2013 m. gegužės27 d. /Pirmadienis/ Nr. 120(13 545)

Kaina

2013 m. gegužės 27 d. / Pirmadienis / Nr. 120 (13 545)

1,99 Lt

VERSLAS

DIENOS TEMOS

KULTŪRA

Darbuotojų į Klaipėdą atvežtų traukinys 11p.

Pasididžiavimą skatins vertybiniais filmukais 4p.

Gražina Balandytė: atvirlaiškiai Dievui 13p.

Vienuolių globoje

Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams nuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, prestižinėje Vilniaus vietoje vis dar galima aptikti sovietinių laikų atributikos liekanų 4p.

Londone surengtame UEFA Čempionų lygos finale pergalę iškovojo Miuncheno “Bayern” futbolininkai jie įveikė kitą Vokietijos komandą Dortmundo “Borussia”. Stipriausias Europoje “Bayern” tapo p. penktą kartą klubo istorijoje. 14

UŽSIENIS

Paryžiuje subadytas karys

KRISTINA KUČINSKAITĖ k.kucinskaite@lzinios.lt

gyvenimas bus atviresnis visuomenei. Mat jame įrengtame ir duris netrukus atversiančiame svetingumo komplekse bus galima viešėti kiek panorėTėvo diena, birželio 2-oji, Pažaislio jus, nakvoti ir paragauti išskirtinių valgių bei gėrikamaldulių vienuolyne bus ypatinga mų. Svečių namuose jau įrengtos dvi konferencijų po daugybės metų tylos istoriškai ir salės, 13 triviečių ir keturviečių kambarių svečiams, taip pat restoranas, lauko terasa, poilsio patalpos. dvasiškai svarbioje vietoje duris atvers Tie, kas bent kartą lankėsi Pažaislyje, žino, kad rekonstruoti svečių namai. “Lietuvos didieji vartai paprastai būna uždaryti. Jie atsiveržinių” žurnalistai gavo išskirtinę progą davo tik per didžiąsias šventes arba vasarą per klasusipažinti su visu “Monte Pacis” sikinės muzikos festivalių koncertus. Pro juos, įveisvetingumo kompleksu. kę alėją, lankytojai patekdavo į prieš 350 metų Viename gražiausių brandžiojo baroko pavyz- vienuolyno mecenato Kristupo Žygimanto Paco džių Šiaurės ir Rytų Europoje - Pažaislio vienuo- įrengtus svečių namus, jų vestibiulyje paprastai būlyne - gyvena ir juo rūpinasi Lietuvos Šv. Kazimie- davo tikrinami bilietai. Iš čia žmonės eidavo į viero seserų kongregacija. Tačiau nuo šiol vienuolyno nuolyno kiemą, esantį priešais bažnyčią.

Nuo šiol vienuolyno gyvenimas bus atviresnis visuomenei.

5p.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Teisė į originalią pavardės rašybą - prigimtinė Teisingumo ministras Juozas Bernatonis apgailestauja, kad nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimas dažnai politizuojamas ir regimas tik kaip tam tikrų tautinių mažumų ar politinių jėgų reikalavimas.

Ministras viliasi, kad dar šiemet tai pavyks reglamentuoti įstatymu.

J.Bernatonis taip pat tikisi, kad per artimiausius metus pavyks įteisinti visuomenės atstovų teismuose - tarėjų institutą. Jo nuomone, tai viena iš priemonių, padidinsiančių teismų atvirumą ir gyventojų pasitikėjimą jais.

Apie šalies problemas, politinių partijų gausą, Lietuvai siūlomą estišką parlamento rinkimų modelį - “Lietuvos žinių” interviu su teisingumo ministru J.Bernatoniu. Ministras tikina, kad po šešerių metų darbo diplomatinėje tarnyboje jam išties 3p. labai įdomu politikoje.

Londono tragedija pasikartojo Paryžiuje - čia taip pat buvo užpultas prancūzų karys, tik šį kartą jo gyvybę pavyks išgelbėti. Šis įvykis neabejotinai siejasi su britų kario nužudymu Jungtinės Karalystės sostinėje. Saugumo kameros užfiksavo, kaip užpuolikas, prisėlinęs iš nugaros, smogia peiliu į kaklą patruliuojančiam kariui ir pabėga. Vietos prokuratūra iš karto pranešė, jog įvykį tirs ne policija, o kovos su terorizmu padalinys, nes užpuolikas - maždaug 35 metų barzdotas vyras, vilkintis ilgą baltą tuniką. Policija vis dar jo ieško.

Sužeisto kario būklė stabili, jis liks gyvas, tačiau kol kas nežinomi 8p. užpuolimo motyvai.

ORAI Debesuota su pragiedruliais, vietomis palis. Temperatūra dieną 19-24 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 05 27

Komentarai ir debatai

Europos Sąjungos nepopuliarumas KĘSTUTIS GIRNIUS

Prieš kelias savaites įtakingas JAV nuomonės tyrimo institutas “Pew Research Center” paskelbė duomenis apie aštuonių Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų požiūrį į ES. Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Graikijoje bei Čekijoje save ES šalininkais vadina tik 45 proc. piliečių. Pernai šis rodiklis dar buvo 60 procentų. Prancūzai yra itin skeptiškai nusiteikę ES atžvilgiu. 58 proc. jų neigiamai vertina ES darbą - 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o net trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Europos integracija pakenkė šaliai. Lenkai yra entuziastiškiausi ES projekto rėmėjai, net 69 proc. jų teigiamai vertina ES. Kitos Vidurio Europos šalies - Čekijos - piliečiai yra vieni skeptiškiausių, tik 38 proc. jų teigiamai vertina ES. Lietuviai, ko gero, būtų per vidurį. Dabar tikrai nesulauktume panašių rezultatų, kaip per 2003 metų referendumą, kai 91,1 proc. balsavusiųjų pasisakė už Lietuvos narystę ES. Lietuvių ir kitų nusivylimas ES yra suprantamas. Gyvenimas bent ūkiniu požiūriu negerėja arba gerėja vos pastebimai. Šiuo metu devynios iš 17 euro zonos šalių išgyvena recesiją. Visos euro zonos ekonomika smunka nuo

2012 metų antrojo ketvirčio, taigi šešis ketvirčius iš eilės. Lietuvos ūkis auga jau trečius metus, bet nei realios gyventojų pajamos, nei BVP skaičiuojant vienam gyventojui nėra pasiekę prieškrizinio lygio. Nėra didesnių prošvaisčių, nes numatomas augimo tempas Europoje bus per mažas, kad būtų galima greitai išspręsti susikaupusias problemas, ypač nedarbo. Gyventojų senėjimas žada dar didesnių iššūkių ateityje.

ES nėra vien ekonominė bendrija, ir materialiniai rūpesčiai neturėtų užgožti kitų gyvenimo aspektų. Bet ūkiniai klausimai įgyja didesnę reikšmę, kai gyvenimas yra saugus ir numatomas. Šiais laikais europiečiui nereikia melstis “Gelbėk mus, Viešpatie, nuo bado, maro ir karo,” nes jis nuo to apsaugotas.

Tad neišvengiamai akys krypsta į ūkį, o į klausimą, ar ES veiksmingai grumiasi su ekonomikos iššūkiais, dabartinė recesija pateikia vienareikšmį atsakymą.

2008 metais pasaulio ūkio krizę sukėlė JAV, tai buvo Vašingtono “dovana” kitoms šalims. Tačiau didelės problemos seniai kaupėsi ES šalyse: nekilnojamojo turto burbulai Airijoje ir Ispanijoje, bankininkystė Kipre, darbo rinkos nelankstumas Prancūzijoje, duomenų klastojimas Graikijoje. JAV energingiau kovėsi su nuosmukio pasekmėmis, o ES negebėjo susitarti dėl bendros politikos iš dalies dėl to, kad skirtingos valstybės turi skirtingus

prioritetus ir siekius. Krizės ištiktos šalys tikisi didesnio solidarumo iš Vokietijos ir kitų Šiaurės Europos šalių, bet vokiečiai ir šiauriečiai ne be pagrindo klausia, kodėl turėtume susiveržti diržus, kad graikai galėtų anksčiau eiti į pensiją, prancūzai dirbtų trumpesnę darbo savaitę ir t. t. Yra ir pagrįstų nuogąstavimų, kad dosni parama skatins atidėti būtinas, bet skausmingas struktūrines reformas.

siklausiant gyventojų. Dabartinėmis sąlygomis ES nusivylę žmonės tikrai nepritartų mėginimams duoti postūmį didesnei integracijai. Rinkėjai Olandijoje ir Prancūzijoje referendumuose balsavo prieš naująją ES Konstituciją 2005-aisiais, taigi dar prieš ūkio krizę, kai nuotaikos buvo giedresnės. Nuo to laiko vis mažiau europiečių pasitiki ES institucijomis, vis mažesnis procentas dalyvauja Europos Parlamento rinki-

Europarlamentarai neįkvepia pasitikėjimo, abejojama jų ir EK gebėjimais spręsti problemas.

Optimistai aiškina, kad ES padėtis pagerėtų, jei būtų žengti ryžtingi žingsniai federatyvinės valstybės link ir energingiau puoselėjama bendra europietiška tapatybė. Labiau integruota ir centralizuota ES lengviau priimtų visas valstybes saistančius nutarimus, o europietiška tapatybė skatintų piliečių tarpusavio solidarumą ir mažintų nacionalinį egoizmą (dabartinėje Europoje sunku įžvelgti kovingą nacionalizmą).

Net jeigu centralizuota valstybė būtų veiksmingesnė, o bendra kolektyvinė tapatybė ribotų tai, ką sovietai vadino “vietininkiškumu”, kiltų klausimas, kokiomis priemonėmis, kokiais būdais būtų galima sukurti pageidaujamą padėtį. Ir tai daryti demokratiškai, at-

muose. Daugelis mano, kad Europos Komisijos (EK) pareigūnai yra nuo jų atitolę, kad Briuselis nesuteikia progos paprastiems piliečiams tarti žodį dėl Sąjungos ateities, monopolizuoja sprendimų priėmimą. Europarlamentarai irgi neįkvepia pasitikėjimo, abejojama jų ir EK gebėjimais spręsti sudėtingas problemas. Jei Algirdas Šemeta buvo vidutiniokas Vilniuje, kodėl turėtume manyti, kad jis tapo ereliu Briuselyje? Ir kodėl manyti, kad kiti komisarai turi ypatingų gabumų?

Bendra Europos tapatybė irgi nebūtų stebuklinga visas problemas pašalinanti lazdelė. Sentimentų tokiai tapatybei egzistuoja, prancūzui, švedui ar lietuviui sunku neigti, kad jis europietis. Bet patirtis rodo, kad sunku kur-

ti kolektyvinę tapatybę, kuri būtų laikoma svarbesne už regionines ar tautines tapatybes. Praėjus beveik dviem šimtams metų nuo Belgijos įkūrimo, nei flamandai, nei valonai nesijaučia belgų ar Belgijos tautos nariais. Katalonai ir baskai atsisako tapti eiliniais ispanais. Ir Vokietijos gyventojams ilgai truko, kol jie pradėjo save laikyti vokiečiais, o ne pirmiausia bavarais, švabais ar prūsais.

Dabar komunikacijos priemonės yra patobulėjusios, lengviau skleisti naujas idėjas, suburti bendraminčius, paveikti kitus, tad visuomenės nuomonė gali labai greit keistis. Puikus pavyzdys - amerikiečių nuostatos dėl gėjų vedybų. Prieš penkerius metus dauguma žmonių buvo neigiamai nusistatę, dabar dauguma pritaria. Negalima neigti galimybės, kad europiečių dauguma staiga norės daugiau Europos negu mažiau, palaikys labiau centralizuotos federacinės valstybės kūrimą, tautinę tapatybę laikys antraeiliu įsipareigojimu. Bet tvyrant netikrumui neskubama pritarti naujiems eksperimentams. O tokie siūlymai kaip Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o raginimas per dvejus metus sukurti “ekonominę vyriausybę” euro zonos šalims, kuri turėtų “tikrą prezidentą” ir būtų įgaliota išleisti obligacijas, tik rodo vadovų sutrikimą.

•

Seimo tribūna

Nesu iš tų žmonių, kurie pataikauja Apie mokesčių sistemos tobulinimogalimybes, taip pat kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę kalbamės su Audito komiteto nare Zita Žvikiene.

- Į Seimą sugrįžote po ketverių metų pertraukos. Ar per tą laiką, jūsų akimis, Seime kas nors pasikeitė?

- Tuos metus, kai nedirbau Seime ir jo darbą stebėjau televizoriaus ekrane, man atrodė, kad dauguma parlamentarų, turiu galvoje buvusius valdančiuosius, Seime tuščiažodžiavo, rezgė intrigas ir tiesiog pūtė miglą žmonėms į akis.

Manau, kad šios kadencijos Seime mažėja tuščių, populistinių kalbų, todėl daugiau laiko lieka gilintis į konkrečių įstatymų projektus, vyksta išsamesnės diskusijos.

- Esate Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotoja. Praėjusią kadenciją ši komisija (vadinosi Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės) buvo beveik neveiksni. Kokie svarbiausi, jūsų nuomone, darbai, kuriais komisija turėtų užsiimti?

- Žinau ir suprantu, kaip svarbu išaiškinti bei užkardyti nusikaltimus, tačiau tai būtina daryti griežtai laikantis įstatymų ir nepažeidžiant žmogaus teisių. Manau, kad šios kadencijos Kri-

minalinės žvalgybos parlamentinė komisija bus aktyvi, juolab kad tiek jos pirmininkas, tiek aš turime nemažai šios srities žinių bei patirties. Komisija pradėjo analizuoti duomenis apie sankcionuotus operatyvinius veiksmus ir operatyvinės veiklos subjektų vykdytų operatyvinių tyrimų rezultatus. Tačiau esame gavę tik 2012 metų tokius duomenis, todėl daryti konkretesnes išvadas dar anksti.

- Turite nemenką finansinių, ūkinių nusikaltimų tyrimo, darbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje patirtį. Kokias mokesčių sistemos spragas siūlytumėte taisyti nedelsiant?

- Manau, kad vienų ar kitų mokesčių spragų taisymas situacijos nepataisys. Ne kartą įvairiose diskusijose esu pabrėžusi, kad Lietuvoje būtina įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą.

Juk tam, kad mokesčiai būtų teisingai įvertinti ir nustatyti, būtina suskaičiuoti valstybės ir savivaldybių, įmonių ir gyventojų turtą (skolas) bei valstybės valdymo sąnaudas. Be to, esu įsitikinusi, kad visuotinis turto ir pajamų deklaravimas leistų nustatyti neapmokestintų ar net neteisėtai gautų pajamų panaudojimą įsigyjant įvairų turtą ir šias pajamas apmokestinti. Dėl visuotinio turto ir pajamų deklaravimo įvedimo klausiau ir Vyriausybės vadovo, tačiau man atsakyta, kad tai labai padi-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

dins administravimo išlaidas. Aš taip nemanau.

- Kiek, jūsų žiniomis, lėšų šiandien gali suktis šešėlinėje ekonomikoje, kiek valstybė realiai jų galėtų “išplėšti” ir panaudoti visuomenės reikmėms?

- Analitikai skaičiuoja, kad Lietuvoje šešėlis sudaro apie 8 mlrd. litų. Pagrįstų duomenų, kad galėčiau įvardyti konkrečią sumą, neturiu. Tačiau nuolat išaiškinami stambios kontrabandos bei mokesčių grobstymo atvejai rodo, kad mastas gali būti labai didelis. Ką daryti? Manau, kad būtina stiprinti sienų apsaugą, mobilių muitinės grupių darbą, informacijos keitimąsi ir bendradarbiavimą tarp kontroliuojančių institucijų. Taip pat aiškiai įvardyti vieną už šios kontrolės rezultatus atsakingą instituciją, nustatyti, kad mokesčių administratorius turėtų galimybę nuolat stebėti didelę apyvartą vykdančių įmonių apskaitą. Be to, reikėtų liautis per dažnai kontroliuoti smulkiuosius verslininkus. Yra ir kitų priemonių, kurias įgyvendinus reikalai tikrai pagerėtų.

- Jau dešimt metų esate vienos Darbo partijos narė. Ar visi partijos sprendimai jums priimtini, ar niekuomet nekyla minčių “maištauti”? Gal kada buvo gimusi mintis pereiti į kitą partiją?

- Šios partijos narė esu nuo įsikūrimo dienos, buvau viena jos steigėjų. Nesu „LŽ gidas“ J.Čiulada

LŽ archyvo nuotrauka

Z.Žvikienė: “Lietuvoje būtina įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą.” iš tų žmonių, kurie pataikauja, prisitaiko ar dėl savo patogumo laikosi nesikišimo politikos. Esu partijos prezidiumo, tarybos narė, Radviliškio rajono skyriaus pirmininkė. Įvairiais partijoje sprendžiamais klausimais turiu savo nuomonę ir ją visada pasakau. Dažnai pavyksta ją apginti, todėl nėra jokio

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

tikslo kažkaip maištauti. Tačiau demokratijos principai įpareigoja įsiklausyti ir į kitų nuomonę bei pritarti daugumos požiūriui. Pereiti į kitą partiją niekada nebuvo kilusi net mintis.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 27

Dienos temos

3

Teisė į originalią pavardės rašybą - prigimtinė ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis apgailestauja, kad nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimas dažnai politizuojamas ir regimas tik kaip tam tikrų tautinių mažumų ar politinių jėgų reikalavimas. Jis viliasi, kad dar šiemet tai pavyks reglamentuoti įstatymu.

J.Bernatonis tikisi, kad per artimiausius metus pavyks įteisinti visuomenės atstovų teismuose - tarėjų institutą. Jo nuomone, tai viena iš priemonių, padidinsiančių teismų atvirumą ir gyventojų pasitikėjimą jais.

Apie šalies problemas, politinių partijų gausą, Lietuvai siūlomą estišką parlamento rinkimų modelį - “Lietuvos žinių” interviu su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu.

Didžiausias skaudulys emigracija - Į šalies politiką grįžote po šešerių metų darbo diplomatinėje tarnyboje. Ar nenusivylėte tokiu sprendimu?

- Nenusivyliau. Šis sprendimas buvo apgalvotas, sugrįžus man išties labai įdomu politikoje - daug kas pasikeitė, daug naujų žmonių, minčių, kita situacija. Man norėjosi įgyvendinti kai kurias idėjas. Dalyvavimas politikoje, darbas Vyriausybėje sudaro tokias galimybes.

- Prieš Seimo rinkimus apgailestavote, kad sugrįžote į praskolintą ir išsivažinėjančią Lietuvą. Nors nauja Vyriausybė dirba beveik pusmetį, nematyti, kad situacija keistųsi į gera.

Kada, jūsų manymu, gyvenimas šalyje pradės gerėti?

- Per tokį trumpą laiką dar negalima pajusti pagerėjimo. Skolos tebeslegia, jų administravimui reikia skirti daug lėšų.

Per praėjusius ketverius metus buvo pasiskolinta daugiau pinigų, nei tai padarė visos ankstesnės Vyriausybės.

Statistika rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį pagal bendrojo vidaus produkto augimą Lietuva buvo antra Europos Sąjungoje (ES) po Latvijos.

Ekonomika atsigavo. Tam, kad pagerėtų žmonių gyvenimas, reikia laiko.

- Kokias esmines problemas šalyje įžvelgiate?

- Didžiausia pastarųjų trejų metų problema - emigracija, ypač jaunimo. Manau, kad ankstesnė valdžia padarė labai daug žalos. Ji nesiėmė jokių priemonių, nors buvo galimybių panaudoti ES lėšas skatinant verslą, kurti naujoms darbo vietoms. Mano įsitikinimu, jaunimas į užsienį išvažiavo ne laimės, o darbo ieškoti.

Tai turės neigiamas pasekmes sparčiau vystantis mūsų šalies ekonomikai ir prireikus naujų darbuotojų. Pa-

J.Bernatonio nuomone, vienas būdų padidinti teismų atvirumą - tarėjų institutas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka jusime akivaizdų kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Jis ir dabar jaučiamas tam tikrose srityse. Padaryta žala bus labai sunkiai kompensuojama.

- Dažnai svarstoma, ar Lietuvai reikia mėginti susigrąžinti emigrantus, ir kaip tai padaryti. Kokia jūsų nuomonė?

- Manau, reikia mažiau svarstyti ir daugiau daryti. Puikiai prisimenu ankstesnės Vyriausybės vadovų kalbas, esą labai gerai, kad žmonės išvažiuoja, įgaus naujo patyrimo, žinių, susipažins su pažangiausiomis technologijomis. Galimas ir toks požiūris, tačiau jis neturi nieko bendra su Lietuvos interesais.

Lauks kalbininkų žodžio - Vyriausybė pritaria, kad reikia įteisinti nelietuviškų pavardžių rašybą dokumentuose. Tačiau iki šiol nepavysta rasti sprendimo, kaip tai padaryti. Kas trukdo?

- Kaip žinote, nemažai mūsų merginų išteka už užsieniečių, kurių pavardės nelietuviškos kilmės. Dalis mūsų piliečių, gyvenančių Lietuvoje, taip pat turi neautentiškos lietuviškos rašybos vardus ir pavardes. Tai yra realus reiškinys. Jo nepripažinti - vadinasi, nematyti to, kas egzistuoja. Šis klausimas turėtų būti sureguliuotas teisės aktais. Dabartinis reguliavimas yra nepakankamas. Galioja labai senas, dar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas nutarimas dėl asmenvardžių rašymo.

Jokių kitų teisės aktų per daugiau kaip 20 metų nesukūrėme.

Pavardžių rašybos klausimas susijęs su žmogaus teisėmis. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus ir bendras mūsų teisinės sistemos taisykles, jis turėtų būti reglamentuojamas įstatymu. Deja, jis dažnai politizuojamas, bandoma pakreipti, esą tai - tam tikrų tautinių mažumų ar politinių jėgų reikalavimai.

- Teisingumo ministerija siūlo, kad Seimas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) pavestų priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės. Tačiau komisija teigia pagal savo kompetenciją negalinti priimti teisės akto, reglamentuojančio piliečių pavardžių rašybą asmens dokumentuose.

- Po Vyriausybės posėdžio mano žodžiai buvo nevisiškai tiksliai traktuojami. Norime, kad VLKK išspręstų kalbos problemas pagal savo kompetenciją.

Tai yra kad komisija savo sprendimu, kuris pagal įstatymą yra privalomas, priimtų kalbos taisykles. Jos kompetencijai priklauso spręsti kalbos klausimus, nus-

Pavardžių rašybos klausimas susijęs su žmogaus teisėmis. tatyti taisykles. Tada teisininkų reikalas bus nustatyti tvarką ir teisinį reguliavimą, kuris remtųsi VLKK taisyklėmis.

Kalbėdamas apie norminį teisės aktą, mintyje turėjau tai, kad oficialiai paskelbti VLKK nutarimai yra privalomi.

Dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose jų neturime.

- Lenkų tautinė mažuma siekia, kad gausiai šios tautybės žmonių gyvenamose teritorijose lenkiškai būtų rašomi vietovardžių ir gatvių pavadinimai.

Kaip vertinate tokią galimybę?

- Asmenvardžių rašyba susijusi su asmens identifikavimu, teise vardą ir pavardę rašyti originaliai, o dėl vietovardžių problema sudėtingesnė. Šiuo atveju ne visai tiksliai traktuojama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Joje kalbama apie tautinių mažumų autentiškų vietovardžių išsaugojimą. Lietuvos teritorijoje au-

tentiškų slavų kilmės vietovardžių mokslininkai nelabai randa. Mūsų vietovardžių pavadinimai yra baltų kilmės, kaip ir Suvalkų regione Lenkijoje. Todėl suprantama, kad Lenkijoje lietuviškos kilmės vietovardžiai pagal konvenciją turi būti saugomi ir rašomi dviem kalbomis. Tačiau remtis konvencija ir sakyti, kad Lietuvoje turėtume vietovardžius rašyti dviem kalbomis, kai jie - baltiškos kilmės, yra netikslu.

Gausu “proginių” partijų - Yra posakis: “Du lietuviai - trys partijos.” Šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 44 politinės partijos. Ar tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva ne per daug?

- Politinių partijų skaičius nemažas. Yra tam tikros taisyklės, kaip partija gali būti įsteigta. Kitose valstybėse tos taisyklės gal net paprastesnės, bet ten nesusikuria tiek daug partijų.

Mūsų šalyje naujos partijos ypač aktyviai kuriasi prieš rinkimus. Kai aikštėje susirinko 30 žmonių su 1 tūkst. asmenų įgaliojimais ir įkūrė partiją, supratau, kad teisinis reguliavimas Lietuvoje netobulas.

Jau pasiūlytos pataisos, pagal kurias galima būtų pradėti politinės partijos išregistravimo procedūrą, jeigu ji kelerius metus iš eilės nedeklaruoja narių skaičiaus. Kai kurie įvairių parlamento frakcijų Seimo nariai teikia siūlymus, kad būtinas partijos narių skaičius būtų padidintas bent jau iki 3 tūkstančių.

- Esate pateikęs siūlymą pagal estišką modelį reformuoti Seimo rinkimų sistemą, išdalijote parlamento frakcijoms tokios pertvarkos gaires. Koks šio siūlymo likimas?

- Seimo darbo grupė, svarstanti Rinkimų kodeksą, neatkreipė dėmesio į mano siūlymą, vangiai reaguoja

ir frakcijos. Man atrodo, kad politikus šiek tiek išgąsdino tai, kad pagal siūlomą modelį rinkėjams suteikiama galimybė balsuoti už asmenybes.

Kai kurie politikai, matyt, nesitiki, kad pagal tokią sistemą būtų išrinkti. Tai tik vienas paaiškinimas, kodėl nauji pasiūlymai nėra svarstomi.

Dabartinė Seimo rinkimų sistema gali būti vertinama įvairiai. Vieni sako, kad ji jau nusistovėjusi. Tačiau ji kelia daug problemų. Galima net ginčytis, kiek ši sistema atitinka Konstituciją. Ji suponuoja dviejų rūšių Seimo narius, nelaisvą mandatą, taip pat nelygias galimybes dalyvauti rinkimuose partiniams ir nepartiniams piliečiams.

Estijoje veikianti parlamento rinkimų sistema yra labai aiški - žmogus balsuoja už vieną asmenį. Jei tai labai populiari asmenybė, ji pritraukia savo komandos žmones į parlamentą, jos balsai eina ir kitiems. Tačiau nėra taip paprasta surinkti reikiamą balsų kvotą.

Pernelyg uždari teismai - Didelė dalis žmonių netiki, kad Lietuvoje egzistuoja teisingumas, menkai pasitiki teisėsaugos institucijomis. Kaip į gera pakeisti situaciją?

- Europos Komisija sudarė pirmąją suvestinę teisingumo srityje. Pagal daugelį rodiklių atrodome visai neblogai. Tačiau pagal pasitikėjimą teismais esame penkti nuo galo.

Kodėl? Mano nuomone, dėl teismų uždarumo. Pasitikėjimas teismais būtų kur kas didesnis, jeigu teisėjai jaustų pareigą, ypač rezonansinėse bylose, ne tik priimti teisingą sprendimą, bet ir vėliau jį paaiškinti visuomenei.

Kita problema yra teisinio raštingumo lygis. Teisiniam švietimui buvo skiriama labai mažai dėmesio. Šių metų biudžete tam taip pat numatyta labai mažai lėšų. Iš esmės tik padedant žiniasklaidai teisinis raštingumas šiek tiek gerėja.

Dar vienas būdas padidinti teismų atvirumą - tarėjų institutas. Pirmiausia reikia nuspręsti, kokius tarėjus teismuose įsivaizduojame. Vienu požiūriu, tai galėtų būti tam tikri specialistai, nagrinėjantys skirtingas bylas: šeimos, darbo santykių, finansines. Teisėjas nėra visažinis, jam lengviau, kai patariama. Pagal kitą modelį, tai galėtų būti tarėjai, turintys tik patariamąjį balsą, kurių sprendimai neprivalomi.

Kitas variantas - galėtų būti sudaroma tam tikra kolegija iš teisėjo ir dviejų tarėjų, kurių balsai turėtų sprendžiamąją galią. Tokiu atveju reikėtų keisti Konstituciją ir numatyti, kad teisingumą vykdo ne tik teismai ir teisėjai, bet ir tarėjai.

Pirmiausia turime išgryninti patį modelį, o tada parengti teisės aktus.

Jeigu numatyta teismų reforma vyks sklandžiai, bus toks efektas, kokį įsivaizduoja Teisėjų taryba, manau, ir tai padidins pasitikėjimą.

•

Trumpai SIŪLO DIDINTI ALGAS Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai siūlo didinti atlyginimus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojams, didinant priedą už tarnybinį rangą. Pagal parengtas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pataisas siūloma, kad pareigūnams priedas už tarnybinį rangą sudarytų nebe 10, o 30 proc. pareiginės algos. Priėmus projektą, STT kasmet papildomai reikėtų skirti apie 1,7 mln. litų. Siūlymo autorių teigimu, “STT pareigūnų kaitos padidėjimas, įvertinus parei-

gūnų vykdomų funkcijų sudėtingumą ir jų statuso ypatumus, rodo, kad STT pareigūnų darbo užmokestis neužtikrina motyvacijos tarnauti STT ir gali daryti neigiamą įtaką kovojant su korupcija”. STT skelbia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį tarnybos statutiniai pareigūnai per mėnesį uždirbdavo nuo 2838 (jaunesnysis specialistas) iki 6457 litų (valdybos viršininkas), neatskaičius mokesčių.

Pagal darbo sutartis dirbančių pareigūnų atlyginimai mažesni - nuo 1921 lito (jaunesniojo specialisto) iki 2416 litų (skyriaus viršininko pavaduotojo).

KETINA BAUSTI TĖVUS Konservatorius Arimantas Dumčius įregistravo pataisas, kad asmenų iki 16 metų rūkymas ar tabako gaminių turėjimas tėvams užtraukia 30-50 litų baudą. Už rūkantį paauglį nuo 16 iki 18 metų tėvai būtų baudžiami 20-50 litų bauda, kaip tai numato Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektas. Už pakartotinius pažeidimus nepraėjus metams tėvai būtų baudžiami 50-200 litų baudomis, atsižvelgiant į rūkančių paauglių amžių. Šiuo metu įstatymai nenumato atsakomybės fiziniam asmeniui už nepilnamečio as-

mens rūkymą, nors rūkalus nepilnamečiams parduoti draudžiama.

GINKLAMS ĮTEISINTI PUSMETIS Tiek Vilniaus apskrityje, tiek visoje Lietuvoje yra daug neregistruotų dujinių, taip pat nedidelės galios šaunamųjų ginklų. Įteisinti tokių ginklų laikymą gyventojai turi iki kitų metų sausio 1 dienos. Nuo 2011 metų kovo 1 dienos pasikeitus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui, turintiesiems dujinių ginklų, taip pat šaudančių guminiais šratais, kaip ir kovinių

ginklų, būtina gauti leidimus ir įregistruoti juos nustatyta tvarka. Vien Vilniaus apskrityje yra apie 14 tūkst. asmenų, turinčių kovinius ginklus. Taip pat įteisinta per 2 tūkst. dujinių ir nedidelės galios šaunamųjų ginklų. Iki kitų metų dujinių, taip pat nedidelės galios šaunamųjų ginklų neregistravę asmenys bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BNS, LŽ

4

2013 05 27

Dienos temos

Lietuvos pimininkavimas ES Tarybai

Pasididžiavimą skatins vertybiniais filmukais sąsajas tarp Lietuvos ir Bendrijos. “Norima pabrėžti, kas sieja Lietuvą ir ES: esame bendra Europos dalis, prisidedame prie vieningos ir stiprios Europos vizijos kūrimo, tačiau iš narystės ES gauname ne tik naudą, bet ir turime tam tikrų pareigų. Televizija ir vertybiniai reklamos filmukai yra efektyviausios priemonės skatinant pozityvią visuomenės nuomonę apie Lietuvą ir ES, mat reklama per televiziją gerai įsimenama ir pasiekia plačią auditoriją”, - aiškino ji.

Pasak R.Jakilaitienės, transliuojamais filmukais bus siekiama parodyti, kad Lietuva, būdama ES narė, gali naudotis ne tik narystės suteikiamais pranašumais: judėjimo, įsidarbinimo laisve, finansine parama, platesnėmis verslo galimybėmis, bet turi ir įsipareigojimų. Vienas jų - pirmininkavimas ES Tarybai. “Tai - unikali galimybė parodyti, kad vadovauti ES Tarybai galime taip pat, kaip ir kitos Bendrijos šalys”, - įsitikinusi URM atstovė.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Domėtis, palaikyti ir didžiuotis Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos (ES) Tarybai gyventojai bus skatinami per televiziją transliuojant specialius reklamos filmukus. Jiems kurti ir transliuoti ketinama išleisti iki 100 tūkst. litų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė konkursą dviejų vertybinių reklamos filmukų apie mūsų šalies pirmininkavimą gamybos ir transliavimo paslaugoms pirkti. Jie bus skirti šalies gyventojams, ypač menkai su ES, pirmininkavimu Bendrijos Tarybai susipažinusiai visuomenės daliai, neturinčiai nuomonės apie pirmininkavimo teikiamą naudą Lietuvai.

Orientuota į statistinį pilietį Vertybinis reklamos filmukas, kaip aiškinama paslaugų pirkimo techninėje specifikacijoje, - siužetinis vaizdo kūrinys, skatinantis domėtis, palaikyti ir didžiuotis Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Nurodoma, kad filmukas turi akcentuoti ES narystės pranašumus, stiprinti Bendrijos politikos palaikymą visuomenėje bei skatinti pasididžiavimą Lietuva, taip pat pilietinės visuomenės ir interesų grupių įsitraukimą, konsultavimosi su suinteresuotais partneriais praktiką formuojant Lietuvos pozicijas ES klausimais. Tokiu būdu esą būtų stiprinama ES komunikacijos sistema ir užtik-

Nurodoma, kad filmukai turi akcentuoti ES narystės pranašumus, skatinti pasididžiavimą Lietuva.

Pozityvi kampanija

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

rinamas geresnis Bendrijos politikos įgyvendinimas. Vertybinis reklamos filmukas turi būti konkretus, orientuotas į statistinį Lietuvos pilietį.

Filmukus, kurių kiekvieno trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 25 sekundės, ketinama transliuoti per du nacionalinius televizijos kanalus, pačiu žiūrimiausiu laiku - tarp 18 ir 23 valandos.

Planuojama, kad filmukai eteryje suksis ne mažiau kaip 2 mėnesius ir bus parodyti bent 70 kartų.

Sovietinės “Kronikos” stilius netinka URM pageidauja, kad vertybiniai filmukai būtų pagaminti pagal kelias temas. Pirmoji žinutė, kuri turės būti atskleista klipe, ta, kad būdami ES nariai gauname naudos, kurią jaučiame

kasdieniame gyvenime. “Būdami ES turime ir visiems nariams tenkančių pareigų. Atėjo metas ir mums vadovauti ES taisyklių kūrimui”, - aiškinama viešojo pirkimo dokumentuose.

Antrojoje žinutėje būtina pranešti, kad

reikalaujama, kad kūrėjas išvengtų pompastikos, sovietinės “Kronikos” epizodų.

Filmukų pabaigoje turės būti nurodyta, kad jie transliuojami įgyvendinant ES projektą, taip pat būtina naudoti Bendrijos 2007-2013 metų struktūrinės paramos

Reikalaujama, kad kūrėjas išvengtų pompastikos, sovietinės “Kronikos” epizodų. turime retą galimybę parodyti, jog vadovauti ES taisyklių kūrimui galime taip pat, kaip ir kitos Bendrijos šalys. Turi būti akcentuojama, kad nuo mūsų darbo, išradingumo, nuo visų partnerių noro susitarti priklausys ES ir mūsų sėkmė ateityje.

Reklamos filmukų tonas gali būti kuriamas pasitelkiant humorą, kontrasto principus, išsiskiriančias idėjas. Tačiau

ženklą, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai logotipą bei nuorodas į URM ir mūsų šalies pirmininkavimo interneto svetaines.

Stiprins tapatybės sąsajas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė teigė, kad toks viešinimo būdas pasirinktas norint stiprinti europietiškos tapatybės

Viešųjų ryšių specialisto Lino Kontrimo nuomone, pirmininkavimas yra svarbus iššūkis mūsų šaliai tiek organizaciniu, tiek intelektiniu požiūriu. “Pasididžiuoti ar bent pranešti žinią, kad galime matyti teigiamų dalykų, nematau nieko blogo. Tai net labai retas atvejis, kai kuriamos ryšių su visuomene arba komunikacijos kampanijos, kuriomis stengiamasi skleisti pozityvumą ir pasididžiavimą savo valstybės žmonėmis.

Jeigu jį mums leidžia susikurti pirmininkavimo galimybė - puiku, reikia tai išnaudoti”, - pažymėjo ekspertas.

L.Kontrimo teigimu, būtina sukurti modernaus ir patrauklaus turinio filmukus. Įtaigūs klipai, anot jo, tikrai supurtys mūsų pasididžiavimą, sustiprins pasitikėjimą, kad ir mes galime kažką svarbaus nuveikti didelėje Europos valstybių šeimoje.

•

Seimo prieigose - sovietinė atributika Raimonda RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, prestižinėje Vilniaus vietoje vis dar galima aptikti sovietinių laikų atributikos liekanų.

Vos mėnuo liko iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios, tačiau tik dabar susigriebta dėl dar vienos nemalonios smulkmenos.

Apsižiūrėta, kad aplink Seimo rūmus esanti teritorija bei reprezentacinė Nepriklausomybės aikštė gausiai nusėta kanalizacijos dangčių su rusiškais užrašais “Lit. SSR” (Litovskaja sovetskaja socialističeskaja respublika). Seimo kanceliarija, savavališkai negalinti tvarkyti Vilniaus savivaldybei priklausančių įmonių turto, dešimtmetį dėl šios problemos raštais atakavo sostinės valdininkus, bet iki šiol atsako nesulaukė. Senais dangčiais pradėjus domėtis “Lietuvos žinioms”, raidės SSR nuo jų penktadienį per dieną buvo nugremžtos, liko tik balsvas šlifavimo pėdsakas.

Žadina nemalonius prisiminimus Svetima kalba paženklinti dangčiai ypač užkliuvo krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Garbės sargybos karių kuopa per valstybines šventes Nepriklausomybės aikštėje kelia vėliavas, atlieka savo parodomąją programą. “Manau, kad tuos dangčius

Tik “Lietuvos žinioms” pradėjus domėtis dangčiais su sovietine atributika, raidės SSR penktadienį nuo jų per dieną buvo nugremžtos, liko tik balsvas šlifavimo pėdsakas. / Romo Jurgaičio nuotrauka jau seniai laikas pakeisti. Yra labai gražių lietuviškų, kurie tikrai verti puošti mūsų miestą. Nemanau, kad jų kaina būtų didelė”, - LŽ sakė J.Olekas. Ministras prisipažino, kad tokia atributika nemalonius praėjusių laikų prisiminimus jam kelia vien dėl to, kad jo seneliai ir tėvai prieš daugiau nei šešis dešimtmečius buvo ištremti iš Lietuvos.

Seimo vicekanclerio Gedemino Aleksonio nuomone, labai negražu, kad tokioje istorinėje aikštėje iki šiol išlikusi sovietinė atributika. “Čia vyksta daugybė šventinių renginių, atvyksta garbingi svečiai, todėl tokie užrašai tikrai bado akis”, - sakė jis.

Anot vicekanclerio, Seimo kanceliarija ne kartą ragino savivaldybę atkreipti dėmesį į tuos dangčius, tačiau rezultato nebuvo. G.Aleksonis

Seimo kanceliarija raštais dešimtmetį nuolat ragino sostinės valdininkus atkreipti dėmesį į tuos dangčius, tačiau rezultato nebuvo. priminė, kad renovuojant Seimo II rūmus visi rusiški dangčiai, kurie pateko į parlamento rūmų teritoriją, buvo pakeisti už kanceliarijos lėšas. “Savivaldybės institucijos į šį savo turtą, matyt, žiūri labai ūkiškai šulinys uždengtas ir gerai, o kaip ir kurioje vietoje - nelabai ir svarbu”, - spėjo vicekancleris. Sužinojęs, kad

savivaldybė nutrynė dalį rusiškų užrašų, G.Aleksonis pripažino, kad “toks variantas geresnis negu nieko”. “Bent jau prieš svečius nebus gėda”, - sakė jis.

Brangiai kainuoja Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus Virginijaus Dastiko teigimu, “Vilniaus vandenų” ir Vilniaus šilumos tinklų bendrovės, kurioms priklauso dauguma sostinės kanalizacijos angų (kitas valdo ne savivaldybės žinioje esantys dujininkai bei elektrikai), iki liepos 1-osios tikrai pasiryžusios pakeisti visus Nepriklausomybės aikštėje bei kitose prestižinėse vietose - prie Vyriausybės bei prezidentūros rūmų įrengtus dangčius. “Kreipsimės ir į “Lesto” (elektros tiekėjus),

kad ir jie patikrintų savo angas”, - LŽ sakė V.Dastikas. Vėliau ketinama keisti ir kitus nuo sovietmečio likusius sostinės kanalizacijos dangčius, kurių, anot pašnekovo, yra gana daug. Pasak V.Dastiko, vienas toks dangtis kainuoja apie 600 litų. “Kaip matėte, dabar rekonstruojama Švitrigailos gatvės dalis, čia teks keisti apie 90 dangčių. Per visą miestą jų bus apie šimtą tūkstančių”, sakė savivaldybės atstovas.

Beje, kaskart, kai į Lietuvos sostinę atvykdavo ypač svarbus svečias, pavyzdžiui, popiežius Jonas Paulius II, JAV prezidentas George’as Bushas, ten, kur vykdavo garbingas kortežas, saugumo sumetimais visi kanalizacijos dangčiai būdavo užvirinami. Pasak V.Dastiko, po vizito dėl eksploatavimo reikalavimų juos tekdavo grąžinti į buvusią padėtį.

•

2013 05 27

Reportažas

5

Vienuolių svetingumo sušildyti namai Atkelta iš

• 1 p.

Svetingumo namams - 350 metų Apleisti svečių namai savo tiesioginės funkcijos nebeatlikdavo. Apleistame, nešildomame ir pelėsiais apaugusiame pastate tik retsykiais įsikurdavo piligrimai, nereikalaujantys ypatingų sąlygų, trokštantys vien lovos bei ramaus miego.

Tačiau jau birželio 2-ąją viskas pasikeis. Pažaislio vienuolyno lankytojai per masinius renginius į objektą pateks pro šoninius vartus, nes didieji bus uždaryti. Kitomis dienomis svečiai, eidami alėja, atsidurs rekonstruotuose ir nuo šiol “Monte Pacis” vadinamuose svetingumo namuose.

Prie vienuolyno anksčiau daugelį metų veikė svečių namai, tad projektą remiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis reikalauta, kad jie būtų įrengti. Projekto vertė - daugiau kaip 9,6 mln. litų, iš kurių per 8,8 mln. litų sudaro ES ir bendrojo finansavimo lėšos bei daugiau kaip 734 tūkst. litų yra projekto partnerės - Kauno miesto savivaldybės - biudžeto pinigai.

“Ansamblio rekonstrukcijos darbai pareikalavo kantrybės bei seserų kazimieriečių ir Kauno miesto savivaldybės susitelkimo bendram tikslui. 2007-aisiais seserys kazimierietės įkūrė viešąją įstaigą Pažaislio kultūros ir turizmo centras, jos pagrindinis veiklos tikslas - organizuoti ir įgyvendinti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio atkūrimą bei renovavimą”, - teigė vienuolyno vyresnioji sesuo Lidija Edita Šicaitė. Pasak jos, pirmiausia jo įgyvendintojai turėjo užtikrinti, kad objektas būtų tinkamai suremontuotas. XVII amžiaus pastato restauravimo ir pritaikymo techninį bei darbo projektą apsiėmė rengti UAB Kančo studija.

Pacų Taikos kalnas Svečių name įrengta 13 kambarių su 47 lovomis. Kambariai - dviejų tipų: triviečiai ir keturviečiai, išsidėstę pirmame aukšte bei palėpėje. Pirmame aukšte yra ir Fundatorių salė, kurioje gali tilpti iki 100 žmonių. Antro aukšto salė, kaip manoma, buvusi architekto Giovanni Battistos Frediani menė arba K.Ž.Paco žmonos kambarys. Joje dabar gali tilpti iki 80 žmonių. Maisto, vyno atsargos laikomos rūsyje, o valgiai patiekiami erdvėje, kur telpa apie 40 žmonių.

Daugiau kaip 1800 kvadratinių metrų ploto pastatas baigtas remontuoti pernai vasarą, tuomet buvo paskelbtas ir svečių namų valdytojo parinkimo konkursas. Jame dalyvavo keturi norintieji užsiimti objekto priežiūra bei gyvybingumu. Konkursą laimėjusi UAB “Rotušės sadutė” penkerius metus vienuolynui už svečių namų naudojimą nemokės jokio nuomos mokesčio, tačiau už tai įsipareigo-

Muziejuje galima išmokti dailiai rašyti plunksna, kaip tai darė vienuoliai.

Vienuolyno puošmena - Lietuvoje sukurtos vaškinės figūros. jo savo lėšomis įrengti kambarius, konferencijų sales, virtuvę.

