2013 m. gegužės29d. /Trečiadienis/ Nr. 122(13 547)

Kaina

2013 m. gegužės 29 d. / Trečiadienis / Nr. 122 (13 547)

1,99 Lt

VERSLAS

SPORTAS

KULTŪRA

Energetikus užvaldo medienos 9p. kuras

I.Šalkauskė: “Žaisiu, kol kūnas pasakys 15p. “stop”

Žinia iš paukščio žąsino Moliūgo 13p.

Vėlių

kaimynystėje Etikos sargai pradeda tirti ūkio ministrės socialdemokratės Birutės Vėsaitės ir jos palydos kelionės į Kazachstaną aplinkybes. Tačiau tyrimo rezultatai nieko nepakeis rytoj ministrė ketina įteikti atsistatydinimo prašymą.

3p.

Kasmet su nerimu laukiama motociklų sezono pradžia ir šįmet paženklinta tragedijomis. Dar nepraėjo nė mėnuo, kai jis buvo atidarytas, o per motociklų ir mopedų avarijas jau užgeso net 5 gyvybės.

11p.

KAZYS KAZAKEVIČIUS kazys@lzinios.lt

UŽSIENIS

Baimindamiesi, kad ne vienos kapinės gali tapti privačių asmenų nuosavybe, paminklosaugininkai ragina savivaldybių valdininkus kuo skubiau inventorizuoti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti visas jų teritorijoje esančias kapines.

Atsigauna cukraus pramonė

Tačiau merijų atstovai tikina darbus atliekantys kaip galima skubiau, o juos lėtina tam skiriamų lėšų stygius bei reikalavimai pateikti net šimtamečių kapinių nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Tuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė Gražina Drėmaitė perspėjo dėl tokio lėtumo padarinių. Ji taip pat atskleidė ne vieną kuriozinę situaciją dėl laiku neinventorizuotų ir neįregistruotų kapinių teritorijų, kai buvę kapinių pastatai (nuotraukoje - Bernardinų kapinių), o kai kur net visos kapinės su palaikais, paminklais ir kryžiais perduotos į privatininkų rankas.

Ilgus metus, iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo, cukrus buvo Kubos pasididžiavimas ir svarbiausia eksporto prekė. Cukranendrių laukuose ir cukraus gamyklose plušėjo daugiau kaip pusė milijono kubiečių. Bet nelikus komunistinių valstybių rinkų, šios produkcijos gamyba sustojo, o fabrikai virto vaiduokliais. Tačiau visai neseniai, pakilus pasaulinėms cukraus kainoms, Kubos vyriausybė pradėjo gaivinti merdinčią pramonę.

Ji skyrė lėšų seniems fabrikams rekonstruoti ir ėmė remti cukranendres auginančius ūkininkus. Taip valstybė tikisi gauti daug pinigų iš cukraus importo ir įdarbinti kubiečius, 8p. kurių pajamos labai mažos.

4p.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Sėkmę lems ambicingas tikslų siekimas Mūsų šalyje išrinkti europarlamentarai pažymi, kad pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai didžiulis iššūkis mūsų valstybei.

Turėsime progą parodyti, kiek subrendome per devynerius narystės Bendrijoje metus, sustiprinti teigiamą savo šalies įvaizdį.

Europos Parlamento (EP) nariai pirmininkavimo laikotarpiu žada teikti reikiamą pagalbą Lietuvos atstovams, stengsis aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose. Ne vienas jų mūsų šalį žada reprezentuoti EP organizuodami parodas ar kitus kultūrinius renginius.

ORAI

Europarlamentaro Leonido Donskio teigimu, Lietuva rimtai rengiasi pirmininkavimui. Tam skiriama daug dėmesio, mestos rimtos pajėgos, suaktyvėjo mūsų šalies veikla Briuselyje ir Strasbūre.

3p.

Debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 18-19 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 05 29

Komentarai ir debatai

Giliavandenio uosto ir kitų projektų seklumos

ZIGMANTAS BALČYTIS

Kiekvieną savaitę Lietuvą pasiekia žinios apie aplinkinių valstybių ketinimus, siekius, planuojamus vykdyti ar jau vykdomus strateginius projektus. Visų šių projektų tikslas - didinti valstybių konkurencingumą, stiprinti ekonomiką artimiausiais metais ir dešimtmečiais.

