžinti partijos Raseinių skyriaus pirmininko įgaliojimus. - Iš partijos paskui jus pasitraukė Raseinių skyriaus “tvarkiečiai”, juos prisidėti pakvietė Liberalų sąjūdis (LS). Su kokia politine jėga siejate savo ateitį? - Mano duomenimis, iš partijos Raseinių skyriaus išstojo apie 250 narių. Su kokia politine jėga jie ketina sieti savo ateitį, kol kas sunku

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

pasakyti. Yra žmonių, kurie jaučiasi nusivylę ir galbūt visiškai atsisakys politikos, kiti galvoja, analizuoja, renkasi. Tiesa, apie 150 žmonių yra išreiškę norą prisidėti prie LS. O kokia bus mano politinė ateitis, parodys laikas. Kol kas laukiu sprendimo dėl suspenduotos narystės ir dar nesu priėmęs tvirto sprendimo. - Vis dėlto svarstote apie galimybę grįžti pas savo buvusius bendražygius? - Nesvarstau, nes šiuo metu esu su savo bendražygiais partijoje “Tvarka ir teisingumas”. Tiesa, “izoliuotas”, bet esu su jais. SprenKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė

(tel. 249 2212)

J.Mičiulienė

(tel. 249 2210)

A.Musteikis

(tel. 249 2213)

Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

dimą dėl mano narystės šioje partijoje ir dėl skyriaus pirmininko įgaliojimų, kaip minėjau, turi priimti ne kas kitas, o partijos vadovybė. Žinoma, jei ji turi drąsos pripažinti savo klaidas ir jas ištaisyti. Iki šiol buvo tik delsiama priimti bet kokį sprendimą, užsiiminėjama klaidinančiomis interpretacijomis per parankias žiniasklaidos priemones, kad mano įteiktas pareiškimas yra prašymasis atgal į partiją. Tačiau man nereikia prašytis, esu šioje partijoje, tenoriu, kad būtų išspręsti mano narystės ir įgaliojimų klausimai. Tuomet ir pasirinksiu, kokiu politiniu keliu ir su kuo eisiu. - Praėjusią Seimo kadenciją parlamentaro mandatą iškeitėte į mero kėdę. Kas paskatino vėl grįžti į Seimą? - Į Raseinius iš Seimo grįžau dėl kadencijos pabaigoje prasidėjusių politinių batalijų, siekdamas ne tuščiai leisti laiką, o išties ką nors naudinga nuveikti savo kraštui. Galbūt ne viskas pavyko, bet iš esmės, būnant meru, pavyko darbų traukinį ant bėgių pastatyti taip, kad jis iki šiol sėkmingai rieda ir riedės toliau. Per šiuos rinkimus į Seimą nuo Raseinių buvo išrinkti du socialdemokratai, vienas “darbietis” ir aš. Supratau, kad jei atsisakysiu, nuvilsiu pasitikėjimą manimi pareiškusius žmones. Be to, dėl susiklosčiusių specifinių politinių partijų santykių Raseiniuose, Seime nebū-

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė

(tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka

(tel. (8 620) 10583)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 10, 11, 12, 13 p.

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

•

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Interneto svetainė

Sveikata

tų likę rimtos politinės atsvaros, nebūtų užtikrintas tinkamas atstovavimas. Tai ir paskatino grįžti. - Esate Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Kokie svarbiausi jūsų prioritetai? - Visada buvau siejamas su nacionalinio saugumo ir gynybos sritimi, be to, turiu teisininko išsilavinimą. Į komitetą atėjau tiksliai žinodamas savo veiklos prioritetus. Tai - žmogaus teisių užtikrinimas nacionalinio saugumo ir gynybos srityje. Pastaruoju metu matome, kad jėgos struktūrų veiksmai pažeidžiant žmogaus teises daugiau nei akivaizdūs. Dėl to daugelis žmonių jaučiasi nusivylę ir nesaugūs, jie nebepasitiki teisėtvarka ir teisėsauga. Ir kaip pasitikės, jeigu jėgos struktūros dažnai žmonėms taiko neteisėtus veiksmus, jie net apskųsti teismuose, deja, išteisinami. Ypač gaji praktika, kai rengiamos parodomosios akcijos už “galbūt padarytus nusikaltimus”, kurių, kaip ilgainiui paaiškėja, nė nebuvo. Būtina užkirsti kelią tokiems procesams, reikalauti didesnės jėgos struktūrų atsakomybės ne tik už darbo rezultatus, bet ir už padarytus procesinius pažeidimus, nusikaltimus žmogaus teisėms, neteisėtą sulaikymą ir pan.

Marijampolė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

•

2013 05 17

Dienos temos

A.Zuoko ataskaitoje Vilnius - svajonių miestas ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Vilniaus miesto savivaldybės veiklos ataskaitoje sostinė pristatoma kaip regiono lyderė, ambicingų projektų “namai”, saugus, konkurencingas ir kultūringas miestas. Opozicijos atstovų nuomone, nemažai šių teiginių prasilenkia su tikrove. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savivaldybės tarybai pristatė merijos 2012-2013 metų veiklos ataskaitą. Joje vyrauja gerosios naujienos. Todėl kai kuriems savivaldybės taryboje dirbantiems opozicijos atstovams šis dokumentas priminė dar vieną A.Zuoko viešųjų ryšių akciją.

Bendra Vilniaus miesto savivaldybės skola siekia 971 mln. litų. Kils nauji darželiai

Plaukia investicijos Ataskaitoje nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybei pernai nepavyko surinkti planuotų pajamų. Iš viso jų gauta 1 mlrd. 14 mln. litų, o planuota surinkti 31 mln. litų daugiau. Merija skelbiasi 2012 metais atgavusi finansinių ir kredito įstaigų pasitikėjimą. Svarbiems infrastruktūros ir socialiniams projektams, senų paskolų refinansavimui pernai gauta apie 214 mln. litų paskolų. Bendra miesto savivaldybės skola siekia 971 mln. litų. Taip pat teigiama, kad Vilniuje mažėja bedarbių. 2011 metų balandį sostinėje darbo neturėjo daugiau nei 41 tūkst., o šiemet tuo pačiu metu apie 29 tūkst. žmonių. Tarp didžiausių laimėjimų minimas rekordinis naujai įregistruotų įmonių skaičius. Džiaugiamasi, kad “FDI Magazine” įvertino Vilnių kaip vieną didžiausių tiesioginių užsienio investicijų augimų turėjusių regionų pasaulyje. Šiuo metu Vilniuje vykdomi 9 stambūs investiciniai projektai, esą dešinysis Neries krantas ir Konstitucijos prospektas susigrąžina investicijas - čia grįžta statybos.

Vilnius veža ir skraidys Sostinės valdžia nurodo, kad gaivi-

A.Zuokui pristačius merijos 2012-2013 metų veiklos ataskaitą, kai kurie opozicijos atstovai ją pavadino dar viena mero viešųjų ryšių akcija. Martyno Ambrazo (ELTA) ir LŽ archyvo nuotraukos

namas miesto centro gatvių tinklas, per ketverius metus žadama moderniai apšviesti miestą. Skelbiama, kad “Žalgirio” stadionas taps nauju futbolo stadionu. Giriamasi, kad viešoji įstaiga “Vilnius veža” tapo skaidraus ir legalaus taksi verslo pavyzdžiu. Esą pasirašyta sutartis dėl 100 naujų automobilių tiekimo. Kitas A.Zuoko projektas bendrovė “Air Lituanica”, ji jau dėlioja skrydžių maršrutus. Iki 2015 metų įmonė planuoja turėti 5 orlaivius ir skraidyti 13-16 reguliarių maršrutų. Tvirtinama, kad šilumos kaina sos-

tinėje galėtų būti apie 12 proc. mažesnė, jeigu vartotojams nereikėtų mokėti už suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą. Dėl brangesnės šilumos kaltinami ir konservatoriai, Generalinei prokuratūrai apskundę savivaldybės tarybos sprendimą leisti įmonei “Dalkia” statyti biokuro katilą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje. Miesto valdžia ataskaitoje cituoja vienos bendrovės atliktą studiją, kuri parodė, esą Vilniuje, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, taip pat su Ryga, Talinu, - mažiausi mokesčiai už komunalines paslaugas.

Skelbiama, kad Vilnius - rūpestingas miestas. Esą daugėja sukurtų papildomų vietų darželiuose, bus statomos naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, renovuojamos mokyklos, nuolat dirbama su asmenimis, gyvenančiais socialiniuose būstuose ir įsiskolinusiais už komunalines paslaugas. Dalyje “Kultūros ir žinių miestas” vardijami sostinėje vykstantys dideli renginiai, nurodoma, kad pastatyta nauja biblioteka Pilaitėje, o Žirmūnuose - rekonstruojama, atidarytas atnaujintas Užupio meno inkubatorius. Tarp svarbiausių darbų minima, kad Vilniuje po 20 metų atidaryta nauja poliklinika. Spūstyse kasdien nemažai laiko praleidžiančius vilniečius gal paguos žinia, kad sostinė išbraukta iš navigacijos sistemos gamintojų “TomTom” automobilių spūsčių reitingo. Savivaldybės valdžios teigimu, per metus mieste sutvarkoma apie 50 tūkst. duobių. Esą stabilizuota Vilniaus viešojo transporto sistemos finansinė situacija, skolos sumažintos 70 mln. litų.

Meras fantazuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys konservatorius Raimundas Alekna ataskaitoje pasigedo objektyvaus vertinimo ir savikritikos. “Man krito į akis tai, kad meras viską daro gerai. O

kad darbai būtų įgyvendinti, jam kas nors trukdo: seniai Vyriausybėje nesantis Andrius Kubilius ar kokie nors mistiniai niekdariai”, - ironizavo jis. R.Alekna pabrėžė, kad kai kurie A.Zuoko teiginiai prasilenkia su realybe. Jis taip pat pasigenda mero dėmesio tam, kas labiausiai rūpi vilniečiams: komunaliniam ūkiui, švietimui, kultūrai, sporto reikalams. “Meras toliau fantazuoja apie gigantiškus projektus”, - apgailestavo jis. Vilniaus miesto savivaldybėje taip pat dirbančio opozicijos atstovo Gedimino Rudžionio manymu, ataskaitoje turėjo būti analizuojamos esminės miesto problemos, pateikiami jų sprendimo būdai, valdžiai derėjo įvertinti savo veiklą, stipriąsias ir silpnąsias vietas. “Nemaža dalis tarybos narių to pasigedo”, - aiškino “tvarkietis”. Pasak G.Rudžionio, sostinėje gausu nesprendžiamų problemų. Jis piktinosi, kad savivaldybės valdžia netinkamai sudėlioja prioritetus: randama pinigų grandioziniams projektams, o miestui tvarkyti trūksta lėšų.

Geras įspūdis Valdančiųjų partijų atstovai priekaištų dėl ataskaitos neturėjo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė socialdemokratė Sigita Burbienė sakė, kad tai “ataskaita kaip ataskaita”: buvo nurodytos miesto problemos, tai, kas padaryta ir ką dar reikės nuveikti. “Nieko ypatingo ir nieko, kas būtų labai nustebinę”, - teigė ji. “Darbiečiui” Algimantui Zarembai ataskaita padarė teigiamą įspūdį. Anot jo, 2012-2013 metų savivaldybės veiklos rezultatai, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, yra geresni. Kai kurie svarbūs finansiniai klausimai esą mažai priklauso nuo savivaldybės valdžios. “Nesakau, kad 100 proc. nepriklauso. Tačiau esminiai dalykai, susiję su gyventojų pajamų mokesčio dalimi ir centrinės valdžios planavimu, įstatymų nuostatomis, nepriklauso nuo tarybos bei mero. Juk ir praėjusių metų biudžeto nesurinkimas labai priklausė nuo to, kad buvo pakeisti įstatymai”, - tvirtino A.Zaremba.

•

Piliečių aktyvumas drebina tik internetą VIKTORIJA SINICAITĖ v.sinicaite@lzinios.lt

Nors Lietuvos gyventojai gali imtis iniciatyvos keisti politikų sprendimus, jie to daryti neskuba. Nesame linkę teikti peticijas ar naudotis piliečių įstatymų leidybos galimybe. Elektroninės demokratijos socialinio tinklo “Lietuva 2.0” kūrėjas Donatas Šimelis apgailestauja, kad lietuviai kol kas prisibijo už pilietines iniciatyvas (ne peticijas - aut.) balsuoti internetu. “Gyventojai yra aktyvūs, tačiau vis dar kažko bijo. Mūsų tinkle piliečiai yra identifikuojami, nes balsuoja ir teikia siūlymus prisijungę per elektroninę bankininkystę. Taip pat reikia pateikti asmens kodą, adresą. Žmonės baiminasi atskleisti savo duomenis, nes mumis nepasitiki. Galbūt kyla nesaugumo jausmas ar baimė, kad, pavyzdžiui, darbdavys gali būti nepatenkintas siūloma iniciatyva ir net atleisti iš darbo”, - sakė jis.

Neturi teisinės galios Internete nesunku rasti ir specialiai peticijoms skirtų tinklalapių. Porta-

le Peticijos.lt iš viso yra sukurtos 4737 peticijos, portalo administratorių patvirtintų - 1517, atmestų - 3097, laukiančių patvirtinimo - 123. Šiuo metu 14 336 parašų sulaukusi populiariausia peticija - dėl “biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų bazinės mėnesinės algos grąžinimo”. Puslapyje e-peticija.lt yra sukurtos 93 peticijos, iš viso surinkta daugiau kaip 150 tūkst. parašų. Beveik 81 tūkst. parašų surinkusi populiariausia peticija - dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos Vilniaus pašonėje. Vis dėlto internetinės peticijos neturi teisinė galios. “Internetinės peticijos mūsų komisijos nepasiekia, nes pagal įstatymą peticijos turi būti pasirašomos ranka. Buvome gavę peticiją dėl elektroniniu būdu teikiamų peticijų įteisinimo. Deja, ji buvo atmesta. Anot mus konsultavusių teisininkų, tai prieštarauja Peticijų įstatymui. Tačiau tikiu, kad ateityje šis klausimas bus svarstomas ir sprendimas bus teigiamas”, - LŽ sakė Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras. Jis pasigenda gyventojų pilietiško aktyvumo teikiant įprastas peticijas. “Peticijų teise aktyviai naudojasi asmenys iš įkalinimo įstaigų. Tačiau

manau, kad jie ja piktnaudžiauja. Vienas kalinių parašo peticiją, kiti ją pažodžiui nurašo ir vėl siunčia mums”, - pasakojo jis.

Alternatyva peticijoms Portalas “Lietuva 2.0” paremtas Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumų įstatymais. Jis siūlo teisėtą ir nemokamą būdą teikti pilietines iniciatyvas ir palaikyti jas pasirašant elektroniniu būdu. “Raginame gyventojus naudotis piliečių įstatymų leidybos iniciatyva. Naudotis peticijų teise internete yra sukurta gana daug platformų. Tačiau ten parašai yra renkami “dėl vaizdo”, nes juridiškai jie nėra galiojantys”, kalbėjo D.Šimelis. Jis LŽ pabrėžė, kad idėja kurti “Lietuva 2.0” kilo dėl to, kad lietuviai mėgsta daug skųstis. Dabar yra sukurta platforma, kur jie gali patys teikti siūlymus. Šiuo metu portale yra dvi iniciatyvos, kurioms oficialiai prašoma palaikymo. Viena jų - piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos palengvinimas. Siūloma parašams rinkti skirtus du mėnesius pratęsti iki devynių. Antra iniciatyva - atviras laiškas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų. “Laiškas skirtas kreiptis

į Seimą. Manome, kad surinkus tam tikrą skaičių piliečių parašų lengviau vyktų derybos su Seimo nariais. Galbūt būtų paprasčiau juos įtikinti, kad šio įstatymo pataisos yra reikalingos”, - tvirtino D.Šimelis.

Latviams sekasi geriau Analogiškas lietuviškam projektui “Lietuva 2.0” veikia ir kaimynėje Latvijoje. ManaBalss.lv sukurtas 2011 metais, jame taip pat balsuojama bei teikiami siūlymai naudojantis elektronine bankininkyste. Tais pačiais metais Latvijos Saeima sutiko, kad 16 metų ir vyresnių piliečių 10 tūkst. parašų portale surinkusi iniciatyva bus svarstoma Saeimoje. Ir kiti ManaBalss.lv siūlymai - dėl Kelių eismo taisyklių ir dėl hepatito C gydymo - sulaukė Saeimos dėmesio. Pasak P.Čimbaro, tam tikri Lietuvos piliečių siūlymai taip pat pasiekia mūsų šalies parlamentą. Artimiausiame Peticijų komisijos posėdyje buvo svarstomi penki klausimai. “Turime labai įdomią ir nacionaliniu mastu aktualią peticiją. Seimui pateiksime siūlymą suteikti galimybę žmonėms įsigyti jiems savivaldybių nuomojamus būstus”, - kalbėjo parlamentaras.

•

Erlendo Bartulio nuotrauka

D.Šimelis: “Gyventojai yra aktyvūs, tačiau vis dar kažko bijo.”

2013 05 17

Dienos temos

Stojo ginti sunkiai sergančių vaikų tarta, kad ji nereikalinga. “Taip ir nesupratau, kodėl buvo pripažinta, kad mano vaikas kažkiek sugeba pats apsitarnauti. Daugybę kartų važiavome pas įvairius gydytojus, kol buvo pripažinta, kad sergantis sūnus iš tikrųjų turi būti slaugomas”, - pasakojo Neringa V. Moteris neslėpė, kad iki to laiko, kol jos sūnui nebuvo skirta slauga, jos mintys ir darbe nuolat sukosi apie namuose paliktą vaiką. “Ir dabar pažįstu kelias motinas, auginančias sunkų neįgalumą turinčius vaikus, bet niekaip negalinčias išsireikalauti, kad jiems būtų skirta slauga. Žinau, kad jos jaučiasi nuskriaustos”, - atviravo moteris.

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Grupė Seimo narių siūlo nebeskirstyti sunkų neįgalumą turinčių vaikų į sunkesnius ir ne tokius sunkius neįgaliuosius. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo projektą, kurį įgyvendinti šalies biudžetui kainuotų apie 5 mln. litų kasmet, Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas ir Edmundas Jonyla. Priėmus įstatymo projektą, vaikai, kuriems jau nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nebūtų dar kartą skirstomi į kategorijas. Specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių lygis sunkios negalios vaikams būtų nustatomas privalomai. Pataisų autorių nuomone, tai sudarytų sąlygas vaikus, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, prižiūrėti namuose, nes jiems kas mėnesį būtų mokama 2,5 bazinių pensijų - 900 litų - dydžio išmoka. Taip pat vienas iš tėvų, namuose prižiūrintis neįgalų vaiką, valstybės lėšomis būtų draudžiamas valstybiniu socialinių pensijų draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Ne pavienės šeimos Seimo narys E.Žakaris LŽ sakė siekiantis tėvams sudaryti visas įmanomas galimybes sunkiai sergančius vaikus prižiūrėti namuose. “Iš pradžių į mane kreipėsi viena šeima, auginanti neįgalų vaiką. Nors vaiko inkstai nefunkcionavo, jam nebuvo pripažintas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis. Tad tėvai buvo priversti dirbti, nes pinigų reikėjo ir nuolatinėms kelionėms į gydymo įstaigas, ir paties vaiko poreikiams tenkinti, taip pat vaistams. Iš pradžių maniau, jog tai pavienis atvejis, ta-

Prirašyta aibė raštų

E.Žakario (dešinėje) nuomone, sunkų neįgalumą turintys vaikai neturėtų būti skirstomi į kategorijas, nes visiems jiems reikia suaugusiųjų pagalbos. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

čiau pradėjęs labiau domėtis supratau, kad tokių šeimų yra tikrai nemažai”, - kalbėjo E.Žakaris. Seimo narį stebina, kad šiuo metu specialusis nuolatinės slaugos poreikis vaikams nustatomas remiantis tokiais pačiais kriterijais, kaip ir suaugusiesiems, nors, esant analogiškam neįgalumo lygiui, vaiko galimybės pasirūpinti savimi gerokai mažesnės nei suaugusiojo. “Vaikai dar neturi socialinių įgūdžių, tad jiems reikia kur kas daugiau priežiūros, be to, jiems reikalingas ugdymas”, - įsitikinęs E.Žakaris.

