2013 m. gegužės24d. /Penktadienis/ Nr. 118(13 543)

Kaina

2013 m. gegužės 24 d. / Penktadienis / Nr. 118 (13 543)

1,99 Lt

ŽEMĖS ŪKIS

KELIONĖS

ISTORIJA

Vaistažolės ir verslas, ir gyvenimo būdas 10p.

Goa - įprastų taisyklių laužymo rojus 14p.

H.Lueckas: “Magdeburgo teisė vienijo Europą” 12p.

Makalynė dėl PVM

UŽSIENIS

Londone subadytas karys

ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pirmą kartą paskelbtame 100 didžiausių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skolininkų sąraše ne tik mokestinių sunkumų patiriantys ūkio subjektai, bet ir bendrovės, kurios VMI “baltajame” sąraše skelbiamos kaip valstybei 2012 metais sumokėjusios daugiausia mokesčių.

Saugos, automatikos ir telekomunikacijų sistemas kuriančios bei diegiančios įmonės “Fima” generalinis direktorius Gintaras Juknevičius LŽ pripažino, kad bendrovės atsiradimas skolininkų sąraše buvo labai netikėtas. Pasak jo, įmonė visada mokesčius į valstybės biudžetą sumoka laiku. Jis pridūrė, kad UAB “Fima” nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, kuriuose turi pateikti VMI pažymas apie atsiskaitymus su valstybės ir savivaldybių biudžetais. Tokias pažymas, kaip pabrėžė pašnekovas, ji užsakinėja net keletą kartų per mėnesį.

“Pavyzdžiui, šių metų gegužės 17 dieną VMI išduotoje pažymoje buvo teigiama, jog “pagal iki gegužės 17 dienos pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaičiavimo duomenis UAB “Fima” 2013 metų gegužės 17 dieną atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais”. Todėl VMI paskelbtas gegužės 16 dienos sąrašas mus glumina”, - sakė jis. p.

8

Įvykiai Vulidže sukrėtė Jungtinę Karalystę, nors tai buvo kaip tik tokio pobūdžio išpuolis, kokio saugumo vadovai seniai bijojo ir laukė. Kario nužudymas judrioje gatvėje vidury dienos atgaivino baimę, kad į Londoną grįžo terorizmas. Du užpuolikai peiliais mirtinai subadė ginkluotųjų pajėgų narį pietryčių Londone, netoli kareivinių. Šokiruojančiuose kadruose, kuriuos parodė britų televizija, vienas jų gestikuliuoja kruvinomis rankomis, mosuodamas mėsos kapokle ir šaukdamas politinius pareiškimus prieš Didžiosios Britanijos valdžią. Tuo metu praeiviai būriuojasi prie bejausmio kūno 6p. krauju aptaškytoje gatvėje.

Rytoj su dienra‰ãiu

G.Juknevičiaus teigimu, dėl “Fimos” skolos biudžetui vakar įmonė užklausė VMI Vilniaus apskrities skyrių ir gavo patvirtinimą, kad bendrovė nėra skolinga valstybei.

+ TV programos

Romo Jurgaičio nuotrauka

Skandalingas skrydis pakvipo interpeliacija

ORAI

Ūkio ministrės socialdemokratės Birutės Vėsaitės galvos reikalauja tiek valdančiosios koalicijos partneriai, tiek opozicija.

Debesuota, daug kur palis.

Temperatūra dieną 15-21 laipsnis šilumos.

Jei ūkio ministrė B.Vėsaitė būtų žinojusi, kokia sumaištis kils dėl jos

skrydžio bendrovės “Arvi” užsakytu lėktuvu į Astaną, greičiausiai į Kazachstaną būtų važiavusi traukiniu. O dabar gali nutikti taip, kad dėl šios kelionės į Vidurio Aziją ministrė praras savo kėdę. Nuo pat paskyrimo dienos B.Vėsaitės veiklą kritikuojantys bei pašiepiantys konservatoriai vakar pra-

nešė inicijuosiantys jai Seimo interpeliaciją. Neatsiliko ir valdantieji.

Solidarų palaikymą ministrei reiškiantys partijos kolegos ragina neprarasti kantrybės ir palaukti, kol savo žodį dėl galimo interesų konflikto tars Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija.

3p.

19p.

2

2013 05 24

Komentarai ir debatai

Rezonansai ... į priegalvį VYTAUTAS LANDSBERGIS

Teisingumo sistema, teisėtvarka labiausiai matomos ir vertinamos pagal vadinamąsias rezonansines bylas. Mažo ūgio žmonių nelaimės ir neteisybės, tad ir neviltis dėl kažkur nutolusio teisingumo, patylom užgęsta priverktuose priegalviuose. “Mažo ūgio” - tai ir mažasvoriai visuomenėje, ir nepilnamečiai, nepilnabalsiai. O štai dideli įvykiai, sulaukią didelio, nors ir laikino, viešojo rezonanso, vis grįžta ir grįžta spaudon. Kartais rimtai, kartais atsainiai. Kai atsainiai, tada matai ir feljetoniškų paradoksų arba savaiminio, nė neketinto, juodojo humoro.

Nėra jokio humoro, kai skaitai, pavyzdžiui, žinomo Lietuvos politiko Nikolajaus Medvedevo dvidešimt metų slėptą liudijimą apie Medininkų žudynes. Humoristinę (?!) prokurorinio tyrimo išvadą, kad Vytautas Pociūnas niekaip negalėjo pats iškristi pro langą, tačiau iškrito pats, toliau stebėsime taip

pat be humoro, nes kažkas teisėtvarkoje jo visai nejuto, o ir Lietuvos gaila.

Mečys Laurinkus (“Lietuvos rytas”, 2013-05-11) rezonansiškai prisiminė Juro Abromavičiaus nužudymą prieš 16 metų, kartu ir negirdėtą, nors tuomet neva “peršamą” gandą apie Rusijos žvalgybų darbą; tačiau toliau išvien su prokurorais ignoruoja pakartotinai skelbiamus duomenis apie galbūt labai nešvarius J.Abromavičiaus byloje Vals-

Vis dar prisimenamas ir Kauno marių skenduolis violetiniais marškiniais, kuris paskendo atsigulęs ant kranto.

Regis, tai nebuvo baletas “Ant marių kranto”, nebuvo tai nė filmo “Niekas nenorėjo mirti” tęsinys, nes mažiausiai keturi dalyviai tvarkingai mirė vienas paskui kitą. Humoras čia liko nesuvoktas nė prokurorams išaiškinus, kad būtent trečiasis mirusiųjų turėjo itin lakią vaizduotę ir įtikėjo, ką juodai prasima-

Tokių stebuklų Generalinė prokuratūra netiria.

Seimas juolab nereikalauja. Ir ko jis galėtų reikalauti... tybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus kontrabandinius pirštus. Anot šio nesyk protingai mąstančio apžvalgininko, V.Pociūno gyvenime ir Gardinas, ir Brestas - atsitiktiniai epizodai, o kunigo Ričardo Mikutavičiaus mirties istorijoje teslypi apiplėšimas, lyg vėliau nebūtų buvę nusikalstamo dangstymo, vietos prokurorams neva neatpažįstant Nemuno skenduolio ir laidojant, kur niekas nesurastų.

nęs. Apsvaigo nuo savo paties pedofilinės kūrybos ir nutarė kiek pažudyti pakeleivių. Paskui prigulė ir užmigo amžiams. Galų gale, galai į marių vandenį. O gyvenimo jūra vis dar išmeta margų kriauklelių. Antai dėl Medininkų, nuo ko pradėjau.

Iš kai kurių buvau susidėstęs vaizdelį “Nuo pasienio vagonėlio iki marių meldo”, bet iškart nepasiūliau infopriemonėms. Draugai sakė, kad tekstas ne-

suprantamas. Et, galų gale nutariau rizikuoti. Tebus lyg juokais parašyta, tuo teisinsiuos. *** Sakydavosi buvęs kariškiu. Ir Seimo narys.

Tačiau neišdrįso įžengti į vagonėlį ir pažvelgti, gal dar yra gyvų. (Juk kaip tik buvo.)

Nepaskambino nė iškart, nė vėliau, kad atvyktų pareigūnai ir medikai, kurie būtų išdrįsę.

Elgesio paaiškinimų nėra, nebent šiedu, skaityk toliau.

Pirmas - tikros ir baisios asmeninės uodegos.

Antras - teroras. Prasitarsi - rytoj negyvensi. Pats matai. Todėl tyla bemaž 22 metams, kol galbūt sąžinė privertė, gal naujos aplinkybės. Ir tada griūva prokurorų statytas kortų namelis, kad tik per jį stumtume ir nustumtume pėdsakus į Rygą.

Dabar nueikim prie Kauno marių.

Vienas lavonas iš serijos, kurį laiką neatpažintas. Paskui - taip. Tartum tirtas, ištirtas.

Skrandyje arba stemplėje - žolė. Po to tiksliau - meldas. Ir vėl ten telieka vanduo arba “turinys”. Patekęs į trachėją, į plaučius. Nuo to mirė. Bet meldas buvo minėtas. Todėl tebėra klausimų.

Tad vis dėlto: žolės lapas ar meldas?

Stemplėje ar trachėjoje?

O jei meldas, tai ar tuščiaviduris?

Mat jei tuščiaviduris, tai būtų toks, pro kurį galima panirus kvėpuoti arba išnirus užsipilti. Tiksliau: būti prievarta užpiltam, kol užspringsi.

Papildomas klausimas: ar gali senokai miręs dar vieną nužudyti?

Seime štai mirusieji skaičiuojami kaip nariai, tik nebalsavę. Tuo būdu, mirusiųjų nedalyvavusiųjų balsais, mėginta atmesti Konstitucijos pataisą dėl šeimos institucijos.

Kai kurie sako: atmesta! Todėl, kad mirusieji Seimo nariai nutarė už pataisą nebalsuoti.

Tokių stebuklų Generalinė prokuratūra netiria. Seimas juolab nereikalauja. Ir ko jis galėtų reikalauti...

Tiesos? Baikit.

•

Seimo tribūna

Visuomenės daugumapasisako už dvigubą pilietybę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras sako, kad pastarąjį dešimtmetį vis daugiau Europos šalių keičia pilietybės įstatymus, suteikdamos daugiau galimybių įgyti dvigubą pilietybę.

- Seime pateikti keli Konstitucijos keitimo siūlymai, nes didžiausią teisinę galią turintis šalies įstatymas tik tam tikrais atvejais numato galimybę įgyti dvigubą pilietybę. Kodėl reikia šių pataisų?

- Pilietybės išsaugojimas ar netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę Lietuvoje yra rimta problema. Kodėl? Ne vien dėl to, kad nepelnytai atstumiame Lietuvos piliečius, išvykusius į svečias šalis ir dėl įvairių gyvenimiškų priežasčių priėmusius kitos šalies pilietybę. Svarbus ir kitas niuansas: negalintieji turėti dvigubos pilietybės traktuojami skirtingai. Vienos valstybės viešina, kad suteikė kitos šalies piliečiui pilietybę, o kitos šalys tai griežtai slepia.

Todėl vieni netenka Lietuvos paso, kai tik apie tai sužinoma, o kiti gali turėti ir kelis pasus, nes neturint apie tai žinių paso atėmimo nuostatos nerealizuojamos. Taigi situacija dviprasmiška, nes tas pats įstatymas taikomas nevienodai dėl jame nenumatytų priežasčių.

- Kaip elgiasi kitos Europos šalys baudžia ir atima pilietybę iš prigimti-

nę teisę į ją turinčių piliečių, įgijusių kitos šalies pilietybę, ar palieka jiems visas piliečio teises ir pareigas?

- Europos šalys labai įvairiai sprendžia pilietybės išsaugojimo ar netekimo klausimus. Ryški tendencija pastarąjį dešimtmetį - pilietybės įstatymų keitimas, toleruojant dvigubą pilietybę, numatant tam tikrus atvejus, kai turima neprarandama įgijus kitos šalies pilietybę.

Pavyzdžiui, Danija 2004 metais patvirtino naują konsoliduotą Pilietybės įstatymo redakciją, kurioje atsirado naujų nuostatų. Įstatyme galima įžvelgti bendrą tendenciją, numatančią, kad netekus pilietybės be asmens valios išlieka galimybė ją susigrąžinti. Nyderlandų piliečiai iki 2003 metų prarasdavo pilietybę, kai įgydavo kitos valstybės, tačiau priimtos pataisos įteisino tam tikras išlygas ir atvejus, kai pilietybė neprarandama. Naują Pilietybės įstatymą 2003 metais priėmė ir Suomija. Jame visiškai pripažįstama dviguba pilietybė, o iki tol ji buvo nepripažįstama. Švedija tai padarė 2001 metais, kai įgyvendino esminę pilietybės reformą. Dabar galimybė turėti dvigubą pilietybę suteikiama beveik visais atvejais. Neblogą pilietybės reguliavimo modelį sukūrę lenkai. Jiems ne taip svarbu, kelias pilietybes žmogus turi. Tačiau jeigu jis turi Lenkijos pilietybę, pripažįstama, kad su visomis teisėmis ir pareigomis jis yra Lenkijos pilietis.

Vokiečiai visiškai nedaro problemų dėl dvigubos pilietybės, jeigu asmuo yra šveicaras, ES ar NATO šalies pilietis.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

- Galbūt Lietuvos visuomenė dar nepasiruošusi tokioms permainoms? Egzistuoja nuomonė, kad turint Lietuvos pilietybę visai nereikalinga kitos valstybės.

- Gyvename toje pačioje Europoje, tad ir mūsų visuomenės nuostatos šiuo požiūriu nėra kažkokios išskirtinės. Vis dėlto dauguma Lietuvos visuomenės pritaria Konstitucijos pataisoms, kurios leistų turėti dvigubą pilietybę. Neseniai Seimo Konstitucijos komisijos posėdyje buvo pateikti kovo mėnesį atliktos “Baltijos tyrimų” apklausos rezultatai, kurie parodė, kad tam pritariančiųjų yra 55 procentai. Teigiamą požiūrį šiuo klausimu išsakė ir kairiųjų, ir dešiniųjų pažiūrų gyventojai. Kasmet pritariančiųjų dvigubos pilietybės nuostatai daugėja - pastaraisiais metais 7 procentais. Tuo metu nepritariančiųjų sumažėjo 11 procentų.

- Netrūksta nuogąstaujančiųjų, kad, pakeitus Pilietybės įstatymą, Lietuvoje iš karto atsiras tūkstančiai kitų šalių piliečių, turinčių ir Lietuvos pilietybę? Ar gali taip nutikti?

- Lietuvoje visų tautybių gyventojai labiau pritaria nei atmeta dvigubos pilietybės idėją. Žinoma, esama tam tikros baimės, todėl įstatymo pataisos turi garantuoti, kad tautos išlikimui nekils nė menkiausio pavojaus. Nemanau, kad į mūsų šalį iš karto plūstelės tūkstančiai kitos valstybės gyventojų, turinčių pretenzijų tapti Lietuvos piliečiais.

Pirmiausia turime susigrąžinti tuos, kurie nepelnytai praradę pilietybę.

Visuomenės raida nėra baigtas proKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė

(tel. 249 2212)

J.Mičiulienė

(tel. 249 2210)

A.Musteikis

(tel. 249 2213)

Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

S.Šedbaras: “Vieni netenka Lietuvos paso, kai tik apie tai sužinoma, o kiti gali turėti ir kelis pasus, nes neturint apie tai žinių paso atėmimo nuostatos nerealizuojamos.” cesas, keičiasi laikai, kartu kinta gyvenimo būdas, santykiai tarp žmonių ir valstybių. Negalime sustabarėti, užsidaryti, turime stengtis tapti laisvesne, atviresne visuomene, at-

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė

(tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka

(tel. (8 620) 10583)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12-13 p.

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

•

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Interneto svetainė

Sveikata

sikratyti nepagrįstų baimių ir užkirsti kelią realioms.

Marijampolė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

•

2013 05 24

Dienos temos

3

Skandalingas skrydis pakvipo interpeliacija už 13 tūkst. litų, kaip skelbiama, tikrai niekas nebūtų net svarstęs galimybės”, - teigė ministerijos vadovė.

Kaip LŽ jau rašė, “Arvi” šiuo metu su Ūkio ministerija derasi dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo sutarties. “Jei kas nors norėtų ką nors tartis slaptai, tai tikrai nebūtina kartu skristi tiesioginiu reisu. Žinote, per šešias valandas laukiant jungiamojo skrydžio Kijeve irgi galima kažką susitarti. Čia vertybių, požiūrio į skaidrumą ir atsakomybę klausimas, o ne vietos. Aš smerkiu bet kokius neskaidrius susitarimus”, - situaciją komentavo ministrė. Pasak jos, “ne taip jau lengva į tuos LEZ’us pritraukti norinčiųjų investuoti”. Ministrės žiniomis, “Arvi” esą buvo vienintelė, kuri sutiko eiti į Marijampolės LEZ.

RAIMONDA RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Ūkio ministrės socialdemokratės Birutės Vėsaitės galvos reikalauja tiek valdančiosios koalicijos partneriai, tiek opozicija. Solidarų palaikymą ministrei reiškiantys partijos kolegos ragina neprarasti kantrybės ir palaukti, kol savo žodį dėl galimo interesų konflikto tars Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Jei ūkio ministrė B.Vėsaitė būtų žinojusi, kokia sumaištis kils dėl jos skrydžio bendrovės “Arvi” užsakytu lėktuvu į Astaną, greičiausiai į Kazachstaną būtų važiavusi traukiniu. O dabar gali nutikti taip, kad dėl šios kelionės į Vidurio Aziją ministrė praras savo kėdę. Nuo pat paskyrimo dienos B.Vėsaitės veiklą kritikuojantys bei pašiepiantys konservatoriai vakar pranešė inicijuosiantys jai Seimo interpeliaciją. Neatsiliko ir valdantieji.

“Darbiečiai” pareiškė, kad B.Vėsaitės elgesys diskredituoja valdančiąją koaliciją, todėl ši esą turi trauktis iš pareigų. Tuo metu pati skandalo herojė tvirtino nematanti jokio skirtumo, kuo skristi į tolimus kraštus. Ji pakartojo, kad skrydį Marijampolės “Arvi” užsakytu aštuonviečiu lėktuvu pasirinko taupydama laiką ir pinigus.

Geriausia - atsistatydinti Kaip geriausią išeitį į galimą interesų konfliktą įsipainiojusiai ūkio ministrei buvęs Darbo partijos lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Viktoras Uspaskichas siūlo atsistatydinimą. “Siūlyčiau labai greitai pagalvoti, priimti sąžiningą sprendimą ir neklampinti visos koalicijos į nemalonią situaciją. Čia visiškai palaikau prezidentės pasakytą nuomonę”, - žurnalistams vakar sakė V.Uspaskichas. Jo teigimu, “politikoje reikia būti šiuolaikiškam” - užsitraukus nemalonę pasitraukti. Seniūnui pritarė ir Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas bei Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys. “Deja, tenka pripažinti, jog ankstesni B.Vėsaitės veiksmai sudarė prielaidas visuomenei abejoti ministre, o šis skrydis į Kazachstaną, finansuotas privačios bendrovės lėšomis, leidžia abejoti ir jos nešališkumu bei vykdomos veiklos skaidrumu”, - teigė V.Gapšys.

Pasak jo, ministrės veiksmai “meta šešėlį ant visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos”. Valdančiosios

Paragino nesmerkti

B.Vėsaitė vakar pareiškė nematanti jokio skirtumo, kuo skristi. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukos “Tvarkos ir teisingumo” partijos lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas taip pat mano, kad pasitvirtinus spaudoje pateiktai informacijai B.Vėsaitė turėtų atsistatydinti. “Manau, kad tai būtų geras žingsnis”, sakė R.Paksas.

Priminsime, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat kritiškai įvertino ministrės skraidymą privačios verslo bendrovės lėktuvu. Pasak šalies vadovės, tokia praktika netoleruotina.

Gresia interpeliacija Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija vakar nusprendė inicijuoti ministrei interpeliaciją. “Tokia buvo frakcijos pozicija vertinant skandalingą ministrės situaciją po skrydžio privačios bendrovės samdytu lėktuvu, kai ministerija turi spręsti dėl konkrečios sutarties su ta bendrove.

Tai rodo, kad galbūt yra neskaidrių santykių. Situacija gana aiški, ir ne-

Nuo pat paskyrimo dienos B.Vėsaitės veiklą kritikuojantys konservatoriai vakar pranešė inicijuosiantys jai Seimo interpeliaciją. bematome prasmės laukti VTEK sprendimo”, - kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovo Eligijaus Masiulio vertinimu, B.Vėsaitė iš posto turėtų trauktis pati. Jei to nepadarys, liberalai parems interpeliaciją. “Būtų geriausia, jei pati ministrė, atsiprašiusi visuomenės, atsistatydintų. Jei to neatsitiks, reikia palaukti pirmadienio prezidentės bei premjero pozicijos, nes čia premjeras turi pasakyti savo svarų žodį. Jei B.Vėsaitė ir toliau eis ūkio ministrės pareigas, opozicijai nieko nelieka, kaip interpeliacijos būdu reikalauti jos atsakomybės”, žurnalistams sakė E.Masiulis.

Interpeliaciją ministrui reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų

motyvus gali pateikti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.

Problemų nemato Kai kuriuos kelionės į Kazachstaną aspektus B.Vėsaitė vakar komentavo per savo atstovę spaudai. Ji pareiškė nematanti jokio skirtumo, kuo skristi. “Jei reikės, galiu skristi ir su “Wizair”, ir “airBaltic”. Jei tai padės mūsų verslui, važiuosiu ir traukiniu, ir autobusu”, - patikino ministrė.

B.Vėsaitė pakartojo, kad skrydį “Arvi” užsakytu lėktuvu pasirinko taupydama laiką ir pinigus. “Konkrečiai šiuo atveju skridau be persėdimo Kijeve ir taupiau laiką. Bilieto kaina buvo beveik tokia pati kaip ir kitų delegacijos atstovų, ir mums ji pasirodė priimtina. Jei kas būtų siūlęs bilietus

Socialdemokratų partija (LSDP) vakar išplatintame pareiškime ministrei išreiškė “solidarų palaikymą” ir paragino jos darbus vertinti “ne pagal viešumoje opozicijos formuojamą įvaizdį”, bet palaukti pačios B.Vėsaitės paaiškinimo ir VTEK įvertinimo. Socialdemokratai tvirtina, kad kritika ministrės atžvilgiu prasidėjo, kai ji ėmė “iš esmės spręsti susikaupusias problemas ir norėdama pertvarkyti šilumos ūkį ryžtingai ėmėsi iniciatyvos perskirstyti iki 600 mln. litų, kuriuos būtų reikėję grąžinti Europos Sąjungai”. “Geriausia ministrams nieko nedaryti ir tylėti - tada jie nebūtų kaltinami”, situaciją partijos pranešime komentavo LSDP pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius. Vertinant situaciją viliamasi sulaukti “pamatuoto koalicijos partnerių” požiūrio.

“Skubotas pasmerkimas gali sukurti valstybėje precedentą, kai patyčių kultūra gali persimesti į politiką ir pradėti diktuoti politinius sprendimus. Turime laiku užkirsti kelią tokiam precedentui”, - rašo socialdemokratai.