“Komplekso pavadinimas - “Monte Pacis”- parinktas remiantis vietos istorija, mat vienuolyno ansamblį bei atskirą svečių namą - foresteriją Kauno pakraštyje XVII amžiuje vienuoliams

bei džiovintais Toskanos vaisiais. Tai bus ir vienintelė Lietuvoje vieta, kur patiekiamas unikalus vienuolių Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse pagamintas vynas, taip pat alus, mineralinis vanduo”, - pasakoja D.Dobrovolskas.

Tai vienintelė Lietuvoje vieta, kur bus patiekiamas unikalus vienuolių pagamintas vynas, alus, mineralinis vanduo. kamalduliams pastatydinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris K.Ž.Pacas būtent taip ir pavadino.

Pavadinimas “Monte Pacis” turi dvi prasmes. Viena - tai ramus atsiskyrėliško vienuolyno apibūdinimas (Taikos kalnas), kita - fundatorių pavardės (Pacų) žymė regimame kultūros metraštyje”, - komplekso vadovė Indra Ramanauskienė apie šią istorinę XVII amžiaus vietą galėtų ilgai pasakoti.

Paslaptingas duonos receptas “Monte Pacis” virtuvės gairės kruopščiai suderintas meniu, natūralumas bei istorinių patiekalų šiuolaikinės interpretacijos. Virtuvės šefas Darius Dabrovolskas, 2012 metų pasaulinės virėjų olimpiados bronzos laimėtojas, LŽ pabrėžė, kad dalis ant stalo pateksiančių produktų užauginti vienuolių.

“Restorano svečiai turės galimybę ragauti ir retai kam pažįstamą vienuolynų kulinarinį paveldą - nuo šventosios duonos iki kamaldulių šventinio riešutų pyrago, aplieto marcipanu ir pertepto juodojo šokolado drožlėmis bei kremu, įdaryto šviežiais

“Monte Pacis” svetingumo namai. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Konkurso sąlygose reikalaujama, kad svečių namų virtuvės meniu būtų sudarytas remiantis trijų vienuolijų kamaldulių, stačiatikių, kazimieriečių, gyvenusių ir gyvenančių vienuolyne, maitinimosi tradicijomis. Archyviniai duomenys liudija, kad kamalduliai valgė daržovių, ryžių, miltų, silkių patiekalus, naudojo daug prieskonių. Svečiai tuo laikotarpiu buvo vaišinami alumi. Iki šiol gyva legenda apie kamaldulių duoną, jos receptas perduotas ir svečių namų valdytojui, galėsiančiam ją gaminti pagal senovinį, nuo visuomenės slepiamą receptą.

Stačiatikiai pabrėždavo, kad svarbu ne valgio kiekis, o jo kokybė. Beje, šie vienuoliai vartojo daug žirnių, o jų mėgstamų kepinių sąrašą vainikuodavo pyragai. Šiuo metu vienuolyne gyvenančios seserys kazimierietės vertina košes, sriubas, apkepus. “Ir jokių stiprių alkoholinių gėrimų”, - toks netrukus pradėsiančių veikti svečių namų kredo.

Darbai pajudėjo neseniai Pažaislio vienuolynas su visais teritorijoje esančiais 23 objektais yra vals-

tybės saugoma kultūros vertybė. Ansamblio pastatai yra išsidėstę 7,1 ha plote. XVII amžiaus 8-ajame dešimtmetyje pastatyto statinio paskirtis per kelis amžius kito. Dalyje jo šeimininkavo stačiatikiai, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. Vėliau pastatai (dabartiniai svečių namai) naudoti ūkio reikmėms.

1967-1992 metais objektas tapo M.K.Čiurlionio dailės muziejaus filialu. Skirtingi šeimininkai savo poreikiams prisitaikydavo skirtingus vienuolyno pastatus, todėl kai kurie jų naudoti, o kiti liko itin apleisti.

1992 metais į vienuolyną grįžus seserims kazimierietėms ansamblio būklė jau kėlė didžiulį susirūpinimą.

Daugelį tvarkymo darbų vienuolės atliko pačios, savomis lėšomis. Šiek tiek prisidėjo valstybė, skyrė aukų tikintieji. Iki 2005 metų Pažaislio vienuolynui tvarkyti iš viso išleista apie 3,7 mln. litų. Didesnioji dalis - pačių seserų įnašai ir tikinčiųjų parama.

Tik 2007-aisiais, kai buvo įsteigta VšĮ Pažaislio kultūros ir turizmo centras, prasidėjo tikrasis ansamblio atgimimas. Per penkerius metus gauta ir panaudota apie 14 mln. litų, skirtų atskiriems komplekso objektams atnaujinti.

Bene pirmasis reikšmingas darbas rekolekcijų namo remontas. 0,5 mln. litų prireikė, kad kelių fondų, vienuolių bei privačių rėmėjų lėšomis būtų įrengtas pastatas, skirtas ilgesniam laikui apsistoti ansamblio teritorijoje. Tie, kas ieško ramybės ir erdvės apmąstymams, gali naudotis vienu iš šešiolikos kambarių, bendra virtuvėle, maldos kambariu. Seniau rekolekcijų namo, susijusio su įėjimu į bažnyčią, kiemely-

je vykdavo renginiai, tačiau pritaikius pastatą norintiesiems atsiskirti ir pasimelsti nuspręsta nebeleisti drumsti besimeldžiančiųjų ramybės. Jame pasodinti ir keli krūmai tokių pat rožių, su kuriomis rankose dažniausiai paveiksluose vaizduojama Mergelė Marija.

2009-aisiais vienuolyno teritorijoje prasidėjo net du svarbūs darbai oficinos sutvarkymo ir viešųjų tualetų statybos, mat Pažaislio vienuolynas yra vienas iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos objektų.

Būtent pagal ją Vyriausybė nusprendė finansuoti viešųjų tualetų prie vieno svarbiausių šalies kultūros objektų įrengimą. Tam kartu su projekto parengimu išleista apie 664 tūkst. litų.

Tuo metu oficinai tvarkyti gauta Norvegijos ir Islandijos fondų parama - maždaug 3,89 mln. litų. Nuo 2011ųjų antros pusės pastate veikia bene moderniausias Lietuvoje muziejus ir edukacijų salė. Ekspozicija pribloškia modernumu ir interaktyvumu. Eksponatai sudėti taip, kad norint juos pamatyti pirmiausia reikia atverti specialias dureles, ant kurių puikuojasi ne tik aprašymai, bet ir piešiniai. Muziejuje viskas tarsi juda, keičiasi. Užsisakius iš anksto, jame vedamos aštuonios skirtingos edukacinės programos. Vienuolės yra parengusios specialius dviejų valandų užsiėmimus, skirtus, jų žodžiais, angelams pažinti, mozaikoms perprasti, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos paveldui pristatyti, taip pat susipažinti su vaistažolių rinkimo subtilybėmis ar mokytis rašyti plunksna.

Pažaislyje norima sutvarkyti dar kelis objektus. Daugiausia investicijų neabejotinai pareikalautų bažnyčios remontas - stogo, langų, durų keitimas. Skaičiuojama, kad norint sutvarkyti Šv. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčią pagal visus reikalavimus gali prireikti net 100 mln. litų. Paprastesnė užduotis - Turizmo informacijos centro remontas. Vienuolės svajoja ir apie Kamaldulių archyvo, pargabento iš Gruzijos, susisteminimą ir įrengimą.

•

Anksčiau šiame kiemelyje vykdavo renginiai, o dabar jis paliktas trokštantiesiems pasimelsti vienatvėje.

6

2013 05 27

Lietuva ir Europa

Kavalerijos geriau nesiųsti Vokietijos kanclerei nelabai sėkmingai pajuokavus ir nuskambėjus įžeidžiamam Vengrijos ministro pirmininko atsakui, tarp šių šalių įsivyravo įtampa.

Juoda katė tarp dviejų Europos Sąjungos (ES) narių perbėgo, kai dalyvaudama Berlyne vykusiame Europos forume A.Merkel pasakė: “Mes padėsime Vengrijai sugrįžti į teisingą kelią, bet tai ne dingstis į ją siųsti kavaleriją.”

Taip sakydama Vokietijos kanclerė turėjo galvoje valdančiosios dešiniosios partijos “Fidesz” padarytus pakeitimus Vengrijos spaudos įstatyme, Konstitucinio Teismo teisių susiaurinimą bei demokratinių teisių apribojimą, dėl kurių šią šalį nuolat kritikuoja ES. Jau kitą dieną kalbėdamas Budapešte per radiją Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas atkirto: “Vokiečiai jau buvo pasiuntę į Vengriją kavaleriją, beje, tankų pavidalo. Pageidautume, kad ji nebūtų vėl pasiųsta. Tai ir anksčiau nebuvo geras sumanymas, jis taip pat nedavė jokios naudos.”

Vengrijos premjeras taip kalbėjo turėdamas galvoje planą “Margarita”, kuriuo remdamasi nacistinė Vokietija okupavo Vengriją 1944 metais, kad šalies neužimtų sovietų kariuomenė.

A.Merkel nusprendė pajuokauti, kai jos oponentas ir varžovas socialdemokratas Peeras Steinbrueckas pareiškė, kad pastaraisiais metais Vengrijoje “įsigalėjo diktatūra”, todėl jau seniai

kios “pasibjaurėjimą keliančios analogijos” ne tik groteskiškai iškraipo tikrovę, bet ir stumia Vengriją į dar didesnę izoliaciją. Tuo labiau kad būtent A.Merkel skatina Bendriją ieškoti švelnesnio sprendimo Vengrijos atžvilgiu, nors po kovo mėnesį V.Orbano partijos “Fidesz” dominuojamo parlamento padaryto jau ketvirto Konstitucijos pataisymo ji ir ragino ES tokias pataisas “traktuoti rimtai”.

Premjero V.Orbano pasakymas nesulaukė palaikymo ir pačioje Vengrijoje. Buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Europos Sąjungos komisaras Laszlo Kovacsas, šiuo metu vadovaujantis opozicinei Socialdemokratų partijai, V.Orbano žodžius pavadino “netašytu burnojimu”.

Būtent A.Merkel skatina Bendriją ieškoti švelnesnio sprendimo Vengrijos atžvilgiu. Įtampa tarp A.Merkel ir V.Orbano buvo jaučiama ir per ES Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje. laikas ją vyti iš Europos Sąjungos panaudojant tam kavaleriją. A.Merkel bandė sušvelninti tokį pasakymą, tačiau jos ištarti žodžiai sukėlė tik dar didesnį skandalą. Į žodį “kavalerija” A.Merkel sureagavo dėl to, kad 2009 metais dar būdamas finansų ministru P.Steinbrueckas jau buvo pagrasinęs “pasiųsti kavaleriją”, tik tuomet - prieš Šveica-

rijos bankus, jei jie ir toliau slėps mokesčių vengiančių vokiečių pavardes.

A.Merkel nusprendė, kad jei ir ji pavartos žodį “kavalerija”, jis bus suprastas kaip ironiška replika prieš jos politinį varžovą.

Tačiau Vengrijos premjeras tai suprato kitaip ir sulygino kanclerės politiką su nacistinės Vokietijos veiksmais per Antrąjį pasaulinį karą. Tai sukėlė

tikrą pasipiktinimo audrą Vokietijoje.

Užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle V.Orbano pasakymą pavadino “vertu apgailestavimo išsišokimu”.

Kitas Vokietijos politikas, Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas, krikščionis demokratas Ruprechtas Polenzas, duodamas interviu portalui “Spiegel Online”, pareiškė, jog V.Orbanas prarado realybės jausmą, nes to-

Vengrijos Konstitucijos pataisos, kurių valdančioji partija “Fidesz” ėmėsi parlamente gavusi du trečdalius vietų, kelia didelį Briuselio susirūpinimą.

Bendrijoje manoma, kad ši šalis slysta į diktatūrą, todėl atsiranda sakančiųjų, jog Vengrijai Bendrijoje ne vieta. Žmogaus teises ginanti organizacija “Human Rights Watch” taip pat ragina ES priversti Vengriją pakeisti savo dabartinę Konstituciją, nes ši jau neatitinka tarptautinių normų.

•

Vagiami veršiai, alyvuogės, citrinos...

Taip dabar yra krizės apimtoje Ispanijoje. Susibūrusios nusikaltėlių gaujos iš ūkininkų vagia gyvulius, žemės ūkio techniką ir net užaugintą derlių.

Smulkių vagysčių Ispanijos kaimuose visuomet būdavo. Tačiau šimtų tonų vaisių ir tūkstančių tonų mėsos vagystės, ką jau kalbėti apie išgabenamą žemės ūkio techniką, - naujas reiškinys Ispanijoje. Tai nesibaigiančios krizės padarinys. Vagys nepraleidžia progos pasinaudoti valdžios silpnumu ir dėmesio sutelkimu į kitus dalykus. Kai šalyje nedarbas viršijo 27 proc. ir reikia užkamšyti biudžeto skyles, vyriausybei nelabai yra kada galvoti, kaip apsaugoti ūkininkų turtą. Tuo naudodamiesi nusikaltėliai ėmė burtis į organizuotas gaujas, kurios vagia iš ūkininkų gyvulius, techniką ir užaugintą derlių.

Gabenama į Portugaliją Prie Portugalijos sienos esančioje Orensės provincijoje pernai imta vogti galvijus. Per penkis šių metų mėnesius jau pavogta per 150 galvijų, o praėjusią savaitę užfiksuota 63 veršių vagystė. Veršiai buvo tiesiog suvaryti į didžiulį sunkvežimį ir išvežti. “Man ši vagystė atsiėjo 45 tūkst. eurų. Dar kiek paauginęs tikėjausi parduoti tuos veršius už 75 tūkst. eurų, dabar jų neturiu. Tai ne šiaip saviveiklinė vagystė, kaip būdavo anksčiau.

Vagys pirmiausia išsiaiškina, kur ir kaip laikomi gyvuliai. Paprastai vagiami devynių mėnesių, jau parduoti paruošti veršiai. Kiekvienas toks veršelis sveria apie 400 kilogramų, iš jo galima išpjauti 200 kilogramų mėsos. Taip per pastaruosius mėnesius mūsų kaime pavogta beveik 20 tonų mėsos. Norint ją parduoti mūsų apylinkėje reikia turėti veterinarų išduotus pažymėjimus, skerdyklų kvitus ir pan. Be to, aplink nėra nei tiek skerdyklų, nei tiek mėsinių, kurios

būtų pajėgios perdirbti tokį kiekį mėsos”, - ispanų žurnalistams skundėsi gyvulių augintojas Severino Fernandezas.

Gerai organizuotos gaujos Provincijos policija įtaria, kad pavogti galvijai gabenami į gretimą Portugaliją, nes nuo tada, kai sienos tarp valstybių nebesaugomos, niekas negali to sukontroliuoti. Valdžios atstovai mano, kad kaimuose siautėja mišrios vagių gaujos, sudarytos ne tik iš ispanų, jose yra ir imigrantų, dažniausiai atvykusių iš Rytų Europos. Tačiau nė viena gauja iki šiol nesugauta, o ūkininkai įtaria, kad į šį “verslą” yra įsitraukusių ir pačių ūkininkų, tik jie negali to įrodyti.

Kitose Ispanijos provincijose gaujos vagia užaugintą derlių, nuo to labiausiai kenčia sodininkystę kultivuojantys regionai, tokie kaip Almerija ir Valensija, o Andalūzijoje jau pavogta dešimtys tonų alyvuogių.

Kaimuose siautėja mišrios vagių gaujos, sudarytos ne tik iš ispanų, bet ir atvykusiųjų iš Rytų Europos.

Piktadariai - gerai organizuoti. Jie žino, ką lengva parduoti. Pavyzdžiui, anksčiau niekas nevogdavo citrinų. Tačiau kai pernai Turkijoje šalčiai sunaikino medžius, o Ispanijoje užderėjo puikus citrinų derlius ir ūkininkai gerai uždirbo, nes kainos smarkiai pakilo, vagys ėmė taikytis ir į citrinas.

“Kai kas nors pavagia 300 kilogramų melionų, žinome, kad tai smulkus vagišius, kuris greičiausiai juos parduos kokiame nors artimiausiame turguje. Tačiau kai pavagiamos dvi tonos melionų, tai aišku, kad jie nukeliavo į kokį nors prekybos tinklą”, - aiškino

Iš Ispanijos ūkininkų gali būti pavogtas ir jų užaugintas derlius. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos Žemės ūkio gamintojų sąjungos atstovas Rafaelis Cervera.

Draudėjai didina įmokas Padaugėjo ir žemės ūkio padargų vagysčių. Šiuo metu labai paklausūs įvairus variniai rakandai, nes išaugusios vario kainos. Gaujos išsigabena ir įvairius įrenginius, o vėliau juos parduoda kaip panaudotus arba kaip metalo laužą. Vis paklausesnės darosi kompiuterizuotos drėkinimo sistemos, kurių kiekviena kainuoja tūkstančius eurų.

“Pirmiausia į kaimą atvyksta vadinamieji žvalgai. Jie nufotografuoja, paskui suranda pirkėją ir pavagia”, - pasakojo ūkininkas Piedro Gongora.

Vagysčių pagausėjimą rodo ir statistika. 2010 metais Ispanijos kaime buvo užfiksuotos 15 434 vagystės, o štai po metų jų padaugėjo iki 20 481. Praėju-

siais metais šis skaičius dar ūgtelėjo. Ūkininkai skundžiasi, kad dėl drėkinimo sistemos vagystės gali pražūti visas jų derlius. O jei vagystė kaime pasikartoja, draudimo bendrovės padidina įmokas arba pareikalauja, kad ūkininkas imtųsi papildomų apsaugos priemonių. “Kaip mums laukuose įrengti signalizacijos sistemas ir kaip padaryti, kad praskrendantis paukštis jos neįjungtų trečią valandą ryto?” - retoriškai klausia pasipiktinę ūkininkai.

Ispanijoje apdirbama 20 mln. hektarų žemės, tai beveik pusė šalies teritorijos. Kaimo policija turi per mažai žmonių, kad tinkamai pasirūpintų ūkininkų turto apsauga, todėl jiems patiems tenka saugoti savo laukus, dažnai iki gilios nakties. Vis dažniau samdomi ir ginkluoti apsaugininkai, kad šie vagis bent pagąsdintų šūviais.

“Visko sukontroliuoti vis vien nepavyks. Valdžia pati nesusidoroja su savo pareigomis, bet į grupes besiburiančius ūkininkus žvelgia nepalankiai, nes bijo, kad nekiltų susirėmimų ir nebūtų panaudota jėga”, - aiškino Kordobos universitete dirbantis Antonio Gilis Roblesas. Šį balandį Gandijos kaime vagys nušovė apelsinų giraitės sargą.

Kitame kaime buvo sumušti savo nuosavybę saugojantys tėvas ir sūnus, o tai padarę vagys pasigrobė iš jų ūkio žemės ūkio techniką.

Todėl vis didesnių nuostolių patiriantiems ūkininkams nelieka nieko kito, kaip samdyti apsaugą. Tačiau ji brangiai kainuoja, ne kiekvienas ūkininkas gali sau tai leisti, ypač per krizę.

•

“The Daily Mail’, DW, “Gazeta Wyborcza”, LŽ

2013 05 27

Pasaulis

7

Nafta ir dujos nebeužkuria ekonomikos tūra - beveik izoliuota viena nuo kitos.

Siekdama paversti Kiniją pagrindine prekybos partnere, Rusija turėtų bent jau nutiesti daugybę kilometrų automobilių kelių, geležinkelių, o svarbiausia - naftotiekių bei dujotiekių.

Tai kainuotų galybę laiko, o jo nebėra, nes nuo recesijos reikia gelbėtis jau šiandien. Dar svarbiau, kad tai kainuotų pasakiškus pinigus. Rusija vis dar turi milžiniškus finansų rezervus, skirtus krizėms suvaldyti, tačiau net ir ji nėra tokia turtinga, kad mestų pinigus geležinkeliams į Kiniją tiesti. Juk šių lėšų teks skirti socialinėms pačios Rusijos reikmėms bei savos rinkos gyvybingumui palaikyti, kaip tai jau buvo padaryta prasidėjus pastarajai pasaulinei krizei.

AIDANAS PRALEIKA

Rusijos vyriausybei tenka pripažinti, kad praėjusiais metais planuotas ekonomikos augimo tempas yra neįgyvendinamas.

Mažėjant pajamoms iš energijos išteklių eksporto, Rusijos ekonomika ima strigti.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1,6 procento. Ekonominės plėtros ministerija, anksčiau žadėjusi 3,6 proc. augimą, vis dar tikisi, kad šiemet ji ūgtelės bent 2,4 proc., o kai kurie ekonomistai prognozuoja, jog net 2,9 procento. Tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas teigia, kad šalies bendrasis vidaus produktas nedidės daugiau kaip 1,8 procento.

Tarptautinės finansų institucijos paprastai yra linkusios gana griežtai ir net skeptiškai vertinti konkrečių valstybių ekonomikos potencialą, tačiau šį kartą ekonomistus rimtai išgąsdino tai, kad savo prognozes labai sumažino pati Maskva. Imta kalbėti apie netrukus prasidėsiančią ilgalaikę Rusijos ekonomikos stagnaciją.

Stabilumas ir lojalumas

Neramu dėl kaimynų Tokios iš Rusijos sklindančios naujienos ypač liūdnai skamba europiečiams, kurie porą pastarųjų metų su viltimi žvelgė į krizei gana sėkmingai sugebančias atsispirti Lenkiją, Turkiją ir Rusiją.

Tačiau jei recesija iš tiesų palies Rusijos ekonomiką, kai kurie analitikai jau prognozuoja, kad ji paskui save į duobę ims tempti ir kitas dvi šalis.

Dar skaudžiau tai gali atsiliepti Vidurio Azijos valstybėms, kurios yra labai priklausomos nuo ekonominių saitų su Rusija. Šiuo atveju galima kalbėti ne tik apie prekybinius bei finansinius santykius, bet ir apie socialinę gerovę, nes traukiantis vidiniam vartojimui Rusijoje mažėja ir srautas pinigų, kuriuos artimiesiems į Vidurio Aziją iš Rusijos siunčia daugybė nelegalių darbininkų. Nuosmukio gali nesibaiminti tik Turkmėnistanas, kuriam prognozuojamas dujų eksporto šuolis, ir šiek tiek toliau esanti Mongolija. Ši valstybė netikėtai pergyvena auksakasybos bumą.

Rimta padėtis Apie tai, kokį nerimą skeptiškos prognozės sukėlė Maskvai, byloja Vladimiro Putino žodžiai: “Seniai mūsų šalyje taip nebuvo. Ir tai, pastebėkite, esant didelėms naftos kainoms.” Be to, Rusijos vyriausybė pripažino, kad

Rusijos prezidentas V.Putinas vis dažniau tariasi su verslininkais, kaip užtikrinti šalies ūkio augimą.