Viena pastarųjų žinių - Rusija Kaliningrado srityje statys giliavandenį uostą. Neužšąlantis giliavandenis uostas jau nuo 2020-ųjų leistų priimti didelių gabaritų krovininius laivus ir taip konkuruoti su kitais Baltijos šalių uostais.

Tokia žinia turėtų mobilizuoti Lietuvą stiprinti savo jūrų uostą, kad šis, bėgant metams, neprarastų konkurencingumo, uždirbtų pajamų ir privačioms kompanijoms, ir Lietuvai. Kita vertus, Lietuvoje tikrai nėra paslaptis, kad visuose aplinkinių valstybių jūrų uostuose vyksta intensyvi statyba, kurią skatina didėjanti konkurencija krovinių vežimo rinkoje. Žinia, kad Lietuvos pašonėje Rusija ketina statyti giliavandenį uostą, tikrai neturėjo būti kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Dar prieš dešimtmetį Klaipėdos uosto plėtros galimybes įvertinę Japonijos specialistai parengtoje studijoje siūlė sta-

tyti giliavandenį uostą. Didesni ar mažesni bandymai įsiūbuoti projektą ir nutraukti jį nuo “seklumos” iki šiol buvo nesėkmingi. Vyksta diskusijos, dabar kur tą giliavandenį uostą statyti. Priežasčių, kodėl dabar Lietuvai nereikia giliavandenio uosto, galima išgirsti daug: po dar nepasibaigusios krizės šalis yra nepasirengusi vykdyti tokio projekto; šiandien tai daryti nėra prasmės; dar neišnaudotos visos Klaipėdos jūrų uosto galimybės; per didelė rizika - o jei vėl ateis krizė ir krovinių sumažės, ir t. t.

Laimi tie, kurie gamina ir neatiduoda rinkų savo konkurentams.

Betgalyrabentvienapriežastis,kodėljau dabar reikėtų statyti giliavandenį uostą?

Yra. Ir ne viena.

Pirma, Klaipėdos giliavandenis uostas būtų šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas ir galėtų tapti didžiulio krovinių srauto vartais Rytų-Vakarų arba Vakarų-Rytų kryptimis. Antra, Europos Komisija jau yra sutikusi, kad transeuropinio geležinkelio “Rail Baltica” europinė vėžė būtų nutiesta į Klaipėdos jūrų uostą. Tai dar labiau sustiprintų galimybę Lietuvai padidinti krovinių srautus per Klaipėdos jūrų uostą, stiprintų Lietuvos, jūrinės valstybės, padėtį pasaulio jūrinėje rinkoje.

Trečia, tokie projektai vykdomi ne vie-

nus metus. Akivaizdu, kad ko nepradėsime šiandien, to nebepadarysime rytoj. Klaipėdos uoste krovinių srautas kasmet didėja. Jei tendencijos išliks, realu, kad jau 2020-aisiais, o gal ir anksčiau, Klaipėdos uostas nebepajėgs sureguliuoti viso krovinių srauto. Tuomet statyti giliavandenį uostą bus per vėlu.

Lietuvai trūkstamas papildomas pajamas gali užtikrinti tik nauji strateginiai objektai ir projektai. Jei šiandien nepriimsime svarbių sprendimų, už mus sprendimus priims (ir priima) kitos valstybės. Jos kurs naujas darbo vietas, kels pragyvenimo lygį, mažins socialinę atskirtį. Juk principas aiškus: laimi tie, kurie gamina ir neatiduoda rinkų savo konkurentams. Tie, kurie negamina, perka prekes ir paslaugas už kainą, kurią pasiūlo pardavėjas. Ir dažniausiai permoka.

Natūralu, kad sprendimai dėl strateginių didžiulės apimties projektų nepriimami per vieną dieną. Vis dėlto gal jau atėjo metas kirpti, o ne vien matuoti ir matuoti? Kad neatsitiktų kaip su Visagino atomine - dar vienu ant diskusijų ir interesų seklumos užplaukusiu strateginiu projektu, kuriam neseniai skirtas taiklus Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso pastebėjimas: “Tai trunka jau daugiau nei septynerius metus, o nieko nepadaryta.”