Kaip jau rašyta, VTEK trečiadienį gavo premjero A.Butkevičiaus ir Seimo narės konservatorės Agnės Bilotaitės prašymus ištirti ūkio ministrės elgesį, kai į Kazachstaną ji skrido privačios bendrovės užsakytu lėktuvu. Ar pradėti tyrimą, bus sprendžiama komisijos posėdyje gegužės 28 dieną. Ūkio ministerijos teigimu, bilietas ministrei į abi puses kainuos 2700 litų, nors tokios kelionės kaina žmogui gali siekti apie 13 tūkst. litų.

•

Trumpai LIETUVOJE NERADO Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas patvirtino, kad “Drąsos kelio” partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės Lietuvoje nėra. Policija yra paskelbusi tarptautinę “Drąsos kelio” partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės paiešką. Šiaulių apygardos prokuratūra siekia ją iškviesti į apklausą.

Seimas balandį panaikino jos teisinę neliečiamybę, svarstant šį klausimą N.Venckienė Seime nebepasirodė. Prokurorai pernai spalį N.Venckienei pateikė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Vakar parlamentarai ėmėsi Seimo statuto pataisų, kurias galėjo įkvėpti pradingusi N.Venckienė. Šiomis pataisomis siūloma už kiekvieną praleistą Seimo posėdį parlamentarams nubraukti po 5 proc. algos.

GRĮŠ PRIE LYTIES KEITIMO KLAUSIMO Seimas svarstys trijų konservatorių siūlymą Lietuvoje uždrausti keisti lytį. Vakar po pateikimo pritarta Civilinio kodekso pataisos projektui, kad “medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas”. Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Taip pat kodekse įrašyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, tačiau tokių nėra. Siūlymą keisti Civilinio kodekso nuostatas dėl lyties keitimo įregistravo konservatoriai medikai Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius. Civilinio kodekso pataisos projektą inicijavę Seimo nariai argumentuoja, kad leidimą keisti

2007-aisiais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl transseksualo teisės pasikeisti lytį.

Pažeidimas nustatytas dėl to, kad Lietuva nėra priėmusi specialaus įstatymo dėl lyties keitimo, nors apie tokį įstatymą kalbama Civiliniame kodekse.

SEIMAS PADĖJO TAŠKĄ

V.M.Čigriejienė: “Leidimas daryti lyties keitimo operacijas sukeltų daug medicininių ir etinių problemų.” lytį pakeitus draudimu “valstybė bus apsaugota nuo prielaidų, sukuriančių pagrindus atsirasti byloms prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme”. Lietuva

Parlamentarai vakar atmetė “darbiečių” siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl “galimai neteisėtai daromo poveikio teisėjams”.

Už Seimo nutarimo projektą balsavo 45 parlamentarai, prieš buvo 42, 19 susilaikė. Taip pat atmestas siūlymas tobulinti projektą. Jis daugiau nebus svarstomas Seime.

Dėl juodosios buhalterijos teisiama valdančioji Darbo partija siūlė sudaryti minėtą laikinąją tyrimo

komisiją. Šią iniciatyvą palaikė 40 parlamentarų - Darbo partijos frakcijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai, taip pat po kelis socialdemokratus ir “tvarkiečius”. Darbo partijos byloje teisiama Vitalija Vonžutaitė irgi buvo pasirašiusi teikimą, bet savo parašą vėliau atšaukė. Projektą pristatęs “darbietis” Raimundas Markauskas tvirtino, kad poveikis teisėjams daromas ne tik Darbo partijos byloje. Konservatorius Stasys Šedbaras sakė nesuprantąs, kas turėtų būti tokios komisijos tyrimo objektas. Andrius Kubilius perspėjo, kad tai būtų tiesioginis kišimasis į teismo darbą. Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat suabejojo, ar pats komisijos darbas nebūtų kišimasis į teismų darbą.

BNS, LŽ

4

2013 05 24

Dienos temos

Valdininkų armija - arčiau žmonių gyventojai, tiek patys valdininkai, nebūtų sulaukta.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, kad Klaipėdoje niekada nebuvo seniūnijų tradicijų. Galbūt todėl, kai prieš keletą metų buvo įsteigta viena - Melnragės ir Girulių seniūnija, jos veikla nepasitvirtino ir ji buvo panaikinta. “Esame apskaičiavę, kad įsteigti naują seniūniją kasmet kainuotų apie 300 tūkst. litų papildomų biudžeto išlaidų. Ir tai - be patalpų išlaikymo”, - tvirtino A.Šulcas.

Mero V.Grubliausko įsitikinimu, kaimiškosiose savivaldybėse seniūnijos tikrai reikalingos, mat žmonės gyvena toli nuo centro. Tačiau mieste viskas lengvai pasiekiama. Meras tikino negirdėjęs, jog žmonės labai skųstųsi dėl to, kad nėra seniūnijų. “Vis dėlto negaliu tvirtinti, kad jų niekada ir nebus. Jei tokia bus politikų valia, steigsime”, - ža-

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

Parengus Vietos savivaldos įstatymo pataisas, sudarančias sąlygas visose savivaldybėse galbūt net privalomai steigti seniūnijas, kai kurie merai perspėja, kad tai tik padidintų valdininkų armiją ir papildomai pareikalautų nemažai mokesčių mokėtojų pinigų.

Seime jau kitą savaitę skubos tvarka turėtų būti pateiktos konservatoriaus Algio Strelčiūno parengtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Jų iniciatorius tikina siekiantis, kad vietos valdžios atstovai būtų arčiau gyventojų. Šiuo dokumentu numatoma panaikinti galimybę perduoti seniūnijos ir seniūno funkcijas kitiems savivaldybių administracijų struktūriniams padaliniams. Tačiau kai kurių savivaldybių vadovai tikina, kad tai ekonomiškai neapsimoka.

A.Strelčiūnas: “Seniūnijos privalo būti, nes seniūnams suteikta kur kas daugiau teisių nei kitiems valdininkams.” / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Reikėtų konsultuotis su žmonėmis Seniūnijų kurti kol kas nežada ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Pasak jo, Neringos savivaldybė nėra tokia didelė, kad ją dar reikėtų skirstyti į seniūnijas.

“Savivaldybė suskirstyta į seniūnaitijas, paskirti seniūnaičiai, kurie yra arčiausiai gyventojų ir sprendžia jų problemas. Atsiradus kokių didesnių sunkumų, gyventojai kreipiasi tiesiai į savivaldybės administraciją arba mane. Pažįstu beveik visus Neringos žmones, tad galiu nuvažiuoti tiesiai į kiekvieno namus ir padėti išspręsti kilusias problemas”, - patikino D.Jasaitis.

Pasak jo, savivaldybės teritoriją būtų galima suskaidyti į seniūnijas, juolab kad taip merijos teikiamos paslaugos gyventojams tikrai būtų arčiau jų.

A.Šulcas: “Įsteigti naują seniūniją kasmet kainuotų apie 300 tūkst. litų papildomų biudžeto išlaidų. Ir tai - be patalpų išlaikymo.”

Seniūnai turi daugiau galių A.Strelčiūnas LŽ teigė, kad šiomis įstatymo pataisomis norima užtikrinti galimybę gyventojams naudotis viešosiomis paslaugomis arčiau jų gyvenamosios vietos. Siekiama sudaryti prielaidas, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų steigiama ne mažiau kaip viena seniūnija, o šiuo metu seniūnijos dar neįsteigtos Neringos, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestų savivaldybėse.

“Vilniuje jau užsiminta apie galimybę panaikinti seniūnijas, o vietoj jų įsteigti biurus. Tačiau seniūnijos ir biurai nėra identiškos institucijos. Seniūnijos

privalo būti, nes seniūnui yra suteiktos kur kas didesnės teisės nei biuro vadovui. Pavyzdžiui, seniūnas gali atlikti net kai kuriuos nemokamus notarinius veiksmus. Tai vienintelė pareigybė, kuriai suteikta tokia teisė”, - tvirtino Vietos savivaldos įstatymo pataisų autorius. A.Strelčiūnas taip pat priminė, kad gyventojai seniūnijose gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tad kuo arčiau seniūnija, tuo ši problema sukels mažiau rūpesčių žmonėms.

Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektą pasirašė 47 Seimo nariai, todėl pataisos Seimui turėtų būti pateiktos

skubos tvarka, kaip planuojama, kitos savaitės ketvirtadienį.

Papildomos išlaidos Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas LŽ teigė, kad prieš keletą metų mokslininkai buvo atlikę studiją dėl seniūnijų uostamiestyje. “Studijos duomenys parodė, kad seniūnijų efektyvumas nelabai atpirktų investicijas į jas”, - sakė V.Grubliauskas. Jis patikino, kad vadovaujantis mokslininkų prognozėmis gerokai padidėtų valdininkų išlaikymo išlaidos.

Tačiau esą tokio efekto, kokio tikisi tiek

dėjo Klaipėdos miesto meras. Uostamiesčio vadovas taip pat pabrėžė, kad kol kas valdininkų išlaikymas uostamiesčio gyventojams kainuoja kur kas mažiau nei kitose šalies savivaldybėse.

Todėl jis neabejojo, kad išlaidų didinimas tarp politikų sukeltų nemenkų diskusijų. Panevėžio miesto mero patarėjas Darius Simėnas LŽ teigė, kad pastaruosius 20 metų skirstyti miestą į seniūnijas nebuvę jokio poreikio. “Mūsų miestas yra kompaktiškas, gyventojai įpratę visus reikalus tvarkyti savivaldybės administracijoje, todėl tokių minčių net nebuvo kilę”, - tvirtino D.Simėnas.

Be to, esą pastebėta, kad seniūnai yra labiausiai žmonių mėgstami vietos valdininkai. Tad ir Neringoje seniūnijos, mero nuomone, galėtų būti “neblogas darinys”. Vis dėlto viską lemia pinigai. Reikėtų nemažų lėšų seniūnų atlyginimams, transporto išlaidoms, seniūnijų patalpoms išlaikyti. Visa tai kainuotų papildomų mokesčių mokėtojų pinigų.

“Reikėtų tartis su žmonėmis, klausti jų, ar iš tikrųjų seniūnijos jiems reikalingos, ar jie norėtų, kad būtų sukurta dar daugiau darbo vietų valdininkams”, įsitikinęs Neringos meras.

•

O.Gorškova: “Kultūra išmintingesnė už politiką” “Novyje samocvety”, tačiau atlieka senas, laiko patikrintas dainas, nepamiršdamas įterpti ir naujų”, - tvirtino O.Gorškova. Taip pat koncertuos “Santaros” mokyklos pučiamųjų orkestras, dainininkės Veronika Gordijevskaja, Jekaterina Morar, ansamblis “Drugelis”, Aleksandra Skobeleva, šokių kolektyvas ANDRE DANCE. Šventėje dalyvauja daug Vilniaus meno kolektyvų - nuo vaikų darželių iki profesionalų. Galimybė susitikti su publika šiemet atiduota Lietuvos vaikų kūrybinio susivienijimo “Mūza” pakviestiems svečiams iš Estijos ir Rusijos. Taip pat pasirodys IX tarptautinio vaikų kūrybos festivalio, kurio geografija apima teritoriją nuo Kamčiatkos ir Čiukotkos iki Kaliningrado, nugalėtojai.

MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Birželio 9 dieną vienuoliktą kartą sostinės Vingio parke vyksianti Rusijos dienos šventė tampa gausiausiai lankomų sostinės renginių lydere. Šiemet rengėjai tikisi sulaukti apie 20 tūkst. lankytojų. Šventė kasmet sulaukia vis daugiau svečių - žiūrovų, klausytojų, knygų ir suvenyrų pirkėjų, tautinių valgių ragautojų. Prieš vienuolika metų prasidėjęs renginys buvo gana kuklus. “Tada kilo idėja surengti tautinių bendrijų šventę, tačiau ne visos buvo tam pasirengusios, tad apsiribojome tik rusų ir totorių bendruomenėmis. Mūsų sumanytam projektui buvo pritarta ir taip iš jo išaugo Rusijos dienos šventė, - jau tradicinio įvykio priešistorę priminė Tautinių bendrijų ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkė Olga Gorškova. - Šventė seniai peržengė tautines ir kalbines ribas, joje galima sutikti skirtingos tautybės žmonių. Kultūra išmintingesnė už politiką.” Iš pradžių šventė rengta Sereikiškių parke, į ją ateidavo apie tūkstantį svečių. Dabar rengėjai tikisi sulaukti 20-25 tūkst. lankytojų.

Tradicijos Atsirado tradicija šventę kasmet pradėti nauja daina apie Rusiją. Ir tradiciškai priedermė ją parašyti suteikiama grupei “Kupe”. Jos lyderis Ilja Vatkinas pasidalijo įspūdžiais iš kelionių po Rusiją. “Dabar, interneto laikais, tenykščiams klausytojams Vilniuje rengiama šventė yra gerai žinoma. Jie sa-

Apie būsimą šventę pasakojo Tautinių bendrijų ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkė O.Gorškova, Lietuvos vaikų kūrybinio susivienijimo “Mūza” vadovas J.Antonovas ir grupės “Kupe” lyderis I.Vatkinas.

Ir konfeti lietus

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

ko, kad pačioje Rusijoje nėra tokių švenčių, kurios dydžiu galėtų prilygti vilniškei”, - pasakojo I.Vatkinas.

Dar viena tradicija - šventėje nuolat koncertuoja lietuvių atlikėjai ir kolektyvai. Dainininkai savo dainas atlieka rusų kalba - tokia šventės koncepcija. Į Vingio parko sceną šiemet kils Birutė Dambrauskaitė, Viktoras Malinauskas, grupė “Lemon Joy”. I.Vatkinas pasigyrė sutaikęs brolius Algį ir Voldemarą

Šventė seniai peržengė tautines ir kalbines ribas, joje galima sutikti skirtingos tautybės žmonių.

Frankonius, jie per Rusijos dienos koncertą klausytojų pamėgtas dainas atliks duetu. “Kupe” vadovas priminė, jog šie atlikėjai vykdavo į gastroles su Josifu Kobzonu, Laima Vaikule, kitomis anų laikų garsenybėmis ir iki šiol prisimenami buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Galimybė visiems Šventės programoje pasirodo du tūkstančiai dalyvių ne tik iš Lietuvos

sostinės, bet ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Visagino.

Nuolat lankosi Kaliningrado, Sankt Peterburgo atlikėjai, o šiemet savo kolektyvą - folkloro ansamblį “Uzaren” deleguoja Jaroslavlio miestas. Šventėje lankysis ir Baltarusijos valstybinis choreografinis ansamblis “Choroški”. Renginys baigsis ansamblio iš Maskvos “Samocvety” pasirodymu.

“Dabar šis kolektyvas vadinamas

Į šventę vilioja ne tik muzika ar šokiai, bet ir nemokami ledai. Rengėjai žada lankytojus pavaišinti 15 tūkst. porcijų. Bus dalijama ir košė su mėsa, tiesa, porcijų - perpus mažiau. Renginys prasidės 13 valandą senų automobilių parodos atidarymu. Tada dalyviai pamėgins atlikti masinį šokį - sąspietį. Muzikos ir šokių koncertas prasidės 14 valandą, baigsis devintą vakaro fejerverkais ir konfeti lietumi.

•

6

2013 05 24

Lietuva ir Europa

Aidintislamistųšūkiams subadytas karys

Mėgėjiškuose kadruose - bejausmė auka ant žemės ir užpuolikas kruvinomis rankomis su kapokle.

Įvykiai Vulidže sukrėtė Jungtinę Karalystę, nors tai buvo kaip tik tokio pobūdžio išpuolis, kurio saugumo vadovai seniai bijojo ir laukė. Kario nužudymas judrioje gatvėje vidury baltos dienos atgaivino baimę, kad į Londoną grįžo terorizmas.

Du užpuolikai peiliais mirtinai subadė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų narį pietryčių Londone, netoli Karališkosios artilerijos kareivinių. Šokiruojančiuose kadruose, kuriuos parodė britų televizija, vienas jų gestikuliuoja kruvinomis rankomis, mosuodamas mėsine kapokle ir šaukdamas politinius pareiškimus prieš Didžiosios Britanijos valdžią, praeiviams būriuojantis prie bejausmio kūno krauju paplūdusioje gatvėje. Iš jo šūksnių galima suprasti, jog karį subadė dėl to, kad britų kariai kasdien žudo musulmonus.

Virš Vulidžo skraidė sraigtasparniai, gretimus kelius užblokavo policija. Visame Londone prie kareivinių, kurių yra apie 10, sustiprinta apsauga, sostinėje ir kitur dirbantys kariškiai įspėti būti budrūs.

Pylė islamišką tiradą Liudytojai sakė, kad abu užpuolikai badydami auką rėkė: “Allahu Akbar” (“Dievas yra didis”). Jiedu nesistengė pasprukti ir skatino žmones filmuoti bei fotografuoti auką.

“Aš atsiprašau moterų, kurios šiandien turėjo tai regėti, bet mūsų žemėje

Jei tai tik šių dviejų individų sumanymas, jis kelia didžiulį nerimą, tačiau dar didesnis galvos skausmas kovos su terorizmu vadovybei ir saugumo tarnybai MI5, jei tai - platesnės suderintos kampanijos dalis. moterys regi tą patį, - su londonietišku akcentu kalbėjo vienas užpuolikų tamsia striuke ir megzta kepuraite, bet nenurodė, kokia tai žemė. - Jūs, žmonės, niekada nebūsite saugūs. Pašalinkite savo vyriausybę, nes ji jumis nesirūpina.” Tuo metu kitas užpuolikas su peiliu rankoje buvo matomas besišnekučiuojantis su moterimi.

Netoli įvykio vietos stovėjo mėlyna mašina, uždengta raudonu brezentu.

Manoma, kad ja iš pradžių auka galėjo būti partrenkta.

Atvykusios policijos pašauti užpuolikai naktį praleido areštuoti atskirose ligoninėse (abu gydomi nuo sužeidimų, vienas - sunkesnės būklės), nužudymą tiria kovos su terorizmu padalinys. Pareigūnai pareiškė, kad šis užpuolimas yra teroro aktas, galbūt įkvėptas radikalaus islamo.

Didžiosios Britanijos musulmonų taryba pavadino nužudymą “išties barbarišku veiksmu, neturinčiu jokio pagrindimo islame”, ir jį besąlygiškai pasmerkė.

Premjeras Davidas Cameronas nedelsdamas grįžo iš Prancūzijos ir sušaukė skubų vyriausybės saugumo komiteto “Cobra” posėdį, kuriame da-

lyvavo politinė vadovybė, aukščiausieji policijos pareigūnai ir naujasis saugumo tarnybos MI5 vadovas. “Cobra” susirinko kelios valandos po išpuolio, o antrą kartą - anksti ketvirtadienį. Posėdžiui pirmininkavo D.Cameronas.

“Mes ir anksčiau patyrėme tokių atakų ir visuomet jas atremdavome, pareiškė D.Cameronas. - Mes neišsigąsime ir niekada nepalūšime.”

Paryžiuje bendroje spaudos konferencijoje su britų premjeru, prieš šiam skubiai grįžtant į Dauningstritą, prezidentas Francois Hollande’as pareiškė solidarumą su Jungtine Karalyste.

“The Daily Telegraph” pakalbino moterį, su kuria bendravo vienas užpuolikų. Jaunimo skautų lyderė Ingrid Loyau-Kennett sakė mėginusi įtikinti užpuoliką atiduoti jai ginklą. “Jis visas buvo kruvinas, - pasakojo 48 metų moteris. - Pamaniau, geriau su juo pasikalbėsiu, kol neužpuolė dar ko nors.”

Vėliau policija, malšindama keršto išpuolius, areštavo du žmones. Breintryje, Pietryčių Anglijoje, areštuotas 43 metų vyras, su peiliu atėjęs į vietos mečetę. Kitas buvo sulaikytas netoliese esančiame Gilingame dėl įtarimų, kad

Žudynių vietoje netoli Karališkosios artilerijos kareivinių žmonės dėjo gėles. / Reuters/Scanpix nuotraukos iš rasistinių paskatų padarė nusikalstamą žalą mečetei.

Pastaraisiais metais buvo užkirstas kelias mažiausiai dviem islamistų sąmokslams žudyti kariškius Jungtinėje Karalystėje.

Kuo vadovaujasi džihadistai Vienas svarbiausių dalykų, kurį siekia nustatyti tyrėjai, - ar nužudymas Vulidže yra pavienis išpuolis, ar platesnio sąmokslo, galbūt susijusio su “Al-Qaeda”, rezultatas. Užuominų policija turi į valias. Iškalbingas faktas, kad žudikai nebėgo. Dabar tyrėjai norės iki smulkmenų sužinoti, kas jie tokie, ką pažįsta, koks buvo jų motyvas. Jei tai tik šių dviejų individų sumanymas, jis kelia didžiulį nerimą. Tačiau dar didesnis galvos skausmas kovos su terorizmu vadovybei ir saugumo tarnybai MI5, jei tai platesnės suderintos kampanijos dalis.

Išpuolį nagrinėjantys apžvalgininkai teigia, kad jo ištakas galima sieti su smurtine “Al-Qaedos” ideologija ir tuo, kaip ji interpretuojama sekėjų Jungtinėje Karalystėje ir kitur Vakaruose. Džihadistų mąstymą veikia įvairūs veiksniai, bet vienija vienas bendras - jie

prieštarauja Vakarų buvimui islamo pasaulyje. Kai apie tai kalba grynai politikuojantys islamistai, dažniausiai jie turi galvoje “kultūrinę taršą” - įvairias nepageidaujamas įtakas iš Vakarų, pusnuoges popžvaigždes, nepaliaujamai mirguliuojančias palydoviniuose kanaluose. O džihadistams tai, pirmiausia, kariai. Kad ir kokią misiją vykdo karinis personalas, kad ir kokius turi tarptautinės bendruomenės įgaliojimus, kariai - islamo priešai.

Savo argumentus džihadistai iliustruoja nekaltų moterų ir vaikų kančiomis, kad sukeltų pasipiktinimą ir neteisybės jausmą bei įtikintų žmones, jog reikia ką nors daryti.

Saugumo tarnyboms sunkiausia nustatyti, kokios grupės tik nuleidžia garą, o kokios jau žengia keliu, tiesiogiai keliančiu grėsmę visuomenei. Darbą dar labiau apsunkina aplinkybė, kad sąmokslininkai vis dažniau veikia vieni, nevadovaujami “Al-Qaedos” lyderių likučių. Persisunkę šia ideologija jie kurpia siaubingus planus ir nesunkiai juos įgyvendina.

•

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Islandija nebenori į ES “Ačiū, ne”, - sako islandai Briuseliui dabar, kai savo jėgomis išsikapstė iš krizės, o tai, kad nebuvo įsivedę euro, jiems tik padėjo. Svarbiausia, kad savo žuvis jie gaudys patys.

Žuvys nuo amžių maitina Islandiją - kodėl tai turėtų būti prarasta? flickr.com nuotrauka

Naujai išrinkta Islandijos vyriausybė atšaukė derybas su Briuseliu dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), bet pažadėjo šiuo klausimu surengti referendumą. Dauguma islandų šiuo metu pasisako prieš savo šalies stojimą į ES. Dvi Islandijos partijos, surinkusios daugiausia balsų per balandį vykusius visuotinius rinkimus, susitarė sudaryti bendrą vyriausybę, o derybas dėl narystės ES stabdo, kol įvyks referendu-

mas. Visa tai išdėstyta dokumente, kurį pasirašė agrarinė centristinė Pažangos partija bei konservatyvi Nepriklausomybės partija. Anksčiau valdę centro kairieji rinkimus pralaimėjo.