AFP/Scanpix nuotrauka

valstybė sulaukia vis mažiau investicijų. Taisyti situaciją rusai sumanė gana neoriginaliu būdu - nusamdė stambiausią JAV investicinį banką “Goldman Sachs”, kuris neva turėtų pamokyti Rusijos valdžią, kaip padidinti investicinį patrauklumą.

Susirūpinta ir skolinimosi reitingais, jie artimiausiu metu greičiausiai taip pat bus sumažinti. Šiuo klausimu Rusijos vyriausybę konsultuos kita JAV milžinė - “JP Morgan”. Visa tai rodo, kad Rusijos valdžia bent jau demonstruoja ketinimą imtis antikrizinių priemonių kiek įmanoma skubiau.

Ir vėl priklausomybė nuo naftos Prisimindami V.Putino žodžius, daugelis tikrai gali stebėtis, kodėl Rusijos ekonomika stringa, kai naftos

kainos pasaulinėse rinkose vis gerina rekordus? Juk pastaruosius 10 metų viskas klostėsi pagal schemą: brangsta nafta - auga ir Rusijos ekonomika.

Tačiau šįkart energijos ištekliai tapo iš tiesų per brangūs. Krizės nualinta Europa nebenuperka pakankamai rusiškos naftos ir dujų. Jau vien to pakako, kad visi imtų skalambyti apie galimą recesiją. Žinoma, yra ir kitų priežasčių: auga Rusijos biudžeto išlaidos, mažėja vidinis vartojimas ir investicijų įplaukos.

Tačiau svarbiausias veiksnys yra tai, kad pagrindinio energijos išteklių pirkėjo piniginėje švilpauja vėjai. Ilgametėmis pačios Rusijos pastangomis pasiektas dvejopas efektas: Europa tapo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, o Rusija - ne mažiau priklausoma nuo Europos pinigų.

Kinija toli Ne vienas Rusijos ekonomistas puolė prognozuoti, kad Rusija tuoj paliks merdinčią Europą ir įsilies į klestinčios Azijos ekonomikos erdvę. Anaiptol.

Kvaila būtų teigti, kad per pastaruosius 10 metų Rusijos ekonomika nieko nelaimėjo. Pavyzdžiui, gerokai pavyko sumažinti skurdą (šiemet žemiau skurdo ribos gyvena tik 12 proc. rusų, ir tai geriausias rodiklis per daugelį metų), atgaivinti bent jau karinę pramonę, susiformavo nors ir silpnoka, bet palyginti neprastai veikianti bankų sistema.

Tačiau žvelgiant plačiau šie metai buvo prarasti, nes šalis taip ir neatsikratė ekonominio prakeiksmo, persekiojančio ją nuo Leonido Brežnevo laikų, t. y. priklausomybės nuo energijos žaliavų eksporto.

Pajamos iš žaliavų eksporto - vienintelis Rusijos ekonomikos ramstis. Jei tik šios pajamos smunka, krizė apima visus kitus ekonomikos sektorius, nes nė vienas iš jų taip ir nebuvo pakankamai išplėtotas.

Dar svarbiau, o valdžioje esantys žmonės tai suvokia, kad žaliavų eksportas formuoja šalies biudžetą ir užtikrina socialinį stabilumą, ir būtent tai jau ima jiems kelti baimę. Stabilumo sudievinimas pastaraisiais metais užtikrino daugumos gyventojų lojalumą arba bent jau tylų pakantumą metų metais nesikeičiančiai valdžiai. Nebe-

Valdžioje esantys žmonės suvokia, kad žaliavų eksportas formuoja šalies biudžetą ir užtikrina socialinį stabilumą, ir būtent tai jau ima jiems kelti baimę.

Svajonė graži ir galbūt net naudinga Rusijai, tačiau regimoje ateityje neįgyvendinama.

Pagrindinė Rusijos partnerė Azijoje - Kinija - nepalyginti mažesnė už Europos Sąjungą (rusiško eksporto pirkimo atžvilgiu). Šių šalių infrastruk-

liks šio stabilumo - nebeliks ir gyventojų lojalumo. Tuščios parduotuvių lentynos ir kiauros piniginės, o ne žodžio laisvės trūkumas buvo pagrindinis akstinas rusams nuversti sovietų valdžią. Dabar valdžioje esantieji tai taip pat puikiai supranta.

•

Pinigų automatai pykdo italus Ekonomikos krizę kenčiantys italai turi pagrindo pykti.

Pasenę pinigų priėmimo automatai nepriima naujų 5 eurų nominalo banknotų.

Italijoje šiuo metu ne patys geriausi laikai. Šalies ekonomika išgyvena recesiją, jaunimas neranda darbo, bankai suteikia mažai kreditų. Italai jau pradėjo keikti naują šalies vyriausybę, kurios veiksmai nepadeda valstybei išbristi iš ekonomikos krizės.

Tačiau italus pykdo ne vien šalies politikai bei ekonominės bėdos. Apeninų pusiasalio valstybės gyventojai pinigų priėmimo automatuose negali atsiskaityti gegužės pradžioje į apyvartą išėjusiu nauju penkių eurų

banknotu. “Norėjau nusipirkti viešojo transporto bilietėlį, tačiau bilietų automatas išmetė penkių eurų banknotą. Neturėjau daugiau pinigų, tad teko važiuoti zuikiu. Man nepasisekė, nes kontrolieriai įlipo į autobusą.

Teko mokėti didžiulę baudą”, - sakė Romos gyventojas Gianluca Perotti.

Europos centrinis bankas (ECB) išleido naujuosius penkių eurų banknotus, kad užkirstų kelią jiems klastoti. Jie labiau apsaugoti negu senieji.

Per ateinančius kelerius metus ECB ketina paleisti į apyvartą ir kitų nominalų eurų banknotus. “Eurų klastojimas - didelė problema. Naujuosius eurų banknotus sunkiau padirbti. Tikimės, kad pinigų klastojimo mastas gerokai sumažės”, - sakė Italijos prokuratūros atstovas Mario Pelusi.

Naujųjų eurų banknotų išleidimas - naujas galvos skausmas pinigų priėmimo automatus prižiūrinčioms įmonėms. Dauguma šių įmonių Italijoje neatnaujino automatų programinės įrangos, todėl pinigų priėmimo automatai neatpažįsta naujojo 5 eurų banknoto. Vieno didžiausių Italijos dienraščių “La Reppublica” atliktas tyrimas parodė, kad tik 10 proc. automatų dešimtyje šalies miestų priėmė naujuosius 5 eurų banknotus. Tai sukėlė daug rūpesčių italams. Jie negalėjo atsiskaityti už transporto paslaugas, automobilių stovėjimą gatvėse ir aikštelėse, cigaretes ar benziną. Su panašiomis problemomis susidūrė ir vokiečiai, belgai bei portugalai.

ECB mano, kad tai tik laikina pereinamojo laikotarpio problema, ku-

Naujasis 5 eurų banknotas kelia problemų italams. / Getty Images nuotrauka ri po kelių mėnesių išnyks. “La Reppublicos” pateiktus skaičius bankas vertino “labai atsargiai” ir teigė, kad pinigų priėmimo automatuose programinė įranga turėtų būti nuolat atnaujinama, nes apie 5 eurų banknotų kaitą jis informavo dar praėjusiais metais. “Didžiausia atsakomybė ten-

ka pinigų priėmimo automatus prižiūrinčioms įmonėms. Jos buvo informuotos, tačiau tam tinkamai nepasirengė. Dėl to kenčia italai bei kitų euro zonos valstybių piliečiai”, - sakė ECB atstovas.

•

“The Guardian”, LŽ

8

2013 05 27

Pasaulis

Paryžiuje, kaip ir Londone, subadytas karys Londono tragedija pasikartojo Paryžiuje - čia taip pat buvo užpultas prancūzų karys, tik šį kartą jo gyvybę pavyks išgelbėti. Šis įvykis neabejotinai siejasi su britų kario nužudymu Jungtinės Karalystės sostinėje. Šeštadienį po pietų Paryžiaus Defanso verslo rajone, kur savaitgaliais būna daugybė po parduotuves vaikštinėjančių žmonių, užpuolikas prisėlinęs iš nugaros smogė peiliu į kaklą patruliuojančiam kariui ir pabėgo. Šį įvykį užfiksavo saugumo kameros.

Netrukus paaiškėjo, kad užpuoliko auka tapo 23 metų Cedricas Cordier.

Vietos prokuratūra iš karto pranešė, jog šį įvykį tirs ne policija, o kovos su terorizmu padalinys.

Ginkluotas ir uniformą vilkintis karys patruliavo pagal Prancūzijos kovos su terorizmu planą “Vigipirate”, kuris numato, jog pajėgos turi patruliuoti Paryžiaus vietose, kur daug turistų, taip pat verslo ir transporto centruose. Taip daroma nuo šio sausio, kai Prancūzija nusiuntė kariuomenę į Malį kovoti su islamo ekstremistais. Bijant teroro išpuolių šalyje ir buvo paskelbtas sustiprintos parengties režimas.

Defanso požeminėje prekybos zonoje, kurioje galima patekti ir į kelias metropoliteno linijas, esančios kameros užfiksavo maždaug 35 metų 1,9 metro ūgio barzdotą Šiaurės Afrikos gyventojams būdingos išvaizdos vyrą, kuris vilkėjo baltą iki žemės tuniką. Prisiartinęs prie aukos užpuolikas dūrė peiliu patruliuojančiam kariui ir netaręs nė žodžio pradingo minioje. Šis karys patruliavo su dviem kitais, todėl nedelsiant buvo iškviesta pagalba. Policija vis dar ieško užpuoliko.

Sužeisto kario būklė stabili, jis liks gy-

Paryžiaus Defanso rajone policininkai iš karto apsupo nusikaltimo vietą. / AFP/Scanpix nuotraukos vas, tačiau kol kas nežinomi užpuolimo motyvai. Prokuroras Robert’as Gelli patvirtino, kad karys buvo užpultas iš už nugaros aštriu metaliniu daiktu. Iš pradžių manyta, jog tai kartono rėžtukas, tačiau šis spėjimas nepasitvirtino.

Gynybos ministras Jeanas Yves’as Le Drianas, aplankęs sužeistąjį ligoninėje, žurnalistams sakė, jog į C.Cordier buvo nusitaikyta todėl, kad jis - karys, ir pažadėjo tęsti Prancūzijos “nenumaldomą” kovą su terorizmu.

Karių puldinėjimas Prancūzijoje nėra naujas dalykas. Pernai kovo mėnesį Tulūzoje ir jos apylinkėse islamistu pasivadinęs Mohamedas Merah nušovė

Vietos prokuratūra iš karto pranešė, jog šį įvykį tirs ne policija, o kovos su terorizmu padalinys. septynis žmones, iš kurių trys buvo prancūzų kariai.

Kiek anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as teigė, kad Prancūzija rimtai vertina “Al-Qaedos” Šiaurės Afrikos sparno raginimą viso pasaulio musulmonams rengti išpuolius prieš Prancūziją ir jos atstovus dėl karinės operacijos Malyje, kurią prancūzų pajėgos surengė prieš islamo ekstremistus. Ši operacija jau laikoma sėk-

Čatysgaro valstijoje gerai ginkluotų maoistų sukilėlių grupė iš pasalų užpuolė automobilių kortežą, kuriuo važiavo partijos “Indijos nacio-

nalinis kongresas” nariai. Buvo nužudyti 23 žmonės, tarp jų 12 valstijos politikų ir 5 policininkai. Vietos policijos generalinis direktorius patvirtino, jog sužeisti dar 32 žmonės, dauguma jų - sunkiai.

Tarp nužudytųjų yra Čatysgaro valstijos kongreso lyderis Nandas Kumaras Patelis, jo sūnus ir buvęs

valstijos vidaus reikalų ministras Mahendra Karma, kuris 2005 metais inicijavo antimaoistinę kampaniją ir subūrė prieštaringai vertinamą grupę kovai su sukilėliais.

Būtent M.Karma ir buvo maoistų atakos svarbiausias taikinys. Per šį išpuolį buvo sunkiai sužeistas ir Indijos vyriausybės ministras Vidya Charanas Shukla, jis “dėl rimtos būklės” jau nuskraidintas į Delį. Per puolimą sužeistas ir vienas iš maoistų lyderių, tačiau vežamas į ligoninę jis mirė.

Surengę pasalą atokioje Čatysgaro valstijos vietoje, maoistai pirmiausia susprogdino bombą, o paskui ėmė šaudyti į politikų, kurie važiavo iš netoliese vykusio politinio mitingo, kortežą. Tai jau ne pirmas toks išpuolis šioje valstijoje, kur niekaip nesibaigia konfliktas tarp kairiųjų sukilėlių ir vietos bei federalinės valdžios. Maoistai aiškina, kad jie gina vietos genčių, taip pat bežemių valstiečių interesus, tačiau Indijos valdžia teigia, jog maoistai atstovauja Pakistano ir Kinijos interesams, todėl jie kelia didelį pavojų Indijos saugumui.

Dažniausiai šie kairieji sukilėliai puldinėja valdžios atstovus centrinės ir Rytų Indijos miškuose bei kaimo vietovėse. Jie rengia teroro išpuolius, grobia žmones ir prievartauja turtą.

•

Sužeistieji buvo skubiai išgabenti į ligoninę.

•

Sirijoje sužibo viltis

Politikų žudynės Indijoje Indijos centriniame regione maoistų sukilėliai, užpuolę vietos politikus, nužudė 23 žmones, dar 32 - sužeidė.

mingai baigta ir prieš kelias dienas Prancūzija pradėjo savo karių išvedimą iš Afrikos valstybės.

Vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas sakė, kad “staigus kareivio Paryžiuje užpuolimas leidžia manyti, jog šį išpuolį galima sieti su tragedija Londone, kai trečiadienį mirtinai peiliu buvo užbadytas britų karys, o vienas iš tai padariusių užpuolikų aiškino praeiviams, jog tai kerštas britams už karus prieš musulmonus. Tačiau ministras paragi-

no tyrėjus būti atsargius ir nedaryti skubotų išvadų visko gerai neištyrus.

Prezidentas F.Hollande’as, kuris užpuolimo metu buvo išvykęs į Etiopiją, nebuvo linkęs incidento Paryžiuje sieti su išpuoliu Londone. Jis tvirtino, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas tas užpuolikas, o kol kas yra tiriamos įvairios versijos.

Praėjusį trečiadienį Londone vidury dienos miesto gatvėje 25 metų Afganistane tarnavusį britų karį Lee Rigby mirtinai subadė ir užkapojo mačete du vyrai, iš kurių vienas po nužudymo paleido praeiviams tiradą prieš britų pajėgų kovą su musulmonais. Atvykus policijai abu užpuolikai buvo suimti, o šeštadienį Londone buvo areštuoti dar trys vyrai, taip pat įtariami sąmokslu nužudyti britų kareivį. Šie du 28 ir 24 metų vyrai buvo sulaikyti vienuose namuose Londono pietryčiuose. Prieš vyresnįjį policininkams net teko panaudoti elektros šoką. Toks pat ginklas buvo panaudotas ir suimant trečią 21 metų vyrą gatvėje, maždaug už 1,5 km nuo žmogžudystės vietos. Šiuo metu tris suimtuosius, kuriems jau pateikti įtarimai sąmokslu nužudyti, tardo detektyvai iš Kovos su terorizmu padalinio. Jų apsauga rūpinasi ginkluoti pareigūnai. Policija taip pat atliko kratas keturiuose gyvenamuosiuose namuose Londono pietryčiuose. Šiuo metu nusikaltimo vietoje sulaikyti 28 metų Michaelas Adebolajo ir 22 metų Michaelas Adebowale gydomi atskirose ligoninėse, nes jie buvo sužeisti bandant suimti. Abiejų būklė stabili. Palatos, kuriose jie guli, rūpestingai saugomos.

Tuo tarpu sukrėstas Londonas nelinkęs nusiraminti. Viena tarpreliginė grupė pranešė, kad smarkiai padaugėjo incidentų prieš musulmonus, o daugiau kaip 2 tūkst. kraštutinių dešiniųjų Anglų gynybos lygos narių surengė protestą Niukaslo mieste.

AFP, Sky News, BBC, AFP, “The Hindustan Times”, “Penjab Newsline”, “The Sunday Times”, NEWSruIsrael.com, BNS, LŽ

Rusija nebesiųs į Siriją raketų kompleksų C-300. / Russian Look nuotrauka

Rusija nebetieks Sirijai jai pažadėtų zenitinių raketų kompleksų, o Sirija dalyvaus Ženevos taikos konferencijoje.

Aukšti Rusijos pareigūnai pranešė, kad Rusija atsisakė pateikti Basharo alAssado režimui raketų kompleksus C300, nes Rusija ir JAV ketina surengti taikos konferenciją dėl Sirijos. Raketos turėjo būti pristatytos pagal seną, dar 2010 metais pasirašytą 900 mln. dolerių vertės susitarimą. Sirija turėjo gauti 4 baterijas C-300. Kiekvieną tokią bateriją sudaro 6 paleidimo mechanizmai ir 144 vidutinio nuotolio raketos. Didžiosios Britanijos laikraštis “The Sunday Times” rašo, kad Sočyje viešėjusiam Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu pavyko įtikinti Vladimirą Putiną, kad raketos gali patekti “ne į tas rankas”, be to, raketomis gali būti apšaudyti į Tel Avivą skrendantys keleiviniai lėktuvai. Rusija tam negalėjo likti abejinga, nes Izraelyje gyvena daug išeivių iš Rusijos.

Iš karto po susitikimo Sočyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar aiškino, kad Rusijos ir Sirijos sandoris “nieko nepažeidžia”, todėl kompleksai C-300 bus gabenami toliau, tačiau netrukus Rusija sandorį anuliavo. Dabar Maskva mainais laukia iš Izraelio, kad jis iš oro neatakuos Sirijos.

Gera žinia atėjo ir iš pačios Sirijos.

Jos užsienio reikalų ministras Walidas Muallemas pranešė, kad šalies vyriausybė dalyvaus taikos konferencijoje Ženevoje, ir pavadino tai “gera proga politiniam sprendimui” siekiant užbaigti Sirijoje pilietinį karą. Netikėtai atvykęs į Bagdadą ir ten surengęs spaudos konferenciją ministras sakė, jog apie tai jau pranešta ir Irako užsienio reikalų ministrui Hoshyarui Zebari bei premjerui Nuri al-Maliki.

W.Muallemas aiškino, jog prezidentas B.al-Assadas iš principo sutiko, kad Sirijos valdžios atstovai dalyvautų tarptautinėje konferencijoje, kuri turėtų būti sušaukta Ženevoje.

•

10

2013 05 27

Verslas

Uostai - variklis Europai augti ar verta tai daryti. Kitas, jau patvirtintas, poreikis - žemkasė ar žemsiurbė, nes šiuo metu baigtas gilinti uosto kanalas bus užnešamas greičiau. Svarstoma ir apie vandens gylio uosto kanale reguliavimo įrangą bei galimybę sutvirtinti Smiltynės kranto šlaitus.

VIDA BORTELIENĖ vidab@lzinios.lt

Pasaulio ekonomikos svyravimas keičia jūrų laivybos kryptis ir verslo lyderius, tačiau bendras prekybos mastas plečiasi prognozuojama, kad krovinių kiekiai Europos uostuose per artimiausius dešimtmečius tik didės. Plėtojami uostai kurs naujų darbo vietų.

Pramoginė laivyba vidaus reikalas

Už transportą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Siimas Kallas spaudos konferencijoje Briuselyje ketvirtadienį pranešė naujienas dėl EK siūlymo atnaujinti 300 pagrindinių Europos uostų.

Numatyta, kaip padėti uostų operatoriams gerinti paslaugas ir infrastruktūrą bei suteikti jiems daugiau finansinės nepriklausomybės.

Tai gali reikšti, kad skirstant naujo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio lėšas uostų reikmėms bus teikiamas prioritetas.

Kurs darbo vietas S.Kallas pristatė EK iniciatyvą pagerinti uostų veiklą ir transporto jungtis Europos uostuose, kurie svarbūs tarptautinei ir vidaus prekybai. Didinant jų apyvartą, iki 2030 metų tikimasi 15 proc. padidinti darbo vietų skaičių. Pasak komisaro, uosto krovinių padidėjimas vienu milijonu tonų rinkoje sukuria apytikriai 300 naujų darbo vietų. “Uostai yra vartai į ES transporto tinklus. Jie yra instrumentai plėsti ekonomikai ir klestėjimo šaltinis. Daugiau krovinių, kruizinių laivų ir keltų mūsų uostuose reiškia daugiau darbo vietų”, - pažymėjo už transportą atsakingas EK komisaras.

ES pakrantėse veikia 319 prekybos uostų, kurie perkrauna per 3 mlrd. tonų krovinių kasmet. Tarp jų trys - Roterdamas, Hamburgas ir Antverpenas - patenka tarp 15 didžiausių pasaulio uostų, krauna 12 proc. visų globalios rinkos krovinių.

Tačiau daugelio kitų, neprisitaikiusiųjų prie logistikos ir ekonomikos reikalavimų, našumas neatitinka poreikio. Kai kurie jau dabar susiduria su pralaidumo sunkumais.

Pretenduoti į EK naujosios uostų politikos įgyvendinimo priemones galėtų Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcijos projektas. / Vidos Bortelienės nuotrauka Pasak S.Kallo, iki 2030 metų krovinių mastas padidės 50 procentų.

Todėl EK teisės aktais numato stiprinti uostų integraciją į transporto sistemas, dėmesį skirti uostų jungtims. Atsakydamas į žurnalisto klau-

Klaipėdos uostą tobulins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) finansų direktorius Martynas Armonaitis įsitikinęs, kad nuolat krovos rekordus pasiekiantis Klaipėdos uostas ES aplinkoje neat-

Klaipėda iš 2014-2020 metų ES finansinio laikotarpio gali tikėtis ne mažiau paramos, negu gavo iki šiol - pagal 2007-2013 metų paraiškas, kai gauta per 180 mln. litų. simą dėl krovos koncentracijos (trys didieji uostai krauna penktadalį ES krovinių), komisaras pažymėjo, kad EK neketina kištis į verslo reikalus. Šiuo metu 74 proc. gaminių į ES šalis patenka per uostus. Bet uostai lygiai tiek pat svarbūs prekybai regione: per juos vežama 37 proc. krovinių ir keliauja 385 mln. keleivių.