Lietuvoje diskusijos dėl giliavandenio uosto statybos vyksta jau antrą dešimtmetį.

•

Prigimtinis daiktas originalioj Lietuvoj

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Lietuvos gyventojų pavardės porą pastarųjų šimtmečių buvo rašomos pagal valdžią. Pasaulietinę - tad veikiau Rusijos, o kai kur žemių gabaluose pagal Vokietijos arba Lenkijos, arba ir bažnytinę valdžią. Kaip klebonas užrašė, tokią žymę ir gavai metrikon. Tik labai atkaklūs gindavo prigimtines teises. Mano senelis net į gubernijos teismą ėjo, kai jo sūnų Vytau-

vo noru, kaip užsigeidę. Vincas Kudirka pamini plitusią madą jo gimtojoje “kongresuvkoje”, kai Raudonius išvirsdavo į Rovdan, Šiaučiūnas - į Ševčun, o Pirdžius - į Pirdžinskį. Tokia tat buvo anuomet prigimtinė pasirinkimo teisė ir originali rašyba. Nebent kirilicos žmonės nelaikė nei prigimtine, nei originalia.

Ir šiandien kiekvieno valia laikytis taip ar kitaip atsiradusios pavardžių sakybos bei rašybos, tik aršiai ginčijamasi dėl raidės vaizdo, nors ir perskaitomo vis tiek vienodai.

Provincijoj būtų nuobodu, jei nerastume dėl ko muštis. Bet kažin ar logikos ir proto arenose, truputį padabintose istoriniu žinojimu, verta draskytis dėl “prigimtinių” kance-

Vincas Kudirka pamini plitusią madą jo gimtojoje “kongresuvkoje”, kai Raudonius išvirsdavo į Rovdan, Šiaučiūnas į Ševčun, o Pirdžius - į Pirdžinskį. Tokia tat buvo anuomet prigimtinė pasirinkimo teisė ir originali rašyba. tą, prireikus vaikinui paso, perrašė į Vitoldą. Atkovojo Vytautą, bet šiaip jau valsčių raštininkai arba zakristijonai su klebonais turėjo daugybę laisvės. Paradoksalių pavardžių čia necituosiu, juolab kad piliečiai kaitaliodavosi pavardes ir sa-

liarinių mitologijų. Kada nors buvo įrašyta, tai ir šventa. Basanovič, Kudyrko. Aš taip nemanau. Galvoti dar neuždrausta. Basanavičiaus neberašysim su cz, o jo giminaitis iš anapus demarkacijos linijos tegul rašosi.

•

Seimo tribūna

Kitąmet reali ir 1509 litų minimali alga Apie naujus Darbo partijos (leiboristų) parengtus mokesčių reformos pasiūlymus, kuriuos ketinama pateikti šiandien, kalbamės su partijos lyderiu Seimo vicepirmininku Vytautu Gapšiu.

- Kodėl Darbo partijos frakcija nutarė teikti savo pasiūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos?

- Vyriausybės sudarytos Mokesčių darbo grupės pasiūlymai, pateikti bendrame valdančiosios koalicijos frakcijų posėdyje, ne tik neužtikrina Lietuvos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje, bet ir prieštarauja pačios Vyriausybės programos nuostatoms. Pagrindinis mūsų, kaip politikų, tikslas yra sudaryti konkurencingas sąlygas Lietuvos verslui kaimynių šalių atžvilgiu bei tinkamai subalansuoti mokesčių sistemą. Tai, ką siūlo Vyriausybės darbo grupė, neatitinka mūsų lūkesčių ir rinkėjams duotų įsipareigojimų. Su kai kuriais siūlymais galima sutikti, tačiau dalis jų yra visiškai nepriimtini Darbo partijai (leiboristams). Pavyzdžiui, mums visiškai nepriimtinas siūlymas netaikyti pridėtinės vertės

LŽ archyvo nuotrauka

V.Gapšys: “Lietuvai būtini kardinalūs pokyčiai.” mokesčio lengvatų būtiniausiems maisto produktams bei apmokestinti palūkanas. Kyla klausimų dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Taip pat yra nemažai Darbo partijos (leiboristų) programoje išdėstytų siūlymų, kurių ši darbo grupė neanalizavo. Pavyzdžiui, diferencijuotas