Islandija pateikė prašymą stoti į ES 2009 metų liepą, praėjus metams, kai šalį ištiko viena baisiausių Europoje finansų krizių. Derybos truko beveik trejus metus, bet daug kas liko nesuderinta.

Per tą laiką nuo 2008 metų, kai žlugo Islandijos bankai, šalis pademonstravo neįtikimą atsigavimą. Ji tai galėjo padaryti todėl, kad nepriklausė euro zonai ir išsaugojo eksporto galią devalvavusi savus pinigus - kroną. Apie 70 proc. Islandijos eksporto sudaro žuvys ir žuvų produktai. Žvejybos teisės yra sunkiausias klausimas Reikjaviko ir Briuselio derybose. Islandai nori iš-

saugoti turimą monopolį žūklės vandenyse aplink salą ir nesutinka, kad įstojus į ES Briuselis ten leistų žvejoti ir kitų valstybių laivams.

Islandija dar sausį pareiškė lėtinanti derybų tempą, kad “paliktų reikiamos erdvės rinkimų kampanijai”. Naujoji vyriausybė teigia, kad ji įvertins derybose pasiektą pažangą ir praktinius referendumo aspektus. Naująją vyriausybę sudariusios Pažangos ir Nepriklausomybės partijos turi 19 mandatų 63 vietų Altinge. Vyriausybei vadovaus Pažangos partijos vadovas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas, o Nepriklausomybės partijos lyderiui Bjarniui Benediktssonui atiteko finansų ministro portfelis.

•

BBC, AFP, AP, BNS, LŽ

2013 05 24

Pasaulis

7

Santykiai su Baltarusija: tarp naudos ir vertybių Baltarusija jau seniai Lietuvai yra ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai problemiška partnerė.

Santykius su šia kaimyne portale geopolitika.lt nagrinėja politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus. Jo mintys gali būti įdomios ir LŽ skaitytojams.

Baltarusijos svarbą Lietuvai lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių, pirmiausia - trąšų. Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 mln. tonų, o bendra jos tranzitinių krovinių dalis - 30,5 proc. visos uosto krovos.

Tačiau tai, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas vadinamas paskutine Europos diktatūra, trukdo kaimynėms dar labiau sustiprinti dvišalį dialogą.

“Didžiųjų brolių” vaidmuo

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tam tikru požiūriu yra ir “didžiųjų brolių” - Maskvos ir Briuselio - įkaitai.

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tam tikru požiūriu yra ir “didžiųjų brolių” - Maskvos ir Briuselio - įkaitai. Rusija įtartinai žiūri į Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programą ir akylai stebi, kad Minskas staiga nesimestų Vakarų link. ES savo ruožtu blaškosi tarp sankcijų ir pragmatizmo politikos Minsko atžvilgiu, o Lietuva, kaip ES narė, pretenduojanti į Europos ir Baltarusijos tarpininkės vaidmenį, tiesiog negali ignoruoti Briuselio pozicijos.

Kita vertus, ji pati aktyviai remia demokratines permainas gretimoje valstybėje, o tai erzina A.Lukašenką ir verčia gąsdinti lietuvius, kad nukreips baltarusiškus krovinius į Rusijos ar kitų Baltijos šalių uostus.

Svarbus probleminis dvišalių santykių klausimas tebėra atominės elektrinės Astrave statyba. Ši jėgainė - potenciali lietuviško atominio projekto konkurentė, bet dialogas dėl jos poveikio aplinkai ir saugumo sunkiai juda į priekį.

Labai reikšmingas buvo Baltarusijos premjero Michailo Miasnikovičiaus vizitas į Klaipėdą, į tarptautinį Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos

Reuters/Scanpix nuotrauka

forumą. Per jį Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius užsiminė apie baltarusišką tranzitą per Klaipėdą. “Baltarusijos premjeras sako, kad Klaipėdos uostas jiems yra savotiškas tiltas į Europos Sąjungą. Taip kalbėdamas jis parodė pragmatinį požiūrį į ekonominių santykių su Lietuva plėtojimą, ypač transporto srityje”, - pabrėžė Lietuvos Vyriausybės vadovas, sulaukęs patikinimo, kad Minskas visai neplanuoja atsisakyti Klaipėdos uosto paslaugų, priešingai, yra pasirengęs dar glaudžiau bendradarbiauti su mūsų šalimi. Tai patvirtina ir faktas, kad kompanija “Belaruskalij” įsigijo 30 proc. Lietuvos akcinės bendrovės Birių krovinių terminalo akcijų, o Baltarusijos “Grodno azot” derasi su Klaipėdos laivų krovos kompanija “Bega” dėl dalies jos akcijų pirkimo. Lietuvos verslininkai irgi pasirengę investuoti šioje šalyje. Tai rodo lietuviškų įmonių į Baltarusijos ekonomiką įdėti 250 mln. litų ir vis didėjantis eksportas į Baltarusiją.

Politika nepamiršta Nors per forumą Klaipėdoje buvo sutarta neliesti politinių klausimų, to neišvengta. A.Butkevičius po susitikimo su A.Miasnikovičiumi išreiškė viltį, kad prie ES ir Minsko santykių atšilimo galėtų prisidėti Lietuvos pirmininkavimas Bendrijai šių metų antrąjį pusmetį ir kvietimas Baltarusijos premjerui lapkritį atvykti į Vilnių dalyvauti ES Rytų partnerystės vadovų susitikime. “Baltarusijos ir ES santykiai politinėje plotmėje tikrai įtempti, bet iš vakarykščio pokalbio su ministru pirmininku supratau, kad jie tikrai norėtų tuos santykius pagerinti ir glaudžiau bendradarbiauti su ES. Tačiau Baltarusija, savaime suprantama, turi išspręsti tuos uždavinius, kuriuos kelia ES”, - aiškino A.Butkevičius.

A.Lukašenka, žinoma, nori pagerinti santykius su Bendrija, nes dabartinė situacija žeidžia jo ambicijas (ekonominių sankcijų jis nebijo, juk užnugaryje - Maskva, be to, Europa nekenks sau, mat Baltarusija yra daugelio Europos šalių ekono-

Bepiločiai lėktuvai žudė savus

minė partnerė). Bet už viską reikia mokėti: pirmiausia - paleisti politinius kalinius. Naujasis Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius jau pareiškė: “Aukšto lygio politinio dialogo atnaujinimas su ES priklauso nuo Baltarusijos veiksmų sprendžiant politinių kalinių paleidimo ir aktualius žmogaus teisių bei demokratijos klausimus.

Tikimės, jog šis dialogas bus atnaujintas. Dedame daug diplomatinių pastangų, kad tai pavyktų.”

Kita vertus, tiek Minskas, tiek Vilnius supranta, kad Lietuva neturi kokių nors išskirtinių priemonių A.Lukašenkai paveikti. Jis gali sau leisti nukreipti baltarusiškas prekes arba į rusiškus uostus, arba bent į

Bepiločio lėktuvo atakos nužudė terorizmu įtariamus JAV piliečius Jemene ir Pakistane. / Reuters/Scanpix nuotrauka bepiločio lėktuvo paleista raketa.

JAV pareigūnai paskelbė apie A.alAwlaki žūtį, tačiau nutylėjo jo mirties aplinkybes.

Natūralizuotas JAV pilietis Samiras Khanas žuvo tos pačios atakos metu. Jis leido internetinį žurnalą, kuriame buvo propaguojama “AlQaedos” ideologija. 16 metų A.alAwlaki sūnų Abdulrahmaną taip pat kliudė bepiločio lėktuvo paleista raketa, tačiau jis žuvo ne iš karto. Mirtis jį aplankė vienoje Jemeno ligoninėje po mėnesio. Šiaurės Karolinos gyventojas Ju-

de’as Kenanas Mohammadas tapo ketvirtąja auka. Jis mirė 2011 metais po bepiločio lėktuvo atakos Pakistano Pietų Vaziristano regione. J.K.Mohammado tėvas buvo pakistanietis, o motina - amerikietė. J.K.Mohammadui kaltinimai buvo pareikšti, kai jis bandė nelegaliai patekti į vieną kovotojų dominuojamą Pakistano regioną. Jis neturėjo reikiamų dokumentų ir nešiojosi ginklą, todėl ir buvo suimtas. Po kiek laiko J.K.Mohammadas buvo paleistas už užstatą, dingo iš pareigūnų akiračio ir, kaip manoma, prisidėjo prie teroristų.

•

Tiesa kažkur per vidurį Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykių klausimas neturi paprasto atsakymo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, paklaustas, kas svarbiau, ar žmogaus teisės, ar kroviniai Klaipėdoje, atsakė: “Viskas svarbu. Ekonominių interesų tikrai nesirengiame iškelti aukščiau už žmogaus teises. Bet ir kroviniai Klaipėdoje svarbūs tiek Lietuvai, tiek Baltarusijai. Konstruktyviau kalbėtis verčia ir ekonominis bendradarbiavimas. Jis pragmatiškus žmones verčia mąstyti apie kliuvinius, trukdančius tai daryti. Tie kliuviniai - ir politiniai kaliniai, ir žmogaus teisių pažeidimai, ir kiti dalykai. Vieni laikosi nuomonės, kad Baltarusiją būtina izoliuoti, nubausti, bet aš asmeniškai manau, jog sienų statyti nereikia. Turime rasti galimybių paveikti mūsų kolegas, labiau bendrauti, daugiau kalbėtis. Baltarusiai yra partneriai. Su jais galima ir būtina kalbėtis, ir tai turi daryti tiek Lietuva, tiek ES. Tik taip pamatysime pokyčių.”

•

Geriausias vadovas - L.Brežnevas Atlikus gyventojų apklausą netikėtai paaiškėjo, kad rusai geriausiu XX amžiaus valstybės vadovu laiko Leonidą Brežnevą.

Jungtinių Amerikos Valstijų generalinis prokuroras Ericas Holderis pripažino, kad nuo bepiločių lėktuvų atakų žuvo keturi su terorizmu siejami JAV piliečiai. Šią informaciją E.Holderis pateikė prieš pat šalies prezidento Baracko Obamos kalbą apie kovą su terorizmu. Joje JAV prezidentas atskleidė, kodėl bepiločių lėktuvų naudojimas buvo ir vis dar yra “būtinas, legalus ir teisingas”.

“Prezidentas įpareigojo mane pateikti informaciją apie bepiločių lėktuvų atakas prieš terorizmu įtariamus asmenis. Visiškai jas pateisinu, nes jos būtinos kovojant su teroristais”, sakė JAV generalinis prokuroras.

E.Holderis patvirtino, kad bepiločių lėktuvų atakos nužudė keturis terorizmu įtariamus JAV piliečius.

“Anwaras al-Awlaki vadovavo “AlQaedos” operacijoms Arabijos pusiasalyje. Jis verbuodavo JAV bei kitų valstybių piliečius prisidėti prie teroristų tinklo, todėl jo veikla kėlė nuolatinę ir neišvengiamą grėsmę JAV saugumui”, - sakė E.Holderis.

A.al-Awlaki gimė JAV Naujosios Meksikos valstijoje. Jį 2011 metų rugsėjo mėnesį Jemene nužudė iš

L.Linkevičius: “Baltarusiai yra partneriai. Su jais galima ir būtina kalbėtis, ir tai turi daryti tiek Lietuva, tiek ES.”

Latviją. Lietuvos pozicijos pažeidžiamumą patvirtina ir nuolatinis verslininkų raginimas valdžiai neaštrinti politinių santykių su Baltarusija, ir mūsų priešinimasis ES ekonominėms sankcijoms šiai šaliai. Žinoma, tai nereiškia, jog Vilnius pradės garbinti A.Lukašenką, bet jis stengsis įtikinti Briuselį, kad į Rytų partnerystės vadovų susitikimą būtų pakviestas Baltarusijos premjeras, nes tai atitinka Lietuvos interesus.

Tam tikras politinis atšilimas suaktyvintų ir dialogą dėl Baltarusijos atominės elektrinės, nes Astravo projektą kaimynai ketina įgyvendinti. Svarbu tai, kad Baltarusija pranešė parengusi atsakymus dėl poveikio aplinkai vertinimo ir paragino abiejų šalių aplinkos ministrus juos aptarti. Sunku pasakyti, ar taip ir bus, nes visus atominius reikalus Baltarusijoje tvarko Rusija, o ji nelabai paiso Lietuvos pozicijos.

Šį komunistų partijos veikėją gerai prisimena ir vyresni Lietuvos gyventojai. Jis iš pradžių ėjo TSKP Centro komiteto pirmojo sekretoriaus pareigas, o 1964 metais tapo generaliniu sekretoriumi, galima sakyti, valstybės vadovu, ir šį postą užėmė iki mirties 1982 metais.

Po sociologinės apklausos, kurią atliko “Levada centr”, paaiškėjo, kad 56 proc. rusų palankiai vertina šį veikėją, ir tik 29 proc. - neigiamai. Antrąją vietą užėmė Josifas Stalinas - jis tebėra geriausias lyderis pusei Rusijos gyvento-

jų, neigiamai Staliną įvertino 38 proc. apklaustųjų. Po jų eina caras Nikolajus II (45 proc. - teigiamai, 35 proc. neigiamai) ir Nikita Chruščiovas, kurį palankiai prisimena apie 45 proc. rusų (35 proc. jo veiklą įvertino neigiamai). Netikėta buvo ir tai, kad rusai visiškai nevertina Vladimiro Lenino - už jį balsavo vos 5 proc. gyventojų.

Po apklausos buvo sudarytas ir Rusijos vadovų reitingas. Jis dar kartą patvirtino, jog rusai labiausiai nemėgsta Michailo Gorbačiovo (net 66 proc. apklaustųjų) ir Boriso Jelcino (64 proc.). Šiuos veikėjus teigiamai vertina tik apie 20 proc. Rusijos gyventojų.

•

“Interfax”, BBC, LŽ

L.Brežnevas kelia teigiamų prisiminimų. / andriasovstore.com nuotrauka

8

2013 05 24

Verslas

PVM skolininkų sąrašas kelia aistras •1 p.

Atkelta iš

KOMENTARAS

G.Juknevičiaus teigimu, dėl “Fimos” skolos biudžetui vakar įmonė paklausė VMI Vilniaus apskrities skyrių ir gavo patvirtinimą, kad bendrovė nėra skolinga valstybei, priešingai permokėjusi mokesčių.

“Visi mes darome klaidų, ypač kai ką nors darome pirmą kartą. Tačiau mūsų palinkėjimas būtų su tokiais duomenimis “žaisti” atsakingai ir profesionaliai. Labai tikimės, kad greitai VMI paskelbs patikslintą sąrašą”, - sakė jis.

Kita vertus, G.Juknevičius skolininkų sąrašų skelbimą vertina pozityviai.

Esą kuo daugiau informacijos ir skaidrumo, tuo naudingiau tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, nes tai ir pačias organizacijas skatina būti atsakingas ir rūpintis savo reputacija. Tačiau tokia svarbi informacija, kaip pabrėžė pašnekovas, turi būti visiškai patikima, ypač kai ją skelbia tokia autoritetinga institucija kaip VMI. “Remdamiesi šia informacija mes sprendžiame apie savo verslo partnerius, mus vertina verslo kreditingumo bendrovės. Galiausiai ši informacija gali išeiti ir už Lietuvos ribų, ir tai tikrai gali turėti labai skausmingų padarinių. Pavyzdžiui, vykdydamas svarbų projektą koks nors stambus tiekėjas, peržiūrėjęs būtent tokią duomenų bazę, gali padaryti neteisingas išvadas”, svarstė jis ir pabrėžė, kad tokio pobūdžio informacija jokiu būdu negali būti vien automatiškai apskaitos programos sugeneruotas produktas, kurio nepatikrino atsakingi darbuotojai.

2012 metais didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų sąraše “Fima” buvo 117 vietoje, sumokėjusi 13,5 mln. litų mokesčių. Šiame sąraše, pagal Statistikos departamento klasifikaciją, bendrovė pateko į ketvirtą Statybų sektoriaus didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašo vietą.

Skolos - iki pusantro milijono litų VMI gegužės 22 dieną savo interneto svetainėje paskelbė sąrašą 100 įmonių, kurios iki šių metų gegužės 16 dienos deklaravo, tačiau nesumokėjo daugiausia PVM už du paskutinius mėnesius.

Paskelbtų įmonių PVM skolos siekia nuo 67 tūkst. iki daugiau kaip 1,5 mln. litų. Tarp didžiausių skolininkų UAB SKY ENERGY GROUP (1,5 mln. litų PVM skola), įmonių grupė AB “Alita” (1,4 mln. litų), UAB “Limedika” (1,4 mln. litų), AB VITI (0,9 mln. litų), UAB “Tanagra” (0,7 mln. litų), UAB “Pajūrio mėsinė” (0,7 mln. litų) ir kitos.

Kreditų biuras “Creditinfo” jau spėjo atlikti pirminę VMI paskelbto sąrašo analizę. Kaip LŽ sakė Alina Buemann, “Creditinfo” rizikos vertinimo projekto vadovė, VMI paskelbtame sąraše yra ir keletas įmonių, kurios vien dėl kažkokių techninių priežasčių galėjo patekti į skolininkų sąrašą, mat jos yra ir VMI paskelbtame “baltajame” įmonių sąraše.

VMI interneto svetainėje skelbiamame sąraše “TOP 500”, kuriame išvar-

SKAIČIAI Šių metų gegužės 1 dieną PVM skolą turėjo apie 19 tūkst. mokesčių mokėtojų. Jų skola siekia 325 mln. litų. Vėluojantiesiems priskaičiuota daugiau kaip 60 mln. litų delspinigių. VMI nuo šių metų pradžios sudarė mokestinės paskolos sutartis arba atidėjo skolos priverstinį išieškojimą 1,3 tūkst. mokesčių mokėtojų, jie buvo skolingi 110 mln. litų, iš jų PVM - apie 90 mln. litų. Šaltinis: VMI

VMI viršininko pavaduotojas Vytautas Vitkevičius

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

dytos 2012 metais daugiausia mokesčių ir kitų įmokų valstybei sumokėjusios įmonės, yra ir bendrovės, kurios pateko į VMI paskelbtą 100 PVM skolininkų sąrašą. Tai įmonių grupė “Alita” (VMI duomenimis, 2012 m. sumokėjo 71,7 mln. litų mokesčių ), UAB “Gubernija” (14,8 mln. litų), UAB “Fima” (13,5 mln. litų), AB “Anykščių vynas” (12,9 mln. litų), UAB “Tanagra” (7,3 mln. litų), UAB “Čili pica” (4,9 mln. litų), UAB SKY ENERGY GROUP (3,9 mln. litų).

A.Buemann teigė, kad, pavyzdžiui, VMI skelbiama didžiausia PVM skolininkė UAB SKY ENERGY GROUP praėjusiais mėnesiais ne tik figūravo kaip viena iš daugiausia mokesčių sumokančių bendrovių. “Šiuo metu ji neturi skolų “Sodrai” ar verslo partneriams. Istoriškai, galima sakyti, nėra turėjusi įskolų, neturi registruotų turto areštų. Jos mokumo istorija nepriekaištinga, todėl šios stambaus masto įmonės patekimą į PVM skolininkų sąrašą traktuočiau kaip laikiną techninę problemą”, - LŽ teigė “Creditinfo” rizikos vertinimo projekto vadovė.

Vis dėlto A.Buemann pripažino, kad didesnė dalis įmonių, esančių VMI paskelbtame PVM skolininkų sąraše, turi mokumo problemų ir šiandien yra skolingos apie 20 mln. litų PVM, 10 mln. litų - “Sodrai”, 60 mln. litų - verslo partneriams ir finansų institucijoms, be to, praeityje yra padengusios 125 mln. litų skolų.

“Pusė tų įmonių arba beveik kas antra turi įregistruotų turto areštų. Taigi iš tikrųjų šių įmonių skolos yra dar didesnės. Daugiausia tai mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta pagal 2011 metų duomenis siekė iki 10 mln. litų per metus. Maždaug 30 proc. šių įmonių - statybos ar nekilnojamojo turto bendrovės ir po 15 proc. - prekybos ir pramonės įmonės”, - apibendrino “Creditinfo” rizikos vertinimo projekto vadovė A.Buemann.

Kritikavo tvarką Akcinė bendrovė “Anykščių vynas”, dar metų pradžioje buvusi “baltajame” mokesčių mokėtojų sąraše, šįkart įtraukta į skolininkų sąrašą su 160 tūkst. litų skola. Įmonės direktorius Audrius Zuzevičius to nesureikšmino ir sakė, esą paskelbti palyginti

A.Buemann: “Didesnė dalis įmonių, esančių VMI paskelbtame PVM skolininkų sąraše, turi mokumo problemų.” mažai skolingų privačių įmonių sąrašai - tik politikavimas. “Šių metų pradžioje dar buvome tarp tų, kurie niekada nevėluoja atsiskaityti. O štai praėjo keli mėnesiai, situacija šiek tiek pasikeitė ir dėl 160 tūkst. litų skolos, kuri, realiai žiūrint, nėra didelė, mes paverčiami skolininkais. Taip yra dėl šiek tiek keistokos tvarkos Lietuvoje: valstybei privalai mokėti iš karto, o įplaukos už parduotas prekes atkeliauja vėluodamos iki 2 mėnesių. Taip automatiškai ir susidaro skolos”, - aiškino jis.

Pašnekovas patikino, kad įmonė susidariusią VMI skolą padengs vos tik atsiradus galimybėms tai padaryti.

“Tiesiog reikia sulaukti momento, kai kasoje atsiras laisvas pinigėlis, jį reikės skirti ne žaliavai įsigyti, o sumokėti valstybei”, - patikino jis.

A.Zuzevičiaus manymu, VMI paskelbtas skolininkų sąrašas yra veikiau žaidimas nei verslą drausminanti priemonė. Mat dėmesys atkreipiamas ne tik į milijoninių skolų turinčias įmones, bet ir tas, kurių skolos menkos ir tesiekia kelias dešimtis tūkstančių litų.

“Suprantu, kad valstybė nori susirinkti pinigus į biudžetą, bet paprastai mokėdamos PVM įmonės sprendžia savo taktinius, strateginius, galiausiai išgyvenimo klausimus ir į valstybę žiūri kaip į gerą mamą su viltimi, kad ji gal šįkart diržo dar neduos. Todėl reikėtų nustatyti ribą, kurią peržengus diržo duoti jau galima”, - sakė jis. Pašnekovo siūlymu, į viešą skolininkų sąrašą reikėtų įtraukti įmones, kurių skola VMI viršija 500 tūkst. litų.

Didelė apyvarta - didelės skolos Antra labiausiai VMI prasiskolinusi įmonių grupė “Alita” 1,4 mln. litų PVM skolą aiškino šios šakos pramonei tradiciškai sunkiu pirmuoju metų ketvirčiu. “Alitos” finansų direktoriaus Justino Damašo teigimu, tuo metu sumažėja vartojimas, o vyno žaliavas įmonė įsigyja tik šaltuoju laikotarpiu.

“PVM visada stengiamės mokėti laiku. Dėl susidarančio apyvartinių lėšų

srauto netolygumo kartais pasitaiko vėlavimų. 2012 metais įmonių grupė “Alita” per metus sumokėjo daugiau negu 74 mln. litų mokesčių, apie 1,4 mln. litų per savaitę, todėl net savaitę vėluodami tampame dideliais skolininkais.

Kita priežastis - nepalanki akcizo, didžiausio mūsų mokamo mokesčio, mokėjimo tvarka. Privalome sumokėti mokestį per 5-15 dienų nuo pardavimo, o stambieji klientai atsiskaito tik per 4560 dienų laikotarpį”, - aiškino jis.