Uostų būklė ypač aktuali turizmui 2012 metais kruiziniais laivais ir keltais keliavo 396 mln. žmonių - tai sudaro tris ketvirtadalius ES gyventojų.

rodo prastai ir nepatenka į EK akiratį dėl to, kad jo našumas mažas. Tačiau ES kuriamas transeuropinis transporto tinklas (TEN-T - transEuropean transport network - angl.), apimantis visas transporto rūšis, skiria ypatingą dėmesį uostams, kad jie nestabdytų krovinių eismo. Todėl Klaipėda, pasak M.Armonaičio, iš 2014 -2020 metų ES finansinio laikotarpio gali tikėtis ne mažiau paramos, negu gavo iki šiol - pagal 2007-2013 metų paraiškas. Tai sudarė per 180

mln. litų, kurie panaudoti ar naudojami Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybai, uosto kanalui gilinti ir Kairių gatvės rekonstrukcijai, kitų projektų dokumentacijai ruošti. Šiuo metu paskelbtam paskutiniam paraiškų priėmimo etapui pagal Marco Polo programą (trumpųjų nuotolių laivybos bei vidaus vandenų infrastruktūros) mūsų uostas parengtų projektų neturi.

“Klaipėdos projektų paramos perspektyva yra gera. Europos Komisija žvelgia iki 2030 metų ir numato 50 proc. augimą, todėl visi uostai, taip pat ir Klaipėda, turi pasirengti priimti didesnius srautus. Visų uostų infrastruktūra bus plėtojama, nes didėja laivų talpa, reikalingi nauji uostų gyliai, kanalų ir laivų apsisukimo ratų pločiai”, - aiškino M.Armonaitis.

Pretenduoti į EK naujosios uostų politikos įgyvendinimo priemones galėtų Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcijos projektas. Šiuo metu atliekama studija dėl maksimalių uosto parametrų dydžio, ji ir atsakys,

Artimiausių metų KVJUD planuose numatytas Šventosios uosto atkūrimas ir pramoginių laivų bei valčių prieplaukos statyba Klaipėdoje nieko bendro su jūrų prekyba neturi. Tačiau šiuos projektus taip pat numatoma įgyvendinti ES lėšomis.

Pasak M.Armonaičio, EK nereguliuoja Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondų lėšų paskirstymo konkretiems projektams šalyse, tai yra kiekvienos valstybės pasirinkimas. Kadangi Šventosios uosto techninei dokumentacijai rengti buvo skirtos ES paramos lėšos, tikėtina, kad pateikta paraiška projektui finansuoti iš 2014-2020 metų laikotarpio paramos valdžios institucijose nebus atmesta.

Apie Šventosios uosto atstatymą diskutuojama kone 20 metų, jau seniai nuspręsta, kad statybos bus imtasi gavus ES fondų pinigų. Ilgai brandintus planus pristabdė sunkmetis.

Ankstesnė Vyriausybė nusprendė finansuoti greitesnę ekonominę grąžą duodančius projektus, o socialinius nukelti ateičiai.

Dėl tos pačios priežasties nebuvo pradėta pramoginių laivų ir valčių prieplaukos statyba už Kiaulės Nugaros salos. 38 mln. litų vertės projektui buvo numatyta tik 10 mln. litų ES lėšų. 2011 metais rangos konkursą laimėjusi vokiečių bendrovė dėl įšaldytos statybos reiškia nepasitenkinimą, jos vadovai šiemet buvo atvykę aiškintis situacijos. KVJUD yra išsiuntusi Susisiekimo ministerijai raštą, kad vasarą Vyriausybėje svarstant valstybės investicijų programos biudžetą būtų surasti papildomi 17 mln. litų iš kitose srityse nepanaudotos 20072013 metų ES paramos. Jeigu šiemet pinigų gauti nepavyktų, uostas teiktų paraišką finansuoti iš 2014-2020 metų laikotarpio ES regioninės plėtros programos lėšų.

•

Paslaugoms diktuoja ir demografija KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

Lietuvos paslaugų verslo rinkoje nauji vėjai: iniciatyvą perima paslaugos gyventojams, o geriausiai sekasi tiems, kurie ėmė orientuotis į gyventojų senėjimo procesus. Šių metų pirmojo ketvirčio paslaugų statistika dar nepaskelbta. Tačiau, kaip numano UAB “Creditreform” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa, tendencijas šiems metams ryškiai brėžė 2012-ieji. Bendrovė, atlikusi statistinę praėjusių metų paslaugų rinkos analizę, nustatė, kad pernai, palyginti su 2011-aisiais, pardavimas augo 25-iose iš 34 paslaugų šakų, o palyginti su ikikriziniais 2008 metais, ano meto lygį pasiekė tik transporto, informacinių technologijų, konsultacinė bei įdarbinimo veiklas.

Keičiasi orientyrai Pasak R.Trumpos, pernai išryškėjo dar 2011 metų pabaigoje pa-

stebėta tendencija - asmeninio vartojimo paslaugų augimo tempas prisivijo paslaugų verslui segmentą, kuris po krizės atsigavo anksčiau.

Analitiko nuomone, steigiant naujas paslaugų įmones bei plečiant esa-

Ryškų visuomenės senėjimą rodo ir pernai pradėjusios augti laidojimo,odontologijos, globos įmonių pajamos. mas reikės pradėti atsižvelgti į demografines tendencijas, kurios visa jėga smogs po 5-7 metų. R.Trumpa atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jau prieš porą metų prasidėjo tas laikas, kai iš gyvenimo sparčiai ėmė trauktis dideliu gimstamumu pasižymėjusio pokario laikotarpio karta. Problemą dar paryškina pastarąjį dešimtmetį itin išaugę jaunimo ir darbingiausio amžiaus gyventojų emigracijos mastai.

Su tuo siejamas ir 2012 metais buvęs

akivaizdus vairavimo mokyklų bei kitų mokymo įstaigų pajamų smukimas, tačiau pradėjo augti socialinės globos ir kitų vyresnio amžiaus žmonėms reikalingų paslaugų poreikis ir pajamos.

Ryškų visuomenės senėjimą rodo ir pernai pradėjusios didėti laidojimo, odontologijos, globos įmonių pajamos. Neblogą augimą demonstruoja naudotų drabužių prekybos įmonės. Bet jų veiklos statistika, anot R.Trumpos, ypač klaidi. Mat yra apie 120 tokių įmonių, kurios prekiauja ir lauko sąlygomis ir paprastai išsamios statistinės ataskaitos nepateikia. Absoliuti šio verslo įmonė yra viešoji įstaiga “Humana”, kurios apyvarta yra maždaug 15 kartų didesnė nei visų kitų smulkiųjų šios srities įmonių.

Tačiau tai ne pelno organizacija, tad labai klaidi ir jos pajamų bei išlaidų struktūra.

2013 metų pradžioje jau pastebėta, kad administracinės ir aptarnavimo veiklos bendrovėse (valymo, pastatų priežiūros, aplinkos tvarkymo, apsaugos) bei kai kuriose kitose mažus atlygi-

nimus mokančiose įmonėse dėl didėsiančių darbo sąnaudų kyla naujų iššūkių. Baigiasi keletą metų dėl konkurencijos kai kuriose šakose (apsaugos, valymo) trukusi kainų mažėjimo tendencija. Dalis šių šakų įmonių dėl padidėjusių darbo sąnaudų gali sumažinti veiklos mastą arba pasitraukti iš rinkos, o išlikusios įmonės turės galimybę didinti kainas, jei sumažės konkurencija.

Auga ne visi 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, labiausiai augo oro transporto pajamos (per metus padidėjo 53 proc.). Sparčiai augo ir sandėliavimo, logistikos, ekspedijavimo paslaugos (38 proc.), įdarbinimo veikla (26 proc.), išperkamoji nuoma (25 proc.), azartiniai lošimai (18 proc.), programavimas (18 proc.), kompiuterinės technikos taisymas (17 proc.).

Pernai mažėjo laikrodžių ir batų taisyklų pajamos. Tai siejama su menkavertės pigios produkcijos srautu daugiausia iš Pietryčių Azijos šalių, kai pigiau kainuoja nusipirkti naują daiktą, negu remontuoti.

R.Trumpa: “Ryškų visuomenės senėjimą rodo ir pernai pradėjusios didėti laidojimo, odontologijos, globos įmonių pajamos.”

LŽ archyvo nuotrauka

Vienintelė paslaugų šaka - leidyba - kasmet traukiasi. Per pastaruosius ketverius metus šiame sektoriuje darbuotojų sumažėjo 40 procentų.

Tai didžiausias šio rodiklio kritimas visame paslaugų sektoriuje.

•

2013 05 27

Verslas

11

Darbuotojų į Klaipėdą atvežtų traukinys

Skuodo meras S.Vainoras sako, kad nuvykęs į sostinę dažnai pajuokauja, jog valdžia net nepastebėtų, jeigu Skuodas prisijungtų prie Liepojos. / LŽ archyvo nuotraukos VIDA BORTELIENĖ vidab@lzinios.lt

Uostamiestyje didėjant darbuotojų paklausai susirūpinta, kaip pritraukti žmonių iš atokių apskrities kampelių, kur nedarbo lygis tebėra aukštas. Tuo metu dar labiau ryškėja kontrastas tarp pajūrio savivaldybių ir kaimiškųjų Šilutės bei Skuodo rajonų. Vienur darbdaviai neranda darbuotojų, o kitur žmonės nepasiekia darbdavių.

Klaipėdos teritorinė darbo birža pranešė, kad gegužės 1 dieną visoje apskrityje nedarbas siekė 10 proc. ir buvo 1,1 punkto žemesnis negu prieš metus. Šiuo metu darbo ieško per 20 tūkst. apskrities gyventojų.

Tuo tarpu uostamiestyje orams atšilus darbuotojų poreikis pajūryje kyla kaip ant mielių. Tačiau žmonėms atvažiuoti į darbą Klaipėdoje iš kitų apskrities rajonų nėra paprasta.

Paklausos sezonas Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas teigia, kad pajūryje vasarą visuomet sumažėja nedarbo lygis. Tačiau pastaruoju metu aiškiai matyti, kad darbo jėgos paklausa gerokai pralenkė pasiūlą. Vis daugiau atsiranda neterminuoto darbo vietų. “Praėjusią savaitę apskrityje registruota 617 bedarbių ir buvo 857 laisvos darbo vietos. Vien Klaipėdoje 302 bedarbiai ir 534 laisvos darbo vietos. Bedarbių per savaitę apskrityje sumažėjo 623, iš jų Klaipėdos mieste - 293.

Tačiau šiuo metu dar yra laisvos 534 vietos. Tai rodo, koks aktyvus žmonių įdarbinimas, ypač statybų, paslaugų sekto-

riuose, daug kur organizuojami viešieji darbai. Šiuo metu (gegužės 21 dieną - red.) Klaipėdoje nedarbas sumažėjęs iki 8 proc., apskrityje - kiek didesnis nei 9 procentai”, - dėsto M.Skritulskas.

Tradiciškai mažiausias nedarbo lygis Neringoje - vos 5 proc., tačiau įsisiūbavus vasaros sezonui, liepos mėnesį, jis dar žemiau kris.

Bet kuo toliau nuo jūros - tuo rasti darbą sunkiau. Šilutėje nedarbo lygis nekrinta žemiau 14 proc., o Skuode viršija 16 procentų.

Pritraukti žmonių į uostamiestį iš Skuodo rajono yra sunkiau nei iš Ukrainos, kuri šiuo metu Lietuvai tiekia laivų remonto ir statybos specialistų bei vilkikų vairuotojų. Viena vertus, natūralu, kad siauros specializacijos uosto įmonėms reikalingi kvalifikuoti darbininkai pasitelkiami iš užsienio, nes užsakymų srautas netolygus. Tokia laikina samda populiari visame pasaulyje, o kvalifikuoti laivininkai keliauja iš vienos gamyklos į kitą. Kita vertus, picų kepėjų pajūrio vasaros kavinei tikrai nebūtina ieškoti taip toli.

Bet ką daryti, kai provincijos gyventojams su Klaipėda nėra greito susisiekimo, o mokami atlyginimai - per maži, kad laikini darbuotojai iš provincijos nuomotųsi būstus uostamiestyje?

Į darbą - su dotacija M.Skritulskas sako, kad darbdavių siūlomi atlyginimai suka kilimo link, bet kad būtų daug didesni negu pernai - to tikrai negalima pasakyti. “Darbdaviai ieško pigesnės darbo jėgos, kai reikia atlikti nekvalifikuotą darbą, bet daugiau moka ten, kur specialistų poreikis nepatenkinamas. Tai pasakytina ir apie vilkikų vairuotojus arba laivų gamyklos kadrus: metalo lankstytojus, korpusų suvirintojus. Darbdaviai priversti kviestis

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus M.Skritulsko teigimu, pajūryje pastaruoju metu aiškiai matyti, kad darbo jėgos paklausa gerokai pralenkė pasiūlą.

specialistų iš užsienio”, - pažymi Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius.

Jo manymu, kalbant apie tolesnę perspektyvą ir Nacionalinę pažangos programą, kuri numato investicijas į didžiausio nedarbo teritorijas, būdai šią problemą spręsti yra tik du: tobulinti profesinio mokymo sistemą, rengti tokius specialistus, kokių reikia verslui, ir gerinti susisiekimo infrastruktūrą. Net viename rajone sąlygos skirtingos. Iš mažų miestelių, tokių kaip Judrėnai Klaipėdos rajone, vykti į pramonės centrus sudėtinga, nes autobusai važinėja retai. O organizuotai vežti žmones gali tik didieji darbdaviai. Mažoms paslaugų įmonėms, kurioms reikia 1-2 darbuotojų, pavėžėjimas yra per brangus. Nors, pavyzdžiui, Lenkija tokiais atvejais jau pradėjo taikyti dotacijas, ši patirtis galėtų būti diegiama ir Lietuvoje.

nomiškai iš to mažai naudos - tie miesteliai yra Latvijos užkampėlis.

Kai sovietmečiu Skuodas buvo prie pagrindinės geležinkelio magistralės, gyvenimas virė. Bet vėliau atšaka, įšokanti į Latvijos teritoriją, anot mero, sujaukė gyvenimą. “Vis ketinama bėgius išardyti, nes jų apsauga brangiai kainuoja. Prieš mėnesį kalbėjome su “Lietuvos geležinkeliais” apie tai, kad keleivių vežimas - įmonei nepelningas, bet valstybinės reikšmės dalykas. Jei valstybė sutiktų pinigus perkelti iš vienos kišenės į kitą ir įmonei šią paslaugą dotuotų, ji geležinkelį renovuotų.

Kitaip mūsų geležinkelio perspektyva yra liūdna”, - aiškino S.Vainoras.

Pasak jo, dar iki krizės verslininkai turėjo ketinimų Skuode statyti karkasinius namus skandinavams ir juos vežti per Klaipėdos uostą. Kadangi nebu-

Pritraukti žmonių į uostamiestį iš Skuodo rajono yra sunkiau negu iš Ukrainos.

Skuodo, pasak M.Skritulsko, investicijos nepasiekia, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o jos ten nėra, nes nėra darbo vietų. Girdėti svarstymų, kad ištrūkti iš tokio užburto rato padėtų Europos Sąjungos fondų pinigais atgaivinta Klaipėdos-Skuodo geležinkelio keleivinė linija, kurios ekonominė nauda valstybei išryškėtų per kitas sritis. Geležinkeliu per Kretingą sujungtas Skuodas taptų kone Klaipėdos priemiesčiu.

Šalies pakraštys Skuodo meras Stasys Vainoras sako, kad nuvykęs į sostinę dažnai pajuokauja, jog valdžia net nepastebėtų, jeigu Skuodas prisijungtų prie Liepojos. Su gretimomis latvių savivaldybėmis žemaičiai gražiai draugauja, tik kad eko-

vo geležinkelio - sumanymo atsisakė.

Pramonė rajone - silpna. “Ką darysi plėtojamas tik žemės ūkis. Dirvos prastos, ūkininkai renkasi gyvulininkystę.

Bet tvarkome infrastruktūrą, miesteliai gražinasi. Matome tendenciją, kad pasiturintys Klaipėdos žmonės mūsų rajone perka sodybas poilsiui, o uostamiesčio pensininkai parduoda butus ir kraustosi į Skuodą gyventi. Bet tapti miegamuoju uostamiesčio rajonu nėra gerai - gyvenimui reikia jaunimo”, aiškina Skuodo meras.

Reikia krovinių ir lėšų šaltinio Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” aiškina, kad vieno kelio geležinkelio 51,6 km ruožo, kuris Skuodą jungia per Kretingą su Klaipėdos IX transporto

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 2232,9 lito - 4,4 proc. daugiau nei 2012-ųjų sausiokovo mėnesiais. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 4,2 proc., iki 1731,1 lito. Kaip pranešė Statistikos departamentas, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2012-ųjų ketvirčiu, vidutinis apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis beveik nepakito atitinkamai ūgtelėjo vos 0,9 ir 0,7 li-

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Trumpai ATLYGINIMAI DIDĖJO CENTAIS

koridoriumi ir Liepoja, techninė būklė labai prasta.

“46 proc. (23,7 km) kelio yra uždelstas kapitalinis remontas; 76 proc. pabėgių yra visiškai supuvę; linijos 2 km atkarpoje yra nustatyti sankasos viršaus pločio normų pažeidimai; ruožo pusiau automatinės kelio blokuotės įrenginiai bei ryšių linijos ir įrenginiai yra pasenę. Visoje linijoje balasto užterštumas didesnis kaip 20 procentų”, - LŽ nurodė “Lietuvos geležinkelių” atstovas Vidmantas Gudas. Šiuo ruožu organizuotas traukinių eismas (pagal traukinių eismo grafiką) nevyksta nuo 2001 metų, gabenti krovinių dėl nesaugaus kelio neleidžiama nuo 2009 metų. Be to, dar 2001 metais planuota nutraukti traukinių eismą dėl menko vagonų gabenimo poreikio.

Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, tenkindama Skuodo rajono verslininkų prašymus ir gabendama krovinius, 2000-2009 metais patyrė per 8 mln. litų nuostolių.

2010 metais “Lietuvos geležinkelių” užsakymu kompanija “Eisenbahn und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt” atliko regioninių kelių rekonstravimo studiją ir pateikė kelis pasiūlymus, ką toliau daryti. Pagal ekonominius kriterijus priimtiniausias pasirodė tas, kuris siūlė liniją rekonstruoti nuo Kretingos stoties iki Darbėnų, o ruožą iki Skuodo - demontuoti.

Jeigu reikėtų atnaujinti traukinių eismą ruože Darbėnai-Skuodas iki valstybės sienos, tai kainuotų, preliminariais bendrovės skaičiavimais, maždaug 110,7 mln. litų. Tačiau transportininkai pažymi, kad perspektyvoje atsiradus krovinių ir keleivių srautams bei finansavimo šaltiniui “Lietuvos geležinkeliai” galėtų svarstyti galimybę Skuodo liniją rekonstruoti.

to. Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per ketvirtį sumenko 0,1 proc., tačiau per metus padidėjo 2,1 procento. Realiojo darbo užmokesčio metinį augimą lėmė sparčiau nei vartotojų prekių ir paslaugų kainos didėjęs neto darbo užmokestis. Pirmąjį šių metų ketvirtį šiemet vidutinis mėnesinis apskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 2340 litų, privačiame sektoriuje - 2169,8 lito, arba atitinkamai 1,9 proc. mažiau bei 1,4 proc. daugiau nei ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį sumenko 1,8 proc., iki 1809,3 lito, o

privačiame sektoriuje - padidėjo 1,3 proc., iki 1685 litų.

INVESTUOJA Į ĮRANGĄ Šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 2,638 mlrd. litų - 2,5 proc. daugiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais. Pusę visų investuotų lėšų sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, tačiau jos, palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, sumažėjo 3 procentais. Išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Lietuvos ūkio atgaivinimui reikšmingos investicijos į mašinas, įrenginius, transporto

priemones pirmąjį ketvirtį sudarė 43 proc. visų investicijų - jos siekė 1,1 mlrd. litų ir buvo 10 proc. didesnės nei 2012-ųjų sausio-kovo mėnesiais.

Gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti buvo skirta 478 mln. litų, arba 14 proc. daugiau nei pirmąjį 2012 metų ketvirtį. Pagal ekonominės veiklos rūšis penktadalį visų šalies investicijų šiemet sudarė nekilnojamojo turto įmonių investicijos ir fizinių asmenų investicijos į gyvenamąją statybą.

Transporto ir saugojimo įmonių investicijos sudarė 17 proc., apdirbamosios gamybos įmonių - 14 proc. visų šalies investicijų.

LŽ, BNS

1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 05 27, LB

3,4528 2,6685 2,5825 3,0655 2,5835 2,7592 4,3535 1,3219 4,6322 4,0283 2,6220 1,7702 4,9294 4,5757 8,2296 8,5347 4,0147 1,4448 3,2803

-0,7720% -0,1665% -0,8873% -0,2477% +0,1740% -0,6799% +0,0605% -0,0086% -0,3426% -0,5873% -0,7400% -0,0223% -0,4568% -0,1361% +0,0703% -0,5380% -0,3253% -0,3933%

12

2013 05 27

Pramogos

Reikia ranką prie širdies pridėti kas man patinka, ir esu toks pat žmogus kaip ir visi kiti”, - LŽ teigė ji.

“Tik leisk” parašė pati Girmantė, o dainos “Meilę atiduoti Tau” tekstas - V.Bikaus. Dainuoti kitų tekstus atlikėjai nesunku, nes ji ieško atitinkamų jausmų iš savo patirties, gilinasi, kaip tai perteikti vokalu, galiausiai klausytojas viską išsiverčia į dar kitas prasmes. “Kiekvienas atlikėjas kildamas į sceną turi ką pasakyti ir tai būna asmeniška. Jei neturi ką pasakyti - į sceną nelipi, - įsitikinusi ji.

- Žinoma, organiškiau iš pradžių atlikti savo dainas, bet tie žmonės, kurie man rašo, yra pažįstami ir nujaučia, kas man tinka.”

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Girmantė Vaitkutė dainuoja ne pirmus metus, tačiau tik dabar pristato savo antrąjį kūrinį “Meilę atiduoti Tau”.

Girmantė groja smuiku, fleita ir fortepijonu, ilgą laiką buvo žinoma kaip pritariamoji lietuviškų scenos žvaigždžių vokalistė ir populiarių projektų veidas. Radijo stotims būdinga popdaina - antroji solinė po “Tik leisk”, turinčios lietuvišką ir anglišką versijas. Atlikėja pamažu kaupia kūrinius ir žada dar šiemet auditorijai pristatyti autorinę programą.

“Meeting Girmante” Dainos - po vieną

“Jei mylėti, nepakanka tik norėti, reikia ranką prie širdies pridėti ir visą meilę atiduoti tau”, - teigia G.Vaitkutė naujoje dainoje. “Šituose žodžiuose yra dalis mano filosofijos, kaip aš suprantu meilę, - komentavo mergina. - Mėgstu bendrauti su žmonėms ir atiduoti viską, ką galiu, - vadinu tai energijos ratu. Kitados manęs klausė, ką tikiuosi gauti lipdama į sceną. Yra priešingai - tikiuosi atiduoti visą džiaugsmą ir muziką, o atgal man nereikia nieko.”

