2013 m. gegužės22 d. /Trečiadienis/ Nr. 116(13 541 by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. gegužės 22 d. / Trečiadienis / Nr. 116 (13 541)

1,99 Lt

TRASA

KULTŪRA

SPORTAS

Degalų rinkoje kainų paradoksai

Poezijos almanacho galynės su laiku 13p.

Jo autoritetas tirpdė žvaigždžių 15p. didybę

11p.

Atominis apetitas

Saugi vaik˜

vasara

UŽSIENIS

JURGA TVASKIENĖ jurgat@lzinios.lt

Vyriausybei vis neskelbiant sprendimo, statys Lietuva atominę jėgainę ar atidės projektą, už jo įgyvendinimą atsakinga bendrovė Visagino atominė elektrinė vėl rengiasi brangiai informuoti visuomenę apie vykdomą veiklą. Lietuvos elektros energetikos įmones valdanti bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE) paskelbė perkanti viešųjų ryšių ir konsultacijų viešųjų ryšių klausimais paslaugas. Už tai, kad iki metų pabaigos visuomenei skleis “objektyvią ir patikimą” su VAE įmonių grupe susijusią informaciją, supaprastinto atviro konkurso nugalėtojui numatoma atseikėti 600 tūkst. litų. Jei per tą laiką pinigų nebus spėta išleisti, sutartis gali būti pratęsta iki 36 mėnesių. Kaip matyti iš VAE paskelbto viešojo pirkimo dokumentų, bendrovė rengiasi samdyti darbo su dideliais projektais patirtį turinčius viešųjų ryšių specialistus. Pirkimo nuostatose nurodyta, kad tiekėjo pastarųjų 3 finansinių metų vidutinės metinės pajamos iš viešųjų ryšių paslaugų veiklos turi būti ne mažesnės kaip 900 tūkst. litų, o per tą patį laikotarpį sėkmingai įvykdytos bent vienos viešųjų ryšių paslaugos sutarties vertė būti ne mažesnė kaip 400 tūkst. litų.

R.Vaitkus: “Anksčiau VAE korporatyvinio valdymo viešųjų ryšių paslaugų nėra pirkusi.”

Ketvirtadien∞ skaitykite priedà

3p.

Po tornado kaip po karo

Jungtinėse Amerikos Valstijose per Oklahomos miesto pakraštyje esantį Mūrą praūžęs tornadas smogė iš peties. Jis nusinešė mažiausiai 24 gyvybes, savo kelyje griovė virtines namų, vartė automobilius, nutraukė elektros laidus bei po griuvėsiais paliko dešimtis moksleivių. Tornado plotis siekė net tris kilometrus, o jo greitis buvo kaip “Formulės-1” bolido. Galingas viesulas Mūrą pavertė karo zona. Jo siautėjimas sukėlė panikos priepuolius amerikiečiams. Jie prarado namus, mylimus gyvūnus, o kai kurie - net ir artimus žmones. Nuo tornado labiausiai nukentėjo Plazos Tauerso pradinė mokykla. Iš jos liko tik griuvėsių krūva.

7p.

Eltos nuotrauka

Kauno gydytojų vaikams - privilegijos Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) steigiamą vidurinę mokyklą stojantys universiteto darbuotojų vaikai bus skatinami papildomais balais.

Nors LSMU atstovai teigia, kad toks skatinimas didelės reikšmės tapti šios ugdymo įstaigos auklėtiniais neturės, kai kurie politikai ir specialistai pabrėžia, kad puikią idėją nuvainikuoja atsirasiančios kitų vaikų diskriminacijos apraiškos. Naujoji mokykla įsikurs Vilijampolėje, Veršvų vidurinei mokyk-

ORAI

lai priklausiusiame padalinyje. Apie 700 kvadratinių metrų ploto patalpos, anksčiau priklausiusios Kauno miesto savivaldybei, jau perduotos naujai ugdymo įstaigai. Artimiausiu metu, VšĮ LSMU vidurinė mokykla turėtų perimti likusią pastato dalį.

4p.

Debesuota, daug kur nušniokš trumpi lietūs su perkūnija. Temperatūra dieną 20-22 laipsniai šilumos.

19p.

2013 05 22

Komentarai ir debatai

Kas liks po V.Uspaskicho SAULIUS SPURGA

Viktoras Uspaskichas pasitraukė iš partijos vadovo posto, tačiau šis faktas nesulaukė didesnio atgarsio. Neskubama rašyti politinio V.Uspaskicho nekrologo. Pats politikas savo atsisakymą kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose motyvavo taip: “Jau dešimt metų vadovauju, kiek gi galima?” Iš tikrųjų - kiek galima?.. V.Uspaskichas liko Seimo Darbo frakcijos seniūnu, tačiau surado, kas jį pakeis ir šiame poste. Jis sako, kad jau dvejus metus kalba apie pasitraukimą ir vieną kartą šį pažadą ištesės. Tuo galima patikėti, juolab nuolatinis stresas atsiliepia ir politiko sveikatai. Vienos svarbiausių Lietuvos partijų, Darbo partijos, populiarumas visada buvo siejamas tik su V.Uspaskichu, ir partija iš esmės buvo vieno žmogaus partija. Todėl šio lyderio atsitolinimas nuo aktyvios politinės veiklos jau dabar turi ir ateityje turės nemažai reikšmės Lietuvos politinei sistemai. Ką gero nuveikė V.Uspaskichas, 13 metų būdamas vienas įtakingiausių Lietuvos politikų? Į šį klausimą atsakyti sunku, nes ir pats lyderis, ir visa Dar-

bo partija (dabar jau - Darbo partija (leiboristai) pasižymi ypatingu populistiniu pragmatiškumu ir žaismingu, tarsi netyčia nuslystančiu už įstatymo ribų, stiliumi. Partijos lyderio kelyje vienas paskui kitą sekė skandalai pramaišiui su vien jam būdingomis linksmybėmis. Ši partija niekada neliūdėjo, kad jai nepavyko įgyvendinti vienos ar kitos programinės nuostatos. Ir dabar V.Uspaskichas kalba, kad liks politikoje tik tuo atveju, jei partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjantis teismas priims jam nepalankų sprendimą - ne tam, kad atliktų nespėtus užbaigti darbus, o kad toliau bylinėtųsi. 2000 metais V.Uspaskichas finansavo Artūro Paulausko vadovaujamą partiją ir su ja pateko į Seimą. Prokurorų priremtam verslininkui šis ėjimas į politiką buvo lyg šiaudas, jį išgelbėjęs nuo rimtų bėdų. Tuo metu žiniasklaida daug rašė apie aferas, susijusias su “Jangilos” byla. 1995 metais V.Uspaskicho vadovaujamai “Vikondai” “nusišypsojo laimė”: “Gazprom” ją pasirinko tarpininke tiekti dujas į Lietuvą. Pelnas buvo garantuotas be jokių investicijų ir be rizikos, tačiau ir to V.Uspaskichui pasirodė negana. Tarpininkavimo verslą jis perleido Virginijos

salose įregistruotai “Jangilai”. Ši per trejus metus gavo daugiau kaip 270 mln. litų pajamų nemokėdama mokesčių. Pasak pranešimų, pinigus V.Uspaskicho parankiniai galėjo nešioti lagaminėliuose. Tai, kad V.Uspaskichas pateko į Seimą, tuo metu reiškė reikalavimų politikų moralei nuosmukį, o juo labiau atrodė neįtikima, kad šitokiomis aferomis kaltinamas politikas galėtų užimti kokį reikšmingesnį postą. Tačiau kaltinimai pasirodė ne kliūtis - V.Uspaskichas tapo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku.

Partijos lyderio kelyje skandalai sekė vienas paskui kitą pramaišiui su vien jam būdingomis linksmybėmis. “Jangilos” byla buvo numarinta, tad nenuostabu, kad V.Uspaskicho pomėgis kurpti schemas niekur nedingo. Dabar jis piktinasi, kad teismą pasiekė Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, tačiau šioje byloje

V.Uspaskichui pateikti kaltinimai liečia tik menką galbūt korupcinės schemos fragmentą, nes prokurorai sugebėjo prikibti tik prie dokumentų įforminimo ir mokesčių vengimo akivaizdžiausio ir lengviausiai įrodomo dalyko. Tačiau žiniasklaidoje ne kartą cituoti juodosios buhalterijos dokumentai atskleidžia, kad bendrovių mokėti pinigai Darbo partijai sutampa su 5 proc. europinės paramos, kurią tos bendrovės gavo Ekonomikos ministerijai vadovaujant darbo partijos atstovui. Dėl šios pasirodžiusios informacijos “darbietis” Kęstutis Daukšys, tuo metu ėjęs ekonomikos ministro pareigas, formuojant pastarąją Vyriausybę nebuvo paskirtas ministru, tačiau juk visiems aišku, kas yra tikrasis šios schemos autorius. Jei analizuosime ne politines ideologijas, o populiarumo viršūnėje esančių Lietuvos politikų asmenybes, atrasime savotišką “deimantinį politikų trikampį”, tris labai skirtingas asmenybes, kurios visiškai skirtingais būdais užsitarnauja žmonių simpatijas. Pirmoji - Lietuvos “geležinė ledi” (šį epitetą vėl neseniai pavartojo Vokietijos transliuotojas “Deutsche Welle”) Dalia Grybauskaitė - tvirta ir tiesmukiška po-

litikė, įtinkanti technokratams ir iš dalies galbūt tiems, kurie pasiilgsta tvirtos rankos. Antroji - “geras žmogus” Algirdas Butkevičius, visiškai nekenksmingas, kartais truputį nesusiorientuojantis politikas, atitinkantis “vidutinio piliečio” tipą, skonį bei supratimą, visiškai netikėtai užėmęs Algirdo Brazausko vietą populiarumo olimpe. Galų gale trečiasis - spalvingas plevėsa V.Uspaskichas, kišenes “žaliųjų” prisikimšęs geradarys, tai konservais, tai alum pasiruošęs pavaišinti kiekvieną bėdžių, ne pamokslaujantis, o sugebantis prabilti šiltais žodžiais, kurių, pasirodo, taip laukia didelė dalis Lietuvos žmonių. Vis dėlto manau, kad V.Uspaskichas iš tikrųjų traukiasi iš politikos. Kad ir ką jis nuspręstų ateityje, jau pačios nuolatinės kalbos apie pasitraukimą panėšėja į politinę savižudybę. Politikoje nebelikus V.Uspaskicho neliks vienos minėto trikampio kraštinės, ir Lietuvos politiniame asmenybių spektre prasivers tuščia vieta. Bergždžios viltys, kad ją užims partijų, kurias kartais vadiname tradicinėmis, atstovas - Lietuvos realybė yra kita. Lieka tik laukti, kokį atspalvį politinis populizmas įgis po V.Uspaskicho.

•

Seimo tribūna

Iš reikalingo įstatymo padaryta politika Seimo narys “darbietis” Darius Ulickas apgailestauja, kad Seime nepavyko priimti naujos redakcijos Medžioklės įstatymo. - Prieš tapdamas Seimo nariu jau buvote ragavęs politiko duonos. Dirbote Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariu, meru, ėjote savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Ko išmokė darbas savivaldoje? - Aktyviai politikoje dalyvauju nuo 1999 metų. 2000-aisiais pirmą kartą buvau išrinktas į Raseinių rajono savivaldybės tarybą. Prieš tampant Seimo nariu dvejus metus teko padirbėti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, o 2002-2003 metais - ir Raseinių rajono meru. Tuo metu pasikeitė mero, kaip institucijos, funkcijos, todėl pradžioje buvau valstybės tarnautojas, atliekantis vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios funkcijas, o kadenciją baigiau turėdamas tik savivaldybės tarybos vadovo funkcijas. Turėdamas tokią patirtį pasisakau už tiesioginius mero rinkimus, suteikiant merui ir vykdomosios valdžios funkcijų. Ilgametis darbas savivaldoje mane ne tik supažindino su politiko darbu, bet ir išmokė pozicijų derinimo subtilybių, išmokė klausytis, o svarbiausia įsiklausyti į oponentų argumentus, identifikuoti jų pozicijas ir tikruosius interesus. Taip pat išmokau atsiriboti nuo asmeninių ir išankstinių nuosta-

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

D.Ulickas: “Medžioklės įstatymą galima vadinti legendiniu.” tų bei vadovautis viešojo intereso prioriteto principu. Dirbdamas Raseinių rajono savivaldybėje supratau, kad svarbiausia - darnus komandos darbas ir gebėjimas išklausyti bei suprasti vienam kitą ieškant geriausio sprendimo varianto. - Kokias didžiausias Raseinių krašto žmonių negandas esate pasižadėjęs išspręsti?

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

- Kaip ir visoje Lietuvoje, Raseinių krašte - tos pačios negandos: nedarbas, didelės šildymo kainos, duobėti keliai, neapšviestos gatvės, jaunimo užimtumo trūkumas ir kt. Savo rinkimų programoje buvau aiškiai suformulavęs pagrindinius darbus, kuriuos stengsiuosi atlikti būdamas Seimo nariu. Vienas iš mano tikslų - Raseinių kultūros centro renovacija. Raseinių „LŽ gidas“ J.Čiulada

miesto ir rajono gyventojai jau ilgą laiką susiduria su nepatogumais norėdami pamatyti koncertą, spektaklį ar kitą renginį, nes žiemą Raseinių rajono kultūros centro salėje labai šalta, o vasarą - karšta. Seime priimant 2014 metų biudžetą būtinai teiksiu siūlymą finansuoti Raseinių rajono kultūros centro pastato renovaciją. Nuolat bendrauju su Raseinių krašto žmonėmis, domiuosi jų gyvenimu ir kylančiomis problemomis. Tikiuosi, kad būdamas Seimo nariu padėsiu savo kraštiečiams išspręsti, jei ir ne visas, tai bent jau didžiąją daugumą juos kamuojančių problemų. - Dirbate Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Kokie jūsų svarbiausi prioritetai šioje srityje? - Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šiuo metu pats populiariausias žiniasklaidoje. Jo kompetencija - daug sričių, kurios yra ypač artimos tiek paprastam Lietuvos piliečiui, tiek valstybės institucijoms bei klestintiems verslininkams. Dirbdamas šiame komitete itin daug dėmesio skiriu skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimui, atliekų tvarkymo tvarkai, sodininkų problemoms. - Itin karštų diskusijų sulaukta priimant Medžioklės įstatymo pataisas. Kodėl šiuo klausimu tiek prieštaringų nuomonių ir nesutarimo? - Medžioklės įstatymą galima vadinti legendiniu, nes jau aštuonerius metus bandoma priimti naują jo redakciją. Mano nuomone, pastarosios

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

redakcijos Medžioklės įstatymo projektas yra parengtas atsakingai, maksimaliai derinant medžiotojų bei miško ir žemės savininkų interesus. Tobulumui ribų nėra, bet esu patenkintas pasiektu rezultatu. Tik man nesuprantama, kai iš visuomenei svarbaus ir reikalingo įstatymo projekto daroma politika. Labai gaila, kad opozicijai nedalyvavus balsuojant dėl Medžioklės įstatymo naujos redakcijos projekto jis nebuvo priimtas. - Dalis pirmąkart į Seimą išrinktų politikų prisipažįsta, kad jau spėjo nusivilti ir kolegomis, ir darbu parlamente. Kokios jūsų nuotaikos po pusmečio darbo? - Darbas parlamente tikrai specifinis. Tačiau galiu drąsiai pareikšti, kad nesu nusivylęs nei darbu Seime, nei savo kolegomis. Dažniausiai tenka dirbti su Seimo Darbo partijos frakcijos atstovais, su jais dažniau pasikalbame, diskutuojame aktualiais klausimais ir bandome spręsti kylančias problemas. Su kitų frakcijų atstovais dažniausiai susitinkame komitetų ir komisijų posėdžiuose. Labiausiai mane nustebino tai, kad keičiasi Seimo narių darbo stilius, kai svarstant klausimus aktyviai dalyvauja žiniasklaidos atstovai. Tačiau tai tikriausiai normalu, nes kiekvienas norime, kad būtų pastebėtas mūsų indėlis sprendžiant vieną ar kitą problemą.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 22

Dienos temos

Atominis apetitas nemažėja •1p.

Atkelta iš

Paslaugą vadina nauja Laimėtojams bus pavesta teikti konsultacijas korporatyvinio valdymo bei strateginiais komunikacijos klausimais, rengti ir platinti pranešimus spaudai, organizuoti spaudos konferencijas, inicijuoti temų, straipsnių bei televizijos ar radijo laidų nurodyta tema žiniasklaidos priemonėse atsiradimą, organizuoti renginius ir panašiai. Paklaustas, ar tikslinga vykdyti tokį pirkimą, kai VAE ateities perspektyvos - labai neaiškios, įmonės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus LŽ nurodė, kad paslauga perkama ne atominiam projektui populiarinti, bet VAE valdomų įmonių veiklai vykdyti. “Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiai, t. y. korporatyvinio valdymo (įmonių finansų valdymo, įmonių įsigijimo ir jungimo, kapitalo rinkų, vidinės VAE įmonių grupės), sričiai yra perkamos komunikacijos paslaugos, bet ne Visagino AE projekto komunikacijai, kaip ir nurodyta pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje. Šis pirkimas vykdomas supaprastinto atviro konkurso (mažiausios kainos) būdu, paslaugų teikimo terminas - iki 3 metų. Anksčiau bendrovė šios srities, t. y. korporatyvinio valdymo, viešųjų ryšių, paslaugų nėra pirkusi”, - aiškino R.Vaitkus.

Premjeras teisina Premjeras Algirdas Butkevičius, dar neseniai piktinęsis valstybės lėšų

Nepastatytai atominei elektrinei viešinti leidžiami valstybės milijonai. / Reuters/Scanpix nuotrauka leidimu konsultacijoms bei viešiesiems ryšiams pirkti, nieko blogo VAE skelbiamame konkurse neįžvelgia. Tačiau, kitaip nei R.Vaitkus, jis tikina, kad daugiau kaip pusė milijono litų bus išleista nebe VAE, bet Vyriausybės planuojamo naujo elektros bei šilumos įmonių holdingo, perimsiančio energetikos įmonių priežiūrą iš VAE, veiklai viešinti. “Tai yra įmonių grupė, būsimasis “Lietuvos energijos” holdingas. Numatyta pirkti standartines viešųjų ryšių ir konsultacijų viešųjų ryšių klausimais paslaugas. Paslaugos reikalingos siekiant efektyviai infor-

Premjeras A.Butkevičius tikina, kad VAE už 600 tūkst. litų reklamuos ne save, o ją pakeisiantį energetikos įmonių holdingą. muoti visuomenę apie VAE įmonių grupės (būsimo holdingo) veiklą”, - nurodyta premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės LŽ perduotame atsakyme. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas įsitikinęs, kad tokie viešinimo paslaugų pirkimai valstybės įmonėms

reikalingi, jo teigimu, “kaip šuniui penkta koja”. “Kokią veiklą VAE reikia viešinti? Jie užsidarinėti turi, o ne viešinti. Šitas projektas - tai dar 600 tūkst. litų, išmestų šuniui ant uodegos”, - sakė jis LŽ.

Sulaukė prokurorų dėmesio Praėjusių metų lapkritį, tik atėję į valdžią, Lietuvos socialdemokra-

tų partijos (LSDP) vadovai paskelbė kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl VAE vykdytų viešinimo paslaugų pirkimų. Šių metų sausio 14-ąją Generalinė prokuratūra pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl VAE viešųjų pirkimų. VAE interneto puslapyje skelbiama, kad ši įmonė 2012 metų balandžio 23 dieną pirko žiniasklaidos planavimo paslaugas iš bendrovės BVRG už 217 tūkst. litų, gegužės 28-ąją - integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas iš tos pačios įmonės už 1,2 mln. litų. Pernai rugsėjo 3 dieną, prieš pat referendumą dėl Visagino atominės jėgainės, VAE sudarė viešųjų ryšių paslaugų sutartį su bendrove “Viešųjų ryšių partneriai” už 1,2 mln. litų (be pridėtinės vertės mokesčio, PVM). Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi pastarąjį pirkimą, pernai konstatavo, kad jis atliktas pažeidžiant įstatymus, be to, VAE paslaugos tiekėjui sumokėjo beveik 3 kartus daugiau, nei buvo sutarta - 4,3 mln. litų (su PVM). VAE savo ruožtu pareiškė visus pirkimus atliekanti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Ši sutartis apaugo gandais ir dėl to, kad netrukus po jos sudarymo agituoti už Visagino jėgainę per žiniasklaidos priemones pradėjo žinomas žurnalistas Algimantas Čekuolis. Nors jis tikino, kad sako asmeninę nuomonę be jokio atlygio, Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos konstatavo, kad jis pažeidė profesinės etikos kodeksą.

•

Klausimų ir atsakymų rytmetys patyrė fiasko bas, kurį atliko ministrė, - peržiūrėtas ES lėšų paskirstymas. Premjero teigimu, jeigu laiku nebūtų buvę sureaguota, būtų prarasta apie 700 mln. litų. “Ji šiuo metu yra Kazachstane. Pasitikėjimas ja yra didelis. Kita išvyka numatyta į Izraelį, bus aukščiausio lygio susitikimai. Neseniai buvo Kinijoje, kur vadovavo delegacijai”, - spėliones dėl draudimo B.Vėsaitei vykti į užsienio keliones paneigė Vyriausybės vadovas.