Pašnekovas patikino, kad įmonių grupė visuomet bendradarbiauja su VMI ir iš anksto informuoja apie galimą vėlavimą. Šiuo metu ji pateikusi prašymą atidėti skolą ir išdėstyti mokėjimą. “Skaidrumą mokesčių sistemoje visapusiškai palaikome, tačiau manome, kad teisingesnis būtų piktybinių skolininkų sąrašas. Tai teiktų svarbią informaciją verslo partneriams ir nekeltų nereikalingų nesusipratimų”, pridūrė J.Damašas.

Variklinių transporto priemonių didmenine prekyba užsiimančios bendrovės “Tanagra” komercijos direktorius Gediminas Nortkus pabrėžė, kad VMI paskelbtuose sąrašuose nurodytos skolos jau gali būti pakitusios. Tačiau įmonės vis tiek išlieka ant gėdos stulpo, kol skolininkų sąrašas bus atnaujintas.

Pati įmonė, kaip sakė pašnekovas, 783 tūkst. litų skolą valstybei sukaupė dėl sudėtingos metų pradžios ir vėluojančių atsiskaityti klientų. Tačiau priminė, kad pernai įmonė valstybei sumokėjo 7,3 mln. litų mokesčių ir pateko tarp 500 daugiausia į VMI sąskaitą sumokėjusių mokesčių mokėtojų.

“Baudžiamos didžiosios įmonės, o visi pirkėjai dabar tik džiaugiasi ir lietuviškai piktdžiugiškai bado pirštais, kad štai kaimyno troba dega”, - kalbėjo G.Nortkus.

Tuo metu bendrovės “Vėjo technologijų projektai” vadovas Giedrius Gaižauskas sakė, kad VMI skolininkų sąraše paskelbta informacija apie įmonės skolą, siekiančią 412 tūkst. litų, pavėluota. Anot jo, gegužės pirmąją

VMI nuo šių metų pradžios pradėjo skelbti daugiausia mokesčių sumokančių įmonių sąrašus, pareigingus akcizo, pelno, PVM mokėtojus. Tuo pat metu skelbiami ir įmonių, kurios nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, sąrašai, viešinamos įmonės, kurioms VMI uždraudė atsiskaityti grynaisiais pinigais, ir įmonės, laiku nepateikusios deklaracijų ir nemokėjusios nekilnojamojo turto, PVM, žemės ir kitų mokesčių. VMI supranta, kad nedrausmingų mokesčių mokėtojų elgsenai pasirinktos komunikacinės priemonės gal ir neturės jokios įtakos, bet tiems mokesčių mokėtojams, kurie moka mokesčius, padės apsispręsti, į kuriuos sąrašus jie norėtų patekti. Įmonė į biudžetą turi sumokėti ne tą PVM, kurį apskaičiuoja už parduotas prekes ir paslaugas, o apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM. Jeigu įmonės mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, tai įmonė, pasibaigus mėnesiui, apskaičiuoja pardavimo PVM nuo visų per mėnesį parduotų prekių ir paslaugų (nesvarbu, ar pirkėjas už prekes ar paslaugas apmokėjo), iš šios sumos atimamos per mėnesį įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM sumos (PVM atskaita), nurodytos PVM sąskaitose faktūrose (taip pat neatsižvelgiant į tai, ar įmonė sumokėjo už įsigytas prekes ir paslaugas), ir taip apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma. Ši PVM suma turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos. Įmonėms PVM mokėjimą, kaip ir kitas mokestines nepriemokas (išskyrus gyventojų pajamų mokesčio), galima atidėti arba išdėstyti dalimis. Suma nėra neribojama. Taip pat įmonė gali kreiptis dėl būsimos mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo ne anksčiau negu prieš 20 dienų iki jai susidarant.

Dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose įmonės turi pateikti pirkimų organizatoriui pažymą apie tai, ar įmonė turi skolų valstybei, ar ne.

savaitę gavusi raginimą raštu padengti susidariusią skolą įmonė tai padarė nedelsdama, dar tą pačią valandą.

“Jeigu klientui išrašai sąskaitą ir jis vėluoja atsiskaityti, tai įmonė ir vėluoja sumokėti PVM - viskas paprasta. Tačiau mūsų atveju nutiko net ne tai paprasčiausiai tuo metu, kai reikėjo sumokėti mokestį, dvi savaites buvau išvykęs į parodas, o pervedimus kontroliuoju aš pats. Todėl ir nespėjome laiku. Taigi priežastis elementari - ne finansinė”, - paaiškino pašnekovas.

Finansų ministerija (FM) šiuo metu nerengia ir kol kas neketina rengti PVM įstatymo pataisų, kurios sudarytų įmonėms mažiau galimybių laiku nesumokėti PVM, nedeklaruoti jo ar apskritai nemokėti. Anot FM viešųjų ryšių vyr. specialistės Teresės Staniulytės, galiojančiame įstatyme ir įstatymo įgyvedinamuosiuose teisės aktuose PVM deklaravimo, mokėjimo, grąžinimo tvarka yra gana griežtai reglamentuota, teisės aktuose numatytos ir baudos. “Bet jeigu bus PVM įstatymo nuostatas griežtinančių iniciatyvų, Finansų ministerija jas įdėmiai svarstys”, - teigė ji.

•

2013 05 24

Verslas

9

Anykščiai siekia tapti penktuoju kurortu GINTARAS MIKŠIŪNAS g.miksiunas@lzinios.lt

Anykščiai dėl savo nuostabios gamtos ir kultūros palikimo nuo seno traukė lankytojus iš visos šalies. Puntuko akmuo, „Laimės žiburys“, siaurukas, vyno degustacijos, vasaros rogučių trasa tai kelios tradicinės šio miesto vizitinės kortelės, žinomos, ko gero, kiekvienam keliautojui.

Prieš 11 metų Seimas patvirtino Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, kuriame Anykščių miestas išskirtas kaip vietovė, turinti didelį gamtinių kurortologinių išteklių potencialą.

Svarbiausiu gydomuoju faktoriumi Anykščiuose laikytinas grynas oras, pušynai. Anykščiuose yra gydomojo mineralinio vandens šaltinis. Kone trečdalis rajono - Anykščių regioninio parko teritorija.

Dėmesys investicijoms Suteikus kurortinės teritorijos statusą Anykščių miestas ir aplinkinės teritorijos per pastaruosius 10 metų pastebimai pasikeitė. Mieste aktyviai plėtojamas kurortinis turizmas, turistai ir lankytojai turi daugiau galimybių rinktis aktyvaus poilsio paslaugas, didėja šių paslaugų ir pramogų įvairovė. Besiplečiantis žiemos slidinėjimo centras su vasaros rogučių trasa, modernus baseinas, ištisus metus su kulinarinio paveldo edukacinėmis programomis veikiantis Arklio muziejus ir kiti turizmo objektai padeda Anykščiams įveikti sezoniškumo įtaką. Miestas pamažu tampa svarbiausiu poilsio paslaugų centru visoje šiaurės rytų Lietuvoje.

Miestas ir jo apylinkės neatsitiktinai buvo parinkti bandomuoju Utenos regiono 2014-2020 metų kompleksinės plėtros galimybių rajonu.

Palyginti su Zarasais ir Molėtais, miestas prie Šventosios pasižymi didesniu gyventojų skaičiumi - 10,2 tūkstančio.

Tuo tarpu Molėtuose yra 6,3 tūkst., Zarasuose - 6,9 tūkst. gyventojų. Svarbu ir tai, kad Anykščių savivaldybė yra parengusi kompleksinę miesto plėtros viziją, kaip kurortinė teritorija pamažu taps tikru kurortu.

Darbai veja darbus Anykščių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos Linos Blažytės teigimu, savivaldybės įdirbį ima vertinti ir privatūs investuotojai. 2013 metais pradėtas statyti modernus 120 vietų sveikatinimo kompleksas „SPA Vilnius VERDE“. Šis poilsio objektas daugiau bus skirtas atvykti su šeimomis. Kitas SPA kompleksas šiuo metu baigiamas įrengti ant didžiausio rajone Rubikių ežero kranto. Dar viena didelė statybvietė - Burbiškių dvaras. Šį rudenį planuojama, kad restauruotas dvaras su landšaftiniu parku turėtų pakviesti lankytojus. Tai bus prabangūs svečių namai, turintys restoraną, konferencijų, banketų sales. „Praėjusiais metais Anykščius aplankiusių turistų srautas išaugo daugiau nei 50 tūkst. ir siekė netoli 300 tūkst. per metus. Investuotojai tai pastebi ir pasirinkdami Anykščius daro gana apgalvotus sprendimus“, sakė Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja.

Šiais metais Anykščiuose duris atvers modernus 120 vietų sveikatinimo kompleksas „SPA Vilnius VERDE”.

Nauja investicija galima pavadinti ir šalia Niūronių nupirktus senus fermų pastatus, kuriuose privačiomis lėšomis baigiamas įrengti modernus žirgynas. Viename valstybės turto fondo aukcionų šiuo metu savivaldybė parduoda miesto centrinėje dalyje esančius senosios ligoninės pastatus. Neseniai buvo nupirktas senasis miesto knygynas. Taip pat ieškomas investuotojas naujo modernaus ritualinių paslaugų centro statybai ir plėtrai.

Dviračių takas Anykščiuose daugėja ir aktyvaus turizmo objektų. Pernai baigtas modernus daugiau nei 4 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių tako ruožas, jame šiuolaikiškai įrengti pliažai, terasos, kempingas. Šiuo metu projektas tęsiamas. „Numatyta, kad poilsiautojai, miesto lankytojai dviračiais galės nukeliauti nuo Puntuko akmens iki Arklio muziejaus. Norime, jog šis takas būtų lyg vėrinys, jungiantis ne tik visuomeninius gamtos ir kultūros paveldo, bet ir privačius poilsio bei paslaugų objektus“, - kalbėjo L.Blažytė.

Važiuojant dviračių taku nuo būsimo SPA centro, atsiveria kitas objektas - Dainuvos slėnis. Čia privačiomis lėšomis įrengtas sėkmingai veikiantis laipynių parkas bei poilsio ir turistinės įrangos nuomos paviljonas. Paskui keliautojus pasitinka kempingas, kurio tolesnei plėtrai taip pat ieškoma privataus investuotojo, nes šalia yra kol kas tuščias sklypas, kuriame galėtų iškilti apgyvendinimo įstaigos ar kitoms turizmo ir rekreacijos veikloms pritaikytas pastatas. Toliau - Angelų muziejus, senoji bažnyčia. Šalia jos yra senos ligoninės pastatų kompleksas, ir čia ieškoma investuotojo apgyvendinimo ar sveikatinimo veiklai plėtoti. Toliau važiuojant - naujoji biblioteka, miesto parkas.

Važiuojančiuosius dviračių taku netrukus pasitiks dar vienas įdomus objektas - menų inkubatorius. Jis duris turėtų atverti dar šiais metais. Tai vieta - kūrybinėms industrijoms vystyti, o čia dirbti norinčiųjų jau dabar susidarė nemaža eilė. „Norėtume, kad važiuodami ar eidami pėsčiomis šiuo taku žmonės turėtų kur pavalgyti, pailsėti, pasigrožėti, patirti įvairių pramogų“, - sakė L.Blažytė.

Dar vienas įdomus Anykščių objektas - Kalitos kalnas, žiemos pramogų centras su vasaros rogučių trasa 2010 metais pripažintas geriausiu tu-

rizmo projektu. Šiuo metu objekte daromos didelės investicijos, montuojami nauji papildomi keltuvai, statomas administracinis pastatas, kuriame veiks informacijos ir lankytojų priėmimo centras. Šaltuoju periodu jame bus galima persirengti, išgerti arbatos.

Be to, atgyja Anykščių senamiestis, kuris yra pripažintas urbanistiniu paminklu. Čia organiškai susilieja naujoji ir senoji architektūra. Kviečia nauja atidaryta šokoladinė, kepyklėlė. Vakarais mieste vyksta turiningas kultūrinis gyvenimas. Kiekvieną savaitgalį svečius kviečia daug nemokamų renginių, knygų pristatymų.

Rojus sportininkams Anykščiai garsėja kaip populiari sporto stovyklų vieta. „Nykščio namuose“ mėgsta treniruotis krepšininkai. Plaukikus traukia moderniausias Lietuvoje trumpųjų nuotolių plaukimo baseinas „Bangenis“. Vanduo baseine šildomas saulės kolektorių sistema. „Sporto stovyklas čia rengia ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių atstovai. Plaukimo čempionatai sutraukia didžiulius sportininkų srautus, todėl ieškome privataus investuotojo, kuris galėtų pagal esamą techninį projektą pastatyti antstatą ir jame teiktų apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas“, - kalbėjo savivaldybės atstovė.

Anykščiuose taip pat planuojama tvarkyti miesto stadioną. „Norime šį projektą vystyti su privačiais investuotojais, šalia stadiono siūlome statyti daugiafunkcį sporto kompleksą, teikiantį ir apgyvendinimo paslaugas. Čia galėtų stovyklauti įvairių sporto šakų atletai iš Lietuvos ir užsienio, būtų rengiami čempionatai.

Mes kaip savivaldybė galėtume pritraukti ne tik Europos Sąjungos paramą, bet ir garantuoti dalį lankytojų srauto“, - kalbėjo L.Blažytė.

mėjusių verslininkų iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo srities, nes Anykščių krašte puikus agrarinis sektorius, ypač sodininkystė. Tad jeigu pas mus atsirastų daugiau žemės ūkio perdirbimo pramonės įmonių, būtų sveikintinas dalykas“, - kalbėjo meras.

Infrastruktūra ir darbo vietos Pasak rajono vadovo, pati savivaldybė, įgyvendindama Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamus projektus, daug investuoja į infrastruktūrą ir jos poreikį derina su verslo plėtotojais. „Pavyzdžiui, ten, kur dabar statomas SPA centras, savivaldybė sutvarkė komunikacijas, inžinerinius tinklus, nutiesė dviračių ir pėsčiųjų taką, o verslininkai buvo patenkinti tokiu bendradarbiavimu, - sakė meras.

Pasak S.Obelevičiaus, „pakilti iki visiškos laimės“ Anykščiams kol kas trukdo didelė šilumos kaina ir didelis nedarbas. Investicijos iš dalies padeda spręsti ir šias problemas. Pavyzdžiui, naujajame SPA centre turėtų atsirasti per 50 naujų darbo vietų. Anykščiams tai yra daug.

Savivaldybė išmoka daug įvairių socialinių išmokų. Vien praėjusiais metais įvairioms išmokoms ir kompensacijoms išleista apie 18 mln. litų.

Kovodama su didelėmis šildymo kainomis savivaldybė, anot mero, planuoja įrengti biokuro katilą. Tai leistų ateinantį sezoną sumažinti šilumos energijos kainas mieste iki 20 procentų. Kitas žingsnis - gyvenamųjų pastatų renovacija, kuri turėtų būti aktyvesnė sumažinus kompensacijas už šildymą tiems, kurie nenori atnaujinti būsto.

Mero teigimu, naujos pritrauktos investicijos į Anykščių miestą galėtų padėti išspręsti sunkiausias rajono socialines problemas. Kartu tai darytų poveikį regiono plėtrai ir būtų ryškus proveržis turizmo sektoriuje visame Utenos regione.

Nuo 2014 metų savivaldybė planuoja teikti nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę (ne žemės ūkio veikloms) mokestines lengvatas verslo subjektams, kuriantiems naujas darbo vietas, investuojantiems į Anykščių rajono teritorijos tvarkymą. GM-2782

Plaukikus traukia moderniausias Lietuvoje trumpų distancijų baseinas „Bangenis“. / Roko Bužinsko nuotrauka

Savivaldybėje - darni komanda Investicijoms pritraukti svarbi ir darni savivaldybės veikla. „Pas mus valdančiąją koaliciją sudaro konservatoriai ir socialdemokratai. Jau antrą kadenciją dirba beveik ta pati komanda. Tokiu būdu užtikrinamas politinis stabilumas ir darbų tęstinumas“, - tikino rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.

Jis džiaugiasi, kad į miestą ateina dideli investuotojai. Tačiau domina ir smulkusis bei vidutinis verslas. „Norėtume, kad Anykščiuose atsirastų netaršios pramonės įmonių. Yra susido-

Kviečiami investuotojai Šių metų gegužės 29 dieną į Anykščių regioninio parko konferencijų salę (J.Biliūno g. 55) kviečiami privataus sektoriaus investuotojai, besidomintys įvairaus pobūdžio verslo vystymo galimybėmis šiame mieste.

Renginyje bus detaliai pristatomi penki įvairių sričių investiciniai projektai.

Ekspertai komentuos esamus planavimo, projektavimo dokumentus, teisines ir ekonomines projektų vystymo galimybes, bus vykstama apžiūrėti objektų į vietą.

Besidomintieji renginiu kviečiami registruotis iki gegužės 28 dienos tel. 8 381 58 147 arba elektroniniu paštu lina.blazyte@anyksciai.lt.

Nauja investicija galima pavadinti ir šalia Niūronių nupirktus senus fermų pastatus, kuriuose baigiamas įrengti modernus žirgynas. / Gretos Veršulytės nuotrauka

10

2013 05 24

Žemės ūkis

Vaistažolės - ir verslas, ir gyvenimo būdas Pradėjo nuo nulio

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

L.Vasiliauskienė ėmėsi savo verslo prieš 12 metų. Šioje srityje ji nebuvo naujokė, nors yra baigusi medicinos mokyklą ir įgijusi slaugytojos specialybę. Be to, baigė lietuvių filologijos studijas ir net mokytojavo. Tačiau moteris visą laiką ieškojo savęs, kol galiausiai prisiminė močiutės ir mamos pomėgį. Tada L.Vasiliauskienė atrado savo pašaukimą ir apsiramino. “Mano mama ir ypač močiutė buvo tikros žolininkės. Jos pačios rinkdavo įvairias žoleles, gydydavo jomis susirgusius namiškius. Bet tai buvo daugiau pomėgis. Aš iš jo padariau verslą”, - teigė L.Vasiliauskienė. Šeimai nutarus, kad vaistažolės taps pragyvenimo šaltiniu, iš pradžių teko investuoti į sėklas ir sodinamąją medžiagą, paskui - įrengti patalpas, pirmiausia - kur vytinti surinktas vaistažoles. Tada atėjo eilė džiovyklai.

Kad ūkis patenkintų vis didėjančią vaistažolių paklausą, pasak L.Vasiliauskienės, reikėtų vėl investuoti ir įrengti naujų patalpų. Ji šio proceso neforsuoja, o stengiasi kasmet įveisti vis kitokių augalų. Todėl šiemet nutarė pabandyti auginti 14 rūšių naujų augalų. “Plečiant ūkį pirmiausia tektų investuoti į sėklas ir dauginamąją medžiagą. Kilogramas ekologiškų sertifikuotų sėklų kainuoja 1-1,5 tūkst. litų, o vienas daigas - nuo 5 iki 25 litų. Taigi plėtra turi būti labai pamatuota ir apskaičiuota”, - tvirtino vaistažolių augintoja.

Klevinės kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkę Liudmilą Vasiliauskienę tradicine ūkininke nepavadinsi - ji augalus puoselėja vos 80 arų plote. Tačiau tokio žemės ploto šeimai pragyventi pakanka, nes auginamos netradicinės kultūros - vaistažolės.

L.Vasiliauskienė neslepia, kad pačiame ūkyje išaugina tik apie 20 proc. reikalingų augalų. Visa kita surenka miškuose. Kai kurios vaistažolių augavietės nuo namų nutolusios ir per 50 kilometrų, ir toliau. “Patys auginame tik tai, kas neauga natūralioje gamtoje: mėtas, melisas, rausvažiedes ežiuoles. Kai ko pasisodiname po truputį - kad matytume, kada laikas važiuoti į Dzūkiją rinkti vaistažolių”, pasakojo ūkininkė. Moteris patikino, kad Dzūkijos miškai labai dosnūs.

Juose auga daug itin reikalingų vaistažolių: valerijonai, raudonėliai, šlamučiai, kiti augalai. Ūkininkė renka ne tik paviršines augalų dalis, bet ir šaknis - kiaulpienių, varnalėšų, ajerų, putoklių... Daugiau kaip 30 pavadinimų. Vaistažolių augintoja neslepia, kad paruošti augalų šaknis kur kas sudėtingiau negu lapelius ar žiedus. Šaknys yra populiaresnė produkcija, nors ir džiovintų lapelių bei žiedelių paklausa ūkininkė tikrai nesiskundžia.

L.Vasiliauskienė prisipažino, kad pastaraisiais metais nuolat didėjančią paklausą patenkina tik apie 50 procentų.

“Vaistažoles renku ir auginu atsižvelgdama į užsakymus. Kiekvieną pavasarį žinau, kiek ir kokių augalų reikės pririnkti. Ir sėju vaistažoles tik tiksliai žinodama, kiek jų reikės”, - aiškino žolininkė.

Sudžiovintas vaistažoles ji tiekia gydymo centrams, sanatorijoms, specializuotoms vaistinėms. Kartais kokių nors žolelių prireikia ir garsiai žolininkei Jadvygai Balvočiūtei. L.Vasiliauskienė taip pat sulaukia klientų su gydytojų rekomendacijomis. “Didžiausią dalį surinktų vaistažolių parduodame kaip žaliavą. Tik iš nedidelio jų kiekio gaminame įvairius mišinius ir parduodame mažoms specializuotoms arbatos parduotuvėms”, - sakė žolininkė.

Iš jos ūkio išgabenama produkcija patenka į Lietuvos perdirbėjų ar vartotojų rankas. Vaistažolių norėtų pirkti ir Vokietijos, Lenkijos bendrovės, tačiau moteris kol kas atsisako bendradarbiauti su jomis - neturi galimybių užauginti ir pririnkti tiek vaistinių augalų, kiek šios norėtų.

L.Vasiliauskienei vaistažolių auginimas tapo ir pomėgiu, ir verslu.

Nesijaučia lygiaverčiai

Viskas - rankomis L.Vasiliauskienė iš viso yra sertifikavusi maždaug 300 pavadinimų augalų. Tiek jų prirenka Dzūkijos miškuose arba užaugina savo ūkyje.

Tačiau šiuo metu ūkio sandėliai beveik tušti. Didžioji dalis praėjusių metų derliaus jau atiduota užsakovams. Likusios vaistažolės bus paimtos iki liepos mėnesio, kai reikės sandėliuoti naują derlių.

Maišai vaistažolių sukrauti ant stelažų truputį šildomame sandėlyje. Patys maišai, L.Vasiliauskienės teigimu, turi būti nepralaidūs šviesai, bet pralaidūs orui, kad sandėliuojamos žolelės galėtų “kvėpuoti”. Dėl oro trūkumo ir šviesos gali labai nukentėti produkcijos kokybė. Todėl svarbu ją tinkamai laikyti ir džiovinti.

Tam L.Vasiliauskienės ūkyje įrengta speciali džiovykla. Joje - jau šių metų derlius. Mat aruodai pilnėja nuo pat ankstyvo pavasario. Dar baigiantis žiemai žolininkė rinko amalus, o pražydus šalpusniams - jų žiedus. Augalų tenka

Kol kas vaistažolių sandėlyje - pernai rinkti augalai, bet netrukus šalia jų guls ir šiemetis derlius. / Kazio Kazakevičiaus nuotraukos pririnkti ne vieną toną. Mat džiūdami jie išgarina vandenį ir iš tonos lieka tik apie 140-160 kilogramų vaistažolių.