Jautė skriaudą

bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

neprieštarauja tai, kad 2010 metų viduryje nuo 100 iki 90 proc. buvo sumažintos motinystės ar tėvystės pašalpos, kol vaikui sueis vieni metai, ir nuo 85 iki 75 proc., - kol vaikas sulauks dvejų metų. Teismui prašymą pateikdami Seimo nariai tikino, kad vadinamieji laisvųjų profesijų asmenys, gerbiant jų pasirinkimą ir atsižvelgiant į mokamų atlyginimų pobūdį, privalomai neturėtų būti draudžiami “Sodros”. Tai daroma nuo 2009 metų liepos. Seimo narių manymu, Konstitucijai prieštarauja ir motinystės išmokų sumažinimas, nes jis buvo skirtingas iki 2010 metų liepos 1 dienos ir nuo šios datos, kai įsigaliojo teisės aktų pakeitimai.

Sunkų neįgalumą turintį sūnų auginanti vilnietė Neringa V. LŽ teigė, kad jų šeima jaučiasi diskriminuojama. Moteris pasakojo nuėjusi kryžiaus kelius, kol išsireikalavo, kad jos vaikui būtų skirta specialioji nuolatinė slauga. Pasak berniuko mamos, beveik nuo pat kūdikystės neįgalus sūnus visą laiką mažai judėjo. Tačiau jai pamažu pavyko jį išjudinti, išmokyti žengti keletą žingsnių, ką nors paimti į ranką. Todėl kai prieš kelerius metus buvo sprendžiama, ar neįgaliam vaikui skirti slaugą, buvo nu-

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Viltis” Marijampolės padalinio vadovė Marija Ražinskienė, auginanti neįgalų vaiką, LŽ teigė, jog neįgaliųjų organizacijos prieš keletą metų kreipėsi į Seimą bei kitas institucijas, kad būtų pakeisti kriterijai, ir pagal juos vaikų neįgalumas nebūtų skirstomas į lygius. “Beveik nėra skirtumo, ar vaikas turi visišką, ar sunkią, ar vidutinę negalią. Visiems jiems vienodai reikalinga slauga, nes tokio vaiko nepaliksi vieno namuose. Ir išmokos šiuo metu labai skirtingos. Vieni gauna tik šalpos pensiją, kitiems moka-

įskaitomas į darbo stažą, nes slaugymas taip pat yra darbas. “Kiek prirašėme raštų, įvairių peticijų, iki šiol tai buvo bergždžias darbas”, - tvirtino M.Ražinskienė.

Tūkstančiai vaikų Šiuo metu Lietuvoje gyvena 2463 vaikai, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tačiau tik 1049 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jų tėvai gauna slaugos išmokas. Įgyvendinus siūlomas Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisas, preliminariais skaičiavimais, iš valstybės biudžeto šalpos išmokoms kasmet papildomai reikėtų apie 5 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai nuo komentarų dėl Seimo narių parengto įstatymo pataisų projekto kol kas susilaiko. Ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė paaiškino, kad pernai sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengė specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų ir nustatymo tvarkos projektą, kuriuo siūloma specialiuosius poreikius tiek vaikams, tiek suaugusiesiems nustatyti atsižvelgiant ne tik į asmens sveikatos būklę, bet ir asmens gebėjimus, socialinių paslaugų poreikį bei kitus socialinius faktorius. “Šiuo metu minėtas projektas išbandomas Ne-

Įgyvendinus siūlomas pataisas, preliminariais skaičiavimais, iš valstybės biudžeto išmokoms kasmet papildomai reikėtų apie 5 mln. litų. mi ir slaugos pinigai - 765 litai”, - kalbėjo M.Ražinskienė. Pasak jos, būtina, kad sunkiai neįgalius vaikus auginantiems tėvams laikas, kurį jie praleidžia slaugydami vaikus, būtų

įgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Gavus apibendrintus rezultatus, bus parengtas ir pateiktas derinti galutinis projektas”, - teigė V.Vincevičiūtė.

•

Trumpai NAUJI NARIAI Istorikas Zenonas Butkus, restauratorė Gražina Drėmaitė, archeologas Albinas Kuncevičius ir mokytoja Nadežda Spiridonovienė vakar paskirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariais. Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių. Du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis narius - Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, keturis narius - ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, o du narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė

KONSTITUCIJAI NEPRIEŠTARAUJA Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs dviejų Seimo narių grupių kreipimąsi, vakar paskelbė, kad prievolė valstybiniu socialiniu draudimu būtinai drausti autorius, sportininkus bei atlikėjus nepažeidžia Konstitucijos. Tačiau Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta tvarka, kad jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik kitą mėnesį po to, kai tris mėnesius iš eilės buvo mokamos įmokos. KT taip pat nusprendė, kad Konstitucijai

BNS, LŽ

KT nusprendė, kad Konstitucijai neprieštarauja motinystės ar tėvystės pašalpų sumažinimas 2010 metų viduryje. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 05 17

Dienos temos

Ž.Plytnikas prieš urėdus: kova be nugalėtojų •1 p.

Atkelta iš

Ministras taip reagavo į VPT atliktą tyrimą, vykdytą FNTT pavedimu, kurio išvadose skelbiama: “Sutartis (dėl gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo red.) ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytos sutartys įvykdytos pakeitus sutarties sąlygas, nepasiekus viešojo pirkimo tikslo, t. y. perkančioji organizacija (Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos) neįsigijo reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.” Kaip nurodoma, taip Generalinė miškų urėdija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Vilniaus apygardos prokuratūra, į kurią kreipėsi Aplinkos ministerija, gautą informaciją perdavė FNTT. Kaip LŽ informavo FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė, ši tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl VPT pateiktos išvados apie Generalinės miškų urėdijos vykdytą viešąjį pirkimą įsigyjant gaisrų stebėjimo techniką. “Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal požymius nusikaltimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas ir dokumentų klastojimas)”, - nurodė FNTT atstovė.

• Kasmet Lietuvoje kyla vidutiniškai 600-800 miško gaisrų, jie pažeidžia apie 300 hektarų augalijos. • Apie 40 proc. visų Lietuvos miškų yra didelio, 23 proc. - vidutinio ir 37 proc. - mažo gamtinio degumo. • Vidutinė 1 hektaro išdegusio miško vertė - daugiau nei 7,5 tūkst. litų, jį atkurti kainuoja 3 tūkst. litų. • Pasaulyje antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos plėtojamos nuo 1997 metų. • Prancūzija, Italija, Vokietija turi po 158 bokštus su detektoriais, Čekija, Estija - po 5, Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos, Slovakija, Portugalija - po 119 bokštų.

LŽ archyvo nuotraukos

Žada sutaupyti Nagrinėti Generalinės miškų urėdijos diegiamą Vieningos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos projektą VPT pradėjo praėjusių metų vasaros pradžioje. 2009ųjų rudenį vykusiame konkurse Generalinė miškų urėdija gavo trijų tiekėjų - bendrovių “Telekonta” (nurodyta projekto kaina - 43,6 mln. litų) ir “Fima” (45,4 mln. litų) bei jungtinės veiklos pagrindu veikiančių įmonių “Atea”, “Paratronic SA” ir “NT Service” (27,7 mln. litų) - pasiūlymus. Nors pastarojo tiekėjo kaina buvo mažiausia, pritaikius ekonominio naudingumo kriterijų, pasirinkta bendrovė “Telekonta”. Ji nuo 2010 metų 24-iose urėdijose (ten, kur miškų gaisringumas didžiausias) bei Kuršių nerijos nacionaliniame parke vietoj senų gaisrų stebėjimo bokštų, kuriuose pavojų miškininkai žvalgė plika akimi, įrengė 84 kompiuterinius Vokietijos kompanijos “Firewatch” miškų stebėjimo sistemos objektus. Projektui įgyvendinti skirta 30 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos (ES) “Miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo” programos. Dar 14 mln. litų investavo pačios urėdijos. Generalinė miškų urėdija skaičiuoja, kad įgyvendintas projektas leis sutaupyti apie 1,8-2 mln. litų kasmet. Šio projekto įgyvendinimas nuo pat pradžių kurstė diskusijas - daugiausia dėl dešimtis milijonų siekiančios kainos. “Aš pats dar 2010 metais kėliau daug klausimų, kreipiausi į tuometinį aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, į Generalinę prokuratūrą. Bet tada gavau atsakymus, kad viskas yra gerai”, - LŽ aiškino ministras V.Mazuronis.

Ekspertai piktinasi užsakovu Praėjusių metų rugpjūčio 23 dieną VPT gavo FNTT pavedimą įvertinti Generalinės miškų urėdijos ir “Telekontos” susitarimus bei jų pagrindu su 24 miškų urėdijomis atskirai sudarytas sutartis. Ekspertus bendrovę “ARTechnika” - konkurso būdu pasirinkusi VPT šių metų balandžio 22 dieną sulaukė sisteminių tyrimų ir lauko bandymų rezultatų vertinimų. Jie parengti atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų Ignali-

A.Bilotaitė: “Kiek esu informuota, tyrimą dėl gaisrų stebėjimo sistemos inicijavo ne VPT, bet FNTT.”

V.Mazuronis sako sprendimus priimsiąs tik tada, kai savo žodį tars teisėsaugininkai.

G.Visalga tvirtina, kad atliktos ekspertizės buvo paviršutiniškos.

nos ir Zarasų miškų urėdijų teritorijose įrengtų antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų darbą. Atlikdami bandymus dieną, didelių sistemos trūkumų ekspertai nenustatė, nebent tai, kad modernios kameros reaguoja ne tik į dūmus, bet ir į dulkes, rūką, net automobilių žibintus. O štai naktį brangi technika, kaip nurodė VPT, esą pasirodė neveiksminga: nesugebėjo užfiksuoti ekspertų imituoto gaisro, nors sąlygos tam buvo idealios. Išvadose taip pat nurodyta, kad gaisrus fiksuoti turėjusių kamerų naktinis režimas buvo apskritai išjungtas. Generalinė miškų urėdija su pateiktomis išvadomis kategoriškai nesutinka. Kaip teigiama LŽ pateiktame generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos atsakyme, eksperimentas atliktas atmestinai, o naktį, remiantis ilgamete statistika, laikyti įjungtas kameras apskritai netikslinga. “Be to, Aplinkos ministerija pavedė generaliniam miškų urėdui įvertinti visų sistemų atitiktį techninėms specifikacijoms. Todėl numatoma organizuoti jų patikrinimą, kurio metu, pasitelkus kompetentingus nepriklausomus ekspertus, bus įvertintas šių sistemų darbas”, - nurodė G.Visalga. Tą patį LŽ aiškino ir bendrovės “Telekonta” gamybos direktorius Svajūnas Bernotas. “Šios sistemos

diegimas truko trejus metus, ji dirba tam tikrais režimais, ir nežinau, dėl ko šitas triukšmas kilo. VPT atliktas tikrinimas, mano nuomone, yra šališkas ir nepakankamai profesionalus, o informacija, kad sistema neatitinka techninių reikalavimų, - melaginga. VPT išvados pateiktos nesigilinant į sistemos nustatymus. Jei operatorius nemokėjo įjungti naktinio režimo, nes su juo niekada nedirbo, tikrintojai taip pat nepasidomėjo, ar jis įjungtas, bet konstatavo, kad sistema neveikia naktį. Padarėme tose pačiose urėdijose pakartotinius bandymus, parodėme, kad sistema naktį aptinka gaisrus”, aiškino jis. Viešai paskelbtas išvadas kritiškai vertina ir bandymus atlikę ekspertai. “Mūsų užduotis buvo atlikti bandymus ir juos aprašyti. Viskas. Ką VPT dar prirašė, nemačiau ir nežinau. Jie parašė tokias išvadas, kokios jiems reikalingos. Kaip tai buvo pakreipta, man absoliučiai nepriimtina, ir daugiau su tokia kontora tikrai reikalų nebeturėsiu”, - kalbėdamas su LŽ piktinosi bendrovės “ARTechnika” vadovas Arūnas Kazlauskas. VPT vadovas Ž.Plytnikas tokius ekspertų teiginius vadina nesuprantamais. “Ką ekspertas turi omenyje teigdamas, kad išvados buvo kažkaip “pakreiptos”? VPT to tikrai nedarė. Mes rėmėmės gautais faktais, ir viskas”, - tvirtino tarnybos vadovas.

Interesus neigia Generalinė miškų urėdija tvirtina kilusiame konflikte numananti galimus asmeninius Ž.Plytniko interesus: kaip žinoma, VPT vadovas ne pirmus metus teisiasi su buvusia pavaldine Egle Sakalauskaite, generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko dukra. “Teko girdėti, kad šį tyrimą buvo bandoma sieti su kažkokiais VPT vadovo interesų konfliktais, gavau net laišką apie tai. Bet, kiek esu informuota, tyrimą dėl gaisrų stebėjimo sistemos inicijavo ne VPT, bet FNTT. Tuo klausimu teko bendrauti ir su dabartiniu Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku, buvusiu FNTT vadovu Vitalijumi Gailiumi. Jis išsamiai susipažinęs su situacija, iš jo žinau, kad šis klausimas susijęs ne tik su ES lėšų galbūt neteisėtu ar neracionaliu panaudojimu, bet ir su kitomis problemomis. Generalinės miškų urėdijos veikla kelia daugiau rimtų ir pagrįstų klausimų”, - LŽ aiškino Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė. Politikė neslėpė siūliusi įtraukti VPT išvadas į Antikorupcijos komisijos posėdžio darbotvarkę. “Bet greičiausiai gali būti taip, kad kai kurie Seimo nariai atskirai kreipsimės į Generalinę prokuratūrą, nes ne visi komisijos nariai nori apie tai diskutuoti. Ne paslaptis, kad nemaža dalis Seimo narių yra medžiojantys žmonės, o, kaip žinoma, urėdijos glaudžiai susijusios su medžiotojais. Taigi klausimai, susiję su šia tema,

Po kelių savaičių, birželio 3-iąją, Vilniaus m. apylinkės teisme turėtų nuskambėti sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje generalinio miškų urėdo B.Sakalausko dukra E.Sakalauskaitė, atleista iš VPT, kaltina Ž.Plytniką šmeižtu. Ž.Plytnikas tvirtina, kad buvusi jo pavaduotoja pareigų neteko dėl etatų mažinimo, jai siūlytos kitos pareigos, tačiau kito darbo dirbti ji nesutikusi. Praėjusių metų balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad VPT, panaikindama E.Sakalauskaitės pareigybę ir atleisdama darbuotoją iš pareigų, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir pažeidė moters teises. Dėl to E.Sakalauskaitei iš valstybės priteista 5 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo. Konfliktas tarp Ž.Plytniko ir E.Sakalauskaitės įsiliepsnojo prieš kelerius metus. Tuo metu VPT vadovo pavaduotoja įsidarbinusi moteris neoficialiai buvo vadinama viena iš sąmokslo prieš tuometiniams valdantiesiems neparankų Ž.Plytniką veikėjų.

neretai įgyja tam tikro subjektyvumo”, - kalbėjo ji. Pasak aplinkos ministro V.Mazuronio, jei prokurorai ir FNTT įvertintų, kad pateiktos VPT išvados pagrįstos, už neracionalius pirkimus turėtų atsakyti jų organizatorė - Generalinės miškų urėdijos vadovybė. Maža to, tokiu atveju iškiltų grėsmė, kad Lietuvai tektų grąžinti netinkamai panaudotą ES paramą - apie 30 mln. litų. “Bet apie tokius dalykus galėsime kalbėti tik tokiu atveju, jeigu VPT prielaidos pasitvirtins. Kol kas atsakymų į savo paklausimus neturiu”, - aiškino V.Mazuronis.

•

2013 05 17

Lietuva ir Europa

Kaip Latvija sutramdė galingus oligarchus Trokšdama kuo greičiau įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES) Latvija 2002 metais įsteigė Prevencijos ir kovos su korupcija biurą (KNAB), kuris turėjo kovoti su valstybine korupcija, paveldėta iš sovietinės sistemos. KNAB laukė sunki užduotis, nes dauguma privilegijuotų valdžios atstovų nenorėjo stiprios antikorupcinės žinybos - juos būtų tenkinusi tik regimybė. Nors ir neišvengta sumaišties biuro vadovybėje, konfliktų su parlamentu, be to, šalis buvo apimta pasaulinės finansų krizės, KNAB įrodė savo efektyvumą demaskuodamas korupcija įtariamus aukšto rango pareigūnus ir stiprindamas kovai su korupcija skirtas reformas. 1991 metais nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavusi Latvija greitai perėjo prie europietiško stiliaus laisvosios rinkos demokratijos. Šis staigus perėjimas atvėrė galimybes asmenims ir firmoms pajungti svarbiausias valstybines institucijas saviems interesams, išstumti konkurentus, pasinaudoti valstybiniais užsakymais ir formuoti finansų reguliavimo mechanizmus. Visa tai kenkė demokratijos procesui ir menkino gyventojų pasitikėjimą valstybe. Dėl tokio valstybės užvaldymo buvo kaltinami vadinamieji oligarchai - sėkmingi verslo lyderiai, įgiję turto ir galios, bet įtariami korupciniais ryšiais. Žymiausi buvo trys: Aivaras Lembergas, Andris Škelė ir Ainaras Šleseris. Visi trys buvo įtakingi asmenys dešiniojo politinio sparno partijose. Iki 2011 metų bent viena šių partijų įėjo į valdančiąją koaliciją. Oligarchams pavyko sukurti įtakos ir informacijos tinklus valdžios struktūrose, žiniasklaidoje ir versle, bauginimais priversti pareigūnus bei žurnalistus užmerkti akis į jų veiklą. Kai Pasaulio bankas paskelbė tyrimą apie korupciją Latvijoje, bijodama kliūčių kelyje į NATO ir ES Latvijos valdžia nusprendė pasinaudoti Pasaulio banko rekomendacija ir pagal Honkongo pavyzdį (ten veikia Nepriklausoma korupcijos tyrimų komisija) įsteigti Rygoje vieną instituciją, kuri tirtų korupcijos atvejus ir vykdytų prevenciją bei šviečiamąjį darbą.

ir faktine direktore. Šie veiksmai galiausiai baigėsi jo paties vyriausybės žlugimu. “Trys vadinamieji oligarchai sudarė tarpusavio koaliciją, o to dar niekada nėra buvę”, - sakė E.Repšė. Kiti trys Latvijos ministrai pirmininkai buvo iš partijų, susijusių su šiais oligarchais.

Reformos pajudėjo Viena svarbiausių KNAB užduočių buvo kova su korupcija teismuose, kur galingiesiems nuolat buvo švelninami nuosprendžiai. Pasitelkus sekimo ir kitas priemones biurui pavyko demaskuoti papirkimo atvejus, įskaitant aukštų teisėjų ir prokurorų. Kilo triukšmas spaudoje ir visuomenėje, o tai pakeitė bendrą atmosferą ir turėjo įtakos teismams - nuosprendžiai korupcijos bylose tapo griežtesni. Ypač daug KNAB nuveikė tirdamas partijų finansavimo reikalus. Pasitraukus E.Repšei, su oligarchais susijusios partijos uždėjo savo leteną visam Latvijos politiniam gyvenimui. Premjeras

Latvija sukūrė antikorupcijos žinybą, nepasiduodančią politikų spaudimui. glbrain.com nuotrauka

Daugelis gyventojų vertino KNAB skeptiškai sakydami, jog tai tik popierinis tigras, skirtas padaryti įspūdį tarptautinei bendruomenei, o ne iš tikrųjų kovoti su korupcija. Tačiau KNAB gavo realius įgaliojimus vykdyti tyrimus pasitelkiant ir tokias specialiąsias policijos priemones kaip agentų darbas priedangoje, sekimas klausantis pokalbių telefonu ir t. t. “Žinyba turi būti stipri, kitaip ji neveiks”, - sakė Inese Voika, biurą įkūrusios Teisingumo ministerijos darbo grupės narė.

