2013 m. gegužės21d. /Antradienis/ Nr. 115(13540

Kaina

2013 m. gegužės 21 d. / Antradienis / Nr. 115 (13 540)

1,99 Lt

VERSLAS

DIENOS TEMOS

MOKSLAS

“Baltpool” birža rengiasi spurtui 8p.

Pavasario maudynės tapo lemtimi 4p.

Kosmose skries ir lietuvių palydovas

12p.

Euronašlaičiai Vilniaus rajono Paberžės “Verdenės” vidurinės mokyklos bendruomenė nusivylė visų lygių politikų abejingumu - jau penkerius metus 187 moksleiviai ir 38 pedagogai priversti dirbti ankštose patalpose, jie neturi valgyklos, sporto salės ir normalios drabužinės 4p.

AFP/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį prasidėjusio “Poezijos pavasario” paukštė vakar geram pusvalandžiui nutūpė Vilniaus senamiestyje. Įspūdingą Literatų sieną papildė dar vienas objektas - menininkės Rasos Rimidytės sukurta p.

“Dedikacija Antanui Jonynui”. 13

VIKTORIJA SINICAITĖ v.sinicaite@lzinios.lt

Psichiatras D.Pūras: “Europoje atsirado naujas žodis - euronašlaičiai. Jame daug ironijos ir sarkazmo. Tai traumuoja vaikus, todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip sušvelninti situaciją.”

Ramindami, kad emigracija natūralus procesas, specialistai ragina nedramatizuoti situacijos, kai tėvai išvyksta svetur, o jų atžalos lieka Lietuvoje. Tačiau dėl to, vien oficialiais 2012 metų duomenimis, daugiau kaip 2 tūkst. mūsų šalies vaikų yra suteikta laikinoji globa.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Inga Juozapavičienė pažymi, kad Lietuvoje lieka daugybė vaikų, kurių priežiūrą jų tėvai ne vienus metus patiki laikiniesiems globėjams. p.

5

UŽSIENIS

Ragina pasilikti Bendrijoje

Didžiosios Britanijos verslo atstovai ragina valstybę likti Europos Sąjungoje. Jie teigia, kad narystė šaliai kiekvienais metais duoda 92 mlrd. svarų pajamų. Dienraštyje “The Independent” 19 garsių verslo atstovų - dabartinis ir būsimasis Britų pramonės konfederacijos prezidentai, BT, “Deloitte”, “Lloyds Banking Group”, “Shell” ir “Centrica” valdybos pirmininkai bei “Virgin” įkūrėjas charizmatiškasis Richardas Bransonas paskelbė atvirą laišką. Jame verslininkai pažėrė kritikos euroskeptiškiems parlamentarams ir apkaltino juos Didžiosios Britanijos nacionalinių ir ekonominių interesų nepaisymu.

6p.

Europinės teisės ne visada pasiekiamos Siekdami dirbti ar stažuotis, apsipirkti kitose Bendrijos šalyse, aktyviau dalyvauti demokratiniuose procesuose Europos Sąjungos (ES) piliečiai vis dar susiduria su kliūtimis.

ES piliečių teisės nustatytos Mastrichto sutartyje prieš du dešimtmečius.

Tačiau realiai jomis ne visada įmanoma laisvai naudotis. Po viešų konsultacijų su visuomene Europos Komisija (EK) identifikavo svarbiausias kliūtis. Paskelbtoje ES pilietybės ataskaitoje nustatyta 12 būdų, kaip euro-

ORAI

piečiams bus padedama geriau naudotis savo teisėmis. Kaip teigia už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga EK narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding, ES pilietybė - vienas vertingiausių Europos integracijos rezultatų.

3p.

Debesuota, daug kur palis, kai kur - smarkiai.

Temperatūra dieną 18-23 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 05 21

Komentarai ir debatai

Kas atsitiko?..

ALVYDAS MEDALINSKAS

Nesinori nei piktintis, nei smerkti.

Tik suprasti Lietuvos politikų elgesio motyvus, taip pat lietuvių politikus Punske, Lenkijoje. Kodėl ir vieni, ir kiti, žinodami, jog gegužės viduryje gali tekti uždaryti tris paskutines už Punsko miestelio ribų esančias mokyklas, tik imitavo, kad šį tą daro joms išsaugoti. Kodėl tuos keletą mėnesių buvo lyg sustingę, tarsi piktos raganos užburti.

Kaip pasakoje, atsikandę nuodingo obuolio. Ir kas yra ta piktoji ragana, paverčianti politikus mankurtais, atimanti norą saugoti lietuvybę.

Bet juk tai ne pasaka, o realybė. Gegužės 17-ąją kaip vėzdas trenkė žinia iš Punsko: iš trijų ten esančių mokyklų dvi naikinamos. Beje, kažin kodėl uždaroma ir didžiausia iš jų, Navinykų mokykla, kurioje puoselėjama lietuvybės dvasia, etnokultūra, vaikai išmokyti austi juostas, turi nedidelį muziejų. Naikinamas ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys. Neatsitiktinai gegužės 17-oji, kai buvo priimtas šis sprendimas, jau pavadinta juoda diena lietuvių visuomenei Lenkijoje. Kodėl? Kas privertė lietuvių politikus žengti tokį žingsnį? Jeigu jie neatsakys į tai, patys bus kalti.

Pradėsiu nuo to, kad tik sužinoję apie galimą lietuvių mokyklų uždarymą Lenkijoje vasario pabaigoje mes, trys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis ir šių eilučių autorius, nuvykome į Punską. Susitikome su Lenkijos lietuvių vadovais, aktyvistais, lietuvybės puoselėtojais, vėliau kalbėjomės ir su Punsko valdžia - viršaičiu Vytautu Liškausku. Sutarėme, kad kategoriško sprendimo uždaryti tris mokyklas, jei Lenkijos centrinė valdžia neskirs reikiamo finansavimo, Punsko valsčiaus taryba vasario pabaigoje nepriims, kaip buvo manyta iki minėto susitikimo. O mes, trys sąjūdininkai, grįžę kreipsimės į Lietuvos valdžią, visuomenę ir prašysime, kad būtų imtasi priemonių mokykloms išsaugoti. Juo labiau jog ir premjeras Algirdas Butkevičius, išgirdęs apie šiuos įvykius ir žurnalistų paklaustas, kaip rengiasi spręsti lietuviškų mokyklų problemą Lenkijoje, atsakė, kad Vyriausybė skirs 400 tūkst. litų joms išlaikyti. Atrodė, galima suremti pečius, o jeigu lėšų šiems metams dar trūktų, kaip nors gauti jų iš mūsų visuomenės, neabejingos lietuvybei.

Taip ir siūlėme daryti.

Tačiau reikėjo žinoti, ar Vyriausybė tikrai skirs žadėtas lėšas, ir ką ji

pati rengiasi daryti. Paprašėme susitikimo su premjeru A.Butkevičiumi ir gavome patikinimą, kad jis tikrai įvyks. Laukėme to keletą mėnesių, bet taip ir nesulaukėme. Tada informavome, kad sąjūdininkai visuomenininkai, rašytojai, kiti kultūros, inteligentijos atstovai nori susitikti su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Gavome atsakymą, jog ministras esąs labai užimtas. Mat artėja pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, tad jis neturi laiko tokiems susitikimams.

Neatsitiktinai gegužės 17-oji, kai buvo priimtas šis sprendimas, jau pavadinta juoda diena lietuvių visuomenei Lenkijoje.

Lietuvos rašytojų sąjunga per savo suvažiavimą priėmė specialų kreipimąsi-rezoliuciją dėl to, kad reikia gelbėti lietuvių mokyklas Lenkijoje. Ir vėl - jokio atgarsio ne tik iš valdančių partijų politikų, bet ir iš opozicijos.

Tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė diskusiją dėl šių mokyklų. Ministras D.Pavalkis joje taip pat dalyvavo. Vis dėlto ir po diskusijos nei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), nei partijos, delegavusios savo atstovus į minėtą komitetą, realiai spręsti problemos nepradėjo.

Likus dienai iki mokyklų uždarymo 25 Seimo nariai, priklausantys įvairioms parlamento frakcijoms, priėmė pareiškimą, raginantį nenaikinti mokyklų, tačiau buvo per vėlu. Beje, tada ŠMM vadovai pranešė ir pritrenkiančią žinią: Lenkijos lietuviams pažadėtos lėšos, 400 tūkst. litų, taip ir nebuvo pervestos, nes Lietuvos valdžia, cituoju, “to nedarė, kol buvo nepriimtas sprendimas dėl mokyklų likimo”. O ką dabar darys, kai sprendimas jau priimtas? Džiaugsis, kad sutaupė, nes tų lėšų nebereikės pervesti?

Per tą laiką švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis lankėsi Lenkijoje, bet neaišku, ar reikalavo, kad jos valdžia laikytųsi įsipareigojimo finansuoti tautines mokyklas, kaip tai daro Lietuva. Ministras grįžo gavęs miglotų pažadų. O aukšti Lenkijos pareigūnai, atvykę į Punską, pareiškė, kad lėšų iš šalies biudžeto lietuviškoms mokykloms nebus skiriama.

Nebent po kelerių metų. Vadinasi,

uždarykite mokyklas, o paskui žiūrėsime, kaip seksis jas atgaivinti, kai vaikučiai išsibarstys po kitas mokymo įstaigas, gal ir lenkiškas.

Lietuvos valdžios elgesio lietuvių mokyklų Lenkijoje atžvilgiu nesupratau, kol per vieną televizijos laidą akis į akį susitikau su žmogumi, kuriam, pasirodo, mūsų Užsienio reikalų ministerijoje (matyt, iki Lietuvos pirmininkavimo ES), patikėta “sutvarkyti” lietuvių mokyklų Lenkijoje problemą ir kitus klausimus, nepatinkančius įsitikinusiesiems, kad lietuvių kalbos vartojimą reikia labiau riboti.

Tai - buvęs Lietuvos ambasadorius Lenkijoje ir buvęs užsienio reikalų ministras, KGB rezervo kapitonas, kažin kodėl įvairiai Lietuvos valdžiai labai patikimas žmogus Antanas Valionis.

Todėl gautas toks rezultatas. Ir ką Lietuvos valdžia atsakys į klausimą, kas vis dėlto atsitiko?

Buvusi Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė neseniai pasakė: “Lietuviai pavargo vieni kovoti už savo išlikimą.” Nenuostabu. Juk mes ir Lietuvoje pavargstame daužyti galvą į sieną. Lyg gyventume svetimoje valstybėje. Nors politikų, mėgstančių pasipuošti tautiniais drabužiais ir taip demonstruoti meilę lietuvybei, yra.

•

Seimo tribūna

Uždegti žalią šviesą be kontrolės - nevalia Seimo Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Darbo partijos narė Larisa Dmitrijeva pabrėžia, kad vis jaunesni žmonės pradeda vartoti alkoholį. Seimo narė primena ir tai, kad populiariausia tarp jaunimo narkotinė medžiaga yra kanapės. Tačiau šiuo metu svarstomas įstatymo projektas dėl pluoštinių kanapių įteisinimo.

- Kokie šios kadencijos Seimo NAPK prioritetai?

- Išskirčiau tarptautinių konvencijų ir rekomendacijų - Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos, Europos Sąjungos (ES) - įgyvendinimą nacionaliniuose įstatymuose. Jie nagrinėja narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, narkomanijos ir alkoholizmo bei rūkymo prevencijos klausimus.

Vienas svarbiausių yra Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 metų programos vykdymas. Taip pat dirbame su veiksmų planu, pagal kurį įgyvendinama naujoji 2014-2020 metų ES kovos su narkotikais strategija.

Visuomet prioritetas yra narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencija vaikų ir jaunimo atžvilgiu. Taip pat daug dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui gerinti asmenims, priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių ir

Romo Jurgaičio nuotrauka

L.Dmitrijeva: “Pluoštinių kanapių auginimas gali būti leidžiamas. Tačiau reikia griežtesnės kontrolės nei kitose valstybėse, kur ši medžiaga nepopuliari.” psichotropinių medžiagų vartojimo.

Svarbu spręsti jų sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos klausimus. Siekiame sukurti efektyvią kompleksinę pagalbos sistemą priklausomybės ligomis sergantiems nepilnamečiams.

- Kaip manote, ar Pluoštinių kanapių įstatymo projektas paskatin-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

tų šių medžiagų vartojimą ne tik pramoniniams tikslams?

- Pasaulio praktika rodo, kad padidinus receptinių vaistų išrašymo skaičių padidėja neteisėtas tokių vaistų vartojimas. Taip pat yra kanapių atveju. Leidus auginti pluoštines kanapes, neatmetama galimybė, kad išaugs ir neteisėtas narkotinių kanapių augini„LŽ gidas“ J.Čiulada

mas. Todėl turi būti numatytas griežtas kontrolės mechanizmas. Asmenys, teisėtai auginantys pluoštines kanapes, turi ne tik pasinaudoti ES išmokomis, bet ir jausti atsakomybę. Būtina kontroliuoti neteisėtą narkotinių kanapių auginimą, kuris gali būti pridengtas pluoštinėmis kanapėmis. Yra modifikuotų kanapių rūšių, kurios dervos kiekiu, t. y. narkotine medžiaga, pralenkia net heroiną. Be to, Lietuvos vaikai ir jaunimas, kurie vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, kanapes vartoja itin dažnai. Šiais metais atlikti tyrimai tokius rezultatus patvirtino. Komisija susirūpinusi tokia grėsminga situacija. Manome, kad legalus pluoštinių kanapių auginimas gali būti leidžiamas. Tačiau reikia griežtesnės kontrolės nei kitose valstybėse, kur ši medžiaga nepopuliari. Komisija mano, kad Vyriausybė turi sukurti gerą ir efektyvų kontrolės mechanizmą licencijavimu ir kitomis priemonėmis. Tik tuomet galima kalbėti apie Pluoštinių kanapių įstatymo projekto įgyvendinimą.

- Viešojoje erdvėje vis dažniau išgirstame, kad ir tautos išrinktiesiems kyla bėdų dėl alkoholizmo.

Kaip Seimo NAPK pirmininkė kokius matote šios problemos sprendimo būdus?

- Bet kurios visuomenės dalies atstovai gali turėti problemų dėl alkoholizmo, ne tik tautos išrinktieji. Tiesa,

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narę kalbino VIKTORIJA SINICAITĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

jie yra labiau matomi. Manau, kad visiems reikalinga pagalba: ir geriančiam asmeniui, ir jo šeimai. Lietuvoje veikia penki priklausomybės ligų centrai. Juose žmonės laukia eilėse, veikia anoniminių alkoholikų ir jų šeimų grupės. Taip pat susikūrusios narkomanų bendruomenės, kuriose yra ir nuo alkoholio priklausomų asmenų. Komisija neseniai išklausė atsakingų institucijų atstovų pateiktą informaciją ir analizuoja, kokią politiką reikėtų vykdyti prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos srityse.

Turėtų veikti viena bendra sistema. Ji reikalinga tam, kad žmogus po gydymo ar reabilitacijos nesutriktų ir vėl nekristų į buvusį liūną.

Nuo alkoholio tampa priklausomi vis jaunesnio amžiaus vaikai, mergaitės geria tiek pat kaip berniukai. Būtinos skubios priemonės. Čia labai svarbus tėvų vaidmuo. Jie pirmieji turėtų susirūpinti ir mušti pavojaus varpais, ir tik paskui - mokykla. Savivalda turėtų aktyviai padėti spręsti geriančių asmenų gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos klausimus. Tik bendra nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir valstybės politika, tarpinstitucinis bendradarbiavimas gali būti efektyvus. Kitu atveju bus tik lokalių gaisrų gesinimas vietoje.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 21

Dienos temos

3

Europinės teisės ne visada pasiekiamos ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Siekdami dirbti ar stažuotis, apsipirkti kitose Bendrijos šalyse, aktyviau dalyvauti demokratiniuose procesuose Europos Sąjungos (ES) piliečiai vis dar susiduria su nemažai kliūčių.

Europarlamentaro Leonido Donskio nuomone, jei ES neįtikins piliečių, kad jų teisės laikomos absoliučiu prioritetu, žmonių sąmonėje ji liks biurokratų organizacija.

ES piliečių teisės nustatytos Mastrichto sutartyje prieš du dešimtmečius.

Tačiau realiai jomis ne visada įmanoma laisvai naudotis. Po viešų konsultacijų su visuomene Europos Komisija (EK) identifikavo svarbiausias kliūtis.

Paskelbtoje ES pilietybės ataskaitoje nustatyta 12 būdų, kaip europiečiams bus padedama geriau naudotis savo teisėmis. Tarp svarbiausių tikslų - geresnės sąlygos dirbti ar mokytis kitose ES šalyse, nereikalingo popierizmo mažinimas Bendrijoje keliaujantiems ar gyvenantiems piliečiams, mažiau kliūčių apsipirkti užsienyje.

Milijonas klausimų Kaip teigia už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga EK narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding, ES pilietybė - vienas vertingiausių Europos integracijos rezultatų.

“Pilietybė politinei sąjungai reikšminga ne mažiau kaip euras ekonominei ir pinigų sąjungai”, - įsitikinusi ji.

Nors 1993 metais nustatyta ES pilietybė nuolat evoliucionavo, anot V.Reding, žmonės tebepatiria problemų kasdien naudodamiesi savo teisėmis.

“Kasmet sulaukiame daugiau kaip milijono klausimų, susijusių su piliečių teisėmis. Todėl dabar imamės veiksmų šioms teisėms stiprinti, kad piliečiams būtų lengviau ieškoti darbo kitoje ES šalyje, apsipirkti internetu ar dalyvauti Europos sprendimų priėmimo procese”, - tvirtino eurokomisarė.

Neišmano savo teisių Pasak EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovo Giedriaus Sudiko, viena vertus, šiandien ES piliečiams keliauti po kitas ES šalis, ten studijuoti, steigti verslą ar įsi-

Anot V.Reding, kasmet sulaukiama daugiau kaip milijono klausimų, susijusių su piliečių teisėmis. / Reuters/Scanpix nuotrauka

tis visose ES šalyse. Taip pat nurodoma, kad Bendrijos tarpvalstybiniu lygmeniu bus lengviau pripažįstami automobilių techninės apžiūros dokumentai.

Visose Bendrijos valstybėse pripažįstant Europos neįgaliojo asmens pažymėjimą norima užtikrinti, kad 80 mln. neįgaliųjų galėtų naudotis nacionalinių pažymėjimų teikiamais pranašumais: galimybe naudotis transportu, keliauti, gauti kultūros ir laisvalaikio paslaugas.

Teigiama, kad šalinant kliūtis apsipirkti kitose ES valstybėse bus gerinamos tarpvalstybinių ginčų dėl nedidelių sumų, už kurias įsigyta prekių internetu ar kitoje ES šalyje, sprendimo taisyklės, o Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra padės vartotojams greičiau atgauti pinigus. Taip pat žadama didinti prekybos skaitmeniniais produktais skaidrumą, suteikti galimybę piliečiams palyginti prekes tarpvalstybiniu mastu.

Nurodoma, kad bus siekiama didinti darbuotojų mobilumą, užtikrinant darbo kitoje ES valstybėje narėje ieškančių asmenų teisę gauti jų kilmės šalies mokamas bedarbio pašalpas ilgiau nei nustatytus tris mėnesius. Taip pat žadama kurti kokybišką stažuočių sistemą, pagal kurią bus nustatomos šalių teisės bei prievolės ir užtikrinta, kad darbdaviai nenaudotų stažuočių kaip nemokamo darbo pakaitalo.

Piliečių dalyvavimą demokratijos procese žadama skatinti suteikiant jiems galimybes išsaugoti savo teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose kilmės šalyje. EK nuomone, kai kurių valstybių narių praktika atimti iš savo piliečių, persikėlusių gyventi į kitą ES šalį, teisę balsuoti prilygsta bausmei už naudojimąsi laisvo judėjimo teise.

darbinti yra paprasta kaip niekad anksčiau. Kita vertus, žmonės vis dar susiduria su įvairiais sunkumais dėl kelių pagrindinių priežasčių. “Visų pirma, ES egzistuoja 27 nacionalinės teisės sistemos. ES teisė pamažu siekia suderinti šių sistemų skirtumus, tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Pavyzdžiui, viena valstybė steigiant verslą ar įsidarbinant gali reikalauti tam tikrų dokumentų, kurie kitoje valstybėje neišduodami.

Tokiu atveju reikia ES lygmens koordinavimo, kad nebūtų sudarytos dirbtinės kliūtys”, - aiškino jis.

Kita problema, kad patys ES piliečiai nepakankamai žino apie savo teises. G.Sudikas pažymi, kad Bendrijos šalių administracijos taip pat ne visada išmano ES piliečių teises, ne visada gali pateikti informaciją kita kalba, tad ki-

Siūlys vienodus Europos dokumentus

Būtina kurti piliečių ES

Stiprinti ES piliečių teises numatoma keliomis kryptimis. Biurokratizmą norima mažinti supaprastinant galimybes naudotis asmens tapatybės dokumentais ir leidimais gyventi šalyje, keliaujant ar įrodant savo tapatybę kitoje ES valstybėje. Svarstoma nustatyti neprivalomus vienodus Europos dokumentus, kuriais piliečiai galėtų naudo-

Europos Parlamento (EP) nario L.Donskio nuomone, ES piliečių teisės yra pats svarbiausias dalykas Bendrijoje.