“Tribute to Whitney Houston”, “Beyonce Unplugged”, “Meeting Adele” ir panašūs lig šiol G.Vaitkutės inicijuoti projektai kartojo žinomus kūrinius. “Galiu pasidžiaugti, kad šie koncertai surenka pilnas sales. Ar nenusibosta dainuoti kitų dainas? Kadangi man patinka dainuoti, tai tokio klausimo išvis nekeliu”, juokėsi G.Vaitkutė ir pridūrė, kad kiekvienas atlikėjas nori kurti savo, ir ji taip pat nemeta šio kelio.

Tačiau žinomų žvaigždučių dainos - dar ne viskas, kas sužavi klausytojus. “Per koncertus dažnai klausiu publikos, dėl ko jie atėjo - ar kad aš dainuoju, ar dėl to, ką dainuoju.

Būna ir taip, ir taip, bet per pastaruosius “Meeting Adele” daugiausia aplodismentų sulaukė mano dainos”, - teigė pašnekovė.

Atlikėja nepamiršta į programą įtraukti ir savo kūrinių, stengiasi juos pristatyti neskubėdama, kad žmonės su jais susipažintų dar iki visos programos atsiradimo. Tokia strategija pasiteisina, mat jau dabar mergina nuo scenos regi kartu su ja dainuojančius klausytojus.

G.Vaitkutė: “Tikiuosi atiduoti visą džiaugsmą ir muziką, o atgal man nereikia nieko.”

Atlikėja G.Vaitkutė dar šiemet tikisi pristatyti gerbėjams autorinę programą. / Inesos Čekolis-Ščiočinos nuotrauka

Kad nebūtų šoko “Meilę atiduoti Tau” - šviesus, šiltas populiariosios muzikos kūrinys, kurį be vargo priimtų lietuviškos radijo stotys. “Tikiuosi, kad jis pasieks žmones: skambės automobiliuose, ausinukuose, namuose sekmadienio

rytą, - vardijo Girmantė, dažniausiai dirbanti su tuo pačiu kompozitoriumi Vytautu Bikumi. - Vytautą sutikau, kai jis grojo klavišiniais “Tabami goes...” projektuose, o aš dainuodavau kaip pritarianti vokalistė. Ši dai-

na anaiptol nebus paskutinė, kurią užauginome kartu, nes mums patogu bendradarbiauti - vienas kitą pažįstame ir žinome, ko tikėtis.”

G.Vaitkutės teigimu, nėra paprasta pereiti nuo populiarių projektų prie

autorinių kūrinių atlikimo - žiūrovas sunkiai reaguoja į tai, kas nėra sensacija. “Nusprendžiau savo dainas pristatyti palengva, kad nebūtų didelio šuolio ir muzikinio šoko. Nelaikau savęs sensacinga, dainuoju, darau tai,

nedaug dainininkų, kurių populiariausio hito priedainyje nėra žodžių.

Ir tai nėra vienintelis neįprastas dalykas, kurį galima pasakyti apie S.Vegą.

Subtilia muzika ir poetiškais tekstais išgarsėjusi, bohemos dievinama artistė yra vadinama “naujojo folko” žanro ikona, tačiau taip pat yra sukūrusi albumų, kuriuose eksperimentuoja roko ir net techno muzika. Dainininkės pasiekimų sąraše - du “Grammy” apdovanojimai, tokie visą pasaulį pakerėję hitai kaip “Tom’s Diner”, “Lu-

ka”, “Book of Dreams”, koncertai svarbiausiose pasaulio salėse, pelnyta didžiulė kritikų, vadinančių Suzanne menininke iš didžiosios M, pagarba.

Jos švelnus balsas dažnai vadinamas jaukiausiu popmuzikos pasaulyje, o kūrinių tekstai - itin išradingi ir turintys daugybę reikšmių.

ne tik maloni, bet ir netikėta. “Net nežinojome, jog buvome tarp kandidatų. Todėl tai, kad esame pasirinkti, mums labai malonu. Galiausiai ir tai, jog vienaip ar kitaip aplenkėme kitus atlikėjus, glosto mūsų savimeilę”, džiaugėsi Giedrius. Jo nuomone, L.Del Rey yra ne tik “nauja ir šviežia” muzikos padangėje, bet ji ir labai šiuolaikiška atlikėja, todėl ruošdamiesi birželio 4 dienos koncertui Vilniaus “Siemens” arenoje vaikinai žada įsigilinti į dainininkės kūrybą, atliekamas dainas. “Galbūt parengsime ir ką nors specialaus. Kai esi apšildantis atlikėjas, turi būti labai taktiškas. Stengsimės atrinkti muziką, kuri jokiu būdu nepakenktų žvaigždės pasirodymui”, - tikino Giedrius. “Golden Parazyth” atliekami kūriniai girdimi ne tik Lietuvos, bet ir Europos radijo stočių eteryje. 2006 metais išgarsėjęs tandemas yra koncertavęs tarptautiniuose alternatyvios muzikos festivaliuose “Tundra”, “Be2gether”, “Spartakiada” ir kituose. Vaikinai jau koncertavo Prancūzijoje, Anglijoje, Airijoje, Liuksemburge, taip pat Lenkijoje ir Latvijoje. Duetas jau yra apšildęs elektroninės muzikos dievuką amerikiečių kilmės čilietį Nicolą Jaarą,

Atlikėjos planai - dvigubų džiazo vokalo ir pedagogikos studijų sesija, keletas koncertų pajūryje, o vasarą ji skirs poilsiui. “Dar vienas kūrinys pusiaukelėje. Šįkart jį atidavėme kitam kompozitoriui - trečiai ausų porai. Bet apie tai dar neskubu pasakoti”, - teigė Girmantė. Ji tikisi, kad ilgainiui vietoj įprastų projektų liks tik jos dainos. Į savo autorinį koncertą atlikėja viliasi klausytojus pakviesti dar šiais metais. “Žinoma, rudenį jau reikės ruoštis baigti magistro studijas, bet yra sakoma: kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai”, - juokėsi G.Vaitkutė.

•

Trumpai VILNIUJE KONCERTUOS S.VEGA Lietuvos publika spalio 16-ąją turės galimybę gyvai išgirsti vieną įdomiausių JAV populiariosios muzikos kūrėjų - Vilniaus kongresų rūmuose koncertuos dainininkė Suzanne Vega.

Daugiau nei ketvirtį amžiaus melomanus žavinti kultinė atlikėja mūsų šalyje lankysis pirmą kartą ir pristatys savo karjeros retrospektyvai skirtą koncertinę programą. Pasaulyje rasite

APŠILDYS LIETUVIAI Pasaulinės muzikos žvaigždės Lanos Del Rey koncertą birželio 4 dieną Vilniaus “Siemens” arenoje apšildys Lietuvos elektroninės ir šokių muzikos dievaičiai - vaikinų duetas “Golden Parazyth”. Didžiulį gerbėjų būrį turintį duetą pasirinko pati L.Del Rey, padedama savo komandos. “Tai puiki galimybė mums pasirodyti platesnei auditorijai. L.Del Rey šiuo metu yra ant bangos ir ji tikrai sutrauks daug žmonių, kurių nemažai tikriausiai mūsų dar nebus girdėję”, - įsitikinęs “Golden Parazyth” įkūrėjas Giedrius Širka. Pasak grupės lyderio, visuomet malonu apšildyti tiek naujai atsiradusį atlikėją, tiek ir scenos grandą, todėl žinia, jog duetas kviečiamas pasirodyti prieš L. Del Rey koncertą Vilniuje, buvo

Organizatorių nuotraukos

anglus “Underworld”, islandus “FM Belfast” ir “GusGus”.

LŽ

2013 05 27

Kultūra

13

Laiko tėkmės suneštas tapytojos portretas lias dienas, įspėdavo tapytoją ateisiąs filmuoti, kad ši būtų pasirengusi, susikaupusi. “Ne operatorius ar režisierius kuria filmą, o pats herojus, tvirtino A.Tarvydas. - Per paskutinius filmavimus mieste Gražina jau yra herojė, supranta mane, jaučia, gyvena prieš kamerą. Prireikė šešerių metų. Niekur nesidėsi - tokia dokumentininko duona.”

MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje parodyta kino režisieriaus Algirdo Tarvydo dokumentinio filmo “Vidinės laisvės link” apie tapytoją Gražiną Vitartaitę premjera.

Septynerius metus trukęs darbas pradžiugino pirmuosius jo žiūrovus.

Tobulai pagauta

Po filmo peržiūros menotyrininkė Nijolė Tumėnienė gerąja naujiena pavadino A.Tarvydo mėginimą įamžinti patį kūrybos procesą, paveikslų atsiradimą. “Tai nelengvai pagaunamas dalykas, - tikino N.Tumėnienė. - Supratau, jog režisierius ir jo herojė yra itin skirtingi. Ji - jausmo žmogus, svajotoja, ilgai įsižiūrinti. O jam reikia rezultato, kadras po kadro turi dėliotis įdomus scenarijus. Režisierius atsidavė laiko tėkmei, stebėjo, fiksavo ir iš to sukūrė filmą.”

Dokumentinio kino režisierius A.Tarvydas liko patenkintas kūrybine draugyste su dailininkės G.Vitartaitės šeima.

Prologas įkaitino publiką Filmo heroję A.Tarvydui pasiūlė tapytojas Rimantas Bičiūnas. “Štai, sakė, - yra tokia įdomi menininkė.”

Režisierius siekęs sukurti filmą, nepanašų į ankstesnius: “Kūrybos erdvė” (2009) apie tapytoją Aloyzą Stasiulevičių, “Kūrybos mįslė” (2012) apie skulptorę Dalią Matulaitę. Filme skamba kompozitoriaus Algimanto Apanavičiaus muzika. Pirmieji juostos kadrai paimti iš plenero, kuriame dalyvavo G.Vitartaitė. Premjeros žiūrovai juos sutiko prieštaringai. “Čia šaržuojamas šiuolaikinis menas, moterį kuriantis iš virvių, lentų, kelio ženklų. Noriu parodyti, jog šiandienybės triukšme gyvena tokia nuostabi menininkė G.Vitartaitė”, filmo prologą paaiškino režisierius.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

A.Tarvydas: “Supratau, jog dailininkė visai kitaip mato pasaulį. Taip ir turi būti.” ra ir trikoju jis sekė paskui G.Vitartaitę (ir tapybos reikmenis tįsiantį jos vyrą) po parodas, plenerus, Neringos atodangas, leidosi į Neries slėnius, lankėsi tapytojos gimtajame krašte. Klausinėjęs, bendravęs, tiesiog - buvęs su ja. Žiūrovams leido įsižiūrėti į dailininkės veidą, kaip išraiškinga mina ji palydi teptuko judesį. Sakytum, sielos judesys... Tada nukreipdavo kamerą į tolį, stengėsi atspėti, kokia gamtos kompozicija atkreipė menininkės dėmesį. Suprantama, šie kino vaizdai neprilygo tam, kas tapytojos vaizduotės, regėjimų galia išsiliejo drobėse.

Tarsi sielos judesys Iš pradžių A.Tarvydas stengėsi įsižiūrėti į dailininkę, ieškoti jos kūrybos paslapčių. “Stebėjau, kurgi tas tapybos objektas, kurį ji neša ant drobės. Iš kokių detalių jį rezga, ką paima iš gamtos.

Siekiau pamatyti gamtos modelį”, - teigė A.Tarvydas. Nešinas vaizdo kame-

Menininkų šeima G.Vitartaitės balsas - apibendrinantis, pasakantis esmines kūrybos ir gyvenimo nuostatas - girdėti už kadro.

“Atsisakiau “kalbančios galvos”, labiau akcentavau aplinkos stebėjimą. O aplinka - šeima”, - “Lietuvos

žinioms” sakė A.Tarvydas. Jis prašnekino tapytoją Vytautą Pošką, ilgai ilgai filmavo, kaip šis iš mamos studijos su paveikslais leidžiasi į gilų laiptinės “šulinį”. Įamžino dukrą Rūtą, dainingas marčios aktorės Rasos Rapalytės scenas. Režisierius stebukladarys, žiūrovų akyse jis išaugino G.Vitartaitės vaikaičius Kotryną ir Simoną. Pradžioje jie dar pešasi ant sofos, o pabaigoje, išsitiesę visu dabartiniu ūgiu, dainuoja savo kūrybos dainą.

A.Tarvydas filme parodė gražią, kūrybingą nepriklausomos Lietuvos šeimą. Ne idealią - sprendžiančią vidinius konfliktus, tarpusavio prieštaras. Tačiau - menininkų šeimą. “O toje šeimoje gyvena kūrybinga tapytoja Gražina. Atkreipiau dėmesį, koks nelengvas dailininko darbas. Kiekvieną mielą dieną sėdi savo studijoje ir tapo, tapo”, aiškino kino dokumentininkas.

Vidinės laisvės link Sukurti filmą truko septynerius metus. Pirmieji kadrai daryti 2006ųjų sausį per G.Vitartaitės parodą Verkių rūmuose. Per tą laiką režisierius sukūrė dar penkis filmus, o šis vos judėjo. “Norėjosi ir mesti jį, ir trumpinti, - prisipažino A.Tarvydas.

- Pamatai, jog herojus “netempia”, neatitinka tavęs, tyli, dirba, kartoja tas pačias mintis. Kalba trumpomis frazėmis. Ne taip, kaip norėtum - neagresyviai, vaizdingai. Pajunti, jog filmo nėra. Tai kokių velnių sudegti?!”

Ir tada kino kūrėjas išsikėlė tikslą atrasti ką nors nepaprasto: įsigilinti, įsijausti, išvysti nuostabią dailininkę, pasižiūrėti į ją iš ateities perspektyvos kaip į žymią amžininkę. “Ėmiau save įtikinėti ir įtikėjau. Užsikabinau: štai ji tapymui pasirenka vietą tarp meldų, stovi kone pelkėje, o sukuria nuostabų paveikslą. Supratau, jog dailininkė visai kitaip mato pasaulį.

Taip ir turi būti.” Filmo veikėja prisibijojo kameros, pamažu prie jos pratinosi. Režisierius iš anksto, prieš ke-

Tapytojos vyras profesorius Algimantas Poška apie režisierių prabilo pagarbos žodžiais. “Algirdas mus atidžiai stebėjo, mes irgi į jį žvelgėme per didinamąjį stiklą, kartais net pro mikroskopą, - ilgas filmavimo sesijas prisiminė A.Poška. - Kokie kadrai! Viskas juda, juda ir taip idealiai susikomponuoja. Gal dailininkams ir nepatiktų, bet man, inžinieriui, tiesiog širdį glosto. Gražinos studijoje tiek visko suversta, bet kai Algirdas filmuoja, atsiranda gražiausi vaizdai.”

Tapytojas A.Stasiulevičius džiaugėsi, jog filmas - ne tik apie dailininkę, jis nukreiptas prieš griovimo, šokiravimo meną, kviečia išeiti į gamtą. “Šalia yra postmoderno menas, kurio ideologija aiški - griovimas, subjektyvus “aš”, kuris yra daugiau nei gamta, nei menas.

O filme - gamta ir dailė”, - sakė A.Stasiulevičius. Jis atkreipė dėmesį į Nidos reiškinį. “Jau nuo XIX amžiaus vidurio tame gamtos kampelyje pradžią įgavo pasaulinė ekspresionizmo srovė. Gražina tęsia šią tradiciją”, - tvirtino tapytojas.

Architektė Audronė Ercmonaitė svarstė: “G.Vitartaitė penkis dešimtmečius stovi prie molberto. Koks gali iš to atsirasti filmas? Vis dėlto jis sukūrė tokį įspūdį, kokį ir esu susidariusi apie dailininkę.” Filosofas Romualdas Ozolas tokius filmus laiko aukso fondu. “Palikti istorijai autentiškus liudijimus apie asmenybes yra mūsų kasdienio darbo priedermė. Kiek pažįstu G.Vitartaitę, manau, ji tobulai “pagauta”. Tuose fragmentuose tapytoja iškyla kaip vientisa asmenybė, labiau nei vientisas yra pats filmas. Tai pirmas režisieriaus ir operatoriaus laimėjimas.

Atskleisti tapytojos kūrybos procesą kitas ypač vertingas filmo bruožas”, teigė R.Ozolas.

Gražina Balandytė: atvirlaiškiai Dievui AUDRIUS MUSTEIKIS audriusm@lzinios.lt

“Jūs turite gražią sielą. Mūsų darbe tai svarbiausia”, - suokia Pamelai vienas iš apgavikų naujajame Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje “Mūsų brangioji Pamela”. Šiuo vaidmeniu ir šiuo spektakliu Johno Patricko dviejų dalių komedija - į sceną grįžo primadona Gražina Balandytė.

Prieš Kauno teatro uždarymą rekonstrukcijai aktorė buvo atsisveikinusi neoficialiai - jos Teta Gintaro Varno režisuotame spektaklyje “Donja Rosita, arba Gėlių kalba” scenoje dar kartą nugyveno visą gyvenimą, iki skausmingo išėjimo iš savo puikiųjų namų.

Kvietimų aktorė sulaukė ir vėliau.

Vaidmuo Kauno muzikinio teatro “Kabarete” G.Balandytei užkabino “Auksinį scenos kryžių”. Mariaus Ivaškevičiaus filme “Tėve mūsų” ji Motina. Saulius Šaltenis pakvietė į savo statomą “Jasoną”. Gaila, projektas

išsikvėpė pusiaukelėje, tačiau iš jo liko rašytojo komplimentas aktorei “paskutinioji Lietuvos scenos karalienė”.

O per tą netrumpą laiką Kauno teatras pagaliau buvo rekonstruotas, gavo Nacionalinio statusą. Vilnietis režisierius Algirdas Latėnas G.Balandytei rado pjesę ir ją pastatė. Premjera įvyko praėjusį penktadienį ir šeštadienį. Pasak vieno pjesės herojų, Pamela - “tokia Dievo karvytė”. Ji turi savo rožinių akinių filosofiją, talentą matyti stiklinę artipilnę, o ne pustuštę, ir minėtą gražią sielą, kuria ketina pasinaudoti piktavaliai sukčiai. Sunkiomis akimirkomis ir šiaip ji rašo atvirlaiškius Dievui.

Savo vaidmenų sąraše G.Balandytė turi du absoliučius komedinius hitus. Jaunystėje - Mirandolina Carlo Goldoni “Viešbučio šeimininkė”, scenoje tramdžiusi moterų nekentėjus, salėje - virpinusi vyrų širdis, vėliau herojė Lietuvos televizijos spektaklyje pagal Juozo Erlicko kūrybą “Meilės apyvoka”. Dėl subtilaus stiliaus pojūčio aktorę reikia girti už darbą nelabai sėkmingame LRT televizijos projekte “Inteligentai” (irgi pagal J.Erlicko kūrybą).

Čia - ne tik komedija. Pjesėje “Mūsų brangioji Pamela” yra ir melodraminių, ir tragikomiškų gaidų. G.Balandytės Pamela daug kuo artima kitai jos įkūnytai moteriai - Atholo Fugardo pjesėje “Kelionė į Meką”, irgi statytoje A.Latėno (Valstybiniame jaunimo teatre). Puikus atitikmuo. Režisierius

Kas iš pirmo žvilgsnio lengvai daroma, iš tiesų labai sunku. pajuto pagrindinės veikėjos ir aktorės paraleles, bendrybes. Kas yra labai paprasta, iš pirmo žvilgsnio lengvai daroma, bet iš tiesų labai sunku - nešti savo šviesą, kad jos tektų aplinkiniams.

Pamela tarsi byloja: viskas gerai; viskas bus gerai; ir vėl viskas bus gerai. Aišku, kad nebus, bet ir Pamela, ir aktorė įtikina priešingai. Taip parašyta jų atvirlaiškyje žiūrovams. Aktoriui vaidmenys, ko gero, irgi atvirlaiškiai, iš aukščiau. Gaunami, kad būtų peradresuojami - kitiems, į žiūrovų salę.

•

“Mūsų brangiosios Pamelos” herojė - G.Balandytė.

Mindaugo Armonavičiaus nuotrauka

•

14

2013 05 27

Sportas

Raudonoji mašina pasiekė tikslą Visa griaunančia puolimo mašina vadinama Miuncheno “Bayern” komanda pagaliau pasiekė tai, ko troško. “Bayern” futbolininkai Londone penktą kartą klubo istorijoje iškovojo UEFA Čempionų lygos taurę.

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

P

astaraisiais metais “Bayern” iki tikslo trūkdavo nedaug.

2010-aisiais jie Madride pralaimėjo Milano “Inter”, o 2012-aisiais namie, Miunchene, turėjo pripažinti Londono “Chelsea” pranašumą. Nedaug klubų sugebėtų atsitiesti po tokios nesėkmės.

Bet Miunchenas sugebėjo mobilizuotis ir prabėgus vos metams iškovojo prestižinę taurę. Šeštadienį finale Londone “Bayern” 2:1 nugalėjo kitą Vokietijos komandą Dortmundo “Borussią”.

“Bayern” stipriausia Europoje tapo penktą kartą - anksčiau titulą iškovojo 1974, 1975, 1976 ir 2001 metais.

Įspūdinga drama “Bayern” ir “Borussios” akistata legendiniame “Wembley” stadione žiūrovams negalėjo nepatikti. Kalbama, kad tai vienas įspūdingiausių ir gražiausių finalų Čempionų lygos istorijoje. Abi komandos nenuilsdamos verždavosi į priekį, o abu vartininkai - Manuelis Neueris (“Bayern”) ir Romanas Weidenfelleris (“Borussia”) žaidė nuostabiai, ne kartą gelbėdami savo ekipas.

“Bayern” į priekį išsiveržė 60 minutę, kai po Arjeno Robbeno perdavimo iš kelių metrų kamuolį į vartus pasiuntė Mario Mandžukičius. Vokietijos čempionai persvara džiaugėsi neilgai.

68 minutę Dante baudos aikštelėje koja spyrė Marco Reusui į krūtinę. Teisėjo skirtą 11 m baudinį šaltakraujiškai realizavo Ilkay Gundoganas - 1:1.

B.Schweinsteigeris: “Pernai pralaimėjome finalą savo aikštėje Londono komandai. Šiemet nuvykome į Londoną ir susigrąžinome titulą. Svajonė išsipildė.”

Atrodė, kad rungtynės baigsis lygiosiomis ir dar bent pusvalandį teks mėgautis pratęsimu, tačiau A.Robbenas buvo kitos nuomonės. Sulaukęs Francko Ribery perdavimo, “Bayern” skrajojantis olandas grakščiu kairės kojos judesiu parito kamuolį į vartus pro jį pasitikusį vartininką R.Weidenfellerį. Per likusias kelias minutes “Borussios” futbolininkams nebeliko jėgų atsakomajam smūgiui.

“Daug kas prieš rungtynes sakė, kad pelnysiu įvartį. Jis man reiškia labai daug. Neįtikėtina. Vis dar negaliu to suvokti. Žodžiais šį jausmą apibūdinti galėsiu tik vėliau”, - po finalo susijaudinęs kalbėjo A.Robbenas.