Kova dėl vadovo KNAB pavaldus Latvijos ministrui pirmininkui, tačiau politikų kišimasis į biuro veiklą apribotas. Ministrų kabinetas gali skirti ir atleisti KNAB vadovą parlamentui pritarus. Savo ruožtu KNAB kas pusmetį atsiskaito vyriausybei ir parlamentui, o pinigų gauna iš Finansų ministerijos. Parlamentas be jokių trukdžių 2002

metais priėmė KNAB sukūrimo įstatymą, nes susirūpinę artėjančiais rinkimais politikai nenorėjo pasirodyti atlaidūs korupcijai. Biuras turėjo unikalią galią tikrinti, ar partijos laikosi rinkimų kampanijų finansavimo taisyklių. Tai leido KNAB sustabdyti pinigų srautus valstybei užvaldyti. Vėliau įstatymą pavyko išsaugoti be KNAB galias ribojančių pataisų. Tai ir lėmė kovos su korupcija persilaužimą Latvijoje. Netrukus dėl KNAB užvirė politinė krizė. Nepriklausomas komitetas pasiūlė į KNAB vadovus Jutą Strykę, patyrusią elitinės valstybės saugumo tarnybos tyrėją, tačiau per slaptą balsavimą parlamentas jos nepatvirtino. Tuometis premjeras Einaras Repšė, savo kampaniją grindęs kova su korupcija, pareiškė, kad toks balsavimas atspindi parlamentarų baimę, jog šis svarbus postas atiteks ryžtingai asmenybei. Premjeras vis tiek paskyrė J.Strykę direktoriaus pavaduotoja, o paskui

kavo įtakingiausius oligarchus valdžios viršūnėje. Bylos baigėsi trimis nuosprendžiais, įskaitant buvusį Jūrmalos merą. Buvęs premjeras A.Škelė turėjo liudyti teisme, kuriame jo artimi bendražygiai sėdėjo kaltinamųjų suole. Ventspilio meras A.Lembergas buvo apkaltintas kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu turto įgijimu ir piktnaudžiavimu valdžia. 2007 metais teismai Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje įšaldė A.Lembergo ir jo artimųjų turtą, vertą 200 mln. dolerių. Deja, šios bylos atskleidė ir grobstymą pačiame KNAB. 2009 metais parlamentas pakeitė A.Loskutovą Normundu Vilničiu, tačiau 2011 metais ir jis buvo atleistas, o per tą laiką korupcija finansų krizės apimtoje Latvijoje tapo labiausiai visuomenę piktinančiu veiksniu. Visuomenės pasipiktinimas privertė prezidentą Valdį Zatlerą paleisti parlamentą. Oligarchus jis įvardijo kaip didžiausią grėsmę Latvijos demokratijai. Tūkstančiai žmonių protestavo gatvėse, buvo pasiūlytas planas

KNAB gavo realius įgaliojimus vykdyti tyrimus pasitelkiant ir tokias specialiąsias policijos priemones kaip agentų darbas priedangoje, sekimas klausantis pokalbių telefonu. Indulis Emsis turėjo paskirti pirmą nuolatinį KNAB vadovą. Juo tapo teisininkas Aleksejus Loskutovas. Pats jis sakė: “Tikriausiai valdančiosios koalicijos patarėjai mane pasiūlė kaip mokslininką teoretiką, kurį bus nesunku valdyti.” Tačiau šių vilčių A.Loskutovas nepateisino. Praėjus vos kelioms savaitėms, kai pradėjo eiti pareigas, iš jo buvo pareikalauta atšaukti precedento neturintį KNAB sprendimą skirti premjero partijai 185 tūkst. dolerių baudą už rinkimų kampanijos pažeidimus. “Visi Latvijos žurnalistai užgniaužę kvapą laukė, ką jis darys, pasakojo J.Strykė. - O jis pasakė, kad pasitiki KNAB darbu bei specialistais, susipažinęs su byla sutinka, kad partija turi būti nubausta.” Tai buvo pirmas ženklas, kad A.Loskutovas nesitrauks. Vėliau jis sudarė sėkmingą komandą su abiem savo pavaduotojais, įskaitant J.Strykę. Jam vadovaujant 2004-2007 metais KNAB atliko keletą garsių tyrimų ir demas-

“10 žingsnių pavogtai šaliai atgauti”. Pirmasis šių žingsnių buvo N.Vilničio atleidimas iš KNAB direktoriaus pareigų. Anksčiau to nenorėję parlamentarai pakluso, nes jų laukė rinkimai. Per juos A.Lembergo partija laimėjo 13 proc. balsų, A.Šleserio partija į parlamentą nepateko, o A.Škelės partija bankrutavo pralaimėjusi visus teisminius mūšius su KNAB. Pirmą kartą buvo sudaryta valdančioji koalicija, į kurią nepakliuvo nė viena oligarchų partija. Latvijoje prieš oligarchus kilusi banga atvėrė galimybes KNAB imtis ilgai vilkintų teisinių reformų. Viena ambicingiausių jų buvo 2012 metais priimtas įstatymas, reikalaujantis, kad kiekvienas Latvijoje gyvenantis asmuo deklaruotų didesnį nei 18 500 dolerių vertės turtą, įskaitant turimą užsienyje. Tai leido pažaboti šešėlinę ekonomiką ir užkirto kelią pareigūnams paslėpti savo turtą perduodant jį artimiesiems ir draugams.

•

Suėmus žmoną, mafiozas pasidavė pats Trejus metus slapstęsis Italijos mafijos bosas pats pasidavė pareigūnams. Jis tai padarė pasibaigus teismo procesui, kai dešimtys jo parankinių buvo pasiųsti už grotų, o jo žmona suimta. Giuseppe Pesce - vienas jauniausių Italijos mafijos “krikštatėvių”. Jis vadovavo Kalabrijos regione veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei “Ndrangheta”, kurią, galima sakyti, sudarė Pesce šeimos nariai. Šis klanas jau seniai vertėsi narkotikų prekyba ir kontroliavo judrų komercinį Džoja Tauro uostą. “Pavargau bėgti”, - sakė mafiozas savo advokatams, palydėjusiems jį į sustiprinto režimo kalėjimą. Tačiau greičiausiai jis būtų slapstęsis ir toliau, jei už grotų nebūtų atsidūrę jo giminaičiai. Šį mėnesį Italijoje baigta nagrinėti byla, kurioje buvo teisiami net 42 Pesce klano na-

riai. Jiems buvo skirtos įvairios iki 28 metų laisvės atėmimo siekiančios bausmės, o pats G.Pesce jam nedalyvaujant nuteistas 16 metų kalėti už mafijos grupuotės subūrimą. Atskirai jam dar iškelta byla kaip mafijos klano galvai. Mafiozo sprendimą pasiduoti paspartino ir tai, jog šį mėnesį areštuota jo žmona, nes tyrėjai buvo įsitikinę, kad ji padeda savo vyrui slapstytis nuo teisėsaugos ir veikė kaip tarpininkė bendraujant su kitais klano nariais. Grupuotė “Ndrangheta” yra aktyviai įsitraukusi į tarptautinę narkotikų kontrabandą, kurios metinė apyvarta - milijardai eurų. Karabinieriams šią mafijos organizaciją buvo ypač sunku išardyti, nes jos nariai susiję artimais šeiminiais ryšiais. Tačiau pastaraisiais metais prieš ją buvo pradėta vis daugiau tyrimų, pirmiausia dėl to, kad pavyko įkalbėti persimetėlius liudyti.

•

AFP, ANSA, BNS, “The Foreign Policy”, LŽ

Italijos karabinieriai džiaugiasi, kad jų rankose pagaliau atsidūrė G.Pesce. / lapresse.it nuotauka

2013 05 17

Pasaulis

Jungtinėse Valstijose bręsta “Obamageitas” Įpykęs prezidentas Barackas Obama atleido JAV mokesčių valdybos vadovą Steveną Millerį. Į prezidento nemalonę jis pateko dėl sparčiai besiplečiančio skandalo, kad jo vadovaujama agentūra nusitaikė į konservatyviuosius judėjimus. Iždo sekretorius Jackas Lew priėmė S.Millerio, kuris Mokesčių valdybai vadovavo nuo praėjusių metų lapkričio, atsistatydinimą. S.Milleris laiške kolegoms pranešė, kad iš pareigų pasitrauks birželio mėnesį. Skandalas Mokesčių valdyboje kilo šią savaitę, kai paaiškėjo, kad valdybos pareigūnai, nagrinėdami paraiškas dėl neapmokestinamo statuso, išskyrė organizacijas, kurios nepritaria B.Obamos administracijos politikai. Mokesčių inspektorių dėmesio sulaukdavo tos organizacijos, kurių pavadinime būdavo žodis “patriotas” arba kurios būdavo susijusios su “Arbatos partija”, nes joms priklausantys amerikiečiai nejaučia simpatijos dabartiniam JAV prezidentui. B.Obama aiškina, kad jau susipažino su Finansų ministerijos generalinio inspektoriaus atlikta Mokesčių valdybos audito ataskaita. “Amerikiečiai turėtų

jaustis pikti, ir aš pats esu labai piktas. Netoleruosiu tokių veiksmų bet kurioje Amerikos valdyboje, ypač mokesčių. Tai savanaudiškas kišimasis į piliečių gyvenimą. Tai kenkia institucijų ir visos Amerikos reputacijai”, - sakė prezidentas ir pažadėjo surengti naujus patikrinimus Mokesčių valdyboje. Kad “tokie atvejai daugiau nepasikartotų”, jis tikino panaudosiąs visas turimas galias. B.Obama mano, kad mokesčių valdybai reikalingas naujas vadovas. JAV prezidentas neigia, kad Mokesčių valdyba atliko patikrinimus jo nurodymu, kaip tvirtina respublikonai. Jis pažadėjo bendradarbiauti su Kongresu tiriant šį jam nemalonų atvejį ir piktnaudžiavimus Mokesčių valdyboje vadino “nedovanotinais”. Tačiau jau aišku, kad Mokesčių valdybos vadovas S.Milleris bent jau nuo praėjusių metų gegužės žinojo apie konservatyvių organizacijų “specialiuosius patikrinimus”, tačiau nebuvo linkęs apie tai kalbėti, neatsakydavo net į Kongreso narių paklausimus. S.Milleris teigė, kad mokesčių valdyba politinių patikrinimų nevykdo. Mokesčių valdybos skandalas - ne vienintelis kilęs Jungtinėse Valstijose šią savaitę. Naujienų agentūra “Associated Press” (AP) pasiskundė, esą atitinkamos tarnybos klausėsi jos darbuotojų pokalbių telefonu dėl to, kad

B.Obama neigė, kad Mokesčių valdybos patikrinimai vyko jo nurodymu. / Reuters/Scanpix nuotrauka agentūra neteisėtai paskelbė informaciją apie sužlugdytą teroristinį išpuolį. AP darbuotojų pokalbių slapta klausytasi du mėnesius. Amerikiečiai šį skandalą jau vadina “Obamageitu” ir lygina jį su 1972 metais kilusiu “Vo-

tergeitu”, kuris išvertė iš posto tuometį JAV prezidentą Richardą Nixoną. Netrūksta manančiųjų, jog šį kartą respublikonai nepraleis progos atkeršyti demokratams, tuomet pareikalavusiems R.Nixono apkaltos

dėl to, kad su jo žinia buvo įrengta pasiklausymų aparatūra “Watergate” viešbutyje įsikūrusioje demokratų būstinėje.

•

AFP, AP, Reuters, LŽ

Istoriniuose miestuose - nekilnojamojo turto bumas Nekilnojamasis turtas istoriniuose miestuose išlieka paklausus. Užsienio bei vietos pirkėjai moka didžiulius pinigus ir stengiasi jo įsigyti miesto centre arčiau turistų lankomų objektų. Kai kuriuose miestuose praeitis susipina su dabartimi. Juose glūdi architektūrinio paveldo lobiai: senovės šventyklos, viduramžių bažnyčios, puošnios pilys ir modernybės kupini pastatai. “WebEcoist” ir “National Geographic” apžvelgė lankomiausias Romos, Kairo, Atėnų ir Tel Avivo vietas bei nurodė nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainas šalia architektūros lobynų.

Roma Italijos sostinės pastatai primena šlovingas vienos didingiausių pasaulyje Romos imperijos dienas. Romos didžiausia puošmena - Koliziejus, kuriame vykdavo kruvinos gladiatorių kovos, antikos laikais sutraukdavusios tūkstančius žiūrovų. Be Koliziejaus, Italijos sostinę puošia daugybė romėnų pastatų. Vienas jų - dievų buveinė Panteonas. Romoje stovi ir imperatorių rūmai, Šventojo Angelo pilis, antikos griuvėsių liekanos bei po miestu glūdintis katakombų labirintas. Italijos sostinės širdyje įsikūrusi mažiausia pasaulio valstybė - Vatikanas. Jo svarbiausi architektūriniai statiniai - Šv. Petro bazilika ir Renesanso genijaus Mikelandželo dekoruota Siksto koplyčia. Į Vatikaną plūsta tūkstančiai maldininkų. Daugiausia jų susirenka konklavos metu ir per svarbiausias bažnytines šventes - šv. Velykas ir šv. Kalėdas. Centriniai Italijos sostinės rajonai vieni gražiausių ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje. Juose nekilnojamojo turto kaina milžiniška. Tačiau jį mielai perka užsieniečiai. Anglai, prancūzai ir vokiečiai visada buvo svarbiausi nekilnojamojo turto pirkėjai, tačiau pastaruoju metu juo labiau domisi amerikiečiai ir rusai.

Italijos sostinėje populiariausi butai, kur atsiveria vaizdas į Koliziejų ir miesto istorinius objektus. / my-walls.net nuotrauka

Centriniai Italijos sostinės rajonai - vieni gražiausių ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje. Juose nekilnojamojo turto kaina milžiniška. “Vidutinė kaina už butą miesto centre svyruoja nuo 10 iki 20 tūkst. eurų (34,5 - 69 tūkst. litų) už kvadratinį metrą. Tai priklauso nuo pastato tipo, vaizdo ir vietos. Butas su terasa, iš kur atsiveria vaizdas į Koliziejų, gali kainuoti mažiausiai 30 tūkst. eurų (103,54 tūkst. litų). Vidutinė nuomos kaina miesto centre svyruoja nuo 350 iki 600 eurų (1,2-2 tūkst. litų) už kvadratinį metrą per metus”, - pasakojo M.Bianchi.

Kairas Dabartinio Egipto sostinė Kairas vilioja žmones, kurie nori patekti į senovės Egipto pasaulį. Nors pats miestas prieš 4 tūkst. metų neegzistavo, netoli jo galima pamatyti seniausią iš septynių pasaulio stebuklų - piramides. Di-

džiausi senovės Egipto faraonų lobiai saugomi pagrindiniuose Kairo muziejuose. Miestą puošia ir krikščionybės pradžią menančios koptų bažnyčios. Šiuo metu Kairas - didžiausias arabų pasaulio miestas, kuriame gyvena apie 20 mln. žmonių. Kairas nuo arabiško miesto, įkurto prieš beveik tūkstantį metų, išaugo į modernų didmiestį. Mieste stūkso prabangūs viešbučiai ir vilos, tarptautiniai universitetai, garsiausių pasaulio prekių ženklų parduotuvės, užsienio šalių ambasados. Kaire veikia požeminis metro. Nekilnojamojo turto kainos Egipto sostinėje didelės. Tiesa, jis šiek tiek atpigo dėl prasidėjusių neramumų ir nedidelės suirutės, kurią lėmė Arabų pavasario įvykiai. Egiptas taiko nekilnojamojo turto pardavimo apribojimus užsieniečiams, kurie didmiestyje daugiausia nuomojasi patalpas. Dviejų kambarių buto centre nuomos kaina svyruoja nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. dolerių (5,4-13,4 tūkst. litų) per mėnesį. Norintieji išsinuomoti apartamentus už juos turėtų mokėti doleriais, nes Egipto svaro kursas vis kinta ir nuolat smunka.

Atėnai Atėnai - vienas seniausių miestų pasaulyje. Tai dabartinės ir senovės Graikijos, kuri vadinama civilizacijos lopšiu, sostinė. Atėnų puošmena - ant Akropolio kalvos stūksantis klasikinės graikų architektūros simbolis Panteonas. Tai vienas žymiausių pasaulio architektūros paminklų. Atėnuose galima rasti daugybę archeologinių radinių. Mieste yra dešimtys archeologijos institutų ir muziejų, kuriuose eksponuojami vertingiausi antikinio paveldo meno kūriniai. Nekilnojamasis turtas Atėnuose pigo dėl šalį sukausčiusios ekonomikos krizės, tačiau Graikijos finansų ministras paskelbė, kad jo kainos turėtų šoktelėti nuo 2014 metų. “Šiuo metu kainos labai patrauklios. Žmonės, norintys įsigyti ar išsinuomoti būstą, neliks bėdžiai, - sakė “Engel&VŠlkers” Atėnų filialo generalinis direktorius Theodoros Bosdas ir pridūrė: - Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu ypač patraukli užsieniečiams. Būstų kainos šalia lankomiausių vietų vis dar siekia rekordines žemumas.” Graiko teigimu,

dviejų kambarių butas Atėnų centre kainuoja nuo 2 iki 6 tūkst. eurų (6,920,7 tūkst. litų) už kvadratinį metrą.

Tel Avivas Jis yra už 60 kilometrų į vakarus nuo istorinių ir religinių Jeruzalės vietų. Tel Avivas - moderni finansinė ir kultūrinė Izraelio sostinė. Ji garsi paplūdimiais, pasilinksminimo vietomis, prekybos centrais ir naktiniu gyvenimu. Tai istorinis miestas. Kažkada jo vietoje stūksojo senovės arabų uostas Jafa, kurio teritorijose žmonės gyveno ištisus tūkstantmečius. Archeologai Jafos apylinkėse rado vertingų geležies amžiaus radinių, jie eksponuojami miesto muziejuose. Į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta miesto architektūra traukia užsienio pirkėjus. Jie žavisi ir butais bei namais, esančiais šalia pasilinksminimo vietų ar paplūdimių. Centriniuose Tel Avivo rajonuose butą galima nusipirkti už 2,1 mln. šekelių (1,54 mln. litų), o per mėnesį buto nuoma kainuoja nuo 6 iki 9 tūkst. šekelių (4,4 6,6 tūkst. litų).

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 05 17

Žemės ūkis

Pieno gamyba - muzikos ritmu KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (Šakių r.) karvės ne tik miega šiaudų lovose, bet ir klausosi klasikinės muzikos. Bendrovės vadovas Petras Puskunigis teigia, kad už galimybę pasiklausyti tokios muzikos karvės jiems atsilygina gausesniais pieno primilžiais. Tačiau tai bendrovės darbuotojus ne itin guodžia - dėl Lietuvoje gyvulininkystei nepalankių sąlygų teko atsisakyti numatytos ūkio plėtros.

Investavo milijonus Griškabūdžio ŽŪB Šakių rajone laikoma viena novatoriškiausių. Jos vadovas P.Puskunigis naujovių prisižiūrėjo važinėdamas po Vokietijos bei Prancūzijos ūkius. Tiesa, kur kas mažesnius nei jų. Tačiau ūkio dydis nesutrukdė naujoves įdiegti. Gyvulininkystės komplekso pertvarka užtruko aštuonerius metus. Jos rezultatai dabar jau glumina dažnai į ūkį užsukančius užsieniečius. Rekonstruotose fermose 6-8 mėnesių telyčaitėms bei mažiems veršeliams įrengtos “šiaudų lovos”, naujuosiuose tvartuose sumontuotos automatinės užuolaidos, kurios užsidaro ir atsidaro pagal vidaus temperatūrą, taip pat įrengtas modernus vėdinimas.