“Jeigu neįtikinsime ES piliečių, kad ši sąjunga, perfrazuojant vieną iš Amerikos tėvų, yra jų ir jiems, ES niekada netaps didžiąja federacija, apie kurią svajojo jos tėvai. Jeigu ES neįtikins savo piliečių, kad jų teisės ne tik garantuo-

SIEKIA PANAIKINTI NELIEČIAMYBĘ

įvykio E.Vareikis metams sustabdė narystę TS-LKD.

toje ES šalyje savo teises norintis įgyvendinti žmogus gali susidurti su keblumais. “Dar viena kliūtis - įvairių ginčų sprendimų procedūrų trūkumas.

Pavyzdžiui, trūksta greitos ir paprastos ginčų sprendimų procedūros, kai žmogus nepatenkintas internetu įsigytu pirkiniu”, - pažymėjo G.Sudikas.

ES PILIETYBĖ Tai Mastrichto sutarties sąvoka, reiškianti, kad kiekvienas ES valstybės narės pilietis kartu yra ir Bendrijos pilietis. ES pilietybė ne pakeičia, o tik papildo nacionalinę pilietybę, visiems 27 Bendrijos valstybių narių piliečiams suteikia papildomų ES piliečių teisių: - teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje; - teisę balsuoti ir būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą ir vietos savivaldos rinkimus gyvenamoje šalyje narėje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai; - teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą trečiosios šalies (kuri nėra ES narė) teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai, jeigu sava valstybė narė toje šalyje neturi diplomatinės atstovybės; - teisę pateikti Europos Parlamentui peticiją ir kreiptis į Europos Parlamento paskirtą ombudsmeną dėl netinkamo Bendrijos institucijų arba įstaigų veiklos administravimo; - teisę rašyti bet kuriai Bendrijos institucijai ar įstaigai vienos iš valstybių narių kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

jamos, bet ir laikomos absoliučiu prioritetu, žmonių sąmonėje ES liks biurokratų organizacija, kurioje slypi sau susikurtas Briuselio eurokratų rojus ir, pavadinkime, tam tikras Europos politikos kapinynas, į kurį patenka nacionaliniai politikai: jau nusipelnę, bet neįdomūs personažai, norintys saldaus gyvenimo ten. Norint pasitraukti iš šių stereotipų teritorijos yra tik viena galimybė - kurti piliečių ES”, - įsitikinęs europarlamentaras.

Svarstoma nustatyti neprivalomus vienodus Europos dokumentus, kuriais piliečiai galėtų naudotis visose ES šalyse.

L.Donskis pažymi, kad 2013-ieji paskelbti ES piliečių metais. Šie ir naujojo EP kadencijos metai gali tapti lūžio metais. EP nario nuomone, arba ES įveiks krizę ir pradės ryžtingai konstruoti pilietinę erdvę, į Bendrijos kūrimą įtraukdama piliečius, arba ir toliau matysime klampų, sudėtingą procesą, kuriam vadovaus technokratai.

•

Trumpai ATIDĖTAS SVARSTYMAS Ministrų kabinetas vakar per pasitarimą atidėjo klausimą dėl to, kas turėtų rengti nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisykles. Pagal Teisingumo ministerijos pateiktą projekto variantą, Seimas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) turėtų pavesti priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės.

VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė žurnalistams Vyriausybėje vakar sakė, kad, komisijos nuomone, Lietuvos piliečių vardai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis - esą taip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Jos teigimu, kiti siūlymai galėtų būti svarstomi, jei būtų rastas politinis ir teisinis sprendimas. Ministerijos siūlytame Seimo nutarimo projekte nurodoma, kad šios taisyklės turėtų užtikrinti “valstybinės lietuvių kalbos taisykles atitinkančią” bei “tarptautinių tendencijų neignoruojančią” asmenvardžių rašybą.

Vilniaus apylinkės prokuratūra prašo generalinio prokuroro Dariaus Valio kreiptis į Seimą dėl namuose smurtavusio konservatoriaus Egidijaus Vareikio neliečiamybės panaikinimo. Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė vakar patvirtino, kad tokį raštą apylinkės prokurorai išsiuntė penktadienį, tačiau oficialiai Generalinėje prokuratūroje jis dar negautas. Vilniaus apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nedidelio sveikatos sutrikdymo.

Pirminiais policijos duomenimis, gegužės 4 dieną Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys E.Vareikis savo namuose smurtavo prieš žmoną. Neblaivus politikas namie neva du kartus ranka sudavė žmonai per veidą.

Nukentėjusioji dėl veido sumušimo gydyta ambulatoriškai. Po šio

RAGINA NEBEVILKINTI Partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas viešai kreipėsi į koalicijos partnerius, ragindamas jų nebevilkinti sprendimo dėl galimybės jam kandidatuoti į Seimą. Politiko teigimu, koalicijos partneriai nevykdo aukščiausiu lygiu priimtų susitarimų. Taip jis reagavo į situaciją Seimo Konstitucijos komisijoje, kai ši nesugebėjo priimti jokio sprendimo dėl per apkaltą iš pareigų pašalinto asmens galimybių dalyvauti parlamento rinkimuose.

R.Pakso teigimu, nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo jau praėjo daugiau nei dveji metai. Minėtu sprendimu teismas pripažino, kad per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui draudimas iki gyvos galvos eiti pareigas, susijusias su konstitucine

P.Paksas priminė, kad po EŽTT sprendimo praėjo daugiau kaip 2 metai.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

priesaika, yra neproporcingas.

Praėjusį trečiadienį Seimo Konstitucijos komisija nepriėmė jokio sprendimo, kaip reikėtų keisti

Konstituciją dėl asmenų, pašalintų iš pareigų per apkaltą.

BNS, LŽ

4

2013 05 21

Dienos temos

Politiniai vėjaislopinapagalbos šauksmą

Tikimasi, kad ant sudegusio statinio pamatų iškils nauja mokykla. / LŽ archyvo nuotraukos RAIMONDA RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Vilniaus rajono Paberžės “Verdenės” vidurinės mokyklos bendruomenė nusivylė ne tik vietos valdininkų, bet ir visų lygių politikų abejingumu. Kaip kraštutinė protesto priemonė svarstoma galimybė savo poziciją pasakyti per piketus, kai Lietuva stos prie Europos Sąjungos Tarybos vairo.

Penkerius metus dėl patalpų kovojanti lietuviškos “Verdenės” mokyklos bendruomenė ne kartą Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), Vilniaus rajono savivaldybei siuntė raštus, atkreipdama dėmesį į vargingą mokinių padėtį. 187 moksleiviai ir 38 pedagogai priversti dirbti ankštose patalpose, jie neturi valgyklos, sporto salės ir normalios drabužinės. Tuo metu visai šalia įsikūrusiai lenkiškai Šv. Stanislovo

Kostkos vidurinei mokyklai su tokiomis problemomis netenka susidurti.

Jos patalpos erdvesnės kelis kartus, nors mokinių - mažiau. Laimė, “skurstantiems kaimynams” lietuviams ši mokymo įstaiga jau kelerius metus “skolina” du kabinetus ir leidžia pavalgyti savo valgykloje. “Verdenės” mokyklos bendruomenė įsitikinusi, kad padėtis pagerėtų atstačius 2009 metais sudegusį seną pastatą, kuris jai priklausė. Skaičiuojama, jog tam reikėtų maždaug 3 mln. litų. 600 parašų patvirtintą Paberžės bendruomenės raštą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketina svarstyti rytoj.

Gyvena draugiškai Kaip LŽ pasakojo “Verdenės” mokyklos direktorė Vanda Nivinskienė, per pastaruosius kelerius metus raštų apie sudėtingą padėtį parašyta visiems, kam tik įmanoma. Mokyklą ne kartą tikrinusios įvairaus plauko komisijos, vaiko teisių gynėjai ir higienos specialistai vienareikšmiškai konstatavo -

Šis avarinis “Verdenės” mokyklos pastatas taip pat laukia remonto.

normaliam mokymo procesui sąlygos nėra geros. “Mus išklauso, užjaučia, paguodžia ir vis žada. Tačiau niekas nesikeičia”, - piktinosi direktorė. Pasak jos, Vilniaus rajono savivaldybė, kurios žinioje yra mokykla, tikina negalinti pagelbėti, nes neturinti šiam tikslui būtinų lėšų.

leiviams. “Tačiau bijoma politinio vėjo, motyvuojama, esą negalima pyktis su lenkų tautine mažuma. Bet mes tikrai nenorime kariauti su šakėmis”, - tikino direktorė. Ji pridūrė, kad abiejų mokyklų moksleiviai puikiai sutaria, juolab jog “Verdenėje” mokosi apie 32 proc. lenkų ir 17 proc. rusų tautybės vaikų.

V. Nivinskienė: “Tokiam kultūros židiniui turėtų būti skiriamas reikiamas dėmesys, kad ta nelygybė taip ryškiai nešviestų.”

V.Nivinskienė pabrėžė, kad “Verdenės” mokykla - “labai gražus kultūros ir lietuvybės židinys” Vilniaus rajone.

“Kolektyvas puikiai dirba, santykiai su bendruomene geri. Manyčiau, tokiam kultūros židiniui turėtų būti skiriamas reikiamas dėmesys, kad ta nelygybė taip ryškiai nešviestų”, - kalbėjo pedagogė.

Anot jos, greičiausias ir sąžiningiausias sprendimas būtų dalį laisvų lenkų mokyklos patalpų skirti “Verdenės” moks-

Paaiškins vėliau LŽ vakar pasidomėjo, kokie Vilniaus rajono savivaldybės ketinimai ir galimybės pagelbėti “Verdenės” mokyklai. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič lakoniškai atsakė, kad “mokyklos bendruomenė oficialiai nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl patalpų”. Išsamiau pakomentuoti padėtį pažadė-

ta po Seimo ŠMKK posėdžio, į kurį kviečiami Vilniaus rajono merė Marija Rekst bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Tačiau V.Nivinskienė tvirtino, kad pastarąjį kartą mokyklos bendruomenės delegacija pas L.Andruškevič lankėsi balandžio 23 dieną, prieš siųsdama kreipimąsi į Seimą. “Tiesa, raštu nesikreipėme, bet pernai tikrai raštus siuntėme. Be to, pati vedėja su Seimo ir ministerijos komisijomis buvo mokykloje”, - teigė direktorė. ŠMM kanclerio Dainiaus Numgaudžio žodžiais, mokyklos plėtros klausimas pirmiausia yra jos steigėjos - Vilniaus rajono savivaldybės - prerogatyva. “Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu ieškos būdų, kaip padėti, tačiau be geranoriško savivaldybės požiūrio bus sunku išjudinti šią problemą iš mirties taško”, - LŽ sakė kancleris. Jis prognozavo, kad “aiškesnės informacijos dėl problemos sprendimo galimybių” turėtų atsirasti po rytdienos Seimo ŠMKK posėdžio.

•

Pavasario maudynės pažymėtos tragiška lemtimi Saugotis turi patys

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Anksti prasidėjęs maudynių sezonas net septyniems žmonėms per tris dienas baigėsi tragiškai.

Penkių žmonių gyvybes vanduo pasiglemžė praėjusį savaitgalį. Daugiausia nelaimių įvyko šeštadienį, kai oro temperatūra buvo pasiekusi 27-28 laipsnius ir žmonės atgaivos ieškojo prie vandens telkinių. Tačiau atgaivos paieškos kai kam kainavo gyvybę. Šeštadienio vidurnaktį ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Didžiuliškių kaimą ieškoti žmogaus - įtarta, kad jis nuskendo tvenkinyje. Tačiau dėl tamsos paieškos buvo atidėtos iki ryto. Tik prašvitus tvenkinyje dviejų metrų gylyje rastas nuskendusio 49 metų vyro kūnas.

Kitą skenduolį - moterį - gelbėtojai ištraukė iš Talšos ežero Šiauliuose. Dar vienos moters (49 metų) kūnas buvo aptiktas Vilniuje, šalia Pupojų gatvės esančiame karjere. O 29 metų nuskendusio vyro kūną gelbėtojai ištraukė iš Neries Vilniuje. Sekmadienį gelbėtojai nuskendusio vyro kūną ištraukė iš Plungės miesto parke esančio tvenkinio.

Negalutiniais duomenimis, du žmonės buvo rasti nuskendę ir pirmadienį.

“Su nerimu pasitinkame metą, kai žmonės skuba prie vandens telkinių atsivėsinti”, - LŽ teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

Gelbėtojai perspėja: nors ir kaip viliotų vandens telkiniai, žmonės neturėtų pamiršti atsargumo.

(PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Svidinskaitė.

Pagalbos šauksmai Dusios ežere Tragedija vos nesibaigė ir dviejų Lazdijų rajono gyventojų plaukiojimas burine valtimi poilsiautojų savaitgalį apgultame Dusios ežere. Besidžiaugiantieji saulės spinduliais popietę išgirdo nuo ežero vidurio sklindantį pagalbos šauksmą. Kaip paaiškėjo, apvirto burinė valtis ir iš jos iškrito du žmonės. Jie blaškėsi vandenyje bandydami išsigelbėti.

“Laimei, tuo metu ežero pakrantėje bu-

vo poilsiautojų, kurie plaukiojo valtimis, jie nelaimėlius ištraukė iš vandens ir parplukdė į krantą”, - pasakojo Lazdijų rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Jonas Jurčiukonis. Pasak jo, gelbėtojams beliko tik iš ežero į krantą partempti pačią burinę medinę valtį. Tačiau iš galimos nelaimės vietos jie pasitraukė dar negreit. Mat tuo pačiu metu pasigirdo dar vienas pranešimas apie Dusios ežere skęstantį žmogų. Tačiau gelbėtojams jo aptikti nepavyko. Įtariant nelaimę, iš Alytaus iškviestas naras nurodytoje vietoje su specialia įranga apžiūrėjo ežero dugną, bet skenduolio nesurado. “Manome, kad kas nors išvydęs gelbėti žmo-

L.Svidinskaitė: “Žmonės turėtų įsisąmoninti, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas.” nių skubantį plaukiką pamanė, kad jis skęsta”, - teigė J.Jurčiukonis ir pridūrė, kad gelbėti skęstančiųjų skubėjusiam vyrui pačiam prireikė pagalbos - plaukdamas vyriškis labai sušalo, nes vanduo Dusios ežere dar labai šaltas. Tad jį išgelbėjo du kitus skęstančiuosius valtimis gelbėję poilsiautojai.

“Gyventojų prašome atsargiai elgtis prie vandens telkinių - nesimaudyti nežinomose ir nuošaliose vietose, nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, nestovėti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį, neplaukti už plūdurų, nešokinėti į vandenį nežinomoje vietoje. Tik taip bus galima išvengti nelaimių”, - LŽ vakar sakė L.Svidinskaitė. Ji taip pat patarė, kad pradėjus skęsti reikia stengtis įkvėpti kuo daugiau oro ir mojuojant rankomis atkreipti į save dėmesį. Tuo metu pamačiusieji skęstantį žmogų taip pat turėtų pamėginti atkreipti ir kitų aplinkinių dėmesį bei iškviesti gelbėjimo tarnybų atstovus. Tik paskui jau dairytis, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės - gelbėjimo rato, valties, čiužinio ar dar ko nors, kuo naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. “Žmonės turėtų įsisąmoninti, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, išmanantis gelbėjimo būdus ir mokantis tai atlikti praktiškai”, - pažymėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė. L.Svidinskaitės teigimu, šiemet šalies ugniagesiai gelbėtojai vandenyje jau atliko per 180 gelbėjimo operacijų. Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 41 nuskendusį žmogų, tarp jų ir tris vaikus. Dar 12 gyventojų, tarp kurių buvo du nepilnamečiai, ugniagesiams pavyko išgelbėti.

•

2013 05 21

Dienos temos

5

Euronašlaičiai: tėvų ilgesį malšina artimieji Atkelta iš

•1 p.

savo vaikus našlaičiais. Girdėdamas tokius žodžius vaikas dar labiau traumuojamas”, - pabrėžė D.Pūras. Psichiatras pridūrė, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip sušvelninti situaciją.

“Emocinis ryšys yra svarbesnis už ekonominį būvį. Tėvai turi teisę išvažiuoti, kad galėtų užtikrinti vaikui materialinę gerovę. Tačiau jie turi palaikyti stabilų emocinį ryšį su savo atžala”, - sakė D.Pūras.

Psichiatras pripažino, jog vaikas gali jaustis atstumtas, bet to galima išvengti. Svarbiausia - tesėti atžalai duotą pažadą, kad bendravimas nenutrūks. “Esame paveldėję švento melo kultūrą. Dėl to tėvai sako vaikui, kad išvažiuoja trumpam, nors iš tikrųjų išvyksta ilgam laikui. Kitaip tariant, apgaudinėja juos. Tačiau turėtų būti nuoširdūs ir atviri - tada vaikas jausis geriau, bus užtikrintas, kad rūpi tėvams, yra mylimas, kad šie neatstūmė jo”, - dėstė D.Pūras.

Anot specialisto, Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai įrodė - emigrantų atžalų būsena nėra blogesnė negu kitų vaikų. Jis pažymėjo, kad hipotezės ir mitai, esą šie vaikai būna agresyvūs ar nestabilūs, prieš tai tvirtinant dar turėtų būti įrodyti. “Nereikia tėvų išvažiavimo paversti tragedija. Vaikai turi savybę greitai prisitaikyti, tapti atsparūs, tad jei su jais bendraujama tinkamai, jaučiasi gerai”, - kalbėjo psichiatras.

2011-aisiais tokių nepilnamečių buvo 2134, pernai - 2032. Tačiau šie skaičiai neatspindi tikrosios padėties, nes toli gražu ne visi tėvai deklaruoja, kad išvyksta. “Oficialios, visiškai objektyvios ir realybę atitinkančios statistinės informacijos apie tai nėra.

Neaišku, kiek vaikų paliesti tėvų emigracijos - tiek abiejų, tiek vieno iš jų”, - sakė I.Juozapavičienė.

Daug laisvės ir vakarėlių Didžiojoje Britanijoje dabar gyvenančios seserys - 21 metų Liepa ir 23-ejų Eglė, - prieš ketverius metus sužinojusios, kad teks gyventi Lietuvoje vienoms, buvo šokiruotos. Tuo metu dar moksleivės ir ką tik į universitetą įstojusios studentės mama nusprendė važiuoti dirbti į Didžiąją Britaniją.

“Kai mama mums pranešė šią naujieną, ji jau turėjo bilietą ir po trijų savaičių turėjo išvykti. Iki tol bandžiau gyventi atskirai, tačiau teko kraustytis atgal į šeimos butą, nes reikėjo prižiūrėti jaunesnę sesę”, - prisiminė LŽ kalbinama Eglė. Ji neslėpė, kad iš pradžių mėgavosi laisve. Merginų tėvai buvo išsiskyrę, tad tėtis į tuos reikalus nesikišo. Tačiau seserims, kad ir kaip jos džiaugėsi staiga atsivėrusia laisve, buvo sunku susitaikyti, jog mama išvykusi neribotam laikui.

Eglės ir Liepos motina nusprendė emigruoti, kai Lietuvoje neteko darbo. Šeimai buvo sunku prasimaitinti. Anot Eglės, mama dirbo nekvalifikuotus ir itin sunkius darbus. Už gautus pinigus šiaip ne taip įstengdavo pagaminti dukroms vakarienę.

“Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad kas nors pasikeis. Liūdniausia buvo ją išlydint oro uoste... Labai nervinausi”, - atviravo Eglė. Į merginų namus kartais užsukdavo mamos sesuo, kitos tetos pažiūrėti, kaip tvarkosi dukterėčios.

Eglė pasakojo, kad jai labai padėjo vaikinas: “Mudu laikėme save suaugusiais žmonėmis, juk prieš tai bandėme gyventi kartu. Mama prieš išvažiuodama paprašė jo pasirūpinti mumis.” Mergina neslėpė, kad vakarėlių jų namuose taip pat netrūko.

Gali būti baudžiami

Tėvų išvykimas pakeičia vaikų elgesį. / LŽ archyvo nuotrauka

Išvyko trumpam, bet nebegrįžo Su mama seserys dažnai bendraudavo internetu. Atrodė, anot Eglės, net nespėdavo jos pasiilgti.

“Manau, kad Liepa, nors ir jaunesnė, labai skaudžiai neišgyveno dėl mamos išvažiavimo. Ji turėjo mane, vyresnę sesę, ir daug laisvės lakstyti į vakarėlius. Vėliau aš išvažiavau pas mamą, o Liepa liko viena. Sakė, kad nori gyventi Lietuvoje, baigusi mokyklą - pradėti dirbti.

Tačiau man išvykus vakarėliai tik padažnėjo...” - kalbėjo Eglė.

Ji prisipažino, kad važiavo pas mamą porai savaičių, neplanavo ten likti, nes Lietuvoje norėjo baigti mokslus. “Kai pabuvau čia, nusprendžiau nebegrįžti. Su mama geriau, ir užsidirbti galime daugiau, ne vien maistui. Liepa atvažiavo į Angliją tik trumpam - atostogauti.

Bet irgi pasiliko”, - sakė mergina.

Jaunėlė šiuo metu dirba padavėja prestižiniame italų restorane, o Eglė laikinai nedirba. Ji lanko Verslo ir administravimo kursus, nes siekia kvalifikuoto darbo. “Būdamos visos kartu esame laimingos. Čia susikūrėme naują gyvenimą”, tvirtino Eglė.