RAIMONDA RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Kodėl atleistas agentūros “Versli Lietuva” vadovas Paulius Lukauskas ir ką ketinama daryti su dviem gėdą Vyriausybei darančiais ministrais socialdemokratais - Ūkio ministerijai vadovaujančia Birute Vėsaite bei Sveikatos apsaugos ministerijai Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Tai klausimai, į kuriuos atsakymus stengėsi sužinoti dviejų Seimo opozicinių frakcijų atstovai, vakar rytą į bendrą posėdį pasikvietę premjerą, Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderį Algirdą Butkevičių. Pusvalandį tetrukęs susitikimas nuvylė abi dialogą mėginusias užmegzti šalis. Ironiškas, tarpais sarkastiškas formuluojamų klausimų tonas nepatiko Vyriausybės vadovui, todėl baigiantis pokalbiui šis mestelėjo repliką dėl politinės kultūros stokos. “Nekonstruktyvi diskusija”, - susitikimą įvertino A.Butkevičius. “Atsakymų neišgirdome”, - apibendrino Seimo opozicijos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius. “Premjeras tampa vis dirglesnis ir arogantiškesnis”, - sakė Liberalų sąjūdžio vadovas ir frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Prastas vadybininkas Premjero teigimu, P.Lukauskas pareigų neteko dėl prastai vykdytos vadybos. “Ar galite sutikti su pavaldiniu, kuris važiuotų į kitą valstybę ir neatsiskaitytų, ką jis daro?” - klausė Vyriausybės vadovas. Pasak A.Butkevičiaus,

Pusvalandį tetrukęs susitikimas nuvylė abi dialogą mėginusias užmegzti šalis. Opozicijos kritikuojamos Vyriausybės vadovas A.Butkevičius diskusiją pavadino nekonstruktyvia. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka “Versli Lietuva” iki šiol nėra pateikusi pirmojo metų ketvirčio veiklos ataskaitos. Be to, stigo Ūkio ministerijos ir “Verslios Lietuvos” komandinio darbo. Vyriausybės vadovas teigė su P.Lukausku kalbėjęs apie jo veiklą už agentūros ribų ir pranešęs, kad jo darbą pirmiausia vertins ūkio ministrė. “Pasakiau: jeigu ūkio ministrei tiks šis variantas ir jūs atsiskaitysite, kokie yra nuveikti darbai, kokią naudą Lietuva mato iš to ir kokie pasiekiami rezultatai, tada rasime sutarimą”, - pasakojo premjeras. Jis paneigė, kad P.Lukausko darbo sutartyje buvo numatyta, kad šis dešimt savaičių per metus gali neatvykti į darbą. A.Butkevičiaus duomenimis, “Verslios Lietuvos” vadovas pernai darbe nepasirodė 68 darbo dienas. “Šiuo metu Vyriausybei vadovau-

ja ne konservatoriai ir liberalai. Mes sprendimus priiminėsime patys ir, jei reikės, visuomenei paaiškinsime argumentus, kodėl tuos sprendimus priimame”, - patikino Vyriausybės vadovas.

Ministre pasitiki Opozicija dar kartą nepraleido progos per dantį patraukti B.Vėsaitės ir jos veiklos. Premjero klausta, ar šis netapo ministrės įkaitu, ar iš tiesų vengiama ją įtraukti į užsienį vykstančių delegacijų sudėtį ir kur Ūkio ministerijos vadovę ketinama “paslėpti” nuo investuotojų per pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmetį. A.Butkevičius patikino visiškai pasitikįs ir remiąs B.Vėsaitę. Pasak jo, pagrindinis dar-

Sveikatos apsaugos ministrui premjeras pažadėjo perduoti 30 tūkst. pacientų organizacijų, nepatenkintų V.P Andriukaičio subrandintomis idėjomis, surinktų parašų. Juos A.Butkevičiui įteikė liberalai.

Vežimas stringa Iš karto po susitikimo LSDP informacinis centras išplatino pranešimą ir konstatavo, kad opozicija nesugebėjo premjerui suformuluoti “nė vie-

no konstruktyvaus klausimo, juo labiau pasiūlymo”. “Premjeras A.Butkevičius, atšaukęs nemažai svarbių darbinių klausimų, atvyko į susitikimą nusiteikęs konstruktyviam pokalbiui, tačiau vietoj to buvo priverstas klausytis keistoko humoro, juoko pliūpsnių ir pašaipų Vyriausybės atžvilgiu”, - teigiama pranešime. Pasak TS-LKD lyderio, Vyriausybės darbo pusmetis aiškiai parodė, kad “valstybės vežimas stringa”. “Išgirtų darbo grupių” išvados dedamos į stalčių, mokesčiai į biudžetą nesurenkami, didėja nedarbas. Vienintelis dalykas, anot A.Kubiliaus, “grupinius ir asmeninius interesus atspindintys veiksmai”, kai gerai dirbantys jauni profesionalai išmetami iš darbo. “Manyčiau, kad premjerui, Vyriausybei ir Lietuvai tikrai būtų geriau, jei kelių ministrų darbą premjeras sugebėtų pakeisti”, - žiniasklaidai sakė opozicijos lyderis. E.Masiulis tikino, kad interpeliacija ministrams nėra opozicijos tikslas. “Mes tikrai norime, kad jie dirbtų. Tačiau kai ministrai piktybiškai vengia kontaktų, neina į diskusiją su visuomene ir bando įgyvendinti savo fantazijas, kito kelio nelieka”, - sakė liberalas.

•

Viešojoje erdvėje (internetinis portalas „Komentarai.lt“, laikraštis „Karštas komentaras“, televizijos kanalas TV3) skleidžiamos vienos garbingos (?) ponios sapnais grindžiamos prieš valstybę bei jos aukščiausius pareigūnus nukreiptos sąmokslo teorijos, jose vienu iš dalyvių įvardijamas mistinis eksprokuroras Romualdas Žadikis, Žadeikis ir panašiai. Kaip nebūtų keista, susilaukiau paklausimų, taip pat ir gana susirūpinusių, ar minėtas susapnuotas asmuo nesu aš. Atsakau: ne aš. Buvęs Lietuvos prokuratūros darbuotojas Romualdas Žadeika V-2784

2013 05 22

Dienos temos

Kauno gydytojų vaikams - privilegijos konkursai bus rengiami stojantiesiems į visas mokyklos klases”, - tvirtino direktorius. Jis neslėpė, kad LSMU darbuotojų vaikai per stojamuosius egzaminus bus skatinami papildomais balais, bet patikino, kad “procentine išraiška tai didelės reikšmės neturės”.

KRISTINA KUČINSKAITĖ k.kučinskaite@lzinios.lt

Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) steigiamą vidurinę mokyklą stojantys universiteto darbuotojų vaikai bus skatinami papildomais balais.

Privilegijos - klaida Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė vakar LŽ sakė buvusi labai nustebinta LSMU iniciatyva, kad tam tikros profesijos atstovų ir net tam tikro regiono vaikams teikiama pirmenybė. “Ką čia bepaslėpsi, akivaizdu, kad net penktokai, pavyzdžiui, LSMU Kauno klinikų gydytojų vaikai, jausis pranašesni už kitus”, - piktinosi D.Mikutienė. Seimo narės žodžiais, diskriminacijos elementas negali būti sveikintinas, jis devalvuoja net ir gerą idėją. Seimo narės manymu, elitinės gydytojų rengimo įstaigos įvaizdis visuomenėje taip pat neturėtų būti toleruojamas. “O jeigu į mokyklą bandys stoti Vilniaus Santariškių klinikų gydytojų vaikai? Net ir turėdami tokius pačius pažymius jie visada turės mažiau pranašumų, palyginti su tais, kurių tėvai dirba Kauno klinikose”, - sakė politikė.

Patalpas suteikė merija Naujoji mokykla įsikurs Vilijampolėje, Veršvų vidurinei mokyklai priklausiusiame padalinyje. Apie 700 kvadratinių metrų ploto patalpos, anksčiau priklausiusios Kauno miesto savivaldybei, jau perduotos naujai ugdymo įstaigai. Pasibaigus šiems mokslo metams, VšĮ LSMU vidurinė mokykla turėtų perimti likusią 3300 kvadratinių metrų pastato dalį ir ten pradėti remontą. LSMU prorektorius studijoms Renaldas Jurkevičius LŽ sakė, kad idėja prie universiteto steigti mokyklą puoselėta ilgą laiką. Iš pradžių mėginta ją įkurti veikiančioje Kauno ugdymo įstaigoje, bet tam būtų reikėję ne tik pakeisti juridinį mokyklos statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, bet ir gauti visų moksleivių tėvų sutikimą. “Kelerius metus idėja merdėjo, todėl nusprendėme nebelaukti ir kurti naują įstaigą”, pažymėjo R.Jurkevičius. Jo teigimu, patalpas greta LSMU Veterinarijos akademijos sutiko perleisti Kauno miesto savivaldybė. Mokyklos direktoriumi tapo Arūnas Bučnys, kuris iki tol ėjo Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos vadovo pareigas. Paklaustas, kodėl universitetas nusprendė kurti vidurinę mokyklą, R.Jurkevičius išvardijo net kelias priežastis. Pasak jo, pirmiausia norėta suteikti daugiau komforto LSMU darbuotojams, auginantiems vaikus. Esą dirbdami atsakingą darbą jie būtų tikri, kad vaikai tinkamai mokomi ir yra patikimose rankose. LSMU, pasak pašnekovo, pasekė kitų dviejų aukštųjų mokyklų - Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Vytauto Didžiojo universiteto - pa-

Šiame pastate įsikurs elitinė mokykla kai kurių Kauno medikų vaikams. Erlendo Bartulio ir Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Pasak R.Jurkevičiaus, pirmiausia norėta suteikti daugiau komforto LSMU darbuotojams, auginantiems vaikus. A.Bučnys pripažino, kad LSMU darbuotojų vaikai tikrai turės pranašumų, nors, jo žodžiais, ir menkų.

B.Burgis įsitikinęs, kad LSMU daro didžiulę klaidą.

D.Mikutienės pabrėžė, kad diskriminacijos elementas negali būti sveikintinas.

vyzdžiu. “Norėjome kokybiškos mokyklos. Tokios, kurią baigus būtų lengviau įstoti į bet kurią šalies aukštojo mokslo įstaigą”, - pabrėžė R.Jurkevičius.

liktokų - 1,5 tūkst. litų per metus. Lėšas numatyta skirti ugdomajai veiklai. “Mokykla turi rengti visapusiškai išsilavinusį žmogų, o ugdymo procese sieksime labai geros kokybės”, - sakė R.Jurkevičius. Pasak mokyklos direktoriaus A.Bučnio, įstoti į LSMU nelengva, tam reikia puikiais pažymiais baigti vidurinę mokyklą. “Mūsų kuriamoje ugdymo įstaigoje moksleiviams bus sudaryta galimybė be korepetitorių pagalbos puikiai pasirengti valstybiniams egzaminams”, - žadėjo jis. Anot A.Bučnio, ateityje šią mokyklą galės lankyti ne tik Kauno, bet ir vi-

sos šalies vaikai. Direktorius pabrėžė, kad nemažai mokinių tęs mokslus LSMU ir LSMU Veterinarijos akademijoje, nors tai esą nebus vien būsimų šios aukštosios mokyklos studentų kalvė. Anot jo, vos paskelbus apie mokyklos atidarymą keli šimtai tėvų panoro leisti atžalas į naująją įstaigą ir suskubo pildyti anketas. Penktokai, kurių planuojama priimti iki 100, privalės išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą. Vyresnieji bus atrenkami pagal konkursinę eilę, atsižvelgiant į pažymių vidurkį. “Priimsime tik gerai, labai gerai ir puikiai besimokančius vaikus. Ateityje

Iš dalies mokama Nuo rugsėjo 1-osios LSMU vidurinę mokyklą turėtų pradėti lankyti apie 500 vaikų, kol kas nuo penktokų iki vienuoliktokų. Po metų planuojama komplektuoti ir dvyliktas klases. Nevalstybinė ugdymo įstaiga bus išlaikoma iš moksleivių krepšelio lėšų ir tėvų įmokų. 5-10 klasių moksleivių tėvai mokės po 1 tūkst. litų, vienuo-

KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis LŽ sakė, kad metodika greta aukštosios mokyklos turėti vidurinį išsilavinimą suteikiančią ugdymo įstaigą tikrai pasiteisino. Jis prisiminė, kad pirmaisiais dabar jau 24 metus veikiančios gimnazijos metais abiturientams, panorusiems tapti KTU studentais, būdavo pridedama papildomų balų. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad to nereikia, nes gimnazistai savo žiniomis ir taip būdavo pranašesni už bendraamžius. “Tačiau stojantiesiems į gimnaziją jokių privilegijų tikrai nedalijome. Visi vaikai konkuruoja vienodomis teisėmis. Manau, LSMU imdamasis kitokios taktikos - išskirdamas konkrečią stojančiųjų į mokyklą grupę - daro didžiulę klaidą”, - sakė B.Burgis.

•

Kurie medikai bijo politikos? VAIVA SKIRMANTAITĖ

Kai vienas žmogus daug metų vadovauja tai pačiai organizacijai, nėra savaime blogai. Jeigu tas žmogus iniciatyvus, kūrybingas, profesionalus ir puikus vadovas, tai tampa vienu iš organizacijos sėkmės garantų. O kas, jei yra priešingai? Jei daugybę metų aukštą postą vadovas išlaiko tik remdamasis griežtos rankos politika, administracinėmis manipuliacijomis bei personalo šantažu? Vadovui yra labai svarbu pasitikrinti savo komandos pasitikėjimą juo, išsiaiškinti, ar jo ir kolektyvo vizijos sutampa. Gydymo įstaigų vadovų rotacija suteiks galimybę vadovui pasitikrinti, o kolektyvui išsakyti savo idėjas, pritarimą ar kritiką. Tai naujos galimybės gydymo įstaigai, jos personalui ir visai sveikatos sistemai. Rotacija neužkirs kelio geram vadovui išlikti savo pozicijoje, nes naujasis įstatymas nenumato kadencijų apribojimo.

Norint viešąją sveikatos sistemą tobulinti, gerinti paslaugų kokybę, būtina didinti sveikatos paslaugų prieinamumą visiems piliečiams bei priežiūros skaidrumą. Vadovų rotacija ir yra vienas iš būdų tą skaidrumą užtikrinti. Šiai sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio idėjai pritaria ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

menė, kuri jau ir dabar išreiškė didelį susidomėjimą. Toks ir buvo tikslas: skaidri, atvira ir suprantama nacionalinė sveikatos apsaugos sistema. Įdomiausia, kad labiausiai prieš politikos įsikišimą į karaliukų valdas pasisako tie, kurie sėdi postuose jau nuo neatmenamų laikų, pavyzdžiui, E.Baltakis, vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės ligoninei nuo 1975-

Vadovų rotacija yra vienas iš būdų užtikrinti skaidrumą. Vadovų rotacijos konkursai vyks pagal griežtai reglamentuotus atrankos kriterijus, kurių pagrindiniai kompetencija tiek patirties, tiek ateities planų požiūriu. Atrankas vykdys komisijos, kurios turės viską protokoluoti ir atsiskaityti viešai. Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis pasidžiaugė, kad vyriausiųjų gydytojų atrankos procesą galės stebėti visuo-

ųjų. Pavyzdys verčiantis susimąstyti? Ar iš tiesų norima daugiau rožių įsegti į vadovų atlapus? Atsakymas ne. O jeigu taip atsitiks, kad po viešų konkursų kai kuriose įstaigose bus atrinktas partijai priklausantis vadovas, tai būtų tik natūralaus proceso rezultatas. Partinė priklausomybė - asmeninis reikalas, kuris nei suteikia pranašumų, nei yra kliūtis. Bandymas

V.Andriukaičio teigimu, vyriausiųjų gydytojų atrankos procesą galės stebėti visuomenė. / LSDP nuotrauka dirbtinai to išvengti būtų kompetentingų kandidatų diskriminacija. Tarp medikų yra daug aktyvių visuomenininkų ir socialdemokratų, nes tiek Hipokrato priesaikos, tiek socialdemokratijos esmė - gerbti žmogų ir jam padėti.

Vyriausiųjų gydytojų rotacijos sistema yra pirmas realus žingsnis skaidrumo link, atversiantis geresnį paslaugų prieinamumą pacientams ir darbingo pasitikėjimo atmosferą medicinos įstaigų personalui. V-2222

2013 05 22

Lietuva ir Europa

Trumpai NORI PRIGRIEBTI SUKČIUS Dėl nesumokėtų mokesčių Europos Sąjunga (ES) per metus praranda 1 trln. eurų - septynis kartus daugiau nei visas ES biudžetas. Mokesčių vengimas yra didelė problema Europoje, ypač kai kuriose šalyse, kur mokesčių nemokėjimą galima laikyti netgi vietinės kultūros dalimi. Daugelio šalių piliečiams išgyvenant didžiausią ekonomikos krizę politikų slaptos sąskaitos Šveicarijos bankuose sukėlė ypač didelį pasipiktinimą. Tokie atvejai atskleisti Graikijoje ir Prancūzijoje. Prieš ES viršūnių susitikimą dėl vengimo mokėti mokesčius Europos Parlamentas (EP) pradėjo debatus, kaip tam užkirsti kelią. Parlamentarai sieks sudaryti vadinamųjų mokesčių rojų visoje Europoje juodąjį sąrašą, o Šveicarijai darys spaudimą atsisakyti ypatingo slaptumo bankų sektoriuje. Debatų išvakarėse Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas paragino britų užjūrio teritorijas, kuriose ypač maži mokesčiai, “apsikuopti savo namus” ir pasirašyti tarptautines mokesčių sutartis. Tikimasi, kad Jungtinė Karalystė pasisakys už griežtesnes mokestines priemones ir per Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimą birželį. Apžvalgininkai akcentuoja, kad pinigų stokojančios Europos vyriausybės negali sau leisti nė cento prarasti iš nesurenkamų mokesčių, ką jau ir kalbėti apie 1 trln. eurų, kasmet dingstančių teritorijose, kurios vadinamos mokesčių rojais. Parlamentarai nori, kad būtų sudarytas tokių teritorijų juodasis sąrašas ir imta taikyti dar visa virtinė priemonių, tokių kaip automatiškas apsikeitimas tarpbankine informacija, teisiniai pokyčiai, kurie leistų patraukti atsakomybėn mokesčių nemokėtojus ir atgauti prarastas pajamas. Šiandien šios problemos aptariamos tam skirtame ES viršūnių susitikime. Praėjusią savaitę ES finansų ministrai sutarė pradėti derybas su Šveicarija, kuri nėra ES narė, ir su Lichtenšteinu, Monaku, Andora bei San Marinu dėl taisyklių pakeitimo, kad informacija apie bankų sąskaitas taptų prieinama.

POPIEŽIUS NE EGZORCISTAS Remdamasis vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip popiežius Pranciškus palaimina invalido vežimėlyje sėdintį berniuką, Italijos religinis televizijos kanalas “TV 2000” pranešė, kad pontifikas atliko egzorcizmo apeigas. Vatikano televizijos nufilmuotame reportaže matyti, kaip pontifikas per Sekminių apeigas trumpam uždeda rankas ant berniuko galvos, matyti, kaip berniukas kelias sekundes dreba. Televizija “TV 2000” cituoja egzorcistus, sakiusius, jog “nėra abejonių, kad popiežius arba sukalbėjo maldą už išvadavimą iš velnio, arba atliko egzorcizmo apeigas”. “Šventasis Tėvas neketino atlikti jokio egzorcizmo. Jis paprasčiausiai norėjo pasimelsti už kenčiantį žmogų. Taip jis dažnai daro, kai jam pristatomi sergantys ir kenčiantys žmonės”, - po šio pranešimo teko aiškinti Vatikano atstovui Federico Lombardi. “TV 2000” ir anksčiau buvo pranešusi, kad egzorcizmo apeigas atliko popiežiaus Pranciškaus pirmtakai Jonas Paulius II bei Benediktas XVI. Penktadienį ši televizija turi parodyti specialią programą, skirtą “popiežiaus kovai su velniu ir jo gundymais”. Egzorcizmas yra senovinė piktųjų dvasių išvarymo iš žmogaus ar kokios nors vietos praktika. Taip daroma keliose religijose, tarp jų - katalikybėje, nors daugelis katalikų egzorcizmą vertina skeptiškai. spiegel.de, Reuters, BBC, AFP, BNS, LŽ

Tikėjimas Europa sparčiai blėsta ES piliečiai apie savo politinius lyderius kalba tik blogai. Italijoje, kuri apklausos metu buvo tik ką atsikračiusi premjero Mario Monti, tik 25 proc. buvo patenkinti tuo, kaip vyriausybė valdo krizę - visais 23 proc. mažiau nei pernai. 96 proc. italų nepatenkinti tuo, kur eina jų šalis, Graikijoje tokių yra 97 proc., Ispanijoje - 94 procentai. Apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nepopuliarumą Europoje jau sklando legendos, bet skaičiai rodo, kad dauguma piliečių penkiose iš aštuonių šalių jos darbą vertina gerai, nors toji parama Ispanijoje yra 24 proc. mažesnė nei prieš metus, Italijoje - 19 proc., o pačioje Vokietijoje sumažėjusi 6 procentais.

ES yra naujas Europos ligonis, o pusę šimtmečio trukusias pastangas sukurti vieningesnę Europą žlugdo euro krizė.