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė

(tel. 249 2212)

J.Mičiulienė

(tel. 249 2210)

A.Musteikis

(tel. 249 2213)

Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

prekybos plotų apmokestinimas turgui, mažoms saloninėms parduotuvėms ir didiesiems prekybos centrams. Todėl sudarėme grupę Seimo narių, kuriems vadovavo Virginija Baltraitienė, jie peržiūrėjo siūlymus ir, remdamasi Vyriausybės bei mūsų partijos programomis, pateikė atitinkamus siūlymus mokesčių reformos srityje.

- Kokie pagrindiniai mokesčių sistemos pokyčiai, jūsų nuomone, yra būtini?

- Iš esmės visos svarbiausios mokestinės priemonės yra numatytos Darbo partijos ir Vyriausybės programose. Pagrindinis išmintingos valdžios tikslas turėtų būti konkurencingos aplinkos sukūrimas, kad lietuviškas verslas ir jo gaminama produkcija galėtų konkuruoti tarptautinėje bei vidaus rinkoje, o Lietuvos žmonės nereikėtų važiuoti uždirbti pinigų į aplinkines valstybes. Per rinkimus sakėme, kad būtina subalansuoti mokesčių naštą vietiniams gamintojams, gaminantiems kasdienio vartojimo ir pačias būtiniausias prekes.

Sieksime, kad jų gaminama produkcija būtų konkurencinga tiek vietinėje, tiek tarptautinėse rinkose. Tokių siūlymų paketą parengė mūsų ekspertai, ir šiandien juos pristatysime.

- Vienas svarbiausių Darbo partijos įsipareigojimų šiuose Seimo rinkimuo-

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė

(tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka

(tel. (8 620) 10583)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12 p.

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

- Iš tiesų tai yra svarbiausias mūsų įsipareigojimas, ir iš dalies jis jau įgyvendintas - minimali alga padidinta iki 1 tūkst. litų, o šių metų pabaigoje ketiname padidinti ją iki 1200 litų. Jau dabar matome, kad minimalios mėnesio algos padidinimas davė daug naudos Lietuvos žmonėms ir neapkrovė verslo, o skeptikų prognozės nepasitvirtino. Todėl manau, kad kitų metų viduryje jau būtų galima kalbėti apie minimalios mėnesio algos padidinimą iki mūsų žadėtų 1509 litų.

- Kaip jūsų frakcija Seime sieks konkrečiai įgyvendinti savo siūlymus - juk juos dar reikės derinti su valdančiosios koalicijos partneriais?

- Bendraudami su kolegomis Seime matome, kad dauguma jų, kaip ir mes, nepritaria Vyriausybės sudarytos mokesčių darbo grupės siūlymams, nes supranta, kad Lietuvai būtini kardinalūs pokyčiai. Artimiausiu metu savo siūlymus pateiksime koalicijos partneriams ir kartu su ekspertais bei teisininkais parengsime ir registruosime atitinkamus įstatymų projektus.

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Interneto svetainė

Sveikata

se buvo minimalios algos padidinimas.

Ar ketinate toliau siekti šio tikslo?

Marijampolė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

•

2013 05 29

Dienos temos

3

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Sėkmę lems ambicingas tikslų siekimas vestuodami šimtus milijonų į įvaizdžio formavimą.”

Pasak J.V.Paleckio, klysta manantieji, kad pirmininkaujantieji privalės kovoti už Lietuvos interesus. “Interesas turės būti bendras visai Europai. Kas kita, kad sumanus politikas sugebės nepamiršti ir savo šalies reikalų, tačiau to nedemonstruos. Taigi šiuo požiūriu pirmininkavimo įvertinimą lems tai, kiek pavyks pastūmėti į priekį bendruosius Europos reikalus, ypač pasirinktus prioritetiniais”, - pabrėžė J.V.Paleckis.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Mūsų šalyje išrinkti europarlamentarai pažymi, kad pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai - didžiulis iššūkis mūsų valstybei. Turėsime progą parodyti, kiek subrendome per devynerius narystės Bendrijoje metus, sustiprinti teigiamą savo šalies įvaizdį.