Griškabūdžio ŽŪB vadovas P.Puskunigis neslepia, kad kol kas Lietuvoje nepalankios sąlygos plėtoti pienininkystę. Jau nuo 2001 metų bendrovės fermose veikia kompiuterizuotas koncentruotųjų pašarų gamybos cechas, karvės šeriamos pašarų normavimo aikštelėse. Koncentruotieji pašarai skirstomi atsižvelgiant į kiekvienos karvės produktyvumą. “Reikalingų pašarų didžiąją dalį koncentruotus pašarus, kukurūzų silosą, šienainį, šiaudus, šieną - gaminamės patys. Perkame tik kai kuriuos baltyminius ir mineralinius priedus. Nors pašarų cechas jau pastatytas prieš daugiau nei dešimtmetį, jis dar

Griškabūdžio ŽUB karvės gyvena ne tik sočios, bet ir besiklausydamos klasikinės muzikos. / Kazio Kazakevičiaus nuotraukos tenkina mūsų poreikius, nes iki šiol morališkai nepaseno. Man dar neteko girdėti, kad kas nors geresnio būtų sukurta”, - LŽ kalbėjo P.Puskunigis. Bendrovė įgyvendino ir vieną didžiausių savo planų - įrengė 3 skystojo mėšlo rezervuarus, kurių talpa 11 tūkst. kub. metrų. Juose telpa visas per metus surenkamas mėšlas, vėliau jis panaudojamas laukams tręšti. Karvės melžiamos šiuolaikinėje 24 vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje. Pienas be jokio sąlyčio su aplinka, vamzdžiais teka tiesiai į atšaldymo įrenginius. Viso gyvulininkystės komplekso renovavimas ir modernizavimas Griškabūdžio bendrovei kainavo apie 4,5 mln. litų. Didžiausią dalį lėšų tam skyrė pati bendrovė, o iš Europos Sąjungos fondų gauta parama sudarė apie 1,5 mln. litų.

Tik Lietuvos juodmargės Vaikščiodamas po Griškabūdžio ŽŪB tvartus gali išgirsti šiaip jau tokios paskirties statiniams nebūdingus garsus - ne karvių mūkimą ar veršelių bliovimą, bet Johano Sebastiano Bacho bei kitų garsių XVIII-XIX amžiaus klasikų muziką, kurią specialiai fermoms parinko mokslininkai. Kaip tikino P.Puskunigis, besiklausydamos šios muzikos karvės yra ramesnės, todėl duoda daugiau pieno. Beje, tuo įsitikinta, kai vieną dieną vietoj klasikinės muzikos joms leista pasiklausyti šiuolaikinės. Karvės buvo šokiruotos ir kitą dieną primilžiai buvo mažesni. “Jie sumažėja ne tik pakeitus muziką, bet ir nuo to, kad tvartuose yra

pašalinių asmenų. Jei kurią dieną ką nors reikia remontuoti, beveik visuomet kitą dieną pieno primelžiame 400 litrų mažiau”, - kalbėjo P.Puskunigis. Jis neslėpė, kad stengiamasi kaip galima rečiau į tvartus įsileisti pašalinius asmenis. Beje, besidairant po griškabūdiečių karvių bandą, joje pamatysi tik vienintelės veislės karves - Lietuvos juodmarges. Bendrovės vadovas juokavo, kad jie liko ištikimi “lietuvaitėms” ir tai pasitvirtino - išvengta įvairių užsieninių veislių karves varginančių ligų. Mat sava karvių veislė užsigrūdinusi, prisitai-

galvijams visus reikalingus pašarus, bet ir nemažus žemės plotus užsėja rapsais bei kviečiais, jų derlių parduoda. Dar neseniai bendrovė augino ir gana didelius plotus linų, vėliau - cukrinių runkelių. Linus auginti liovėsi, kai nebeliko kas juos supirktų, o prieš keletą metų atsisakė ir cukrinių runkelių. Be to, griškabūdiečiai prieš beveik 15 metų ėmėsi žemės ūkio bendrovei neįprastos veiklos - ties krašto keliu Pilviškiai-Šakiai, šalia Griškabūdžio miestelio, atidarė savo degalinę. Nors ji duoda nedaug pelno, tai didelė nauda tiek bendrovei, tiek ir

Sava karvių veislė užsigrūdinusi, prisitaikiusi prie mūsų klimato sąlygų ir daugeliui ligų yra kur kas atsparesnė nei užsieninės.

Griškabūdžio ŽŪB iš pieno ūkio gauna apie 70 proc. pajamų. Kita dalis - pajamos iš augalininkystės. Dirbdami apie 1700 hektarų žemės bendrovės darbuotojai ne tik užsiaugina

viso miestelio gyventojams. Be to, joje darbo turi keturi žmonės. Iš viso Griškabūdžio ŽŪB triūsia apie 80 žmonių. “Esame susiskaičiavę, kad jei neturėtume gyvulininkystės sektoriaus, turimai žemei apdirbti mums užtektų 12 darbuotojų. Tačiau kol kas atsisakyti pienininkystės nenumatę”, - kalbėjo P.Puskunigis. Jis neslėpė, kad gyvulininkystės sektorius didelio pelno neduoda. Tad ir tolesnė šios šakos plėtra sustabdyta, nors ir buvo numatyta jau artimiausiais metais pastatyti dar vieną 300 vietų modernią karvių fermą. Bendrovės vadovas sakė, kad Lietuvoje gyvulininkystei sąlygos nepalankios. Pagal naują išmokų apskaičiavimo tvarką jiems šiemet mokamos tiesioginės išmokos mažėja beveik 130 tūkstančių litų.

SUPERKA PIGIAU

BRANGO KVIETRUGIAI

Lietuvoje superkamo pieno vidutinė kaina balandžio mėnesį buvo 998,9 lito už toną - 5,1 proc. mažiau nei kovą ir 7,1 proc. daugiau nei pernai balandį. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad kovą supirkta 95,1 tūkst. tonų pieno - 1,4 proc. mažiau nei pernai. “Pieno žvaigždės” balandį už toną pieno mokėjo vidutiniškai 1048 litus, “Rokiškio sūris” - 990 litų, “Žemaitijos pienas” - 993 litus, Vilkyškių pieninė - 918 litų, “Marijampolės pieno konservai” - 1035 litus. Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės balandį mokėjo vidutiniškai 1147 litus už toną. Per mėnesį ši kaina sumažėjo 4,3 proc., per metus padidėjo 2,8 procento.

Lietuvoje grūdų kainos gegužės pradžioje svyravo, o labiausiai brango kvietrugiai. Jų vidutinė supirkimo kaina gegužės pirmąją savaitę, palyginti su pirmąja balandžio savaite, padidėjo 13,6 proc., iki 761,7 lito už toną. Tai rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys “Agrorinka”. Antros klasės miežių kaina padidėjo 2,2 proc., iki 701,9 lito už toną, rugių - 2,1 proc., iki 652,5 lito. Tuo metu kviečių supirkimo kaina sumažėjo 2,4 proc., iki 806,8 lito už toną. Rapsų vidutinė supirkimo kaina gegužės pradžioje siekė 1522 litus - 1,8 proc. mažiau nei prieš mėnesį.

kiusi prie mūsų klimato sąlygų ir daugeliui ligų yra kur kas atsparesnė nei užsieninės. Tiesa, P.Puskunigis neslėpė, kad beveik 85 proc. lietuviškų juodmargių turi holšteinų veislės kraujo. Bet tai tik dėl to, kad jos būtų produktyvesnės. Šiuo metu vidutiniškai iš karvės per sezoną bendrovės melžėjos primelžia apie 9600 litrų pieno. Iš viso ūkyje laikoma apie 1300 galvijų, iš 760 - melžiamų karvių. Per dieną mūsų šalies pieno perdirbėjams griškabūdiečiai parduoda apie 18-19 tonų pieno.

Prisiduria iš laukų

•

Trumpai SUTARĖ DĖL GAMYKLOS STATYBOS Kooperatyvas “Pienas LT” su Kauno statybų bendrove “Autokausta” trečiadienį pasirašė 31,27 mln. litų vertės pieno perdirbimo gamyklos statybos sutartį. Gamyklos statybos darbus planuojama baigti kitų metų liepą, o veikti ji turėtų pradėti 2014 metų pabaigoje. Projektui, kurio bendra vertė - 91 mln. litų, suteikta 50,8 mln. litų europinės paramos, likusi dalis bus finansuojama kooperatyvo “Pienas LT” ir skolintomis lėšomis. Kooperatyvas iš valstybės 95 metams Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje išsinuomojo 3 hektarus žemės su galimybe plėsti dar 1,5 hektaro. Kooperatinės pieno perdirbimo įmonės numatomas perdirbimo pajėgumas pirmuoju etapu - 650 tonų pieno per parą, o maksimalus - 1200 tonų.

LŽ, BNS

2013 05 17

Verslas

Grynųjų kišenėje neatsisakytų dome pavedimu”, - sako bendrovės vadovas. Bet jis pripažįsta, kad atsiskaitymų ribojimas fiziniams asmenims gali būti nepalankus įmonei, mat “Topo” tinklo parduotuvėse kortelėmis atsiskaito mažesnė dalis pirkėjų. Grynaisiais dažnai mokama ir už brangias prekes, ir perkant daugiau prekių, kurių bendra kaina viršija 5000 litų.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Verslas ir analitikai skeptiškai vertina Vyriausybės ketinimus šešėlinę ekonomiką suvaldyti apribojus atsiskaitymus grynaisiais: šešėlio tai esą nesuvaldys, rinkos ekonomikos neskatins, o papildomai iš to uždirbsią tik bankai.

Smulkiesiems neramu Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius užsiminė, kad rimtai svarstomi ketinimai fiziniams ir juridiniams asmenims apriboti atsiskaitymus grynaisiais iki 5000 litų ir dėl to jau konsultuojamasi su bankininkais bei Finansų ministerija. Lietuvos bankų asociacija (LBA) žiniasklaidai yra pateikusi savo argumentus, tarp kurių nurodo reitingų agentūros “Moody’s” tyrimo, atlikto 56 šalyse, rezultatus. Jo duomenimis, nuo 2008 iki 2012 metų platesnis atsiskaitymų internetu naudojimas sukūrė papildomą 983 mlrd. JAV dolerių (2,6 trln. litų) naudą šių šalių ekonomikoms ir paskatino sukurti 1,9 mln. papildomų darbo vietų. Taigi atsiskaitymas elektroniniais kanalais teigiamą įtaką ekonomikai sukuria dėl to, kad mažina šešėlinę ekonomiką, padeda valstybei surinkti daugiau pajamų į biudžetą, sumažina išlaidas operacijoms grynaisiais pinigais atlikti ir pan. Verslas tokias kalbas laiko veikiausiai bankų lobistinės veiklos pasekme. “Jeigu visada būtų remiamasi panašiais argumentais, Vyriausybė negalėtų priimti jokių sprendimų”, - LŽ atkirto LBA prezidentas Stasys Kropas.

Argumentai neįtikina “Mano žiniomis, nėra nė vienos valstybės, kurioje grynųjų pinigų ribojimai panaikintų arba sumažintų šešėlinę ekonomiką”, - LŽ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, jei gyventume valstybėje, kurioje nebūtų alternatyvių pinigų ir būtume apsupti brandžios demokratijos šalių, tai galėtų būti realu, tačiau dabar daugelyje ūkio sričių tokie draudimai negalios. Pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto įsigijimų padėtis dvejopa. Asmenys, uždirbę daugiau pajamų, privalės už įsigyjamą turtą sumokėti pavedimu. Bet nemažai investuotojų, atvykstančių iš Rytų, atsiveža dideles sumas grynųjų do-

Smulkieji verslininkai įžvelgia daugiau bėdų. Artūras Mackevičius, Raudondvaryje (Kauno r.) įsikūrusios UAB “Talismanas tau” ir valdančios dalį maisto prekių parduotuvių rajone, savininkas, pasakoja, kaip regi savo perspektyvas įvedus apribojimus: “Aš turiu pinigus vež-

Ne nuo to galo Lietuvos rinkos institutas irgi nepritaria Vyriausybės planuojamai priemonei. “Grynieji iš tiesų naudojami šešėlinėje ekonomikoje, tačiau tai yra simptomas, o ne priežastis. Paskelbus kovą su šešėline ekonomika, nevalia kurti naujo reguliavimo, kuris apriboja veiklą, nes tai dažniausiai ne tik nesprendžia problemų, bet dar labiau jas didina”, - sako instituto ekspertas Vytautas Žukauskas. Anot jo, atsiskaitymų grynaisiais apribojimas būtų didelis žingsnis į pinigų “įbankinimą”. “Dabar kiekvienas gyventojas ar smulki įmonė gali patys nuspręsti, kokiu būdu atsiskaityti, ir tai yra gerai, o apribojus atsiskaitymus grynaisiais tiek įmo-

V.Zimnickas: “Valstybei turėtų rūpėti ne tai, kaip pinigai išleidžiami, o tai, iš kur jie gaunami.”

S.Kropas: “Naujų bankų filialų ir bankomatų kiekviename kaimelyje tikrai nebus, nes tai per brangu, todėl ir siekiama plėtoti elektroninę bankininkystę.” / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka lerių, o bankų pavedimais, anot S.Besagirsko, mažai pasitiki. “Tokiems investuotojams bus paprasčiau pasiieškoti kitos šalies”, - sako jis. Esą tokie ribojimai vers nemažą dalį Lietuvoje uždirbtų pinigų išvežti. Be to, LPK atstovas neabejoja, kad įvedus apribojimą visada atsiras būdų jį apeiti. Pavyzdžiui, kur nors Seinuose ar Daugpilyje rasis verslininkų, kurie lietuviams noriai padės legalizuoti šešėlinius pinigus.

Stambiesiems nė motais Pramonės įmonės, įvedus naujovę, didelių nepatogumų nepajustų, nes, kaip LŽ teigė AB “Puntukas” generalinis direktorius Vytautas Zimnickas, absoliučios daugumos Lietuvos pramonės įmonių atsiskaitymai yra vykdomi elektroniniu

pavedimu. Vis dėlto ir jis nemano, kad grynųjų ribojimas galėtų paskatinti rinkos ekonomiką ir padaryti kokį poveikį šešėliui. “Verslas tokius sprendimus vertina skeptiškai. Jeigu galvojame apie šešėlio suvaldymą, tokios priemonės nebus efektyvios. Valstybei turėtų rūpėti ne tai, kaip pinigai išleidžiami, o tai, iš kur jie gaunami”, - svarsto valdančiosios Socialdemokratų partijos tarybos narys. Kauno UAB “TC prekyba”, valdančios elektronikos parduotuvių tinklą “Topo centras”, generalinis direktorius Erlandas Jakubonis LŽ teigė neįžvelgiąs priežasčių, kodėl bendrovės turėtų nerimauti dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo. “Operacijų grynaisiais pinigais stengiamės atlikti kuo mažiau, visus atsiskaitymus pagal sutartis vyk-

ti 15 kilometrų iš Raudondvario į Kauną, nes čia neliko nė vieno banko filialo. Už automobilio stovėjimą aikštelėje valandą Kaune moku 4 litus, o bankas ima mokestį už pinigų priėmimą, už kiekvieną operaciją.” A.Mackevičius skaičiuoja, kad per dieną atlieka po 10-20 pavedimų, bankas už kiekvieną jų ima 1,4 lito mokestį. Taigi vien banko operacijos kasdien kainuoja 15-30 litų, per mėnesį - beveik 1000 litų išlaidų. Be to, anot jo, Vyriausybei derėtų atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje yra daug senyvo amžiaus žmonių, kurie neišmano darbo kompiuteriu ir juolab - elektroninių atsiskaitymų. Bankų filialų ir bankomatų, priimančių pinigus, tinklas Lietuvoje sustabdžius dviejų bankų veiklą irgi gerokai išretėjęs, todėl kalbėti apie grynųjų apribojimus ir elektroninius atsiskaitymus, A.Mackevičiaus nuomone, ne tik nelogiška, bet ir socialiai neatsakinga. “Naujų bankų filialų ir bankomatų kiekviename kaimelyje tikrai nebus, nes tai per brangu, todėl siekiama plėtoti elektroninę bankininkystę, o senyviems žmonėms apmokyti kompiuterinio raštingumo jau prieš keletą metų yra paskelbtos ir veikia programos”, - atkerta LBA vadovas S.Kropas. Pasak jo, reikia plėtoti Lietuvos elektroninę bankininkystę, nes 80 proc. atsiskaitymų vyksta grynaisiais. Jis tikina, kad plečiant elektroninius atsiskaitymus neišvengiamai pigs ir bankų paslaugos.

nės, tiek gyventojai bus verčiami naudotis vien bankų paslaugomis ir dėl to turėti papildomų išlaidų. Bankai taptų atsiskaitymų monopolininkais.” Eksperto nuomone, Lietuvos bankų sistema nėra tobula, turi didelę dalį sisteminės rizikos, todėl Vyriausybės sprendimas būtų neadekvatus, klientams perkeliantis bankų riziką.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6828

1 Australijos doleris

2,6392

-0,1212%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1006

+0,6805%

1 Kanados doleris

2,6372

+0,4588%

1 Šveicarijos frankas

2,7747

+0,4685%

+0,1938%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3630

+0,1444%

10 Čekijos kronų

-0,0151%

1,3287

10 Danijos kronų

4,6328

+0,0065%

1 DB svaras sterlingų

4,0829

+0,3527%

100 Vengrijos forintų

1,1892

+1,1773%

100 Islandijos kronų

2,1804

+0,3486%

100 Japonijos jenų

2,6221

+0,4538%

100 Kazachstano tengių

1,7750

+0,2141%

1 Latvijos latas

4,9380

+0,0648%

10 Moldovos lėjų

2,1829

+0,0275%

10 Norvegijos kronų

4,5861

+0,1679%

10 Lenkijos zlotų

8,2383

-0,5098%

100 Rusijos rublių

8,5434

+0,2985%

10 Švedijos kronų

4,0172

+0,3510%

1 Turkijos naujoji lira

1,4715

+0,0068%

10 Ukrainos grivinų

3,2938

+0,2611%

2013 05 17, LB

Pirmasis Taivano delegacijos pasirodymas tarptautinėje parodoje Lietuvoje BALTECHNIKA 2013 Svarbiausia prekybos ir investicijų atstovė - Taivano užsienio prekybos plėtros taryba (TAITRA) ir Taivano užsienio reikalų ministerija nuoširdžiai kviečia aplankyti 21-ąją tarptautinę specializuotą pramonės parodą Lietuvoje BALTTECHNIKA 2013, joje pirmą kartą dalyvaus 11 Taivano įmonių. Taivanas yra viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių ir viena didžiausių produkcijos eksportuotojų, siūlanti aukštųjų technologijų inovacijas, aukščiausios kokybės prekes ir paslaugas. Stilingame ir novatoriškame Taivano paviljone savo produkciją pristatys vienuolika įmonių, kurias rekomendavo TAITRA. Lankytojai turės galimybę susipažinti su moderniausiomis IT technologijomis, kompiuterijos naujienomis, pažangiais pramonės įrenginiais. TAITRA atstovai taip pat supažindins su pagrindiniais Taivano verslo sektoriais ir konkrečiomis įmonėmis.

Paroda vyks gegužės 21-23 dienomis nuo 10.00 iki 17.00 val. LITEXPO parodų rūmuose. BALTTECHNIKA - viena didžiausių ir svarbiausių tarptautinių pramonės mugių Lietuvoje. Tai ideali galimybė keistis informacija, ieškoti verslo partnerių tarp mugės dalyvių, Lietuvos ir gretimų Baltijos šalių gamintojų bei pirkėjų, aptarti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes tarp verslininkų. Išsamesnę informaciją galite gauti Taipėjaus misijoje Latvijoje: Taipei Mission in the Republic of Latvia Address: World Trade Center Room 602, 2a Elizabetes Str. Riga, Latvia. Tel. (002 371) 6732 0610, fax: (002 371) 6783 0125, Email: tmil@tmil.lv.