Tik 1 proc. graikų patenkinti tuo, kas vyksta jų šalyje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Per pastaruosius 12 mėnesių žmonių parama Europos Sąjungai (ES) visame žemyne smuko. Maža to, daugelis prarado pasitikėjimą ir savo pačių išrinktais atstovais. Tik Vokietijos gyventojai vis dar palankiai nusiteikę ES atžvilgiu, ir tas skirtumas tarp Vokietijos ir likusios Europos didėja. Nesibaigianti Europos ekonomikos krizė ir bėdos su euru sparčiai ardo europiečių pasitikėjimą ES projektu. Tai rodo naujas tyrimas, kurį atliko Pew tyrimų centras Vašingtone, kovo mėnesį apklausęs 8 tūkst. žmonių aštuoniose

ES valstybėse. Rezultatas kelia nerimą. Vos per vienus metus teigiamai ES vertinančių piliečių sumažėjo nuo 60 proc. 2012 metais iki vos 45 proc. šiemet. Tik Vokietijoje dauguma gyventojų pritaria, kad Briuseliui būtų suteiktos dar didesnės galios siekiant sutramdyti nesibaigiančią krizę. Tyrėjai daro išvadą, kad ES yra naujas Europos ligonis, o pusę šimtmečio trukusias pastangas sukurti vieningesnę Europą žlugdo euro krizė; vieningos Europos projektas užsitraukė nešlovę didelėje Europos dalyje. Ypač didelį rūpestį kelia padėtis Prancūzijoje, kur net 91 proc. žmonių labai prastai vertina savo šalies ekonomiką - 10 proc. daugiau nei 2012 me-

tais. 67 proc. mano, jog prezidentas Francois Hollande’as labai blogai dorojasi su jam patikėtu darbu įveikti krizę. F.Hollande’o įvertinimas yra net 24 proc. blogesnis už jo pirmtako Nicolas Sarkozy. 77 proc. prancūzų įsitikinę, kad Europos integracija tik pablogino šalies ekonominę padėtį. Iš aštuonių ištirtų šalių (Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Graikijos, Lenkijos ir Čekijos) tik Graikijos ir Italijos gyventojai dar niūriau už prancūzus vertina ekonominę integraciją, o tai - papildoma našta Prancūzijos ir Vokietijos tandemui, kuris ilgai ir buvo pagrindinis Europos integracijos stūmoklis.

Tai, kad piliečių požiūrio skirtumai Vokietijoje ir kitose šalyse tik gilėja, taip pat kelia nerimą. Savo šalies ekonomika patenkinti 74 proc. vokiečių ir tik 1 proc. graikų, 3 proc. italų, 4 proc. ispanų ir 9 proc. prancūzų. Vokiečiai daug geriau nei kitos Europos tautos vertina ir savo asmeninius finansus, ir ateitį, ir ES, ir Europos ekonominę integraciją, ir savo išrinktus lyderius. Paprašyti įvertinti kitas ES šalis, šešių šalių respondentai pasakė, kad vokiečiai yra mažiausiai užjaučiantys. Penkios šalys vertina Vokietiją kaip arogantiškiausią šalį. Visai kitaip apie savo kraštą mano patys vokiečiai. Jie laiko Vokietiją patikimiausia, mažiausiai pasipūtusia ir gailiaširdiškiausia valstybe Europoje.

•

Vokiečiai “Euroviziją” pralaimėjo dėlA.Merkel Vokiečiai nusivylę, kad jų atstovė “Eurovizijos” dainų konkurse užėmė tik 21 vietą. Daug kas mano, kad dėl to reikia kaltinti ne dainininkę, o kanclerę Angelą Merkel. “Euroviziją” laimėjusios Danijos atstovės Emmellie de Forest daina konkurse, kurį stebėjo 125 mln. žiūrovų, buvo įvertinta 281 tašku. Dėl to ji ir tapo dainos konkurso nugalėtoja. Tuo metu Vokietijai atstovavusi grupės “Cascada” dainininkė Natalie Horler finale gavo vos 18 taškų, todėl tarp 26 šalių užėmė tik 21 vietą. Taškus jai skyrė Austrija, Izraelis, Ispanija, Albanija ir Šveicarija. “Akivaizdu, kad tai buvo politinis vertinimas. Negaliu tvirtinti, kad tais mums skirtais 18 taškų iš tiesų buvo įvertinta A.Merkel, bet tokia mintis nenorom kirba galvoje. Mes visi turėjome suvokti, kad tuomet scenoje buvo ne tik “Cascada”, bet visa Vokietija”, aiškino Vokietijos televizijos tinklo ARD koordinatorius Thomas Schreiberis. Vokiečiai taip nusivylę dar ir dėl to, kad visa Vokietijos žiniasklaida N.Horler laikė favorite ir tikėjosi pergalės. Taigi šeštadienio vakarą “Eurovizijos” dainų konkursą žiūrėjo daugiau nei 8 mln. žmonių. Jie niekaip negali suprasti, kodėl jų atstovė užėmė tokią prastą vietą. “Tokia vieta nesuprantama. Ar tai reiškia, kad žmonės mūsų nemėgsta? Tokie vertinimai rodo, kad šis požiūris gali būti teisingas”, - sakė ir ARD ekspertas komentatorius Peteris Urbanas.

A.Merkel kaltinama dėl to, kad N.Horler daina nesulaukė deramo įvertinimo. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos Tačiau jis dar turi ir kitą prasto Vokietijos vertinimo paaiškinimą. “Netrukus vyks Čempionų lygos finalas, kuriame žais dvi Vokietijos komandos. Gal kitos šalys už mus nebalsavo todėl, jog nenori, kad Vokietija laimėtų ir “Euroviziją”, - svarstė P.Urbanas. Tokie “Eurovizijos” vertinimai tik patvirtina, kad nors iš šio konkurso mėgstama pasišaipyti, kiekviena šalis labai trokšta, kad pergalę švęstų jos ats-

tovas, o taip neatsitikus randa įvairių paaiškinimų, net politinių. A.Merkel yra populiari Vokietijoje dėl jos užimamos tvirtos pozicijos sprendžiant euro zonos problemas. Bet ja piktinamasi kitose Europos šalyse, ypač krizės apimtoje pietinėje žemyno dalyje. Pirmiausia dėl to, kad kanclerė reikalauja, jog prasiskolinusių valstybių vyriausybės laikytųsi skausmingo taupymo plano. Būtent jos balsas lėmė, kad

gelbėjimo paketai Graikijai, Ispanijai, Portugalijai ir Italijai buvo skirti tik joms įsipareigojus smarkai sumažinti išlaidas. Kai praėjusią savaitę A.Merkel buvo nuvykusi į Romą, kur susitiko ir su naujuoju popiežiumi Pranciškumi, Italijos sostinės gatvėse žmonės ją pasitiko plakatais, kuriuose kanclerė pavaizduota su nacių uniforma. Tokių plakatų dar nepasirodė Ispanijoje, be to, ispanai Vokietijos dainininkei skyrė taškų.

•

2013 05 22

Pasaulis

Oklahoma po tornado kaip po karo Jungtinėse Amerikos Valstijose per Oklahomos miesto pakraštyje esantį Mūrą nuūždamas tornadas smogė iš peties. Jis nusinešė mažiausiai 24 gyvybes, savo kelyje sugriovė daugybę namų, vartė automobilius, po griuvėsiais paliko dešimtis moksleivių. Tornado plotis siekė net tris kilometrus, o jo greitis buvo kaip “Formulės-1” bolido (320 kilometrų per valandą). Tarp žuvusiųjų - daug vaikų. Regiono ligoninėse pagalba teikiama 230 žmonių, tarp kurių yra mažiausiai 45 vaikai. Kai kurių sužeistųjų būklė kritiška.

Siaubė Mūrą Galingas viesulas labiausiai nusiaubė Oklahomos miesto Mūro priemiestį. Jame griuvėsiais virto ištisi kvartalai, buvo sumaigyti lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai. Nacionalinė meteorologijos tarnyba apskaičiavo, kad viesulo skersmuo buvo 0,8 km ir kad pagal penkių stiprumo kategorijų skalę jis buvo ketvirtos kategorijos. Mūrą niokojantį tornadą pavyko nufilmuoti. Kadruose matyti tamsus, daugiau kaip pusvalandį lėtai judantis stulpas, gatvėse barstantis nulaužtas medžių šakas, pastatų izoliacines medžiagas, stiklo šukes. Tornadas Mūrą pavertė karo zona. Jis nutraukė elektros tiekimo linijas ir paliko atvirus dujų vamzdžius, vienoje vietoje griuvėsiuose kilo gaisras. Jo gesinti išskubėjo ugniagesių komanda. Tornado siautėjimas sukėlė paniką Mūro gyventojams. Viesului praūžus, Tiffany Thronesberry pasakojo, kad sulaukė išsigandusios motinos Barbaros Jarrell skambučio. “Man ji paskambinusi klykė: “Padėk, padėk! Negaliu kvėpuoti! Ant manęs užvirto mano namas!” - pasakojo T.Thronesberry. Amerikietė nuskubėjo į motinos namus, gelbėtojai ją jau buvo ištraukę. Motina patyrė įpjovimų ir sumušimų.

Taip atrodė Mūras praūžusi tornadui.

Sugriovė mokyklą Tornadas visiškai suniokojo Mūre esančią Plazos Tauerso pradinę mokyklą: audra nunešė jos stogą, išvartė sienas, žaidimų aikštelę pavertė sumaitoto plastiko ir metalo mase. Gelbėtojai ilgai rausėsi po mokyklos griuvėsius. Iš jų buvo ištraukti keli gyvi vaikai. Išgelbėtus vaikus gelbėtojai, perduodami iš rankų į rankas, perkėlė į pagalbos centrą automobilių stovėjimo aikštelėje. “Savo vaikų ieškančių tėvų širdys sudaužytos”, - sakė Oklahomos gubernatorė Mary Fallin. Pradinės mokyklos kaimynystėje gyvenantis Jamesas Rushingas, išgirdęs pranešimus apie besiartinantį viesulą, nubėgo į mokyklą, kurią lankė jo penkerių metų globotinis Aidenas. J.Rushingas manė, kad ten jausis saugiau. “Kai nusigavau į mokyklą, ši pradėjo byrėti, - sakė jis. - Jaučiausi baisiai išsigandęs. Meldžiau Dievo, kad tornadas greičiau nuslinktų ir nepražudytų vaikų.” Vienas šeštos klasės moksleivis Brady pasakojo, kad jį su kitais vaikais mokytojai nuvedė į tualetą, bet vėliau visi buvo greitai evakuoti, nes buvo pranešta apie dujų nuotėkį. “Mokytojai mums liepė eiti į tualetą. Jie pasakė, kad ten saugiai galėsime išgyventi tornadą. Tačiau tualete ilgai neužsibuvome ir turėjome palikti mokyklą”, - dalijosi atsiminimais Brandy.

Šią mergaitę pavyko išgelbėti iš Plaza Tauerso pradinės mokyklos griuvėsių.

Viesulą išgyvenusiųjų košmaras Amerikiečiai, kurie išgyveno Mūrą nusiaubusį didžiulį viesulą, sakė, kad tornadas juos paliko visiškai be nieko - jie neteko mylimų gyvūnų ir namų. Jis sunaikino pastatus, tačiau gyventojams pavyko išsaugoti svarbiausią turtą - artimus žmones. Elizabeth, moteris įdrėkstu veidu, pasakojo, kaip kelyje lėkė dideliu greičiu, kad pasiektų namus ir išgelbėtų savo šunį Ginger. Namie ji su šunimi įšoko į vonią ir nuo viesulo daužomų langų šukių gynėsi pagalvėmis. Viesulas viską pakėlė, o paskui ji prisimena tik tai, kaip atėjo prie savo namo griuvėsių. “Negaliu patikėti, kad išgyvenome šį baisų tornadą”, sakė ji, už pavadėlio laikydama nenukentėjusį šunį. Arklidžių darbininkas Lando Hyde’as taip pat pirmiausia pagalvojo apie savo gyvulius ir skubėjo išleisti kelių žirgų, o paskui puolė slėptis į arklides. Viesulas išvertė gardus ir ant jų nusviedė pikapą. “Buvo tiesiog nepakeliamas triukšmas, galėjai matyti visur skraidančius daiktus”, - sakė jis. “Kai grįžau namo, pamačiau, kad iš mano

Tornadas Mūrą pavertė karo zona. Jis nutraukė elektros tiekimo linijas, paliko atvirus dujų vamzdžius, vartė automobilius, griovė namus. namo nieko neliko, - pasakojo viena moteris. - Fasadas vis dar stovi, bet galo nebėra. Tiesą sakant, liko nepaliesta tik mano vonia. Praradome namą. Praradome viską.” Steve’as Wilkersonas taip pat prarado namus, bet sakė, jog džiaugiasi, kad jo šeima liko gyva. “Vėl susitvarkysiu ... Norėčiau verkti, bet reikia būti stipriam ir gyventi toliau”, - sakė jis.

Viesulų miestas JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė Oklahomą didelės nelaimės zona ir nurodė skirti federali-

Tornadas pavertė Mūrą griuvėsių krūva. / Reuters/Scanpix nuotraukos nę pagalbą tornado nuniokotų vietovių atstatymo darbams. Mūrui bei kitiems nuo viesulo nukentėjusiems Oklahomos valstijos miestams bus skirta lėšų laikinoms pastogėms statyti, namams remontuoti, neapdrausto turto nuostoliams kompensuoti ir sugriautiems pastatams atstatyti. B.Obama taip pat paskambino telefonu Oklahomos gubernatorei M.Fallin ir pareiškė jai užuojautą dėl tornado aukų. Oklahomoje užaugęs kantri muzikos dainininkas Toby Keithas socialiniame tinkle “Twitter”

rašė: “Gimtajam miestui buvo smogta be galo daug kartų. Pakilk ir šįkart, Mūre.” Viesulas Mūrą buvo nusiaubęs ir 1999 metais. Tada tornado greitis buvo didžiausias iš kada nors registruotų Žemės paviršiuje. Jis siekė net 486 kilometrus per valandą. Oklahoma viesulų patyrė daugiau nei bet kuris kitas Jungtinių Valstijų miestas. Ji yra JAV vidurio vakarų regione, vadinamame Viesulų alėja.

•

Reuters, AFP, AP, BNS, LŽ

2013 05 22

Pasaulis

Izraelis gali įsitraukti į karą

Kalėjime B.Madoffą kankina nemiga PALMYRA KRUPENKAITĖ palmyra@lzinios.lt

Už sukčiavimą bausmę atliekantis vienas didžiausių pasaulio finansinių aferistų Bernardas L.Madoffas nėra pamirštas. Amerikiečius domina, kaip kalėjime savo dienas leidžia garsiausias šio amžiaus kalinys.

Izraelio kariuomenė jau rengiasi karui, nes padėtis Golano aukštumose nepaprastai įtempta. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Džipo apšaudymas Golano aukštumose gali lemti, kad į Sirijoje vykstantį pilietinį karą gali būti išprovokuotas įsitraukti Izraelis. Vakar Sirijos kariškiai, galima sakyti, sunaikino Izraelio karinį džipą teigdami, kad jis “įsibrovė” į Sirijos kontroliuojamą teritoriją Golano aukštumose ir važiavo sukilėlių pozicijų link. Izraelis neliko skolingas. Iš jo teritorijos buvo paleistos dvi raketos į Sirijos armijos užimtas pozicijas, tačiau žydai teigia, kad niekas dėl to nenukentėjo.

Po šio incidento tarp abiejų valstybių prasidėjo smarkus žodžių karas, kuris gali peraugti ir į tikrą. Sirija Izraelio veiksmus apibūdino kaip “atvirai agresyvią akciją, liudijančią, kad sionistinė valstybė yra įsitraukusi į įvykius Sirijoje ir bando veikti koordinuotai su teroristų grupuotėmis”. Tuo tarpu Izraelis aiškina, kad buvo apšaudytas jų “kariuomenės džipas, patruliuojantis palei sieną Izraelio pusėje”. Nors mašinai padaryta didelė žala, joje tuomet buvę kariai nenukentėjo. Tačiau į savo karių ap-

šaudymą Izraelis taip pat nutarė atsakyti ugnimi. Abi šalys yra taip įsiaudrinusios, kad įtampa kyla kiekvieną valandą. Sirijos informacijos agentūra SANA pranešė, kad jos armija pastebėjo “džipą, prigrūstą šnipinėjimo įrangos”, todėl jis ir “buvo užgrobtas šalia Libano sienos”, kur šiuo metu Sirijos kariuomenė vykdo didžiulę operaciją prieš sukilėlius. Sirija įvertino džipo pasirodymą savo kontroliuojamoje teritorijoje kaip faktą, “liudijantį Izraelio dalyvavimą Kataro ir Turkijos agresijoje prieš Siriją”.

•

Mirė “The Doors” virtuozas Muzikos pasaulis išgyvena skaudžią netektį. Eidamas 74-uosius metus, anapilin iškeliavo garsios XX amžiaus septintojo dešimtmečio grupės “The Doors” klavišininkas Ray Manzarekas. R.Manzareko gyvybė užgeso Vokietijos miesto Rozenheimo klinikoje. “The Doors” klavišininkas ilgus metus kovojo su tulžies latakų vėžiu, tačiau liga jį įveikė. Mirties valandą klinikos palatoje šalia R.Manzareko lovos budėjo žmona ir jo broliai. “The Doors” pasaulinę šlovę pasiekė XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Ji sukūrė dainas “The End”, “Break on Through to the Other Side” ir “Hello I Love You”, kurios tapo pasauliniais hitais. “The Doors” pardavė daugiau kaip 100 mln. albumų visame pasaulyje, o R.Manzarekas tapo vienas geriausių pasaulio klavišininkų. Pastaraisiais gyvenimo dešimtmečiais R.Manzarekas grojo kitose grupėse. 1998 metais jis parašė autobiografiją “Uždek manyje ugnį: mano gyvenimas su “The Doors”, kuri netrukus tapo bestseleriu. Grupės būgnininkas Johnas Densmore’as įvertino R.Manzareko gyvenimo nuopelnus ir sakė, kad “visi klavišiniai instrumentai pasaulyje pakluso R.Manzarekui”. “Jis buvo tikras šių instrumentų virtuozas. Tik nedaugelis muzikantų jam galėjo prilygti”, - teigė J.Densmore’as. “The Doors” gitaristas Robbie Kriegeris jautėsi labai susikrimtęs ir apgailestavo, kad jo bičiulis iškelia-

B.Madoffas laikomas federaliniame Batnerio pataisos komplekse. Dabar jis - nebe garsus verslininkas, didžiausios pasaulio istorijoje finansų piramidės kūrėjas, o viso labo kalinys Nr. 61727-054. Šiuos metu jis nedisponuoja milijardais, per mėnesį turi išsiversti su 40 dolerių, kuriuos gauna už darbą kalėjime - 75 metų kaliniui patikėta rūpintis kompiuterių ir telefonų aparatų švara. Todėl kai “CNN Money” žurnalistai sumanė su juo pasikalbėti, jiems teko patiems sumokėti ir už pokalbį telefonu. B.Madoffas žurnalistams papasakojo, kad jis leidžia dienas dirbdamas tik po kelias valandas per dieną, todėl turi pakankamai laiko galvoti apie tai, kas jį sužlugdė. Nors šis verslininkas neteko 7 mln. dolerių kainuojančio prabangaus būsto Manhatane, nekilnojamojo turto Niujorke, Floridoje ir Prancūzijoje, taip pat jachtos “The Bull”, finansininkas sukčius labiausiai kremtasi dėl to, kad jam nepavyko apsaugoti savo šeimos, nors jis tikrai stengėsi tai padaryti. Aferistą tiesiog palaužė jo vyriausio sūnaus Marko savižudybė. Jaunasis Madoffas pasikorė 2010-aisiais, tą dieną, kai prieš dvejus metus buvo suimtas jo tėvas. Iš pradžių Markas byloje figūravo kaip liudytojas, o ne kaip bendrininkas, o vėliau jam buvo pateikti kaltinimai neteisėtai įsigijus 66 mln. dolerių vertės nekilnojamojo turto Niujorke ir Konektikute. “Tik aš vienas atsakingas už sūnaus mirtį, ir dėl to man nepaprastai sunku, tenka su šia mintimi gyventi. Mane graužia sąžinė, nes suteikiau skausmo visiems - savo šeimai ir nukentėjusiųjų šeimoms”, - sakė B.Madoffas jį kalbinantiems žurnalistams. Jis prisipažino, kad sunkios mintys jam neleidžia užmigti. Šiuo metu kalėjime yra ir jaunesnysis Marko brolis Peteris, kuris nuteistas 10 metų kalėti. Peteris vadovavo vidaus kontrolės skyriui vienoje ir Markui priklausiusių bendrovių. Jis pripažino savo kaltę ir neneigė, kad prisidėjo prie finansinių machinacijų. Šiuo metu Peteris kali Pietų Karolinoje.

B.Madoffo žmona Ruth dar praėjusių metų vasarą pranešė, kad vyro nebepalaikys. Ji aiškino, kad buvo priversta tai padaryti, nes jos jaunesnysis sūnus Andrew pareiškė, kad nesimatys su motina tol, kol ji nenustos lankyti tėvo kalėjime. Ruth pasidavė ir nutraukė santykius su kalinčiu vyru. Tačiau tuo metu Jungtinių Valstijų žiniasklaida rašė, jog Ruth nusprendė palikti vyrą ne dėl jo milijardinių machinacijų, o paaiškėjus, kad B.Madoffas daug metų turėjo meilužę, kuri dirbo žydų labdaros organizacijos “Hadassa” finansų direktore. Ši organizacija taip pat tapo B.Madoffo aferų auka. Kalėjime garsiausias šio amžiaus sukčius dažnai bendrauja su psichiatru, o tie pokalbiai neretai baigiasi ašaromis. B.Madoffas jau ne kartą skundėsi norėjusiems su juo pasikalbėti žurnalistams, kad nesupranta, kodėl amerikiečiai jį laiko monstru. Kalėjime B.Madoffas bausmę atlieka už machinacijas su vertybiniais popieriais, pinigų plovimą, sukčiavimą ir melagingus parodymus. Už tai jis buvo nuteistas 150 metų kalėti.