Svarbiausia kuo nors pasitikėti Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos socialinė pedagogė

I.Juozapavičienė priminė, kad už tėvų valdžios nenaudojimą numatyta ir administracinė atsakomybė.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Ana Liminovič LŽ tikino nepastebėjusi, kad emigracija išvykusiųjų vaikams turėtų itin neigiamų pasekmių. “Jie gali būti tik uždaresni, jautresni. Vaikai kalba apie esamą situaciją, laukia susitikimų su tė-

D.Pūro teigimu, būtina tesėti vaikui duotą pažadą, kad bendravimas nenutrūks. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

kas oficialus vaiko globėjas. “Savaime suprantama, mokymosi procesui labai svarbus mamos ir tėčio dalyvavimas, o užsienyje gyvenantys tėvai turi mažiau galimybių nuosekliai prie jo prisidėti. Pradinių

pedagogė. - Svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog nėra vienas, gali bet kada kreiptis į žmogų, kuriuo pasitiki. Tai gali būti mokytojas, socialinis pedagogas ar direktorius.”

Nesiskiria nuo kitų

A.Liminovič: “Svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog nėra vienas, gali bet kada kreiptis į žmogų, kuriuo pasitiki.” vais. Vis dėlto dažniausiai išvykstantys tėvai kartu išsiveža ir savo atžalas”, - teigė A.Liminovič.

Anot pedagogės, mokyklos administracija ir mokytojai gali patirti sunkumų dėl dokumentų tvarkymo, mat išvykdami tėvai nenurodo,

klasių mokiniams ypač svarbus tėvų dalyvavimas mokyklos renginiuose. Nors užsienyje dirbantys gimdytojai domisi vaiko laimėjimais, susisiekia su mokytojais, naudojasi e. dienynu, toks ryšys yra labiau formalus, - aiškino socialinė

Vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras siūlo neskubėti teisti iš Lietuvos emigravusių tėvų.

Anot specialisto, jie išvažiuoja tam, kad galėtų savo atžaloms užtikrinti stabilų gyvenimą ir perspektyvią ateitį. “Europoje atsirado naujas žodis - euronašlaičiai. Jame daug ironijos ir sarkazmo. Neva kai buvo įkurta Europos Sąjunga, atsivėrė sienos, žmonės pradėjo emigruoti. Tėvai smerkiami, kad yra neatsakingi, nes išvyksta ir palieka

Vis dėlto, kaip LŽ akcentavo vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja I.Juozapavičienė, tėvams išvykus į užsienį susiduriama su daugybe problemų. “Komplikuojasi juridinis atstovavimas vaikui, kai jis paliekamas kitų asmenų priežiūrai. Laikinos globos klausimas dažnai neišsprendžiamas.

Negalvojama, kas atsitiks vaiko emocinei būsenai, ugdymo ir ugdymosi procesams, ar jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas, ar bus tenkinami kiti fiziniai, socialiniai jo poreikiai”, - vardijo kontrolierės patarėja.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai patys patvirtina daugelį neigiamų savo elgesio pasikeitimų mokykloje. Šiuos pokyčius lėmė tėvų išvažiavimas. Anot I.Juozapavičienės, apklausti vaikai įvardijo vėlavimą į pamokas, atsakomybės už mokymosi rezultatus sumažėjimą, neatsakingą pamokų ruošą.

“Dėl tėvų išvykimo pastebima ir vaikų nepriežiūros atvejų, taip pat jų emocinės būklės pokyčių - kalbama apie liūdesį, nerimą, išsiblaškymą, jautrumą. Šie aspektai turi ypač daug įtakos vaiko raidai, nes jis jaučiasi atstumtas ir paliktas. Tėvų išvykimas neišvengiamai pakeičia vaikų elgesį mokykloje, santykius su mokytojais ir kitais moksleiviais”, - LŽ sakė I.Juozapavičienė.

Emigravusiems tėvams, kurie nesirūpina savo atžalomis, gresia teisinė atsakomybė, nors jie gyvena kitoje šalyje. Kaip pabrėžė I.Juozapavičienė, jei tėvai nereaguoja į atsakingų institucijų raginimus spręsti problemas, teismui gali būti teikiamas ieškinys, kad būtų laikinai apribota jų valdžia. “Tėvų valdžios apribojimas - viena iš atsakomybės rūšių. Ji taikoma tėvams už savo valdžios nenaudojimą arba panaudojimą, tik priešingai vaiko interesams. Už tėvų valdžios nenaudojimą numatyta ir administracinė atsakomybė”, - aiškino vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja.

•

6

2013 05 21

Lietuva ir Europa

Britų verslininkai nori likti Bendrijoje Didžiosios Britanijos verslo atstovai ragina valstybę likti Europos Sąjungoje (ES). Jų laiške teigiama, jog narystė Bendrijoje kiekvienais metais papildo šalies biudžetą 92 mlrd. svarų (376 mlrd. litų).

R.Bransonas mano, kad narystė ES duoda daug naudos Didžiajai Britanijai.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Dienraščiui “The Independent” adresuotą laišką pasirašė 19 verslo atstovų: Britų pramonės konfederacijos prezidentai - dabartinis ir būsimas, BT, “Deloitte”, “Lloyds Banking Group”, “Shell” ir “Centrica” valdybos pirmininkai bei charizmatiškasis “Virgin” įkūrėjas Richardas Bransonas. Jame rašoma, kad Didžiajai Britanijai ir pačiai ES reikalingos reformos, tačiau Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos padarytų valstybei milžinišką ekonominę žalą.

“Priklausydama ES Didžioji Britanija kiekvienais metais gauna 31-92 mlrd. svarų (127-376 mlrd. litų) pajamų. Narystė naudinga ir paprastiems britams jei Didžioji Britanija paliktų Bendriją, kiekvienas jų kasmet prarastų 12003500 svarų (4900-14 300 litų)”, - teigiama laiške.

Verslininkų kritikos strėlės labiausiai smigo į euroskeptiškus parlamentarus.

“Euroskeptikai nepaiso nacionalinių ir ekonominių interesų. Jiems politika aukščiau už viską. Raginame kovoti už konkurencingesnę Europą ir nenuleisti rankų, jei kas nors nepavyksta”, - rašo britų verslininkai.

“Reikia skatinti narystę, kurios nauda smarkiai viršija išlaidas, ir ginti Didžiosios Britanijos interesus ES”, pažymima laiške.

Didžiosios Britanijos verslo atstovai mano, kad “reikėtų stiprinti ir didinti Didžiosios Britanijos rinką bei užimti kuo didesnę dalį Europos rinkos”. Pasak laiško autorių, šiose rinkose turėtų vyrauti skaitmeninės technologijos, energetika, transportas, telekomunikacijos, nes visa tai galėtų padidinti Didžiosios Britanijos bendrąjį vidaus produktą 110 mlrd. svarų (450 mlrd. litų).

“Didžiosios Britanijos politikai turė-

tų įžvelgti narystės Bendrijoje pranašumus, o ne trūkumus. Reikia skatinti narystę, kurios nauda smarkiai viršija išlaidas, ir ginti Didžiosios Britanijos interesus ES”, - pažymima laiške.

Jungtinės Karalystės verslo atstovai taip pat paragino šalies ministrą pirmininką Davidą Cameroną nepasiduoti euroskeptikų spaudimui ir išlaikyti tvirtą poziciją konservatorių partijoje. Britų premjeras panašių žodžių sulaukė ir iš politikos veterano Geoffrey Howe’o. Jis teigė, jog konservatorių lyderiui reikia “visomis jėgomis kovoti su euroskeptikais” bei “išlaikyti partijos narių kontrolę savo šalyje ir Europos Parlamente”.

G.Howe’o nuomone, D.Cameronas “atidarė Pandoros skrynią”, kai pažadėjo iš naujo derėtis dėl Didžiosios Britanijos narystės ES. Tačiau Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Jeremy Huntas tvirtina, kad konservatorių partija yra vieninga. “Kai kurie konservatoriai iš tiesų nusiteikę euroskeptiškai, bet jie negalvoja apie pasitraukimą iš ES. Partijos pozicija aiški. Didžioji Britanija turi likti Bendrijoje”, - pabrėžė J.Huntas.

•

Makedonijos sostinės renesansas

Ruošiasi ir vertėjai

Makedonijos sostinė Skopjė tampa Balkanų perlu. Joje gražinamos miesto aikštės, statomi paminklai senovės didvyriams ir renovuojami seni pastatai.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, dalis posėdžių vyks lietuvių kalba.

Gražinama sostinė

planuoja toliau gražinti šalies sostinę ir į ją privilioti kuo daugiau turistų. Makedonijos sostinėje jau rekonstruotas namas, kuriame gyveno Skopjėje gimusi vienuolė Motina Teresė. Joje renovuojami seni pastatai bei statomi nauji.

“Norime paversti Skopję moderniu ir šiuolaikišku miestu. Jis turi tapti visos Makedonijos pasididžiavimu”, sakė architektas Nikola Bozinovskis.

Nors statybos vyksta ir miestas gražinamas pagal planą, architektas vis dar jaučia nerimą. Makedonijos liberalai ir kitos opozicinės partijos kaltina valdžią per dideliu išlaidavimu. “Jeigu pasikeis valdžia, statybos gali sustoti”, teigė N.Bozinovskis.

Briuselyje spaudos konferencijose, posėdžiuose, įvairiuose susitikimuose gali skambėti 23 kalbos, taigi ir lietuvių, nes būtent tiek yra oficialių Bendrijos kalbų. Šiuo metu Europos Komisijoje ir ES Taryboje dirba apie 50 lietuvių vertėjų, sinchroniškai verčiančių pareigūnų kalbas, vertimą galima girdėti per ausines.

Vertėjams darbo ypač padaugėjo artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Kas savaitę jie susitinka su Lietuvos nuolatinės atstovybės ekspertais, kad aptartų teisės aktus, kurie bus svarstomi kitą pusmetį.

“Mūsų vaidmuo svarbus todėl, kad mes bandysime padėti susikalbėti Lietuvai, kaip pirmininkaujančiai šaliai, su kitomis valstybėmis, nes lietuvių kalbos kiti nemoka ir nedaug kas mokosi. Jeigu per posėdį bus pirmininkaujama lietuviškai, turėsime versti į vokiečių, prancūzų, į kitas kalbas tam, kad delegacijos suprastų, kas yra sakoma”, - aiškino Briuselyje dirbanti vertėja Salvija Bajorinė.

Lietuvai perėmus pirmininkavimą, vertėjai, priešingai nei dabar, turės versti iš lietuvių į užsienio kalbas, taip pat kiekviename ES Tarybos posėdyje ar spaudos konferencijoje bus užtikrinamas vertimas į lietuvių kalbą, todėl ministrai ar kiti pareigūnai galės pasirinkti, kuria kalba kalbėti.

“Valstybė turi galimybę atsiųsti į Briuselį žmogų, geriausiai išmanantį savo sritį, pavyzdžiui, puikų aplinkosaugos ekspertą ar teisininką, o jei jis neturėjo laiko pakankamai gerai išmokti kelių užsienio kalbų, vertėjai jam padės”, - sakė sinchroniškai kalbas verčiantis Mindaugas Krankalis.

Bendrijos institucijose verčiama ne tik žodžiu - Liuksemburge dirba apie 70 lietuvių vertėjų ir jų asistentų, raštu verčiančių Europos Komisijos dokumentus į lietuvių kalbą.

Tačiau Makedonijos vadovai į Graikijos pretenzijas nekreipia dėmesio. Jie

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

LRT, BNS, BBC, LŽ

2010 metais kompiuteriu sukurtame vaizdelyje buvo demonstruojama Makedonijos sostinės Skopjės ateitis.

Valstybės vadovai pasišovė paversti ją vienu gražiausių Europos miestų.

Skopjėje turėjo iškilti skulptūros ir paminklai, nauji muziejai ir gyvenamieji pastatai, triumfo arka, o miesto centre degti amžinoji ugnis.

Daugelis ekspertų ir paprastų žmonių šaipėsi iš Makedonijos vadovų užmojų. Jiems atrodė, kad valstybė yra finansiškai silpna ir nepajėgi skirti milžiniškų lėšų miestui gražinti. Tačiau jiems teko prikąsti liežuvius.

Praėjus trejiems metams Skopjė tapo daug gražesnė, o numatyti darbai jau beveik pasiekė finišą.

Didvyrių paminklai “Miesto centre pastatyti paminklai atskleidžia naują Makedonijos tapatybę. Esame Aleksandro Makedoniečio palikuoniai, todėl turėtume didžiuotis savo istorija ir ją puoselėti”, - sakė Skopjės gyventojas Vlado Jovanovskis.

A.Makedonietis užima svarbiausią vietą Makedonijos sostinės architektūroje. Jo milžiniškas bronzinis paminklas švyti iš tolo. Aleksandrą Didįjį supa jo kariai, kurie išsibarstę tarp grojančių fontanų, riaumojančių liūtų ir spalvą keičiančių žibintų.

Makedonijos sostinėje stūkso ne vien helenistinių didvyrių paminklai.

Kadaise tuščioje Skopjės centrinėje aikštėje iškilo ir XIX amžiaus Makedonijos herojų, viduramžių caro Samuelio, garsiausio Bizantijos imperatoriaus Justiniano bei kirilicos tėvų vienuolių Kirilo ir Metodijaus statulos.

“Mūsų miestas labai pagražėjo.

Jame galima išvysti visą Makedonijos istoriją. Tai didelis žingsnis į priekį”, - sakė V.Jovanovskis.

Graikų pyktis Tačiau pagražėjusi Skopjė patinka ne visiems. Graikijos valdžia bei pa-

Aleksandro Makedoniečio statula - Skopjės pasididžiavimas. / Theapricity.com nuotrauka

Makedonijos sostinėje jau rekonstruotas namas, kuriame gyveno Skopjėje gimusi vienuolė Motina Teresė. prasti graikai kaltina šią buvusią Jugoslavijos respubliką “vagiant istoriją”. Graikija reiškia pretenzijas ir dėl pačios valstybės Makedonijos pavadinimo, nes jį 1991 metais susikūrusi valstybė “pasiskolino” iš šiaurinio Graikijos regiono.

Diplomatiniai kivirčai tarp Makedonijos ir Graikijos kenkia šalies integracijai į transatlantines organizacijas. 2008 metais Graikija blokavo Makedonijos stojimą į NATO. Prasidėjus ekonomikos krizei bei paaštrėjus Graikijos finansinėms proble-

moms, šios Europos Sąjungos (ES) šalies nacionalistai ir radikalai pradėjo dar labiau laidyti žaibus šiaurinės kaimynės atžvilgiu. Jie teigia, kad makedonai visada buvo Graikijos tauta, o jų gyvenama teritorija - Graikijos dalis. Radikaliausi jų net pareiškė, kad Makedonija turi būti prijungta prie Graikijos, ir ji negali egzistuoti kaip suvereni valstybė.

•

•

2013 05 21

Pasaulis

7

Tornadų savaitgalis Jungtinėse Valstijose Trims valstijoms smogė apie 20 tornadų. Jie paliko nusiaubtus plotus, sugriovė daug namų, žuvo vienas žmogus, o Kanzase teko evakuoti oro uostą.

Virš Jungtinių Valstijų susiformavusi galinga audrų sistema slinkdama per vidurio vakarus tornadais nuniokojo Kanzaso, Oklahomos ir Ajovos valstijas, griovė namus, žuvo 79 metų vyras. Piltuvo pavidalo debesys paliko visiškai nusiaubtus plotus, kitur buvo matyti viena ant kitos sukritusios namų nuolaužos ir šiukšlių krūvos, išversti medžiai, kelyje apvirto didelis vilkikas. Audros užgriebė rajonus nuo Teksaso iki Minesotos.

Valdžios įstaigos atidžiai stebi padėtį Kanzaso, Nebraskos, Ajovos, Minesotos, Viskonsino, Ilinojaus ir Misūrio valstijose, - ten gyventojai buvo perspėti apie tornadų pavojų, jiems rekomenduota pasislėpti saugiose vietose.

Išrausta net žemė Kanzase vienas viesulas buvo pastebėtas netoli Vičitos žemyno centro oro uosto, dėl jo keliamo pavojaus buvo atšaukti lėktuvų reisai.

Ajovoje tornado piltuvas pasiekė žemės paviršių į vakarus nuo Di Moino.

Oklahomoje sužeistas mažiausiai 21 žmogus neskaitant tų, kurie atsipirko gumbais bei mėlynėmis ir nusprendė nesikreipti į ligonines.

Vietos gelbėjimo tarnybos lankė gyvenvietes vieną po kitos stengdamosi suskaičiuoti visus žmones ir nustatyti, ar ko nors nepasigendama. Kai kurie gyventojai buvo palikę savo namus audrai artėjant, gavę įspėjimą vos prieš pusvalandį.

Labiausiai nukentėjo kempingas į

Šoni gyventojai prie savo sugriauto namelio nuolaužų./ Reuters/Scanpix nuotraukos vakarus nuo Šoni. Vienas jo gyventojas sakė su šeima pasislėpęs rūsyje, o kai iš jo išlindo, automobilinio namelio neberado. “Tai buvo mirtinas smūgis”, pasakojo jis. Tornadas išrausė net žemę ir išrovė žolę, o žmonėms atrodė, kad jis truko visą amžinybę.

Oklahomos gubernatorė Mary Fallin paskelbė nepaprastąją padėtį 16oje apygardų, kurias savaitgalį nuniokojo tornadai ir potvyniai. Šių regionų gyventojams esant būtinybei bus suteikta federalinė pagalba. Kanzase tūkstančiai namų ir verslo įstaigų liko

Oklahomos gubernatorė paskelbė nepaprastąją padėtį 16-oje apygardų, kurias nuniokojo tornadai ir potvyniai. be elektros, tačiau tornadai aplenkė didžiuosius valstijos miestus. Pranešimų apie žuvusiuosius ir sužeistuosius nėra, taip pat ir Ajovoje.

Audrų prognozių centras skelbė įspėjimus apie pavojų jau nuo praėjusio trečiadienio, o ketvirtadienį tornadai Teksase nusinešė mažiausiai šešias gyvybes,

dešimtys žmonių buvo sužeisti, nugriauta daug namų, nuversta elektros tiekimo stulpų dešimčių kilometrų ruože.

Gamta baudžia trilijonais Jungtinių Tautų (JT) ekspertai apskaičiavo, kad šiame XXI amžiuje gamtos padaryta žala pasaulio ekonomikai - 2,5

trln. dolerių. Tai - tiesioginiai praradimai 56 valstybėse nuo potvynių, žemės drebėjimų ir sausrų. Nei vyriausybės, nei verslas į tai deramai neatsižvelgia. JT mano, kad tiesioginė atsakomybė dėl gamtos katastrofų rizikos sumažinimo tenka vyriausybėms, bet šios rizikos lygmuo priklauso ir nuo privataus sektoriaus, kuriam tenka 70-85 proc. pasaulio investicijų į naujų namų statybą, pramonę bei infrastruktūrą.

JT generalinis sekretorius Ban Kimoonas, pristatydamas šį vertinimą, pabrėžė, jog potvynių, žemės drebėjimų ir sausrų žala neįvertinta 50 procentų. “Tai neleistina, nes mes turime žinių, kaip sumažinti žalą”, - sakė JT vadovas. Investuotojai dažniausiai siekia trumpalaikio pelno, o ne atsparumo stichinėms nelaimėms. Investicijų strategijos turėtų atsižvelgti į stichinių nelaimių riziką, tai padėtų sutaupyti milijonus dolerių.

JT duomenimis, vien 2012 metais įvyko daugiau nei 310 stichinių nelaimių: žemės drebėjimų, uraganų, potvynių, sausrų. Dėl to žuvo 9300 žmonių, o vienaip ar kitaip nukentėjo 106 milijonai.

“Toyota” prarado 1,2 mlrd. dolerių dėl žemės drebėjimo Japonijoje, o dėl to JAV buvo pagaminta 150 tūkst. mažiau automobilių, Indijoje gamyba sumažėjo 70 proc., Kinijoje - 50 procentų.

Kita vertus, bendrovė “Orion”, elektros tinklų Naujojoje Zelandijoje savininkė ir valdytoja, investavo 6 mln. dolerių į seisminę apsaugą ir sutaupė 65 mln. per 2010 ir 2011 metų žemės drebėjimus.

JT spėja, kad žemės drebėjimų ir uraganų šį šimtmetį padaryta žala vidutiniškai sieks po 180 mlrd. dolerių per metus (neįskaitant potvynių, nuošliaužų, gaisrų ir uraganų).

•

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Egiptas ir Tunisas turistų dar nevilioja PALMYRA KRUPENKAITĖ palmyra@lzinios.lt

vyriausybę aktyviau derėtis dėl pagrobtų karių išlaisvinimo.

Sinajaus pusiasalyje būrys ginkluotų vyrų atakavo Egipto saugumo pajėgų bazę, o Tunise nesiliauja policijos ir ultrakonservatyvių musulmonų salafitų susirėmimai. Vadinasi, turistai ir toliau aplenks šias dvi anksčiau labai populiarias atostogoms leisti valstybes.

Tunise nerimą kelia salafitai

Sinajaus šiaurėje esančią Al Ahrašo bazę iš automatinių ginklų apšaudė sunkvežimiais atvažiavę ginkluoti vyrai. Laimė, per šį išpuolį aukų išvengta. Egipto saugumo pajėgos aiškinasi, kokiai grupuotei priklausė užpuolikai, tačiau neabejojama, jog tai islamistų surengta ataka.