Užs. V-2759

2013 05 17

Istorija

LDK grįžta į mūsų vaizduotę Lietuvos visuomenės akiratyje, jos kultūroje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) pradėjo šmėžuoti jau seniai, tačiau, pasak menotyrininkės Irenos Vaišvilaitės, žinios buvo gana skurdžios, o dažnai ir nepagrįstai agresyvios - “čia mūsų, čia mes padarėme, mes pastatėme”. JŪRATĖ MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt

eseniai pasirodžiusi šešių lietuvių menotyrininkių bei jų kolegos iš Lenkijos parengta knyga “Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę” gerokai praplėtė mūsų vaizduotėje jau turėtą vienokį ar kitokį šios istorinės teritorijos įsivaizdavimą. “Pačios LDK kaip vientisos teritorijos mes iš tikrųjų jau neįsivaizduojame, apie ją daugiau nežinome, negu kad žinome”, - per knygos pristatymą kalbėjo viena iš knygos sudarytojų, meno ir Bažnyčios istorikė, Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Šventojo Sosto I.Vaišvilaitė. Išlikę sakraliniai, pasaulietiniai pastatai, dailės kūriniai - dar neišnaudoti ištekliai regimajai istorijos patirčiai paskatinti, atminčiai atgaivinti. “Lietuviai yra atskirti nuo senosios LDK literatūros. Lenkiškai vyresnioji karta dar paskaito, o jaunesnieji - tik specialiai išsilavinę, lotyniškai moka nedaug kas, senąja rusėnų kalba - dar mažiau kas. Tad norint paskaityti XVII amžiuje parašytus tekstus lietuviams reikia įgyti specialų išsilavinimą, - apgailestavo I.Vaišvilaitė. - Tačiau paveldo objektai daug ką pasako ir kalbos nemokant. Tai universalesni daiktai juos suvokti, vartoti.” Pasak menotyrininkės, LDK grįžimą į mūsų atmintį, vaizduotę ir supratimą paspartins ir šiuo metu rengiama LDK enciklopedija.

Podolės Kamenecas - vienas seniausių Ukrainos miestų. XIV a. jis pateko į Lietuvos valdžią. Tada čia buvo pastatyta pilis, kurią valdė Gediminaičių dinastijos kunigaikščiai. / Vytauto Balčyčio nuotraukos

Šešiose valstybėse LDK (gyvavusios XII, XIII-XVIII amžiais) paveldas šiuo metu išsibarstęs šešiose valstybėse - Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Beje, XV amžiuje tai buvo didžiausia Europos valstybė. Suprantama, kad kiekvienos šalies piliečiai šioje buvusioje bendroje istorinėje erdvėje mėgsta ieškoti to, kas susiję su jų kultūra. Įvairių kelionių vadovų po šiuos kraštus leidžiama daug ir seniai. Tačiau iki šiol nebuvo bandymo visą istorinę valstybės teritoriją reprezentuoti jos paveldo pavyzdžiais. Architektūros ir dailės paveldas gana ryškus dabartinių valstybių kraštovaizdyje. Be to, jis liudija buvusios valstybės visuomenės ir jos kultūros istoriją. Paminklai primena su jais susijusius įvykius, rūmai ir šventovės - jų fundatorius, statytojus, vienaip ar kitaip susijusias istorines asmenybes. Knyga buvo rašoma ne vienus metus, nes kiekvienas joje pristatytas paveldo objektas yra iš tikrųjų autorių aplankytas, apžiūrėtas, nufotografuotas. Leidinys, pasak sudarytojos, gali būti ir savotiška paskata kitiems padaryti dar geriau, nes prie buvusios valstybės paveldo vis grįžtama įvairiomis formomis. “LDK prisiminimas vis dažniau šmėsteli ir kalbant apie dabartinę Lietuvos geopolitinę padėtį, ir ieškant būdų, kaip istorine patirtimi pasinaudoti dabar”, - sakė I.Vaišvilaitė. Pasak knygos idėjos autorės, būtų nedovanotina visą gyvenimą domėtis, tyrinėti, bet nieko ta tema neparašyti.

Kas belikę iš didingos Sapiegų giminės Čerėjos-Ružanų šakos rezidencijos. Pagrindinio rūmų korpuso su arkadų galerija griuvėsiai Ružanuose (Baltarusija).

LDK paveldas šiuo metu išsibarstęs šešiose valstybėse. Beje, XV amžiuje tai buvo didžiausia Europos valstybė. Knygoje pristatyti tik LDK gyvavimo laikotarpiu sukurti paminklai. Net ir Vilnius čia pristatytas tik toks, koks buvo LDK laikais - be XIX amžiaus. Suminėti tik tie paveldo objektai, kurie iškilo tuo metu, kai Vilnius buvo LDK sostinė.

Keistai panašu Poetas Vladas Braziūnas prisipažino, kad jam yra tekę nemažai pasivažinėti po LDK platybes. Visur jis jausdavęs kažką bendro, pradedant peizažu. “Suprantama, Ukrainos stepės - tai ne Pasvalio lygumos, tačiau daugelyje miestelių daug kas keistai panašu, - teigė jis. - Panašios net ir liaudies dainos. Kadaise tarnaudamas kariuomenėje Krasnojarske ir nuo šeštos valandos vakaro iki penktos ry-

to lupdamas bulves su ukrainiečiais kareiviukais išdainuodavau visas Žiūrų dainas. Melodijos beveik tos pačios, tik dainuodavau ne savo kalba. Apie šį keistą melodijų susiėjimą esu kalbėjęsis su folklorininkais, muzikologais. Daugelis šitame dideliame LDK plote atranda keistos savasties.” Poetas pastebėjo, kad LDK erdvė mums svarbi dėl daugelio dalykų ką nors sužinojęs užfiksuoji, iš pasąmonės vėliau išlenda kiti žinoti dalykai, paskui mintyse jungi istorinius taškus ir suvoki daug daugiau.

Bus atradimų Mums galbūt labiausiai žinomi, lankomi ir bene arčiausiai esantys LDK paveldo objektai yra Nesvyžiuje, Krėvoje, Myriuje, Lydoje, Naugarduke, Gardine. Besigilinantiems į LDK istoriją knyga atvers kelią naujiems atradimams. V.Braziūnas sakė, kad dabar jau nepakartotų tokios klaidos, kokią padarė pernai. “Važiavome iš Myriaus pilies ir man net į galvą neatėjo, kad visai greta, už kokių 15 km, yra Iškaldzės miestelis. Dabar net iš nuotraukos įsimylėjau nuosta-

biausią gotikos perliuką jame LDK laikų istoriją menančią Švč. Trejybės bažnyčią. Bet juk žmogus aklas buvai be tokios knygos. Kažin ar yra tokių specialistų, kurie viską LDK žinotų?” - klausė jis. Šitą bažnytėlę 1449 metais fundavo Lietuvos didikas Mikalojus Nemiraitis. Bažnyčia XVI amžiuje buvo atitekusi evangelikams, vėliau Radvilos ją grąžino katalikams. XVII amžiuje šventovė buvo paversta stačiatikių cerkve, o 1919 metais vėl grąžinta katalikams. Beje, knygos sudarytojos ne tik pateikia istorinių objektų atsiradimo aplinkybes, bet ir papasakoja jų istoriją, primena, kokias funkcijas per istoriją jie buvo įgavę.

Atsarginė LDK sostinė V.Braziūnas pasidalijo įspūdžiais, patirtais kelionėse po dabartinę Baltarusiją. “Keistas jausmas apima Ružanuose - pagrindinėje Sapiegų giminės Čerėjos-Ružanų šakos rezidencijoje. Rūmai svarbūs ir tuo, kad XVII amžiaus viduryje, per karą su Maskva, Vilniaus kapitula čia slėpė iš Vilniaus katedros išgabentą šv. Kazi-

miero karstą. Čia yra dar šeši aukštai po žeme, kur ir Lietuvos iždas buvo slepiamas. Vadinasi, tai buvo tarsi atsarginė LDK sostinė”, - svarstė poetas. LDK didysis kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega buvo paskutinis iš savo giminės, kuris Ružanus išlaikė kaip pagrindinį giminės dvarą. Vėliau, kai jo sūnus Pranciškus persikėlė gyventi į Dziarečyno rezidenciją, kompleksas ėmė nykti. Tačiau V.Braziūnas prisipažino, kad jam keliaujant po Baltarusiją nerimą kėlė gana spartūs restauravimo, atstatymo darbai - per mėnesį kitą naujai iškyla koks nors sugriuvusių rūmų fligelis, atvažiavus dar po kelių mėnesių - jau ir kitas atstatytas. “Kažin ar tokiu tempu dirbant lieka vietos tyrimams, archeologijai?” - klausė jis.

Sunkiai atrandami Pasak LDK istorijos tyrinėtojo prof. Rimvydo Petrausko, LDK mūsų gyvenime tikrai yra nemažai. “Aktualizacija, populiarizacija vyksta įvairiais būdais, pavyzdžiui, jau net praktiškai žygiu žemaitukų žirgais įrodyta, kad Vytautas tikrai galėjo

2013 05 17

Istorija

Pasak I.Vaišvilaitės, būtų nedovanotina visą gyvenimą domėtis, tyrinėti, bet nieko ta tema neparašyti. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka pasiekti Juodąją jūrą ir ten pagirdyti savo žirgus, - sakė jis. - Reaguodamos į žinias apie mūsų paveldą Baltarusijoje ir Ukrainoje, kelionių agentūros siūlo patrauklius turistinius maršrutus. Natūralu, kad mums įdomu keliauti po tas vietas, kurios susijusios su Lietuvos praeitimi.” Kai kurie kadaise buvę svarbūs LDK centrai, dvarai šiuo metu sunkiai atrandami - daugelis jų mažuose kaimuose, kai kurie - plyname lauke, miškuose. Pasak istoriko, suradus kai kurias vietoves dar reikia sugebėti daug ką įsivaizduoti - kaip kas čia kadaise buvo. “Tų vietovių aprašymai ir ikonografinė medžiaga leis keliautojui į atmintį, į vaizduotę susigrąžinti LDK, - teigė R.Petrauskas. - Vien jau dėl to knyga turės didelį pasisekimą, kad no-

Pasak R.Petrausko, knygoje nėra įkyraus aiškinimo, kad tai mūsų paveldas, kad mes čia viską pastatėme. Jis prisiminė naujausius įspūdžius, kurie iš šalies atrodo gana juokingi. Neseniai su studentais lankantis Ukrainoje, Vyšnivecio dvare pokalbis su vietiniu gidu vaizdžiai iliustravo visoms buvusios LDK tautoms būdingą paveldo savinimąsi. “Paklausėme, ar dažnai čia lankosi turistai iš kitų LDK kraštų. Sako, būna ir lietuvių, bet daugiausia lenkų, - pasakojo R.Petrauskas. - Gidas prisiminė vieną dieną, kai iš pradžių atvyko lenkai, kurių vadovas garsiai aiškino, kad Vyšnivece viskas lenkų. Paskui apsilankė rusai, jiems irgi čia - viskas jų. Galiausiai vakare vos spėdami įbėgo uždusę lietuviai, jų gidas taip pat aiškino, kad čia viskas - lietuvių.”

Chotyno (Ukraina) - Besarabijos miesto - tvirtovė XVI-XVIII a. pakaitomis priklausė Moldavijai, Lenkijai, Turkijai. Lietuvai Chotynas reikšmingas kaip dviejų lemtingų mūšių vieta. LDK didysis etmonas J.K.Chodkevičius 1621 m. čia užkirto kelią triskart didesnei turkų kariuomenei. 1673 m. Lenkijos didžiojo etmono J.Sobieskio bei LDK etmonų M.K.Paco ir K.Radvilos vadovaujamos kariuomenės nugalėjo turkus. Tokios informacijos nėra, nes ji po keleto metų vis tiek pasentų ir būtų bevertė. Pasak I.Vaišvilaitės, knyga yra padėjėja kelionėje, tačiau, anot jos, būtų neįdomu keliauti, jei pačiam nereikėtų nudirbti kokių nors pasiruošimo darbų - turi pats išsiaiškinti, kaip nuvažiuoti, kur nakvoti. Ne visi objektai yra prie judrių plentų ar miestuose. Daugelis šiuo metu stovi tiesiog laukuose, miškuose, atokiau nuo gyvenviečių. Kur kadaise virė dvarų gyvenimas, dabar - apleisti užkampiai. Tad jų atradimas - irgi nuotykis.

Daug ko nežinome

“Kur kadaise virė dvarų gyvenimas, dabar apleisti užkampiai. Tad jų atradimas irgi nuotykis”, - teigė I.Vaišvilaitė. rintieji pažinti LDK galės lengviau tai padaryti.” Be to, istoriko pastebėjimu, šis kelionių vadovas iš kitų išsiskiria dar ir tuo, kad knygos sudarytojai LDK epochą tyrinėja ne vienus metus ir pateikia patikimą informaciją apie aprašomus paveldo objektus.

Viskas - “mūsų”? Istorikas dr. Darius Baronas, LDK paveldu susidomėjęs dar nuo moksleiviškų metų, vartydamas knygą prisiminė tas vietoves, kuriose kadaise teko lankytis, lygino, kaip jos pasikeitė. “Maloniai nustebino Baltarusija, ypač po gaisro atstatytas Vitebskas. Tačiau Krėvos pilies griuvėsiai kaip stovėjo, taip ir tebestovi, sakė jis. - Po dar kokių 20 metų beveik nieko nebeliks.”

Pasak R.Petrausko, pirmiausia turėtume suvokti, kad paveldas yra ten gyvenusių žmonių.

Knyga lietuviams I.Vaišvilaitė pabrėžė, kad knyga parašyta lietuviams. “Jei norėtume versti į kokią nors kitą kalbą, reikėtų daug ką perrašyti, bent jau įvadus, teigė ji. - Knyga apeliuoja į tai, ką žino, ką įsivaizduoja ir kas gali sudominti lietuvius. Net ir maršrutas per Vilnių - grynai lietuviškas. Lenkai ar vokiečiai turi savo Vilniaus naratyvą, į miestą žvelgia kitaip, juos domina kiti dalykai nei lietuvius.” Nors knyga parengta kaip kelionės vadovas, sudarytojos sąmoningai vengė asmeninių šių dienų įspūdžių, nepasidalijo informacija, kuo ir kaip nuvažiuoti prie vieno ar kito objekto.

Smalėnų (Baltarusija) pilies griuvėsiai. Smalėnus Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis atidavė valdyti savo žmonai Elenai, o po jos mirties Žygimantas Senasis vietovę padovanojo kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui. XVII a. kunigaikščiai Sanguškos čia pastatė renesansinę pilį.

Vasarą stebint gana gausius būrius lenkų turistų, zujančių po Vilniaus senamiestį, knyga galbūt paskatins ir lietuvius labiau pasidomėti Lenkija, nes ten yra tikrai daug mums įdomių objektų. Pavyzdžiui, ar daug kas žino, kad šalia kadaise karališkuoju miestu vadinto Knišino Vytautas Didysis buvo įsirengęs medžioklės dvarą, o XVI amžiuje LDK kancleris Mikalojus Radvila pasistatydino rūmus. Tai ir Žygimanto Augusto jaunystės miestas. Jame 1572 metų liepos 7 dieną valdovas ir mirė. Sakoma, kad sarkofagas su Žygimanto Augusto širdimi miesto aikštėje stovėjo iki 1827 metų, paskui perkeltas į miesto Šv. Jono apaštalo ir šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kriptą. Šiandien Knišinas - mažytis provincijos miestelis. Karališkųjų rūmų - nė žymės. Manoma, kad jie stovėję ten, kur dabar - Bonos kalnas. O už 4 km nuo miestelio - Žygimanto Augusto ežeras, 1559 metais iškastas valdovo iniciatyva. Tai vienas seniausių mūsų kraštų dirbtinių ežerų.

•

Medilo Šv. Kryžiaus bažnyčia Baltarusijoje savo išore labai primena Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčią.

Kodenis (Lenkija) LDK priklausė ir po Liublino unijos - iki pat Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Kodenio Šv. Dvasios cerkvė bažnyčia paversta, kai Sapiegos atsivertė į katalikybę. Tai vienas iš nedaugelio mūsų laikus pasiekusių LDK gotikinės architektūros pavyzdžių.

Lenkijoje, Raigardo ežero pusiasalyje ant piliakalnio stovėjusi jotvingių pilis. 1422 m. Melno sutartimi Raigardo miestelis buvo atitekęs Lietuvai. Ežero viduriu ėjusi Lietuvos ir Ordino valstybių siena.

Kostomlotų valdą (Lenkija) 1412 m. kunigaikštis Vytautas padovanojo Bresto augustinų vienuoliams. 1631 m. pastatyta medinė Kostomlotų cerkvė - vienintelė iki šiol veikianti LDK laikais statyta unitų šventovė iš kadaise tankaus Palenkės medinių cerkvių tinklo.

2013 05 17

Kelionės

Sibiro platybės lietuvio nebaugino Mažeikiškis Gintautas Alekna skersai ir išilgai yra išmaišęs didžiulę buvusios SSRS teritoriją. Ne nuotykių ir turistinių įspūdžių Rusijos nuošalumose ieškojo šis 56 metų vyras. Jam rūpi politinių kalinių ir tremtinių iš Lietuvos kapai. FELIKSAS ŽEMULIS

eleoperatorius, fotografas, bendrijos “Lemtis”, kaupiančios duomenis apie sovietinio genocido aukas, narys G.Alekna nuo 1989 metų vadovavo daugiau kaip 30 ekspedicijų. Per daugiau kaip du dešimtmečius kartu su kitais misijų dalyviais G.Alekna nukeliavo apie 400 tūkst. kilometrų, aplankė per 700 tremties vietovių, inventorizavo, nufilmavo ir nufotografavo apie 300 kapų ir kapaviečių. Praėjusią vasarą jis vadovavo trims išvykoms į Sibirą: porą savaičių su akcijos “Misija - Sibiras” dalyviais tvarkė tremtinių kapus Chakasijoje, vėliau tiek pat laiko praleido Kalnų Altajuje, dar vėliau - pusantro mėnesio viešėjo Krasnojarsko krašte. Apie šias ekspedicijas į tremties vietas LŽ rašė ne kartą, todėl šįkart G.Alekną klausėme, kurių vietovių gamta padarė didžiausią įspūdį. Galbūt Vakarų Sibire, prie sienos su Kazachstanu, plytintis Kalnų Altajus? “Altajaus kraštas išties įdomus”, sutiko pašnekovas. Dabar Altajaus kraštui priklauso tik lyguminė dalis ir jos sostinė Barnaulas, o kalnai priskirti Altajaus Respublikai, kurios sostinė Gorno Altaiskas.

Medaus kvapas Pirmą kartą Altajaus krašte G.Alekna su “Lemties” bendrijos ekspedicija lankėsi 1991 metais, kai sukako 50 metų nuo pirmųjų - 1941 metų - trėmimų į šią atokią Sibiro vietą. Jau tuomet tyrinėtojai pastebėjo, jog dauguma tremtinių statytų medinių kryžių sudegę arba supuvę. Pernai ekspedicijos dalyviai aplankė Kutašo, Tengos, Oziornojės, Kužurlos, Kara Kobos ir kitų tremties vietų kapinaites, kur aptiko jau tik vieną kitą lietuvišką kapą ir paminklą.