B.Madoffas jau ne kartą skundėsi, kad nesupranta, kodėl amerikiečiai jį laiko monstru. 2009 metais vykusiame teisme buvęs garsus finansininkas prisipažino kaltas dėl to, kad 20 metų apgaudinėjo investuotojus ir tikrintojus. Jo investicijų bendrovė “Barnard L. Madoff Investment Securities” iš tiesų nevykdė jokių sandorių, tik pervesdavo pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, o klientams pareikalavus pervesdavo jiems “uždirbtą pelną”. Kad galėtų tai daryti, B.Madoffas buvo investavęs milijardus dolerių į valstybės vertybinius popierius, taip pelnydavo 2 proc. metinių palūkanų, o savo klientams pranešdavo, kad jų investuoti pinigai per metus uždirba 15 procentų. Paaiškėjus, jog visa tai tik milžiniško masto afera, nustatyta, kad tarp B.Madoffo investuotojų buvo ir daug turtingų garsių amerikiečių, buvo apgautos ir didžiosios korporacijos, daugybė nekomercinių organizacijų. Bendras nuostolis, patirtas dėl B.Madoffo aferų, sudarė net 17,5 mlrd. dolerių.

•

R.Manzarekas tapo vienas geriausių pasaulio klavišininkų. bostonherald.com nuotrauka

vo anapilin. “Liūdžiu dėl R.Manzareko mirties, tačiau džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikė galimybę kartu su juo groti. Ray užėmė svarbią vietą mano gyvenime, ir aš jo labai pasiilgsiu”, - sakė R.Kriegeris. “The Doors” vadybininkas Billas Siddonsas taip pat apgailestavo dėl R.Manzareko mirties ir teigė, kad tai “milžiniškas nuostolis muzikos pasauliui”. “R.Manzarekas sutiko Jimą Morrisoną ir suprato, kad jie kartu gali daug ką nuveikti. Ir jie nuveikė milžinišką darbą. “The Doors” įnešę svarų indėlį į pasaulio muzikos kultūrą. Jie tapo muzikos elito dalimi”, - sakė B.Siddonsas. “The Doors” ketvertukas, kurį sudarė būgnininkas J.Densmore’as, gitaristas R.Kriegeris, klavišininkas R.Manzarekas ir vokalistas J.Morri-

sonas, per šešerius metus išleido šešis albumus. Paryžiuje dėl širdies nepakankamumo mirus J.Morrisonui, R.Manzarekas perėmė vokalisto pareigas. Tačiau visada klavišininkas sakydavo, kad jam didžiausią malonumą teikia ne dainavimas, bet grojimas. R.Manzarekas buvo lenkų kilmės amerikietis. Jis gimė ir užaugo pietinėje Čikagoje. Baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti kinematografiją Kalifornijos universitete Los Andžele. Ten jis sutiko J.Morrisoną. Būdamas vaikas R.Manzarekas lankė klasikinio pianino pamokas, kurios padėjo jo vėlesnei kūrybai. “The Doors” stilius rokenrolo sintezė su džiazo, klasikos ir flamenko gitaros elementais”, - sakė R.Manzarekas.

•

Reuters, SANA, BBC, LŽ

B.Madoffas kalėjime bus iki mirties - toks nuosprendis už sukčiavimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 05 22

Verslas

Doleris laukia lietuviškų prekių KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Pastarųjų poros metų valiutų kursų tendencijos yra palankios Lietuvos eksportuotojams prekiauti su valstybėmis, kuriose svarbus vaidmuo tenka amerikiečių valiutai. Tikėjimo doleriu nepakerta ir didelės stichinės nelaimės JAV. Nuo šių metų vasario 4 dienos, kai JAV doleris kainavo 2,531 lito, ši valiuta pabrango daugiau nei 6 proc., iki 2,6875 lito, o palyginti su 2011 metų birželio pradžia, vakar doleris buvo 14,3 proc. brangesnis.

Prognozės pasitvirtino “JAV doleris brangs, todėl laimės tos Lietuvos įmonės, kurios prekes ir paslaugas eksportuos į dolerio įtakos valstybes, - “Nordea” banko analitikas Žygimantas Mauricas sakė dar kovo viduryje. - Manau, doleris euro atžvilgiu brangs dar keletą metų.” Panašias tendencijas brėžia ir kiti valiutų rinkos ekspertai. Jie gretina euro zonos valstybėse tebesitęsiančią recesiją ir sparčiai atsigaunančią tradiciškai patraukliausių vartotojų JAV ekonomiką. Banko “Finasta” ekonomistės Rūtos Medaiskytės teigimu, paskelbti euro zonos valstybių pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys nuvilia. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos - 0,5 procento. Euro zonoje daugiausia vilčių dedama į Vokietiją, bet ir šios ūkis vos ūgtelėjo, nors ti-

kimasi, kad jai pavyks išvengti recesijos. Esą kelia nerimą trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos Italijos vyriausybės skola, kuri 2012 metais siekė 127 proc. BVP ir pagal šį rodiklį nusileido tik Graikijai.

Doleris kyla Visiškai kitokios nuotaikos Jungtinėse Valstijose. Kaip LŽ teigė UAB “Forex Faktorius” valiutų rinkos analitikas Dainius Šilkaitis, dabartinį dolerio stiprėjimą skatina pirmiausia Federalinio rezervų banko vykdoma pinigų politika. Laukiama, kad ši institucija mažins monetarinį dolerio stimulą - šiek tiek padidins tarpbankines palūkanas arba sumažins obligacijų supirkimo maržą. Tai pagrindinė dabartinio dolerio brangimo priežastis. “Svarbu ir tai, kad JAV ekonomika vėl pradėjo sparčiai augti, - sako analitikas. - Per ilgesnį laiką doleris turėtų stiprėti, juolab kad ganėtinai neigiami lūkesčiai yra išsakomi dėl euro. Prognozuojama, kad artimiausiu metu euro depozitinės palūkanos bus neigiamos, ir tai eurą spaus žemyn.” D.Šilkaičio teigimu, valiutų rinkos žaidėjams ir įmonėms, eksportuojančioms į dolerio įtakos šalis, nederėtų baimintis, kad dolerio kursą krestelės JAV siautęs galingas tornadas, nes tokiems atvejams vyriausybė yra suformavusi specialiai tam skirtą pinigų rezervą. Ž.Maurico nuomone, esama ženklų, rodančių, kad JAV yra nusiteikusios sulėtinti arba ir visiškai sustabdyti pinigų spausdinimą. Tokiu atveju ši pasaulinė valiuta dar labiau sustiprėtų.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ž.Mauricas: “Verslui nederėtų spekuliuoti valiutų kursais, nes valiutų rinkos yra nenuspėjamos.” Metas keisti kryptis Pasak R.Medaiskytės, atsižvelgiant į eksporto struktūrą, galima džiaugtis, kad prekybiniai ryšiai Lietuvą daug glaudžiau sieja su Vokietija nei su Prancūzija ar Italija. Vokietijai ten-

ka 8 proc. visų išvežamų prekių, atitinkamai Prancūzijai ir Italijai vežame 3 ir 2 proc. viso eksporto. “Jei euro zonos šalių būklė ir toliau bus tokia silpna, nenuostabu, kad eksporto struktūra dar labiau pasikeis geriau

gyvuojančiųjų - pavyzdžiui, Baltijos šalių ar Rusijos - naudai”, - prognozuoja ekonomistė. Ž.Mauricas jau anksčiau reiškė nuomonę, kad Lietuvos gamintojams metas aktyviau dairytis dolerio įtakos rinkose. Tai pirmiausia JAV, Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS), Brazilija, kai kurios Afrikos šalys, Pietryčių Azija. Lietuvos prekių eksportui lieka svarbios ir ekonomikos augimą demonstruojančios Skandinavijos, Baltijos valstybių rinkos. “Manau, geriausias eksporto į “dolerines” šalis perspektyvas turi prekės, kurių kainos greitai kinta: maisto produktai, baldai, o didelės pridėtinės vertės prekių kainos yra daugmaž stabilios, - svarsto Ž.Mauricas. - Lietuviškam maistui dabar geriausia keliauti į Rytų rinkas, NVS, o baldams - į Vakarus, ypač Skandinaviją.” Kita vertus, analitikas perspėja, kad verslui nederėtų spekuliuoti valiutų kursais, nes valiutų rinkos yra nenuspėjamos. Galima stebėti tik bendrą tendenciją, o patys kursai labai svyruoja. “Siūlyčiau valiutas kontroliuoti, apsidrausti nuo kurso rizikos - dabar esama daug būdų tai padaryti”, sako “Nordea” ekonomistas. Pasak jo, siūlymas aktyviau pasidairyti “dolerinėse” rinkose nereiškia raginimo nutraukti sutartis su pirkėjais euro zonos valstybėse ir radikaliai persiorientuoti į dolerio įtakos zonas. Tačiau akivaizdu, kad dolerio zonoje esančių valstybių ekonomika auga, o ir vartotojų lūkesčiai geresni, todėl galima daugiau uždirbti dėl apyvartos.

•

Taivaniečiai ieško galimybių investuoti Lietuvoje LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Laukia antra misija

Vakar Lietuvoje prasidėjusi tarptautinė specializuota pramonės mugė “Balttechnika 2013” pritraukė verslo kompanijų iš 12 šalių. Tikėdamiesi užmegzti ryšių su Lietuva, kolektyvinį stendą pristatė ir Taivano verslininkai. Parodų rūmuose “Litexpo” vykstančioje tarptautinėje technikos ir technologijų, energijos, elektrotechnikos, pramonės prietaisų, inžinerinės kooperacijos parodoje “Balttechnika 2013” verslo partnerių dairosi 160 gamintojų bei pirkėjų. Greta pavienių užsienio kompanijų kolektyvinius savo stendus pristato Vokietija ir Taivanas. Taivanas yra viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių ir didžiausių produkcijos eksportuotojų bei pasižymi aukštųjų technologijų inovacijomis. Vienuolikai šios šalies kompanijų atvykti į Lietuvą rekomendavo ne pelno siekianti prekybos ir investicijų skatinimo organizacija (TAITRA). Jos atstovai parodoje žada supažindinti su pagrindiniais Taivano verslo sektoriais ir konkrečiomis įmonėmis, o netrukus - su dar gausesne taivaniečių verslininkų delegacija ieškoti investicinių galimybių Lietuvos rinkoje.

Sustiprins šalių santykius Baltijos-Taivano tarptautinio bendradarbiavimo centro prezidentas Aloyzas Sakalas pažymėjo, kad tarp Lietuvos ir Taivano jau užmegzti ekonominiai ir moksliniai santykiai: bendradarbiauja abiejų šalių univer-

Taivano atstovai tikisi, kad prisistatymą parodoje “Balttechnika 2013” lydės sėkminga partnerystė su Lietuva. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

sitetai, Lietuvos verslininkams sudaromos sąlygos susipažinti su Taivano verslo potencialu. Seimo narys Gintaras Steponavičius dabartinius Lietuvos ir Taivano santykius apibūdino kaip dinamiškus ir apimančius įvairias sritis. Tačiau neslėpė, kad juos tobulinti yra daug galimybių. “Daug metų užmegzti formalūs santykiai mokslo srityje, taip pat labai turtingi kultūriniai ryšiai, svarbu, kad stiprėtų ir plėstųsi ekonominis bendradarbiavimas. Manau, šioje parodoje taivaniečių kompanijos leis mūsų verslui geriau susipažinti su Taivanu, o jos pačios pama-

tys, kad Lietuva - patraukli šalis investuoti”, - sakė jis.

Atvyko stipriausi žaidėjai Supažindinti Lietuvą su Taivano kompanijų gaminama produkcija, kaip nurodė Taivano prekybos centro direktorius Lee Chien Hui, yra pagrindinis tikslas dalyvaujant šioje parodoje. Jis sakė tikįs, kad Lietuva įvertins Taivano konkurencingumą elektronikos, technologijų ir kitose pramonės šakose. “Mes parduodame daug technikos ne tik Rytų, bet ir Europos šalims, pavyzdžiui, Italijai, Vokietijai. Jos vertina Taivano pro-

dukciją dėl konkurencingų kainų ir geros kokybės, atitinkančios tarptautinius standartus. Labai daug šalių importuoja Taivano technologijas, kai kurias jų importuoja ir Lietuva”, sakė Lee Chien Hui. Jis pabrėžė, kad tarp parodoje dalyvaujančių jo šalies kompanijų esama tokių, kurios puikuojasi stipriausių pasaulio įmonių sąrašuose ir atlieka svarbų vaidmenį gamyboje. Pavyzdžiui, dauguma šiandien populiarių “iPad”, kitų mobiliųjų telefonų ir kitokios produkcijos detalių gaminama būtent Taivano gamyklose.

Lee Chien Hui teigimu, kol kas į Europos rinką investuojančios Taivano kompanijos menkai težino apie verslo galimybes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, tad žvilgsnį dažnai kreipia į kitas šalis. Todėl netrukus po parodos ieškoti investicinių galimybių Lietuvoje atvyks net 30 Taivano kompanijų delegacija. “Pirmoji delegacija parodoje pristato Lietuvai savo produktus, rinką ir aplinką. O antrosios delegacijos, į Lietuvą atvyksiančios gegužės 28 dieną, misija - rasti partnerį ar galimybių investuoti šioje rinkoje. Labai tikėtina, kad kompanijos šią galimybę ras”, - sakė jis, bet dar negalėjo prognozuoti, kokio dydžio investicijos tai galėtų būti. Kuang-Yueh Ko, Taivano sostinės Taipėjaus atstovas Latvijoje, patvirtino, kad gausi taivaniečių verslininkų delegacija atvyks ieškoti partnerių prekybos, platinimo ir kitais bendradarbiavimo tikslais. Todėl ši paroda - tik pradžia mezgant tarpusavio ryšius. “Manome, kad Lietuva yra neatrasta rinka - mes norime ką nors nuveikti čia, padėti vieni kitiems stiprinti ekonominius santykius”, - sakė jis. Anot A.Sakalo, Taivanas daugiausia specializuojasi mikroelektronikos ir moderniųjų technologijų srityje, tačiau investicijų pobūdis gali būti įvairus ir priklausys nuo verslininkų susitarimų. G.Steponavičius sakė įžvelgiantis taivaniečių verslo potencialą Lietuvoje diegiant inovacijas, nes Taivanas garsėja kaip daug elektroninių sprendimų siūlanti valstybė, kurios ekonomika neatsiejama nuo technologijų.

•

2013 05 22

Verslas

Pasiryžę vasarą uždarbiauti svetur pirmus sezoninius darbuotojus. Kaip patvirtino restoraną valdančios įmonės “Vilko apetitas” direktorė Birutė Marozaitė, šių darbuotojų paieška dėl nuolatinės jų kaitos truks visą vasarą, o galbūt ir ilgiau, jei ruduo džiugins gerais orais. Skaičiuojama, kad sezono metu restoranui papildomai reikės bent dešimties žmonių rankų. Paklausta, kokių darbuotojų restoranas paprastai dairosi, B.Marozaitė nedvejodama atsakė, kad dėl menkos pasiūlos jokių reikalavimų darbuotojams jau ilgą laiką nekeliama. “Nesidairome - imame bet ką. Lietuvoje, matyt, nėra bedarbių rasti darbuotojų gana sunku. Į darbą priimame beveik bet kurį žmogų, sulaukusį 18 metų”, - teigė ji. Pašnekovė pripažino, kad sezoninių darbuotojų paieška ir jų mokymai užima labai daug laiko, todėl visuomet palankiau žiūrima į anksčiau vasarą restorane jau dirbusius žmones. Tačiau kelerius metus iš eilės šiltąjį sezoną sugrįžtančių darbuotojų yra tik vienetai. “Sezoniniai darbuotojai kainuoja

LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Įdarbinimo agentūros neatsigina darbdavių, ieškančių Lietuvoje sezoninių darbuotojų, o krašto jaunimas labiau dairosi į užsienį, kur darbo pasiūlymų pasirinkimas skurdesnis. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje šių metų balandį registruota 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai apie 40 proc. daugiau negu kovą ir beveik tiek pat daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie 5,5 tūkst. šių darbo pasiūlymų - terminuotam laikotarpiui. Balandį, prasidėjus pavasario sezoniniams darbams, laisvų terminuoto darbo vietų skaičius išaugo beveik 75 procentais. Labiausiai beveik tris kartus - darbo pasiūlymų padaugėjo žemės ūkyje, du kartus daugiau nei prieš mėnesį laisvų darbo vietų registruota statybose. Darbo jėgos paklausos augimą šiuose sektoriuose daugiausia lėmė sezoniniai darbai. Tarp paklausiausių profesijų balandį - dažytojo, statybininko, žemės ūkio ir miškų variklinių mašinų ir įrengimų operatoriaus, miškininkystės darbininko. Šių profesijų darbuotojų poreikis išauga kasmet prasidedant pavasario sezonui. Vėliau, artėjant vasarai, paprastai didėja paslaugų sektoriaus darbuotojų poreikis. Vis dėlto susidomėjimas sezoniniu darbu, kaip pažymėjo įdarbinimo agentūros “Darbinta” direktorė Daiva Virpšienė, šiuo metu menkas. Anot jos, šiemet agentūra sulaukė tik pavienių studentų, nors pernai tokiu metu buvo sezoninių darbuotojų antplūdis.

B.Marozaitė: “Nesidairome - imame bet ką. Lietuvoje, matyt, nėra bedarbių - rasti darbuotojų gana sunku. Į darbą priimame beveik bet kurį žmogų, sulaukusį 18 metų.”

Pasiūla viršija paklausą “Susidomėjimas atsirado tik šią savaitę. Studentams, ko gero, dar vyksta egzaminai, ir jie darbo paiešką planuoja pradėti po mokslų. Tačiau darbų reikia ieškoti jau dabar, nes vėliau, kaip rodo 15 metų agentūros patirtis, jų pasiūla visuomet sumažėja”, - pridūrė pašnekovė. D.Virpšienė neabejojo, kad sezoninio darbo paklausa Lietuvoje šiemet sumažėjusi dėl to, kad studentai dairosi galimybių daugiau užsidirbti užsienyje. O kol sezoninių darbuotojų čia stinga, darbų pasiūla studentams šiemet didžiulė. Agentūra vos spėja priiminėti darbdavių užsakymus, todėl šiuo metu besikreipiantys studentai gali tikėtis net 8-9 darbo pasiūlymų. Pašnekovės teigimu, šiemet darbdaviai daugiausia ieško pardavėjųkonsultantų, padavėjų, vairuotojų, pagalbinių darbuotojų ir pan. Tuo

Studentai sutinka dirbti ir juodą darbą, tarkime, statybose, kad tik užsidirbtų kiek įmanoma daugiau, nes labai brangiai kainuoja jų studijos. LŽ archyvo nuotrauka

tarpu studentai nori kuo “švaresnio” darbo ir ypač aktyviai dairosi vairuotojo pareigų. Kita vertus, kaip ji pabrėžė, esama ir jaunuolių, pasiryžusių už gerą atlygį dirbti bet ką. “Pavyzdžiui, ketvirto kurso studentai teisininkai akcentavo, kad jie gali dirbti ir juodą darbą, tarkime, statybose, kad tik užsidirbtų kiek įmanoma daugiau, nes labai brangiai kainuoja jų studijos”, - pasakojo D.Virpšienė.

Anot pašnekovės, planuodamas darbo užmokestį jaunimas nesikuklina - vos įsidarbinę studentai per mėnesį tikisi uždirbti apie 1500 litų. Vis dėlto sezoniniai darbai paprastai apmokami menkiau nei nuolatiniai, nors atlyginimas, kaip ji pažymėjo, labai priklauso nuo darbdavių požiūrio.

Atrankos nevykdo Sostinėje įsikūręs restoranas “Amatininkų užeiga” jau priima

ne tik pinigine, bet ir moraline išraiška. Būna, kad per savaitę išmokome darbuotoją - juk tai dažniausiai pirmas darbas jo gyvenime, bet staiga jis suvokia, jog darbas jam netinkamas ar per sunkus, kad nepavyksta bendrauti su klientais, todėl apsisuka ir išeina. O mums tenka viską pradėti nuo pradžių”, - pasakojo ji. Anot B.Marozaitės, sezoninių darbuotojų paprastai ieškoma keliais kanalais: per skelbimus internete ir spaudoje, nemažai jų randama ir per socialinius tinklus. Tuo tarpu darbo biržą įmonė jau kurį laiką pamiršusi. “Kiek kartų bandėme žmonių ieškoti per darbo biržą - neradome, šie tik paklausdavo, iš kur ištraukėme jų duomenis. Manau, kad per darbo biržą ieškantys darbo žmonės iš tiesų nelabai jo nori”, - svarstė pašnekovė.