Sieks išmokų padidinimo

Europos Parlamento (EP) nariai pirmininkavimo laikotarpiu žada teikti reikiamą pagalbą Lietuvos atstovams, stengtis aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose. Ne vienas jų mūsų šalį žada reprezentuoti EP organizuodami parodas ar kitus kultūrinius renginius.

Kelia ir susirūpinimą Europarlamentaro Leonido Donskio teigimu, Lietuva rimtai rengiasi pirmininkavimui. Tam skiriama daug dėmesio, mestos rimtos pajėgos, suaktyvėjo mūsų šalies veikla Briuselyje ir Strasbūre. “Jeigu kalbėsime apie politikų ir ministerijų dėmesį visam reikalui, be jokios abejonės, Lietuva nėra atsipalaidavusi, pasitinka pirmininkavimą geros formos ir rimtai nusiteikusi”, - sakė jis.

L.Donskį džiugina, kad mūsų šalis ambicingai žiūri į būsimą pareigą, išskyrė prioritetus, rimtai “nusitaikė” į energetinį saugumą ir Rytų partnerystę. Jam kelia susirūpinimą nuo mūsų nepriklausantis dalykas - ilgalaikio ES biudžeto klausimas. Jeigu Airijai pirmininkaujant jis nebus išspręstas, ši našta guls ant Lietuvos pečių. Taip pat L.Donskiui neramu dėl Seime svarstomos parlamentaro Petro Gražulio prieš homoseksualus nukreiptos įstatymo pataisos. Esą ją priėmus, šalis atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje. “Ukraina patiria problemų, nes turi homofobiškų įstatymų projektų, ir ES priekaištauja, kad su ja sunku kalbėti kaip su partnere. Tuo pat metu tikra ES narė, ir dar pirmininkaujanti, padarytų lygiai tą patį. Tai - akibrokštas”, - piktinosi jis.

Dideli perfekcionistai Europarlamentarė Justina Vitkauskaitė-Bernard įsitikinusi, kad pirmininkavimo sėkmę lems visų bendras darbas. “Kad ir kaip būtų, lietuviai yra nepaprastai darbštūs ir, drįsčiau sakyti, didesni perfekcionistai savo darbuose nei kiti ES”, - pažymėjo ji. J.Vitkauskaitė-Bernard teigiamai vertina tai, kad pirmininkavimo metu bus skiriama dė-

V.Blinkevičiūtė sako jau susitinkanti su ministrais, su kuriais teks glaudžiau dirbti pirmininkavimo metu.

R.Morkūnaitė: “Kitą tokią galimybę turėsime tik po 15 metų.” / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

mesio jaunimo užimtumui, Vilniuje bus sprendžiami svarbūs ES-Rytų partnerystės šalių ateities bendradarbiavimo ir integracijos klausimai. “Vienas didžiausių iššūkių Lietuvai tektų, jei nebūtų patvirtinta nauja daugiametė ES finansinė programa arba Airijos pirmininkavimo metu birželį būtų susitarta tik dėl pirmos dokumentų dalies. Tuomet Lietuvai tektų papildomai tvirtinti

tai, kad galime neracionaliai išleisti daugybę lėšų vien norėdami “pasirodyti”.

“Būtų gerai kilus pirmininkavimo euforijai neapleisti savo valstybės reikalų, nenukelti ateičiai svarbių sprendimų priėmimo”, - sakė R.Paksas.

Kalbėdamas apie Lietuvos laukiančius iššūkius jis pabrėžė, kad pirmininkavimas nesuteikia šaliai kokių nors išskirtinių privilegijų formuoti ES

J.V.Paleckis: “Per šį laikotarpį galime laimėti daugiau negu per gerą dešimtmetį.” apie 40- 60 teisinių dokumentų ir dar 2014 metų ES biudžetą”, - pabrėžė europarlamentarė.

EP narys Juozas Imbrasas tikisi, kad mūsų šaliai pavyks baigti svarbiausius darbus, kurių nebaigė prieš tai pirmininkavusios valstybės. Valstybės sėkmę pirmininkavimo metu, anot J.Imbraso, lems geras pasirengimas, susikaupimas ir darbas. “Lengvų pergalių čia nebūna, nes varžovai ir kolegos labai rimti”, kalbėjo jis.