G.Alekna nukeliavo apie 400 tūkst. kilometrų, aplankė per 700 tremties vietovių, inventorizavo, nufilmavo ir nufotografavo apie 300 kapų ir kapaviečių. bristi tundra, persikelti per kalnų upes. “Kalnų Altajuje įspūdingas Teleckojės ežeras. Jis šiek tiek primena Irkutsko srityje telkšantį Baikalą, tačiau šis kur kas didesnis. Kalnai aplink Teleckojės ežerą tarsi subridę į vandenį, o prie Baikalo šlaitai daug kur nuo-

“Daugybė uogų, grybų, riešutų, kitų gamtos gėrybių tremtiniams buvo tiesiog išsigelbėjimas.” G.Alekna neslėpė: darbo per ekspedicijas būna tiek daug, kad ne gamtos vaizdai labiausiai rūpi. Išvykai į kalnus ar kitas gražias vietas telieka viena kita diena. Žinoma, įspūdingų gamtos vaizdų netrūksta, juo labiau kad vaikšto ne tomis vietomis, kur keliauja turistai. Ieškant buvusių tremtinių kaimų tekdavo brautis per taigą,

žulnesni. Baikalo pakrančių augalija skurdoka, nes čia vėsu, o prie Teleckojės ežero kalnai vešliai apaugę, mat klimatas Kalnų Altajuje šiltesnis”, aiškino keliautojas. Pastaraisiais metais Altajaus Respublikoje labai daug turistų, ypač alpinistų - juos vilioja čionykštis aukščiausias Sibire Beluchos kalnas

Altajaus krašte kiekvienas gamtos vaizdas vertas atviruko.

(4506 m), skaidrios Katūnės, Bijos, kitos upės, daugybė kalnų keterų ir kalnagūbrių. Dėl to čia statoma daug viešbučių, kempingų, tiesiami nauji asfaltuoti keliai, sparčiai gerinama turizmo infrastruktūra. Gintautas ypač giria Altajaus medų - tokio kvapnaus ir skanaus jam netekę ragauti nei buvusios SSRS, nei Slovakijos, nei Austrijos ar kitų kraštų kalnuose. “Altajaus gyventojai tikina, kad jis geriausias pasaulyje ir, ko gero, teisūs”, - svarstė pašnekovas.

Zujo daugybė uodų Vis dėlto, žinovo nuomone, yra Rusijoje vietų, kurių gamta dar įspūdingesnė negu Altajaus kalnai. “Man dar įdomesni Sajanų, Pabaikalės, Jakutijos kalnų masyvai”, vardijo G.Alekna. Keliautojui į atmintį įsirėžė ekspe-

dicija prie Uralo kalnų prisišliejusioje Komijos Respublikoje. “Klimatas čia atšiaurus, augalija skurdoka. Nors lankėmės vasarą ir kaitino saulė, Šiaurės Uralo kalnuose temperatūra buvo tik keli laipsniai aukščiau nulio, vis tiek zujo daugybė uodų ir kitokių vabzdžių. Kitur kalnuose tokiomis oro sąlygomis jų nerasi, o Šiaurės Urale jie prisitaikę gyventi net kai šalta”, - stebėjosi G.Alekna. Įdomios jam buvo kelionės ir po Tomsko sritį. Šiame milžiniškame Sibiro regione vyrauja lygumos, tačiau įspūdį daro didžiulės upės - Obė, Tomė, Čiulymas ir kitos. “Nors kelių kilometrų pločio, jos vinguriuoja tarsi upeliai, todėl nuolat ardo krantus ir keičia vagą”, - sakė Gintautas. Prie Kolpaševo gyvenvietės Obė 1979 metais po pavasarinio polaidžio išplovė kapines, kuriose buvo užkas-

Saulėlydis Altajaus krašte.

ti sovietinių čekistų sušaudyti žmonės. Lavonai pradėjo plaukti upe, sovietinis saugumas užtvėrė priėjimus prie Obės, neleido fotografuoti. “Kai nuvažiavęs ten klausiau žmonių, kur ta kapinių vieta, jie parodė Obės vidurį - štai kaip toli pasislinko upė”, - sakė G.Alekna. Abipus Obės ir kitų Tomsko srities upių tūkstančius kilometrų plyti miškai.

Įžūlios meškos ir vilkai Gyvenviečių rasi tik kai kur prie upės, o tolėliau nuo jos žmonių nepamatysi keliaudamas ištisas savaites. Užtat didelė tikimybė sutikti meškų. “Taigoje už 150 kilometrų nuo Narymo kaimo aptikome medkirčių brigadą. Vyrai pasakojo, kad didžiausia jų problema - meškos. Jos lenda į stovyklą, ieško maisto atliekų. Nuvaiko

2013 05 17

Kelionės

Gyvenviečių rasi tik kai kur prie upės, o tolėliau nuo jos žmonių nepamatysi keliaudamas ištisas savaites.

Sajanų kalnuose. Į tokias ar kitas gražias vietas ekspedicijos dalyviai ištaiko vos vieną kitą dieną. / Gintauto Aleknos nuotraukos

Ieškant buvusių tremtinių kaimų tekdavo brautis per taigą, bristi tundra, persikelti per kalnų upes ir miegoti palapinėse. “Negerai, jei vilkas taip arti suka ratus apie žmones. Tikriausiai jis išvarytas iš gaujos, nusilpęs ir ieško lengvo grobio, gal net pasiutęs.” “Kaip jį pastebėjai?” - klausiau. “Staiga nutilo paukščiai. Tada pradėjau atidžiai dairytis ir pamačiau vilką šmėkštelint vienoje, po to kitoje vietoje netoliese”, - aiškino palydovas. Tai rodo, kaip tenykščiai žmonės jaučia gamtą. Nutylantys paukščiai sibiriečiams reiškia įspėjimą, prisiminė G.Alekna. Lenos stulpai - tarsi ne gamtos, o meno kūrinys.

Gelbėjo laukiniai česnakai

šūviais į orą, bet netrukus jos vėl prisistato”, - tikino pašnekovas. Per vieną ekspediciją taigoje lietuvis iš arti matė lokę su jaunikliais. Visi žino, jog meškai reikia duoti kelią - tie žvėrys nenuspėjami, ypač patelės su vaikais. “Reikėjo nusigauti apie 200 kilometrų per taigą į buvusį Beriozovkos kaimelį, kur gyventa lietuvių tremtinių. Jokio kelio nei takelio, tik Paiduginos upė, vingiuojanti pro negyvenamas apylinkes, vadinamas meškų rojumi. Prisikalbinęs sibirietį girininką, G.Alekna motorine valtimi leidosi į atokų kaimą ieškoti kapų. Pakeliui matė meškų išpėduotas smėlėtas pakrantes, kai kurie atspaudai buvo švieži, matyt, išgąsdino valties motoras ir lokys pasislėpė. “Netikėjau, kad šiuos žvėris iš arti pamatysiu. Radę ir nufo-

Ar gamta padėjo mūsų tautiečiams tremtiniams išlikti gyviems? G.Alekna tuo neabejojo. “Daugybė uogų, grybų, riešutų, kitų gamtos gėrybių jiems buvo tiesiog išsigelbėjimas. Ypač vadinamoji čeremša - taigoje augantys laukiniai česnakai. Jie turi daug vitaminų, todėl juos valgė žalius, sūdė, konservavo žiemai. Ypač sunku buvo pirmiesiems tremtiniams, kuriuos vežė į Sibirą 1941 metais, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jie labiausiai badavo, nes visas derlius, visi produktai, gaminiai vežti į frontą, tremtiniai maisto beveik negaudavo”, - sakė G.Alekna. Galbūt todėl, nors Sibiro gamta graži ir turtinga, o žemė gera, dauguma mūsų tremtinių, kuriems pavyko išlikti gyviems, anksčiau ar vėliau, nors ir per didelius vargus, grįžo į tėvynę. Vis dėlto, kai žmogus praranda

tografavę kapines, leidomės atgalios. Išlėkėme už upės posūkio, žiūriu prieš valtį tarsi kokie pagaliai plaukia. Bet vairininkas staiga suktelėjo laivą į šalį, nes plaukė meška su meškiukais! Ji iššoko į krantą, atsisuko į mus, atsistojo ant užpakalinių kojų ir taip baisiai suriaumojo, kad šiurpas nupurtė... Nevikrūs meškiukai irgi išsikepurnėjo iš vandens. Girininkas apsuko valtį, užtaisė karabiną ir darsyk praplaukė pro mešką. Ji buvo tokia įsiutusi ir pasirengusi mus pulti. Pasigirdo šūvis į orą, tik tada meška su meškiukais dingo taigoje”, - prisiminė keliautojas. Toliau į Rytus už Altajaus kalnų Sajanai. G.Aleknai jie gražesni už altajietiškus. “Daug Altajaus kalnų plikos uolos, o Sajanuose jos apžėlusios augalija”, - gyrė jis Sajanus. Galbūt todėl, paklaustas, kur norė-

tų praleisti senatvę, keliautojas ilgai nesvarstė: “Trobelėje prie Baikalo ežero arba Sajanų papėdėje. Sajanuose šilčiau, bet ir Baikalo gamta nuostabi.” Ir čia pat prisiminė nuotykį Irkutsko srities taigoje netoli Baikalo. “Ilgai brovėmės visureigiu iki buvusio kaimo, kur buvo ištremti keli šimtai mūsų tautiečių. Kapų jau neįmanoma įžiūrėti - tik medžiai, tarp jų kyšojo vienas apdegęs kryželis ir kelių tvorelių likučiai. Fotografavau ir filmavau tą vietą, o šalia dairėsi mane atvežęs girininkas. Ūmai jis timptelėjo mano rankovę: “Gintautai, gal jau baigei?” Pajutęs jo balse nerimą pasiteiravau, kas atsitiko. “Aplink vaikšto vilkas ir tai man nepatinka”, - atsakė. Išėjome iš ten ir sėdome į sunkvežimį. Tada girininkas paaiškino:

Motorine valtimi keliaudamas Paiduginos upe, G.Alekna susidūrė su įtūžusia meška ir jos vaikais.

turtą, artimuosius, kai yra varu išvaromas iš gimtinės - nelabai jam tuo metu rūpi gamtos grožis. Tiesa, kai dabar kalbuosi su tremtiniais, kuriuos buvo išvežę į Altajų, Sajanų priekalnes, Pabaikalę, kitas nuostabias vietas, jie prisimena ne tik buvusius vargus, bet ir atsidūsta: “Gamta ten buvo graži”, - teigė G.Alekna. Gintautas prisipažino matęs visokią Rusijos gamtą, daugelį tremtinių kapų užfiksavęs. Liko surengti didoką ekspediciją į Krasnojarsko

Senatvę keliautojas norėtų praleisti kur nors trobelėje prie Baikalo ežero arba Sajanų papėdėje. kraštą, kur reikėtų patikrinti keliasdešimt buvusių kaimų. Dar G.Alekna norėtų nukeliauti į Kamčiatką. “Buvau ten 1985 metais, krašto gamta tiesiog užbūrė. Nemažai pasaulio regėjau, tačiau kitos tokios - dar niekur”, - prisipažino pašnekovas. Šios viltys galbūt ir išsipildys, nes nuo 2013 metų sausio vidurio G.Alekna dirba jau nebe Mažeikių rajono savivaldybėje, o kultūros paveldo atašė Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Vyras viliasi, jog ten dirbdamas turės daugiau galimybių pakeliauti po Rusiją. Jos gamta jį vis dar žavi.

G.Alekna nuo 1989 metų vadovavo daugiau kaip 30 ekspedicijų.

•

2013 05 17

Sportas

Ledo šokėjų pora nenurašyta SAULIUS RAMOŠKA sauliusr@lzinios.lt

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ketvirtadienį patvirtino žiemos olimpinės rinktinės kandidatų “Sočis 2014” sąrašą. Jame - penkių sporto šakų atstovai. Tarp dešimties sportininkų yra ir olimpinį kelialapį jau pelniusi ledo šokėjų pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias. Tačiau šių metų pradžioje Lietuvos prezidentė nesuteikė amerikietei pilietybės išimties tvarka - taip priešais mūsų porą užsitrenkė durys į Sočį.

Poros pakeisti neįmanoma LTOK viliasi šį duetą išvysti olimpiadoje, todėl įtraukė juos į kandidatų sąrašą. “D.Stagniūnas ir I.Tobias dalyvauja Europos, pasaulio čempionatuose, gina Lietuvos garbę. Mums tai labai svarbu. Todėl jie turi būti finansuojami - jų pavardes patvirtinome kandidatų sąraše”, - ketvirtadienį per

Trumpai VILTINGOS PERGALĖS VTB Jungtinės krepšinio lygos ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių pirmosiose rungtynėse Kauno “Žalgiris” namie 75:63 nugalėjo Žemutinio Naugardo klubą “Nižnij Novgorod” (Rusija). Šeimininkams 20 taškų pelnė Darjušas Lavrinovičius, 12 - Rimantas Kaukėnas. Vakar vakare Kaune žaista antroji jų tarpusavio ketvirtfinalio serijos dvikova. Šios serijos laimėtojai pusfinalyje kausis su Krasnodaro arba Kazanės komanda. Šiemet Europos taurę iškovojęs Krasnodaro klubas “Lokomotiv Kuban” (Rusija) su Simu Jasaičiu ir Mantu Kalniečiu per pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes svečiuose 80:72 įveikė Kazanės “Uniks” (Rusija) ekipą. Registruotas S.Jasaitis aikštėje nepasirodė, M.Kalnietis nugalėtojams pelnė 8 taškus. Vakar Kazanėje vyko antros serijos rungtynės.

RUSAI IR ČEKAI - NAMO Suomijos bei Švedijos sostinėse vykstančiose pasaulio ledo ritulio pirmenybių pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse olimpinė vicečempionė JAV rinktinė 8:3 (2:1, 2:0, 4:2) sutriuškino planetos čempionės titulą gynusią Rusijos komandą ir įsiveržė į pusfinalį. Du įvarčius nugalėtojams pelnė Paulas Štastny’as (11:53 ir 50:07), po vieną T.J. Oshie (12:43), Nate’as Thompsonas (25:45), Alexas Galčeniukas (37:31), Ryanas Carteris (42:55), Jacobas Trouba (48:11) ir Davidas Mossas (49:56). Rusams įvarčius pelnė Aleksandras Svitovas (15:30), Aleksandras Ovečkinas (41:33) ir Aleksandras Perežoginas (43:40). Amerikiečių varžovė pusfinalyje bus šio sezono staigmena tapusi Šveicarijos komanda, vakar ji 2:1 (1:0, 1:0, 0:1) triumfavo prieš pernai bronzą iškovojusią Čekijos rinktinę. Likusius du ketvirtfinalius ketvirtadienį žaidė olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė Suomijos rinktinė ir planetos vicečempionė Slovakija, o olimpiniai čempionai Kanados ledo ritulininkai dėl vietos pusfinalyje susikovė su Švedijos ekipa. LŽ

LTOK vykdomojo komiteto posėdį pristatydamas Sočio žaidynėms pradėsiančių rengtis sportininkų pavardes sakė LTOK viceprezidentas Bronislovas Vasiliauskas. Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė posėdžio narius ragino nenuleisti rankų: laikai keičiasi, visko nuspėti neįmanoma. “Ledo poros laukia dar daug varžybų. Jei rudenį ji pasiektų gerų rezultatų, manau, Seimas skubos tvarka dar galėtų viską pakeisti, kalbėjo L.Vanagienė. - Esu optimistė. Ir esu dėkinga, kad visi mūsų šokėjus palaiko.” Išgirdusi klausimą, ar į Sočį vietoj šios poros galėtų vykti kita, L.Vanagienė atsakė, jog tai neįmanoma. “Kelialapis skirtas ne porai, bet Lietuvai, tačiau Tarptautinė čiuožimo federacija nustatė aukštus kriterijus: į olimpines žaidynes galima patekti tik per pasaulio čempionatą. O norint varžytis planetos pirmenybėse būtina surinkti daug reitingo taškų. Turime lietuvišką šokėjų porą, bet ji tarptautinėje arenoje startuos tik šį rudenį. Tad jei Isabella negaus

pilietybės, kitos poros Lietuva negalės siųsti”, - teigė LČF prezidentė.

Toli nuo prizininkų LTOK viceprezidento B.Vasiliausko teigimu, trenerių trūkumas ir mažesnis žiemos sporto šakų finansavimas, palyginti su vasaros sporto šakomis, lėmė nedidelį kandidatų sąrašą, kai kuriems planuojamos itin kuklios vietos. Daugiausia tikimasi iš ledo poros, jai Sočyje planuojama 10-15 vieta. Trijose olimpiadose dalyvavusi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė LTOK tikslus įgyvendintų, jei užimtų 10-20 vietą. Pirmą kartą Lietuva olimpiadoje turės du biatlonininkus. Sočyje debiutuosiančiam Tomui Kaukėnui numatoma 30-40 vieta. Du atstovus žiemos žaidynėse turės ir slidininkai: Ingridai Ardišauskaitei planuojama 40-50, Vytautui Stroliai - 45-55 vieta. Olimpiadai taip pat rengsis Agnė Sereikaitė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku, numatoma 20-25 vieta), Rokas Zaveckas (kalnų slidinėjimas, 40-60), Ieva Januškevičiūtė (kalnų slidinėjimas, nenumatyta) ir Inga Janulevičiūtė (dailusis čiuožimas, 24-30).

•

Sočio žaidynėse daugiausia tikimasi iš ledo šokėjų D.Stagniūno ir I.Tobias. AFP/Scanpix nuotrauka

Paskutinę minutę “Chelsea” tapo žudiku “Žaidėme su pajėgia komanda. Tai viena priežasčių, kodėl šiandien neatrodėme taip galingai, - aiškino strategas. Antroji - iki finalo šį sezoną žaidėme jau 68 rungtynes. Trečioji - priverstinės permainos taktikoje, nes supratome, kad “Benfica” žais aukštais perdavimais. Norėjome tuo pasinaudoti.” Sykiu R.Benitezas pasidžiaugė F.Torresu. “Kai kurie mano, kad treneriu buvau paskirtas dėl šio žaidėjo, - sakė treneris. - Fernando kruopščiai dirbo individualiai ir su treneriais. Malonu, kad jis įmušė.”

SAULIUS RAMOŠKA sauliusr@lzinios.lt

Kai teisėjo pridėto laiko trečiąją minutę Londono “Chelsea” serbas Branislavas Ivanovičius įmušė pergalingą įvartį į Lisabonos “Benficos” vartus, Amsterdamo stadiono tribūnos žaibiškai skilo į dvi dalis: Anglijos klubo gerbėjai džiaugėsi Europos lygos finale iškovota taure, o šokiruotų portugalų akyse kaupėsi nuoskaudos ašaros. Prieš metus “Chelsea” futbolininkai triumfavo UEFA Čempionų lygos finale, o 2013-ųjų gegužės 15-osios vakarą Amsterdame jie į viršų kėlė jau UEFA Europos lygos taurę. Šio sezono Čempionų lygos finalas įvyks gegužės 25 dieną. Tebeturintys pernai iškovotą Čempionų taurę “Chelsea” futbolininkai kiek ilgiau nei savaitę bus dviejų svarbiausių UEFA rengiamų futbolo turnyrų taurių savininkai.

Ne pagal planą Trečiadienį “Chelsea” tapo antro pagal pajėgumą Senajame žemyne turnyro - UEFA Europos lygos - nugalėtoju. Finale Rafaelio Benitezo treniruojami Anglijos klubo futbolininkai 2:1 (0:0) įveikė “Benficą”. “Mes turėjome pirmieji įmušti, o paskui išsiveržti 2:1”, - savo scenarijų atskleidė Lisabonos ekipos strategas Jorge Jesusas.

Buvo geresni, bet...

Po F.Torreso (kairėje) ir B.Ivanovičiaus įvarčių Londono “Chelsea” antrus metus iš eilės iškovojo prestižinę taurę. / Reuters/Scanpix nuotrauka galva pergalingą įvartį įmušė B.Ivanovičius (90+3 min.). Stabo ištiktas “Benficos” vartininkas Arturas tik žvilgsniu palydėjo elegantiškai į vartus besileidžiantį kamuolį. “Nėra nieko geriau, kaip įmušti pergalingą įvartį Europos taurės turnyro finale. Nuostabus jausmas ir milžiniškas laimėjimas mano karjeroje”, - džiūgavo “Chelsea” herojumi tapęs serbas. Londono klubas tapo ketvirta komanda Europoje, kuriai pavyko laimėti tris svarbiausius UEFA trofėjus.