Išpuoliai Sinajuje Radikaliųjų islamistų grupuotės Sinajaus šiaurėje suįžūlėjo po 2011 metų, kai buvo nuverstas Egipto prezidentas Hosni Mubarakas. Naudodamiesi tuo, kad susilpnėjo vietos valdžia, jų kovotojai ėmė puldinėti šiaurinę Sinajaus pusiasalio dalį, kurią taip mėgo turistai, o kartais net pereidavo sieną ir surengdavo išpuolį Izraelyje. Praėjusį ketvirtadienį islamistai pagrobė septynis Egipto saugumo pajėgų karius ir pareikalavo paleisti iš kalėjimų jų bendrus. Šiuo metu į Sinajų pasiųsti šarvuočiai, o sienos perėjimo punktai į Izraelį ir Gazos Ruožą uždaryti. Taip Egipto saugumo pajėgos bando paspausti

Daug tragiškiau baigėsi islamistų ataka Tunise, kuris anksčiau buvo laikomas vakarietiškiausia Šiaurės Afrikos valstybe. Čia per islamistų susidūrimą su policija vienas žmogus žuvo, 14 buvo sužeista, 11 iš jų - policininkai.

Tik šiuo atveju jau aišku, kad Tuniso sostinės priemiestyje išpuolį surengė salafitų organizacija “Ansar al-Sharia” (“Šariato šalininkai”).

Mat valdžia jai gegužės 18 dieną ne-

Dėl nesibaigiančių islamistų išpuolių Tunise ir Egipte sunkiai atsigauna ekonomika. leido sušaukti suvažiavimo šalies viduryje esančiame Kairuano mieste.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, jog tai padaryta dėl pavojaus, kurį ši organizacija kelia Tuniso visuomeninei santvarkai”. Tačiau “Ansar al-Sharia” atkirto, kad nepaisys valdžios sprendimo ir suvažiavimą vis vien surengs. “Mums nebūtinas vyriausybės leidimas Dievo žodžiui skelbti”, pareiškė oficialus organizacijos atstovas Seifas ad-Din Reisas.

Todėl nuo praėjusio penktadienio Tunise imtasi ypatingų saugumo priemonių. Svarbiausiose šalies autostradose patruliuoja sustiprintos policijos pajėgos, tikrinamos mašinos, ypač autobusai, nes bijoma, kad

islamistai nepradėtų masiškai plūsti į Kairuaną, nors įvažiavimas į miestą ir taip beveik uždarytas. Pareigūnai izoliavo ir šios organizacijos lyderius, tarp jų - S.ad-Din Reisą, kuris garsiai ragino nepaklusti valdžiai. Jis sulaikytas Kairaune.

Dėl ryžtingų vyriausybės veiksmų salafitų vadovai puolė skubiai ieškoti naujos vietos suvažiavimui surengti ir pabandė savo šalininkus sušaukti į Tuniso sostinės priemiestį. “Dėmesio, mūsų visų broliai, važiuojantys į Kairuaną iš kitų šalies rajonų. “Ansar al-Sharia” vadovybė praneša, kad dėl keliautojų saugumo būtina keisti maršrutą”, nuskambėjo viešas organizacijos raginimas.

Sekmadienį už 15 kilometrų nuo Tuniso sostinės salafitų šalininkai ėmė statyti barikadas, deginti automobilius, padangas, mėtyti į policininkus akmenis. Tvarkos sergėtojams teko panaudoti ašarines dujas, kad išvaikytų demonstrantus. Į neramų priemiestį buvo iškviesti nacionalinės gvardijos šarvuočiai.

Susirėmimai su salafitais vyko ir pačiame Kairuane. Šiame mieste islamistų nėra daug, todėl jų išpuoliai nevirto rimtais gatvių mūšiais. Be to, policininkams pavyko lokalizuoti maištininkus ir neleisti jiems vykti į sostinę. Šiuo metu Kairuaną kontroliuoja policija ir nacionalinė gvardija, tad bent kol kas čia ramu. Tačiau “Ansar al-Sharia” neatsisakė sumanymo sušaukti suvažiavimą ir ketina tai padaryti gegužės 26 dieną. Tiesa, šį kartą neskelbiama, kur jis vyks.

Taip šiuo metu atrodo daugelio Tuniso miestų gatvės.

Pasinaudojo premjero vizitu “Ansar al-Sharia” jau ne kartą yra rėmusi teroristus. Šį kartą grupuotė nutarė pasinaudoti tuo, kad Tuniso premjeras Ali Larayedhas išvykęs vizito į Katarą. Ministras pirmininkas ją vadina “nelegalia, šalies valdžiai besipriešinančia organizacija, įsitraukusia ir į teroristinę veiklą”. Šiai salafitų grupuotei vadovauja Abu Ayadas, kurio tikrasis vardas Seifullah bin Husseinas. Tuniso valdžia ieško šio žmogaus, nes jis kaltinamas ginkluoto užpuolimo, surengto 2012 metų rugsėjo 14 dieną prieš Jungtinių Valstijų ambasadą ir amerikiečių mokyklą, organizavimu. Tuomet keli žmonės žuvo, dešimtys buvo sužeista. Abu Aydas

taip pat yra prisidėjęs prie pasikėsinimo į garsų Afganistano sukilėlių vadą Ahmadą Shahą Massoudą 2001 metais. 2003-iaisiais jis buvo suimtas Turkijoje, paskui perduotas Tunisui ir čia nuteistas 43 metus kalėti. Tačiau kalėjime Abu Ayadas buvo neilgai - 2011 metais kilus revoliucijai jis išėjo į laisvę.

Dėl nesibaigiančių islamistų išpuolių Tunise ir Egipte sunkiai atsigauna ekonomika, gausias pajamas anksčiau garantavęs turizmo verslas dabar beveik visiškai sužlugdytas. Susidaro užburtas ratas - neramumai kyla dėl skurdo, nes šalies ūkis negauna reikalingų pajamų, o negauna jų todėl, kad tiek užsienio verslininkai, tiek turistai vengia šių valstybių.

•

8

2013 05 21

Verslas

“Baltpool” rengiasi spurtui

KOMENTARAI Viskas būtų gerai, bet...

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Jau po mėnesio arba dviejų Lietuvos kuro biržos “Baltpool” darbas bus organizuojamas pagal naujus principus, o valstybės reguliuojami šilumos tiekėjai, kaip planuoja Vyriausybė, didesnę dalį kuro privalės pirkti sudarydami biržos sandorius.

Apie biržos veiklos naujoves su LŽ kalbėjosi “Baltpool” generalinė direktorė Laura Žalaitė.

- Kokios esminės naujovės laukia biokuro rinkos dalyvių, ketinančių biokuro prekybos sandorius vykdyti tarpininkaujant biržai?

- Kol kas biržoje prekiaujame tik vienos rūšies medienos skiedromis, o įvedus naujoves bus prekiaujama trijų rūšių skiedromis. Be to, organizuosime prekybą medienos granulėmis, o vėliau, jei bus poreikis, ir šiaudų granulėmis bei durpių briketais. Išskaidyti skiedras rūšimis reikia todėl, kad skirtingos katilinės gali deginti skirtingų rūšių skiedras ir skirtingą kurą. Kiekviena katilinė nusistato kokybės ir techninių parametrų rėžius, pagal kuriuos renkasi kurą. Dėl to dabar siūlomas vienintelis produktas tinka tik daliai katilinių.

Daugelis pirkėjų teigia, kad jiems nepatogu pirkti kurą pagal trumpalaikes sutartis. Pirmajame biržos veiklos etape tai buvo natūralu, nes orientuotasi į smulkius teikimus. Mat šildymo sezonas jau buvo prasidėjęs ir visi kuru daugmaž buvo apsirūpinę pagal ilgalaikes sutartis. Dabar, atsižvelgę į rinkos situaciją, prekybą organizuosime pagal įvairių terminų sutartis. Kuro bus galima užsisakyti ir savaitei, ir mėnesiui, ir ketvirčiui - užsitikrinti tiekimą visam šildymo sezonui. Pavyzdžiui, vasarą bus galima per biržą užsisakyti kuro ketvirtajam metų ketvirčiui ir kitų metų pirmajam ketvirčiui. Tad šilumos tiekimo įmonės jau vasarą žinos, kiek už kurą mokės iki šildymo sezono pabaigos, ir bus tikros, kad biokurą gaus.

- Šilumos tiekėjams svarbiausia yra tiekimo garantijos, kurios dabar numatytos pagal ilgalaikes savivaldybių sutartis su kuro tiekėjais. Kaip tiekimą garantuos birža?

- Tiekimas bus užtikrinamas įvairių priemonių visuma. Rinkos dalyviai bus reitinguojami, mokės užstatus, kurie bus centralizuotai valdomi.

Rinkos dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas pagal finansinį ir gamybinį pajėgumą. Mums svarbu, ar jie turi skolų, pradelstų įsipareigojimų šilumos tiekėjams, kokio dydžio jų kapitalas, kiek turi skiedrovežių, medienos smulkintuvų ir pan. Kiekvienai reitingo grupei bus taikomi apribojimai. Aukščiausiai kategorijai priskirti biokuro tiekėjai ir šilumos gamintojai neprivalės teikti papildomo užstato, tačiau žemesnius reitingus gavusioms įmonėms ribosime maksimalų pardavimo ir pirkimo kiekį. Tiems, kurie užsisakys pirkti arba parduoti labai dideliu kiekiu, bus didesnis ir užstatas. Jo dydis pagal skirtingas sutartis svyruos nuo 10 iki 35 proc. sandorio sumos. Kuo ilgesniam laikui sudaryta sutartis, tuo mažesnis nustatomas užstatas. Jei, pavyzdžiui, per sutarties termino vidurį ims strigti kurios nors šalies įsipareigojimų vykdymas, užstatas bus solidi parama nukentėjusiai šaliai. Visas užstatas grąžinamas pasibaigus sutarčiai, jei įsipareigojimai buvo vyk-

Vigantas Kraujalis, Ukmergės miškų urėdas: - Mes visiškai sutiktume saugoti kurui tinkamą medieną - šakas, kirtimo atliekas, iš dalies malkinę medieną, nes tam plotų turime, tačiau urėdijos tikrai nesiims laikyti privalomo jau gatavo biokuro, t. y. skiedrų ir pan., rezervo. Tam reikia kitokių sąlygų ir didžiulių plotų.

Oresto Gurevičiaus ir Romo Jurgaičio nuotraukos

domi tinkamai. Jeigu kuro tiekėjas nevykdys įsipareigojimų bent vienam pirkėjui, birža negrąžins jam užstato tol, kol jis neatsiskaitys ir nesumokės visų baudų. Tai savotiškas botagas, kuris galės ir sustabdyti arba apriboti dalyvio veiklą biržoje. Manome, kad visa šių priemonių sistema garantuos ir tiekimo, ir pirkimo patikimumą bei skaidrumą. Be abejo, lieka ir galutinė instancija - teismas, jeigu biržos taikomos drausminimo priemonės nepadės.

Nauji principai - Kaip vyks prekyba ir bus sudaromos sutartys?

- Veiks elektroninė prekybos sistema, kai rinkos dalyviai kompiuterio ekrane matys visą pasiūlą ir paklausą, dalyvių konkurencingumą. Pavedimas bus laikomas įpareigojančiu veiksmu, reiškiančiu, kad elektroninė sutartis pasirašyta. Ši bus visiems vienoda. Visos sutarties sąlygos - ir baudos, ir tiekimo sąlygos - bus privalomos abiem sandorio šalims.

- Kokiu matu bus nurodoma biokuro kaina?

- Rinkoje dabar nėra bendros biokuro priėmimo ir apskaitos praktikos. Biokuro apskaitos taisyklės vis dar nepatvirtintos, todėl kiekviena šalis biokurą matuoja vis kitaip: vieni kietmetriais, kiti - erdmetriais, treti - energiniais vienetais ir pan.

Formulės, kuriomis naudojantis apskaičiuojama energinė vertė, irgi gali skirtis. Todėl šiandien sunku netgi palyginti sandorius. Juk jeigu vienas skaičiuoja vien pagal erdmetrius, bet nežino svorio, aišku, kad kuo kuras drėgnesnis, tuo sunkesnis ir tuo mažesnė jo energinė vertė.

Birža biokuro matavimo ir kokybės procesą unifikuos, todėl sandorius bus galima palyginti. Biokuro parametrai bus sudėti į kuro tiekimo sąlygas, vienodas visiems rinkos dalyviams.

- Kokios numatytos biržos ir rinkos dalyvių prievolės vykdant prekybą?

- Stengiamės biržos dalyvių neapkrauti formalumais ir kuo daugiau

L.Žalaitė: “Stengiamės biržos dalyvių neapkrauti formalumais ir kuo daugiau pareigų prisiimti sau.” pareigų prisiimti sau. Rinkos dalyviams svarbiausia yra pirkti ir parduoti, o visi formalumai lieka biržai. Netgi sąskaitas ir teikimo bei pirkimo grafikus surašys birža. Ir pirkėjas, ir tiekėjas gaus visas paslaugas vienu kompiuterio pelytės paspaudimu. Kuro pardavėjui nereikės lakstyti po savivaldybių konkursus - užteks pateikti paraišką biržai, o pirkėjui nereikės organizuoti konkursų ir rengti dokumentacijos. Beje, surengti kuro pirkimo konkursą savivaldybėms paprastai užtrunka iki trijų mėnesių. Vadinasi, jos taupys.

- Biokuras - ne aukso luitai. Niekas neturi tiek sandėliavimo patalpų, kad galėtų sukaupti visą reikalingą biokuro rezervą. Yra visa logistikos grandinė - nuo medienos pardavėjo iki biokuro pirkėjo. Miškavežiai irgi ne bet kada gali įvažiuoti į mišką. Taigi tiekimo garantijos problema vis tiek lieka. Kiek biržai rūpi biokuro rezervo formavimo bėdos?

- Birža savo vaidmenį regi tik reguliuodama santykius tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tai svarbi problema, todėl birža ribos sandorių dydį tiekėjams, turintiems per mažai technikos arba kapitalo, kad neprisiplanuotų to, ko nepajėgs įvykdyti.

Aktualesni dalykai dabar yra kiti. Šilumos tiekėjams įstatymo numatyta prievolė kaupti kuro rezervą dažnai permetama kuro tiekėjui. Taip iš tiekimo grandinės eliminuojami smulkesni tiekėjai, kurie galbūt galėtų parduoti kurą palankiomis kainomis, bet neturi galimybių kaupti jo rezervo, juolab kad tam reikia įšaldyti dalį kapitalo.

Svarbiausias mūsų keliamas klausimas - šiandien sunku įvertinti, kokia dalis tiekimo kainoje tenka investicijoms į saugojimą ir kokia - tiekimui.

Yra įvairių siūlymų, bet visi jie kol kas tik aptariami. Tai nustatyti būtina prieš nurodant biokuro kainą biržoje. Turi

būti aišku, kiek galimybių saugoti kurą turi tiekėjai ir kokia šios paslaugos kaina. Smulkiųjų rinkos dalyvių, negalinčių saugoti kuro, eliminavimas, mūsų nuomone, nėra teisingas, todėl išeičių aktyviai ieškoma.

Egidijus Gaidamavičius, UAB “Timbex” biokuro plėtros direktorius: - Savivaldybės turės užtikrinti normalią šilumos kainą gyventojams. Kaip jos tai galės padaryti, jei biržoje atspindimos rinkos kainos? Birža tikrai negalės tapti alternatyva ilgalaikėms sutartims vien dėl to, kad tai laisvosios rinkos instrumentas. Pastaruosius keletą mėnesių, artėjant vasarai, kai metas kaupti atsargas būsimam šildymo sezonui, biokuro kainos sparčiai kyla ir, matyt, tokia tendencija išliks. Tai atsispindės biržoje. Vadinasi, kitam tiekėjui gal geriau apsimokės prarasti biržai sumokėtą užstatą ir parduoti biokurą gerokai palankesnėmis kainomis.

Manau, reikėtų įsiklausyti į Ūkio ministerijos pasiūlymą, kad valstybė remtų biokuro gamybą iš atliekinės medienos.

Erdvė smulkiesiems - Vadinasi, smulkieji biokuro gamintojai ir vėl - už borto?

- Dabartiniuose viešuose konkursuose dažniausiai laimi stambios įmonės, kurios superka kurą iš smulkiųjų gamintojų ir tampa tarpininkėmis. Biržoje priešingai - laimi visi, pasiūliusieji patrauklią kainą. Todėl ir smulkieji tiekėjai gauna galimybę be tarpininkų tiekti kurą vienoda kaina kaip ir kiti rinkos dalyviai. Bėda, kad patys smulkieji sakosi esą per maži, kad galėtų patekti į pirminę rinką, todėl prekiauja per tarpininkus.

Mūsų nuomone, savivaldybės turėtų skatinti savo šilumos tiekimo įmones labiau diversifikuoti kuro pirkimą, kad taip galėtų įtraukti smulkųjį regioninį verslą. Mat teikiant pavedimą į biržą, prie žaliavos kainos pridedamos transportavimo išlaidos. Tie, kurie renkasi artimiausią biokuro pardavėją, moka mažiausią kainą už transportavimą. Jei savivaldybių katilinės kurą pirks per biržą ir nebijos diversifikuoti tiekimo šaltinių, turės ir garantijų kompleksą, ir gerą kuro kainą, ir tuo pat metu skatins smulkųjį vietos verslą, ūkininkus. Pastarieji bus suinteresuoti ir plėtoti miškininkystę, ir auginti energinius augalus.

- Kokiomis priemonėmis tikitės saugotis nuo rinkos svyravimų?

- Tikimės prikalbinti miškų urėdijas, kad galėtų veikti ir kaip biokuro rinkos stabilizatorės. Pavyzdžiui, toks užnugaris būtų reikalingas rinkoje staiga sumažėjus biokuro paklausai arba pakilus kuro kainoms.

•

Vaclovas Karbauskis, UAB Tauragės šilumos tinklų direktorius: - Šilumos tiekėjai, turintys ilgesnes nei vienų metų sutartis ir atsiskaitantys už megavatvalandę, dabar bus varomi pirkti kurą biržoje ir už žaliavą mokėti patys. Mokėdami už megavatvalandę paties naudojamo kuro neapskaitome.

Vadinasi, turėsime įsigyti svarstykles, laboratoriją, apmokyti personalą. Tai papildomos investicijos. Neįsivaizduoju Saliamono, kuris visa tai galėtų padaryti per mėnesį arba du. Lėšų tokioms investicijoms, be abejo, galima pasiskolinti, bet negi kas dega, jei taip skubama, neduodama laiko pasirengti? Galų gale juk reikės nutraukti veikiančias ilgalaikes sutartis, o tai taip pat gresia didžiulėmis kitos šalies sankcijomis, numatytomis sutartyje. Būtų natūralu ir logiška nustatyti pereinamąjį laikotarpį, prieš tai aptarus, kaip atsiskaityti su tiekėjais, su kuriais jau yra sudarytos sutartys, kiek laiko duodama pasirengti, įsirengti įrangą, apmokyti personalą ir pan. Viską galima daryti, bet nereikia laužyti rankų.

2013 05 21

Verslas

9

Lietuvos eksportas nemažina pagreičio ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt

Pagal eksporto augimą Lietuva įtvirtino lyderės pozicijas Baltijos šalyse Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį prekių eksportas augo 16,8 proc., Latvijoje - 7,7 proc., o Estijoje - 2,9 procento. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3 mlrd. litų, iki 20,7 mlrd. litų. O kovo mėnesį prekių eksportas per metus augo 18,4 proc., arba 1,2 mlrd. litų, iki 7,5 mlrd. litų. Tokius duomenis pateikia VšĮ “Versli Lietuva”.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksporto metinis augimas buvo 16,7 proc., arba 1,9 mlrd. litų, ir siekė 13,4 mlrd. litų, o prekių reeksportas didėjo 17,2 proc., arba 1,1 mlrd. litų, iki 7,3 mlrd. litų. Eliminavus naftos produktų įtaką, kitų Lietuvos pramonės šakų ir žemės ūkio eksportas 2013 metų pirmąjį ketvirtį išaugo 12,6 procento.

Euro zonos nuosmukis įtakos nedaro Lietuvos eksportas didėja, nors paskelbti euro zonos ir jos atskirų ekono-

mikų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys ir nedžiugina. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos - 0,5 procento. Vokietijos BVP padidėjo 0,1 proc., tačiau ir jos augimas buvo prastesnis, nei tikėjosi ekonomistai.

Nerijus Mačiulis, “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas, atkreipia dėmesį, kad į ES nukreipta apie 60 proc. Lietuvos eksporto, tačiau didžioji dalis patenka į euro zonai nepriklausančias valstybes, kurios recesijos nepatiria. Tai Lenkija, Latvija, Estija. “Į labiausiai pažeistas euro zonos valstybes, tokias kaip Graikija, Ispanija, Italija, Lietuva beveik visai neeksportuoja. Todėl tiesioginio poveikio Lietuvos ekonomikai šios šalys beveik nedaro”, - svarstė ekonomistas.