Europarlamentaras Rolandas Paksas pažymi, kad Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai teigiamai įvertino eurokomisarai. Jis džiaugiasi, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuva bus matoma. Į mūsų šalį suvažiuos daug svečių ir savo akimis galės išvysti šalies grožį, nuostabią gamtą, aplankyti Vilniaus šventoves, gėrėtis unikalia architektūra. Tačiau jam susirūpinimą kelia

politiką. R.Paksas pažymi, kad pasigirsta įvairių deklaracijų dėl Lietuvos užsienio politikos krypčių bei prioritetų, valstybės vardu prisiimami įsipareigojimai remti kitų valstybių integracijos į ES siekius, atstovauti jų interesams ES ir NATO struktūrose.

Esą to neturėtų būti.

Teiks reikiamą pagalbą EP narė Vilija Blinkevičiūtė jau dabar susitinka su ministrais, su kuriais teks glaudžiau dirbti pirmininkavimo metu, ir aptaria problemas bei galimus jų sprendimo būdus. “Neabejotinai aš ir mano padėjėjai teiksime reikiamą pagalbą Lietuvos atstovams, kurie vyks į EP. Stengsiuosi aktyviai dalyvauti ir pirmininkavimo renginiuose. Metų pabaigoje ketinu surengti labai įdomią parodą EP”, - pasakojo ji.

V.Blinkevičiūtė džiaugiasi, kad į pasirengimą pirmininkauti įtraukta daug jaunimo, pavyko nustatyti aktualius ir ambicingus pirmininkavimo prioritetus, taip pat padidėjo ministerijų dėmesys EP. “Susirūpinimą kelia tai, kad kai kurie sudėtingi ES politiniai sprendimai gali būti nepriimti pirmininkaujant Airijai, tad mums teks papildomas pirmininkavimo krūvis. Neramu dėl to, ar pavyks tinkamai organizuoti pirmininkavimo renginius Lietuvoje, o dar ir svečių apgyvendinimas, transportas, vertimai bei kt. Ar pakankamas susisiekimas oru su Vilniumi? Taip pat norėtųsi, kad visi ministrai ir jų komandos būtų tinkamai pasirengę atsakingiems susitikimams EP”, - aiškino V.Blinkevičiūtė.

Bendrasis Europos interesas Europarlamentaro Justo Vinco Paleckio nuomone, pirmininkavimas neregėto masto iššūkis mūsų valstybei.

“Pirmą kartą ne tik pirmieji valstybės asmenys laikys tam tikrą egzaminą, bet ir tūkstančiai lietuvių - valstybės tarnautojų. Tam tikra prasme ir visa Lietuva, nes turėsime progą parodyti, kiek subrendome per 9 narystės ES metus, įsitikinęs jis. - Svečiai teigiamą arba neigiamą nuomonę galės susidaryti nuo pat atvykimo - važiuodami iš oro uosto į viešbutį, matydami vaizdus pro automobilio langus arba vaikščiodami mieste. Per šį laikotarpį galime laimėti daugiau negu per gerą dešimtmetį, in-

Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis įsitikinęs, kad pirmininkavimas turi būti aktyvus. “Reikia ieškoti bendraminčių kalbant apie bendrąją žemės ūkio politiką, energetinę nepriklausomybę. Privalome bendradarbiauti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis tam, kad sustiprintume naujų ES valstybių narių pozicijas, kad mūsų balsai būtų išgirsti”, - sakė jis. V.Tomaševskis atkreipė dėmesį, kad būtent mūsų šalies pirmininkavimo laikotarpiu bus priimta daug finansinių ir ekonominių sprendimų. Jis mano, kad pirmininkavimo metu galime iškovoti išmokų padidinimą žemdirbiams, nes šis laikotarpis mums suteiks svarbos ES Taryboje.

Kita galimybė - po 15 metų Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė pažymi, kad jau dabar esame giriami už išskirtinai rimtą pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai. Anot jos, Lietuva neketina stebinti Europos pompastika, viešomis akcijomis ar kitomis netikėtomis formomis. “Tiesiog dirbsime drauge, kad pirmininkavimas būtų techniškai sutvarkytas ir sklandus. Dėl numatytų dokumentų sutarta, o prioritetai, kiek įmanoma per tokį trumpą laiką, - įgyvendinti”, - aiškino ji.