Medžioja užsienio pasiūlymus Kol Lietuvoje norinčių padirbėti šiltuoju metų laikotarpiu trūksta, darbus užsienyje siūlančios agentūros paklausa nesiskundžia. Įdarbinimo agentūros “Aladija” atsa-

Geležinkelio vėžė pajudės nuo sienos Vakar Mockavos geležinkelio stotyje pažymėtas naujas europinės geležinkelio vėžės projekto “Rail Baltica” etapas pradedama ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Mockavos rekonstrukcija. Darbų pradžios ceremonijoje dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ministras nurodė, kad europinė vėžė - tai Lietuvos jungtis su Europos

geležinkelių sistema. Jis pabrėžė, kad kuriant logistikos grandinę jau priimti konkretūs sprendimai dėl Kauno viešojo logistikos centro, privataus intermodalinio terminalo Mockavoje, Lietuvos geležinkelių logistikos centro Šeštokuose. Premjeras A.Butkevičius tikisi, kad transeuropinės vėžės geležinkelis nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno turėtų būti baigtas kitais metais. Susisiekimo ministerijos pranešime teigiama, jog viso “Rail Balticos” projekto sėkmė priklausys nuo Lenkijos,

nes per jos teritoriją bus tiesiamas Šiaurės-Pietų geležinkelio ruožas, sujungsiantis Baltijos šalis su Vokietija ir kitomis Europos valstybėmis. Naujajame darbų etape iš viso numatoma rekonstruoti apie 13 km ilgio esamą europinės vėžės (1435 mm pločio) geležinkelio ruožą, prasidedantį už Mockavos geležinkelio stoties ir pasibaigiantį Lenkijoje ties pirmąja bėgių sandūra, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Be to, minėtame ruože bus rekonstruotos pervažos ir kelio statiniai, įrengtas ap-

tvėrimas ir garsą slopinančios sienutės. Minėtus rekonstrukcijos darbus iki 2014 metų pabaigos atliks konkursą laimėjusi AB “Lietuvos geležinkeliai” antrinė įmonė UAB Geležinkelio tiesimo centras. Bendra darbų vertė 85,3 mln. litų, iš jų daugiau kaip 23 mln. litų sudaro TEN-T programos parama. “Rail Balticos” ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno bendra vertė - beveik 1,5 mlrd. litų.

•

LŽ, BNS

kinga darbuotoja pasakojo, kad didelio susidomėjimo darbu užsienyje sulaukiama iš jaunų žmonių, kurie šiuo metu dar studijuoja ir dirbti planuoja nuo birželio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Į Klaipėdoje įsikūrusią agentūrą dėl pasiūlymų kreipiasi ne tik klaipėdiečiai, bet ir kitų miestų ar net Latvijos gyventojai. Pašnekovė sakė, kad studentai paprastai ieško darbų, kur nereikia mokėti užsienio šalies kalbą. Todėl paklausiausi - žemės ūkio darbai. “Dažniausiai dirbti šiuos darbus važiuoja ne pavieniai žmonės, o grupės. Jei kuris nors iš grupės bendrauja angliškai, ūkininkams to pakanka”, - tikino pašnekovė. Tuo tarpu darbdaviai daugiausia dairosi darbuotojų, galinčių dirbti aptarnavimo srityje: viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose, tinkamų žemės ūkio darbams. Tačiau darbo pasiūla, kaip teigė agentūros atstovė, šiuo metu nedidelė - veikiau nepakankama. Todėl agentūra priversta pati bendrauti su darbdaviais ir ieškoti laisvų darbo vietų. O darbo pasiūlymų paiešką apsunkina įtempta konkurencija tarp skirtingose šalyse veikiančių įdarbinimo agentūrų, pavyzdžiui, itin sudėtinga konkuruoti su Lenkija.

Nori fiksuoto atlyginimo Aida Kubilienė, Pasaulio lietuvių centro programų koordinatorė, teigė, kad susidomėjimas sezoniniu darbu užsienyje šiemet yra nemažas ir, palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjęs. Nors Pasaulio lietuvių centras gali pasiūlyti sezoninių žemės ūkio darbų, lietuviai, kaip pažymėjo pašnekovė, dėl užtikrinto atlyginimo labiausiai domisi darbais fabrikuose. “Atlyginimai už sezoninius žemės ūkio darbus labai priklauso nuo oro sąlygų, o jų numatyti negalime. Pavyzdžiui, pernai britai sakė, kad šimtą metų neturėjo tokios lietingos vasaros. O kadangi dauguma produkcijos auga laukuose, ne šiltnamiuose, dirbę Didžiojoje Britanijoje žmonės turėjo mažiau darbo. Tuo tarpu darbas fabrikuose yra monotoniškas, tačiau atlygis priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus”, - paaiškino ji. Kaip teigė A.Kubilienė, sezoniniai darbai užsienyje gali trukti iki 6 mėnesių, o pirmieji jų prasideda dar sausio mėnesį, kai darbuotojų grupės išvyksta statyti ar remontuoti šiltnamių. Vėliau prasideda sodinimo, vasarą - derliaus nuėmimo darbai. Pašnekovė sakė pastebėjusi, kad tautiečiai ilgesnių sezoninių darbų nesibaido - kaip tik mieliau renkasi 4-5 mėnesių terminą. Be to, sezoninių darbų užsienyje imasi ne tik studentai, bet ir vyresni, 30-40 metų, šalies gyventojai.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 Euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6800 -0,2799% 1 Australijos doleris 2,6311 +0,3231% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0894 -0,2201% 1 Kanados doleris 2,6125 -0,0306% 1 Šveicarijos frankas 2,7702 -0,0433% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3711 | -0,1213% 10 Čekijos kronų 1,3211 -0,3179% 10 Danijos kronų 4,6333 +0,0065% 1 DB svaras sterlingų 4,0847 +0,0343% 100 Islandijos kronų 2,1795 -0,0138% 100 Japonijos jenų 2,6126 -0,1990% 100 Kazachstano tengių 1,7760 -0,2140% 1 Latvijos latas 4,9338 -0,0669% 10 Norvegijos kronų 4,5958 +0,2111% 10 Lenkijos zlotų 8,2579 -0,0981% 100 Rusijos rublių 8,5952 +0,2199% 10 Švedijos kronų 4,0328 +0,4364% 1 Turkijos naujoji lira 1,4518 -0,5510% 10 Ukrainos grivinų 3,2831 -0,3929% 2013 05 22, LB

2013 05 22

Trasa

Degalų rinkoje - kainų paradoksai VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

Degalų prekybos pokyčiai Degalai

Parduota 2011 m. (tūkst. t) Benzinas 341 724 Dyzelinas 988 847 Dujos (t.) 111 407

Parduota 2012 m. (tūkst. t) 307 526 1 079 862 106 504

Pokytis (proc.) 10 9,2 4,4

Šaltinis: Finansų ministerija

Baltijos šalyse karštligiškai ieškoma atsakymo, dėl kokių priežasčių pavasarį krintant didmeninėms degalų kainoms mažmeninės prekybos bendrovės jas degalinėse mažina labai nenoriai. Mįslę stengiasi įminti ir Lietuvos vairuotojai. Jų neįtikina jau šablonu tapęs aiškinimas, neva degalinių tinklai iš anksto sukaupia brangesnių degalų atsargas, todėl kainos nemažinamos net tuomet, kai didmeninės degalų kainos rinkoje jau smarkiai kritusios. Degalinių tinklai išparduoda brangiai įsigytą benziną ar dyzeliną, kad nepatirtų nuostolių. Šiais metais vairuotojus bandoma įtikinti, kad degalinių tinklus apgavo pavasaris - jis buvo kur kas ilgesnis ir šaltesnis, nei planuota, todėl vairuotojai ilgai nepirko tokio degalų kiekio, kokį iš anksto užsakė pardavėjai. Dėl to balandį, kai Mažeikiuose įsikūrusi didmeninės prekybos bendrovė “Orlen Lietuva” pradėjo staigiai mažinti kainas, degalinės esą vis dar išpardavinėjo, o kai kurios ir iki šiol tebeparduoda brangesnių degalų atsargas.

Spėlioja, kas aprūpina rinką

Pastaraisiais mėnesiais degalų kainos šalies degalinėse nemažėjo tiek, kiek jos smuko didmeninėje prekyboje. Romo Jurgaičio ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

L.Vosylius: “Kažkas benziną vis dėlto tiekia į rinką. Tuomet kyla klausimas - kas? Atsakymo kol kas neturime.”

Vienos žemyn, kitos - aukštyn Portalo degalukainos.lt duomenimis, gana įspūdingas atotrūkis tarp mažmeninių ir didmeninių degalų kainų susidarė vos per mėnesį. Portalas skelbia, jog kovo 3 dieną “Orlen Lietuva” degalinių tinklams benziną A95 pardavinėjo vidutiniškai po 4,53 lito už litrą, o mažmeninėje prekyboje litras jo buvo parduodamas vidutine 4,74 lito kaina. Vidutinis litro tarifo skirtumas buvo 0,21 lito. Maždaug po pusantro mėnesio, balandžio 24-ąją, kaip tvirtina degalukainos.lt, mažmeninės prekybos degalais tinklai A95 benziną vairuotojams pardavė vidutine 4,82 lito už litrą kaina, nors “Orlen Lietuvos” minėtos rūšies degalai buvo atpigę iki vidutiniškai 4,27 lito už litrą. Vidutinis litro kainų skirtumas tuomet buvo šoktelėjęs daugiau nei dvigubai - iki 0,55 lito. Anot portalo degalukainos.lt, panašus vidutinio kainų skirtumo didėjimas buvo užfiksuotas ir dyzelino rinkoje. Kovo 3-iąją jis vidutiniškai sudarė 0,36 lito už litrą, o balandžio 24 dieną - 0,67 lito.

gas, nes pigesnių atsargų degalinės beveik niekuomet neturi. Ir kai “Orlen Lietuva” kelia didmenines degalų kainas, dažnai užtenka vos pusės paros, kad benziną ir dyzeliną pabrangintų ir mažmeninės prekybos tinklai.

Latviai kaltina taupias mašinas Portalas fiksavo, jog pirmadienį, gegužės 20-ąją, Lietuvos degalinės A95 markės benziną pardavė vidutine 4,66 lito už litrą, o dyzeliną - 4,41 lito už litrą kaina. Tačiau tos dienos skirtumo tarp vidutinės mažmeninės ir vidutinės didmeninės degalų kainos sužinoti kol kas neįmanoma, nes “Orlen Lietuva” savo tarifus skelbia vėliau. Vis dėlto beveik nėra abejonių, kad skirtumas bus dar didesnis nei balandį. Vairuotojai nebetiki degalinių tinklų aiškinimais apie brangesnes atsar-

Kiek originalesnis būdas pateisinti didėjančiam atotrūkiui tarp mažmeninių ir didmeninių degalų tarifų pasirinktas Latvijoje. Esą vietos mažmenininkai priversti taikyti didesnes benzino ir dyzelino kainas dėl to, jog labai sumenko šių degalų apyvarta. O ji sumenko neva dėl to, kad Latvijos gyventojai kuo toliau, tuo dažniau renkasi naujesnius automobilius su taupesniais varikliais. Tariamai norėdamos išlaikyti ankstesnį pelną kaimynės šalies degalinės nemažina kainų paskui didmenininkus.

Vis dėlto toks paaiškinimas neįtikina net mūsų degalų pardavėjų. “Latvijos automobilių parkas yra jaunesnis nei Lietuvos, galbūt ten taupesni automobiliai ir daro įtaką degalų pardavimui. Tačiau šis poveikis turėtų būti labai nedidelis”, - kalbėdamas su LŽ žurnalistu dėstė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPĮA) prezidentas Lukas Vosylius. Anot jo, jei kas tokį dalyką pasakytų apie pardavimą Lietuvoje, tai būtų visiška neteisybė. “Pardavimas tikrai yra susitraukęs tragiškai, tačiau ne dėl to, kad mūsų šalies keliais būtų pradėję važinėti daug taupesnių nei ankstesniais laikais mašinų. Šalies automobilių parkas tikrai netapo tiek taupesnis, kad nors truputį sumažintų prekybą naftos produktais”, - sakė LŽ pašnekovas. Jam pritarė ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas: “Net tuo atveju, jei pastaruoju metu mūsų šalyje nuperkama vis daugiau palyginti naujesnių automobilių, penkerių, septynerių ar dešimties metų mašinų technologijos nėra tokios šiuolaikiškos, kad nors mažiausiai turėtų įtakos naftos produktų pardavimui.”

L.Vosylius atkreipė dėmesį, kad labiausiai mūsų šalyje smunka benzino ir dujų pardavimas. “Skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, pas mus vyksta procesas, kurį galime vadinti “dyzelizacija”. Lietuvoje vis daugiau parduodama dyzelinu varomų naudotų automobilių. Kalbama ir apie padidėjusią dyzelinių degalų kontrabandą iš Baltarusijos. Tačiau, paradoksas, labiausiai smunka benzino ir dujų pardavimas”, - kalbėjo LNPĮA vadovas. Pasak jo, lengviausia paaiškinti krintančią dujų paklausą. “Lietuvos dujų įrangos montuotojų asociacija tikina, kad pastaruoju metu smarkiai sumažėjo klientų, diegiančių į savo automobilius dujų įrangą. Galbūt taip yra dėl to, jog dalis anksčiau dujas naudojusių mašinų savininkų perėjo prie dyzelinių automobilių, kiti, neatmetama, vietoj automobilinių dujų, kurioms taikomas akcizo mokestis, pradėjo pirkti pigesnes buitines dujas”, - svarstė LŽ pašnekovas. L.Vosylius sakė, jog “dyzelino atveju galima daryti prielaidą, kad jo parduodama mažiau dėl suaktyvėjusios kontrabandos iš užsienio”, o aiškinant smunkantį benzino pardavimą nelegalaus importo korta neveikia. “Benzinas tikrai nėra masiškai gabenamas iš Baltarusijos ar Rusijos. Jo atsiveža nebent lengvųjų automobilių vairuotojai mašinų bakuose. Bet tas kiekis toks mažas, kad jokios įtakos pardavimui negali turėti. Tuomet iš kur pas mus atsirado masinė jo pasiūla? Juolab kad gatvėse automobilių su benzininiais varikliais tikrai nesumažėjo. Dėl to kyla daug klausimų ir mums, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kažkas benziną vis dėlto tiekia į rinką. Tuomet kyla klausimas - kas? Atsakymo kol kas neturime”, - prisipažino LNPĮA prezidentas. Kita vertus, jis nelinkęs sutikti su tuo, jog Lietuvoje veikiančios mažmeninės prekybos įmonės dideles degalų kainas šį pavasarį ilgai laikė ir galbūt tebelaiko todėl, kad neprarastų pelno dėl smukusio pardavimo. Benzino ir dyzelino kainų didiesiems šalies degalų mažmenininkams atstovaujančios asociacijos prezidentas nekomentuoja, pasak jo, tai šio verslo įmonių reikalas.

•

Estijos gyventojai perka aplinką teršiančius automobilius ES valstybės, kuriose 2012 m. buvo nupirkti taršiausi nauji automobiliai

VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

Pernai iš Europos Sąjungos (ES) šalių labiausiai teršiančius aplinką naujus lengvuosius automobilius pirko mūsų kaimynai latviai ir estai. Tai rodo naujausias Europos aplinkos agentūros (EAA) tyrimas. Lietuva ekologų prieštaringai vertinamame sąraše - šešta. EAA duomenimis, 2012 metais Latvijoje parduotas naujas automobilis į orą išmetė vidutiniškai 151,9 gramo nuvažiuoto kelio kilometrui (g/km) anglies dioksido. Toks rezultatas rodo, kad gretimos baltų šalies piliečiai perka pačias taršiausias Europoje naujas mašinas. Latvijoje užfiksuotas rezultatas yra net 39,4 g/km didesnis negu ekologiškai švariausius Senajame žemyne naujus lengvuosius automobilius

Šalis

Latvija Estija Bulgarija Vengrija Kipras Lietuva Lenkija Slovakija Rumunija

Iš naujų automobilių daugiausia teršalų į atmosferą išmeta dalies Latvijos ir Estijos gyventojų pamėgti galingi limuzinai ir kupė. / LŽ archyvo nuotrauka praėjusiais metais pirkusioje Danijoje (117 g/km). Nedaug nuo Latvijos atsiliko Estija, kurioje buvo nupirktos naujos keleivinės mašinos, o jų viena vidutiniškai į atmosferą išmeta 150,1 g/km anglies dioksido. Šeštoje vietoje tarp 27 Bend-

rijos valstybių esančioje Lietuvoje šis rezultatas sudaro 144,2 g/km. Už mus taršesnes naujas mašinas iš ES šalių pernai įsigijo tiktai Bulgarijos, Vengrijos ir Kipro gyventojai. Daugelį automobilių ekspertų paskelbti rezultatai gali šokiruoti. Domi-

Vidutinis anglies dioksido kiekis (g/km) 151,9 150,1 149,2 146,9 144,5 144,2 141,9 140,9 139,0

nuoja nuomonė, jog ekologiškai švariausi automobiliai, bent jau iš trijų Baltijos sesių, yra perkami Estijoje. Tas pats portalas skelbia, kad 2012 metais Estijoje buvo parduota 512 naujų pačiomis švariausiomis motorinėmis priemonėmis laikomų elektromobilių, latviai įsigijo šešis. O Lietuvoje niekas nesusigundė įsigyti net vieno elektromobilio. Dienraščio LŽ kalbinti Latvijos ir

Estijos žurnalistai, rašantys apie automobilius, tvirtino maną, jog jų statistiką gadina rusakalbiai gyventojai. Šie, pasak žiniasklaidos atstovų, turi įprotį pirkti ne mažas ir ekologiškas, o dideles ir galingas mašinas, nekreipdami dėmesio nei į jų kainą, nei į išmetamų teršalų kiekį. Tarp tokių automobilių dominuoja brangūs BMW ir “Mercedes-Benz” modeliai. Jei lygintume visą automobilių parką Baltijos valstybėse, mažai kas abejotų, kad daugumą taršiausių lengvųjų automobilių pernai nusipirko Lietuvos piliečiai. Prielaida remiasi tuo, jog mūsų šalyje parduodama net kelias dešimtis kartų daugiau naudotų automobilių nei kaimynėse Latvijoje ar Estijoje. Anot portalo autoplius.lt, parduotam vienam naujam automobiliui teko 10,45 į šalį įvežtų naudotų mašinų, Latvijoje šis santykis mažesnis keturis kartus - 2,64, o Estijoje - beveik septynis. Dažnai naudotos mašinos net neturi eurostandarto, kuris parodytų, kiek teršalų mašina išmeta į atmosferą.

•

2013 05 22

Pramogos

Roko muzikos atlaidai vienys rokerių kartas GINTARĖ ČIULADAITĖ

Gegužės 30 dieną sostinės “Artistų” kiemelyje vyks vadinamieji roko atlaidai. Į sceną kils šios muzikos misionieriai Lietuvoje. Renginys skirtas ne tik senosios kartos muzikantams pagerbti, bet ir užmegzti dialogui tarp kartų. Šio sumanymo autorius - istorikas, kompozitorius, grupės “Skylė” lyderis Rokas Radzevičius. Jis praėjusiais metais išleido knygą “Lietuvos roko pionieriai”, rašytą ilgus metus. Į vieną sceną sukviestiems rokeriams toną diktuos ir atlaidams vadovaus Mikas Suraučius, Andrius Kulikauskas, Edmundas Urbonas, grupės “Balana”, “Mind’s Disorder”, “Ir visa tai kas yra gražu yra gražu”, DJs Smetona. Atlaidų pavadinimą R.Radzevičius pasirinko dėl to, kad, jo žodžiais tariant, atlaidai yra šventė. “Į juos simboliškai atsivedamos piktosios pagundos ir išeinama teisingu keliu. Į roko atlaidus bus renkamasi išsivadėti nuo pagundų, tykančių iš popmuzikos, ir eiti paskui roką”, - LŽ teigė idėjos sumanytojas.

dicija. “Per roko atlaidus stengsimės ne vien prakalbinti pradininkus, norime užmegzti dialogą tarp kartų. Jos labai skirtingos, mažai šnekasi ir nesusišneka. Grupė “Ir visa tai kas yra gražu yra gražu” - vidurinės kartos atstovai. Taip pat iš jų - vokalistas Arvydas Makauskas, nuo 1972-ųjų groja su “Mind’s Disorder”. Be to, į mus kreipėsi ir pranešė norinti pasirodyti jauna grupė “Movo”. Skirtingos kartos rodo tęstinumą, toks pagrindinis mūsų tikslas”, - aiškino R.Radzevičius. Šv. Rokas gydo, o ką daro rokas? - teiravomės pašnekovo. “Roko muzika irgi gydo sielą. Knygos “Lietuvos roko pionieriai” įžangoje pusiau humoro forma, pusiau rimtai rašiau, kad man rokas - daugiau tikėjimas nei muzikos stilius”, - tikino muzikantas. Paklaustas, ar tiki sutapimais, jog Roko vardas žymi ir tai, ką jis veikia gyvenime, R.Radzevičius sutiko: ne žmogus vardą nešioja, o vardas žmogų. “Gal mano atveju tai juokingas sutapimas, tačiau ne veltui senoviniai lietuvių vardai turėjo prasmę. Jie buvo duodami ne dėl to, kad gražiai skamba, o kaip tam tikras gyvenimo kodas”, - tvirtino pašnekovas.