N.Mačiulio nuomone, įspūdingus eksporto augimo rezultatus lemia ir pastaraisiais metais įgytas konkurencingumas dėl to, kad produktyvumas augo sparčiau nei realusis darbo užmokestis. “Lietuvos įmonės tapo daug konkurencingesnės, sugeba praplėsti savo eksporto rinkas net tuomet, kai euro zonos ekonomika visiškai neauga. Eksportas į Rusiją ir kitas Rytų rinkas didėja ne tik dėl spartaus jų augimo, bet ir todėl, kad konkurencingos Lietuvos įmonės sugeba užimti vis didesnę šios rinkos dalį”, - sakė jis.

Pasak ekonomisto, Lietuvos įmonių konkurencingumas pastaraisiais metais augo sparčiau nei Latvijos ir Estijos, kur darbo sąnaudos beveik nesumažėjo. “Dėl to Estija negali užimti naujų rinkų. Lietuva laimėjo trumpalaikį konkurencingumą, nes ilgesniu

N.Mačiulis: “Didžiausia pirmojo ketvirčio eksporto augimo priežastis tebėra rekordinis praėjusių metų grūdų derlius.” laikotarpiu viską lems investicijų apimtis, o pagal šį rodiklį Lietuva negali pasigirti”, - svarstė N.Mačiulis.

Vis dar veža rekordinį grūdų derlių

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Tačiau N.Mačiulis pažymi, kad didžiausia pirmojo ketvirčio eksporto augimo priežastis tebėra rekordinis praėjusių metų grūdų derlius. “Todėl nereikėtų abejoti, kad likusiais šių metų mėnesiais eksporto augimas sulėtės ir nesieks 10 procentų”, - sakė ekonomistas.

VšĮ “Versli Lietuva” duomenimis, 2013 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, javų

eksporto augimas sudarė net 151,4 proc., arba 531,7 mln. litų, ir siekė 882,8 mln. litų. Jau kurį laiką javų daugiausia eksportuojama į Iraną - tai net 51,2 proc. visos žemės ūkio produkcijos eksporto.

Vadimas Ivanovas, įstaigos “Versli Lietuva” analitikas, pažymi, kad 2013 metais bendrovei “Orlen Lietuva” po planuoto remonto 2012-aisiais pradėjus dirbti visu pajėgumu, naftos pro-

SGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės “Klaipėdos nafta” antrinė įmonė “Litgas” skelbia, kad 2015 metais vienintelėje Baltijos šalyje veikiančioje dujų saugykloje ketinama saugoti iki 100 mln. kub. m dujų, o nuo 2017 metų - iki 200 mln. kub. metrų.

Nurodoma, jog tai yra preliminarus dujų saugojimo kiekis. “Dujų saugojimo paslaugos suteiktų bendrovei “Litgas” galimybę lanksčiau valdyti dujų srautų sezoninius svyravimus, taip pat padi-

dintų galimybes SGD krovinius įsigyti neatidėliotinų sandorių rinkoje, siekiant palankesnės kainos”, - sakė bendrovės “Klaipėdos nafta” atstovė spaudai Indrė Milinienė. Pasak bendrovės, preliminarūs dujų saugojimo kiekiai apskaičiuoti, įvertinus jos veiklos perspektyvas ir galimą dujų saugojimo poreikį, reikalingą efektyviai veiklai.

“Litgas” viešai paskelbė ketinanti pirkti gamtinių dujų saugojimo paslaugas Inčukalne. Taip teigiama centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtame konkurso techninių specifikacijų projekte. Dokumente rašoma, kad paslaugos apims dujų priėmimą ir gabenimą tranzitu Latvijos teritorija, jų perdavimą, saugojimą ir paėmimą iš Inčukalno požeminės dujų saugyklos.

“Litgas” dujų saugojimo paslauga ketina naudotis pagal poreikį, atsižvelgdama į paslaugų teikėjo technines bei komercines galimybes, planuojamą saugoti dujų kiekį. Sutartis būtų pasirašoma vieniems metams.

“Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis yra sakęs, jog deramasi su Latvijos Inčukalno požemine dujų saugykla dėl galimybės rezervuoti pajėgumus. “Svarstome galimybę su jais pasirašyti sutartį ir rezervuoti pajėgumus Inčukalne. Jie turi laisvų pajėgumų, ir šie yra pakankami, kad mes galėtume vėliau tiekdami dujas arba išlyginti tiekimo grafikus, arba atsivežę pigesnių dujų ten pasidėti. Tokios komercinės diskusijos šiuo metu vyksta. Bent jie tikina, kad galėtų

saugoti apie 300 mln. kub. m dujų”, kovo pradžioje sakė R.Masiulis. “Klaipėdos naftos” teigimu, paslaugų sutartį su Latvijos dujų bendrove “Latvijas gaze” dėl dujų saugojimo planuojama pasirašyti pasibaigus konkursui. “Klaipėdos nafta” 2012 metų pabaigoje įsteigė antrinę bendrovę “Litgas”, kuri prekiaus ir tieks suskystintas gamtines dujas. “Litgas” pradės veikti tuo pat metu kaip ir SGD terminalas - 2014 metų pabaigoje. Pirmaisiais SGD terminalo veiklos metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. m dujų.

Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas ateityje būtų 2-3 mlrd. kub. m dujų per metus.

•

LŽ, BNS

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲSANTYKIS

Importuotas dujas saugos Inčukalne Per būsimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje importuotas dujas Lietuva ketina saugoti Latvijos Inčukalno požeminėje dujų saugykloje.

duktų eksportas pagal savo apimtį vėl grįžo į lyderio pozicijas. “Augimą demonstravo ir žemės ūkio, maisto bei tekstilės pramonė”, - sėkmingiausias eksporto sritis įvardijo jis.

Nors pirmojo ketvirčio chemijos pramonės rodikliai vis dar yra neigiami, analitiko nuomone, kovo mėnuo nuteikia optimistiškai. Tikėtina, kad ir šiame sektoriuje greitu laiku matysime augimą.

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6875

1 Australijos doleris

2,6226

+0,3889%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0962

+0,2035%

1 Kanados doleris

2,6133

-0,2832%

1 Šveicarijos frankas

2,7714

-0,1768%

+0,1451%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3764

+0,1485%

10 Čekijos kronų

-0,1660%

1,3253

10 Danijos kronų

4,6330

0,0000%

1 DB svaras sterlingų

4,0833

-0,1224%

100 Vengrijos forintų

1,1868

+0,2949%

100 Islandijos kronų

2,1798

+0,1743%

100 Japonijos jenų

2,6178

+0,0038%

100 Kazachstano tengių

1,7798

+0,1517%

1 Latvijos latas

4,9371

-0,0284%

10 Moldovos lėjų

2,1634

-0,4391%

10 Norvegijos kronų

4,5861

-0,1374%

10 Lenkijos zlotų

8,2660

+0,3641%

100 Rusijos rublių

8,5763

+0,4233%

10 Švedijos kronų

4,0152

-0,1494%

1 Turkijos naujoji lira

1,4598

-0,5343%

10 Ukrainos grivinų

3,2960

-0,0546%

2013 05 21, LB

10

2013 05 21

Trasa

Čekijos premjerą domino čekiškas traukinys VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

Praėjusią savaitę Čekijos premjeras Petras Nečasas lankėsi bendrovėje “Lietuvos geležinkeliai”, kur buvo supažindintas su įmonės veikla. Kartu svečias apžiūrėjo ir jo tėvynėje pagamintą elektrinį traukinį. Šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno kursuoja šeši Čekijoje pagaminti elektriniai dviaukščiai traukiniai, iki 2015 metų planuojama gauti dar keturis.

Atvykęs į Vilniaus geležinkelio stotį P.Nečasas apžiūrėjo dviaukštį elektrinį traukinį EJ575, pagamintą čekų holdingui “Škoda Transpotation” priklausančioje įmonėje “Škoda Vagonka a.s”. Aukštas svečias supažindintas su bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” veikla.

“Lietuva yra mūsų didžiausia prekybos partnerė iš Baltijos šalių, o mūsų bendradarbiavimas aukščiausiu lygiu rutuliojamas dviem kryptimis politine ir ekonomine. Esu įsitikinęs, kad ši mano viešnagė padės dar geresnei tarpusavio santykių plėtrai atei-

tyje”, - kalbėjo Čekijos vyriausybės vadovas.

Viešnagė “Lietuvos geležinkeliuose” buvo viena iš P.Nečaso vizito Lietuvoje programos dalių. Čekų premjeras buvo atvykęs atidaryti Vilniuje surengto Čekijos ir Lietuvos verslo forumo, kuriame dalyvavo finansų, medicinos, informacinių technologijų, transporto, energetikos ir kitų sričių atstovai iš dvidešimt čekų įmonių.

Lietuvos ir Čekijos prekybos apyvarta pernai išaugo 19,7 proc., Lietuvos eksportas padidėjo 13 procentų. Čekija užima 22 vietą Lietuvos eksporto partnerių sąraše. Pernai 8,5 proc. išaugo ir čekų turistų srautas į Lietuvą. Mūsų šalis daugiausia importuoja medikamentus, automobilius ir kitas transporto priemones, geležinkelio lokomotyvų, riedmenų dalis. Čekija yra 35-a pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį.

Daugiausia investuota į didmeninę ir mažmeninę prekybą bei profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

P.Nečasas pažymėjo, jog Čekijos verslininkai mūsų šalyje mato daug galimybių verslui plėtoti, ypač statybos ir mašinų gamybos sektoriuose.

•

P.Nečaso (centre) apžiūrėtas dviaukštis traukinys vežioja keleivius tarp Vilniaus ir Kauno. / Algio Palionio nuotrauka

Pavasarį baigia atsargiu optimizmu

ES šalys, kuriose 2013 m. balandį naujų automobilių prekyba kilo labiausiai* Valstybė

Pokytis (proc.)

VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

Suomija

+142,6

Danija

+30,7

Europos naujų keleivinių automobilių rinkoje dedasi neįtikimi dalykai. Pavyzdžiui, dar kovą suomiai įregistravo net 58,6 proc. mažiau mašinų nei tą patį mėnesį pernai, o balandį pardavimas jau šovė į viršų net 142,8 procento. “Nežinau, kas dedasi”, prisipažino LŽ žurnalisto kalbinamas Lietuvos ambasadorius Suomijoje Arūnas Jievaltas.

Bulgarija

+24,5

Rumunija

+21,7

Graikija

+20,9

Apskritai Europos Sąjungos (ES) naujų automobilių rinka balandžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų mėnesiu, ūgtelėjo 1,7 procento.

Tai pirmas Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) užfiksuotas augimas po 18 mėnesių beviltiško, kaip dar prieš mėnesį atrodė, rinkos traukimosi.

Tačiau metinis rezultatas, kuris skaičiuojamas nuo 2012-ųjų balandžio iki šių metų to paties mėnesio, vis dar tebėra neigiamas - minus 7,1 procento. Iš

Kipras

-51,9

Olandija

-26

Italija

-10,8

Latvija

-10

Airija

-9,3

Čekija

-9,2

*Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai Šaltinis: ACEA

ES šalys, kuriose 2013 m. balandį naujų automobilių prekyba smuko labiausiai* Valstybė

*Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai Šaltinis: ACEA

Balandį naujų automobilių pardavimą ES šalyse labiausiai į viršų kėlė atsigavusios didžiosios rinkos. viso per metus, ACEA duomenimis, ES šalyse buvo įregistruota 4,027 mln. naujų keleivinių automobilių.

Skandinavų fenomenas Balandį naujų automobilių pardavimą ES šalyse labiausiai į viršų kėlė atsigavusios didžiosios rinkos. Per kelis pastaruosius mėnesius pardavimas iš turtingiausių ES valstybių nuolat augo tiktai Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Šįkart britus ir danus solidžiai palaikė suomiai ir švedai. Šie balandį įregistravo 30,7 proc. daugiau automobilių nei pernai tuo pačiu laiku, nors

Pokytis (proc.)

Daugumai lietuvių įsigyti naują automobilį neleidžia mažos pajamos. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka dar prieš mėnesį Švedijoje buvo fiksuotas 21,2 proc. smukimas.

Lygiai prieš mėnesį atsakydamas į LŽ žurnalisto klausimą, kodėl kovą Suomijos naujų mašinų rinka susitraukė daugiau nei perpus, ambasadorius A.Jievaltas kalbėjo: “Mano nuomone, suomių ekonomikos problemos - didelių sunkumų euro zonoje atspindys. Sąstingio banga atsirito ir iki šiaurės. Suomijos įmonės optimizuoja sąnaudas, atleidinėja darbuotojus. Žinoma, kad esant tokiam

fonui pirmiausia atsisakoma pirkti prekes, kurios nėra pačios būtiniausios. Šiuo atveju - naujus automobilius. Mažiau jų perka tiek Suomijos piliečiai, tiek verslo įmonės.”

Paklaustas apie stebuklingai atsigavusią šiaurės kaimynų rinką balandžio mėnesį, Lietuvos ambasadorius Suomijoje atvirai prisipažino, kad “nežino, kas dedasi”. “Ekonomika čia tikrai per tiek laiko neatsigavo”, - stebėjosi A.Jievaltas. Dienraščiui LŽ jis žadėjo smulkiau pasidomėti, kodėl suomiai vi-

dury pavasario staiga puolė pirkti naujų automobilių.

Lipa iš ekonominės duobės?

ACEA skelbia, kad naujų keleivinių mašinų rinkos atsigavimas balandį buvo fiksuotas ir kai kuriose Pietų Europos valstybėse, patiriančiose ekonominį nuosmukį. Labiausiai stebina Graikija, kurioje praėjusį mėnesį buvo įregistruota net 20,9 proc. daugiau automobilių nei prieš metus. Tuo tarpu Ispanijos rinka ūgtelėjo 10,8 procento.

Iš Baltijos valstybių, anot ACEA, balandžio mėnesį dar kartą geriausiai atrodė Estija, kurios naujų automobilių rinka pasistiebė iškart 22,2 procento. Latvijoje ir Lietuvoje ji traukėsi atitinkamai 10 proc. ir 1,9 procento.

Mūsų šalyje tai buvo mažesnis traukimasis nei ankstesniais mėnesiais.

Vis dėlto, pasak Lietuvos automobilių verslininkų, balandžio mėnesio rezultatai suteikia tik labai atsargaus optimizmo, nes jokio garantuoto mūsų šalies naujų automobilių rinkos atsigavimo vis dar nematyti. “Optimizmu netrykštame, bet ir nusivylimo nėra.

Veikiau - šiokia tokia viltis. Vis dažniau į automobilių salonus užsuka įmonių atstovai, užperkama vis daugiau naujų automobilių. Bet fizinių asmenų vartojimas dar neatsigauna. Ir nežinau, kodėl taip yra? Galbūt dalis delsia dėl to, kad Vyriausybė lyg ir pažadėjo pataisyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą ir ateityje įsigijusiems naują mašiną grąžinti PVM”, - svarstė LŽ pašnekovas.

•

12

2013 05 21

Mokslas

Kosmose skries ir lietuvių palydovas MILDA KNIEŽAITĖ mildak@lzionios.lt

Artėja diena, kai pirmasis lietuviškas palydovas “Lituanica SAT-1” pakils į kosmosą ir 400 km aukštyje pusę metų bus atliekami pirmieji lietuviški kosmoso tyrimai.

Raketa nešėja “Falcon 9” iš J.F.Kennedy kosmoso tyrimų centro JAV bus paleista šių metų lapkričio 11 dieną. Palydovą “Lituanica SAT-1” kuria jauna Lietuvos mokslininkų komanda, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu (KTU), Lietuvos kosmoso asociacija ir JAV nacionaline aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA). Pirmoji lietuviška kosmoso misija, kaip rodo ir palydovo pavadinimas, skiriama Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. LŽ kalbino misijos “Lituanica SAT-1” vadovą KTU magistrantą Vytenį Buzą.

Būti kosmonautais - Kaip tapote tokios misijos vadovu, kokio išsilavinimo ir pasirengimo reikia?

- Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute baigiau aviacijos inžinerijos bakalauro studijas. Šiuo metu KTU studijuoju mechatroniką. Liko kelios savaitės atiduoti magistro darbą. Apie techniką, aviaciją, kosmosą svajojau nuo pat mažiausių dienų. Šis kosminis bruzdesys prasidėjo maždaug prieš trejus ketverius metus, kai Lietuvos kosmoso asociacija iškėlė mintį paleisti į kosmosą lietuvišką mažąjį palydovą. Projekto “Lituanica SAT-1” idėja kilo mudviem su kolega KTU magistru Laurynu Mačiuliu, kai pernai vasarą stažavome NASA Ames tyrimų centre Silicio slėnyje, Kalifornijoje.

- Ar sudėtinga patekti į tokią stažuotę?

- Yra daug galimybių pasaulyje - Europos, Rusijos, Japonijos ar JAV agentūrose ir organizacijose, susijusiose su kosmosu ir aviacija. Reikia labai norėti, pasiryžti, domėtis, dalyvauti konferencijose. Mes užmezgėme kontaktus su NASA Ames tyrimų centro atstovais per Lietuvos kosmoso asociacijos surengtą tarptautinę konferenciją Vilniuje. Juos sudomino idėja, todėl pakvietė į trijų mėnesių stažuotę sukurti savo palydovo koncepciją.

- Kas konkrečiai galėjo sudominti NASA? - Mūsų raketiniai varikliukai mažiesiems palydovams. Tam tikra naujovė būtų ekologiškas kuras ir technologijų miniatiūrizacija, kiti

Pirmojo lietuviško palydovo misijai vadovauja KTU magistrantas V.Buzas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kitų šalių kolegų patirtis rodo, kad net menkiausia smulkmena gali turėti didelę įtaką visiems procesams. dalykai, susiję su ekologija. Ji kosmose taip pat svarbi.

- Palydovas “Lituanica SAT-1” - privati iniciatyva. Kaip pasisekė suburti komandą?

- Iš tikrųjų atsirado daug susidomėjusių žmonių. Dar būdami Amerikoje turėjome Lietuvoje dirbančią komandą. Bendravome virtualiai ir tik vėliau susipažinome. Dabar suskaičiuočiau iš viso bene 300 tokių entuziastų, užeinančių, patariančių, galbūt mėginančių ką nors padaryti. Mūsų branduolys - apie dešimt žmonių. Prie techninių darbų prisideda apie 30 specialistų, kai kurie epizodiškai - konsultuoja ar atėjus gamybos laikui atlieka reviziją, įsitraukia į gamybos procesą.

Prisideda ir svetur gyvenantys lietuviai mokslininkai - iš dviejų Jungtinės Karalystės universitetų, Danijos, Azijos.

Lietuvoje komanda šiuo metu išsibarsčiusi keliuose miestuose. Labai rimtai į projektą yra įsitraukusi Klaipėdos valstybinė kolegija. KTU bus atliekami palydovo techninės integracijos darbai ir mechaniniai bandymai, o Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete - programavimas. Galutinis palydovo surinkimas greičiausiai bus atliekamas mūsų part-

Misijos technikos vadovas L.Mačiulis (dešinėje) ir LY3H-FM retransliatoriaus autorius radijo mėgėjas Žilvinas Batisa. / Online media nuotraukos

nerių lietuviškų saulės baterijų gamintojų įmonėje “Precizika”. Jie turi labai gerą įrangą ir vadinamąjį švaros kambarį - visus reikalavimus atitinkančią techninę bazę.

Paankstintas skrydis - Misijos technikos vadovas L.Mačiulis yra sakęs, kad palydovo projektavimas užtruko pusę metų, o pati gamyba - tik vieną dieną.

- Šiuo atveju kalbama apie elektronikos komponentus. Projektavimas, t. y. intelektinis inžinerinis darbas, visada trunka ilgiausiai. Kai jau esame pasirengę gamybos fazei, komponentus pagaminame greitai. Dabartiniu etapu pažengėme dar toliau.

Jau turime visų palydovo sistemų funkcinį modelį ir pradėjome integracijos procesą - atskiras detales jungti į darnią palydovo sistemą.

Elektroninės ir mechaninės techninės įrangos projektuotojai savo darbą kaip ir baigė. Estafetę perima programuotojai.

- Neseniai NASA pranešė, jog raketa nešėja bus paleista anksčiau, nei buvo numatyta: lapkričio 11, o ne 28 dieną.

Ką reiškia jūsų komandai net 17 dienų paankstintas skrydžio laikas?

- Iš tikrųjų nemažai, nes visi gamybos, testavimo procesai buvo suplanuoti savaičių tikslumu. Teko iš naujo apsvarstyti grafiką ir vėl perskirstyti prioritetus, kas svarbiausia ir kas galbūt ne taip svarbu. Reikia rasti kompromisą ir dirbti efektyviai. Kitų šalių kolegų patirtis rodo, kad net menkiausia smulkmena gali turėti didelę įtaką visiems procesams, pradedant konstravimu ir baigiant raketos paleidimu.

- Kodėl pasirinkote NASA? Lietuvos kosmoso asociacija rengiasi paleisti mažąjį palydovą bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra.

- Tas projektas bus įgyvendinamas 2015 metais ar net vėliau. Jam rengiamės ir mes. Turime dvi palydovo koncepcijas. Bendras projektas su NASA - tiesiog atsiradusi galimybė paleisti lietuvišką palydovą anksčiau.

- Vis dėlto estai aplenkė: jų palydovas “ESTCube-1” paleistas šių metų gegužę.

- Neturėjome sportinio intereso laimėti ar varžytis. Su estais labai draugiškai bendradarbiaujame. Jie projektui rengėsi penkerius metus ir pati skrydžio koncepcija buvo šiek tiek kitokia.