“Visas mūsų darbas - tiek rinkimas, tiek fasavimas - atliekamas rankomis”, - patikino L.Vasiliauskienė.

Vaistažolių augintoja visus darbus nudirba drauge su vyru, dar padeda vaikai. Samdomų darbuotojų niekada neturėjo. Išimtiniais atvejais, kai susidaro daugiau darbų, į talką atskuba brolio vaikai, kiti artimieji.

L.Vasiliauskienės vaistažolių ūkis bene vienintelis iš 10 prieš dešimtmetį gyvavusių Marijampolės savivaldybėje.

Tuomet vaistažolių augintojai net ketino kurti savo kooperatyvą. Tačiau metams bėgant jų gretos sparčiai tirpo.

Mat iš šio verslo negali tikėtis greito ir lengvo pelno. Dabar jau niekas nesiryžta pradėti auginti vaistažolių, nors jų paklausa didelė. Žolininkės nuomone, tokių mažų ūkelių, kuriems nereikia šimtų hektarų dirbamos žemės, atsirastų ir daugiau, jei tik Lietuvoje būtų sudaromos palankesnės sąlygos juos steigti. L.Vasiliauskienė įsitikinusi, kad šalies ūkiai turėtų būti diferencijuojami pagal dydį, o jiems keliami reikalavimai - skirtingi. Deja, kol kas tie reikalavimai yra vienodi tiek šeimos ūkiams, tiek tiems, kuriuose triūsia samdomi darbuotojai.

“Tokie ūkiai - nelygiaverčiai. Jų galimybės taip pat nelygiavertės, nes yra skirtinga apyvartinių lėšų apimtis, rinkos paieškos. Jei mažiems šeimos ūkiams būtų sudaromos palankesnės sąlygos, jų atsirastų daugiau, o kartu mažėtų valstybės paramos prašytojų”, - svarstė vaistažolių augintoja.

•

Lietuvoje sužaliuos pluoštinės kanapės Seimas ketvirtadienį legalizavo Lietuvoje pluoštines kanapes.

Jas bus leidžiama auginti, perdirbti, importuoti ir eksportuoti.

Už Pluoštinių kanapių įstatymo priėmimą balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 16, 22 susilaikė. Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pasirašys, nuo kitų metų sausio 1-osios Lietuvoje pluoštines kanapes bus galima auginti legaliai. “Reikia nepamiršti, jog tai pluoštinės, o ne narkotinės kanapės. (...) Kad taip bijome, į mus gana ironiškai žiūrima Europoje”, - sakė įstatymą palaikęs “tvarkietis” Andrius Mazuronis.

Darbo partijos frakcijos narys Petras Čimbaras teigė, jog Lietuvos ūkininkai rodo didžiulį susidomėjimą auginti

pluoštines kanapes. “Jie mato perspektyvą, nes pluoštinės kanapės auga nederlingose žemėse, užgožia piktžoles, joms reikia mažiau trąšų. Tai nauda mūsų žemei”, - tvirtino P.Čimbaras. Žemės ūkio ministerijos parengtas projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos ir pan. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme siūloma numatyti išimtį pluoštinėms kanapėms, kad šiame teisės akte numatyti draudimai joms negaliotų.

Pagal įstatymą pluoštinėmis kanapėmis laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamųjų kanapių (Cannabissativa L.) veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - psichiką veikiančios natūralios

medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami tik pramonės (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystės tikslais. Pluoštinių kanapių auginimą prižiūrės Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Pluoštinės kanapės galės būti auginamos tik atvirame grunte. Sėjai augintojai privalės naudoti tik sertifikuotas sėklas, deklaruoti pasėlius, produkciją laikyti deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti. Rinkai tiekiamos sėjai neskirtos pluoštinių kanapių sėklos ir jų produktai, žaliavinės ar mirkytos kanapės ir jų šiaudeliai privalės turėti akredituotos laboratorijos pažymą, patvirtinančią, kad THC kiekis kanapėse, iš kurių šie produktai gauti, neviršija 0,2 procento.

Importuotojams, norintiems į Lietu-

vą įvežti pluoštinių kanapių sėklų, reikės gauti patvirtintojo importuotojo statusą.

Jais galės tapti tik nepriekaištingos reputacijos juridiniai ar fiziniai asmenys. Įstatymu Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos būtų įpareigotos iki šio dokumento įsigaliojimo priimti įgy-

Projektą palaikantys Seimo nariai sako, kad pagaliau Lietuvos ūkininkai galės gauti išmokas iš Europos Sąjungas už pasėlius. Priešininkai nuogąstauja, esą prisidengus pluoštinėmis kanapėmis gali būti auginami svaigintis skirti augalai.

A.Mazuronis: “Reikia nepamiršti, jog tai pluoštinės, o ne narkotinės kanapės. Kad taip bijome, į mus gana ironiškai žiūrima Europoje.” vendinamuosius teisės aktus, nustatančius pluoštinių kanapių auginimo, importo, licencijavimo ir ūkio subjektų priežiūros tvarką bei priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų papildomą finansavimą.

Lietuva šiuo metu yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai draudžiamas.

•

LŽ, BNS

2013 05 24

Trasa

11

Kauno VLC iškils po metų tai kainuoja didelius pinigus”, tranzito geležinkeliu per mūsų šalį pranašumus vardijo S.Dailydka.

Jo tvirtinimu, pradėjus veikti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių VLC, taip pat nutiesus “Rail Balticą”, didelės Lietuvos, kaip tarpinio punkto, galimybės gabenant krovinius iš Europos į Rusiją, Aziją ir kitomis kryptimis, taip pat atgal į Vakarų Europos šalis jau niekam neturėtų kelti abejonių.

VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

Vakar bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” viešą konkursą laimėjusi UAB “Fegda” pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (Kauno VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį.

Darbus “Fegda” įsipareigojo atlikti per 14 mėnesių, jų vertė apie 81 mln. litų. Projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšomis.

Per pastarąsias dvi savaites tai antra sutartis, kurią pasirašė “Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka ir bendrovės “Fegda” generalinis direktorius Žydrius Baublys. Gegužės 13-osios sutartimi “Fegda” įsipareigojo per septyniolika mėnesių pastatyti Vilniaus VLC. Jo statybos kainuos 127 mln. litų.

Per vakarykštį renginį sveikinimo kalbas sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, sutartį pasirašiusių bendrovių vadovai, kiti svečiai.

Anot A.Kupčinsko, Kauno VLC bus trečia pagal dydį investicija Kauno mieste po “Žalgirio” arenos ir mokslo parko “Santaka”. “Tikimės, kad šis projektas duos postūmį kitiems dideliems projektams, susijusiems su Kauno laisvąja ekonomine zona ir oro uostu”, - kalbėjo laikinosios sostinės meras.

Lietuviai nebepavejami Ir Kauno VLC, ir Vilniaus VLC pripažinti kaip valstybei svarbūs ekonominiai projektai, o AB “Lietuvos geležinkeliai” Vyriausybės yra įpareigota juos įgyvendinti.

Kaip teigė AB “Lietuvos geležin-

Suvienijo jėgas

Kauno VLC rangos darbų sutartį pasirašė “Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius S.Dailydka ir bendrovės “Fegda” vadovas Ž.Baublys. / Algio Palionio nuotrauka keliai” generalinis direktorius Stasys Dailydka, logistikos centrų steigimas yra ypač svarbus šalies ekonomikos augimui ir transporto sektoriaus plėtrai. “Statomi viešieji logistikos centrai, “Rail Balticos” ir kiti infrastruktūros modernizavimo projektai leis įgyti konkurencinį pranašumą tarp kaimynių valstybių”, - pabrėžė S.Dailydka.

Pasak “Lietuvos geležinkelių” vadovo, krovinių vežimo geležinkeliu “aplinka yra sudėtinga”, ir jei nebus judama į priekį, “konkurentai gali pabandyti Lietuvą aplenkti”. Susisiekimo viceministras S.Girdauskas minėjo projektą santykiniu pavadinimu “Rail Baltica 2”, kuris šiuo metu

aktyviai stumiamas Briuselyje. Tai būtų savitas konkurentas ketvirtadienį Mockavoje (Lazdijų r.) pradėtam tiesti “Rail Balticos” geležinkeliui.

Tvirtinama, kad naujuoju projektu būtų stengiamasi kuo didesnius krovinių srautus pritraukti į Lenkijos sostinę Varšuvą ir Estijos sostinę Taliną. Beje, projektą “Rail Baltica 2” asmeniškai kuruoja dabartinis Europos Komisijos komisaras transporto klausimams estas Siimas Kalasas.

Kita vertus, potencialiems konkurentams, kaip pažymėjo S.Dailydka, bus labai sunku. “Jų projektai kol kas tėra popieriuose, o pas mus procesas jau pajudėjęs. Tiesiamas “Rail Baltica”, greitai iškils Kauno ir Vilniaus

intermodaliniai terminalai”, - tvirtino “Lietuvos geležinkelių” vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dėl sparčios intermodalinio transporto plėtros Lietuvoje yra nepatenkintųjų ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose. “Manote, mes patinkame baltarusiams?

Tikrai ne. Juk kroviniai, kurie galėtų tekėti, pavyzdžiui, per Brestą (Baltarusijos ir Lenkijos pasienio kontrolės postą - aut.), važiuoja per Keną. Tačiau krovinių savininkams juos gabenti per Lietuvą naudinga, nes dabar Kenoje išplėtojome tokias technologijas, kad užtenka pusvalandžio viso traukinio patikrai atlikti. Tuo metu tame pačiame Breste gali būti užgaišta ir parą, ir dvi, o

Kauno VLC intermodalinis terminalas bus statomas Palemono geležinkelio mazge, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Aplink šią vietą steigiamos logistikos įmonės ir yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona.

Pagal pasirašomą sutartį numatyta pastatyti ne tik patį terminalą su atitinkamomis saugojimo aikštelėmis, muitinės bei administracinėmis patalpomis, nutiesti 1520 mm ir 1435 mm pločio geležinkelio krovos ir privažiuojamuosius kelius, įrengti konteinerinį kraną, bet ir rekonstruoti kelią nuo automagistralės iki pat būsimo terminalo. Dėl šios priežasties įgyvendinant projektą partnerių teisėmis dalyvauja ir Kauno miesto savivaldybė bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Planuojama, kad pastatytas terminalas tenkins ne tik VLC poreikius, jis bus ir galutinis pirmuoju etapu ketinamos nutiesti europinės (1435 mm pločio) geležinkelio vėžės taškas.

Konteineriais iš Pietų ir Vakarų Europos atvežami ir terminale perkraunami kroviniai galės toliau judėti Šiaurės bei Rytų link. Tam tikslui bus įrengti keturi geležinkelio krovos keliai (po du skirtingo pločio vėžių), vienas 40 tonų keliamosios galios ožinis konteinerinis kranas ir sandėliavimo aikštelė, kurioje tilps iki 1000 TEU.

•

Krovinių vežėjai kratosi kaltinimų VIDMANTAS UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt

Vakar nacionalinė vežėjų automobilių keliais asociacija “Linava” surengė spaudos konferenciją. Jos organizatoriai neseniai paskelbtą iniciatyvą riboti vilkikų bakuose įvežamų degalų kiekį iš Rusijos ir Baltarusijos vadino pražūtingu krovinių gabenimo verslui bei Lietuvos ekonomikai.

Apie galimą dyzelino kontrabandą iš gretimų šalių, kuria neva užsiima mūsų vežėjai, garsiai užsiminta praėjusią savaitę, kai paaiškėjo, kad valstybės biudžetas nuo sausio iki balandžio nesurinko 132,435 mln. litų planuotų pajamų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtos informacijos galima spręsti, jog “skylę” biudžete pirmiausia lėmė nesurinkti pridėtinės vertės ir akcizo mokesčiai iš viso daugiau kaip 400 mln. litų

Pasiūlė sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) ir kai kurių valstybės institucijų taikinyje iškart atsidūrė vežėjų įmonės, kurių dauguma yra asociacijos “Linava” narės. Pasklido informacija, kad dalis jų turi vilkikų, kurie vienu reisu sugeba atgabenti į Lietuvą nuo

200 iki 400 litrų jokiais mokesčiais neapmokestintų dyzelinių degalų ir taip mažina akcizų įplaukas. Didžiuosius degalinių tinklus vienijanti asociacija tuoj pat parodė iniciatyvą - pasiūlė riboti iš Rytų įvežamų degalų kiekį. “Kalbame apie tam tikrą kiekį degalų automobilių bakuose, jų ribojimą - tai, ką dabar yra įsivedusi Lenkija. Turime situaciją, kai Lenkijos vežėjai, žinodami apie ribojimą, važiuoja per Lietuvą ir sudaro didžiules eiles”, - sakė LNPPĮA prezidentas Lukas Vosylius.

Priminsime, jog Lenkijoje galioja dvišalis susitarimas su Baltarusija ir Rusija. Juo nustatyta, kad sunkiojo transporto bakuose įvežamų degalų negali būti daugiau kaip 200 litrų, o autobusų, vežančių keleivius, - ne daugiau nei 600 litrų.

Eilės vežėjams taptų nepakeliamos “Pirmas klausimas kyla dėl to, ar Lietuvos muitinė bus pajėgi patikrinti sunkvežimių bakuose vežamą degalų kiekį ir nesudaryti naujų eilių? Ir tai dar ne viskas. Juk reikės tą degalų kiekį, kuris viršys, tarkime, 200 litrų, ir apmokestinti. Visi tie dalykai neabejotinai užims marias laiko. Jau ir dabar turime problemą - mūsų pasienio kontrolės punktai dėl nuolat didėjančių prekių srautų dirba greitesniu tempu, bet dažnai nespėja atlikti patikros procedūrų. Tada susidaro eilės. O kas

bus, jei prie tų eilių dar prisidės ir kitos, kai bus tikrinamas sunkvežimiuose esančių degalų kiekis?” - retoriškai klausė “Linavos” generalinis sekretorius Ričardas Malkus.

Jo žodžiais, šiandien tarptautiniai transporto srautai “labai jautriai reaguoja į bet kokius trikdžius”.

“Ir jeigu krovinių vežimą užsakančios įmonės pajus, kad pralaidumas, tarkime, per Lietuvos Medininkų pasienio kontrolės postą ar kitus mūsų šalies postus pablogės, srautai bus nukreipti kitomis kryptimis. Pavyzdžiui, per Latviją. Ir susigrąžinti jų jau nebus galimybių”, kalbėjo R.Malkus.

“Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius mano, kad įvedus tokius apribojimus tranzitinių krovinių srautas kartu su sunkvežimiais pasuktų per gretimas šalis ir atimtų dalį krovos iš Klaipėdos uosto bei Lietuvos logistikos terminalų.

Kai kalbama apie transporto vaidmenį šalies ekonomikai, pažymima, jog pernai jis sukūrė 12,9 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2011 metais 11,8 proc. BVP. Apie 61,7 proc. paslaugų eksporto irgi tenka transportui. Sausumos transportas - kone vienintelė didelė ūkio šaka, kelerius metus investuojanti ne ES fondų lėšas. Per 2009-2012 metus investicijų apimtis sausumos transporto įmonėse padidėjo 2,7 karto, iki 1,6 mlrd. litų.

Nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” vadovai (iš kairės) R.Malkus ir A.Kondrusevičius įsitikinę, kad vežėjai puolami be pagrindo.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Siūlo griežtinti bausmes vairuotojams R.Malkus sakė, kad “Linava” neneigia, jog gali būti ir tokių vairuotojų, kurie atgabena iš užsienio dyzelino ir jį nelegaliai parduoda. “Jei pigesnių degalų užsipilama Baltarusijoje ir per Lietuvą toliau važiuojama į Europą, nieko blogo čia nėra.

Problema atsiranda tada, kai vietiniais maršrutais važinėjančio vilkiko vairuotojas nuvažiuoja į Kaliningrado sritį ar Baltarusiją, ten prisipila baką dyzelino ir grįžęs į tėvynę bando de-

galus “nupilti”. Bet kuo čia dėti sąžiningi vežėjai? Tai kriminalinė veika, kuri aiškiai įvardijama Baudžiamajame kodekse. Pagal tai ir reikėtų spręsti, ką daryti su pažeidėju. Mes Seimui siūlome kelis sprendimų variantus.

Vienas jų - bausmės griežtinimas. Dabar vairuotojas, pagautas nelegaliai pardavinėjantis degalus, gali atsipirkti sumokėdamas valstybei per penkias dienas dyzelino vertės akcizą. Kitokių sankcijų netaikoma. Akivaizdu, kad ši sankcija yra per švelni”, - dėstė vienas “Linavos” vadovų.

•

12

2013 05 24

Istorija

Magdeburgo teisė vienijo Europą Magdeburgo teisė miestui būdavo tarsi jo kokybės ir pripažinimo ženklas, savotiškas priklausymas tai pačiai europinei bendrijai. Net dabar kiekvienas ją turėjęs miestas tuo didžiuojasi.

Pasak Vilniuje viešėjusio vokiečių teisės istoriko Heinerio Luecko, šie miestai turėjo daug bendro. “Tai tarsi bičiulių sąjunga”, - sakė jis. Rusija šios praktikos į savo teritoriją neįsileido.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt

M

agdeburgo miesto teisė ir “Saksų veidrodis” - tai du teisės šaltiniai, kurie prieš 800 metų buvo sukurti dabartinės Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto teritorijoje. Vilniaus universiteto, Valdovų rūmų muziejaus ir Užsienio reikalų ministerijos kvietimu Vilniuje viešėjo ir viešą paskaitą senojoje Alma mater bei pranešimą sostinėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje “Magdeburgo teisės kelias Europoje: miestų istoriniai ir dabarties ryšiai” skaitė Martino Lutherio Halės-Vitenbergo universiteto profesorius H.Lueckas, Saksų mokslo akademijos Leipcige tikrasis narys.

Jis pasakojo apie ypatingą Europos teisės ir kultūros istorijos fenomeną, įkūnijantį bendrą Europos miestų istorinį paveldą ir taip susiejantį daugelį šiuolaikinių valstybių. Po konferencijos profesorius atsakė į LŽ klausimus.

Istoriniai ryšiai - Kaip Europai svarbus Magdeburgo regionas susijęs su Lietuva?

- Esu iš Vidurio Vokietijos, kur nuo seno iki IX-X amžiaus sugyveno germanai ir slavai. Vėliau vokiečių gyvenamoje erdvėje iškilo svarbus bažnytinis miestas Magdeburgas. Didelę įtaką tam turėjo patogi geografinė padėtis, prekybiniai ryšiai. Iš Magdeburgo apylinkių, Saksų žemių sklido įvairūs kultūriniai, prekybiniai, dvasiniai, teisiniai reiškiniai. Mūsų kraštus simboliškai, bet kartu ir labai konkrečiai susieja Kvedlinburgas, esantis visai šalia Magdeburgo, ir garsusis Brunonas Kverfurtietis (Kverfurtas irgi šalia). Kaip žinoma, Kvedlinburgo analuose 1009 metais pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas, kai Lietuvos pasienyje buvo nukirsdintas misionierius Brunonas.

Mūsų kraštus sieja ir Magdeburgo teisė, suteikta daugeliui Lietuvos miestų (Vilniui - 1387 m., Kaunui - 1408 m.). Tačiau noriu pabrėžti, jog tai nebuvo savaiminis tam tikrų reiškinių perėmimas. Tai buvo veikiau kultūrinis impulsas, kuris konkrečiose vietovėse skleisdavosi individualiai, įgydavo savitą pavidalą.

Mūsų kraštus dar sieja kiti dalykai, pavyzdžiui, universitetų ryšiai. HalėsVitenbergo universitetas, kuriame aš dirbu, taip pat turi istorinių ryšių su Lietuva. XVI a. Vitenberge studijavo nemažai lietuvių. Žinoma, kad protestantizmo idėjų jie čia sėmėsi. Šiuo metu vykdome vieną projektą, kuris parodys, kiek lietuvių studijavo Vitenberge, kokią karjerą po studijų M.Lutherio mieste jie padarė, kokių žinių parvežė į gimtąjį kraštą. XVII a. įsteigtame Halės universitete (po šimtmečio jis sujungtas su Vitenbergo aukštąja mokykla) taip pat studijavo daug lietuvių.

Radome dokumentus, jog čia net buvo rengiamas lietuviškuoju vadintas seminaras.

Adaptuota savaip - Ar galima daryti išvadą, kad miestai, kurie gaudavo Magdeburgo teisę, tarsi susigiminiuodavo, supanašėdavo?

“Magdeburginių miestų šeima peržengė valstybių sienas”, - sakė vokiečių teisės istorikas H.Lueckas.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro 1576 m. privilegija Vilniui, ja patvirtinama ankstesnių valdovų šiam miestui suteikta Magdeburgo teisė.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos archyvo nuotrauka

- Taip, jūs labai tiksliai apibūdinote panašumą, apie kurį rašoma ir mokslinėje literatūroje. Galima sakyti, kūrėsi miestų, turinčių šią teisę, šeimos.

Magdeburginių miestų šeima buvo viena didžiausių ir įspūdingiausių.

Kokybiški recepcijos procesai tapo vertingu modernios Europos kultūros bei istorijos pagrindu. Kokybiška teisinė kultūra formavo tam tikrą tapatumą, kurio poveikis juntamas iki šiol.

Tačiau reikia pabrėžti, kad egzistavo ir įvairūs lokaliniai, skirtingose vietose skirtingai pritaikyti variantai. Magdeburgo teisė nebuvo visiškai vientisas modelis.

- Ką galima laikyti pagrindine Magdeburgo teisės populiarumo, sėkmės, jos paplitimo Europoje priežastimi?

- Nežinau. Tai tiesiog fenomenas.

Galima išskirti keletą bruožų, kurie buvo patrauklūs daugeliui kraštų.

Pirmiausia - savivaldos miesto struktūra, labai aiškus miesto sandaros modelis, kuris Magdeburge buvo susiklostęs ir puikiai įtvirtintas. Šis modelis kitų būdavo perimamas kaip pavyzdys.

Magdeburgo teisė patraukliai apibrėžė santykius tarp miesto bendruomenės ir miesto savininko (Magdeburge tai buvo arkivyskupas, kitur galėjo būti didysis kunigaikštis, karalius ar valdų savininkas). Miestas buvo suvokiamas kaip laisvų žmonių bendruomenė. Ta bendruomenė buvo suinteresuota turėti santykius su miesto savininku apibrėžiančią teisę.

Dar vienas dalykas, paaiškinantis, kodėl Magdeburgo teisė plito į kitus kraštus, yra tas, kad ji turėjo rašytinių šaltinių. Svarbios nuostatos (nuosavybės, turto, teisės, civiliniai santykiai, moters padėtis) buvo aiškiai

Magdeburgo teisę kiekvienas miestas adaptuodavo, pritaikydavo prie vietinių sąlygų, bet visada klijuodavo tą pačią etiketę Magdeburgo teisė. apibrėžtos ir užfiksuotos raštu, todėl teisę buvo gana lengva perimti kitiems kraštams. Žymioji Magdeburgo miesto teisė prie Elbės upės įsikūrusioje prekybos metropolijoje klostėsi nuo XII amžiaus. Jos nuostatas perėmė šimtai miestų ir gyvenviečių šiandieninėse Europos valstybėse - Baltarusijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ir Vengrijoje.