Atgaivino grupę Kartų sąmokslas Šv. Roko atlaidai ženklina vasaros pabaigą, roko atlaidai - jos pradžią. “Kodėl prireikė šio renginio? Mintis kilo iš knygos, kai nesinorėjo rengti tradicinio pristatymo, o tiesiog suburti žmones - roko nešėjus”, - sakė Rokas ir pridūrė, kad toks renginys Vilniuje - pirmasis. Kauniečiai jau du kartus galėjo klausytis “Lietuviško roko legendų”. R.Radzevičiui rokas - savitas tyrimo objektas. Jau išleista knyga, organizuoti atlaidai. “Toliau turėtų būti antroji knyga. Tai sunkus darbas, nežinau, ar jo imsiuosi, tačiau liko tiek daug nepakalbintų asmenybių”, šypsojosi pašnekovas. Roko atlaidų iniciatoriaus teigimu, tai bus ne tik koncertas - iš grupių galima tikėtis ir įdomių istorijų. Renginį vesiantis žurnalistas Vytautas Bruveris stengsis prakalbinti susirinkusiuosius, taip pat dalyvaus vadinamasis roko popiežius istorikas Alfredas Bumblauskas. Pirmąkart vykstančio renginio našta patikėta lietuviško roko pradininkams ir tikimasi, kad jis taps tra-

Vienos iš roko atlaidų grupių “Mind’s Disorder” pasirodymas bus pirmas viešas koncertas, kai baigė karjerą, kai nuo scenos žengė daugiau kaip prieš dešimtmetį. Ji buvo vadinama pankroko grupe dar iki legendinių “Sex Pistols”, ir jų diskografija išties nemaža. “1973-iaisiais išleidome pirmąją juostą, iš viso grojome dešimt metų. Ir dabar Rokas prie mūsų pristojo, kol nesutikome groti!” - juokėsi A.Makauskas, kuris grupėje liko su bosistu Gediminu Simniškiu, ir pridūrė: - Rokui ir sakiau, kad tų dainų pakartoti neįmanoma - juk grodavome be repeticijų. Susiradau dainų žodžius, tikiuosi, per koncertą ištrauksime tą seną psichodeliką.” Jis tikino, kad jie buvo garažiniai pankai - žaidė, grojo, prirašė juostų, bet niekur jų nepaskelbė, tad dabar informacijos apie kolektyvą beveik neliko. Komentuodamas R.Radzevičiaus mintį apie roko tęstinumą per atlaidus, A.Makauskas šypsojosi: “Dabar to roko - kiek tik nori, vien Lietuvoje

“Mind’s Disorder” (1974 m.) į sceną grįžta įkalbėti R.Radzevičiaus, daugiau koncertuoti jie neplanuoja. Roko Radzevičiaus archyvo nuotrauka

R.Radzevičius: “Man rokas - daugiau tikėjimas nei muzikos stilius.” roko grupėmis save vadina dešimtys. Ir gerai - rokas dar nė vieno žmogaus nesugadino. Anksčiau buvo vienokia tradicija - mokyklos šokiuose grodavo “Led Zeppelin”, Ozzy Osbourne’as, ir mums norėjosi tokio roko, kokio niekas “nedarė”, - prisiminė muzikantas. Jis prisipažino, kad šiandien “Mind’s Disorder” grupės gyvavimas nebeįmanomas. Arvydas trumpam prikelia kolektyvą tik iš pagarbos atkakliajam R.Radzevičiui.

•

R.Radzevičius tikisi, kad jo organizuojami roko atlaidai taps tradiciniai. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

“The Perfect Pill” ruošiasi vasaros festivaliams ir gastrolėms Alternatyvios lietuviškos muzikos grupės “The Perfect Pill” duetas klausytojams pristato naują kūrinį “Tomorrow” ir dainos vaizdo klipą.

G.Skoris (kairėje) ir Joshas McClungas siūlo į gyvenimą žvelgti optimistiškai. Grupės albumo nuotrauka

Šitaip muzikantai ruošiasi audringai vasarai - planuoja pasirodymus Lietuvos muzikos festivaliuose ir trumpą, bet jiems itin reikšmingą kelionę į Rusiją. “Mūsų naujas singlas “Tomorrow” (“Rytojus”) yra apie tai, kad ir kokia bloga atrodytų ši diena, reikėtų manyti, jog yra išeitis - visada yra rytojus. Visada reikia turėti pozityvumo, kovoti už savo svajones ir ateitį, žvelgti optimistiškai ir neužstrigti praeityje”, - teigė “The Perfect Pill” vokalistas Germanas Skoris. Pasak jo, šios dainos melodija greitai pagauna klausytoją, per koncertus kūrinys buvo priimtas puikiai ir jau ta-

po savotišku jų naujojo albumo hitu. Naują kūrinį “Tomorrow” vaikinai pristato kartu su vaizdo klipu. Jis kiek neįprastas - klipą gerbėjai galės išvysti ne tik internete, bet ir per grupės koncertus. “Mes vieni pirmųjų Lietuvoje savo pasirodymuose pradėjome naudoti “3D-mapping” koncepciją, atspindinčią dainų nuotaikas ir filosofiją - mūsų muziką ne tik girdite, bet ir matote!” - tvirtino muzikantai. Džiaugdamiesi nauju kūriniu “The Perfect Pill” nariai nesnaudžia balandžio pabaigoje Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose pristatė debiutinį albumą “The Wake&The Wolf”, o antrąją koncertų turo dalį, kai tęs albumo pristatymą, numato vasaros festivaliuose. Jau paskelbti pasirodymai “Granatos Live”, Karklėje ir “Jammin”, šiuo metu derinami ir kiti pasirodymai. “The Perfect Pill” atsakingai ren-

giasi kiekvienam koncertui, muzikantams svarbūs visi pasirodymai scenoje. Vis dėlto netikėtas kvietimas pagroti Rusijoje grupės narius itin pradžiugino. Jau birželio 29-ąją jie koncertuos dideliame Rusijos muzikos festivalyje “Dobrofest”. Tai duetui bus nauja patirtis. “Rusija, kaip ir kitos šalys, kuriose pasirodome, yra nauja kryptis - juk visada įdomu, kaip tave priims ten, kur dar nesi pasirodęs, - tikino G.Skoris. - Vasario mėnesį surengiau solinį koncertą viename Maskvos Arbato klubų, atsiliepimai buvo puikūs! Dabar kviečia visą grupę, ir ne vieno koncerto.” “The Perfect Pill” Rusijoje planuoja kelis pasirodymus. Vienas jų - Lietuvos ambasadoje Maskvoje. “Ambasadoje norime šauniai paminėti Jonines - užkurti Rusijoje lietuvišką pirtį”, - žadėjo muzikantai.

•

LŽ

2013 05 22

Kultūra

Poezijos almanacho galynės su laiku MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Rašytojų sąjungoje Vilniuje pristatytas praėjusių metų poezijos veidrodis - almanachas “Poezijos pavasaris 2013”. Nedaug trūko, kad poezijos festivalio pasu vadinama knyga būtų pasivėlinusi į savo sutiktuves. Šiųmetį almanachą parengė Antanas Šimkus, Gytis Norvilas ir Benediktas Januševičius, o aprengė - dailininkai Ula Šimulynaitė ir Tomas Mrazauskas. Užsienio poetų kūrybą atrinko Donatas Petrošius. Į leidinį pateko penkiasdešimt trijų lietuvių ir aštuonių užsieniečių kūriniai. Mindaugas Nastaravičius, perėmęs pareigas iš Virginijaus Gasiliūno, parengė kompaktinę plokštelę su pernai poezijos knygas išleidusių dešimties poetų balsais.

Almanacho “Poezijos pavasaris 2013” sutiktuvėse kalba vienas sudarytijų B.Januševičius, pirmoje eilėje iš kairės sėdi A.Šimkus ir G.Norvilas. Romo Jurgaičio nuotraukos

Garantas B.Januševičius sudarytojų komandoje vėl darbavosi kaip pasiteisinusios idėjos į almanachą “kviesti” tik kultūros periodikoje 2012-aisiais kūrybą publikavusius poetus garantas. “Praleidome daugybę vakarų vartydami praėjusių metų laikraščius, žurnalus, naršydami internetą, siekdami į leidinį sudėti įdomiausius dalykus”, - teigė poetas. Jam pritarė kolega A.Šimkus, sakydamas, jog darbas buvo gana intensyvus, nors pūslių ir nepritrynė. Poetas G.Norvilas pabrėžė, jog taikytas atrankos principas leido apsiginti nuo grafomanų armijos, almanachas apytikriai nusako dabartinės lietuvių poezijos situaciją. Perskaitęs visas anų metų publikacijas sudarytojas tvirtino: “Neverta slėpti prastos poezijos yra gana daug. Galbūt vertėtų aukščiau kilstelėti kultūrinės spaudos kokybės kartelę.” G.Norvilas apčiuopęs ir dar vieną reiškinį vis rečiau jos puslapiuose aptinkami talentingi žinomi autoriai.

Išėjusiesiems Almanacho sudarytojai šiemet dėmesio skyrė kelių išėjusių poetų atminimui. Marcelijaus Martinaičio (1936-2013) poezijos žeme dalijosi literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė. Poetas Mindaugas Kvietkauskas prisiminė tarpukariu Vilniuje gyvenusio žydų poeto Abraomo Suckeverio (1913-2010) šimtąsias gimimo metines, išvertė visą ciklą sukrečiančių jo eilių.

Naujasis leidinys domino ir rašytojus, ir skaitytojus. Įtraukiančiu tekstu G.Norvilas pavertė 2003 metų garso įrašą, kuriame įamžintas Sigito Gedos (1943-2008) pašnekesys su Juozu Apučiu (1936-2010) ir M.Martinaičiu. Šia publikacija prabėgus dešimčiai metų almanacho sudarytojai ketino paminėti 70-ąsias S.Gedos gimimo metines. Ir štai, kol buvo rengiamas tekstas, į amžinybę išėjo trečiasis to pokalbio dalyvis. “Jie kalbasi, regis, apie paprastus žemiškus dalykus, tačiau dabar pašnekesys įgyja visai kitą krūvį”, - per almanacho sutiktuves sakė G.Norvilas.

Atsodino 2013-ieji - Tarmių metai, tad keletas leidinio publikacijų skirta joms. Kal-

bininkas Skirmantas Valentas savo esė itin išsamiai ir moksliškai aprašo, kaip “atsodintas” Antano Baranausko “Anykščių šilelis”. Tuo atsodinimu publikacijoje taip užsižaidė, jog tik ilgainiui paaiškėjo esė esmė: 2010-aisiais buvo padarytas “Anykščių šilelio” įrašas, jame poema skamba bemaž taip, kaip sava tarme ją skaitęs pats autorius. B.Januševičius ir G.Norvilas tarmių ir tarmiškosios kūrybos klausimais kreipėsi į Šiauliuose gyvenantį lyginamosios kalbotyros specialistą šveicarą Markusą Rodunerį. Dvylika poetų, tarp kurių ir šių metų “Poezijos pavasario” laureatė Tautvyda Marcinkevičiūtė, atsakė į tris al-

Almanacho pristatymo vakarą savo eilėmis baigė poetas R.Stankevičius.

Tradicinis leidinys į sutiktuves atkeliavo tiesiai iš spaustuvės. manacho anketos klausimus. Kūrėjų teirautasi apie geriausius praėjusių metų rinkinius ir publikacijas, tarmiškąją poeziją ir poezijos festivalių svarbą.

Įperkamas Tradicinis, kasmet gegužę pasirodantis leidinys, į savo sutiktuves atkeliavo tiesiai iš spaustuvės. Jau manyta, jog teks išsiversti be jo. Renginyje dalyvavę poetai tuojau suskato domėtis

jų kūrinius priglaudusia knyga, o kai kurie mažiau su ja susiję žiūrovai brukti po pažastimi. Šiems B.Januševičius pasiūlė kreiptis į D.Petrošių ir ištiesti jam 12 litų. Tiek, siekdami padaryti prieinamą visiems, almanachą įkainojo sudarytojai ir leidėjas - Rašytojų sąjungos fondas. Sutiktuvių vakarą S.Valentas susirinkusiuosius mokė, kaip “rotininkuojančių” aukštaičių tarme tarti žodį “šilelis”. Nebuvo lengva. Savo kūrybos paskaitė Vytautas Stankus, Ramunė Brundzaitė, Gintaras Bleizgys, Vladas Braziūnas, Laima Kreivytė, Marius Burokas, Romas Daugirdas ir Rimvydas Stankevičius.

•

Trumpai EILĖRAŠČIAI IR MUZIKA

Jakubauskas, būgnininkas Gintautas Gascevičius, gitaristas Eligijus Žilinskas ir klavišininkas Gintaras Dzidolikas. Renginys nemokamas.

MUZIKOS TALENTŲ DIRBTUVĖ

Šiandien, gegužės 22 dieną, 18 val., Lietuvos teatro sąjungoje Vilniuje svečiuosis poezijos ir muzikos spektaklis “Krioklys po ledu” pagal Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A.Jonyno eiles. Daugiau kaip valandą sceną poezija ir muzika užpildys Šiaulių dramos teatro aktorius Sigitas

Gegužės 26-31 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) rengia Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) sesiją. Antrus metus iš eilės LMTA patikėta garbė priimti perspektyviausius jaunuosius muzikos profesionalus iš Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir LMTA. Šešias ECMA sesijos dienas vyks vieši žymiausių Europos kamerinės muzikos profesorių meistriškumo kursai, paskaitos ir išskirtiniai koncertai. Meistriškumo kursams vadovaus žymiausi Euro-

pos aukštųjų mokyklų kamerinės muzikos pedagogai - Johannesas Meisslis (Viena), Avedis Kouyoumdjanas (Viena), Petras Prause (Mančesteris), Miguelis da Silva (Paryžius), Augustinas Vasiliauskas (Vilnius).

CHORŲ SEZONO PABAIGA Gegužes 28 dieną, antradienį, 19 val., Vilniaus universiteto chorai “Gaudeamus”, “Virgo” ir “Pro musica” sostinės Šv. Jonų bažnyčioje surengs sezono uždarymo koncertą. Kolektyvai pristatys programą, sudarytą iš naujausių, aukščiausią įvertinimą Lietuvos chorų konkurse ir tarptautiniame konkurse “Juventus” padėjusių pelnyti ir didžiausio pasisekimo tarptautinėse gastrolėse

Studentų choras “Pro musica”. / LŽ archyvo nuotraukos sulaukusių kūrinių. Visų trijų chorų vadovė Rasa Gelgotienė sako, jog toks aukštas įvertinimą Vilniaus universiteto chorams buvo skirtas

neatsitiktinai: “Visi dirbome labai daug - ir choristai, ir vadovai.” LŽ

2013 05 22

Sportas

Į dvyliktuką taikysis penkiolika kandidatų LIETUVOS RINKTINĖ

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

(žaidėjas, amžius, ūgis, klubas)

Prieš porą savaičių pristatęs pasirengimo Europos čempionatui planą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas vakar patenkino visų smalsumą, pristatydamas kandidatų sąrašą. 58-erių treneris anksčiau kalbėjo apie 18 kandidatų, dabar išplėstiniame vyrų rinktinės sąraše yra 15 pavardžių. Į Europos pirmenybes Slovėnijoje vyks 12 žaidėjų.

Veteranai traukiasi Šiemet Lietuvos rinktinė kiek atjaunės, nebebus kelių senbuvių. 36-erių Rimantas Kaukėnas ir 35-erių Darius Songaila nutarė baigti karjerą rinktinėje. Nors 37-erių Šarūnas Jasikevičius galutinio “sudie” nacionalinei rinktinei netarė, šią vasarą komandoje jo nebus. “Šarūnas šiemet nori pailsėti, o ateityje visko gali būti - gal mums dar padės. Gaila, kad neatvyks ir Simas Jasaitis. Kalbėjomės su juo, bet žaidėjas nori išsigydyti traumas. Net Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” klube Simas dabar negali reguliariai žaisti dėl nuolatinių skausmų, todėl mes jį suprantame”, apgailestavo J.Kazlauskas. Kandidatų sąraše yra ir brolių Lavrinovičių pavardės, nors vienas jų Darjušas neva buvo prasitaręs, kad nebeketina padėti rinktinei. “Kai internete perskaičiau, kad Darjušas atsisako padėti, iš karto paskambinau jam. Jis pasakė pirmą kartą tai girdįs”, - šypsojosi J.Kazlauskas dėl kažkieno paleistos anties. Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai bei Robertas Javtokas - vyriausi rinktinės nariai, visiems jau 33-eji. “Galima kalbėti apie perspektyvą, apie poreikį auginti naują komandą 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadai. Bet mano nuostata paprasta rinktinėje turi žaisti geriausieji. Todėl ši komanda ir vadinama rinktine. Štai Arvydas Sabonis būdamas 39-erių tapo naudingiausiu Eurolygos žaidėju, - sakė J.Kazlauskas. - Ga-

S.Jasaitis (antras iš dešinės) šiemet rinktinei nepadės, ties P.Jankūnu (kairėje) kabo klaustukas. / AFP/Scanpix nuotrauka lime atjauninti komandą galvodami apie olimpiadą. Bet kas bus, jei jaunimas iki olimpiados nepribręs?”

Stebės studentus Treneris pakvietė ir traumą besigydančius Paulių Jankūną bei Martyną Pocių.

“Pasakiau Martynui, kad tam ir skirtos draugiškos rungtynės. Spės įsižaisti”, - neabejojo J.Kazlauskas. Treneris taip pat pažymėjo, kad šis penkioliktukas nėra galutinis. Rinktinės strategų štabo akiratyje yra maždaug 5-6 krepšininkai iš Dainiaus

J.Kazlauskas: “Mano nuostata paprasta rinktinėje turi žaisti geriausieji. Todėl ši komanda ir vadinama rinktine.” Peties traumą patyręs P.Jankūnas sveiksta ne taip greitai, kaip norėtų pats ir treneriai. Tuo metu M.Pocius jau atgauna jėgas po dešiniosios pėdos operacijos. Pastarasis dvejojo sulaukęs rinktinės trenerio kvietimo, aiškindamas, kad jam reikia įgauti žaidybinės praktikos.

Adomaičio treniruojamos studentų rinktinės, ji liepos viduryje dalyvaus pasaulinėje Universiadoje Kazanėje. Jei gerai pasirodys, jiems atsivers kelias ir į vyrų rinktinę. J.Kazlauskas atskleidė, kad vis dar domisi gynėjais 20-mečiu Vyteniu Čižausku ir 24-erių Šarū-

nu Vasiliausku. Tuo metu Lietuvos krepšinio lygoje šį sezoną puikiai pasirodę 22-ejų Gediminas Orelikas ir 25-erių Deividas Gailius specialisto neįtikino. “Svarsčiau ir šias kandidatūras. Bet nutariau, kad jiems į nacionalinę rinktinę dar anksti”, - paaiškino J.Kazlauskas. Lietuvos rinktinė į savaitę truksiančią pirmą treniruočių stovyklą rinksis liepos 15 dieną Palangoje. Vėliau krepšininkai sportuos Kaune ir Klaipėdoje. Pirmosios kontrolinės rungtynės numatytos rugpjūčio 5-6 dienomis uostamiestyje su Belgijos atstovais. Europos čempionatas Slovėnijoje rengiamas rugsėjo 4-22 dienomis. Lietuviai pirmąjį turnyro etapą pradės B grupėje, ten rungtyniaus su Serbija, Makedonija, Latvija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina.

Mantas Kalnietis 26 Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban”

195

Tomas Delininkaitis Čerkasų “Mavpy”

190

Adas Juškevičius Kauno “Žalgiris”

194

Renaldas Seibutis Vilniaus “Lietuvos rytas”

195

Martynas Gecevičius Pirėjo “Olympiakos”

193

Martynas Pocius Madrido “Real”

196

Jonas Mačiulis Atėnų “Panathinaikos”

198

Mindaugas Kuzminskas Kauno “Žalgiris”

205

Linas Kleiza Toronto “Raptors”

203

Paulius Jankūnas Kauno “Žalgiris”

203

Kšištofas Lavrinovičius Kauno “Žalgiris”

209

Darjušas Lavrinovičius Kauno “Žalgiris”

212

Donatas Motiejūnas Hjustono “Rockets”

213

Jonas Valančiūnas Toronto “Raptors”

213

Robertas Javtokas Kauno “Žalgiris”

211

Vyriausiasis treneris - Jonas Kazlauskas. Treneriai - Gintaras Krapikas ir Darius Maskoliūnas. Treneris skautas - Benas Matkevičius. Fizinio rengimo treneris - Sigitas Kavaliauskas.

DRAUGIŠKOS RUNGTYNĖS (data, vieta, varžovas) 08 05

Klaipėda

08 06

Klaipėda

Belgija Belgija

08 12

Panevėžys

Švedija

08 14

Panevėžys

Švedija

08 17

Skopjė

Makedonija

08 21

Vilnius

Suomija

08 22

Vilnius

Rusija

08 23

Vilnius

Čekija

08 27

Atėnai

Italija

08 28

Atėnai

Graikija

08 29

Atėnai

Bosnija ir Hercegovina

09 01

Kaunas

Gruzija

•

Trumpai SAMBISTŲ KRAITIS Italijoje surengtame Europos sambo čempionate, kuriame dalyvavo 350 sportininkų iš 29 valstybių, penkis medalius iškovojo Lietuvos atstovai. Sergejus Grečicha (iki 68 kg) antrąkart iš eilės tapo Senojo žemyno čempionu. Gintaras Katkus (iki 52 kg) ir Viktoras Tomaševičius (iki 74 kg) pelnė bronzą. Moterų varžybose Karina Bičkutė (+80 kg) ir Aurelija Šukytė (iki 68 kg) iškovojo atitinkamai sidabro ir bronzos medalius.