Didžiųjų tikslų link - Ar jūsų projektas sulaukė valstybės dėmesio?

- Pirmas projektas visada rizikingas ir galbūt pagrįstas valstybės atsargumas. Mes kuriame žinias, kurios vėliau pereis į universitetus, turės išlie-

Kovo pabaigoje UAB “LTLAB” laboratorijoje buvo sukonstruotos trys iš šešių operacinių palydovo plokščių - kameros ir radijo švyturio mikroprocesorius, FM balso retransliatorius ir skrydžio kompiuteris.

Visus komponentus suprojektavo patys lietuviško palydovo kūrėjai.

kamosios naudos. Jau svarstome ir apie kitus projektus. Tada, neabejoju, valstybė prisidės. Šiuo metu labai padeda KTU - tiek savo infrastruktūra, tiek technine įranga. Po truputėlį domisi verslininkai. Ne tik tiesiogiai, investuodami į kosmines technologijas.

Viena investavimo krypčių - komanda, žmonės, nes augame ir galėsime toliau dalyvauti sudėtinguose projektuose.

- Esate išsikėlę didžiulius tikslus: atlikti pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandyti kosmose lietuvių sukurtas technologijas, atverti naujų galimybių verslui.

- Lietuviški kosmoso tyrimai - kosminės erdvės pažinimas savomis priemonėmis. Iš tikrųjų 400 km aukštyje, Žemės žemojoje orbitoje, jau nėra oro, vakuumas, ir didelis kosminis greitis. Į palydovą įmontuotais jutikliais suvoksime, kas yra ta kosminė aplinka, kaip joje veikia elektronika, koks yra kosminės ir Saulės radiacijos poveikis, kaip veikia Žemės magnetiniai laukai ir keičiasi temperatūra priklausomai nuo orbitos. Išsiaiškinsime tokius fundamentinius dalykus ir pasitikrinsime skaičiavimus. Vis dėlto palydovas - pirmas, ir iš tikrųjų nežinome, kaip jis nesvarumo būklės juda beorėje erdvėje.

O dėl lietuviškų technologijų - pats palydovas, jo esmė yra lietuviškas kūrinys. Kuriame palydovo architektūrą, struktūrą, priimame inžinerinius sprendimus, atliekame bandymus, montuojame jutiklius. Taip pat išbandysime lietuviškas saulės baterijas.

Mažieji palydovai smarkiai populiarėja pasaulyje. Mes kuriame atskirus jų komponentus rinkai. Viena mūsų idėjų buvo sukurti vadinamąją atviro kodo techninę ir programinę įrangą, kad ją galėtų už prieinamą kainą įsigyti įvairių mokslo sričių tyrėjai ar šiaip entuziastai, net ir neturintys tikslo paleisti palydovą į kosmosą studentai. Jei pavyks sukurtą techninę bazę komercializuoti, parduosime ir kitoms šalims. Atsiras verslo niša.

Kai žinai kaip - Ar toks aktyvumas pasaulio mastu nekelia grėsmės dar labiau užteršti kosminę erdvę? Ir kodėl reikia tokiai mažai valstybei kaip Lietuva įsitraukti į kosmoso tyrimus?

- Kosminės taršos problema iš tikrųjų aktuali ir viena mūsų idėjų, susijusių su 2015 metų projektu, - panaudoti mažuosius palydovus kaip kosminių šiukšlių tvarkytojus. Tarkim, prisikabinę prie didelių šiukšlių, įjungtų savo variklį ir jas pristabdytų, kad nukristų ir sudegtų atmosferoje.

Kosminių technologijų srityje dirbu jau kelerius metus ir neabejoju, kad jos yra žmonijos pažangos rodiklis.

Kosmose visai kitokios, atšiaurios ir kenksmingos sąlygos, todėl kosminės technologijos, kaip ir aviacija ar medicinos įranga, yra sudėtingiausia technologijų niša. Jos parodo kiekvienos šalies statusą ir galbūt prestižą.

- Ar jaučiate didelę konkurenciją ir gal jau turite tokių savo technologijų, kurių nesirengiate niekam atskleisti?

- Su kosmosu susiję žmonės yra šiek tiek romantikai, nuo jaunystės puoselėję svajones, todėl kitaip bendrauja.

Technologijų įslaptinimas - labiau valstybės politikos reikalas. Visiškai suprantama, nes pasaulis margas, ir yra labai nedraugiškų valstybių. Brangiausia, ką esame sukūrę šiuo metu, - žinojimas, kaip tai padaryti, žargoniškai vadinamas “know-how”. Jis slapčiausias ir jo net neįmanoma išslaptinti.

Aišku, šiuo metu ta informacija nėra vieša, bet baigus projektą bus paviešinta. Perduota universitetams, kad studentai galėtų toliau domėtis ateities idėjomis.

•

2013 05 21

Kultūra

13

Vilniaus Literatų gatvė - Brailio raštu

A.Jonyną gerai pažinoję poetas A.Baltakis (iš kairės) ir literatūrologas P.Bražėnas.

AUDRIUS MUSTEIKIS audriusm@lzinios.lt

Sekmadienį prasidėjusio “Poezijos pavasario” paukštė vakar gerą pusvalandį stabtelėjo Vilniaus senamiestyje. Įspūdingoji Literatų siena pasipildė dar vienu objektu - menininkės Rasos Rimidytės sukurta “Dedikacija Antanui Jonynui”.

Neregiui poetui skirtas kūrinys - užrašas Brailio raštu “Literatų gatvė” ir populiariojo A.Jonyno eilėraščio pradžia: “Aš mylėjau tave tau nežinant”.

Vienas pirmųjų “Poezijos pavasario” renginių priminė, kad šiemet gruodžio mėnesį sukaks 90 metų, kai gimė poetas A.Jonynas (1923-1976).

Minėjimą, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubu, surengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Jos pirmininkas Sigitas Armonas lygino A.Jonyną su dvikamieniu beržu. Vienas kamienas - grožinė kūryba, kitas - Lietuvos aklųjų veiklos organizavimas. “Poetas vedė paskui save, drąsino liki-

mo brolius ieškoti savo vietos ir prasmės”, - kalbėjo S.Armonas.

Renginyje dalyvaujanti literatūrologė Janina Riškutė sakė: “Kiekvieno poeto gyvenimas sudėtingas ir nelengvas.

Neregio - juo labiau.” Prieš keletą dešimtmečių ją sudomino A.Jonyno asmenybė, įvairialypė jo veikla. Tyrinėjimų rezultatas - 1988 metais išėjusi monografija “Antanas Jonynas”. Pasak literatūrologės, A.Jonynas - pirmiausia poetas, o svarbiausius, geriausius kūrinius parašė jaunystės metais.

Regėjimo neteko septyniolikos. Mokėsi Kauno aklųjų institute, vėliau - Kauno mokytojų seminarijoje. Tyrinėtojos manymu, čia, neoromantinės tradicijos veikiamos, susiformavo A.Jonyno poetinės nuostatos, kurias, 1944 metais jam atvykus į Vilnių, į jau visai kitokią sanklodą, teko perlaužti.

Spontaniškos prigimties A.Jonynas, pasak J.Riškutės, turėjo šimtus idėjų.

Daug jų įgyvendino vadovaudamas Lietuvos aklųjų draugijai. Didelį poveikį neregiams darė A.Jonyno publicistikos knyga “Žmogiškoji reabilitacija”. Artėdamas prie 50-mečio poetas grįžo prie savo jaunystės eilėraščių, kai ką perrašė. Mirė gana anksti, galbūt

R.Rimidytės “Dedikacija Antanui Jonynui”.

Kūrybinius gebėjimus poetas perdavė vaikams: lyrinė A.Jonyno poezijos gaida dabar skamba A.A.Jonyno kūryboje, R.Jonynaitė žinoma vertėja.

Dailininkė R.Rimidytė ir A.Jonyno sūnus, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas A.A.Jonynas. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos neatskleidęs savo įvairiapusio talento.

Kūrybinius gebėjimus perdavė vaikams: lyrinė A.Jonyno poezijos gaida dabar skamba Antano A.Jonyno kūryboje, Rūta Jonynaitė žinoma kaip talentinga vertėja.

Ankstyvoji ir iki tol neskelbta A.Jonyno poezija prieš dešimtmetį buvo išleista knygoje “Rugsėjo pilnatis”, kurią sudarė poeto sūnus, dabartinis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Poetas Algimantas Baltakis, gyvenęs viename name su A.Jonynu, dirbęs su juo vienoje redakcijoje (“Pergalės”), teigė, kad bendraudamas dažniausiai nė nejusdavo, jog priešais jį - neregys.

A.Baltakiui savo pirmuosius kūrybinius bandymus patikėjo jaunasis Antanas A.Jonynas: apie tai sužinojęs tėvas buvo be galo laimingas - supratęs, kad bręsta talentas, ir sykiu truputį nusiminęs - kad ne jis buvo pirmasis skaitytojas.

A.Jonyno memorialinio muziejaus Alytuje vedėja Irma Labutytė sakė, kad šiuo metu ten, kur prabėgo šviesiausios būsimo poeto dienos, žydi jį menančios obelys.

Ir, žinoma, skambėjo poezija: paties poeto balsas iš garso įrašo, A.A.Jonyno tėvui dedikuota “Širdis”. Literatūrologas Petras Bražėnas priminė pokarinį A.Jonyno “Poeto gimimą” ir visai kitokią jo “Baltąją naktį”. Vietoj kalbos A.Jonyno eilėraštį perskaitė rašytoja Gintarė Adomaitytė. Subtiliąją Olego Ditkovskio ir A.Jonyno “Aš mylėjau tave”, pritariant gitarai, padainavo Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro folklorinis ansamblis “Versmė”.

Poezijos paukštė sklendžia toliau.

•

Tiltų kaimo žmonės Vilniuje dainuos “Toscą” Birželio 2 dieną sostinės Rusų dramos teatre įdomų projektą pristatys teatro “Operos tiltai” komanda.

Atlikti Giacomo Puccini operos “Tosca” profesionalūs operos solistai į sceną kils kartu su Trakų rajono Tiltų kaimo bendruomenės nariais, o arijos italų kalba skambės greta lietuviškų giesmių.

“Opera Lietuvoje istoriškai lyg ir atribota nuo daugelio šalies žmonių, tarsi būtų prieinama ir suvokiama tik didžiųjų miestų žiūrovams. “Operos tiltų” iniciatyva siekiame ne tik parodyti, jog tai netiesa, bet ir įtraukti rajonuose gy-

mi solistai: Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre daugiau nei 20 pagrindinių tenoro vaidmenų atlikęs Vytautas Kurnickas (Karvadosis), tarptautinių konkursų laureatas Gintaras Liaugminas (Skarpija), dainavęs Vokietijos operos teatruose. Gros specialiai šiai operai suburtas orkestras “Tiltai”.

Toks unikalus, ginčytinas, socialinę ir edukacinę prasmę turintis projektas - parengti operą “Tosca”, kai su profesionalais ir vaidina, ir dainuoja muzikinio pasirengimo neturintys, tačiau operą mėgstantys ir suprantantys Tiltų kaimo bendruomenės žmonės, kurį išties verta pagirti. Tarp artistų išvysime

G.Skinderytė-Kurnickienė: “Opera yra universali, ją pamėgsta visi, reikia tik suteikti žmonėms galimybę prie jos prisiliesti.” venančius asmenis į operos kūrimo procesą. Opera yra universali, ją pamėgsta visi, reikia tik suteikti žmonėms galimybę prie jos prisiliesti, ją išgyventi”, - sakė teatro “Operos tiltai” įkūrėja ir pagrindinio Toskos vaidmens atlikėja Gražina Skinderytė-Kurnickienė.

Kitus svarbiausius vaidmenis “Operos tiltų” teatro “Toscos” versijoje atliks Lietuvos operos mėgėjams gerai žino-

nepagrindinius vaidmenis operoje atliekančius Tiltų kaimo žmones: Gintautą Kleinotą, Rimą Kleinotą, Stasį Jachimovičių, Vaivą Neteckienę, Emiliją Verseckaitę ir kitus.

“Operos tiltų” teatro premjera “Tosca” įvyko pernai vasarą Tiltų kaime, kur susibūrusi viena aktyviausių kaimo bendruomenių. O dabar prieš 200 metų vykusi aistringa meilės istorija

“Toscos” artistai nekantraudami laukia pasirodyti sostinėje. / Organizatorių nuotrauka perkeliama į Vilnių, Rusų dramos teatro sceną.

“G.Puccini - kompozitorius veristas.

Veristai operose rodo gyvenimą tokį, koks jis yra iš tikrųjų, jų operų herojai - paprasti kaimo žmonės, bohemiški menininkai, eiliniai miestiečiai. G.Puc-

cini kūrė užmiesčio viloje, naktimis, o vietiniai kaimo žmonės po atvirais langais klausydavosi naktį skambančios muzikos. Tuomet kompozitorius kviesdavo visus vidun ir grodavo savo ką tik sukurtas scenas iš operų. Jo operos buvo skirtos paprastiems žmonėms - tar-

si apie jų pačių gyvenimą parašytos. Tad nieko nuostabaus, kad pirmajam pastatymui pasirinkome būtent šio kompozitoriaus operą “Tosca”, - sakė G.Skinderytė-Kurnickienė.

•

LŽ

14

2013 05 21

Sportas

Lemiamo žingsnio šveicarai nepajėgė žengti “Kai realizavau pirmąjį baudinį, supratau, kad galiu įmušti ir antrąjį. Susižvalgėme su treneriu Joe Sacco. Jis žvilgsniu paklausė, ar mušiu dar. Atsakiau linktelėdamas galvą. Džiaugiuosi, kad išplėšiau pergalę savo šaliai”, - švytėjo A.Galčeniukas ir savo pasirodymą pavadino geriausių per neilgą karjerą.

Nors JAV rinktinė laikoma dominuojančia jėga pasaulio ledo ritulyje, planetos pirmenybių prizininkais amerikiečiai per pastarąjį pusšimtį metų tapo vos tris sykius - 1996, 2004 ir 2013.

Visus kartus iškovoti bronzos medaliai.

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Stokholme pasibaigus 77-ajam pasaulio ledo ritulio čempionatui sekmadienį triumfavo šeimininkai Švedijos rinktinė.

Finalo rungtynėse “Globe” arenoje, stebint 12,5 tūkst. žiūrovų, Švedija 5:1 (2:1, 0:0, 3:0) nugalėjo Šveicarijos komandą, tapusią didžiausiu čempionato atradimu. Šveicarai planetos pirmenybių sidabrą iškovojo vos antrą kartą. Tai jiems pavyko padaryti dar 1935 metais. Švedai pasaulio čempionais tapo devintą kartą. Anksčiau jie triumfavo 1953, 1957, 1962, 1987, 1991, 1992, 1998 ir 2006 metais.

Išbandymas Kaunui

Brolių indėlis Paro Martso treniruojamiems švedams finalas prasidėjo šaltu dušu.

Nepraėjus nė penkioms minutėms (04:45) šveicarus į priekį nuvedė naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas Romanas Josi. Tačiau čempionato šeimininkai tuoj pat perėmė iniciatyvą ir netrukus persvėrė rezultatą po Eriko Gustafssono (08:42) ir Henriko Sedino (11:38) tikslių smūgių. Antrame kėlinyje įvarčių nebuvo pelnyta, o trečiajame šveicarus pribaigė Simonas Hjalmarssonas (47:13), Loui Erikssonas (55:37) ir H.Sedinas (56:36). Pastarasis įvartis buvo įmuštas į tuščius vartus, kai Šveicarijos rinktinė vartininką pakeitė aikštės žaidėju. Paskutinę minutę atsarginiai Švedijos ledo ritulininkai nusimetė įprastus šalmus ir ant galvų užsimaukšlino butaforinius, pagamintus iš ryškios auksą primenančios medžiagos. Švedija turi kuo didžiuotis. Ji tapo pirmąja rinktine, po 27 metų pertraukos triumfavusia namie surengtose planetos pirmenybėse. 1986-aisiais Maskvoje pasaulio čempione tapo SSRS rinktinė. Vėliau net 26 metus čempionato rengėjams nepavykdavo pasiekti aukščiausio tikslo.

“Mums pasisekė, kad pirmieji praleidę įvartį labai greitai persvėrėme rezultatą. O įmušę trečią kartą ko-

Komandos draugų apsuptyje - čempionų taurę iškėlęs švedas Staffanas Kronwallis. / Reuters/Scanpix nuotrauka mandoje pajutome ramybę”, - pasakojo H.Sedinas.

Grupės varžybų etape švedai pralaimėjo šveicarams 2:3, bet finale ankstesnių klaidų nebekartojo. Skandinavų triumfas neatsiejamas nuo brolių dvynių Henriko ir Danielio Sedino žaidimo.

Abu prie rinktinės prisidėjo tik antroje

“Čempionatą pradėjome ne taip, kaip norėjome, tad ir strigome. Bet kai prie komandos prisidėjo Sedinai, ėmėme žaisti puikiai”, - pripažino Joelis Lundqvistas.

“Esu nusivylęs, nes iki finalo laimėjome devynis kartus, o lemiamą, dešimtą, dvikovą pralaimėjome. Vis dėl-

S.Simpsonas: “Mes sukūrėme sensaciją. Šveicarija turi didžiuotis šia komanda ir jos parodytu ryžtu bei charakteriu.” čempionato dalyje, kai baigė pasirodymą Šiaurės Amerikos NHL lygoje su Vankuverio “Canucks” klubu. Broliai Sedinai Stokholme žaidė įspūdingai. Per 4 rungtynes Henrikas surinko 9 rezultatyvumo balus (4 įvarčiai ir 5 rezultatyvūs perdavimai), Danielis - 6 (1 ir 5).

to mažai kas tikėjo, jog galime patekti į finalą, - kalbėjo Šveicarijos komandos treneris Seanas Simpsonas. - Mes sukūrėme sensaciją. Būti taip arti titulo yra nuostabu. Šveicarija turi didžiuotis šia komanda ir jos parodytu ryžtu bei charakteriu.”

Bronza - už Atlanto Pasaulio pirmenybių bronza po devynerių metų pertraukos persikėlė už Atlanto. Mažajame finale Stokholme JAV rinktinė po pratęsimo ir baudinių serijos 3:2 nugalėjo Suomijos ekipą, ši antrus metus iš eilės liko ketvirtojoje vietoje.

Amerikiečių bronzinė pergalė JAV spaudoje nesulaukė itin daug liaupsių - visa šalis užgniaužusi kvapą seka atkrintamąsias NHL kovas, tad tarptautinėms varžyboms skiria mažiau dėmesio. Bet amerikiečiai labiausiai gyrė du devyniolikmečius vartininką Johną Gibsoną ir baltarusių kilmės puolėją Aleksą Galčeniuką. Pirmasis atrėmė net 36 suomių smūgius, antrasis baudinių serijoje į akistatą su varžovų vartininku Antti Raanta ryžosi stoti du kartus ir abu sykius jį pergudravo.

Po metų pasaulio čempionatas bus surengtas Baltarusijos sostinėje Minske. 2015-aisiais stipriausios planetos rinktinės rinksis Čekijoje, 2016-aisiais Rusijoje, 2017-aisiais Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) kongresas savaitgalį Stokholme paskelbė 2014 metų visų ledo ritulio renginių šeimininkus. Džiugios naujienos Lietuvos ledo ritulio gerbėjams - kitąmet pasaulio I diviziono B grupės čempionatas vyks Kauno “Žalgirio” arenoje. Balandžio 20-26 dienomis lietuviai kausis su Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Olandijos, Rumunijos ir Kroatijos rinktinėmis. Sužinojęs šią naujieną lietuvių treneris iš Vokietijos Berndas Haake pareiškė: “Šiame čempionate sieksime medalių.” Pastaruosius ketverius metus lietuviai I diviziono B grupės pirmenybėse užimdavo 5 vietą.

“Lietuviai yra išalkę tokio masto sporto renginių. Šiam čempionatui parengsime puikią areną Kaune su 13,5 tūkst. vietų žiūrovams”, - tvirtino Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda.

Pasaulio I diviziono pirmenybės Lietuvoje jau buvo rengtos 2009 metais Vilniuje, “Siemens” arenoje. Tuomet IIHF lietuvius gyrė už puikią varžybų organizaciją - kiekvienas šeimininkų rungtynes vidutiniškai stebėjo 7040 žiūrovų. Palyginimui: šiemet per I diviziono pirmenybes Ukrainoje šeimininkų rungtynes vidutiniškai žiūrėjo 3704, pernai per varžybas Lenkijoje 2320 žiūrovų.

•

Trumpai KARATĖ MEISTRAI Italijoje vykusiose Senojo žemyno tradicinio fudokan šotokan karatė pirmenybėse (per 700 dalyvių iš 16 valstybių) dalyvavo 14 Lietuvos sportininkų ir pelnė 6 medalius: sidabrą laimėjo Vladislavas Bobinas (laisvojo stiliaus kumitė rungtis, +90 kg), bronzą - rinktinės treneris Rytis Bublevičius (kumitė rungtis), Olga Stankevič, Mantė Rimkevičiūtė, Goda O’Connor - komandinė kumitė rungtis); Saulius Ročka (individuali kata rungtis, 14-15 metų grupė); Arturas Bobinas (individuali kumitė rungtis, 14-15 metų grupė, iki 70 kg); Marius Žemkauskas (kumitė rungtis, 16-18 metų grupė, iki 70 kg).