“Tai buvo tikra futbolo drama.

Mums trūko nedaug. Pralaimėti 0:4 būtų daug skaudžiau, nei praleisti lemtingą įvartį 89 minutę. Aš nesu nusivylęs. Mano komanda žaidė gerai. To labiausiai ir norėjau”, - teigė “Borussios” treneris Jurgenas Kloppas, po rungtynių šypsodamasis plojęs varžovams ir guodęs saviškius.

Tą patį vakarą J.Kloppas prakalbo apie naujus tikslus. 2015 metais Čempionų lygos finalas vyks Berlyne ir “Borussios” treneris tikisi jame dalyvauti. Pasak J.Kloppo, dvejų metų pakaks naujai čempioniškai komandai suburti.

“Bayern” triumfas. / AFP/Scanpix/Reuters nuotraukos

Po pergalės “Bayern” treneris J.Heynckesas su komanda linksminosi vakarėlyje.

STATISTIKA Dortmundo “Borussia” - Miuncheno “Bayern” 1:2 (0:0).

Londono “Wembley” stadionas, 86 298 žiūrovai. Teisėjas - Nicola Rizzoli (Italija). Įvarčiai - Ilkay Gundoganas (68 iš 11 m); Mario Mandžukičius (60), Arjenas Robbenas (89).

“Borussia”: R.Weidenfelleris, L.Piszczekas, N.Subotičius, M.Hummelsas, M.Schmelzeris, I.Gundoganas, S.Benderis (90’ N.Sahinas), J.Blaszczykowskis (90’ J.Schieberis), M.Reusas, K.Grosskreutzas, R.Lewandowskis.

“Bayern”: M.Neueris, Ph.Lahmas, J.Boatengas, Dante, D.Alaba, J.Martinezas, B.Schweinsteigeris, A.Robbenas, T.Mulleris, F.Ribery (90’ L.Gustavo), M.Mandžukičius (90’ M.Gomezas). Įspėti - K.Grosskreutzas, Dante, F.Ribery.

Treneris neapsigalvojo “Bayern” treneris Juppas Heynckesas neapsigalvojo. Po pergalingo finalo 68-erių specialistas dar kartą patvirtino, kad ankstesnio savo sprendimo nekeis ir netrukus pasitrauks iš didžiojo futbolo. Miuncheno klube jį pakeis ispanas Josepas Guardiola.

J.Heynckesas tapo tik ketvirtuoju treneriu (po Ernsto Happelio, Ottmaro Hitzfeldo ir Jose Mourinho), laimėjusiu Čempionų lygą su dviem klubais. 1998-

Lemiama akimirka - “Borussios” gynėjai stebi, kaip A.Robbenas (nr. 10) siunčia kamuolį į vartus.

Philippas LAHMAS (“Bayern” gynėjas): “Po pralaimėtų finalų 2010 ir 2012 metais jutome didžiulį spaudimą laimėti.

Pirmas 20 minučių nežaidėme gerai, varžovai dominavo. Vėliau perėmėme iniciatyvą. Ši pergalė yra didžiulė atgaiva. Jei nori save vadinti auksine komanda, privalai laimėti tokius titulus. Žmonės tai prisimins. Esame gera komanda, daugelis mūsų - pačiame jėgų žydėjime.”

Bastianas SCHWEINSTEIGERIS (“Bayern” saugas): “Nusipelnėme to. Pakeliui į finalą nugalėjome galingus klubus,

tarp jų - ir “Barceloną”. Kai sumuši ją, esi tikras čempionas. Rungtynių pabaigoje “Borussia” pavargo ir mes pasinaudojome tuo. Pernai pralaimėjome finalą savo aikštėje Londono komandai. Šiemet nuvykome į Londoną ir susigrąžinome titulą. Svajonė išsipildė.”

Romanas WEIDENFELLERIS (“Borussios” vartininkas): “Tame epizode, kai uždirbome 11 m baudinį, teisėjas varžovų gynėjui Dante privalėjo rodyti raudoną, o ne geltoną kortelę. Bet neieškosime pasiteisinimų. Reikia išsilaižyti žaizdas ir nurimti. Tačiau suvokiame, kad sezonas

mums buvo nuostabus. Tokie klubai, kaip “Real” šio tikslo siekia jau 11 metų, investuoja milžiniškus pinigus ir vis tiek viskas perniek.”

Nevenas SUBOTIČIUS (“Borussios” gynėjas): “Po rungtynių drabužinėje kelias minutes tvyrojo visiška tyla, lyg kas nors būtų miręs. Sėdėjome ir tylėdami spoksojome į grindis. Pergalė buvo taip arti. Galiausiai kažkas rado jėgų ištarti kelis žodžius. Prisiminėme visą sezoną.

Kas galėjo pagalvoti, kad tokia maža komanda pridarys šitiek problemų Europos galingiesiems?”

aisiais vokietis į sostą atvedė Madrido “Real” komandą. “Šiemet mes žaidžiame neįtikėtiną futbolą. Niekas iš mūsų to nesitikėjo”, - džiaugėsi J.Heynckesas. Jis planavo išeiti į pensiją dar 2009-aisiais, bet tuomet priėmė Lėverkuzeno “Bayer” pasiūlymą. 2011-aisiais J.Heynckesas sutiko padėti geram bičiuliui, “Bayern” prezidentui Uli Hoenessui ir tapo šios komandos treneriu.

“Drauge su asistentais Miunche-

ne pagerinome daugybę dalykų. O svarbiausia, kad tokios komandinės dvasios anksčiau čia niekada nebuvo. Žaidėjai vieni kitus supranta idealiai, iš pusės žodžio”, - tvirtino treneris.

Klubui sugrąžinęs Čempionų lygos ir Bundesligos nugalėtojų titulus, J.Heynckesas į pensiją gali išeiti dar triukšmingiau. Šeštadienį Vokietijos taurės finale Berlyne “Bayern” kausis su “Stuttgart” ir turi galimybę iškovoti vadinamąjį “Treble” - tris svar-

biausius titulus per vieną sezoną.

“Nesvarbu, kaip baigsis rungtynės su “Stuttgart”. Jau dabar galiu tvirtinti, kad šis sezonas mums buvo fantastiškas”, - džiūgavo U.Hoenessas.

Būtent Vokietijos taurės finalo “Bayern” pergalių kalvis paskelbs, kuo užsiims ateityje.

“Ką veiksiu išėjęs į pensiją, nusprendžiau dar pernai, po nesėkmės Čempionų lygos finale. Birželio 2 dieną jūs sužinosite, kokia veikla tai bus”, - intrigavo J.Heynckesas.

ŽAIDĖJŲ KOMENTARAI

•

2013 05 27

Sportas

15

Trumpai

Pusfinalio eiga - nenuspėjama

PRIEŠ PRANCŪZĄ

STATISTIKA I RUNGTYNĖS “Žalgiris” - “Lokomotiv-Kuban” 80:53 (25:18, 19:13, 19:14, 19:8). Serija 1:0.

K.Lavrinovičius 19 (6 atk. kam.), M.Kuzminskas 15, D.Lavrinovičius 8, O.Lafayette’as 7, A.Juškevičius 6, R.Kaukėnas, R.Javtokas ir M.Delašas - po 5; V.Lipkevičius 4, T.Dimša ir D.McGrathas - po 3; M.Kalnietis 12, R.Hendrixas 10, D.Brownas ir N.Calathesas - po 6, A.Zubkovas 5, S.Jasaitis, M.Grigorjevas ir V.Lichodejus - po 4, S.Bykovas 2. “Žalgiris” - “Lokomotiv-Kuban” 63:85 (16:21, 18:17, 14:24, 15:23). Serija 1:1.

D.Lavrinovičius 12, A.Juškevičius 11, O.Lafayette’as 9, M.Kuzminskas 8, M.Popovičius ir V.Lipkevičius - po 7, R.Kaukėnas 4, R.Javtokas ir M.Delašas po 2, K.Lavrinovičius 1; D.Brownas 23, V.Lichodejus 17, R.Hendrixas 12, M.Kalnietis ir N.Calathesas - po 10, S.Jasaitis 7, A.Maričius 4, M.Grigorjevas 2.

Vakar Paryžiuje prasidėjo Didžiojo kirčio serijos teniso turnyras - atvirasis Prancūzijos teniso čempionatas (“Roland Garros”). 22 metų lietuvis Ričardas Berankis (ATP reitingas 67) šiandien 12 val. mūsų laiku pirmajame varžybų rate stos į kovą su 31-erių prancūzu Julienu Benneteau (ATP-32). Prieš būsimą kovą R.Berankio treneris Remigijus Balžekas teigė, kad gerai pažįsta varžovą: “Tai pavojingas ir grėsmingas varžovas, jį palaikys sava publika. Tačiau prancūzą mes pažįstame gerai ir stengsimės išnaudoti savo galimybes.”

Rengdamasis Prancūzijos čempionatui, R.Berankis treniravosi su latviu Ernestu Gulbiu ir serbu Janko Tipsarevičiumi. Pergalės prieš J.Benneteau atveju antrajame varžybų rate R.Berankis susitiktų su vokiečiu Tobiasu Kamke (ATP-72) arba italu Paolo Lorenzi (ATP-70).

VOKIEČIO PERGALĖ

Krasnodare “Žalgirio” (su kamuoliu - R.Kaukėnas) laukia du sunkūs išbandymai. / Erlendo Bartulio nuotrauka

VTB Jungtinės lygos pusfinalyje Kauno “Žalgiris” šiandien Krasnodare mėgins persverti serijos su “Lokomotiv-Kuban” krepšininkais rezultatą. Po dvejų rungtynių Kaune šioje serijoje iki trijų pergalių lygybė - 1:1.

Pirmojoje komandų dvikovoje Kaune penktadienį idealiai žaidęs “Žalgiris” sutriuškino Simo Jasaičio ir Manto Kalniečio atstovaujamą Krasnodaro komandą 80:53 (25:18, 19:13, 17:14, 19:8). Šiose rungtynėse žalgiriečiams

sekėsi viskas, o ypač tritaškiai metimai.

Tą vakarą Kauno komanda pataikė net 13 tolimų metimų iš 24 (54 proc.). Vieną tritaškį įmetė net vidurio puolėjas Robertas Javtokas.

“Jei jau Robertas įmeta tritaškį, nebėra ką ir pridurti. Neparodėme jokio charakterio, pralaimėjome “į vienus vartus”. Privalome kardinaliai pakeisti daug dalykų savo žaidime”, - po šio pralaimėjimo kalbėjo M.Kalnietis.

“Krasnodar-Kuban” komanda spėjo padaryti išvadas ir antrosios rungtynės šeštadienį buvo visiškai kitokios.

Du kėlinius čia vyko lygi kova, bet po

pertraukos madas diktavo Krasnodaro komanda. “Lokomotiv-Kuban” pasiekė saldų revanšą - 85:63 (21:16, 17:18, 24:14, 23:15). Šį kartą žalgiriečiams tritaškiai jau nebekrito - pataikyti vos 5 tolimi metimai iš 19 (26 proc.).

Po rungtynių “Lokomotiv-Kuban” treneris Jevgenijus Pašutinas akcentavo, kad pergalę lėmė gera gynyba ir tai, jog pavyko neutralizuoti Kšištofą Lavrinovičių, Mindaugą Kuzminską ir Oliverį Lafayette’ą. Šie trys krepšininkai drauge surinko tik 18 taškų. Pirmosiose rungtynėse vien K.Lavrinovičius įmetė 19. “Žaidėme

daug geriau nei penktadienį. Padarėme reikiamas išvadas ir žaidime atlikome tinkamas korektyvas”, - kalbėjo J.Pašutinas.

“Dar penktadienį sakiau, kad antrosios rungtynės bus labai sunkios, nors kai kas manė, kad serijoje nugalėsime 3:0. Žaidėme pernelyg atsipalaidavę ir leidome varžovams pelnyti daug lengvų taškų”, - piktinosi “Žalgirio” treneris Joanas Plaza. Šioje serijoje dabar viskas vėl prasideda iš naujo. Šiandien 20 val. komandos Krasnodare žais trečiąsias serijos rungtynes. Rytoj 18 val. ekipos susigrums dar kartą. Jei serijoje prireiktų penktųjų rungtynių, jos ketvirtadienį vyktų Kaune.

“Po tokių nesėkmingų rungtynių belieka tik visų atsiprašyti ir pamėginti reabilituotis Rusijoje”, - teigė M.Kuzminskas.

•

NESĖKMĖ RYGOJE

“Žalgiris” varžovus varo į neviltį

Europos moterų krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė šeštadienį kontrolinėse rungtynėse Rygoje 63:67 (17:18, 18:20, 19:14, 9:15) pralaimėjo Latvijos krepšininkėms. 12 taškų lietuvėms pelnė Giedrė Paugaitė, 8 - Eglė Šikšniūtė, po 7 - Gabrielė Gutkauskaitė ir Gintarė Petronytė, 6 - Mantė Kvederavičiūtė. Nugalėtojų gretose sėkmingiausiai žaidė Elina Babkina (19 tšk.), Kristine Karklina (10 tšk.) bei Anda Eibele (9 taškai). Tai buvo ketvirtosios Lietuvos moterų rinktinės kontrolinės rungtynės per šį pasiruošimo ciklą. Prieš savaitę lietuvės Lenkijoje įveikė baltaruses (57:38) ir ukrainietes (71:61), tačiau nusileido šeimininkėms (52:62).

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Vilniaus “Žalgirio” futbolininkai A lygos pirmenybėse turnyro autsaiderius už klaidas ir atsainumą baudžia negailestingai. Šalies čempionate pirmaujantys žalgiriečiai (29 tšk.) praėjusios savaitės viduryje Tauragėje 7:0 sutriuškino “Tauro” komandą (4 tšk.), o šeštadienį savo aikštėje tokiu pačiu rezultatu nušlavė ir Alytaus “Dainavą” (5 tšk.). Įspūdingose rungtynėse įvarčius nugalėtojams pelnė net šeši žaidėjai.

Du kartus pasižymėjo Rytis Leliūga (41 ir 78 min.), po kartą - Jakubas Wilkas (23 min.), Pavelas Komolovas (26 min.), Mantas Kuklys (37 min.), Vedranas Gercas (55 min.), bei Luka Peričius (68 min.).

Po beviltiško auklėtinių žaidimo “Dainavos” treneris Gedeminas Jarmalavičius buvo labai piktas: “Varžovai mums tiesiog išspardė užpakalius. Žaidėjams aiškinau, kokie pavojingi žalgiriečiai, kad muša daug įvarčių, kad reikia susikaupti. Bet viskas veltui. Komanda nerodė jokio noro kovoti, žaidė abejingai. Futbolininkų paklausiau, ar tikrai esame verti žaisti A lygoje... Buvo rungtynių, kai žiūrovai “Dainavai” plojo net po pralaimėtų rungtynių, nes matė kovingumą. Patyrėme skaudų sukrėtimą.

Duok Dieve, kad jis būtų į naudą.”

A lygoje “Žalgiriui” ant kulnų lipa čempionų titulą ginantis Panevėžio “Ekranas” (28 tšk.) ir Klaipėdos “At-

“Formulės 1” pasaulio čempionato šeštąjį etapą - Monako “Grand Prix” lenktynes - vakar laimėjo iš pirmosios pozicijos startavęs “Mercedes” komandos narys 27-erių vokietis Nico Rosbergas. Prieš 30 metų pergalę Monake šventė N.Rosbergo tėvas Keke. Chaotiškose su daugeliu incidentų bei dusyk sustabdytose ir daugiau nei dvi valandas trukusiose lenktynėse N.Rosbergas distanciją įveikė per 2 val. 17 min. 52,056 sek. ir 3,888 bei 6,314 sek. aplenkė prizininkais tapusius “Red Bull” komandos pilotus tėvynainį Sebastieną Vettelį bei australą Marką Webberį.

Bendrojoje sezono įskaitoje pirmauja 107 taškus turintis S.Vettelis. Jis lenkia suomį Kimi Raikkoneną (“Lotus”, 86 tšk.) ir ispaną Fernando Alonso (“Ferrari”, 78 tšk.).

BRONZA - GARLIAVAI

L.Peričius (dešinėje) prie triuškinamos “Žalgirio” pergalės prisidėjo vienu įvarčiu. / www.zalgiris-vilnius.lt nuotrauka lantas” (25 tšk.), vakar vakare namie žaidęs su “Tauru”.

“Ekranas” šeštadienį viešėjo Marijampolėje ir ten 1:0 palaužė vietos “Sūduvos” komandą (19 tšk.). Šios rungtynės nebuvo gražios. Aikštėje vyravo kieta, fizinė kova, komandos vengė atakuoti ir rizikuoti. Pergalingą įvartį panevėžiečiai įmušė prieš pertrauką. 38 minutę po Donato Petrausko perdavi-

mo gynėjai neišmušė kamuolio ir tuo pasinaudodamas Aurimas Vertelis iš arti pelnė įvartį. Antrame kėlinyje atsargiai žaidžiantis “Ekranas” nesunkiai neutralizuodavo bet kokius “Sūduvos” bandymus atakuoti ir išsaugojo trapų, bet pergalingą rezultatą.

“Tokios rungtynės paprastai vyksta iki pirmojo įvarčio, o įmušusi komanda įgauna didžiulį pranašumą. Mūsų

taktiką lėmė ir oro sąlygos. Lyjant kur kas patogiau ginti ir saugoti rezultatą, nei atakuoti”, - tvirtino “Ekrano” treneris Valdas Dambrauskas. Tai buvo jau penkta Panevėžio klubo pergalė iš eilės A lygos čempionate. Trečiadienį futbolo gerbėjų laukia itin intriguojanti A lygos dvikova - “Ekranas” namie priims lyderį “Žalgirį”. Pirmojo rato dvikovą sostinėje 2:0 laimėjo žalgiriečiai.

•

Vakar ketvirtosiose Lietuvos moterų rankinio lygos mažojo finalo rungtynėse Kauno rajono “HC Garliavos SM-CASCADA” komanda svečiuose 29:28 (16:18) įveikė Vilniaus “LEU Šviesos-Eglės” ekipą ir, laimėjusi seriją iki trijų pergalių 3:1, iškovojo bronzos medalius. Pirmą serijos dėl bronzos susitikimą garliaviškės svečiuose laimėjo 31:27 (14:11), antrą savo aikštėje pralaimėjo 19:24 (7:11), o trečiame Garliavoje šventė pergalę 31:25 (12:10). Lietuvos čempionėmis po 31 metų pertraukos tapo Kauno “ACME-Žalgirio” rankininkės, serijoje iki trijų pergalių 3:0 (43:29, 25:24, 31:24) nugalėjusios Vilniaus “Eastcon AG-Vilniaus kolegijos” klubą.

LŽ

16

2013 05 27

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 0,8013 a žemės sklypą (kadastrinis Nr. 5523/0002:366, Gindulių k. v.) Klaipėdos r. sav., Gindulių k., Daržų g. (sklypą galima dalinti į mažesnius sklypus vienbučių ir dvibučių namų statybai, kaina - 300 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 615 94 986.

15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau yra laukas, dar tolėliau yra miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pristatyta individualių naujos statybos namų). Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Parduodu naujus prietaisus „Pest Repler“ pelėms, žiurkėms, tarakonams naikinti (kaina - 40 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik“ rinkinius stuburui (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų ir sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

LEIDINIAI

2 kambarių butą Panevėžyje, Respublikos g. (II a., 56 kv. m, butas nestandartinis, yra baldai, gera buitinė technika, kaina - 130 000 Lt). Tel. 8 687 57 545.

PERKA

PARDUODA

3-6 arų namų valdą arba 1-2 kambarių butą Vilniuje. Be tarpininkų. Tel. 8 685 10 945.

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1600 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

Moteris, neturinti žalingų įpročių, 4 metams išsinuomotų sodybą, tinkamą gyventi (už priežiūrą) Vilniaus rajone, Paberžės sen.

Tel. 8 675 09 270.

PERKA

PASLAUGOS

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

IŠSINUOMOTŲ

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

ĮVAIRŪS Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigimentą). Tel. 8 615 25 666.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

JñGA-2 lo‰imo Nr. 4113 2013 05 24 Didysis prizas - 217 675 Lt 05 10 11 19 20 23 + 02 Atspòta: 6 5+1 5 4+1 4 3+1 3 2+1

Laimòjimas: 217 675 Lt 10 077 Lt 597 Lt 46 Lt 21 Lt 5 Lt 3 Lt 2 Lt

KENOLOTO lo‰imo Nr. 5481 2013 05 25 Galima laimòti 200 000 Lt 01 07 12 14 16 21 29 30 35 36 39 43 47 48 53 54 55 56 59 60

EUROJACKPOT Lo‰imo Nr. 17 2013 05 24 Eurojackpot - 45726314 Lt 02 04 09 20 41 + 03 05 Atspòta: 5+2 5+1 5 4+2 4+1 4 3+2 3+1 2+2 3 1+2 2+1

Laimòjimas: 45 726 314 Lt 1 276 894 Lt 497 213 Lt 11 350 Lt 888 Lt 431 Lt 164 Lt 75 Lt 48 Lt 48 Lt 27 Lt 27 Lt

Prognozò: Eurojackpot - 51 mln. Lt TELELOTO lošimo Nr. 894 2013 05 26 Lentelò - 50 736 (1 x 50 736) Lt ØstriÏainòs - 10 Lt Eilutò - 3 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

N.AKMENĖ PAKRUOJIS KURŠĖNAI Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, RADVILIŠKIS (8 5) 249 2154, ŠAKIAI nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php ELEKTRĖNAI JONIŠKIS Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163

Respublikos g. 7 Kęstučio g. 8-3 J.Basanavičiaus g. 1 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 J.Basanavičiaus g. 67 Sodų g. 13-3 Statybininkų g. 2A-41

(8 425) 56 588 (8 421) 61 704 (8 41) 58 57 61 (8 422) 53 451 8 612 97 522 (8 528) 39 200 (8 426) 60 569

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 GARGŽDAI Žemaitės g. 6 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150 KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375 PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 33 241, 8 656 76 207 ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Keturi kampai - 2 Lt 49 70 29 34 64 15 37 22 04 03 27 62 16 28 20 59 35 12 75 41 45 58 66 68 54 36 44 56 40 05 63 61 57 25 21 51 50 32 55 67 06 02 07 10 65 30 73 46 Papildomi prizai: Nissan Note Toyota Aygo Ford Fiesta

0221500 0021852 0207861

5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 20 d.) Jolanta Abromaviãienò i‰ Vilniaus 5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 20 d.) Vanda Ivanauskienò i‰ PanevòÏio r.

5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 20 d.) Ksavera Kazlauskienò i‰ Kauno 5000 Lt (tel. 1634, geguÏòs 20 d.) Romualdas Gabalis i‰ Klaipòdos Pakvietimai ∞ TV: 011*826, 035*461, 010*181.