Magdeburgo teisė - viena labiausiai Europoje paplitusių senųjų miestų teisės sistemų. Ją suteikiant miesto bendruomenei, ši administraciniu, socialiniu, ekonominiu ir teisiniu požiūriais buvo išskiriama iš agrarinės aplinkos. Mieste būdavo skiriamas vaitas, renkami tarėjai ir burmistrai, dirbo suolininkais vadinti prisiekusieji teisėjai, formuodavosi miestų aristokratija.

Naujoji sistema garantavo miestams tam tikrą nepriklausomybę nuo valdovo, Bažnyčios ar kitų savininkų. Ji davė miestiečiams teisę rinkti miesto tarybą ir kitus savivaldos organus, kurie ir tvarkė miesto administracinius, iždo ir teismo reikalus. Rotušė pasidarė tokia pat svarbi vieta kaip ir pilis bei katedra.

Magdeburgo teisė garantavo miestiečiams asmens laisvę ir turto teises, suteikė miestams tam tikrą prekybos ir amatų apsaugą, kuria galėjo naudotis ir atvykę iš kitų kraštų pirkliai bei amatininkai. Todėl miestuose pirmiau nei kur kitur ėmė kurtis tarptautinės bendruomenės.

Magdeburgo teisė (kartais vadinama tiesiog magdeburgija arba vokiečių teise) savo vardą gavo nuo saksų miesto Magdeburgo. Magdeburgo teisė ėmė klostyti XII a., o vėliau paplito toli į Rytus. Per kelis šimtmečius šią teisę gavo tūkstančiai miestų Vidurio ir Rytų Europoje. Nuo XIV a. pabaigos ją imta suteikti ir LDK miestams. 1387 metais ją gavo Vilnius, vėliau Brestas, Kaunas, Trakai. Po šimtmečio ši teisė suteikta Kijevui, Polockui, Minskui. Iki XVIII a. pabaigos Magdeburgo teisės pagrindu suteiktą savivaldą buvo gavę daugiau kaip 250 LDK miestų, 70 iš jų yra dabartinėje Lietuvoje. Magdeburgo teisė buvo viduramžių kūrinys, tačiau jos įtaka siekė ir naujuosius laikus.

Tačiau reikia pripažinti, kad Magdeburgo teisę kiekvienas miestas savaip adaptuodavo. Gal todėl ši teisė ir buvo tokia populiari, daugeliui priimtina. Pavyzdžiui, pirminiai šaltiniai Lenkijoje buvo verčiami į lotynų kalbą, plėtojami, pritaikomi prie vietinių sąlygų. Į miestų gyvenimą, galima sakyti, ši teisė atėjo iš apačios.

Ji nebuvo primesta ar dirbtinai įtvirtinta. Tai buvo gana demokratinis procesas.

2013 05 24

Istorija

13

Vilniaus rotušė XVIII a. (M.Januševičius, 1835 m.). Lietuvos dailės muziejus. / Lietuvos dailės muziejaus archyvo iliustracija

1792 m. Merkinės miesto antspaudas ir dabartinis Merkinės herbas.

Iliustracijos iš V.Rimšos knygos “Heraldika. Iš praeities į dabartį”

2011 m. Jurbarke pastatytas paminklas “Skelbiu žinią apie Magdeburgo teises Jurbarko miestui” (autorius E.Daugulis). Miestas Magdeburgo teisę gavo 1611 m. / Egidijaus Giedraičio nuotrauka Į vietos kalbas išversta ir savaip perdirbta teisė vietos gyventojams tapo sava. Magdeburgo teisės plitimą į Rytus palengvino jos pačios lankstumas. Pavyzdžiui, kiti Vokietijos miestai nedaug žino apie Magdeburgo teisę, nes ji galiojo tik Saksų žemėje, pačiame Magdeburge, plito į Vidurio bei Rytų Europą, į Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) priklausiusius kraštus. Yra daug pavyzdžių, kaip skirtingai teisė buvo išplėtota įvairiuose miestuose. Tačiau fenomenalu, kad visur klijuota ta pati etiketė - Magdeburgo teisė.

- Tai gana demokratinis procesas?

- Taip. Išimtimi tik galima laikyti Vokiečių ordino Prūsijoje ir kitose šalyse vykdytą kolonizacinę politiką. Be abejonės, Ordinas valdžią tarsi primesdavo iš viršaus. Galima sakyti, valdžia norėdavo duoti tam tikrą teisę, bet dažnai tai sutapdavo ir su bendruomenės noru tą teisę turėti. Tai buvo unikali istorinės sklaidos kombinacija. Šį modelį reikia suvokti kaip tam tikrą idealą, kaip viziją, kuri kiekvienoje vietoje buvo skirtingai traktuojama.

Be abejo, pasitaikydavo įvairių konfliktų, nes tarp teorinių ir praktinių dalykų, kaip ir dabar, būna neatitikimų.

Europos pamatai - Gal galima daryti prielaidą, kad Magdeburgo teisė padėjo pagrindus Europos Sąjungai? Juk nuo seno buvo įprasta panašiai tvarkytis.

- Iš tiesų tai yra vienas tų reiškinių, kurie vienijo Europą. Magdeburginių miestų šeima peržengė valstybių sienas. Reikėtų pabrėžti, kad šį modelį iš kitų išskiria savivalda iš apačios - autonomijos aspektas.

Pirmasis Vilniaus miesto tarybos antspaudas (XIV a. pabaiga) ir dabartinis herbas.

Iki XVIII a. pabaigos moderniąją savivaldą Magdeburgo teisę - buvo gavę daugiau kaip 250 LDK miestų, 70 iš jų yra dabartinėje Lietuvoje.

Suprantama, formuojantis Europai didžiausią įtaką turėjo romėnų ir kanonų teisė. Tačiau iki šiol buvo per mažai akcentuojama Magdeburgo teisė.

Dabar atsiskleidžia vis naujų aspektų, leidžiančių teigti, kad ji buvo svarbus istorinio Europos bendrumo segmentas. Magdeburginių miestų šeima, aprėpianti didžiulę teritoriją, turėjo daug bendro. Galima net teigti, jog tai sudarė prielaidas kurtis dabartinėms europinėms struktūroms. Jos turi istorinius pamatus, nėra dirbtinai sukurtos.

- Ar galima įsivaizduoti, kokie dabar būtų Europos miestai, jei ne kažkada suteikta Magdeburgo teisė?

- Teisinius pagrindus miestams nuo Lisabonos iki Maskvos padėjo romėnų ir kanonų teisė. Tai vieni iš europinės civilizacijos pamatų. Tačiau didelę įtaką miestų civilizacijai turėjo ir Magdeburgo teisė. Dar gerokai anksčiau Europos miestams didelį poveikį darė ir Italijos bendruomenių judėjimas. Taip susiklostė, kad Magdeburgas, iš dalies ir Liubekas, kėlė tą pačią komunalinę miesto autonomijos idėją, tuos pačius idealus, tą pačią bendruomeniškumo formą. Be abejo, jei tokios Magdeburgo teisės ir nebūtų buvę, vis tiek būtų plitę miestų autonomijos, savivaldos reiškiniai, tik jie gal būtų buvę perimti iš Pietų Italijos.

Rusija nesižavėjo - Kodėl tarp Rusijos miestų Magdeburgo teisė neišpopuliarėjo?

- Iki šiol remiamasi XIX-XX a. tyrimais, tačiau jie dar toli gražu nėra galutiniai, bus ir toliau tyrinėjama. Tačiau jau galima teigti, kad Rusijoje tikrai nebuvo šios teisės recepcijos reiškinio.

Tiesa, Vakarų Rusijoje buvo keletas miestų, pavyzdžiui, Smolenskas ir kiti, kurie XVII a. trumpam buvo gavę šią teisę. Šie miestai tuo metu įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės sudėtį. Atkovojus juos iš Maskvos jiems ir suteiktos Magdeburgo teisės privilegijos. Šis reiškinys dabartinių Rusijos istorikų yra akcentuojamas.

Tačiau reikia pripažinti, kad Rusijos valdžia tuo nesižavėjo, nenorėjo priimti Magdeburgo teisės. Mat Rusija tuo metu jau buvo stipri autoritarinė, centralizuota valstybė. Ji nenorėjo pripažinti nei savivaldos, nei jokios įtakos iš šalies. Panašiai būta ir Vokietijoje. XVIXVII a. stengtasi apriboti Magdeburgo savivaldą.

- Kuo jums buvo įdomi Vilniuje vykusi konferencija?

- Konferencija pranoko lūkesčius, ji darniai sujungė akademinį, diplomatinį-politinį ir istorinės bei modernios savivaldos aspektus. Mintys ir idėjos, kuriomis renginyje dalijosi mokslininkai, politikai, dabartinių miestų atstovai, liudija, kad Magdeburgo teisė nepamiršta. Antai Jurbarke 2011 metais net pastatytas jai skirtas paminklas. Tai imponuoja, skatina pasi-

1540 m. Kauno miesto didysis herbinis antspaudas bei dabartinis herbas.

Biržų miesto istorinis herbas (iš 1642 m. privilegijos Biržams, ja patvirtinta anksčiau šiam miestui suteikta Magdeburgo teisė).

Virbalio miesto istorinis herbas (iš 1593 m. privilegijos, kuria šiam miestui suteikta Magdeburgo teisė).

tempti ir magdeburgiečius. Jie taip pat ketina sekti lietuvių pavyzdžiu ir šios teisės reikšmę įprasminti paminklu.

Dažnai vokiečiai Baltijos šalis mato kaip vientisą regioną, tam tikrą monolitą. Konferencijoje aiškiai suvokiau, kad LDK palikimas Lietuvoje, Baltaru-

sijoje ir Ukrainoje yra labai apčiuopiamas ir akcentuojamas politikoje, kultūroje. Buvo pagrįstai pabrėžtas Lietuvos istorinis vaidmuo vakarietiškai kultūrai tiesiant tiltus į Rytus. Pajutau ir istorinės europinės bendrystės jausmą.

•

14

2013 05 24

Kelionės

Goa - įprastų taisyklių laužymo rojus Rengiantis vykti į Indiją, nereiktų pamiršti, kad ji - itin didelė valstybė, susidedanti iš 28 valstijų, kurių kiekviena puoselėja savitas tradicijas, gamtovaizdį, kalbą ir papročius. Derėtų iš anksto pasidomėti, ko galite tikėtis konkrečioje vietovėje, antraip galite išvysti visai ne tai, ko tikitės.

KRISTINA KUČINSKAITĖ k.kucinskaite@lzinios.lt

M

es pasirinkome mažiausią, bet vieną turtingiausių Goa valstiją, ypač mėgstamą turistų.

Tai - kurortinė vietovė, gerokai besiskirianti nuo kitų Indijos valstijų. Čia nėra itin žymių kultūros paminklų, užtat labai didžiuojamasi paplūdimiais, gerais orais, masažais, maistu ir turgumis.

Po devynių valandų skrydžio nusileidome Goa oro uoste. Jei iš anksto neužsisakėte transporto paslaugos, čia pat nesunkiai rasite taksi.

Nors daugumoje automobilių yra taksometrai, dėl kainos patariama susiderėti iš anksto. Nesistebėkite - ji priklausys ir nuo to, kokio lygio viešbutyje gyvensite. Įprastai už kilometrą, nuvažiuotą taksi, mokama 19 rupijų (100 rupijų - beveik 5 litai).

Nenorintieji po Goa keliauti viešuoju transportu gali išsinuomoti automobilį visai dienai su vietos vairavimo subtilybes išmanančiu vairuotoju.

Jo paslaugos ir nuoma atsieis apie 1800 rupijų. Indai juokauja, kad dėl tam tikrose vietose susidarančių transporto spūsčių atstumai Goa matuojami ne kilometrais, o laiku. Nuomotis automobilį ir vairuoti pačiam Indijoje sudėtinga, mat mašinos vairas yra dešinėje pusėje.

Trys metų laikai Goa nėra labai didelė, suskirstyta į centrinį, pietinį ir šiaurinį regionus. Valstijoje būna trys metų laikai. Nuo spalio iki balandžio trunka europiečiams ypač patraukli žiema, kai dieną oro temperatūra siekia apie 30 laipsnių šilumos.

Naktį atvėsta maždaug iki 16 laipsnių, ir tokią temperatūrą indai vadina kritine. Vasara laikomi vos du mėnesiai - gegužė ir birželis. Po jų prasideda trečiasis - lietaus sezonas.

Jam pasibaigus - įprastai tai būna spalio mėnesio paskutinė savaitė indai švenčia Naujuosius metus, arba dar vadinamą Divalio šventę. Tai - viena svarbiausių tradicinių indų švenčių. Pagal induizmo kalendorių švenčiama 3-5 dienas. Pasitikdami Divalį žmonės tvarko namus, švarinasi, rengiasi naujais drabužiais. Vienas svarbiausių šventės akcentų - garstyčių aliejaus pripildyti

Tai - kurortinė vietovė, gerokai besiskirianti nuo kitų Indijos valstijų. Čia didžiuojamasi paplūdimiais, gerais orais, masažais ir maistu.

Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Pagal Indijos įstatymus kazino nei miestuose, nei miesteliuose negali būti įrengti, todėl jie kuriasi tik laivuose. dekoratyviniai žibintai, jie statomi ant palangių, prie namų durų, plukdomi Gango upe. Švenčių dienomis žmonės vieni kitus vaišina saldumynais, džiugina dovanomis. Per Naujuosius Goa gyventojai rengia gatvės šokius. Ir vyrams, ir moterims einant į šį pasilinksminimą būtina pasipuošti - taigi vakariniai drabužiai ir turistams praverčia. Žiema Indijoje - vestuvių metas.

Turtingesnės šeimos jas švenčia savaitei užsisakydamos viešbutį. Pirmoji vestuvių diena tradiciškai skirta svečiams susipažinti ir paprastai praeina be jaunųjų. Svarbiausia -

Goa pačiam vairuoti motorolerį ar automobilį - misija beveik neįmanoma.

trečioji diena, kai rengiamos tuoktuvių iškilmės. Viešbučio teritorija gausiai išpuošiama, kuo turtingesnė šeima - tuo gausesnės dekoracijos. Vaišės vyksta po atviru dangumi, o linksmybės neretai baigiasi vidurnaktį. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, pusė indų respondentų sutinka, kad jiems porą išrinktų tėvai. Jei to nedaro gimdytojai, jaunuoliai būsimų sutuoktinių linkę ieškoti per skelbimus.

Juose nurodoma ne akių spalva, pomėgiai ar klubų apimtis, o einamos pareigos ir kasta, kuriai ieškantysis priklauso. Taip siekiama apsidrausti nuo netinkamų pagal socialinį sluoksnį tuoktuvių.

Mėgsta fotografuotis Paplūdimiai Indijoje vieši. Centrinėje Goa jie gausiai apgulti vietos gyventojų, mėgstančių filmuoti ir fotografuoti baltaodžius. Populiaru ir įprasta įsiamžinti su turistu, vėliau jį “Facebook” arba kitame socialiniame tinkle pristatyti kaip artimą draugą. Kiek ramesni paplūdimiai šioje

zonoje yra Madremas, Mordžimas.

Turistams, gyvenantiems Centrinėje Goa, rekomenduojama ne lepintis saulės voniomis ir vandens procedūromis ten, kur eina vietiniai, bet pavažiuoti automobiliu į atokesnes vietoves. Goa yra ir vadinamasis “Bounty” paplūdimys, kuriame dėl čia augančių vešlių palmių ir šviesaus smėlio buvo filmuota viena iš žinomo šokolado reklamų. Šiaurės Goa vienu geriausių paplūdimių laikomas Kandolimas, o viešintieji pietinėje dalyje turi bene didžiausią paplūdimių pasirinkimą.

Viena populiariausių atrakcijų Indijoje - jodinėjimas drambliais.

Maždaug 15 minučių malonumas atsieina apie 700 rupijų. Norėdami nusifotografuoti sėdintys ant dramblio moka dar 100 rupijų. Poilsiautojai itin vertina indų masažus. Vietų, kur galima jais pasilepinti, tikrai yra nemažai, o kaina svyruoja nuo 1000 iki 2000 rupijų. Pasivažinėti populiaria transporto priemone tuktuku kainuoja apie 100 rupijų dviem-keturiems asmenims.

Vaikai į mokyklą vaikšto vilkėdami vienodas uniformas.

Goa turistai ypač mėgsta ekskursiją “Džiunglių knyga”. Ji trunka dvi dienas. Keliautojai apgyvendinami iš vytelių pintuose nameliuose, dekoruotuose akmenimis. Juose yra dušas, bet karšto vandens nėra. Pirmąją dieną bene valandą važiuojama iki krioklio. Čia galima pamatyti medžiais besikarstančių ar visai arti prie žmonių pribėgančių beždžionių. Galima išsimaudyti lediniame krioklio vandenyje. Šanti kaimelyje turistai stebi keletą dramblių šou, bendrauja prie laužo, vaišinasi anakardžių riešutų degtine, rytą pradeda jogos treniruote, paklaidžioja džiunglėse. Ekskursijos pats smagumas - maudynės su drambliais. Iš pradžių leidžiama juos nušveisti kokosų kiauto gabalėliu, vėliau gali užsiropšti gyvūnams ant nugaros ir būni dramblių išmaudytas po “dušu”. Įdomi išvyka žvejoti saloje, kai sugautas laimikis čia pat ir iškepamas. Turistams taip pat siūloma aplankyti ir greta Goa esančias valstijas.

2013 05 24

Kelionės

15

Šventos Indijos karvutės prigulė poilsio palmių pavėsyje.

Ekskursijos į Šanti kaimelį pats smagumas - maudynės su drambliais.

Parduotuvių mėgėjams Kai kuriose Goa vietovėse dėl dieną tvyrančio karščio parduotuvės nuo 13 iki 16 valandos nedirba. Tai negalioja iki vidurnakčio veikiantiems turgums. Kartą per savaitę skirtingose valstijos vietose jie veikia ir naktį. Čia - prekės brangesnės, bet pasivaikščioti ir derėtis smagu.

Paduotuvėse kainos fiksuotos.

Vienas pigesnių laikomas Mapukos miesto turgus, nuo Goa sostinės Panadžio nutolęs 25 kilometrus. Į jį net organizuojamos ekskursijos, atsieinančios vienam asmeniui 250 rupijų. Tradicinis indų drabužis saris čia, kaip ir kitose Goa vietovėse, vidutiniškai kainuoja 2000-2700 rupijų. Žinoma, nekokybiškų, pramogai skirtų sarių iš prekeivių galima įsigyti už kelis šimtus rupijų. Yra ir tokių, kurie siuvinėti rankomis, pasiūti iš kokybiško audinio. Jų kaina gali siekti ir dešimtis tūkstančių rupijų. Panadžyje populiariausia sarių parduotuvė “Big J”, joje gana kokybiškas indiškas drabužis kainuoja nuo 600 rupijų.

Goa esą pigus auksas ir sidabras, tačiau kaina padidėja, kai įsigyjamas dirbinys iš šių tauriųjų metalų. Už vieną gramą auksinio papuošalo mokama apie 3200 rupijų, už sidabrinio apie 300 rupijų, nors paprastai sidabro kaina yra penkis kartus mažesnė.

Iš Indijos negrįžtama ir be prieskonių - 100 gramų pakelis atsieina apie 60 rupijų. Kiek mažiau mokama už rankų darbo įdomiai atrodantį indišką muilą. Indijoje dažnas europietis įsigyja ir būtiniausių vaistų, nes jų kainos yra gerokai mažesnės. Šioje šalyje uždrausta

importuoti medikamentus, mat siekiama vietos rinką apsaugoti nuo konkurencijos. Pavyzdžiui, populiarūs preparatai nuo kosulio tekainuoja 50 rupijų.

Pramogauja ne kasdien Pirmadienį ir antradienį naktiniai klubai Goa veikia labai retai.

Dauguma jų dirbti pradeda trečiadieniais, kai įėjimas į pasilinksminimo vietą merginoms nekainuoja.

Kitomis dienomis patekti į naktinį klubą galima sumokėjus 300 rupijų. Tiesa, tuomet pasilinksminimo įstaigoje už gėrimus papildomai mokėti nereikia. Mėgstantiesiems pramogas naktį patariama turėti

Vertingas per karščius gėrimas sodos vanduo su šviežia citrina ir druska. Jis puikiai malšina troškulį.

Svarbiausias Goa patiekalas - vištiena. Restoranų lankytojams siūlomi ir žuvų patiekalai, retesni patiekalai iš mėsos. Pavakarieniauti restorane galima už maždaug 220 rupijų. Patiekalas būna didelis (tarkim, pusė viščiuko), todėl jo neretai užtenka dviem žmonėms, dar užsisakiusiems sriubos ar salotų. Alaus kaina užeigose vidutiniškai apie 75 rupijas. Na, o šviežių žuvų ar karališkųjų krevečių patiekalas gali atsieiti ir 800-1000 rupijų. Stiklinė sulčių kainuoja 80 rupijų, vandens 70, ledai - 80 rupijų.

Išvydę baltaodžius, indai neslepia susidomėjimo, dažnai prašo drauge nusifotografuoti.

Antrosios pusės paieškų skelbimuose nurodoma ne akių spalva, pomėgiai ar klubų apimtis, o einamos pareigos ir kasta. prožektorius, nes gatvės Goa mažai kur apšviestos. Gidai vienu didžiausių krašto stebuklų vadina šaligatvius. Juokaujama, jog retas turistas jį išvydęs nepuola fotografuoti. Prie keistesnių Goa taisyklių būtų galima priskirti draudimą rūkyti kai kuriose viešose vietose, tačiau šlapintis gatvėje nedraudžiama.

Dar vienas intriguojantis niuansas - pagal Indijos įstatymus kazino nei miestuose, nei miesteliuose (o tiksliau - ant žemės) negali būti įrengti. Todėl jie kuriasi tik laivuose. Vakarais norintieji palošti valtelėmis atplukdomi į plaukiajančius lošimo namus, kur pramogos trunka tol, kol klientai nori.

Turistams ypač patinka specialioje krosnyje kepta “naan” duona, šiek tiek primenanti lietinį blyną.

Populiariausia ji su sūriu ar česnaku, tačiau kepama ir su mėtomis ar kitokiais pagardais. Porcija duonos įkainota 80 rupijų. Išsiskiria ir saldokas indiškas kefyras, kurį lengva supainioti su jogurtu. Ypač tuomet, kai į jį pridedama vaisių ar įpilama sirupo.

Indija garsėja vegetariškomis valstijomis, kuriose negalima ne tik vartoti mėsos, alkoholio ir rūkyti, bet ir atsigabenti cigarečių iš kitur.

Palyginti su daugeliu visoje Indijoje galiojančių taisyklių - Goa yra jų laužymo rojus.

Iš bažnyčios Pandžime indai skirstosi pasipuošę.

•

Kai kuriose Goa vietovėse dėl dieną tvyrančio karščio parduotuvės nuo 13 iki 16 valandos nedirba, tačiau tai negalioja iki vidurnakčio veikiantiems turgums.

Nieko keisto matyti medžiais besikarstančias ar visai arti prie žmonių pribėgančias beždžiones.

16

Trumpai VIRTUOZAS L.JAMESAS Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Rytų konferencijos finalo serijos iki keturių pergalių pirmosiose rungtynėse reguliariojo sezono nugalėtojas čempiono titulą ginantis Majamio klubas “Heat” namie po pratęsimo 103:102 (22:21, 15:21, 27:23, 28:27, 11:10) nugalėjo Indianos “Pacers” krepšininkus. Trigubu dubliu bei pergalingu metimu paskutinėmis pratęsimo akimirkomis nugalėtojų gretose pasižymėjo LeBronas Jamesas - 30 taškų, 10 po krepšiais atkovotų kamuolių bei 10 rezultatyvių perdavimų. Be to, puolėjas blokavo 3 varžovų metimus.