IR VĖL PAŽADAI Prieš kelis dešimtmečius pradėto statyti ir galiausiai užkonservuoto nacionalinio stadiono Vilniuje statybą ketinama baigti iki 2016 metų. Pasak vidaus reikalų ministro Dailiaus Alfonso Barakausko, didžioji reikiamos sumos dalis bus skirta iš įvairių Europos Sąjungos fondų, todėl ministerijų kuruojami projektai nenukentės. Ministras teigė, kad stadionas priklausys

Vilniaus miesto savivaldybei. Vyriausybė 2007 metais projektui jau skyrė 100 mln. litų. Tada statybos darbai pajudėjo, bet 2008 metais dėl lėšų stygiaus vėl sustojo. Nacionalinis stadionas pradėtas statyti 1987 metais, po kelerių metų konstrukcijos buvo užkonservuotos. 2007 metais vėl atgaivinus statybą 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas paskelbė: įmonių “Vilniaus kapitalinė statyba” ir “Veikmė” sutartis dėl nacionalinio stadiono Vilniuje statybos pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė.

“Hoptrans-Sirenos”). Be to, nacionalinės komandos kandidačių sąraše lieka ir Aušra Bimbaitė (1982; 179; Kursko “Dinamo”, Rusija). Kitas kontrolines rungtynes Lietuvos rinktinė žais gegužės 25 dieną Rygoje su Latvijos nacionaline moterų krepšinio komanda. Čempionatas vyks Prancūzijoje birželio 15-30 dienomis.

SUGRĮŽO Į 67 VIETĄ

SUDIE AUKŠTAŪGĖMS 2013 metų Europos moterų krepšinio čempionatui besirengiančioje Lietuvos rinktinėje sumažėjo kandidačių.

Atsisveikinta su aukštaūgėmis Kristina Alminaite ir Laura Svaryte. “Laiko liko nedaug, todėl nusprendėme tęsti darbą su 14 krepšininkių, - sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas. - Rinktinėje šiemet labai didelė konkurencija tarp aukštaūgių.” Į antrą treniruočių stovyklą krepšininkės renkasi jau šiandien Druskininkuose. Darbą rinktinėje tęs Inesa Visgaudaitė (gimusi 1991 m.; 169 cm ūgio; Tulūzos “Met-

Druskininkuose šalia G.Petronytės (kairėje) nebebus L.Svarytės. / LKF nuotrauka ropole”, Prancūzija), Gabrielė Gutkauskaitė (1990; 176; Klaipėdos “Fortūna”), Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (1981; 176; Kauno r.

“Hoptrans-Sirenos”), Greta Šniokaitė (1991; 180; Vilniaus “Kibirkštis-VIČIIKI”), Marina Solopova (1990; 181; “Edremit Belediyesi”, Turkija), Mantė Kvederavičiūtė (1990; 180; Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI”), Kamilė Nacickaitė (1989; 181; Kječio CUS, Itali-

ja), Kristina Vengrytė (1981; 186; Vilniaus “Kibirkštis- VIČI-IKI”), Monika Grigalauskytė (1992; 191; Klaipėdos “Fortūna”), Giedrė Paugaitė (1990; 192; “USO Mondeville”, Prancūzija), Lina Pikčiutė (1990; 192; Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI”), Eglė Šikšniūtė (1991; 198; Klaipėdos “Fortūna”), Gintarė Petronytė (1989; 195; Taranto “Cras Basket”, Italija) ir Iveta Šalkauskė (1982; 193,5; Kauno r.

Pirmadienį paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje 22 metų Ričardas Berankis (698 tšk.) sugrįžo į 67 poziciją. Tai aukščiausia lietuvio vieta per karjerą, ten jis pirmą sykį pakilo gegužės 6-ąją. Į 421 vietą pakilo 21 metų Laurynas Grigelis (85 taškai). Reitingo lyderis išlieka 25-erių serbas Novakas Džokovičius (12 310). Jis 3640 taškų lenkia antrąją vietą užimantį 26-erių škotą Andy Murray. Trečias išlieka 31 metų šveicaras Roger Federeris (8000), jis sekmadienį ATP serijos turnyro Italijoje finale neatsilaikė prieš septintą sykį šį turnyrą laimėjusį ir į 4 vietą ATP reitingų lentelėje pakilusį 26-erių ispaną Rafaelį Nadalį (6895).

LŽ

16

2013 05 21

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

PARDUODA

PERKA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

NUOMOJA

EUROJACKPOT Lo‰imo Nr. 16 2013-05-17 Eurojackpot - 40 107 979 Lt 4 6 10 13 32 + 1 8 Atspòta: 5+2 5+1 5 4+2 4+1 4 3+2 3+1 2+2 3 1+2 2+1

17 kv. m kabinetą Kauno centre, K.Donelaičio ir Gedimino g. kampe, prie Soboro (II a., yra autonominis šildymas, atskiras įėjimas, gretimame pastate puiki valgykla, aplinkui įvairios firmos ir valstybinės institucijos, kabinetas tinkamas nedidelei įmonei arba kito miesto bendrovės filialui). Tel. 8 674 62 186.

PARDUODA

17,5 a žemės sklypą Plungės centrinėje dalyje, prie Babrungo upės (per 200 m nuo bažnyčios, sklypas tarp gatvės ir upės, kitoje gatvės pusėje yra privatūs mažaaukščiai namai). Nuotraukas galima pamatyti internete, surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album id=slaitogatve. Tel. 8 677 11 954.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

Didysis prizas - 217 332 Lt 07 16 18 23 25 28 + 01 Atspòta: Laimòjimas: 6 217 332 Lt 5+1 8689 Lt 5 136 Lt 4+1 408 Lt 4 24 Lt 3+1 5 Lt 3 3 Lt 2+1 2 Lt KENOLOTO lo‰imo Nr. 5474

SIŪLO MOKYTIS Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418. El. p. info@kvarta.lt

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1600 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Seną sodybą tarp šimtamečių ąžuolų, klevų ir liepų Anykščių r. (yra 3 ha žemės ir 1 ha miško, kaina - sutartinė). Tel. 8 673 88 624.

JñGA-2 lo‰imo Nr. 4106 2013-05-17

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

PARDUODA

0,26 ha namų valdą 10 km nuo Kauno, Zapiškyje (yra namo draudimas, sodas, šalia Nemunas, mokykla, darželis, kaina - 130 000 Lt, galima tartis). Tel. 8 652 04 707

Prognozò: Eurojackpote - 44 mln. Lt

MEDICINOS PASLAUGOS

LEIDINIAI

SODYBOS, SKLYPAI

Laimòjimas: 40 107 979 Lt 2 547 828 Lt 662 435 Lt 15 217 Lt 762 Lt 295 Lt 155 Lt 68 Lt 46 Lt 40 Lt 32 Lt 27 Lt

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

PASLAUGOS Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus slovakiškus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt), naujus klausos aparatus (kaina - 70 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI Už didžiausią pasiūlytą kainą parduodama BUAB „Siuntinėlis“ priklausanti reikalavimo teisė į U. M. skolą. Detalesnė informacija tel. 8 619 39 698. Užs. LM-2778 Bankroto administratorius šaukia BUAB „Eldra“ kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 05 31 d., 11.00 val. Pakartotinis kreditorių susirinkimas numatytas 2013 06 03 d., 11.00 val. tuo pačiu adresu.

Informacijos tel. 8 600 22 365.

Užs. R-299

Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2013 m. birželio 6 d. 10.00 val. skelbia viešąjį nenaudojamo turto pardavimo aukcioną, kuris vyks adresu: Saulėtekio al. 25, Vilnius.

Nepardavus turto pirmajame aukcione, antrasis įvyks 2013 m. birželio 13 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu.

2013-05-17

Išsamesnė informacija apie aukcione parduodamą turtą ir sąlygas skelbiama: www.vgtu.lt/rysiai/verslui/Skelbiami aukcionai.

Galima laimòti 200 000 Lt 05 09 10 11 15 20 22 23 24 28 29 33 34 37 40 47 55 57 59 60

Aukciono rengėjas už įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų.

Pastatų eksploatavimo tarnybos viršininkas Algirdas Kryževičius.

Užs. LM-2779

INFORMACIJA APIE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATRANKOS IŠVADĄ 2012 05 17 1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovas: UAB „Klaipėdos kartono tara“, Šilutės pl. 81, LT-94101 Klaipėda, kont. asmuo - vykdančioji direktorė Nerimana Rumšienė, tel. (8 46) 34 18 84, faksas: (8 46) 34 19 53.

2. PŪV pavadinimas: esamų gamybos ir sandėliavimo pastatų rekonstrukcija, planuojant gamybos plėtrą, ir eksploataciją.

3. PŪV vieta: veikiančios UAB „Klaipėdos kartono tara“ sklype adresu: Šilutės pl. 81, Klaipėda.

Sklypo kad. Nr. 2101/0007:80.

4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 05 17 raštu Nr. (4)-LV4-1404 priėmė atrankos išvadą, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ planuojamai ūkinei veiklai - esamų gamybos ir sandėliavimo pastatų rekonstrukcijai, planuojant gamybos plėtrą, ir eksploatacijai, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB „Ekosistema“ buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 430 463, kont. asmuo - M.Šileika.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 62, kont. asmuo - V.Balionis.

7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val. ir UAB „Ekosistema“ buveinėje, Taikos pr. 119, KlaiUžs. LM-2775 pėda, 9.00-16.00 val.

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Sniegių žvyro telkinio naujo ploto poveikio aplinkai vertinimo programą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Sniegių karjeras“, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111. Tel. +370 655 35 040, el. paštas: info@juriscon.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius LT-08402, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455, el. paštas: gjmagma@gmail.com.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Sniegių žvyro telkinio naujo ploto naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Panevėžio apskritis, Rokiškio rajonas, Rokiškio kaimiškoji seniūnija, Sniegių kaimas.

5. PAV programą nagrinės: Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Rokiškio rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis padalinys. Atsakinga institucija: Aplinkos apsaugos agentūra.

6. Išsamiau susipažinti su PAV programa galima: UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, ir UAB „Sniegių karjeras“, Architektų g. 56-101, Vilnius (8.00-1700 val., terminas 10 darbo dienų nuo šio skelbimo).

7. Motyvuotus pasiūlymus galima teikti: PAV dokumentų rengėjui - UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g.

18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, kontak. asm. G.Juozapavičius, E.Grencius, užsakovui - UAB „Sniegių karjeras“, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111, tel. +370 655 35 040. Taip pat pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Pasiūlymus galima teikti per visą planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo procesą.

Užs. LM-2776

INFORMACIJA APIE KEMPINGO ĮRENGIMO TERITORIJOJE PRIE AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖS JONAVOS G. 51A, KAUNE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Kauno m. sav. administracijos direktorius, Laisvės al. 96, 44251 Kaunas, tel. (8 37) 42 26 31.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: kempingo įrengimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: prie automobilių stovėjimo aikštelės Jonavos g. 51A, Kaune.

LR AM KRAAD 2013 05 14 priimta atrankos išvada Nr. 40/(PAV)-D2-1466: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima SĮ „Kauno plane“, Kęstučio g. 66A, Kaunas, tel. (8 37) 22 01 46.

Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Rotušės g. 12, Kaune, tel. (8 37) 30 26 07.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo Užs. LM-2777 galima LR AM KRAAD arba SĮ „Kauno plane“.

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Žemaitės g. 6 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 458) 33 241, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

2011 05 21

Renginiai

17

Parodos VILNIUS VILNIAUS ROTUŠĖ Paroda “Lietuvos spaudos fotografija 2013”.

GALERIJA “VARTAI” Živilės Lukšytės instaliacija.

RADVILŲ RŪMAI Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (1905-1980; JAV) tapybos paroda “Spalva ir linija išreikšti pojūčiai”.

Nuolatinė ekspozicija “Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas” RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininko Ramūno Čeponio tapybos paroda “Vizijos”.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” Barbaros Layne paroda “Švytėjimas. Interaktyvi tekstilė”.

GALERIJA “MENO NIŠA” Mariaus Jonučio kūrinių paroda “Kažkas naujo”.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Sigitos Sukackaitės grafikos paroda “Manomas menamas”.

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Pirmoji dizaino krypties meno doktorantų paroda.

GALERIJA “ARKA” Tapybos paroda “Donelaitis 2013. Būrų dainius”.

Tarptautinis ekslibrisų konkursas-paroda “Su knyga - aš, tu, mes: ekslibrisas Riešės gimnazijai - 20”. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Mažosios plastikos, objektų, instaliacijų paroda “Vilnius-Berlynas”.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Oksanos Leadbitter (Didžioji Britanija) tapybos paroda. V VILNIAUS CENTRINĖS UNIVERSALINĖS PARDUOTUVĖS PARODŲ ERDVĖ V AUKŠTE Menininkės Nomedos Marčėnaitės fotolaikrodžių paroda “Pagautas laikas”.

GALERIJA “AIDAS” Adasos Skliutauskaitės tapybos ir piešinių paroda “Pokalbiai pavasarį”.

ŠVIESTUVŲ SALONAS “LA FORMA” Lietuvių grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės autorinio popieriaus kūrinių paroda UŽUPIO MENO INKUBATORIUS Tamaros Janovos paroda “Moters gyvenimas”.

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA Krzysztofo Gieraltowskio fotografijų paroda “Lenkijos asmenybės”.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų darbuotojų tapybos ant šilko paroda.

GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Relikvijos ir relikvijoriai”.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Vaikystės mūsų kraštas”.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

KAUNAS NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Aldonos Keturakienės kaulinio porceliano paroda “Kontrastai”.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Tarptautinė dailės disciplinų dėstytojų kūrybos paroda “Kvadratas 6”.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Skulptūros ir grafikos atrankinė-konkursinė paroda “Potencija”.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aleksandro Macijausko 75 metų jubiliejui skirta paroda “Aleksandras Macijauskas. Vinys”.

Koncertai

Festivalio “Skamba skamba kankliai” atidarymo koncertas

VILNIUS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS KIEMAS 23 d. 17val. Festivalio “Skamba skamba kankliai” atidarymo koncertas 23 d. 19 val. “Dra tai, dra ta tai”. Dalyvauja folkloro ansambliai “VISI”, “Spalgena”, “Gelužėlė” 23 d. 20.30 val. Koncertas “Sutrinko trinko”. Dalyvauja Sutartinių mokyklos ir Vilniaus miesto folkloro ansamblių sutartinių grupės 23 d. 21.30 val. Naktišokiai. Dalyvauja “Ratilio”, “Towersey Morris” (Anglija), “Guda” (Baltarusija) 24 d. 16 val. Koncertuoja jaunimo grupės “Ratilio”, “Rana”, “Linago” 24 d. 17 val. Koncertuoja šiuolaikinio folkloro grupės 24 d. 21 val. Šokame tradicinius įvairių tautų šokius. Dalyvauja “Tokat Kultur ve sanat Dernegi” (Turkija), “Freire&Bailarinos Funamba” (Žaliasis Kyšulys), “Ratilai” RADVILŲ RŪMŲ MUZIEJAUS SALĖ 23 d. 18 val. Tarmių metams skirtas folkloro grupės “Intakas” koncertas 23 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus folkloro ansamblis “Dijūta” 23 d. 20 val. Pasidainavimo vakaras ir “skambakanklių” pašnekesiai 24 d. 17 val. Stakliškių ir Jiezno apylinkių tautosaka.

Dalyvauja Stakliškių ir Jiezno dainininkės 24 d. 18 val. Švenčionių krašto tautosaka. Dalyvauja Lazdinių-Adutiškio etnografinis ansamblis V.KUDIRKOS AIKŠTĖ 24 d. 14 val. “Pavasario dzienelį”. Dalyvauja Veronika Povilionienė ir Saulius Petreikis. Jiems pritars Ignas Juzokas ir Donatas Petreikis 24 d. 15 val. “Aš nuskyniau rožių krūmų”. Koncertuoja liaudies dainų atlikėja Daiva Šeškauskaitė 24 d. 16 val. “O pas mus mieste”. Dalyvauja Vilniaus tautinių mažumų folkloro ansambliai 24 d. 18 val. Didysis festivalio “Skamba skamba kankliai” koncertas 24 d. 21 val. Gegužinė “Šokim, trypkim, linksmi būkim”. Dalyvauja Vilniaus folkloro ansambliai “Radasta” ir “Dijūta” VU TEATRO SALĖ 24 d. 16 val. Lietuvos vaikų ir moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso “Tramtatulis” laureatų koncertas 24 d. 22 val. Sutartinių koncertas ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 21 d. 18.30 val. Vargonuoja Dalia Jatautaitė, dalyvauja Kauno vokalinis ansamblis “Acusto” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 21 d. 18 val. Svetainėje. Žemaičių kultūros draugijos vakare muzikinė-literatūrinė programa “Šiuolaikiniai rugiai”. Dalyvauja aktorė Nomeda Bėčiūtė, saksofonininkas, klarnetininkas Kostas Rušinskas,

pianistas Povilas Rušinskas, rašytojas, žurnalistas Liudvikas Gadeikis, poetas, kritikas Justinas Kubilius 21 d. 19 val. Kiemelyje. Gyvo džiazo vakaras “Jazzuok” 22 d. 20 val. Kiemelyje. “Sielos vasara”. Dalyvauja populiarūs DJ 23 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Vakaras-koncertas “Sigito Gedos poezija muzikoje”. Dalyvauja aktoriai Ainis Storpirštis, Gediminas Storpirštis, mergaičių choro “Liepaitės” įvairios grupės 24 d. 21 val. Kiemelyje. Elektroninės muzikos vakaras. Dalyvauja DJ ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 22 d. 18.30 val. “Ąžuoliuko” mažylių choro koncertas 23 d. 19 val. Koncertuoja choras “Jauna muzika”.

Dirigentas Vaclovas Augustinas 24 d. 19 val. Baltijos šalių džiazo virtuozų projektas “Nordic Sounds Vilnius Express” SALĖ “PIANO.LT” 21 d. 19 val. Koncertuoja Argichty armėniško duduko genijus su grupe 23 d. 19 val. Koncertuoja Marius Šinkūnas (vibrafonas) ir Martynas Norvilas (akordeonas)

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 23 d. 12 ir 18 val. Koncertuoja Klaipėdos kamerinis orkestras ir Klaipėdos H.Zudermano gimnazijos moksleiviai

ŠIAULIAI KONCERŲ SALĖ “SAULĖ” 23 d. 19 val. Džiazo vitražai. Dalyvauja Pranas Kentra (gitara), Tyler Luppi (bosinė gitara, kontrabosas, JAV), Stefan Goranov (mušamieji, Bulgarija) ir Marija Aliukaitė (vokalas) ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. Vaikų ir jaunimo teatro studijos “Kompanija šauni” spektaklis “Alisa stebuklų šalyje” 22 d. 18 val. Dainų progimnazijos liaudies šokių grupės “Šermukšnėlė” koncertas 24 d. 18 val. III tarptautinis chorų festivalis “Šiauliai Cantat”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 23 d. 18 val. Talentų konkursas “Tai bent talentas!’

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 24 d. 21 val. Grupės “Liūdni slibinai” koncertas

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 23 d. 21 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę”.

Dalyvauja Indraya (vokalas), Tomas Čiukauskas (saksofonas) ir Linas Bankauskas (gitara)

TRAKŲ VOKĖ TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBA 23 d. 19 val. Užsienio šalių folkloro grupių koncertas

Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir miestas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba”.

DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”.

Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.

Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYS

Aleksandro Ostašenkovo fotografijų paroda “Būsenos”.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Daliutės Ivanauskaitės grafikos paroda “Dedikacija laikui”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Paroda “Pusryčiai ant žolės. Europos modernizmo grafikos darbai iš Lietuvos muziejų rinkinių”.

Dešimtojo fotomeno festivalio “Kaunas photo” pagrindinė paroda “Ačiū už sveikinimus!”.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a.

Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Adolfo Valeškos vitražų projektų paroda.

KLAIPĖDA

KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandro Ostašenkovo fotografijų paroda “Būsenos” KLAIPĖDOS GALERIJA Aurelijos Šimkutės paroda “Išmonės”.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Grupinė paroda “Postidėja II. Atstatomieji darbai”.

Kaliningrado kuratoriaus Eugenijaus Umanskio paroda “Made in Kaliningrad”.

Pirmoji projekto “Pažadas. Pirma triuko dalis” paroda/epizodas “Sėdint kambaryje girdžiu fontaną”.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus 52-oji dailininkų kūrybos paroda.

LAIPTŲ GALERIJA Lino Julijono Jankaus kūrybos darbų paroda “Dingęs pamarys”.

GALERIJA “SKIZZE” “Skizze” suaugusiųjų dailės studijos paroda “Peržiūra”. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJA Paroda “Kaip pagauti skraidančią lėkštę ir nepastoti nuo ateivių?”

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”.

PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA Paroda “Panevėžio dailės dienos 2013”.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Albino Šileikos paroda “Prieverpstės”.

Irenos Šeduikienės tapybos darbų paroda.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI Alvydo Venslausko tapybos darbų paroda “Gėlės gėlėse” Tautodailės sklaidos projekto “Apjuoskime skrydį lietuvišais raštais” išaustos juostos paroda PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”.

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

BIRŠTONAS BIRŠTONO SAKRALINIS MUZIEJUS Dailininkės Taidos Balčiūnaitės kūrybos paroda.