Prognozò: Aukso puode bus - 400 000 Lt

www.olifeja.lt

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios w w w. l z i n i o s . l t

REKLAMA Tel.:

249 2166, 249 2173.

Faksas:278 4104. reklama@lzinios.lt

18

2013 05 27

TV programos

PIRMADIENIS 27 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Drama “Lengedės stebuklas”. 1 s. N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Apokalipsė.

Antrasis pasaulinis karas”.

3 d. N-7 23.20 Vakaro žinios 23.35 Drama “Lengedės stebuklas”. 1 s. (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Linksmieji Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.)

7.50 “Kung Fu Panda” 8.20 “Auklė” 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.45 Nuotykių f. “Keturkojis Kupidonas” (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “57 keleivis” N-7 0.20 “Havajai 5.0” N-7 1.15 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 10.55 Komedija “Medaus mėnuo su mama” 12.35 “S dalelių paslaptys” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Smurfai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Ūkininkas ieško žmonos” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Kulinarinės kelionės” 19.50 “Ūkininkas ieško žmonos”

21.00 “Pasirink mane” 21.40 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 Komedija “Dėl visko kaltas Styvas” 1.00 “Eureka” 1.50 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Tauro ragas” (k.) N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Aliaskos ledynų šėlsmas” N-7 10.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Gyvenimo spalvos” 21.25 “Užkalnio 5” N-7 22.25 “Tikras kraujas” N-14 23.25 “Karo vilkai. Jūrų pėstininkai” N-14 0.25 “Sostų karai” N-14 1.25 “Tikras kraujas” N-14 2.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kidas Padlis” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Gražiosios melagės” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsinys” (k.) N-7 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Drama “Saldi moteris” N-7 22.55 Veiksmo trileris “Anakonda 4. Kraujo žymės” N-14 0.35 “Sveikatos ABC” (k.) 1.05 “Jos vardas Nikita” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 XLI Tarptautinis folkloro festivalis “Skamba skamba kankliai”. Didysis festivalio koncertas “Vilniaus mieste žali bromai” (k.) 13.30 Evelina Sašenko atlieka Edith Piaf dainas (k.) 14.30 “Kultūra”. Žurnalistas Vilius Kavaliauskas (k.) 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Laiko ženklai”.

Lietuviškos kinematografijos istorija 18.45 Aktorės Eleonoros Matulaitės 75-mečiui. Panevėžio J.Miltinio dramos teatro spektaklis. Eleonora Matulaitė.

“Bitė” 19.35 “Užrašai apie Šerloką Holmsą” N-7 21.20 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 25-mečiui.

Romualdo Ozolo knygos “Aušros raudonis” pristatymas Signatarų namų salėje 23.00 Dok. f. “Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1985-1995 m.” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Dar širdyje - ne sutema” 1.20 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. K.V.Banaičio chorinės dainos

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išliki-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 21.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.15, 17.15, 20.45 val.

“Lobiai O.K” - 12.15, 15.15, 18, 20.30 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19.10 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.15, 11.30, 13, 15, 15.45, 18.15, 19, 21.15, 21.50 val.

“Agentų žaidimai” - 14, 18.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 11 val.

“Geležinis žmogus 3” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 11.45, 16.30, 21 val.

“Užmirštieji” - 18.30, 21.30 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Lobiai O.K.” - 12.30, 15.45, 18.15, 21 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.40, 13, 14.30, 16, 17.45, 19, 20.45, 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.20 val.

“Rifo pasaka 2 (3D) - 13.20 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 15.30, 18.30, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 15.20, 18.20, 21.40 val.

Lietuvos ryto TV 6.30 Programa 6.34 TV parduotuvė 6.55 Žinios 7.15 “24/7” 8.15 “Supernamai” 8.45 “Girių takais” 9.20 “Pradėk nuo savęs” 9.50 “Skonio reikalas” (k.)

10.55 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 Drama “Viljamas ir Keitė. Šimtmečio meilės istorija” N-7 14.05 “TV pokštai” N-7 14.25 TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.

“Uraganų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Siurprizas Tėčiui” 18.40 Dok. f. “Pasikėsinimas į L.Brežnevą” 19.45 Žinios 20.15 VTB jungtinė lyga.

Trečiosios pusfinalio rungtynės. Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” (Rusija) - Kauno “Žalgiris”. Transliacija iš Krasnodaro 22.15 “Kitaip. Su Nomeda” 23.20 “Siurprizas Tėčiui” 23.25 “Merdoko paslaptys” N-7 0.35 Žinios 1.05 “Kitaip. Su Nomeda”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 9.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 11.00 Komedija “Eglutės” 13.00 Drama “Broliai” N-7 15.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 17.05 Komedija “Nepageidaujami genai” 19.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 21.00 Drama “Agora” N-7 23.05 Komedija “Karštas kubilas - laiko mašina” N-7 1.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Ieškotojai” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.10 Žinios. Maskva 16.30 Žinios.

Sportas 16.45 “Pabučiuokite nuotaką” 17.40 “Šei-

mos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.45 Tiesioginis eteris 20.50 “Vaistai nuo baimės” 22.40 “Kaimietis” 23.40 Filmas “Ugninga užkarda” 0.30 “Vazir Muchtaro mirtis” 1.25 Merginos 2.00 Žinios+

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro apžvalga 12.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato rungtynės 16.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Bayern” - “Barcelona” 17.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Bayern” 19.40 Futbolas.

UEFA Čempionų lyga. “Borussia” - “Bayern” 21.55 Pokeris. The Big Game turnyras 22.55 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos apžvalga 23.25 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro pusfinalis

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.15 Kaip tai veikia? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingęs bagažas 22.00 Aliaska 23.00 Vaikinai iš Jukono 0.00 Degtindariai 1.00 Kalintys užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Milžiniškas Nilo krokodilas 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 Nedidelių automobilių atsarginės dalys 13.00 Seno “Rover” automobilio remontas 14.00 Tigrų karalienė 15.00 Įtūžęs raganosis 16.00 Automobilių atsarginės dalys 17.00 Seno “Rover” automobilio remontas 18.00 Svetimšalių legionas 19.00 Žiauriausi Amerikos kalėjimai 20.00 Devintasis dešimtmetis 21.00 Kalintys užsienyje 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Devintasis dešimtmetis 0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Nakties programa

Teatras “Rifo pasaka 2” (3D) - 11.15, 13.15 val.

“Didysis Getsbis” - 12.45, 15.45, 18.45, 20.45, 21.45 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 13.30, 18.30, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45, 12.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30 val.

KAUNAS

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” (3D) - 14.45, 17.30, 20.30 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 18.15, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12.15, 15, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 21.30, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 17.45 val.

CINAMON “Tarp dviejų pasaulių” - 19, 21.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Didysis Getsbis” - 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 11.15, 13.30 val.

“Rifo pasaka 2” - 12, 14, 18.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15, 17 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 20.05, 22.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 16 val.

FORUM CINEMAS “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 21.50 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 13.15, 18.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.45, 12.15, 14.30, 15.15, 17.15, 18.30, 20.30, 21.30 val.

“Teresės nuodėmė” - 12.30, 15, 18.15, 20.45 val.

“Agentų žaidimai” - 11.15, 16.15. 21.40 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.15, 18, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 16 val.

“Transo būsena” - 17.45 val.

“Užmirštieji” - 13.30, 19 val.

“Krudžiai” - 13, 15.30 val.

“Užmirštieji” - 20.45 val.

“Krudžiai” - 10.45, 13, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 16.10 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.50, 18.40, 21 val.

I SALĖ “Rifo pasaka 2” - 10.20, 12 val.

“Lobiai O.K.” - 16 val.

“Laukinės atostogos” - 20.40 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 13.40, 18.20 val.

FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” (3D) - 12.30, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 12.15, 18.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 15.15, 21.15 val.

“Lobiai O.K.” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 12, 14, 15, 17.15, 18.30, 20.30, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 18 val.

“Užmirštieji” - 20.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.30 val.

Jaunimo teatre spektaklis “Triukšmas už kulisų”.

VILNIUS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 05 28 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Meistras ir Margarita”

FORUM CINEMAS BABILONAS

“Didysis Getsbis” - 13, 18.30, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.45, 15, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.15, 16, 18.45. 20.45, 21.45 val.

“Krudžiai” - 16.15 val.

05 29 d. 18 val. “Tamsta mokytoja” 05 30 d. 19 val. “Striptizo ereliai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 05 29 d. 18.30 val. “Kuprelis” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 05 30 ir 31 d. 19 val. OKT studijoje. “Paskutinė Krepo juosta” UŽUPIO DRAMOS TEATRAS 05 31 d. 19.30 val. Buvusiame basųjų Karmelitų vienuolyne. “Veronika ryžtasi mirti”

KAUNAS

PANEVĖŽYS

KLAIPĖDA “Mergvakaris Maljorkoje” - 14.50, 16.50, 19.20, 21.20 val.

“Transo būsena” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 12.15, 14.45, 17.15, 20.15 val.

SKALVIJA “Teresės nuodėmė” - 20.50 val.

“Linkolnas” - 18 val.

“Karališkas romanas” - 15.30 val.

PASAKA “Transo būsena” - 20.30 val.

“Atostogos prie jūros” - 20.45 val. “Širdžių ėdikas” - 18.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 21 val.

“Agentų žaidimai” - 18.30 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 19 val.

MULTIKINO “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 10.15, 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Lobiai O.K.” - 16.15, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.45, 13.30, 15.15, 16.15, 17.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 10, 12, 14, 16 val.

mas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 “Naša Raša” 23.00 Siaubo komedija “Dženiferės kūnas” 0.45 “6 kadrai” 1.15 “CSI Majamis” 1.55 “Tikri bičai”

05 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras” 05 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara” 05 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” JAUNIMO TEATRAS 05 28 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” 05 29 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 05 30 d. 18 val. “Patriotai” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 05 27 d. 18 val. “Gyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje taisyklės” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 05 30 d. 18.30 val. Juozas Erlickas vėl Mažajame teatre. “Neregėta programa” 05 31 d. 19 val. Koncertas “Viršgarsiniai ritmai”.

Dalyvauja Zohar Fresco (Izraelis), Suresh Vaidyanathan (Indija), Antonello Messina (Italija), Mysore A Chandan Kumar (Indija) KEISTUOLIŲ TEATRAS 05 30 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” MENŲ SPAUSTUVĖ 05 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Pabėgimas į Akropolį” 05 29 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 05 30-31 d. Respublikinis neįgaliųjų teatrų festivalis “Begasas” “DOMINO” TEATRAS 05 28 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 05 28 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 05 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 05 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 05 31 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” 05 31 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 05 28 ir 29 d. 12 val. “Ausinė kepurė” 05 31 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 05 30 ir 06 02 d. 18 val. “Šykštuolis, arba melo mokykla” 05 31 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 05 28 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 05 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai” KAUNO TEATRO KLUBAS 05 29 d. 19 val. Styginių kvartetas “Con Vios” su programa “Muzikinės impresijos...”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 05 31 d. 18.30 val. Jaunųjų talentų festivalio laureatų koncertas 06 01 d. 15 val. Klaipėdos jaunimo centro muzikinių,vokalinių bei šokių kolektyvų mokslo metų baigimo šventinis renginys “Vasaros džiazas” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 05 30 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Nykštukas Nosis”

RASEINIAI RASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS 05 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 05 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 05 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

2013 05 27 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 4:57 leidžiasi 21:36 dienos ilgumas 16:39

Orai MĖNULIS

+18 Oslas

Ketvirtoji pilnaties diena

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

Jaunatis VI 08

Šiauliai

+17 Londonas +24 +11

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, daug kur palis, vietomis griaudės perkūnija. Temperatūra dieną 19-24 laipsniai šilumos.

+24 +12

VILNIUS +19

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota, numatomi trumpi lietūs. Temperatūra naktį 11-13, dieną 17-20 laipsnių šilumos.

Bordo

Ukmergė

+23 +12

+17 Amsterdamas

+19

Kaunas

+24 +12

+19 Sankt Peterburgas

+21 Madridas

+19 Barselona

+22 Ryga

+16 Kopenhaga

+18 Paryžius

Kėdainiai +19 +11

+21

Talinas

+23 +11

Klaipėda

Stokholmas

Priešpilnis VI 15

Dublinas +13 Palanga

+18 Helsinkis

+17

19

Vilnius Minskas +17 +20 Varšuva +24

+17

Berlynas +14 Praha

+15 Miunchenas

+20 Nica

+19 Roma

+20 Maskva

+24

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +14 +15 +21 Bukareštas Varna Dubrovnikas +20 Sofija +20

+20

Stambulas +21

Malaga +22

147-oji metų diena. Gegužės dvidešimt septintoji, pirmadienis, pirmoji 22-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 218 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Augustinas, Brunonas, Genadijus, Leonora, Virgaudas, Žymantė.

Geros dienos!

Alžyras +22

Tunisas +25

Atėnai

+24 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Kryžiažodžių, spausdintų 05 06 - 05 11 dienomis, atsakymai: FATALIŠKA KLAIDA PADĖKOS DIENA KORPUSAS ABDUKTORIUS FELDMARŠALAS TVARKININKAS Redakcijos prizą laimėjo STASYS ZIKORIUS iš Vilniaus.

Tel. pasiteirauti 8 (5) 2492152

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 17 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 25 d. sudokusprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Svarbu visur siekti aiškumo, konkretumo. Net išvykus į kelionę ar atostogauti. Jei tik pastebėsite, kad kas nors nuo jūsų slepiama, - tai pavojaus signalas.

Jautis. Teks imtis piniginių reikalų. Naujienas vertinkite atsargiai. Neskubėkite priimti sprendimų, nebent dėl susiklosčiusių aplinkybių tai neišvengiama. Energijos nestigs.

Dvyniai. Sėkmė priklausys nuo mokėjimo analizuoti, daryti išvadas ir priimti sprendimus. Būsite dalykiški, veiklūs ir žavūs. Asmeniniame gyvenime netrūks malonių akimirkų.

Vėžys. Tolimi kraštai vilios tik iš žurnalų puslapių, o siela trokš ramybės. Pasiduokite šiam pojūčiui ir laiką planuokite pagal savo įgeidžius. Turėtų būti įdomu.

Liūtas. Neprovokuokite kolegų, neerzinkite pernelyg plačiais veiklos užmojais. Norite būti įvertinti - išmokite dirbti komandoje.

Paisykite kitų nuomonės ir interesų.

Mergelė. Veiklos nestigs. Pagauti entuziazmo galite neatkreipti dėmesio į realius pavojus.

Visiems vis tiek neįtiksite, tad likite sąžiningi. Labiau rūpinkitės sveikata.

Svarstyklės. Nesivelkite į konfliktus su kolegomis, vadovais. Nė nepastebėsite, kad noras lyderiauti skatins elgtis agresyviai.

Deja, jėgų persvara ne jūsų naudai.

Skorpionas. Jums atrodo, kad viskas vyksta pernelyg lėtai. Jei skubinsite įvykius, tik įklimpsite į problemas. Nuotaikų kaita šeimoje erzins, bet vaikus būtinai išklausykite. Šaulys. Tikėtini rūpesčiai dėl partnerių klaidų, nesklandumai dėl laiku nesutvarkytų dokumentų, nesumokėtų mokesčių. Nebūkite labai ambicingi bendraudami su kolegomis.

Ožiaragis. Susivaldykite, nekreipkite dėmesio į galimas provokacijas - tai gali pakenkti geriems rezultatams. Neskubėkite nusivilti nei savimi, nei draugais.

Vandenis. Nelabai palanki diena, tad nieko neprarasite, jei atidėsite reikalus, keliones ir leisite sau ramiai pailsėti namie. Saugokite turtą ir sveikatą. Žuvys. Mokėkite laiku nusileisti, atsisakyti to, kas nerealu. Net atostogų planų. Namai ir šeimos reikalai turėtų tapti prioritetu.

Pamaloninkite artimuosius dėmesiu.

20

2013 05 27

Margumynai

Parduotos L.Skaivokerio kelnės Laimingas bilietas Viena Jungtinių Amerikos Valstijų Misūrio valstijoje esančio Donifano miesto gyventoja galėjo iš džiaugsmo trinti rankas. Ji darbo vietoje nusipirko laimingą bilietą.

Degalinėje pradėjusi dirbti Mary Jane Hart per vieną vakarą tapo turtuole. Ji laimėjo milijoną dolerių (2,67 mln. litų) “Powerball” loterijoje. Sėkmė amerikietei nusišypsojo loterijos biliete pažymėjus 10, 13, 14, 22 ir 52 skaičius.

“Tai mėgstamiausių NASCAR lenktynininkų numeriai. Jie man atnešė sėkmę”, - džiūgavo M.J.Harte.

Amerikietė laimingą bilietą nusipir-

ko degalinėje, kurioje dirba. “Baigiantis darbo dienai pamaniau, kad neblogai būtų nusipirkti bilietėlį. Pažymėjau laimingus skaičius, įdėjau du dolerius (5,34 lito) į kasą ir išvažiavau namo. Kitą dieną sužinojau, kad laimėjau. Negalėjau nustygti iš džiaugsmo”, - pasakojo M.J.Hart.

Degalinės darbuotoja ketina padovanoti dalį laimėjimo savo sūnui ir nukeliauti į Havajus. “Visada svajodavau apie atostogas Havajuose. Dabar mano svajonės virs realybe”, džiaugėsi M.J.Hart. Ji ketina ir toliau dirbti degalinėje. “Tinginiavimas - ne man. Visą gyvenimą dirbau, todėl nenorėčiau išeiti iš darbo. Jeigu nedirbčiau, tikriausiai mirčiau iš nuobodulio”, - sakė M.J.Hart.

•

Aktorius M.Hamillas mūvėjo smėlio spalvos kelnes pirmajame “Žvaigždžių karų” filme. / Blastr.com nuotrauka

Internetiniame “Nate D.Sanders” aukcione parduotos “Žvaigždžių karų” herojaus Luko Skaivokerio kelnės.

Aukcionas neatskleidė jų kainos, tačiau manoma, kad pirkėjas galėjo sumokėti 70-100 tūkst. dolerių (187-267 tūkst. litų).

Smėlio spalvos medvilninės kelnės pagal užsakymą buvo pasiūtos aktoriui Markui Hamillui, kuris “Žvaigž-

džių karuose” vaidino Luką Skaivokerį. Jų ilgis - 37 centimetrai, o plotis ties liemeniu siekia 29 centimetrus. Šios kelnės jau du kartus buvo parduotos - pirmą kartą “Christie’s” aukcione, antrą kart - “Sotheby’s” aukcione jas įsigijo anoniminis pirkėjas. Už kokią kainą - abu kartus liko nežinoma.

Filmas “Žvaigždžių karai” kino teatruose pasirodė 1977 metais ir iškart sulaukė milžiniško žiūrovų susidomėjimo. Jame pasakojame apie to-

Laimėjo kovą su pitonu

limos ateities įvykius ir sukilėlių kovą su Galaktikos imperija. Pagrindinis filmo herojus Lukas Skaivokeris gyvena Tatuino planetoje ir įgijęs nepaprastų galių prisideda prie sukilėlių. “Žvaigždžių karai” tapo populiaria saga. Kino ekranuose pasirodė net šešios jos dalys. Filmas atnešė milijoninį pelną jo kūrėjams. Paskutinė milžiniško populiarumo sulaukusio filmo dalis buvo sukurta 2005 metais. Ji vadinosi “Žvaigždžių karai: epizodas III - sitų kerštas”.

•

Laimingus skaičius amerikietė pasirinko pagal mėgstamų NASCAR lenktynininkų numerius. / Huffingtonpost.com nuotrauka

Amerikiečio rekordas 32 metų amerikietis Clintonas Shepherdas pasiekė naują pasaulio rekordą. Jis Čikagos prieplaukos apžvalgos rato vagonėlyje praleido 48 val. 8 min. 25 sekundes.

Rekordo siekusiam amerikiečiui kas valandą buvo suteikiama penkių minučių pertrauka. “Kelionės” metu

C.Shepherdas nesnaudė. Jis žaidė kompiuterinius žaidimus, žiūrėjo filmus apie Betmeną ir Supermeną.

C.Shepherdas apžvalgos rato vagonėlyje jautėsi kaip namie. Jame buvo didelis televizorius, lova, pagalvės ir užuolaidos. Vagonėlyje amerikietis sulaukė ir bendrakeleivių. Jų už pasivažinėjimą sumokėti pinigai atiteko labdarai.

Labiausiai C.Shepherdą nudžiugino jo draugė. Ji su rekordo siekiančiu ame-

rikiečiu romantiškai vakarieniavo ir taip prablaškė jo “kelionę”.

C.Shepherdas pagerino sau pačiam priklausantį pasaulio rekordą. Praėjusį kartą amerikietis apžvalgos rato vagonėlyje išbuvo 30 val. 35 sekundes.

Apžvalgos ratas Čikagos prieplaukoje buvo pastatytas 1995 metais. Jame įrengta 40 vagonėlių, kuriuose gali tilpti po 6 žmones. Apžvalgos rato skersmuo 43 metrai.

Tigriniai pitonai - vienos didžiausių gyvačių. / Doc-hopper.com nuotrauka

23 metų amerikietis Jasonas Lyonsas turi kuo didžiuotis.

Jis susidorojo su milžinišku tigriniu pitonu.

J.Lyonsas su draugais važiavo automobiliu Floridos valstijos keliais. Kai kompanija nusprendė pailsėti ir sustojo pakelėje, netikėtai iš krūmų išlindo milžiniškas tigrinis pitonas. Jis iš karto puolė Jasoną ir apsivijo aplink juosmenį.

Tačiau amerikietis pasirodė ne iš kelmo spirtas - išsitraukęs prie juosmens prikabintą peilį nudobė milžinišką pitoną. Sudorojęs gyvatę, Jasonas su draugais nusprendė jos nepalikti pakelėje. Įsidėjo grobį į ma-

šinos bagažinę ir nuvežė į Floridos universitetą. Prisiminimui amerikietis pasiliko gyvatės odą, o kitos pitono kūno dalys atiteko mokslininkams.

J.Lyonso sudorotas pitonas buvo 5,7 metro ilgio ir svėrė 58 kilogramus.

Tigriniai pitonai - invazinė rūšis Floridoje. XX amžiaus pabaigoje šie šliužai dažnai pasprukdavo nuo savo šeimininkų ar atklysdavo iš zoologijos sodo. Tai lėmė, kad pitonai pradėjo daugintis natūralioje aplinkoje. Gamtininkų skaičiavimais, Floridoje gali būti 5-180 tūkst. tigrinių pitonų.

•

“The Daily Paragraph”, KAIT-TV, “Yahoo Finance”, AP, “Sky News”, LŽ

C.Shepherdo rekordas pateko į Guinnesso rekordų knygą. / Dnainfo.com nuotrauka

•