R.KURTINAITIS PRIEŠ CSKA Ketvirtosiose VTB Jungtinės krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtynėse Rusijos čempionų klubas Maskvos CSKA svečiuose 69:56 (15:7, 20:18, 16:12, 18:19) nugalėjo Samaros komandą “Krasnyje Krylja” (Rusija) ir, laimėjęs seriją 3:1, žengė į pusfinalį. Pirmąsias dvejas serijos rungtynes maskviečiai namie laimėjo 77:46 ir 87:78, o sekmadienį svečiuose neatsilaikė prieš varžovus 49:50. Lygos pusfinalio seriją iki trijų pergalių CSKA

krepšininkai žais su Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities komanda “Chimki” (Rusija). Kitame pusfinalyje Kauno “Žalgiris” kausis su klubu Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” (Rusija), šio gretose rungtyniauja Simas Jasaitis ir Mantas Kalnietis. Pirmąsias rungtynes kauniečiai žais penktadienį namie 20 valandą.

BALTIJOS ČEMPIONAI Estijoje pasibaigusį Baltijos šalių orientavimosi sporto čempionatą užtikrintai laimėjo Lietuvos rinktinė. Tradiciniame mače dvi dienas varžėsi pajėgiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos atletai. Ilgojoje trasoje puikiai sekėsi Lietuvos moterims, jos elito grupėje karaliavo: Baltijos čempione tapo vilnietė Indrė Valaitė, sidabras atiteko estei Anu Akerman, bronza - lietuvei Kristinai Rybakovaitei. Likusias tris podiumo vietas pasidalijo Lietuvos atstovės atitinkamai Gabija Ražaitytė, Rasa Ptašekaitė, Aušrinė Kutkaitė. Vyrų elito grupėje iš lietuvių aukščiausią - septintąją - vietą užėmė Vilius Aleliūnas. Nugalėjo Estijos atstovas Timo Sildas. Antrą dieną trijų eta-

Orientacininkė I.Valaitė iškovojo du Baltijos šalių čempionės titulus. LŽ archyvo nuotrauka

pų estafečių varžybose Lietuvos atstovai triumfavo vyrų ir moterų grupėse. Bendrojoje įskaitoje pergalę šventusi Lietuvos rinktinė surinko 1614 taškų. Antrąją vietą užėmė Latvijos komanda (1356 tšk.), trečiąją - Estijos (1287).

NHL FINALO LINK

LSU VIEŠI KINIJOJE

Trečiosiose Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų Vakarų konferencijos pusfinalio rungtynėse antrą pergalę iš eilės iškovojo Detroito klubas “Red Wings”. Jis namie 3:1 (0:0, 2:0, 1:1) įveikė reguliariojo sezono nugalėtojus Čikagos “Blackhawks” ledo ritulininkus ir serijoje iki keturių pergalių pirmauja 2:1. Įvarčius nugalėtojams pirmadienio rungtynėse pelnė Gustavas Nyquistas (7:49), Drew Milleris (8:20) ir Pavelas Daciukas (46:46). Vienintelio įvarčio autorius svečių gretose - Patrickas Kane’as (44:35). Pirmosiose serijos rungtynėse Čikagos ekipa savo arenoje laimėjo 4:1, antrąjį mačą pralaimėjo 1:4. “Red Wings” vartininkas Jimmy Howardas šiose rungtynėse atrėmė 39 varžovų metimus iš 40, “Blackhawks” vartininkas Corey Crawfordas - 27 iš 30. Ketvirtąsias Stenlio taurės Vakarų konferencijos pusfinalio rungtynes komandos žais ketvirtadienį vėl Detroite.

Kinijoje patirties besisemiantys Lietuvos sporto universiteto (LSU) krepšininkai sužaidė dar trejas rungtynes su JAV studentų komanda (šią sudaro devynių universitetų atstovai). Iš šešių tarpusavio susitikimų LSU laimėjo du, kartą sužaidė lygiosiomis, tris sykius pralaimėjo. Ketvirtosios rungtynės Tianyao provincijoje irgi buvo labai atkaklios. Stebint 3500 žiūrovų, LSU krepšininkai pralaimėjo 77:84 (15:24, 26:13, 20:23,16: 24). LSU komandai daugiausia taškų pelnė Šarūnas Vingelis (21 tšk.). Penktąsias rungtynes LSU krepšininkai žaidė Kaiksiuano provincijoje ir pagaliau iškovojo pergalę - 101:73 (23:14, 23:16, 27:22, 28:21). Ir vėl rezultatyviausias LSU komandos gretose buvo Š. Vingelis (23 taškai). Paskutines rungtynes su JAV krepšininkais LSU vyrai laimėjo paskutinėmis sekundėmis - 71:69 (7:13, 15:15, 29:24, 20:17). Ir vėl išsiskyrė komandos kapitonas Š.Vingelis, pelnydamas 25 taškus. Turnė Kinijoje lietuviai baigs dviem susitikimais su Kinijos krepšinio lygos komandomis. LŽ

2013 05 22

Sportas

Jo autoritetas tirpdė žvaigždžių didybę 71 metų Romualdo Juškos namai nukabinėti gairelėmis, ženkliukais, suvenyrais. Lentynose gausi taurių kolekcija. Viskas mena iškiliausio Lietuvos futbolo teisėjo R.Juškos erą.

F.Beckenbaueris.

Nepalenkiamo FIFA teisėjo R.Juškos prisiminimai verti rašytojo plunksnos. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

ostinėje su žmona Živile gyvenantis Romualdas mėgaujasi pavasariu ir ramybe. Kitąmet juodu švęs auksines vestuves. Pora užaugino du vaikus - dukterį Liną ir sūnų Aidą, o dabar per šventes džiaugiasi ir šešių anūkų draugija. Futbolas niekur nedingo iš jo gyvenimo. Legendinis teisėjas mintimis dažnai grįžta į praeitį. Klausydamas R.Juškos pasakojimų nejučia suvoki, kad šio futbolo milžino sukaupta patirtis kasmet vis ryškiau šviečia mūsų sporto aukso kloduose. “Vienuoliktasis numeri, jūsų pavardė?” - prieš tris dešimtmečius į Olegą Blochiną kreipėsi R.Juška. Ukrainos futbolo legenda atsisuko apstulbęs... Toks FIFA teisėjas iš Lietuvos būdavo visada: nepaisė autoritetų, niekam nenuolaidžiavo.

Jaunimo stadione, ten dabar Seimas. Žmonių - daugybė. Bet savo darbą atlikau gerai. Koks iš tavęs treneris, eik teisėjauti! - paragino tada J.Muliuolis.” Taip ir prasidėjo. Jis žaibiškai kilo karjeros laiptais. Teisėjauti pradėjęs 1973-iaisiais po poros metų jau turėjo sąjunginę kategoriją, o 1983-iaisiais R.Juškai suteikta aukščiausioji - FIFA teisėjo - kategorija. “Pripažinimas atėjo greitai. Labai padėjo futbolininko patirtis. Išmaniau žaidėjų psichologiją: kaip jie juda, kada vaidina, o kada jiems tikrai skauda. Iš pradžių į mane žiūrėdavo kreivai ir sakydavo: šitas “pacanas” tik sugadins rungtynes. Bet buvau fiziškai gerai pasirengęs, stengdavausi būti ne toliau kaip 10 metrų nuo įvykių epicentro. Buvo teisėjų, kurie karjeros siekė per pažintis. Iš juoko springdavau stebėdamas jų darbą”, - šyptelėjo R.Juška.

“Pateisėjauk kartą...”

Tbilisio prakeiksmas

R.Juška buvo ir puikus futbolininkas. Sportuoti pradėjo gimtajame Klaipėdos krašte. Greitai pateko į uostamiesčio komandą “Trinyčiai-Audra”. Kai 1960-aisiais su komandos draugais 3:2 nugalėjo tuomečio Vilniaus “Spartako” (vėliau “Žalgiris”) dublerius, šios komandos treneris Stasys Paberžis R.Juškai ir keliems jo komandos draugams pasiūlė keltis į sostinę. Vaikinai sutiko. Atvykę į Vilnių apsigyveno mažyčiame namuke Trijų Kryžių kalno papėdėje. Taip prasidėjo R.Juškos kelias į šlovę. Netrukus jis tapo vienas Vilniaus “Žalgirio” lyderių, puolime žaidė drauge su Benjaminu Zelkevičiumi. 1966aisiais gavo šaukimą į karinę tarnybą: metus atstovavo Lvovo SKA, vėliau Maskvos CSKA ir Charkovo klubui “Metalist”. 1970-aisiais R.Juška grįžo į “Žalgirį” ir tais pačiais metais buvo pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku. Netrukus baigė karjerą. Anuomet sulaukę trisdešimties futbolininkai kabindavo sportinius batelius ant vinies. Dar kelerius metus R.Juška treniravo Vilniaus “Pažangos” komandą, o tada... “O tada atėjo treneris Jonas Muliuolis ir sako: Romai, padėk. Į rungtynes neatvyks teisėjai. Pateisėjauk kartą... prisiminė R.Juška. - Rungtynės vyko

Futbolo pasaulyje lietuvį vertintas. Jis teisėjavo aukščiausio lygio rungtynėms UEFA taurės pusfinaliams: Turino “Juventus” ir Atėnų AEK bei “Geteborg” ir “Kaiserslautern” komandoms, Europos jaunimo čempionato finalui, kur žaidė Anglijos ir Ispanijos rinktinės, 1984-ųjų Europos vyrų čempionato grupės rungtynėms Vokietija - Portugalija, švilpė Maskvos olimpinėse žaidynėse... Vienas rungtynes iki šiol prisimena tarsi slogų sapną... 1977 metais Tbilisyje kovėsi vietos “Dinamo” ir Lugansko “Zaria”. Pergalė dinamiečiams būtų garantavusi SSRS čempionų titulą. Kai R.Juška paskelbė rungtynių pabaigą - 0:0, šeimininkai iš toli spyrė kamuolį į baudos aikštelę. Išgirdęs švilpuką Revazas Čelebadzė krito ir ėmė reikalauti 11 m baudinio. “Koks baudinys, jei ką tik sušvilpiau dvikovos pabaigą. Be to, R.Čelebadzė akivaizdžiai simuliavo. Minia šėlo. Vienas aistruolis įsiveržė į aikštę ir bandė suduoti man. Tuomet milicininkas griebė smarkuolį už plaukų ir tėškė ant žemės. Kiti pašėlo ir puolė ginti draugo. Kilo riaušės. Per jas žuvo du žmonės, sudeginti keli automobiliai. Mes buvome akylai saugomi stadiono užkulisiuose”, - mintimis į Tbilisį sugrįžo R.Juška.

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Vėliau lietuviui teko aiškintis net Maskvoje, tačiau peržiūrėjus rungtynių vaizdajuostę niekas neįžvelgė jo kaltės dėl įvykių Tbilisyje. Daugiau teisėjauti Gruzijoje lietuvis nenorėjo. Tačiau po trejų metų likimas metė dar vieną iššūkį. Maskvoje surengtame SSRS taurės finale turėjo kovoti Donecko “Šachtar” ir Tbilisio “Dinamo”. Gruzinai reikalavo, kad teisėjautų R.Juška! “Kategoriškai atsisakiau. Bet gruzinai nenurimo. Tuomet gavau įsakymą “iš aukščiau” ir teko paklusti, - pasakojo R.Juška. - Gruzinai suprato, kad manimi nemanipuliuosi, jie norėjo švaraus finalo. “Dinamo” pralaimėjo, bet klubo vadovai po rungtynių padėkojo man už gerą darbą ir įteikė konjako.”

O.Blochinas. / LŽ archyvo nuotraukos “Vėliau O.Blochinas prieš rungtynes prieidavo, apkabindavo ir sakydavo: nepyk, Romualdai. Toks jau mano charakteris. Mano irgi - atsakydavau. Turime gerbti vieni kitus”, - dabar jau šypsojosi R.Juška. Maskvos klube “Dinamo” žaidęs V.Gazajevas vienose rungtynėse po nepalankaus R.Juškos švilpuko spyrė kamuolį į tribūnas. Už tai jam parodyta geltonoji kortelė. “Tais laikais ne visi teisėjai ryždavosi bausti žvaigždes. Tačiau su futbolininkais reikia griežtai. Jei matys, kad gali lipti ant galvos, ir lips, įsitikinęs pašnekovas. - Sunkiausia buvo pirmaisiais metais. Ypač kai žaisdavo CSKA. Buvę bendraklubiai niekaip negalėjo susitaikyti, kad jiems esu nebe komandos draugas, o teisėjas.”

Genijų akistatos Per ilgą teisėjo karjerą R.Juška pažino daug futbolo garsenybių. “Vieni bendraudavo maloniai. Kiti manydavo: rusas, vadinasi, silpnaprotis. Turiu garsiojo Franzo Beckenbauerio marškinėlius, kai jis žaidė komandoje “Hamburg”. Rungtynės vyko lapkritį, lijo. Priėjęs pa-

Pagundų netrūko R.Juška sako iš karto pastebįs, kuris teisėjas anksčiau yra profesionaliai žaidęs futbolą, kuris - ne. Esą buvęs futbolininkas kitaip vertina įvykius ir priima kitokius sprendimus, jis ir fiziškai geriau pasirengęs.

R.Juška: “Labai padėjo futbolininko patirtis. Išmaniau žaidėjų psichologiją: kaip jie juda, kada vaidina, o kada jiems tikrai skauda.” prašiau, kad po visko dovanotų marškinėlius. Šalta - atsakė jis. Tačiau po rungtynių atėjo į teisėjų kambarį ir įteikė”, brangiu suvenyru džiaugėsi teisėjas. Pasak teisėjo, aikštingumu išsiskyrė ukrainietis Olegas Blochinas ir rusas Valerijus Gazajevas. 1975 metais geriausiu Europos futbolininku pripažintas O.Blochinas po aikštę vaikščiojo pasipūtęs lyg kalakutas, o kai teisėjaudavo R.Juška, šio vis klausdavo, kas jis toks. Lietuvis žvaigždę žodžiu įspėdavo, bet šis dažniausiai nereaguodavo. “Vienuoliktasis numeri, jūsų pavardė?” - kartą į O.Blochiną kreipėsi R.Juška. Ukrainos futbolo legenda atsisuko apstulbęs - kažkoks “pribaltas” jo nepažįsta! “Visai durnius?” - pasipūtė O.Blochinas. Ir gavo geltonąją kortelę. Kijevo stadionas ūžė iš įsiūčio, tačiau lietuvis buvo tvirtas kaip uola.

“Pirmaisiais teisėjavimo metais buvau puikiai pasirengęs ir ištvermingas. Tik po dešimtmečio tekdavo rimčiau rengtis sezonui: bėgte vis sukdavau ratus po Vilnių, - prisiminė arbitras. - Į rungtynes atvykdavau anksčiau nei numatyta, užsidarydavau kambariuke ir mankštindavausi. Niekur neidavau iš ten iki pat rungtynių.” Ne paslaptis, jog kai kurie teisėjai neatsispirdavo brangioms dovanoms. Kur nesusigundysi, kai už rungtynes SSRS čempionate aikštės teisėjas gaudavo 17,5 rublio. Tarptautinėse varžybose honoraras siekdavo 300 frankų, bet arbitrui tekdavo 75. Kitus Maskvoje reikėdavo palikti “motinai tėvynei”. Pasiūlymų “padaryti rezultatą” yra sulaukusi ir R.Juškos vadovaujama teisėjų brigada. Lietuvis visada griežtai atsakydavęs “ne”.

Kartą Kazachstane susitiko Almatos “Kairat” ir Kijevo “Dinamo”. Kad išliktų aukščiausiojoje lygoje, “Kairat” reikėjo laimėti. Kazachai ėmėsi priemonių... “Viešbutyje į mano kambarį ateina asistentas J.Muliuolis ir sako: “Kairat” turi laimėti. Taip liepė vienas futbolo federacijos vadovų. Ir rodo dvikasetę magnetolą - tokios Lietuvoje nebuvome regėję. Tuomet pasakiau: imk švilpuką, Jonai, ir eik teisėjauti, o aš važiuoju į oro uostą, prisiminė R.Juška. - Laimėjo kijeviečiai. Inspektorius man parašė dvejetą - pažymėjo, jog dariau daug klaidų, nors to nebuvo. Tai nestebino. Almatoje, Odesoje, Jerevane, Baku teisėjo pažymys priklausydavo nuo to, ar laimės šeimininkai.” Tiesa, sulaukę nedviprasmiško pasiūlymo teisėjai imdavo laviruoti. “Jei kategoriškai atsisakysi, pamanys, kad tave papirko varžovų komanda. Todėl visada sakydavau, jog pasistengsiu. O aikštėje teisėjaudavau kaip įpratęs ir nesukdavau sau galvos”, - sakė arbitras. Grasinimai? Buvo. Kartais į teisėjų kabinetą užsukdavo “berniukai”, tačiau dabar lietuvis džiaugiasi, kad nepasiduodavo provokacijoms. Laimei, vėliau jie nekeršydavo.

Trūksta diplomatijos “Aš ir dabar rungtynes žiūriu kaip teisėjas. Jei tik aštresnė ataka - stebiu linijos arbitro veiksmus, jo kontaktą su aikštės teisėju”, - nusijuokė R.Juška. Anksčiau jis dirbo inspektoriumi Lietuvos pirmenybėse. “Mūsiškiai dabar tikri profesoriai. Viską žino. O išgirdę pastabų, dažnai puola į akis, - ironiškai šyptelėjo pašnekovas. - Visuomet prašydavau, kad teisėjai į žaidėjus kreiptųsi “Jūs”. Net jaunių varžybose reikia diplomatijos. Tačiau retas taip elgiasi. Kiti teisėjai su žaidėjais tarsi draugai, kai kas ir “ant trijų raidžių” yra pasiuntęs futbolininką ar pasiūlęs pagražinti jo veidą...” Ilgametis FIFA teisėjas savo mokiniams nuolat kartodavo nerašytą taisyklę: “Jei situacija tarp puolėjo ir gynėjo ginčytina, sprendimą priimkite gynėjo naudai. Apsiriksite - gausite tik inspektoriaus pastabą. O jei suklysite, gali būti įmuštas neteisingas įvartis, ir rungtynės sugadintos.”

•

2013 05 22

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

NAMAI, PATALPOS PERKA Nedidelį, nebrangų namą gražiame miestelyje Aukštadvaryje, Birštone, prie Trakų ar kurioje kitoje vietoje. Tel. 8 619 34 162.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau laukas, dar tolėliau yra miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pristatyta individualių naujos statybos namų). Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru

Seną sodybą tarp šimtamečių ąžuolų, klevų ir liepų Anykščių r. (yra 3 ha žemės ir 1 ha miško, kaina - sutartinė). Tel. 8 673 88 624. Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Naują neišpakuotą medinę tamsiai rudos spalvos lovą be grotelių (180x200 cm, kaina - 350 Lt). Vilnius, tel. 8 600 67 022.

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1600 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus slovakiškus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt), naujus klausos aparatus (kaina - 70 Lt). tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI Pamestus bankrutavusios UAB „Vorana“ (į. k. 135085118, A.Mackevičiaus g. 97, Kaunas) įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2783

Pranešame, kad 2013 m. gegužės mėn. 30 d. 10.00 val. rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas BUAB „Dinaitas“ bankroto administratoriaus M.Vrublevskajos prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. (Bankroto bylos Nr. B2-299-258/2013). Užs. LM-2780

INFORMACIJA apie UAB „Lietpak“ valymo įrenginių Nr. 2 panaikinimo, numatant buitines nuotekas nukreipti į valymo įrenginius Nr. 3, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. PŪV užsakovas: UAB „Lietpak“, A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., LT-14207 Vilniaus r., tel. (8 5) 249 1000. 2. PŪV pavadinimas: valymo įrenginių Nr. 2 panaikinimas, numatant buitines nuotekas nukreipti į valymo įrenginius Nr. 3. 3. PŪV vieta: Vilniaus apsk., Vilniaus r., Čekoniškių k., A.Mickevičiaus g. 165. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - VRAAD) 2013 05 16 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-2494: PŪV PAV neprivalomas. 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo, adresu: A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r., tel. (8 5) 249 1000, darbo valandomis. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „Lietpak“, A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r., tel. (8 5) 249 1000, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. Užs. LM-2774

2013 05 22

TV programos

TREČIADIENIS 22 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Emigrantai” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva” 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Hindenburgas. Paskutinis skrydis” N-7 19.40 “Stilius. Namai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Teisė žinoti” tęsinys 22.15 “Lyderiai”. Dalyvauja ISM, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Šiaulių universitetas 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Hindenburgas. Paskutinis skrydis” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.) 7.50 “Kung Fu Panda” 8.20 “Auklė” (k.) 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Valanda su Rūta” (k.) 11.45 “Ponas Bynas” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” 20.15 “Ponas Bynas” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Panikos kambarys” N-14 0.50 “Havajai 5.0” N-7 1.45 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “S dalelių paslaptys” 13.00 “Didvyrių draugužiai” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Meškiukai Gamiai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau”

21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Ryšys” 23.05 “Pelkė” 0.05 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 1.05 “Eureka” 2.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą. Kosta Rikos atogrąžų miškas” N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Sąmokslo teorija” N-7 21.25 Romantinė drama “Mano vaivorų naktys” N-14 23.20 “Karo vilkai. Jūrų pėstininkai” N-14 0.20 “Sostų karai” N-14 1.20 “Tikras kraujas” N-14 2.20-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Gražiosios melagės” N-7 12.00 “Magijos paslaptys” N-7 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Maksimali rizika” N-14 22.55 Veiksmo trileris “Anakonda 3. Palikuonis” N-14 0.35 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Pasaulio dokumentika”. Dok. f. “Išsiskyrę!”. 5, 6 d. (k.) 12.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Pamėgtos dainos (k.) 13.00 Dok. f. “Apie teisę”. 3, 4 d. (k.) 13.15 “Šnipai” (k.) N-7 14.10 “Kasdienybės aitvarai”. Apie vestuves (k.) 14.50 “Prisiminkime”. Šoka Jūratė ir Česlovas Norvaišos (k.) 15.00 “MES 2013” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Giminės ir...” 22.00 “Prisiminkime”. Rūta Staliliūnaitė skaito Salomėjos Nėries eilėraščius 22.10 Kriminalinė drama “Eurazijos aborigenas” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 Dok. f. “2013-ųjų Europos išradėjo rinkimai” (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. A.Piazzollos kūriniai

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Komedija “Nevykėlis”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.30, 18, 21.15 val. “Lobiai O.K” - 11.15, 13.30, 16, 18.45, 21.30 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 14, 17, 20.15 val. “Greiti ir įsiutę 6” - 11.30, 12.15, 14.15, 15.15, 17.30, 19, 20.30, 21.40 val. “Agentų žaidimai” - 19.30, 21.50 val. “Rifo pasaka 2” - 10.15 val. “Geležinis žmogus 3” - 14.45, 17.45, 20.45 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 11.45, 16.15, 18.15 val. “Užmirštieji” - 13.45, 21 val. “Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Lobiai O.K.” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.45 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.50, 14.50, 17.40, 20.40 val. “Greiti ir įsiutę 6” - 12.10, 15.10, 16, 19, 21.50, 22 val. “Rifo pasaka 2” - 11 val.