BIRŠTONO “TULPĖS” SANATORIJOS PURVO GYDYKLOS Andriaus Merfeldo fotografijų paroda “Apie žirgus”.

MOLĖTAI MOLĖTŲ DAILĖS GALERIJA Tapybos miniatiūrų paroda “Meilė ir Mirtis”.

18

2013 05 21

TV programos

ANTRADIENIS 21 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Vieša paslaptis” (k.)

10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Hindenburgas.

Paskutinis skrydis” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Emigrantai” tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Hindenburgas. Paskutinis skrydis” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.)

7.50 “Kung Fu Panda” 8.20 “Auklė” (k.)

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kriminalistai” (k.) N-7 10.50 Romantinė komedija “Sklinda gandai” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Ponas Bynas” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Keršto valanda.

Teisingumas” N-14 0.30 “Havajai 5.0” N-7 1.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “S dalelių paslaptys” 13.00 “Didvyrių draugužiai” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Meškiukai Gamiai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “Pelkė” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Prancūzijos Alpės” N-7 10.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 Romantinė komedija “Širdžių ėdikės” N-14 23.55 “Karo vilkai. Jūrų pėstininkai” N-14 0.55 “Sostų karai” N-14 1.55 “Tikras kraujas” N-14 2.55-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Gražiosios melagės” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsinys” (k.) N-7 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Ieškomas” N-14 23.00 Veiksmo trileris “Anakonda 2. Kruvinosios orchidėjos beieškant” N7 0.45 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 Martyno Mažvydo 450osioms mirties metinėms. “Brydė”. Martyno Mažvydo “Katekizmui” 450 metų 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Martyno Mažvydo 450-osioms mirties metinėms. Klaipėdos dramos teatro spektaklis. Just. Marcinkevičiaus “Mažvydas” 13.50 Martyno Mažvydo 450-osioms mirties metinėms. “Būtovės slėpiniai”. Mažvydas 14.40 “Mūsų miesteliai”.

Vištytis. 2 d. (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Dok. f.

“2013-ųjų Europos išradėjo rinkimai” 19.35 Martyno Mažvydo 450-osioms mirties metinėms. Dok. f.

“Po 450 metų. Mažvydas” 20.15 “Šnipai” N-7 21.10 “Lietuvių dokumentika”. “Miestas. Audrys Karalius”.

Iš ciklo “Maištininkai” 21.50 “Prisiminkime”. Šoka Jūratė ir Česlovas Norvaišos 22.00 Dok. f. “Apie teisę”. 3, 4 d. 22.20 “Kasdienybės aitvarai”. Apie vestuves 23.00 “Pasaulio dokumentika”. Dok. f. “Išsiskyrę!”. 5, 6 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Pamėgtos dainos

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.45, 18, 21.30 val.

“Lobiai O.K” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.15, 14, 17.15, 20.30 val.

“Agentų žaidimai” - 14.15, 16.30, 18.45, 21 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.30 val.

“Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Drama “Juodos gyvatės dejonė” 0.00 “6 kadrai” 0.30 “CSI Majamis” 1.20 “Tikri bičai” 1.50 “Nenugalimas banzuke” 2.15 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.45 “Lietuva tiesiogiai” 8.15 “Kitaip. Su Nomeda” 9.20 “Namų daktaras” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Šių laikų šnipai” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. serialas “Šių laikų šnipai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. serialo “Šių laikų šnipai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 Dok. serialas “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Merdoko paslaptys” N-7 0.40 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Agora” N-7 9.05 Komedija “Vykrutasai” 11.00 Komedija “Muzikinės kovos” 13.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 15.00 Drama “Broliai” N-7 17.00 Komedija “Eglutės” 19.00 Komedija “Kažkas skolinto” 21.00 Trileris “Dvylika” N-7 23.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 1.00 Drama “Miegančioji gražuolė” S

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.00 “Vazir Muchtaro mirtis” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Ži-

nios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Aš ateisiu pati” 22.05 “Kaimietis” 23.05 Specialusis korespondentas 0.05 “Vazir Muchtaro mirtis” 1.05 Žinios+ 1.20 “Sąžiningas detektyvas” 1.50 Vaid. f. “Ilgas kelias į save” 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Madrido turnyro apžvalga 12.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Šveicarija - Kanada 14.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Šveicarija - Čekija 16.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro ketvirtfinalis 18.00 Motosportas. Prancūzijos MotoGP Moto3 lenktynės 19.10 Motosportas.

Prancūzijos MotoGP Moto2 lenktynės 20.20 Motosportas. Prancūzijos MotoGP lenktynės 21.40 “Futbol Mundial” žurnalas 22.10 Futbolas. UEFA Europos lygos finalas. “Chelsea” - “Benfica” 0.20 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.15 Kaip tai veikia? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Ekstremali kelionė 23.00 Keistenybės 0.00 F.Flintofas prieš visus 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Liūtė, išgelbėjusi antilopę 11.00 Fotografo skrydis virš Afrikos 12.00 Devintasis dešimtmetis 14.00 Komodo varanai 15.00 Pumų išpuoliai 16.00 Devintasis dešimtmetis 18.00 Midvėjaus laivų mūšis 19.00 Vaikai už grotų 20.00 Devintasis dešimtmetis 21.00 Didžiausios devintojo dešimtmečio tragedijos 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Devintasis dešimtmetis 0.00 Didžiausios devintojo dešimtmečio tragedijos 1.00 Nakties programa

Teatras “Agentų žaidimai” - 19, 21.30 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15, 12.15, 14.15, 16.15 val.

“Didysis Getsbis” - 10, 12.45, 15.45, 18.45, 20.30 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 18.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10 val.

“Krudžiai” - 12.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10 val.

“Dykvietė” - 17.10, 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 12.15, 15.15, 18, 21 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 14, 16.15, 19, 21.30 val.

KAUNAS CINAMON “Didysis Getsbis” - 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 18.45, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) 11.20, 16 val.

“Lobiai O.K.” - 17.15, 21.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 14 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15, 18 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.45, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13, 18.45 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 11.45, 13.45, 16.15, 18.15, 20.15 val.

“Dykvietė” - 19.45 val.

“Olimpo apgultis” - 21.50 val.

“Užmirštieji” - 12, 15, 17.45, 20.45 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.15, 17.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Lobiai O.K.” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.50 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Rifo pasaka 2 (3D) - 13 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 12.10, 15.10, 18.40, 22 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 18.20, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 15.20 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 14.50, 16.50, 19.20, 21.40 val.

“Laukinės atostogos” - 15.30, 17.40, 20.20 val.

“Transo būsena” - 15.40, 18.20, 21.20 val.

“Niujorko šešėlyje” - 18 val.

“Teresės nuodėmė” - 20.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15.40, 20.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 11, 13.15, 15.40, 18.10 val.

“Valentinas vienas” - 17.50 val.

SKALVIJA “Karališkas romanas” - 20.30 val.

“Bet kuriuo keliu” - 17 val.

“Be ryšio” - 18.40 val.

PASAKA “Hičkokas” - 18.45 val.

“8 pasimatymai” - 21 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 21.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“MAAT” - 16 val.

“Marinos namai” - 17 val.

MULTIKINO “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 10.30, 13.15, 16.15, 19, 21.45 val.

“Lobiai O.K.” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 18.30, 21 val.

Kauno dramos teatre spektaklis “Palata”.

VILNIUS “Užmirštieji” - 19.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15 val.

ŠIAULIAI

“Operacija: Zodiakas” - 21.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 19.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 20, 22 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45 val.

“Krudžiai” - 11, 13.30, 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 19 val.

FORUM CINEMAS “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.15, 14.15, 17.15, 20.30 val.

“24 vienos moters gyvenimo valandos” - 18 val.

“Agentų žaidimai” - 11.15, 13.45, 16, 19, 21.30 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.45, 18.15, 21.45 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13, 18.30 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 15.45, 21.15 val.

“Laukinės atostogos” - 14, 18.45 val.

“Transo būsena” - 11.45, 21 val.

“Užmirštieji” - 21 d. 12, 15, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.15 val.

FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 18, 21.30 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.15 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 18.15 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13.15, 16, 18.45, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 15.30, 21.15 val.

“Krudžiai” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 20 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30, 16.20, 21.10 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 13.50, 18.40 val.

I SALĖ “Rifo pasaka 2” - 10.20, 12 val.

NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 21 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas” 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” 23 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” JAUNIMO TEATRAS 22 ir 24 d. 11 val. Spektaklis-ekspedicija “Ekskursija į teatro vidų”

22 d. 18 val. “Gupelė” 23 d. 18 val. “Ledi Makbet” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 17 val.; 24, 25, 26 d. 12 val. Ketvirtas Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis “Vilniaus rampa 2013” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18.30 val. “Trio” MENŲ SPAUSTUVĖ 21 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Pra” 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Lietaus žemė” “Operacija: Zodiakas” - 16 val.

“Lobiai O.K.” - 13.40, 18.20 val.

“Laukinės atostogos” - 20.40 val.

FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” (3D) - 14.45, 18.15, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.15, 14.30, 17.45, 20.45 val.

“Lobiai O.K.” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val.

ŠIAULIAI

VILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

MAŽEIKIAI 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Sparnuotasis Matas” 23 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Zita - pelytė” “DOMINO” TEATRAS 22 d. 19 val. “Sex guru”

KAUNAS “Dykvietė” - 18.30 val.

“Krudžiai” - 14, 16.15 val.

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 12 val. “Adata” 22 d. 18 val. Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos koncertas “Pavasario mozaika” 23 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studijos “Inkarėlis” jubiliejinis 40-mečio koncertas “Į ratelį 2013”

VILKAVIŠKIS

FORUM CINEMAS BABILONAS “Didysis Getsbis” - 14.25, 17.30, 20.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 18, 21.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 21 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val.

KLAIPĖDA

22 ir 23 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDA

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. “Valentinų diena”

PANEVĖŽYS

“Krudžiai” - 13.15, 15.30, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 20.15 val.

KAUNO KAMERINIS TEATRAS 23 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 21 d. 19 val. “Sesuo” 23 d. 19 val. “Rezervatas” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. Vokalinis vyrų kvartetas “Opus Vocalis” su programa “A-Capella keturiems” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 23 d. 18 val. Koncertinis spektaklis “Atominiai bičai” VDU TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 21 ir 22 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 12 val. “Nykštukas Nosis” 23 d. 18 val. “Notrdamo legenda”

MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

MOLĖTAI MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Demonai”

2013 05 21

Orai

SAULĖ teka 5:05 leidžiasi 21:26 dienos ilgumas

MĖNULIS Penktoji priešpilnio diena

+21 Oslas Priešpilnis V 17

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

+14 Helsinkis

+17

Stokholmas

Jaunatis VI 08

+19

Dublinas +18 +15 Londonas

+22 +16

Šiauliai

+23 +16

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daug kur palis, kai kur smarkiai. Temperatūra dieną 18-23 laipsniai šilumos.

Bordo +23 +15

Kaunas VILNIUS

+21 +21 +13

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, stipriai nulis.

Temperatūra naktį 9-10 laipsnių šilumos, dieną 18-21 laipsnis šilumos.

+13 Amsterdamas

+15

Ukmergė

+22 +15

+14 Madridas

+17 Barselona

+19 Ryga

+16 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +18 +18

+19 Sankt Peterburgas

Talinas

16:21

Palanga

19

Vilnius Minskas +24 +23 Varšuva +26

+17

Berlynas +17 Praha

+16 Miunchenas

+18 Nica

+22 Roma

+22 Maskva

+22

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +20 +21 +25 Bukareštas Varna Dubrovnikas +27 Sofija +26

+19

Stambulas +29

Malaga +26

141-oji metų diena. Gegužės dvidešimt pirmoji, antradienis, antroji 21-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 224 dienos.

Alžyras +17

Tunisas +27

Atėnai

+26 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Aldas, Teobaldas, Vaidvutis, Vaidevutis, Valentas, Vydmina.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 20 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 10 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 20 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Daug kas iš jūsų reikalaus nuolankumo ir kantrybės.

Neradę šių savybių savyje, jausitės niekam nereikalingi ir bejėgiai. Šiandien galvosite apie gyvenimą.

Jautis. Jaučiatės gana stabiliai, pasitikite savimi ir žinote atsakymus į visus klausimus.

Tačiau nosies pernelyg aukštai nekelkite, saugokite paslaptis.

Dvyniai. Produktyvesnis bus rytas, o ne vakaras. Todėl daugumą darbų atlikite iki pietų.

Paskui gali tekti išklausyti vadovo kritiką, bet nepriimkite jos asmeniškai.

Vėžys. Dėl jausmų mintys bus painios. Tai laikina, todėl neleiskite, kad išmuštų jus iš vėžių.

Stenkitės visa galva pasinerti į darbą, asmeninius rūpesčius atidėkite į šalį.

Liūtas. Karjera skamba viliojamai, bet nepamirškite, kad tai tik darbas, o tikrasis gyvenimo džiaugsmas - namai ir juose esantys žmonės. Teks priimti svarbų sprendimą.

Mergelė. Iškils daug klausimų, kursite ateities planus. Ilgai nesvarstykite, nes galbūt nė negalėsite rinktis, o turėsite pasukti kieno nors iš anksto parinkta kryptimi.

Svarstyklės. Įdomus metas.

Ieškosite problemų sprendimų ir juos rasite, jei turėsite sąjungininkų ir begalę minčių. Dabar gera proga išsakyti viską, ką galvojate.

Skorpionas. Iškils bėdų dėl nesusišnekėjimo arba nenoro išgirsti kito tiesą. Gal geriau situaciją vertinti objektyviai ir rasti tokį sutarimą, kuris būtų palankus visiems? Šaulys. Užgrius begalė darbų, todėl šiandien svarbiausia - geras dienos planas. Neatidėliotinus reikalus atlikite tuoj pat. Pernelyg nereikškite savo nuomonės.

Ožiaragis. Būsite patenkinti, kaip žmonės kalba apie jus. Tačiau svarbiausia - ne paskalų klausytis, o imtis darbų, kurie naudingi ne vien jums. Viskas susidėlios į savo vietas.

Vandenis. Priimsite sprendimų, kurie jums visai nebūdingi.

Būdami tarp draugų ar bendraminčių norėsite dažniau ir aktyviau išsakyti savo poziciją. Žuvys. Begalė minčių blaškys ir trukdys atlikti būtinus darbus.

Geriausias būdas - susikaupti.

Dienos pabaigoje atsipalaiduokite, užsiimkite kūryba, meditacija.

20

2013 05 21

Margumynai

Baravykai vietoj jautienos

Taylor Swift triumfas Las Vegase nugriaudėjo 2013 metų “Billboard” muzikos apdovanojimų ceremonija.

Vakaro karaliene tapo Taylor Swift - ji gavo net aštuonias statulėles.

T.Swift buvo paskelbta geriausia kantri muzikos atlikėja, atsiėmė apdovanojimus už geriausią kantri albumą “Red”, geriausią kantri dainą “We Are Never Ever Getting Back Together”, o įveikusi Adele, Rihanną, Nicki Minaj ir Carly Rae Jepsen tapo geriausia atlikėja moterimi.

Sėkmė tą vakarą lydėjo ir Justiną Bieberį. Jis pranoko Drake’ą, Bruno Marsą, Flo Ridą, Jasoną Aldeaną ir buvo paskelbtas geriausiu dainininku vyru. J.Bieberis dar gavo “geriausio socialinio atlikėjo” statulėlę ir gerbėjų skirtą naują “Gairės” apdovanojimą. Po kelis prizus pelnė Rihanna, Gotye, “One Direction” ir velionė lotynų muzikos atlikėja Jenni Rivera.

Popmuzikos veteranė Madonna buvo paskelbta geriausia gastroliuojančia dainininke. Atsiimdama apdovanojimą “materialioji mergina” pasakė: “Teigiama, jog vaikui užauginti reikia viso kaimo. Mano pasirodymus rengė keli tarptautiniai kaimai. Ko gero, prireiktų visos nakties, jeigu atskirai dėkočiau visiems žmonėms, kurie su manimi ėjo per ugnį.”

“Billboard” apdovanojimų teikimo vakarą savo hitų popuri baigė atlikėjas Prince’as. Jam buvo įteikta “Simbolio” statulėlė.

T.Swift susišlavė daugiausia “Billboard” apdovanojimų.

•

PA Wire/AFP/Scanpix nuotraukos

Tualetinis popierius ir revoliucija Venesuelos vyriausybė pažadėjo importuoti 50 mln. ritinių tualetinio popieriaus, kad nuramintų pasipiktinusius gyventojus.

“Pristatysime į šalį 50 mln. ritinių tualetinio popieriaus, kad mūsų liaudis nusiramintų ir suprastų, jog negalima leisti žiniasklaidai manipuliuoti mūsų sąžine ir tikėti tuo, kad egzistuoja jo deficitas”, - pareiškė Venesuelos prekybos ministras Alejandro Flemingas ir pridūrė, kad kiekvieną mėnesį šalyje sunaudojama 125 mln. ritinių tualetinio popieriaus.

Venesueloje jau seniai jaučiamas būtiniausių prekių ir maisto produktų trūkumas. Stokojama pieno, kiaušinių, jautienos, vištienos. Valdžia mėgsta sakyti, kad maisto trūksta dėl to, kad jį “užgrobia” opozicija, o paskui sunaikina siekdama nuversti vyriausybę. Tačiau opozicija aiškina, kad būtiniausių

Baravykai gali pakeisti mėsą.

Baravykai gali sėkmingai pakeisti raudoną mėsą - tai padės sumažinti kūno svorį.

Tokią išvadą padarė Baltimorėje esančio Jonso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos dėstytojai po metus trukusio klinikinio bandymo. Eksperimentui buvo parinkti nutukę maždaug 50 metų žmonės, iš jų 85 proc. sudarė moterys.

73 eksperimento dalyviai visus

metus vietoj gabaliuko jautienos kasdien suvalgydavo kelis baravykus, likusieji valgė taip, kaip buvo įpratę, mėsą. Valgiusieji grybus numetė po kelis kilogramus svorio ir eksperimento pabaigoje vidutiniškai svėrė 3,6 proc. mažiau. Sulieknėjusieji taip pat rinkdavosi mažiau kaloringą ir ne tokį riebų maistą. Metams baigiantis jų kūno indeksas sumažėjo, talija tapo lieknesnė ir išryškėjo kūno proporcijos.

•

Parduota legendinė gitara

prekių trūkumą lėmė netoliaregiška kainų reguliavimo politika.

Praėjusių metų balandį Venesueloje įsigaliojo prieš spekuliaciją nukreiptas “teisingų kainų” įstatymas. Šalyje buvo įkurta speciali valstybinė žinyba būtiniausių prekių kainoms kontroliuoti, taip pat inspekcija, turinti prižiūrėti, kad būtų laikomasi naujojo įstatymo.

Nuo tada yra įšaldytos 19 rūšių prekių, tarp jų mineralinio vandens, šampūno, tualetinio popieriaus, sauskelnių, įklotų ir dezodorantų, kainos, taip pat pažadėta šį sąrašą esant būtinybei nuolat papildyti.

“Tik dėl vyriausybės veiksmų galėsime reguliuoti kainas ir pamažu įveiksime kapitalistinę spekuliaciją, - pareiškė tuometis prezidentas Hugo Chavezas, o ekonomistams įrodinėjant, kad šalyje turi veikti laisvoji rinka, jis atkirto: - Laisvoji rinka reikalinga buržuazijai, kad apvogtų liaudį, apvogtų darbo žmones ir taip praturėtų. Nebus jokios laisvosios rinkos!”

•

Aukciono rengėjas laiko VOX gitarą, kuria kadaise grojo “The Beatles” nariai.

Aukcione “Julien’s” už 408 tūkst. dolerių (1,09 mln. litų) buvo parduota šešiastygė elektrinė gitara. Ja grojo legendinės grupės “The Beatles” nariai Johnas Lennonas ir George’as Harrisonas.

Venesueloje revoliuciją gali sukelti tualetinio popieriaus trūkumas.

Pagal užsakymą pagaminta VOX gitara buvo pagrindinė prekė metiniame “Muzikos ikonų” aukcione, kurį Niujorko “Hard Rock Cafe” surengė Beverli Hilse Kalifornijoje įsikūręs “Julien’s”. Prieš aukcio-

ną gitara buvo eksponuojama keliose parodose. “Julien’s” ją vertino 200-300 tūkst. dolerių (537-805 tūkst. litų). Šešiastygę elektrinę gitarą 1967 metais J.Lennonas padovanojo “Apple Records” inžinieriui ir grupės draugui “Magiškajam Alexui” Mardasui. G.Harrisonas šia gitara naudojosi repetuodamas dainą “I am the Walrus”, o J.Lennonas ja grojo per vieną “Hello, Goodbye” vaizdo sesiją.

“Julien’s” aukcione dar buvo parduota maždaug 450 kitų daiktų,

tarp jų - kelnės, kurias Elvis Presley vilkėjo filme “Kalėjimo rokas”, kombinezonas, vilkėtas XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio popmuzikos žvaigždės Davido Cassidy, taip pat Davido Bowie, Michaelo Jacksono ir “Grateful Dead” daiktai. Elektrinė gitara, kuria kartą grojo E.Presley, buvo parduota už 50 tūkst. dolerių (134 tūkst. litų), o akiniai nuo saulės, kuriuos “Karalius” kadaise nešiojo, - už 28 125 dolerius (75 460 litų).

•

MED Daily, WENN, BBC, BNS, AFP, LŽ