“Benficos” treneris J.Jesusas: “Nenusipelnėme pralaimėti. Rungtynių pabaigoje jautėmės nužudyti.” Tačiau viskas vyko priešingai. 60 minutę “Chelsea” komandą pirmyn nuvedė ispanas Fernando Torresas. Netrukus, 68 minutę paragvajietis Oscaras Cardozo išlygino rezultatą, realizuodamas 11 m baudinį. Kai visi jau laukė pratęsimo, netikėtai viską užbaigė “Chelsea” gynėjas iš Serbijos: per teisėjo kompensuotą laiką po kampinio aukštai iššokęs

Be ką tik iškovoto prizo, “Chelsea” 2012 metais laimėjo UEFA Čempionų taurę, o 1971 ir 1998 metais - Europos taurių laimėtojų taurės turnyrą. Visais trofėjais gali pasigirti ir Turino “Juventus”, Miuncheno “Bayern” ir Amsterdamo “Ajax” ekipos. Laimėję Europos lygos taurę anglai pelnė teisę kautis dėl UEFA Supertaurės su Čempionų lygos lai-

mėtoja - Miuncheno “Bayern” arba Dortmundo “Borussia”. Šios rungtynės numatytos rugpjūčio 30 dieną Čekijos sostinėje Prahoje.

Trys priežastys Londono klubo strategas 53-ejų R.Benitezas tapo penktuoju treneriu, kuriam pavyko daugiau nei kartą laimėti Europos taurės turnyrą, kuris anksčiau vadinosi UEFA taure. Pirmąsyk UEFA taurę R.Benitezas laimėjo 2004 metais su Ispanijos “Valencia” (finale 2:0 įveiktas “Marseille”). “Chelsea” - jauna komanda. Vaikinams reikėjo laiko, kad priprastų vienas prie kito. Jie kovojo, liejo prakaitą ir pagaliau prasiveržė, - po finalo kalbėjo R.Benitezas. - O kur mano sėkmė? Mums pavyko suvienyti kolektyvą ir susitvarkyti su traumomis. Kad žmonės suprastų, ko siekiame, mums reikėjo laimėti. Štai ir laimėjome. Tikiuosi, dabar visiems viskas aišku.” Trečiadienį Amsterdamo stadione dominavo Lisabonos futbolininkai, tačiau paskutinę akimirką fortūna atsuko jiems nugarą. Septynis mėnesius su Londono klubu dirbantis R.Benitezas išvardijo tris priežastis, kodėl jo auklėtiniai buvo vangesni.

“Tai labai skaudu, - po apdovanojimų ceremonijos apgailestavo “Benficos” vartus saugantis brazilas Arturas. - Darėme viską, ką ir privalėjome daryti dėl pergalės. Negaliu paaiškinti, kodėl pralaimėjome. Mūsų komanda verta geriausių žodžių. Patekome į finalą ir pasauliui įrodėme, kad “Benfica” sukurta pergalėms skinti. Buvome pasirengę netikėtoms greitoms “Chelsea” atakoms, visiškai kontroliavome rungtynių tempą. Atrodėme geriau ir žaidėme gražiau. Turėjome momentų, tačiau, kaip ir praėjusį sezoną (Čempionų lygos ketvirtfinalyje), laimėjo Londono klubas, geriau išnaudojęs progas.” Lisabonos ekipos treneris J.Jesusas taip pat įsitikinęs, jog taurė turėjo atitekti klubui “Benfica”. “Šį vakarą pamatėme, kad buvome verti taurės. Įrodėme, kad esame stipri komanda, - kalbėjo jis. - Per visas rungtynes atrodėme pranašesni, labiau organizuoti, stiprų varžovą pranokome pagal techniką ir taktiką. “Chelsea” pavojinga kontratakomis. Pirmame kėlinyje mums pavyko šį ginklą sunaikinti, bet antrajame jų taktika atnešė sėkmę. Mes nenusipelnėme pralaimėti. Rungtynių pabaigoje jautėmės nužudyti. Labai apsidžiaugiau, kai po finalo mane apkabino legendinis olandų futbolininkas Johanas Cruyffas ir pasakė, kad “Benfica” - iš tiesų gera komanda, žaidžianti jam simpatišką futbolą. Aš daug iš jo išmokau, tad jo žodžiai man daug reiškia.”

•

2013 05 17

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

PRANEŠIMAI

PARDUODA

Pamestą ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. 0051048 (Registracijos Nr. 548), išduotą MiIKOLUI BERLICKUI, laikyti negaliojančiu. Užs. RK-9027

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

NUOMOJA 17 kv. m kabinetą Kauno centre, K.Donelaičio ir Gedimino g. kampe, prie Soboro (II a., yra autonominis šildymas, atskiras įėjimas, gretimame pastate puiki valgykla, aplinkui įvairios firmos ir valstybinės institucijos, kabinetas tinkamas nedidelei įmonei arba kito miesto bendrovės filialui). Tel. 8 674 62 186.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA Prie kelio Onuškis-Butrimonys parduotuvės pastatą ir 12,51 ha žemės ūkio paskirties žemės (miškas sudaro 2,7 ha). Kaina - sutartinė. Tel. (8 5) 278 9238.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 6 a sodo sklypą Ukmergės „Pušelės“ sodininkų bendrijoje (yra vasarnamio tipo namelis su priestatu inventoriui, įvairių veislių vaismedžių). Tel. 8 699 60 420. Sodybą Kaune, Romainiuose (yra mūrinis 2 aukštų gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, du garažai, 25 a žemės, vanduo, dujos, vietinė kanalizacija, namas šildomas kietu kūru, netoliese parduotuvė „Maxima“, labai rami vieta, kaina 310 000 Lt). Tel. 8 611 36 787. Skubiai sodo sklypą Vilniuje, Vanaginėje (yra 70 kv. m namas, gręžinys, vietinė kanalizacija, plytinis garažas, kaina - sutartinė). Tel. 8 606 78 689 9 arų žemės sklypą su želdiniais ir statiniais Nemenčinės plento rajone, 5 km nuo Vilniaus (yra namelis, ūkinis pastatas, šiltnamiai, šalia pušynas, kaina - sutartinė). Tel.: (8 5) 240 8191, 8 606 57 746.

Parduodamas BUAB „Varalda“ nuosavybes teise priklausantis turtas (gamybinės atliekos). Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu: 8 698 21 226. Užs. R-296 Parduodamas BUAB „Lokys“ priklausantis turtas. Komerciniai pasiūlymai priimami 1 mėnesį nuo skelbimo išspausdinimo dienos. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu: 8 652 47 488. Užs. R-295 BUAB „Montecristo“ išparduoda nekilnojamąjį turtą. Informacija tel. 8 698 28 826. Užs. LM-2726 2013 m. gegužės 14 d. savininko sprendimu yra likviduojama Viešoji įstaiga „RADIOCENTRO PROGRAMA“, įmonės kodas 125013177, registruota buveinė: Laisvės pr. 60, Vilnius, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre VĮ Registrų centras. Užs. V-2769

Sklypo, esančio Vilniaus r., Zujūnų sen., Antežerių k., Ežero g. 81, Kad. Nr. 4110/0700:0127, savininko Ž.PAKELČIO dėmesiui. Š. m. gegužės 30 d. 9.00 val. vyks sklypo, Kad. Nr. 4110/0700:0122 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784. Užs. LM-2522 Iš varžytynių parduodamas turtas kartu: 1. Pastatas, un. Nr. 7797-4008-5012; 2. Pastatas, un. Nr. 4400-1218-2386; 3. Nuomos teisė į 1,053 ha žemes sklypą un. Nr. 4400-1549-1888; 4. Baldų ir kiti gamybos irengimai pagal sąrašą. Turto vieta: Aukitvilkių k., Tauragės rajonas. Pradine pardavimo kaina: 763.579,93 Lt. Varžytynių data ir laikas: 2013 05 21, 11.00 val. Kainos didinimo intervalas: 1.000 Lt. Varžytinių dalyvių registracija: 9.0010.50 val. Varžytinių vieta: Vytauto g. 83-206, Tauragė. Varžytinių vykdytojas: Administratorius Juozas Žvirblis. Tel.: (8 446) 57 009, 8 687 94 797. Turto apžiūra: darbo dienomis iš anksto susitarus. Nuotraukos internete: www.ajz.lt. Turtas parduodamas LR Vyriausybės 2001 07 03 nutarimu Nr. 831 nustatyta tvarka. Užs. LM-2756

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Gamybos bazės modernizavimas“ įgyvendinimui,

UAB „Vinctura“ (buveinės adresas: Pieštuvėnų k., Stakliškių sen., LT-59352 Prienų r., tel. +370 687 15 458, faks. +370 37 38 34 70, el. paštas: vinctura@mail.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ. Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: kailiukų pirminio apdirbimo linija. Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 06 07 d. 10 val. 00 min. Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti per 7 dienas nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „Vinctura“ Pieštuvėnų k., Stakliškių sen., LT-59352 Prienų r. Dėl papildomos informacijos kreipkitės telefonu +370 687 15 458 arba el. paštu: vinctura@mail.lt. Užs. R-293

2013 05 29 d. 12.30 val. bus ženklinamos žemės sklypo, kad. Nr. 4150/0600:13, esančio Vilniaus r., Medininkų sen., Šalkiškių kaime ribos. Prašome, gretimo Janinos Ulevič žemės sklypo kad. Nr. 4150/0600:164 paveldėtojus (naudotojus) dalyvauti ribų ženklinime. Apie dalyvavimą, prašome pranešti IĮ „Tikslūs matavimai“, tel. 8 683 81 626 arba adresu: Ukmergės g. 300B-73, LT-06146 Vilnius, el. p.: tikslusmatavimai@yahoo.com. Užs. LM-2757

Informacija apie atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Kurklių karjeras“, Kurklių I k., Kurklių sen., Anykščių r. sav., tel. 8 616 05 689. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: žvyro karjero įrengimas ir eksploatavimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Antanuvkos vs., Kurklių sen., Anykščių r. sav. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 05 06 priimtą atrankos išvadą Nr. (5.1.)-s-982 planuojama ūkinė veikla neigiamų pasekmių aplinkai neturės, todėl planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas neprivalomas. Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo paskelbimo spaudoje, galima Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 786. Išsamiai su atrankos išvada ir informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti ir pasiūlymus teikti plano rengėjui V.Daunoro projektavimo firmai, Taikos g. 11, Anykščiai, tel. (8 381) 59 031, el. paštas: daunoras@res.lt per 10 darbo dienų nuo paskelbimo spaudoje. Užs. R-289

Informacija apie Lietuvos elektrinės pelenyno teritorijos sutvarkymo: avarinių nuotekų rezervuaro ir mineralinių nuosedų saugojimo aikštelės bei koncentruoto skysto šlamo sutvarkymo įrenginio statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Informacija apie biokuro katilinės Ventos g. 26A, Ventoje, Akmenės rajone statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 2013 05 08 „Lietuvos žinios“ išspausdinto skelbimo 5, 6 ir 7 punktai tikslinami taip: 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB „Akmenės energija“, Nepriklausomybės al. 1A, Naujoji Akmenė, tel. (8 425) 56 493, faks. (8 425) 56 950 per 10 d. d. (iki gegužės 22 d.). 6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti raštu: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, adresu M.K.Čiurlionio g. 3, 76303 Šiauliai, per 20 d.d. nuo šio skelbimo (iki birželio 5 d.). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, adresu: M.K.Čiurlionio g. 3, 76303 Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, ir UAB „AF-Consult“, Lvovo g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 210 7210 per 10 d. d. (iki gegužės 22 d.). Užs. LM-2765

Šiuo skelbimu UAB „ALREN“ (j. a. k. 300096224) įteikiamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškinio priedai. UAB „ALREN“ informuojama, jog su ieškiniu ir jo priedais gali susipažinti BUAB „Maldimas“ administravimo adresu: Žalgirio g. 92, Vilnius. Informacijos teirautis tel. (8 5) 203 0385.

Užs. LM-2747

0,12 ha namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio seniūnijoje (6 km nuo miesto centro, 1 a kaina 11 800 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203

Planuojamos ūkinės užsakovas: Lietuvos energija, AB, Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai, tel. (8 528) 33 207, faks. (8 528) 33 272.

0,14 ha namų valdos sklypą prie Vilniaus (9 km nuo Katedros aikštės, kaina - sutartinė). Tel. 8 656 17 413.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Lietuvos elektrinės pelenyno teritorijos sutvarkymo: avarinių nuotekų rezervuaro ir mineralinių nuosedų saugojimo aikštelės bei koncentruoto skysto šlamo sutvarkymo įrenginio statyba.

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 169 Skuodas-Plungė 4,31 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 3701 Kulai I-Mažieji Rūšupiai rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau laukas ir dar tolėliau - miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pastatyta naujos statybos individualių namų). Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Elekrtinės g. 21, Elektrėnų m., Elektrėnų sen., Elektrėnų sav., Vilniaus apskr.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 169 SkuodasPlungė 4,31 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 3701 Kulai I-Mažieji Rūšupiai rekonstravimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Skuodo seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė. 4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 05 07 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-1539: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 169 Skuodas-Plungė 4,31 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 3701 Kulai I-Mažieji Rūšupiai rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2743

0,26 ha namų valdą 10 km nuo Kauno, Zapiškyje (yra namo draudimas, sodas, šalia Nemunas, mokykla, darželis, kaina - 130 000 Lt, galima tartis). Tel. 8 652 04 707

PASLAUGOS Nuomoja garso aparatūrą ir šviesos techniką. Didžėjaus paslaugos. Tel. 8 671 97 597. Nuomoja kubilą 8 žmonėms. Atveža į jūsų kiemą. Tel. 8 671 97 597. Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195. Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Gydau depresiją ir jos atmainas, nuo utėlių, nutukimo, vidurių užkietėjimo, padedu atsikratyti antsvorio. Padedu žmonėms patiems atspėti savo ateitį, padedu neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms. Kreiptis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2013 05 14 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-2439 LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima galima: Lietuvos energija, AB, Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai, tel. (8 528) 33 207, faks. (8 528) 33 272. Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui - A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius LT-09311, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius LT-09311, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389; UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6584, faks. (8 5) 261 7507, Užs. R-292 el. p.: ausra.juneviciute@sweco.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Investicijos į kiaulininkystės kompleksą“ įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB „Beržų kompleksas“ (adresas: Šilų k., Šilų sen., Jonavos r. sav. LT-55090, telefono Nr. (8 349) 48 440, fakso Nr. (8 349) 48 585; el. paštas: berzai@erdves.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ. Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - pašarų cecho įranga. Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. gegužės 31 d. 10.00 val., adresu: UAB „Beržų kompleksas“, adresas: Šilų k., Šilų sen., Jonavos r. sav. LT-55090. Užs. LM-2766

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožų nuo 17,00 iki 21,01 km dešinėje kelio pusėje, nuo 18,58 iki 25,50 km kairėje kelio pusėje, nuo 31,00 iki 33,82 km dešinėje kelio pusėje bei nuo 31,00 iki 36,00 km kairėje kelio pusėje, nuo 65,64 iki 68,78 km dešinėje kelio pusėje rekonstravimo atrankų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamų ūkinių veiklų užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609. 2. Planuojamų ūkinių veiklų pavadinimai: • Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 17,00 iki 21,01 km dešinėje kelio pusėje rekonstravimas; • Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 18,58 iki 25,50 km kairėje kelio pusėje rekonstravimas; • Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 31,00 iki 33,82 km dešinėje kelio pusėje bei ruožo nuo 31,00 iki 36,00 km kairėje kelio pusėje rekonstravimas; • Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 65,64 iki 68,78 km dešinėje kelio pusėje rekonstravimas. 3. Planuojamų ūkinių veiklų vietos: • Vilniaus apskritis, Vilniaus rajonas, Maišiagalos, Sudervės ir Avižienių seniūnijos (ruožų nuo 17,00 iki 21,01 km ir nuo 18,58 iki 25,50 km); • Vilniaus apskritis, Širvintų rajonas, Jauniūnų seniūnija (ruožo nuo 31,00 km iki 33,82 km bei ruožo nuo 31,00 iki 36,00 km); • Vilniaus apskritis, Ukmergės rajonas, Pivonijos seniūnija (ruožo nuo 65,64 km iki 68,78 km). 4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 05 14 priimtos atrankos išvados Nr. (2.6)-A4-1655, Nr. (2.6)-A4-1658, Nr. (2.6)-A4-1657, Nr. (2.6)-A4-1656: planuojamoms ūkinėms veikloms, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamas ūkines veiklas išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val.). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadas galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvadomis ir atrankų dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, Užs. LM-2764 LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

2013 05 17

TV programos

PENKTADIENIS 17 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.30 “Frosto prisilietimas” N-7 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!” 22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Trileris “Blogi namai” N-14 1.20 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”. Istorija prasideda iš naujo (k.) 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Saugotojas” N-14

23.55 Siaubo trileris “Pragaras Konektikute” N-14 1.55 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Virtuvės mitų griovėjai” 12.30 “S dalelių paslaptys” 13.00 “Didvyrių draugužiai” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Meškiukai Gamiai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Nuotykių komedija “Naktis muziejuje 2” 21.30 Romantinė komedija “Parduotuvių maniakės išpažintis” 23.40 Fantastinis trileris “Grobuonis 2” 1.45 Komedija “Džentelmenai Bronkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.) 10.00 “Plėšrūnai. Krokodilas karalius” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7

12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Taip. Ne” (k.) 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Kriminalinis trileris “Pabėgimas” N-14 23.55 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.55 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.55-5.59 “Bamba” S

TV1 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Penki ingedientai” (k.) 12.30 “Savaitgalis su Aleks” (k.) 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Niro Vulfo mįslės. Skambutis į duris” N-7 22.50 Melodrama “Tarp dviejų mylimųjų” N-14 0.50 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Legendos” (k.) 12.15 “Amžių šešėliuose” (k.) 13.00 Dok. f. “Jaunoji karta”. 1-4 d. (k.) 13.15 “Šnipai” (k.) N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Vakaro autografas”. Margionių kaimo teatro režisierius Juozas Gaidys 19.30 “Vilniaus festivalis 1998”. Dž.Verdis. “Trubadūras”. Dirigentas Jonas Aleksa. Dalyvauja Irena Milkevičiūtė, Violeta Urmanavičiūtė, Gehamas Grigorianas, Vytautas Bakula ir kt. 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.30 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Koncertas “Pražydo pasklido žiedai po laukus”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Pavojingiausias karys” 22.00 “Žmogžudystė” 23.00 “Nepažįstamieji” 0.00 “Vartai” 0.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius” 1.50 “Aukščiausia pavara” 2.50 “CSI Majamis” 3.40 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.25 Programa 6.29 TV parduotuvė 6.45 “Reporteris” 7.25 “Lietuva tiesiogiai” 8.00 “Verta žinoti” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “18 metų nelaisvėje. Pagrobtos mergaitės istorija” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Andrejus Sacharovas” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Andrejus Sacharovas” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.45, 18, 21.30 val. “Lobiai O.K” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.15, 14, 17.15, 20.30 val. “Agentų žaidimai” - 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val. “Rifo pasaka 2” - 10.30 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.45, 21.40 val. “Geležinis žmogus 3” - 13, 18.45 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 11.45, 13.45, 16.15, 18.15, 20.15 val. “Dykvietė” - 19.45 val. “Olimpo apgultis” - 21.50 val. “Užmirštieji” - 12, 15, 17.45, 20.45 val. “Krudžiai” - 12.45, 15.15, 17.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 11.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Lobiai O.K.” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.50 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val. “Rifo pasaka 2” - 11 val. “Rifo pasaka 2 (3D) - 13 val. “Didysis Getsbis” (3D) - 12.10, 15.10, 18.40, 22 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 18.20, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 15.20 val. “Mergvakaris Maljorkpoje” - 14.50, 16.50, 19.20, 21.40 val. “Laukinės atostogos” - 15.30, 17.40, 20.20 val. “Transo būsena” - 15.40, 18.20, 21.20 val. “Niujorko šešėlyje” - 18, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 20.30 val. “Milijardierius ir blondinė” - 15.40, 20.30 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val. “Krudžiai” - 11, 13.15, 15.40, 18.10 val. “Valentinas vienas” - 17.50 val. SKALVIJA “Karališkas romanas” - 21 val. “Igruški” - 17.10 val. “Už rožinės uždangos” - 18.30 val. PASAKA “Hannah Arendt” - 17 val. “Pilnos rankos pistoletų” - 19.30 val. “Agentų žaidimai” - 21.30 val. “Hičkokas” - 18 val. “8 pasimatymai” - 20 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 22 val. “Sapnuoju, kad einu” - 17.30 val. “7 dienos Havanoje” - 19.15 val. “Magiškas Paryžius 3” - 21.45 val.

tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 Drama “Oda” N-7 22.40 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum TV 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Fantastinis f. “Ugnis ir ledas” N-7 13.50 “Apgaulinga tiesa” N-7 14.50 “Burlaivių pėdsakais: jūrinis paveldas” 15.20 Drama “Myliu tave, Paryžiau” N-7 17.30 “Komanda Č” N-7 18.30 “Reidas” (k.) 19.00 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Lengvabūdė marti” 22.30 “Balticum TV” žinios 22.45 Drama “Deivido Geilo paslaptis” N-14

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 9.00 Drama “Tapti žvaigžde” 11.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 13.15 Nuotykių f. “Lobių sala” 15.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 17.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai” 19.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai 2” 21.00 Komedija “Kažkas skolinto” 23.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 1.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.05 Laikas pietauti! 11.00 Naujienos 11.35 Reikalauju skyrybų 12.45 Kol dar ne vėlu 13.40 Kitos naujienos 14.00 Naujienos 14.25 “Prekybos centras” 15.25 Suprasti. Atleisti 16.00 Mados nuosprendis 17.00 Vakaro naujienos (subtitruota) 17.55 Lauk manęs 18.55 Žmogus ir įstatymas 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.10 Stebuklų laukas 22.25 “Ana German” 0.30 Vakarinis Urgantas 1.15 Kriminalinė drama “Trisdešimt septintas romanas”

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Vazir Muchtaro mirtis” 10.00 Žinios 10.30 Visa Rusija 10.45 1000 smulkmenų 11.20 Apie tai, kas svarbiausia 12.00

“Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Teisė susitikti 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 Jūrmala 22.05 Vaid. f. “Tai mano šuo” 23.55 Vaid. f. “Aleksandra” 1.50 Vaid. f. “Keisti žmonės” 3.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro aštuntfinalis 13.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija 19.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro ketvirtfinalis 21.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 22.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija 0.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato ketvirtfinalis

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Eksperimentų laukas. Nebandykite pakartoti 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Svetimkūniai 1.00 Pavojinga pakrantė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Baltieji lokiai 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 NSO virš Europos 13.00 Paranormalūs reiškiniai 14.00 Kada gyveno dinozaurai? 15.00 Aligatoriai yra pavojingi 16.00 NSO virš Europos 17.00 Paranormalūs reiškiniai 18.00 Antrasis pasaulinis karas 19.00 Kalėjimo sunkumai 21.00 Pabėgę iš Konektikuto kalėjimo 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Kalėjimo sunkumai 0.00 Pabėgę iš Konektikuto kalėjimo 1.00 Nakties programa

Teatras OZO KINO SALĖ “Igruški” - 16 val. “MAAT” - 17 val. “Emigrantai” - 18 val. MULTIKINO “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 10.30, 13.15, 16.15, 19, 21.45 val. “Lobiai O.K.” - 14.30, 17, 19.30, 22 val. “Operacija: Zodiakas” (3D) - 18.30, 21 val. “Agentų žaidimai” - 19, 21.30 val. “Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15, 12.15, 14.15, 16.15 val. “Didysis Getsbis” - 10, 12.45, 15.45, 18.45, 20.30 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 18.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” (3D) - 14.45, 18.15, 21.45 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.15, 14.30, 17.45, 20.45 val.

“Lobiai O.K.” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val. “Dykvietė” - 17.10, 22 val. “Rifo pasaka 2” - 10.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 12.15, 15.15, 18, 21 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 14, 16.15, 19, 21.30 val. “Užmirštieji” - 19.15 val. “Krudžiai” - 12.45, 15 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12, 16 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10 val. “Krudžiai” - 12.15 val. “Krudžiai” (3D) - 10 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 18, 21.30 val.

KAUNAS CINAMON “Didysis Getsbis” - 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val. “Didysis Getsbis” (3D) - 18.45, 21.45 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.20, 16 val. “Lobiai O.K.” - 17.15, 21.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 14 val. “Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15, 18 val. “Operacija: Zodiakas” - 21.15 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 19.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 20, 22 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45 val. “Krudžiai” - 11, 13.30, 15.45 val. “Valentinas vienas” - 19 val. FORUM CINEMAS “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.15, 14.15, 17.15, 20.30, 23.30 val. “Agentų žaidimai” - 11.15, 13.45, 16, 19, 21.30, 23.40 val. “Rifo pasaka 2” - 10.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val. “Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.45, 18.15, 21.45 val. “Geležinis žmogus 3” - 13, 18.30, 23.50 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.45, 21.15 val. “Laukinės atostogos” - 14, 18.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.15 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val. “Niujorko šešėlyje” - 18.15 val. “Geležinis žmogus 3” - 13.15, 16, 18.45, 21.45 val. “Užmirštieji” - 15.30, 21.15 val. “Krudžiai” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 20 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30, 16.20, 21.10 val. “Didysis Getsbis” (3D) - 13.50, 18.40 val. I SALĖ “Rifo pasaka 2” - 10.20, 12 val. “Operacija: Zodiakas” - 16 val. “Lobiai O.K.” - 13.40, 18.20 val. “Laukinės atostogos” - 20.40 val.

PANEVĖŽYS “Transo būsena” - 11.45, 21 val. “Užmirštieji” - 12, 15, 18, 20.45, 23.20 val. “Milijardierius ir blondinė” - 16.15, 23.10 val. “Krudžiai” - 13.15, 15.30, 17.45 val. “Valentinas vienas” - 20.15, 22.30 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Didysis Getsbis” - 14.25, 17.40, 20.45 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 18, 21.15 val. “Milijardierius ir blondinė” - 21 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val. “Dykvietė” - 18.30 val. “Krudžiai” - 14, 16.15 val.

“Išvarymas”.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 18 ir 19 d. 12 val. Kamerinėje salėje. “Buratinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 17 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 19 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai į niekur” 19 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas” JAUNIMO TEATRAS 17 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” Salė 99 18 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis” 19 d. 12 val. “Angelų pasakos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 18 ir 19 d. 18 val. “Praėjusią vasarą...” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 17 d. 18.30 val. GITIS (Maskva). “Liebe. Schiller” 18 d. 12 val. LMTA III vaidybos kurso studentai. “Brangioji mokytoja” 18 d. 19 val. LMTA IV vaidybos kurso studentai. “Meška” 18 d. 20.30 val. Grupės “Kamanių šilelis” koncertas 19 d. 12 val. LMTA II vaidybos magistrantūros kurso studentai. “Berniukas ir žuvėdros” 19 d. 18.30 val. Maskvos Vachtangovo teatro studija. “Paukščiai” 19 d. 21 val. Festivalio “Tylos! uždarymas VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 19 d. 12 val. “Batuotas katinas” Mažoji salė 18 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 18 d. 18.30 val. “Vilis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 19 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas” MENŲ SPAUSTUVĖ 17 d. 18 val. Stiklinėje salėje. “Ribos” 18 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Pasaka apie karalius” 18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Jaunas vynas” 19 d. 12 val. Juodojoe salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Mozaika” RAGANIUKĖS TEATRAS 18 d. 12 val. “Batuotas katinas” 19 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 19 d. 19 val. “Žirklės” 20 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 18 d. 18 val. “Atėjau, pamačiau, negalėjau (arba “Visiškas Rudnosiukas”)”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 17 ir 18 d. 18 val. Rūtos salėje. Edita Braun company. “Šiuo metu gyvenu...” 17 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis”

18 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 19 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė” 19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Švyturys” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 17 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” 18 d. 18 val. “Grafaitė Marica” 19 d. 18 val. “Aida” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 d. 12 val. “Sidabrinis fėjos šaukštelis” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 17, 18, 19 d. XX lėlių teatrų festivalis “Šypsos lėlės ir vaikai 2013” KAUNO GIRSTUČIO KULTŪROS RŪMAI 17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” KAUNO “ROMUVOS” KINO TEATRAS 18 d. 12 val. Vilniaus “Raganiukės” teatras. “Bjaurusis ančiukas” VDU TEATRAS 20 d. 19 val. “Lietuva brangi”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Balius Savojoje” 19 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 18 d. 12 val. “Labas, nažyli” 19 d. 12 val. “Rimti žaidimėliai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 17 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskuo kaltas teatras” 19 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 19 d. 19 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė” 18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 19 d. 12 val. “Kukučio kelionė”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 17 d. 17 val. Koncertas “Muzikos garsai” 18 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” 19 d. 17 val. “Mano šeima” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 19 d. 12 val. “Paštinukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 18 ir 19 d. 18 val. Kauno VDU Muzikos akademijos studentų spektaklis “Girtuoklio išblaivinimas” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 18 ir 19 d. 12 val. “Mažojo automobiliuko nuotykiai”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

2013 05 17 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:12 leidžiasi 21:20

Orai MĖNULIS

+21 Oslas

Pirmoji priešpilnio diena

Priešpilnis V 17

dienos ilgumas

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

+17 Helsinkis

+19

Stokholmas

Jaunatis VI 08

+19

Dublinas +13 Šiauliai

+15 Londonas

+27 +14 +28 +5

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, numatomi trumpi lietūs, griaudės perkūnija. Temperatūra dieną 2728 laipsniai šilumos.

VILNIUS +16

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: tvanku, visame krašte palis. Temperatūra naktį 14-16, dieną 28-29 laipsniai šilumos.

Bordo +27 +15

Kaunas

+28 +15

+14 Amsterdamas

+17

Ukmergė

+27 +15

+11 Madridas

+18 Barselona

+21 Ryga

+20 Kopenhaga

+17 Paryžius

Kėdainiai +27 +14

+19 Sankt Peterburgas

Talinas

16:08

Palanga

Vilnius Minskas +20 +24 Varšuva +27

+26

Berlynas +23 Praha

+21 Miunchenas

+19 Nica

+18 Roma

+27 Maskva

+27

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +23 +25 +25 Bukareštas Varna Dubrovnikas +23 Sofija +23

+20

Stambulas +22

Malaga +24

137-oji metų diena. Gegužės septynioliktoji, penktadienis, penktoji 19-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 228 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Bazilė, Gailė, Paskalis, Virkantas. Geros dienos!

Alžyras +20

Tunisas +25

Atėnai

+25 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 21 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 3 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius. Gegužės 16 d. sudokusprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Kūryba bus stipri varomoji jėga. Jūsų populiarumas akivaizdžiai augs. Sėkminga diena. Rodos, nė piršto nepajudinsite, o viskas eisis sklandžiai. Jautis. Pamirškite visus širdies reikalus ir užsiimkite rimta veikla. Gali tekti išleisti daugiau pinigų, nei planavote. Neskubėkite, paskaičiuokite ir rasite išeitį. Dvyniai. Ne vieną sunkiai išsprendžiamą problemą padės įveikti giminaičiai. Pasistenkite anksčiau užverti darbovietės duris ir sukurkite nedidelę šventę artimiesiems. Vėžys. Turite dirbti ir tobulėti. Rūpesčių nestigs: nieko negalėsite pakeisti, tik prisitaikyti. Nešvaistykite pinigų, net jei manote, kad taip save nuraminsite, paguosite. Liūtas. Darbe daug kas atsibodo, o patys vieni nieko keisti negalite. Būkite išmintingi, nemaištaukite ir nereikalaukite to, kas jums greičiausiai nepriklauso. Mergelė. Trokšite ramybės ir patogumų. Nors kelionėms metas palankus, greičiausiai nesutaps visų namiškių norai ir poreikiai. Galite sulaukti naujų darbo pasiūlymų. Svarstyklės. Daugiau laiko ir dėmesio skirkite vaikams. Prireiks sumanumo ir kantrybės tvarkant šeimos reikalus. Pasistenkite, kad jie neužgožtų profesinių interesų. Skorpionas. Pasikliaukite savimi ir faktais, o ne aplinkinių patarimais. Konfliktinės situacijos turės tendenciją aštrėti, pūstis. Jokiu būdu nesiginčykite su vadovais. Šaulys. Planuokite dienos darbus ir atminkite, kad geriausias draugas ir patarėjas esate pats. Ieškokite ir rasite visus atsakymus į rūpimus klausimus. Ožiaragis. Mažiau dėmesio kreipkite į tai, kas vyksta aplinkui ir tiesiogiai su jūsų darbu nesusiję. Sulauksite ir apkalbų, ir pavydo. Tačiau iš esmės niekas negali jums pakenkti. Vandenis. Nebūkite pasyvūs stebėtojai. Jei turite sumanymų, imkitės ir darbų. Seni pažįstami ar draugai gali netikėtai pasiūlyti įdomų papildomų pajamų šaltinį. Žuvys. Gali tekti pasinervinti dėl artimųjų problemų. Būsite labai atsidavę ir nuoširdūs: pasikliaukite patirtimi ir nuojauta, o širdis padiktuos geriausius sprendimus.

2013 05 17

Margumynai

Filmuosis Rusijoje

G.Depardieu (dešinėje) su Čečėnijos prezidentu R.Kadyrovu per viešnagę Grozne vasario mėnesį.

Prie šios kompanijos dabar prisidės ir E.Hurley. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Prancūzų aktorius Gerard’as Depardieu filmuosis naujame trileryje, kuris bus statomas Maskvoje ir Grozne, su Elizabeth Hurley.

2004 metais nužudytą buvusį prezidentą Achmadą Kadyrovą. “Noriu paaiškinti, kaip vienas žmogus gali per penkerius metus pastatyti miestą”, - sakė jis Rusijos televizijai NTV, kai vasarį drauge su Ph.Martinezu lankėsi Grozne. R.Kadyrovas tinkle “Twitter” rašė, kad tai bus “amerikiečių, anglų, prancūzų, rusų, čečėnų gamybos drama”. G.Depardieu skubos tvarka gavo Rusijos pilietybę sausio mėnesį, kai Prancūzijoje įsivėlė į žodinį skandalą su valdžios atstovais, nutarusiais

Socialiniame tinkle “Twitter” britų aktorė ir manekenė E.Hurley paskelbė, kad jau perkasi kostiumus Maskvoje, kur atvyko filmuotis su prancūzų kino legenda. “Labas, Maskva!” - parašė E.Hurley, akimirksniu išgarsėjusi 1994 metais,

kai susitikinėdama su aktoriumi Hugh Grantu pasirodė apsivilkusi žiogeliais susegta suknele. Ji yra vaidinusi komedijose “Austinas Pauersas - tarptautinis šnipas” ir “Šėtoniškas sandėris”. Londone įsikūrusios kino kompanijos “Saradan Media” svetainėje rašoma, kad G.Depardieu ir E.Hurley vaidins juostoje “Turkis” (“Turquoise”). Juostos aprašyme sakoma, kad filmas, kurį statys prancūzų režisierius Philippe’as Martinezas, išsiskirs “veiksmo sce-

nomis, nufilmuotomis nuostabiame Maskvos ir Grozno fone”. Pastaruoju metu G.Depardieu dažnai lankosi šiuose miestuose, o Grozne turi Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo jam padovanotą prabangų butą. G.Depardieu taip pat pranešė apie savo planus vaidinti filme pagal kitą Ph.Martinezo scenarijų. Jos pasakoja apie Čečėnijos atstatymą po dviejų čia vykusių karų ir vadinasi “Tėvo širdis”. Aktorius leido suprasti, kad vaidins R.Kadyrovo tėvą,

75 proc. pajamų mokesčiu apmokestinti turtuolius, tokius kaip G.Depardieu. Prezidentas Vladimiras Putinas suteikė prancūzų aktoriui pilietybę “už nuopelnus Rusijos kultūrai” ir nustebino ne vieną rusą, nes iki šiol jie nebuvo girdėję apie jokį Rusijoje sukurtą filmą, kuriame būtų vaidinęs G.Depardieu. Tiesa, jis yra sukūręs caro Nikolajaus II paslaptingo favorito Grigorijaus Rasputino vaidmenį prancūzų televizijos dramoje, kuri, kaip pažadėjo V.Putinas, bus parodyta ir Rusijoje.

•

Pratybos “Achemoje” suvienijo tarnybas IRENA NAGULEVIČIENĖ

Akcinės bendrovės “Achema” teritorijoje buvo surengtos kompleksinės civilinės saugos pratybos “Oksidų rūkas 2013”. Pratybų tikslas - parengti Jonavos rajono Ekstremalių situacijų komisijos ir Ekstremalių situacijų operacijų centro narius cheminės avarijos atvejui, patikrinti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) pajėgų praktinį pasirengimą ir įvairių struktūrinių padalinių sugebėjimą derinti darbus. Avarija buvo inscenizuota azoto rūgšties ceche: iš 1000 tonų talpos rezervuaro į aikštelę su apsauginiu betoniniu pylimu išsiliejo 100 tonų 58 proc. koncentracijos azoto rūgšties, dar apie 10 tonų jos ištekėjo už apsauginio pylimo. Keli apsinuodiję žmonės neteko sąmonės, keliolika patyrė įvairių traumų. Gavęs informaciją apie avariją, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Klemensas Sungaila skubiai sukvietė Ekstremalių situacijų komisiją. Šias taktines pratybas surengė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Į įvykio vietą atvažiavo ne tik pačios įmonės bei Jonavos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, bet ir brigados iš Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Ukmergės, Marijampolės, Vilniaus, Alytaus, Visagino, Panevėžio bei Šiaulių. Iš viso mokymuose dalyvavo 85 ugniagesiai, 20 Greitosios medicinos pagalbos stoties ir du policijos ekipažai, saugos tarnyba “Budrus sakalas”, 50 stebėtojų iš įvairių apskričių.

“Achemos” gamykloje mokytasi greitai likviduoti avariją. / PAGD nuotrauka “Vienas pratybų tikslų - išmokti koordinuoti tokios didelės žmonių grupės darbą. Per cheminę avariją susidaro ekstremali situacija, todėl mūsų departamentas pratybas rengia dideliuose ir pavojinguose objektuose, kuriuose yra dideli kiekiai cheminių medžiagų. Šį kartą pasirinko-

me Jonavos “Achemą”, - pasakojo pratyboms vadovavęs APGV valdybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas Vidas Kerševičius. “Achemos” Ekstremalių situacijų centro koordinatorius, įmonės technikos direktorius Juozas Tunaitis sumanymą surengti pratybas Jonavos įmo-

nėje vertino teigiamai. “Visada reikia mokytis įvertinti situaciją, gerai, kad pratybose dalyvauja įvairios tarnybos. Įsitikinome, kad realiai likviduoti avariją užtrunka daugiau laiko, nei atrodo iš pradžių, gal dėl to, kad trūksta pajėgų. Aptarę rezultatus išsiaiškinsime, ką ir kaip reikėtų pagerinti, pa-

rengsime atitinkamų priemonių planą. Tokios pratybos - rimta pamoka ir įmonei, ir specialiosioms tarnyboms”, - dalijosi įspūdžiais J.Tunaitis. Jonavos “Achema” turi karčios patirties - 1989 metais nuvirtus izoterminei saugyklai, į aplinką išsiliejo didelis kiekis amoniako.

•