Tai buvo jau devintas L.Jameso trigubas dublis NBA lygos atkrintamosiose varžybose per karjerą. Pagal šį rodiklį “Heat” lyderį lenkia tik Magicas Johnsonas, Jasonas Kiddas, Rajonas Rondo bei Larry Birdas. Svečių gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Paulas George’as (27 taškų). Antrąsias serijos rungtynes komandos žais penktadienį vėl Majamyje.

ATKAKLUSIS R.NAVARDAUSKAS Italijoje vykstančių prestižinių daugiadienių dviratininkų lenktynių “Giro d’Italia” septynioliktąjį etapą 25erių Ramūnas Navardauskas (komanda “Garmin-Sharp”) baigė antras ir bendrojoje įskaitoje iš 89 vietos pakilo į 85-ąją. Lietuvis 19 sekundžių atsiliko nuo etapą laimėjusio italo Giovanni Visconti. Bendrojoje lenktynių įskaitoje R.Navardauskas lyderiui italui Vincenzo Nibali pralaimi 2.07:42. Vakar lenktynes tęsė 172 dviratininkai.

PINGVINAI LENKIA SENATORIUS Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų Rytų konferencijos pusfinalio ketvirtosiose rungtynėse Pitsbergo klubas “Penguins” svečiuose 7:3 (1:2, 2:0, 4:1) nugalėjo Otavos “Senators” ledo ritulininkus ir serijoje iki keturių pergalių pirmauja 3:1. Po du įvarčius nugalėtojams pelnė Jamesas Nealas (14:56, 41:59) ir Jarome’as Iginla (21:48, 49:53), po vieną - Chrisas Kunitzas (21:08), Pascalis Dupuisas (48:08) bei Sidney’is Crosby’is (48:39). Šeimininkų gretose įvarčiais įšsiskyrė Milanas Michalekas (2:29), Kyle’as Turris (16:15) ir Danielis Alfredssonas (54:44). Penktąsias Rytų konferencijos pusfinalio serijos rungtynes komandos žais penktadienį Pitsberge.

R.JAVTOKO DELNAS Trečiadienio vakarą “McDonalds” restorane Kaune legendinio krepšinio klubo “Žalgiris” gerbėjai turėjo progą susitikti su ekipos žaidėjais ir treneriais. Renginį vainikavo vienos žymiausių krepšinio žvaigždžių Lietuvoje Roberto Javtoko delno įspaudo atidengimo ceremonija “McDonalds” krepšinio šlovės alėjoje.

Komandos vyriausiojo trenerio Joano Plazos teigimu, R.Javtokas tokio pagerbimo nusipelnė tiek už pastarųjų metų, tiek ir už visos karjeros nuopelnus. Žvaigždžių alėjoje įamžinti jau dvylikos žalgiriečių delnų įspaudai. Ten savo žymę yra palikę Arvydas Sabonis, Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis bei kiti žalgiriečiai.

LŽ

2013 05 24

Sportas

A lygoje bus karšta vasara VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Lietuvos futbolo A lygoje šiemet laukia kvapą gniaužianti kova dėl čempionų titulo. Trys pirmaujančios komandos atitrūko nuo persekiotojų, tačiau pirmąjį trejetuką skiria vos vienas taškas.

Savaitės viduryje vykusiame 13 pirmenybių ture visi trys lyderiai iškovojo pergales, bet tą padarė išeikvodami skirtingai jėgų. Čempionato lyderis Vilniaus “Žalgiris” varžovų aikštėje net 7:0 sutriuškino autsaiderį Tauragės “Taurą”. Tai didžiausias rezultatas šį sezoną A lygoje.

“Rungtynėse turėjome neginčijamą pranašumą. Vienintelė buvusi intriga kiek pelnysime įvarčių. Nors ir įmušėme septynis, iššvaistėme daug progų”, - po rungtynių šypsojosi “Žalgirio” treneris Marekas Zubas. Tauragėje jis itin sėkmingai keitė savo žaidėjus. Po keitimo antrame kėlinyje pasirodę lenkas Kamilis Bilinskis ir japonas Takuya Kanai pelnė po du, Ramūnas Radavičius - vieną įvartį.

“Neturėjome jokių šansų. Mūsiškiams ir taip stinga meistriškumo, o dar kai bijai žaisti, atimti taškų iš “Žalgirio” neįmanoma”, - pareiškė “Taurą” treniruojantis baltarusis Aleksandras Brazevičius.

Nuo “Žalgirio” vos vienu tašku atsilieka Klaipėdos “Atlantas” ir Panevėžio “Ekranas”. Panevėžiečiai savo stadione 4:1 nugalėjo Gargždų “Bangą”, ku-

A.Bartkus (priekyje) vakar nulėmė “Atlanto” pergalę. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka ri iki tol buvo iškovojusi tris pergales iš eilės. Net tris įvarčius nugalėtojams pelnė Artūras Rimkevičius. Šiemet šis snaiperis tris įvarčius įmušė ir į “Šiaulių” vartus, o per kitas penkerias žaistas rungtynes aikštę paliko “sausas”.

“Jei mušu, tai mušu ne po vieną, po rungtynių juokėsi puolėjas. - Ti-

kiuosi tuoj pasiekti tokią formą, kad galėsiu pelnyti bent po įvartį kiekviename ture.”

Iš lyderių sunkiausiai vargo “Atlantas”, vakar išvykoje 1:0 palaužęs “Šiaulius”. Pergalę klaipėdiečiams lėmė taiklus tolimas Andriaus Bartkaus smūgis tik 85 rungtynių minutę. “Atlanto” už-

“Šiauliai” - Klaipėdos “Atlantas” 0:1 (0:0). 800 žiūrovų. A.Bartkus (85).

Panevėžio “Ekranas” - Gargždų “Banga” 4:1 (2:0). 1 100 žiūrovų. A.Rimkevičius (8, 40, 65), A.Vertelis (77); G.Kulbis (74).

Tauragės “Tauras” - Vilniaus “Žalgiris” 0:7 (0:2). 250 žiūrovų. V.Gercas (9), M.Kuklys (47), K.Bilinskis (59 ir 60), T.Kanai (82 ir 90), R.Radavičius (86).

Alytaus “Dainava” - Marijampolės “Sūduva” 1:3 (1:0). 1 700 žiūrovų.

T.Vitukynas (27); A.Mikaitis (48 į savo vartus), V.Baranovskis (74 ir 84).

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Žalgiris

11 8 2 1

26:5 26

2. Atlantas

11 8 1 2

19:9 25

3. Ekranas

11 8 1 2 27:13 25

4. Sūduva

12 5 4 3 23:15 19

5. Kruoja

11 4 3 4 15:15 15

6. Šiauliai

12 3 5 4 15:18 14

7. Banga

12 4 1 7 19:24 13

8. Dainava

12 1 2 9 10:30 5

9. Tauras

12 1 1 10 9:34

4

duotis šiose rungtynėse apsunkino pagrindinių futbolininkų netektys. Dėl traumų žaisti negalėjo Evaldas Razulis, Marius Papšys ir Kazimieras Gnedojus, dėl diskvalifikacijos - Andrius Jokšas. Pirmą kartą šį sezoną puolime žaidę Žilvinas Kymantas su Karoliu Laukžemiu daug pavojaus šiauliečiams nekėlė. O vidurio saugas A.Bartkus buvo atitrauktas atgal, kad užlopytų spragą gynyboje. Vis dėlto, klaipėdiečiai sulaukė savojo šanso ir juo pasinaudojo.

•

Gandai palauks, mintyse - krepšinis VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Ilgametis Kauno “Žalgirio” žaidėjas Mantas Kalnietis vėl stos prieš buvusią savo komandą jos tvirtovėje. Šį vakarą “Žalgiris” namie pradeda VTB Jungtinės lygos pusfinalio seriją su Rusijos ekipa Krasnodaro “LokomotivKuban”, kurioje žaidžia ir kitas lietuvis Simas Jasaitis. Šio vakaro akistata prasidės 20 valandą. Rytoj 19 val. komandos susitiks dar kartą. Vėliau serija persikels į Krasnodarą. Pusfinalyje komandos kovoja iki trijų pergalių. Kitoje poroje dėl kelialapio į finalą konkuruoja Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities komanda “Chimki” ir Maskvos CSKA.

Gandai nepaveikė Jungtinės lygos ketvirtfinalyje “Žalgiris” 3:1 (75:63, 66:62, 59:60, 66:59) pranoko klubą “Nižnij Novgorod”, o “Lokomotiv-Kuban” tokiu pačiu santykiu nugalėjo Kazanės ekipą “Uniks” (80:72, 77:65, 65:68, 68:64).

Reguliariajame sezone “Žalgiris” savo varžovus įveikė abu kartus. Krasnodare žalgiriečiai laimėjo 78:70, Kaune - 89:81.

“Deja, dabar nesame komanda, kuri abu kartus nugalėjo “Lokomotiv-Kuban”. Šį kartą turėsime verstis be Marko Popovičiaus, Pauliaus Jankūno, komandoje nebėra Ibrahimo Jaabero. Žaisti negalės ir Jeffas Foote’as, dar neatsigavęs Donnie McGrathas, - vakar guodėsi “Žalgirio” treneris Joanas Plaza. - Ir visos komandos sportinė forma nebe ta. Tačiau charakterį ir pergalių troškimą išsaugojome.”

Besirengiančių pusfinalio serijai Lietuvos čempionų ramybę drumsčia

nesiliaujantys gandai apie galimą komandos išretėjimą. Ispanų žiniasklaida jau kurį laiką trimituoja, kad vasarą J.Plaza priims Malagos klubo “Unicaja” pasiūlymą ir ten pakeis trenerį Jasminą Repešą. Skelbiama, kad “Unicaja” jau pasiekė žodinį susitarimą su Mindaugu Kuzminsku, be to, ispanų klubas vilioja ir M.Popovičių. “Vienintelis pasiūlymas, kurį šiuo metu turiu, yra “Žalgirio”, tvirtino J.Plaza. - Aš negalvoju, kas bus ateityje. Visos mano mintys nukreiptos į rungtynių seriją su “Lokomotiv-Kuban”. Trokštu tapti pirmuoju treneriu, išvedusiu “Žalgirį” į VTB Jungtinės lygos finalą. “Šie gandai mūsų neveikia. Per sezoną buvo dar ne tokių paskalų ir kalbų.

Buvo net tokių momentų, kai atskiri žaidėjai rimtai svarstė galimybę palikti komandą. Prie visko pripratome, - tvirtino puolėjas Darjušas Lavrinovičius.

- Kai baigsis sezonas, kiekvienas žaidėjas ar treneris nuspręs, kur jam geriau ir kokį kelią pasirinkti.”

Varžovai žais lėtai “Mūsų tikslas - namie laimėti abejas rungtynes ir į Krasnodarą vykti pirmaujant 2:0”, - tvirtino J.Plaza. Jis akcentavo, kad varžovų komandoje itin pavojinga gynėjų M.Kalniečio ir Nicko Calatheso pora. Su šiais krepšininkais “Lokomotiv-Kuban” praėjusį mėnesį laimėjo Europos taurę ir iškovojo bilietą į kito sezono Eurolygos varžybas.

“Jie čia atvažiuoja ne pažaisti, o nugalėti mus, - neabejojo D.Lavrinovičius. - Krasnodaro komanda Kaune sieks laimėti bent vienas rungtynes, o vėliau savo aikštėje stengsis baigti tvarkyti visus reikalus.”

“Lokomotiv-Kuban” treneris Jevgenijus Pašutinas prieš išvyką į Kauną negailėjo pagyrų būsimiems varžovams: “Žaisime su visose grandyse gerai suba-

D.Lavrinovičius (viduryje) reguliariajame sezone jau grūmėsi su “Lokomotiv-Kuban” aukštaūgiais. / vtb-league.com nuotrauka lansuota komanda. Reikia neleisti “Žalgiriui” rungtyniauti jo mėgstamu stiliumi - mėtyti tritaškių ir staigiai atakuoti. Turėtume laikytis savo ritmo žaisti neskubant, akcentuojant gynybą.

Tai mums padėjo patekti į pusfinalį.”

Tuo metu Krasnodaro klubo prezidentas Andrejus Vediščevas pareiškė, kad jo komandoje žaidėjų pasirinkimas įvairesnis, o atsarginiais krepšininkais galima pasikliauti labiau, nei Kauno komandoje. “Žaidžiant ilgas serijas tai labai svarbu. Visą laiką remtis tik 7-

8 žaidėjais labai rizikinga”, - mano A.Vediščevas. “Žalgiris” per VTB Jungtinės lygos rungtynes į savo areną sutraukia daugiausia žiūrovų. Tačiau ketvirtfinalio serijoje su “Nižnij Novgorod” ažiotažas nebuvo juntamas - nė viename iš dviejų susitikimų žiūrovų skaičius neperkopė 10 tūkst. ribos.

“Po LKL finalo serijos kauniečių susidomėjimas krepšiniu atslūgo. Todėl noriu pakviesti žmones į areną”, - sakė D.Lavrinovičius.

•

2013 05 24

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

PERKA

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

MEDICINOS PASLAUGOS

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 0,8013 a žemės sklypą (kadastrinis Nr. 5523/0002:366, Gindulių k. v.) Klaipėdos r. sav., Gindulių k., Daržų g. (sklypą galima dalinti į mažesnius sklypus vienbučių ir dvibučių namų statybai, kaina - 300 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 615 94 986.

Gyvenamosios paskirties sklypo dalį Kupiškio r., Skapiškyje, S.Dariaus ir S.Girėno g. (iki ežero 200 m, yra miesto komunikacijos, šalia - bažnyčia, mokykla, parduotuvė, poliklinika, seniūnija, saulėta vieta, 1 a kaina - 990 Lt). Tel. 8 676 43 216, el. paštas: dcoodinator@gmail.com.

15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau yra laukas, dar tolėliau - miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pastatyti individualūs naujos statybos gyvenamieji namai).

Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA 3-6 arų namų valdą arba 1-2 kambarių butą Vilniuje. Be tarpininkų. Tel. 8 685 10 945.

IŠSINUOMOTŲ Moteris, neturinti žalingų įpročių, 4 metams išsinuomotų sodybą, tinkamą gyventi (už priežiūrą) Vilniaus rajone, Paberžės sen.

Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Informuojame, kad 2013 06 03 nuo 10.00 val. bus atliekami žemės sklypo kad.

Nr. 4182/0400:170, esančio Kūlių k., Rukainių sen., Vilniaus r., ženklinimo darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo kad. Nr. 4182/0400:328 bendrasavininkės - velionės EMILIJOS AŠKELOVIČ paveldėtojus. Rengėjas - UAB „Ginteka“; adresas: Saltoniškių g. 29/3-408, Vilnius; tel. (8 5) 279 0908; el. p.: info@ginteka.lt.

Užs. LM-2796

PARDUODA

Parduodamas BUAB „Aušrinė ir Klaidas“ priklausantis turtas. Paraiškos renkamos 15 dienų nuo skelbimo išspausdinimo.

Detalesnė informacija - tel. 8 614 44 810, www.forumregis.lt.

Užs. LM-2795

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1600 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Medicinos praktikos licenciją Nr. MPL16421, išduotą AGNEI POCIŪTEI, laikyti negaliojančia.

Užs. LM-9029

ĮVAIRŪS

Parduodamos BUAB „Jogeda“ debitorinės skolos. Kreiptis į bankroto administratorių el. p.: tomas@paltaja.lt, arba tel. 8 636 32 451.

Užs. LM-2798

LEIDINIAI

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus prietaisus „Pest Repler“ pelėms, žiurkėms, tarakonams naikinti (kaina 40 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik“ rinkinius stuburui (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI Pranešame, kad keičiamas Labdaros fondo „Beatričės namai“, k. 195775440, adresas: Kauno g. 34, Vilnius, pavadinimas. Įregistravus pakeistus įstatus, pavadinimas bus Beatričės labdaros ir paramos fondas.

Užs. LM-2797

Vienintelio akcininko sprendimu UAB „OG rings“, į.k. 302558779, buveinės adresas: Kniaudiškių g. 25-18, Panevėžys, praneša apie pertvarkyma į mažają bendriją, pavadinimu MB „OG rings“.

Su pertvarkomosios įmonės dokumentais galima susipažinti Krokuvos g. 11, Vilniuje, tel. 8 680 70 737.

Užs. LM-2794 Bankroto administratorius parduoda DAUGIABUČIO NAMO J.BASANAVIČIAUS G. 16/MINDAUGO G. 5 SAVININKŲ BENDRIJOS debitorines skolas. Pasiūlymai laukiami 3 mėn. nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos. Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365.

Užs. R-305

Lithuanian Food Industrialists’ Confederation (legal entity code: 302482648, office address: Vienuolio str. 8 Vilnius, LT-01104 Lithuania) calls for tender to purchase from companies the services of the implementing authority to implement the measures of the Promotion of Baltic region meat and meat products in third countries.

Proposals shall be submitted within 10 working days after publishing before 12 a.m. (Lithuanian time) by registered mail or through a courier.

For more information contact Lithuanian Food Industrialists’ Confederation: lmpk@lmpk.lt, Užs. R-306 tel. +370 685 77330.

Pranešame, kad 2013 m. birželio 3 d., pirmadienį, 16 val. 00 min. šaukiamas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dovintė“ kreditorių susirinkimas.

PERKA Įvairių laikotarpių: paveikslus, indus, stalo reikmenis ir t.t. Tel. 8 617 81 272.

PASLAUGOS Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Susirinkimas įvyks adresu: Lvovo g. 25, Vilnius.

Kreditorių susirinkimo darbotvarkė (ši darbotvarkė galios ir pakartotiniame susirinkime, kuris, neįvykus 2013 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimui, įvyks 2013 m. birželio 4 d., antradienį, 16 val. 00 min., adresu: Lvovo g. 25, Vilnius.): 1. Administravimo išlaidų sąmata; 2. Turto pardavimo tvarka; Užs. LM-2802 3. Ataskaita.

VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (įstaigos kodas 302755513), vykdanti licencijuotą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklą (licencijos Nr. 003), skelbia

NEKOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTE SUSIDARANČIŲ PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ PIRKIMO KONKURSĄ.

Pasiūlymų pateikimo termino pabaiga - 2013 m. birželio 7 d. 16.30 val.

Pirkimas vykdomas vadovaujantis organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-563.

Konkurso sąlygos visiems pageidaujantiems dalyvauti siunčiamos elektroniniu paštu arba jas galima gauti adresu Kareivių g. 19-133, Vilnius. Telefonas pasiteirauti: (8 5) 248 4003, el. paštas: info@pto.lt. Konkurso sąlygos yra skelbiamos viešai tinklalapyje www.pto.lt.

Užs. R-304

Vilniaus kolegija viešo konkurso būdu išnuomoja negyvenamąsias patalpas šiais adresais: 1. Klinikų g. 1, Buivydiškėse, Vilniaus r. (bendras plotas 103,39 kv. m) veterinarinei veiklai organizuoti dvejiems metams. Pradinis nuompinigių dydis 6,70 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalines paslaugas.

2. Didlaukio g. 82, Vilniuje (bendras plotas 47,60 kv. m) studentų maitinimo veiklai organizuoti penkeriems metams. Pradinis nuompinigių dydis 6,00 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalines paslaugas.

3. Negyvenamąjį plotą Didlaukio g. 49, Vilniuje (bendras plotas 2 kv. m) kopijavimo aparatams pastatyti. Pradinis nuompinigių dydis 50,00 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalines paslaugas.

Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, kuris yra lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Vilniaus kolegijos rekvizitai: įmonės kodas 111965131, sąskaita LT767044060001472160, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Prašymai kartu su banko išduotais kvitais dalyvauti konkurse priimami penkiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo datos. Prašymus siųsti Vilniaus kolegijos ilgalaikio materialaus turto nuomos konkurso komisijos narei Gintarei Stankūnaitei, J.Jasinskio g. 15, 113 kab., Vilnius. Informacija tel. 219 1602.

Komisijos posėdis vyks 2013 06 10, 10.00 val. J.Jasinskio g. 15, Vilniuje, 215 kab.

Užs. LM-2789

Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetas SKELBIA negyvenamųjų patalpų, skirtų maitinimo paslaugoms teikti, VIEŠĄ NUOMOS KONKURSĄ.

Informacija konkurso dalyviams: 1. Negyvenamosios patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui; 2. Patalpų adresai, 1 kv. m. nuomos kaina, plotas ir vieno mėnesio nuompinigių dydis, be komunalinių mokesčių: Eil. Nr. 1.

2.

3.

Adresas H.Manto g. 84 K.Donelaičio g. 4 S.Neries g. 5

Pradinė 1 kv. m nuomos kaina 3,78 Lt 3,43 Lt 3,78 Lt

Plotas 320,84 kv. m 112,40 kv. m 97,24 kv. m

Vieno mėn. nuompinigių suma* 1212,78 Lt 550,76 Lt 367,57 Lt

3. Paraiškas dalyvauti konkurse, parengtas pagal Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ (Žin., 2001, Nr. 106-3814), dalyviai pateikia adresu: Klaipėdos universitetas, H.Manto g. 84, Klaipėda, 3 korpusas, 302 kab. komisijos narei Jolantai Galdikaitei. Dėl konkurso sąlygų ir papildomos informacijos kreiptis tel. Nr. (8 46) 39 89 55 arba el. paštu: jolanta.galdikaite@ku.lt; 4. Konkurso dalyvis pradinį įnašą, lygų 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, sumoka į banko DNB Nord sąskaitą LT47 4010 0423 0142 1633, nurodant gavėją „Klaipėdos universitetas“, įmonės kodas 211951150 ir tikslinę paskirtį „Nuomos konkursas“; 5. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas iki 2013 m. birželio 7 d. 14.00 val.; 6. Komisijos posėdis įvyks H.Manto g. 84, Rektorate, 1 aukšte, 104 kab.

2013 m. birželio 10 d. 11.00 val.

Užs. LM-2793

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Žemaitės g. 6 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

17

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 458) 33 241, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 05 24

TV programos

PENKTADIENIS 24 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.30 “Frosto prisilietimas” N-7 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Fantastinis veiksmo mini serialas “Trifidų dienos”. 1 s. N-14 1.05 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Linksmieji Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.)

7.50 “Kung Fu Panda” 8.20 “Auklė” 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”.

Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Drakono akys” N-14 23.50 Siaubo trileris “Kruvinoji Valentino naktis” S 1.55 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Virtuvės mitų griovėjai” 12.30 “S dalelių paslaptys” 13.00 “Monsunas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Meškiukai Gamiai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Nuotykių f. “Palikti sniegynuose”

21.45 Komedija “Drilbitas” 23.50 Komedija “Meilė Niujorke 2” 1.35 Komedija “Jackass”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą. Siera Nevados kalnai” N-7 10.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Juodos avys” N-7 21.25 Komedija “Nuotaka bet kokia kaina” N-7 23.25 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.25 Kriminalinė drama “45 kalibras” N-14 2.20-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kidas Padlis” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Gražiosios melagės” N-7 12.00 “Penki ingedientai” (k.) 12.30 “Savaitgalis su Aleks” (k.) 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Ginesso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Detektyvas “Niro Vulfo mįslės. Šampano taurė” N-7 23.00 Kriminalinis trileris “Persikėlimas” N-14 1.00 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Legendos” (k.) 12.15 “Amžių šešėliuose”. Istorinė fotografija (k.) 13.00 Dok. f. “Jaunoji karta”. 5-8 d. (k.) 13.15 “Šnipai” (k.)