Kino vakarai su Izolda - 19 val. OZO KINO SALĖ “Dangaus šešėlis” - 18 val. “Afganų laisvė” - 16 val. MULTIKINO “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 12.15, 15, 19.15, 22 val. “Lobiai O.K.” - 15.30, 18, 21.30 val. “Greiti ir įsiutę 6” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 16 val. “Agentų žaidimai” - 19 val. “Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 17.15 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 10, 12, 14 val. “Didysis Getsbis” - 12, 15.45, 18.45, 20.30, 21.45 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 18.30, 21.15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10.15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45 val. “Krudžiai” - 13 val. “Krudžiai” (3D) - 10.45 val. CINAMON “Greiti ir įsiutę 6” - 15.30, 18.15, 21 val. “Didysis Getsbis” - 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Teresės nuodėmė” - 21.15 val. “Užmirštieji” - 15, 18, 21 val. “Krudžiai” - 11, 13.15, 15.40, 18.30 val. SKALVIJA “Karališkas romanas” - 17 val. “Bet kuriuo keliu” - 19.30 val. “Be ryšio” - 21.15 val. PASAKA “Agentų žaidimai” - 20.30 val. “7 dienos Havanoje” - 21.15 val. “Coco Chanel ir Igoris Stravinskis” - 18.45 val. “Afteris” - 21 val. “Milijardierius ir blondinė” - 18.30 val.

Lietuvos ryto TV NUMATOMA. 7.14 Programa NUMATOMA. 7.19 TV parduotuvė NUMATOMA. 7.35-7.45 Žinios ARBA 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.45 “Lietuva tiesiogiai” 8.15 “Kitaip. Su Nomeda” 9.20 “Namų daktaras” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. serialas “Šių laikų šnipai” N-7 NUMATOMA. 12.05 Žinios NUMATOMA. 12.15-13.25 “TV pokštai” N-7 ARBA 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Sodo detektyvės” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. serialas “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. serialo “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 Dok. serialas “Pasaulio istorija” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Nebylus liudijimas” N-7 0.40 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Eglutės” 9.00 Komedija “Kažkas skolinto” 11.00 Drama “Tapti žvaigžde” 13.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 15.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 17.00 Komedija “Eglutės 2” 19.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 21.00 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14 23.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 1.00 Komedija “Karštas kubilas - laiko mašina” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Vazir Muchtaro mirtis” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys”

17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Aš ateisiu pati” 22.05 “Kaimietis” 23.05 “Sielvarto ir liudesio šventykla” 0.00 “Vazir Muchtaro mirtis” 0.55 Žinios+ 1.10 “Miestelis” 1.40 Vaid. f. “Atostogos rugsėjį”. 1 s. 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro apžvalga 12.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Rusija - JAV 14.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. JAV - Suomija 16.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato rungtynės 18.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro pusfinalis 22.30 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Angliakasiai. Anglies kaina 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kojotų atakos 11.00 Vaikai už grotų 12.00 Devintasis dešimtmetis 13.00 Didžiausios devintojo dešimtmečio tragedijos 14.00 Kaip buvo kuriamas filmas “Didžioji migracija” 15.00 Medžiotojų medžioklė 16.00 Devintasis dešimtmetis 17.00 Didžiausios devintojo dešimtmečio tragedijos 18.00 Antrasis pasaulinis karas. Stalingrado mūšis 19.00 Žiauriausi Amerikos kalėjimai. Aliaska 20.00 Devintasis dešimtmetis 21.00 Garsiausi devintojo dešimtmečio sportininkai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Devintasis dešimtmetis 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS

“Rifo pasaka 2 (3D) - 13.40 val. “Didysis Getsbis” (3D) - 11.30, 14.30, 18.15, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 15.20, 18.20, 21.40 val. “Mergvakaris Maljorkpoje” - 14.50, 16.50, 19.20, 21.20 val. “Laukinės atostogos” - 18 val. “Transo būsena” - 15.30, 20.30 val. “Niujorko šešėlyje” - 14.30, 18, 21 val.

23.20 Europos pokerio turas 0.20 “6 kadrai” 0.50 “CSI Majamis” 1.40 “Aukščiausia pavara” 2.40 “Paslapčių namai”

“Didysis Getsbis” (3D) - 18.45, 21.45 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.20, 16 val. “Lobiai O.K.” - 17.15, 21.30 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 14 val. “Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15, 18 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 19.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 20, 22 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45, 12.45 val. “Krudžiai” - 11, 13.30, 15.45 val. FORUM CINEMAS “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 16, 21.40 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 13.15, 18.45 val. “Laukinės atostogos” - 18 val. “Transo būsena” - 20.15 val. “Užmirštieji” - 12, 15, 18.15, 21 val. “Krudžiai” - 13, 15.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” (3D) - 12.15, 18.30 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 15.15, 21.30 val. “Lobiai O.K.” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val. “Dykvietė” - 14, 19 val. “Greiti ir įsiutę 6” - 11, 12, 14, 15, 17.15, 19, 20.30, 22 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 11.30, 16.30, 21.15 val.

Nacionaliniame dramos teatre - “10 dialogų apie meilę”.

VILNIUS

“Užmirštieji” - 17.45, 20.45 val. “Krudžiai” - 12.45, 15.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” - 14.30, 18, 21.15 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 17.45 val. “Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 21, 22 val. “Rifo pasaka 2” - 10.15 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val. “Niujorko šešėlyje” - 18.30 val. “Užmirštieji” - 15.30, 21.30 val. “Krudžiai” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 20 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30, 13.50 val. “Didysis Getsbis” (3D) - 18.30 val. “Greiti ir įsiutę 6” - 16.10, 21 val. I SALĖ “Rifo pasaka 2” - 10.20, 12 val. “Operacija: Zodiakas” - 16 val.

“Lobiai O.K.” - 13.40, 18.20 val. “Laukinės atostogos” - 20.40 val.

PANEVĖŽYS “Greiti ir įsiutę 6” - 11.45, 12.15, 14.30, 15.15, 17.30, 19, 20.30, 22 val. “Agentų žaidimai” - 11.15, 13.45, 16.30, 19.15, 21.50 val. “Rifo pasaka 2” - 10.15 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Didysis Getsbis” - 17.30, 20.30 val. “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 17.45 val. “Greiti ir įsiutę 6” - 13.15, 16, 19, 21, 22 val. “Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val. “Krudžiai” - 13, 15.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 24, 25, 26 d. 18.30 val. “Čiurlionis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” 23 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 24 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” JAUNIMO TEATRAS 22 ir 24 d. 11 val. Spektaklis-ekspedicija “Ekskursija į teatro vidų” 22 d. 18 val. “Gupelė”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS 23 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 24 d. 18 val. “Be gali švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 23 d. 19 val. “Rezervatas” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. Vokalinis vyrų kvartetas “Opus Vocalis” su programa “A-Capella keturiems” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 23 d. 18 val. Koncertinis spektaklis “Atominiai bičai” VDU TEATRAS 22 ir 23 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDA

23 d. 18 val. “Ledi Makbet” 24 d. 18 val. “Juoko akademija” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 17 val.; 24, 25, 26 d. 12 val. Ketvirtas Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis “Vilniaus rampa 2013” KEISTUOLIŲ TEATRAS 24 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” MENŲ SPAUSTUVĖ 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Sparnuotasis Matas” 23 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Zita - pelytė” 24 d. 18 val. Juodojoje salėje. “Tėčio pasaka” “DOMINO” TEATRAS 22 d. 19 val. “Sex guru” LIETUVOS TEATRO SĄJUNGA 22 d. 18 val. Poezijos ir muzikos spektaklis “Krioklys po ledu”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18 val. Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos koncertas “Pavasario mozaika” 23 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studijos “Inkarėlis” jubiliejinis 40-mečio koncertas “Į ratelį 2013” 24 d. 17 val. Jaunųjų talentų koncertas, skirtas Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos 65 metų jubiliejui KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Įnamis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. “Valentinų diena” 24 d. 18 val. “Šykštuolis”

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

MOLĖTAI MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 24 ir 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Mūsų brangioji Pamela” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 12 val. “Nykštukas Nosis” 23 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 24 d. 18 val. “Čigonų baronas”

23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

2013 05 22

Orai

SAULĖ teka 5:04 leidžiasi 21:28 dienos ilgumas

MĖNULIS Šeštoji priešpilnio diena

+14 Oslas Priešpilnis V 17

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

+12 Helsinkis

+16

Stokholmas

Jaunatis VI 08

+16

Dublinas +13 +16 Londonas

+21 +10

Šiauliai

+22 +10

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, daug kur nušniokš trumpi lietūs su perkūnija. Temperatūra dieną 20-22 laipsniai šilumos.

Bordo +22 +10

Kaunas VILNIUS

+24 +22 +9

+13 Amsterdamas

+19

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+22 +9

+18 Madridas

+19 Barselona

+18 Ryga

+13 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +20 +10

+16 Sankt Peterburgas

Talinas

16:24

Palanga

Vilnius Minskas +22 +20 Varšuva +24

+22

Berlynas +24 Praha

+16 Miunchenas

+19 Nica

+21 Roma

+16 Maskva

+22

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +20 +17 +29 Bukareštas Varna Dubrovnikas +27 Sofija +24

+22

Stambulas +26

Malaga Rytoj: debesuota, visame krašte palis. Temperatūra naktį apie 10, dieną 13-19 laipsnių šilumos.

+28

142-oji metų diena. Gegužės dvidešimt antroji, trečiadienis, trečioji 21-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 223 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aldona, Elena, Julė, Julija, Rita. Geros dienos!

Alžyras +19

Tunisas +22

Atėnai

+26 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 10 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 21 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Piniginiai ir turtiniai reikalai bus itin svarbūs. Būkite atidūs tvarkydami dokumentus. Dėl netyčia įsivėlusios klaidos galite turėti nemalonumų. Jautis. Visuomeniniai reikalai priklausys nuo aplinkybių. Nepanikuokite, jei kas vyksta ne taip. Laikini trukdžiai negali pakeisti jūsų sumanymų. Dvyniai. Seksis atlikti net sunkiausias užduotis, tačiau stenkitės mažiau šnekėti, dalytis ateities planais. Slidūs bus finansiniai reikalai, bet diena sėkminga. Vėžys. Nieko neplanuokite. Užsiimkite malonia veikla, daugiau bendraukite su artimaisiais ir draugais. Jei pasigesite smagesnių pramogų, susiruoškite į iškylą. Liūtas. Netinkama diena versti kalnus, konkuruoti. Galite gana stipriai nusivilti darbo partneriais. Rūpinkitės asmeniniais interesais ir šeimos reikalais. Mergelė. Diena puiki viešnagėms, romantiškiems pasimatymams. Sunkiausiai seksis bendrauti su vaikais. Stigs kantrybės ir pakantumo, bet pasistenkite išklausyti. Svarstyklės. Sėkmingai bendrausite, dalyvausite svarbiuose susitikimuose. Laukia naudingos pažintys su užsieniečiais. Tik nesidžiaukite tuo, ko dar neturite rankoje. Skorpionas. Aplinkinius sudomins tik netikėtos naujienos. Nebijokite stebinti kolegų. Asmeninio gyvenimo vingiuose įžvelgsite tai, ko iš tikrųjų nėra. Panikuoti neverta. Šaulys. Labiausiai vertinsite naudingus ir įdomius ryšius. Galite pristigti romantiškos nuotaikos, todėl pasimatymus atidėkite vėlesniam laikui. Pravers humoro jausmas. Ožiaragis. Nesinervinkite dėl smulkmenų, dažniau pagirkite save už gerai atliktus darbus, sumanumą, kantrybę. Neimkite į galvą to, ko negalite pakeisti. Rūpinkitės sveikata. Vandenis. Jei nieko nekeisite darbe, jausitės prarandą galimybę tobulėti. Į priekį judėkite mažais, gerai apgalvotais žingsneliais. Paliksite gerą įspūdį naujiems pažįstamiems. Žuvys. Gražinkite namus, rūpinkitės šeimos reikalais. Kad ir ką darytumėte, sulauksite pagalbos ir paramos. Laisvalaikį stenkitės praleisti su šeima, bet ne namuose.

2013 05 22

Margumynai

Kipro paplūdimiai - švariausi

Krokodilo gimtadienis Kasijui Klėjui nė minutės neprireikė iš viščiukų kaklelių padarytam tortui praryti. Jį didžiausias pasaulio krokodilas gavo savo 110-ojo gimtadienio proga. Atokiame šiauriniame Kvynslande (Australija) didžiausio nelaisvėje laikomo sūriųjų vandenų krokodilo prižiūrėtojai sugiedojo “Laimingo gimtadienio”, o paskui pateikė vaišes - 20 kg mėsinį tortą su žvakutėmis. Tokio didelio patiekalo Kasijus Klėjus dar niekada nėra gavęs. “Mes nusprendėme jį palepinti”, - sako krokodilo šeimininkas Billy Craigas. Paprastai 5,48 m ilgio reptilija per dieną tenkinasi 1 kg vištienos arba žuvų. Kasijaus Klėjaus amžius nėra tiksliai žinomas, bet jį laikantys ūkio savininkai mano, kad krokodilui jau 110 ir laikas švęsti gimtadie-

nį. B.Craigas žino, jog krokodilai keičia dantis, kol pasensta arba suserga. Kasijus Klėjus dar tebeturi dantis ir yra labai neblogos formos, tad B.Craigas mano, kad jis gali gyventi dar kokius 30 metų. Kasijus buvo pagautas Šiaurės Teritorijoje prieš 26 metus. Manyta, kad tai jis puldinėja žmonių valtis. Niekas jo nenorėjo, tad B.Craigo senelis George’as, kuriam priklausė Grut Ailendo ūkis, suteikė jam naujus namus. Aštuoniasdešimtmetis George’as ir sušėrė Kasijui gimtadienio tortą. Roplys, pavadintas pagal legendinį boksininką Cassius Clay, 2011 metais buvo oficialiai pripažintas Guinnesso rekordų knygos kaip didžiausias nelaisvėje gyvenantis krokodilas. Pernai Kasijus Klėjus šį titulą prarado, kai Filipinuose buvo pagautas 6,17 m ilgio Lolongas, bet šiam žuvus ir vėl jį atgavo.

•

Kipras vilioja tobulais paplūdimiais. / AFP/Scanpix nuotrauka

Laimei, dauguma Europos paplūdimių turistų pamėgtose šalyse yra švarūs, o Kipre jie tiesiog nepriekaištingi. Sunkumų prislėgtas Kipras turi puikią progą pritraukti daugiau turistų ir jų pinigų, nes turi švariausias Europoje maudynių vietas. Blogiausios, Europos Sąjungos (ES) standartų neatitinkančios tokios vietos yra Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose. ES paskelbtoje naujoje informacijoje taip pat nurodoma, kad jas iš dalies užteršė dėl liūčių patvinusi kanalizacija.

Apskritai tendencijos teigiamos, nes 94 proc. ES paplūdimių, ežerų ir upių pernai atitiko minimalius vandens kokybės reikalavimus. 2011-aisiais tokių maudymosi vietų buvo 92 proc., prasta vandens kokybė buvo beveik 2 proc. maudymosi vietų. Konkrečiai Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose tokių vietų buvo atitinkamai 12 proc., 6 proc. ir 7 procentai. “Vanduo yra brangus išteklius, ir mums reikia praktikoje taikyti visas būtinas priemones jam visam apsaugoti”, - pažymima ES aplin-

Beždžionėlę perima valstybė

kosaugos komisaro Janezo Potočniko pareiškime. Europos aplinkos agentūra nurodo, kad Kipre ir Liuksemburge visose registruotose maudynių vietose vandens kokybė buvo puiki. Kitos ES šalys, kuriose švarių maudymosi vietų procentas didesnis už ES vidurkį (78 proc.), buvo Malta (97 proc.), Graikija (93 proc.), Vokietija (88 proc.), Portugalija (87 proc.), Italija (85 proc.), Suomija (83 proc.) ir Ispanija (83 proc.). Kroatijoje, kuri taps ES nare nuo liepos 1 dienos, puiki vandens kokybė nustatyta 95 proc. maudymosi vietų.

•

Kasijus Klėjus doroja savo 110-ojo gimtadienio tortą. / ntnews.com nuotrauka

Sodo nykštukai pakviesti į Čelsį Kai kurių Londono Čelsio gėlių parodos žiūrovų soduose niekada gyvenime nerastum nykštukų - tai išties prastas skonis, tačiau šiemet jie pasirodė 100-ojoje Čelsio gėlių parodoje. Labdaros tikslais. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS), rengianti parodą Christopherio Wreno pastatytos Čelsio karališkosios prieglaudos teritorijoje, atšaukė keraminių sodo figūrėlių su skrybėlėmis ir barzdomis draudimą, kad surinktų lėšų RHS labdaros fondui, remiančiam sodelius mokyklose.

Maždaug 100 nykštukų, kuriuos papuošė dainininkas Eltonas Johnas, aktorė Helen Mirren, “Dauntono abatijos” scenarijaus autorius Julianas Fellowesas ir kitos įžymybės, buvo apgyvendinti prie Didžiojo paviljono parodos centre. Juos galima įsigyti aukcione “e-Bay”. RHS norėjo, kad tie nykštukai suteiktų truputį džiaugsmo ir kad būtų atkreiptas dėmesys į tai, kaip svarbu vaikams pabūti gryname ore, pažinti gėles, daržoves ir vaisius. “Tai teikia didžiulę naudą sveikatai, yra geras atsipalaidavimo būdas ir mankšta, o drauge ir nepakankamai vertinamas sodininkystės di-

zaino aspektas”, - sakė parodos vadovė. Britų popmuzikos dainininkė Lily Allen pabrėžė, jog sodininkavimas ypač svarbus jaunimui, kurį supa planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Kai viskas aplink taip greitai keičiasi, vaikams pravartu ką nors auginti, stebėti ir taip ugdyti kantrybę. Čelsio gėlių paroda garsi tarp sodininkų, ji populiarina augalus iš viso pasaulio arba atgaivina pamirštus favoritus, tokius kaip rožės. Šiemet parodą turėtų aplankyti daugiau kaip 160 tūkst. lankytojų.

•

“The Australian”, AFP, Reuters, BNS, LŽ

J.Bieberio Malė įsitvėrė globėjai į plaukus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Miunchene prasidėję Malės nuotykiai tikriausiai ten ir baigsis, nes Justinas Bieberis neką tenuveikė, kad atgautų savo beždžionėlę. JAV dainininko Justino Bieberio beždžionėlė Malė, kurią kovo mėnesį konfiskavo vokiečių muitininkai, turi tapti Vokietijos nuosavybe. Beždžionėlė buvo konfiskuota dėl to, kad devyniolikmetis dainininkas, drauge su ja atskridęs į Miuncheno oro uostą, negalėjo pateikti reikiamų gyvūno paskiepijimo ir įvežimo dokumentų. Įžymybei buvo suteikta laiko iki penktadienio vi-

durnakčio pateikti visus dokumentus, bet muitinei vėl pradėjus dirbti po šventinio savaitgalio pareigūnai jokių dokumentų negavo, tad nuosavybės teises į gyvūną nusprendė oficialiai perduoti Vokietijos valstybei. J.Bieberis per pusantro mėnesio gali užginčyti sprendimą. Dar nieko nenutarta dėl nuolatinės Malės apgyvendinimo vietos. Mažąja kapucine nuo pat to laiko, kai ji buvo uždaryta dėl karantino, rūpinamasi Miuncheno gyvūnų prieglaudoje. Jos darbuotojai sakė, kad dainininko atstovai leido suprasti, jog jis linkęs palikti beždžionėlę.

•

Žmonės mėgsta puošti savo sodus barzdotais žmogeliukais / Reuters/Scanpix nuotrauka