N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Lyderiai” 19.30 Mindaugas Urbaitis. Baletas “Acid City”. Dirigentas Martynas Staškus. Solistai Živilė Baikštytė, Edvardas Smalakys ir kiti 20.45 Dok. f. “1863-ieji” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.30 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. Džiazo festivalis “Mama Jazz 2012”. 1 laida 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.05 Evelina Sašenko atlieka Edith Piaf dainas

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Naša Raša” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.30, 12.30 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.15, 17.15, 20.45 val.

“Lobiai O.K” - 12.15, 15.15, 18, 20.30 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19.10 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.15, 13, 15, 15.45, 18.15, 19, 21.15, 21.50 val.

“Agentų žaidimai” - 14, 18.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.30 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 14.50, 16.50, 19.20, 21.20 val.

“Transo būsena” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 12.15, 14.45, 17.15, 20.15 val.

SKALVIJA “Teresės nuodėmė” - 18.40 val.

“Linkolnas” - 20.50 val.

“Adomo obuoliai” - 16.50 val.

PASAKA “Tarp dviejų pasaulių” - 19 val.

“Transo būsena” - 21 val.

“Atostogos prie jūros” - 18 val.

“8 pasimatymai” - 20.15 val. “Širdžių ėdikas” - 22.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 21.15 val.

OZO KINO SALĖ “Prie jūros” - 16 val.

“Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą” - 18 val.

MULTIKINO “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 13.30, 18 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 10.15, 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Lobiai O.K.” - 16.15 val.

Lietuvos ryto TV 6.25 Programa 6.29 TV parduotuvė 6.45 “Reporteris” 7.25 “Lietuva tiesiogiai” 8.00 “Verta žinoti” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. serialas “Pasaulio istorija” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Paskutinė Geringo paslaptis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Paskutinė Geringo paslaptis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.15 VTB jungtinė lyga. Pirmosios pusfinalio rungtynės. Kauno “Žalgiris” - Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” (Rusija).

Transliacija iš Kauno 22.15 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 9.00 Nuotykių f. “Lobių sala” 11.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai 2” 13.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 15.15 Animac. f. “Astro vaikis” 17.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 19.00 Drama “Saulėlydis” N-7 21.00 Trileris “Klastingi namai” N-7 23.00 Trileris “Adrenalinas 2: aukšta įtampa” S 1.00 Trileris “13” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Vazir Muchtaro mirtis” 10.00 Žinios 10.30 Visa Rusija 10.45 1000 smulkmenų 11.20 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Kirilo kodas 15.00

“Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Aš ateisiu pati” 0.00 Vaid. f.

“Tai atsitiko Penkove” 1.50 “Mėnulis. Slaptoji zona” 3.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Boksas. Lamontas Petersonas - Lucasas Matthysse 12.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas.

Ketvirtfinalis 18.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Bayern” - “Barcelona” 20.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Bayern” 21.50 Futbolas.

UEFA Čempionų lyga. “Borussia” - “Real” 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Borussia” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Lėktuvų avarijų tyrimai 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Svetimkūniai 1.00 Liepsnojantis dangus

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kada gyveno dinozaurai? 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai. Iškrypėliai 12.00 Devintasis dešimtmetis 14.00 Dok. f. “Didžioji migracija” 15.00 Žmogaus-lokio žūtis 16.00 NSO virš Europos 17.00 Devintasis dešimtmetis 19.00 Žiauriausi Amerikos kalėjimai 20.00 Devintasis dešimtmetis 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Devintasis dešimtmetis 1.00 Nakties programa

Teatras “Greiti ir įsiutę 6” - 10.45, 13.30, 15.15, 16.15, 17.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 10, 12, 14, 16 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 11.15, 13.15 val.

“Didysis Getsbis” - 12.45, 15.45, 18.45, 20.45, 21.45 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 18.30, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45, 12.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 14, 15, 17.15, 18.30, 20.30, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 18 val.

KAUNAS CINAMON “Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.15, 16.30 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 19, 21.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Didysis Getsbis” - 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 13.30, 18.45, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 12, 14, 18.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15, 17 val.

Nacionaliniame dramos teatre “Lilijomas”.

“Užmirštieji” - 20.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.30 val.

ŠIAULIAI

“Geležinis žmogus 3” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 11.45, 16.30, 21 val.

“Užmirštieji” - 18.30, 21.30 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.10, 13.30 val.

“Lobiai O.K.” - 12.30, 15.45, 18.15, 21 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.40, 14.30, 16, 17.45, 19, 20.45, 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.20 val.

“Rifo pasaka 2 (3D) - 13.20 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 15.30, 18.30, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 15.20, 18.20, 21.40 val.

19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 Trileris “Nesunaikinamieji” 23.00 “Nepažįstamieji” 0.00 “Vartai” 0.55 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai” 1.50 “Aukščiausia pavara” 2.50 “CSI Majamis” 3.40 “Paslapčių namai”

FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” (3D) - 14.45, 17.30, 20.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 12.15 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 18.15, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 15, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 21.30, 22 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 17.45 val.

“Užmirštieji” - 20.45 val.

“Krudžiai” - 10.45, 13, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 20.05, 22.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 16 val.

FORUM CINEMAS “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 21.50 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 13.15, 18.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.45, 12.15, 14.30, 15.15, 17.15, 18.30, 20.30, 21.30, 23.30 val.

“Teresės nuodėmė” - 12.30, 15, 18.15, 20.45, 23.15 val.

“Agentų žaidimai” - 11.15, 16.15. 21.40 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.15 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.15, 18, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 16 val.

“Transo būsena” - 17.45 val.

“Užmirštieji” - 13.30, 19, 23.55 val.

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 24, 25, 26 d. 18.30 val. “Čiurlionis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 24 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” 25 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 25 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre.

“Baltic Jazz Trio” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 24 ir 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Mūsų brangioji Pamela” 26 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Mėnuo kaime” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Čigonų baronas” 25 d. 18 val. Kauno choreografijos mokyklos moksleivių koncertas KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Be gali švelni žmogžudystė” 26 d. 18 val. “Neūžauga” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 25 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Gulbė - karaliaus pati” 26 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę”

KLAIPĖDA

“Didysis Getsbis” (3D) - 15.40 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.20, 18.10, 20.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.30 val.

I SALĖ “Rifo pasaka 2” - 10.20, 12 val.

“Lobiai O.K.” - 16 val.

“Laukinės atostogos” - 20.40 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 13.40, 18.20 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Paslaptinga karalystė” (3D) - 12.15 val.

“Didysis Getsbis” - 13, 18.30, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 15, 18 val.

“Krudžiai” - 13, 15.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” (3D) - 12.30, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 12 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 12.15, 18.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 15.15, 21.15 val.

“Lobiai O.K.” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

VILNIUS

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.15, 16, 18.45. 20.45, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15 val.

“Krudžiai” - 16.15 val.

26 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Duburys” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Bakchantės” JAUNIMO TEATRAS 24 d. 11 val. Spektaklis-ekspedicija “Ekskursija į teatro vidų” 24 d. 18 val. “Juoko akademija” Salė 99 25 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 26 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 24, 25, 26 d. 12 val. Ketvirtas Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis “Vilniaus rampa 2013” 26 d. 18 val. Ketvirtas Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis “Vilniaus rampa 2013”. “Kysia” 27 d. 18 val. “Gyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje taisyklės” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 26 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 25 d. 12 val. “Muzikinė dėžutė” 26 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 24 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 26 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” MENŲ SPAUSTUVĖ 24 d. 18 val. Juodojoje salėje. “Tėčio pasaka” 25 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 26 d. 15 val. Kišeninėje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Kampavoris” RAGANIUKĖS TEATRAS 25 d. 12 val. “Raudonkepurė ir vilkas” 26 d. 12 val. “Trys paršiukai”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 17 val. Jaunųjų talentų koncertas, skirtas Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos 65 metų jubiliejui 25 d. 15 val. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro festivalis. “Spalvotas pasaulis” 26 d. 17 val. Klaipėdos universiteto Sportinių šokių katedros studentų diplominis darbas “Raudonų batelių istorijos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 25 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis” 26 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Įnamis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Šykštuolis” 25 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 26 d. 12 val. “Belas, Bosas ir Bulis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 17 val. “Vedybos” 26 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 26 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 26 d. 12 val. “Ali-Baba ir 40 plėšikų” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 16 val. “Šviesa apšvietusi pasaulį” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 25 d. 12 val. “Mažoji fėja” 26 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

2013 05 24

Orai

SAULĖ teka 5:01 leidžiasi 21:31 dienos ilgumas

MĖNULIS

+14 Oslas

Pirmoji pilnaties diena

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

Jaunatis VI 08

+11 Helsinkis

+15

Stokholmas

Priešpilnis VI 15

+17

Dublinas +20 +8 Londonas

+20 +9

Šiauliai

+21 +10

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daug kur palis.

Temperatūra dieną 15-21 laipsnis šilumos.

Bordo +20 +10

Kaunas VILNIUS

+26 +19 +11

Rytoj: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra naktį 13-14 laipsnių šilumos, dieną 15-18 laipsnių šilumos.

+10 Amsterdamas

+12

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+20 +11

+25 Madridas

+15 Barselona

+20 Ryga

+15 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai +15 +12

+15 Sankt Peterburgas

Talinas

16:30

Palanga

19

Vilnius Minskas +12 +19 Varšuva +22

+18

Berlynas +13 Praha

+6 Miunchenas

+19 Nica

+16 Roma

+20 Maskva

+20

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +14 +17 +18 Bukareštas Varna Dubrovnikas +23 Sofija +17

+22

Stambulas +24

Malaga +25

144-oji metų diena. Gegužės dvidešimt ketvirtoji, penktadienis, penktoji 21-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 221 diena.

Alžyras +25

Tunisas +28

Atėnai

+28 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Gerardas, Gina, Joana, Vilmantas, Vincentas, Žana, Žaneta.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 10 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 23 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Tikėtini teigiami pokyčiai darbe, karjeros augimas, tik būkite atidūs rengdami ir pasirašinėdami dokumentus. Pailsėkite sportuodami, užsiimkite kita įdomia veikla.

Jautis. Permainų metas. Gali būti, kad į daug ką pažiūrėsite kitu kampu, perkainosite vertybes.

Pastebėsite tai, ko anksčiau nepastebėdavote, atsikratysite kompleksų.

Dvyniai. Nesunkiai pasieksite norimų rezultatų tiek darbe, tiek namuose. Tačiau spręsti senų problemų nenorėsite, bet teks. Pasirūpinkite sveikata, mityba.

Vėžys. Priimdami svarbius sprendimus apgalvokite mažiausias smulkmenas, pasverkite visus “už” ir “prieš”, kad išvengtumėte galimų klaidų. Tolimas keliones gali tekti atidėti.

Liūtas. Šiuo laiku būsite linkę susidaryti klaidingą nuomonę apie naujus pažįstamus, todėl neverta niekuo per daug pasitikėti. Netinkamas metas pasirašyti dokumentus.

Mergelė. Pasistenkite padaryti gerą pirmąjį įspūdį dalykiniuose reikaluose. Galvokite ką ir kaip sakote, nes antros progos gali ir nepasitaikyti. Tinkamas laikas pradėti kažką naujo.

Svarstyklės. Šiuo metu bus svarbus jūsų požiūris į nesėkmes. Jeigu matysite teigiamas puses, visos bėdos tiesiog atneš naudos. Nebijokite imtis kelių darbų iš karto.

Skorpionas. Jeigu jaučiate, kad kažką įgyvendinti bus labai sudėtinga, geriau nepradėkite.

Gali tekti grąžinti senas skolas. Šeimoje tvyros įtampa. Šaulys. Nieko neatidėliokite, nes vėliau galite gailėtis, kad kažko nepadarėte. Jūsų užsispyrimas leis pasiekti geriausių rezultatų. Pasistenkite maitintis sveikiau.

Ožiaragis. Pasitikėjimas savimi išaugs. Dirbsite sparčiau ir geriau, todėl darbus atliksite laiku. Santykiai su antrąja puse greičiausiai taps puikūs, būsite kupini idėjų.

Vandenis. Atsakingus sprendimus geriau atidėti vėlesniam laikui. Jeigu pastaruoju metu nesutarėte su šeimos nariais ar artimaisiais, dabar puikus laikas susitaikyti. Žuvys. Tai produktyvus metas.

Suspėsite atlikti visus suplanuotus darbus. Sėkmė Jus lydės, jeigu viską kruopščiai planuosite. Nenumokite ranka į aplinkinių patarimus.

20

2013 05 24

Margumynai

Į pasaulio viršūnę - trečią kartą

Visas triūsas perniek

Nuotykių troškimas neblėsta japono širdyje ir sulaukus 80 metų.

Būsto asociacija reikalauja, kad britas išardytų žaislinį geležinkelį palėpėje, nes šis kelia pavojų namo saugumui.

61 metų britas Robertas Burdockas savo namo palėpėje sumodeliavo žaislinį geležinkelį, kuris jam atsiėjo 10 tūkst. svarų sterlingų. Tačiau Būsto asociacija liepė vyrui jį išmontuoti, nes mano, jog 63 vagonai, lakstantys 20 metrų ilgio bėgiais palei visą palėpės perimetrą, kelia pavojų pastatui. R.Burdocko geležinkelis turi rankų darbo stotis, depus, gatveles ir mažytes figūrėles. Žaidimas džiugina ne tik patį entuziastą, bet ir jo anūkus bei proanūkius.

Socialinio būsto firma, apsilankiusi brito namuose dėl blogai veikiančio kamino ir netikėtai palėpėje aptikusi šį geležinkelį, nusprendė, kad R.Burdockas savavališkai perplanavo 1950 metų statybos dviejų miegamųjų namą Devono grafystėje. Tam jis neturėjo leidimo, todėl pažeidė griežtas planavimo taisykles.

Robertas tame name gyvena jau 14 metų. Vyras sakė geriau būsiąs iškeldintas, negu išardysiąs savo brangųjį kūrinį. Žaislinius geležinkelius jis modeliuoja nuo 11 metų ir vadina tai savo gyvenimo aistra bei pasididžiavimu.

“Kai čia persikėliau, nusprendžiau, kad man reikia kokio nors projekto, kuris vestų mane į priekį.

Todėl nutariau palėpėje sukonstruoti geležinkelį. Kai kurie žmonės leidžia pinigus aludėse, o aš statau geležinkelius. Viską sugalvojau pats ir

Rekordinė suma už balandį

80 metų japonų alpinistas vakar įkopė į Everesto viršūnę ir tapo seniausiu žmogumi, kuris pasiekė aukščiausio pasaulio kalno viršūnę.

“Jaučiuosi it laimingiausias žmogus Žemėje. Įstengiau nueiti taip toli būdamas tokio amžiaus, - sakė Yuichiro Miura. - Gyvenime dar niekada taip nesijaučiau ir dar niekada nebuvau toks išsekęs.”

Japonas padėkojo visiems už paramą ir pridūrė: “Apačioje matau Himalajų peizažą.”

Tai jau trečias kartas, kai Y.Miura įkopė į 8848 m aukščio Everestą ir pakartojo savo paties ankstesnį rekordą. Šią viršūnę japonas buvo įveikęs 70 ir 75 metų. Vieną jo rekordų 2007-aisiais viršijo kitas japonas

Žinovai vertina retus balandžius, kaip kolekcininkai - Picasso paveikslus. Už greitą it žaibas lenktyninį balandį kinas paklojo visą kapitalą - net 310 tūkst. eurų.

Už vieną greičiausių Europoje sparnuočių - belgišką balandį - kinų verslininkas per aukcioną paklojo rekordinę sumą - 310 tūkst. eurų. Nors paprastai tokie paukščiai dalyvauja varžybose, manoma, kad verslininkas panaudos balandį veislei. Didelę Bolto kainą lėmė jo amžius - vos vieni metai - ir tai, kad šį paukštį išaugino garsus Belgijos balandininkas Leo Heremansas. Vienas greičiausių Europoje balandžių pavadintas Boltu olimpinio aukso laimėtojo Jamaikos sprinterio Usaino Bolto garbei. 66erių L.Heremansas, veisiantis balandžius jau 40 metų, per aukcioną pardavė visą savo kolekciją - 530 paukščių - už 4,3 mln. eurų.

“Picasso paveikslas kainuoja nepalyginti daugiau negu kokio nežinomo dailininko. Tas pats yra ir balandžių atveju”, - paaiškino vienas žinovas.

Aukcione dalyvavo apie 300 tūkst. pirkėjų iš 27 šalių, tačiau 9 iš 10 brangiausių balandžių iškeliavo į Kiniją ir Taivaną. Tai rodo, kad kinai vis labiau domisi elitinių rūšių paukščiais ir jų lenktynėmis.

•

•

R.Burdockas ir jo geležinkelis. / “The Daily Mail” nuotrauka išleidau iki 10 tūkst. svarų. Nė už ką viso to dabar neardysiu - tesižino, jei žūtbūt nori mus iškeldinti”, - tvirtino pensininkas. Šiuose namuose R.Burdockas gyvena su neįgalia 64 metų žmona Linda. Jis teigia, jog dėl savo modelio pakeitė tik du dalykus - įžemino grindis ir pataisė sugedusią elektros instaliaciją. Dėl ligos į pensiją išėjęs meistras pabrėžia, kad net miniatiūriniuose geležin-

kelio namukuose įrengė priešgaisrinę instaliaciją. Vyras tikina daug įdėjęs į nušiurusį socialinį būstą per tą laiką, kai jame gyvena, pataisęs centrinį šildymą, bet dėl to Būsto asociacija kažin kodėl nesiskundžia.

Asociacija savo ruožtu aiškina, kad palėpė turi būti tuščia ir garantuoti priėjimą prie sijų, nes tokie yra saugumo reikalavimai. R.Burdockas apie tai informuotas raštu.

•

Keturias širdies operacijas išgyvenęs Y.Miura trečią kartą užsikorė ant “pasaulio stogo”. / AFP/Scanpix nuotraukos

Penkios monetos gali apversti istoriją 1000 metų senumo monetos ir žemėlapis su ženklu X paakino pradėti ekspediciją. Ji sujudino archeologų pasaulį, nes gali tekti perrašyti Australijos istoriją.

Boltas - brangiausias pasaulyje lenktyninis balandis.

Katsusuke Yanagisawa. Jis pasiekė Everesto viršūnę būdamas 71 metų.

Nuo 2008-ųjų iki vakar rekordininkas pagal Guinnesso knygą buvo nepalietis Minas Bahaduras Sherchanas, įkopęs į Everestą 76 metų.

Y.Miura, nuotykių ieškotojas veteranas, išgarsėjo pasaulyje 1970 metais, kai tapo pirmuoju žmogumi, nučiuožusiu nuo Everesto slidėmis.

Jo nusileidimas pasitelkus parašiutą buvo įamžintas 1975 metų filme “Žmogus, slidėmis nusileidęs nuo Everesto”. Ši juosta pelnė geriausio dokumentinio filmo “Oskarą”. Nuotykių troškimas yra Y.Miuros kraujyje - jo tėvas Keizo būdamas 99-erių nusileido slidėmis nuo Monblano. Į Everestą sėkmingai įkopė daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, bet kalnas nuolat pareikalauja ir gyvybių jo permainingų orų aukomis tampa net geriausi alpinistai.

I.McIntoshas turi dvi versijas.

Jis, kaip ir kiti mokslininkai, spėja, kad Rytų Afrika, Arabijos pusiasalis, Indija ir Prieskonių salos jau senovėje palaikė aktyvius ryšius, bet monetos Veselio salose galėjo atsidurti ir iš kokio nors sudužusio laivo.

O tų laivų tikrai būta dar gerokai iki J.Cooko, laikomo pirmuoju baltaodžiu, kurio koja 1770 metais žengė Australijos žemynu.

Yra žinoma, kad iki jo 1606 metais ten jau lankėsi ir Jorko Kyšulio pusiasalį Kvynslande pasiekė olandų jūrininkas Willemas Janszoonas. Vos po kelerių metų tautiečio pėdomis pasekė kitas olandas - Dirkas Hartogas. Ispanas Luizas Vaezas de Torresas atrado sąsiaurį tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos. Vėliau jis buvo pavadintas Toreso sąsiauriu. Tačiau nė vienas iš šių keliautojų nesuprato aptikęs terra incognita - naują pietinį žemyną. Panašiai kaip ir Kolumbas, kuris palaikė Ameriką Indija, į kurią ieškojo kelio, kai iš Ispanijos leidosi per Atlantą į Vakarus.

Ar tikrai Jamesas Cookas pirmasis atrado Australiją? Tokios mintys seniai knibžda mokslininkų galvose, o dabar gali paaiškėti, kad tai - didžiulė klaida. Iš naujo ieškoti atsakymų paskatino vieno kareivio radinys iš Antrojo pasaulinio karo laikų.

Žvejojant...

1944 metais australas Maurie Isenbergas tarnavo negyvenamose Veselio salose, į šiaurę nuo Australijos krantų. Jis prižiūrėjo radiolokacijos stotį, o laisvą laiką leido žvejodamas vaizdinguose paplūdimiuose. Kartą smėlyje M.Isenbergas aptiko saujelę monetų. Kareivis neturėjo jokio supratimo, kokios tai monetos, bet nusprendė jas išsaugoti ir sudėjo į skardinę. Ten jos išbuvo iki 1979 metų, kol australas iš naujo aptiko pamirštą radinį ir nusiuntė vienam muziejui. Ekspertai nustatė, jog penkios varinės monetos yra daugiau kaip 1000 metų senumo, iš senovinio Kilvos miesto, kurio griuvėsiai išliko to paties pavadinimo Tanzanijos saloje. Kad nepamirštų, kur jas rado, M.Isenbergas tą vietą kolegos žemėlapyje pažymėjo ženklu X. Drauge su Kilvos sultonato monetomis, datuojamomis maždaug 900-1300 metais, australas rado ir kelias olandiškas monetas, viena jų - 1690 metų.

Kadaise Kilva buvo klestintis uostas, XIII-XVI amžiuje palaikė prekybos ryšius su Indija. Auksas, sidabras, perlai, kvepalai, arabiški akmens dirbiniai, persų keramika ir kinų

Paslaptinga ola

Iš J.Cooko gali būti atimta Australijos atradėjo garbė. / rmg.co.uk nuotrauka porcelianas pavertė jį įtakingiausiu to meto Rytų Afrikos miestu.

Nežinojo, ką atrado Ilgą laiką šios detalės nieko nesudomino. Tik vos prieš kelis mėnesius keistais radiniais susidomėjo Australijos antropologas Ianas McIntoshas iš Indianos universite-

to. Mokslininkas rengia ekspediciją į Veselio salas, nes nori įminti kelias mįsles: kaip monetos pateko į Australijos Šiaurės Teritoriją, ar iki J.Cooko ten lankėsi kiti keliautojai ir ką tuomet laikyti Australijos atradėju?

Paslaptingumo visai šiai istorijai prideda ir vietos aborigenų pasakojimai. Jų legendose minima ola, pilna ispaniškų dublonų ir senovinių ginklų. Ji yra kaip tik netoli tų vietų, kur M.Isenbergas aptiko senovinių monetų. I.McIntoshas pasišovęs surasti šią olą.

Jei antropologui ir jo komandai pasiseks, jie aptiks ne tik neįkainojamų lobių, bet ir užduos nemenko darbelio - iš naujo rašyti istorijos vadovėlius.

“The Daily Mail” “The Herald Sun”, Reuters, BBC, LŽ

•