Anot R.Morkūnaitės, dauguma kompromisų tarp šalių narių yra pasiekiami “darbiniu” lygmeniu. Sunkiausi keliauja į ministrų susitikimus, kuriems pirmininkaus atitinkamos srities Lietuvos Vyriausybės ministras. “Taigi didelė atsakomybės dalis teks ir mūsų politikams. Daug kas priklausys nuo jų gebėjimo vesti rezultatyvias derybas tiek prie derybų stalo, tiek ir neformaliuose pokalbiuose su kolegomis, laisvai bendrauti užsienio kalbomis”, - pabrėžė ji.

R.Morkūnaitės teigimu, iš mūsų šalies nemažai tikimasi rengiant ES Rytų kaimynystės vadovų susitikimą Vilniuje. Svarbu, kad jis būtų turiningas, suteikiantis naują kokybę ES ir šių šalių santykiams. “Kitą tokią galimybę turėsime bene po 15 metų”, - pažymėjo ji.

•

Ministrės gaila, bet principai svarbiau RAIMONDA RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Etikos sargai pradeda tirti ūkio ministrės socialdemokratės Birutės Vėsaitės ir jos palydos kelionės į Kazachstaną aplinkybes.

Tačiau tyrimo rezultatai nieko nepakeis - rytoj ministrė ketina įteikti atsistatydinimo prašymą.

Pirmoji XVI Vyriausybės auka ūkio ministrė B.Vėsaitė. Jau rytoj, grįžusi iš Briuselio, ministerijos vadovė premjerui Algirdui Butkevičiui yra pažadėjusi parašyti atsistatydinimo prašymą ir iki pirmadienio baigti visus darbus. “Kiekvieno žmogaus gaila”, - dėl

partijos bičiulės pasitraukimo vakar apgailestavo Vyriausybės vadovas. Jo nuomone, ministrei koją pakišo “patirties dirbant Vyriausybės kabinete stoka”. “Kita problema ta, kad žmonės, kurie ministerijoje dirba ilgesnį laiką, nesuteikia rekomendacijos, nepataria, kad neskristų privačiu nuomotu lėktuvu”, - valdininkams papriekaištavo A.Butkevičius. Paklaustas, kodėl taip skubama atsikratyti B.Vėsaitės, nors dar pirmadienį prieš apsispręsdami socialdemokratai žadėjo sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų, premjeras tai motyvavo valdančiosios koalicijos partnerių pozicija bei Socialdemokratų partijos (LSDP) deklaruojamais principais. “Niekas nuomonės nekeičia. Į

VTEK visą laiką reikia kreiptis, jeigu iškyla ginčytinų klausimų. Bet po tam tikrų pokalbių Politinės tarybos posėdyje iškilo klausimų, kurie teisiškai yra nenuginčijami. Todėl laukimas, delsimas politiniu ir kitais požiūriais nenaudingas”, - teigė premjeras.

Tuo metu LSDP frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė prisipažino, kad kitos išeities nei savanoriškas ministrės pasitraukimas socialdemokratai neturi. “Deja, tokia situacija dėl to, kad yra tokia koalicija. Mes nelabai matome, kaip ją galėtume išgelbėti”, - sakė frakcijos vadovė.

Nei A.Butkevičius, nei I.Šiaulienė apie naujo ūkio ministro kandidatūras vakar dar neužsiminė. Neneigiama, kad ministru taps LSDP priklausantis

kompetentingas asmuo. Premjeras tikino, kad kandidatūrų nėra aptaręs ir su prezidente. Priminsime, kad vertindama ministrės skrydį į Astaną prezidentė Dalia Grybauskaitė jos veiksmuose įžvelgė “atviros politinės korupcijos požymių”. Šalies vadovė paragino A.Butkevičių ieškoti naujo ūkio ministro.

VTEK, į kurią kreipėsi pats premjeras, vakar nutarė pradėti tyrimą, ar B.Vėsaitė, praėjusią savaitę į tarnybinę komandiruotę Kazachstane vykusi Marijampolės bendrovės “Arvi” užsakytu lėktuvu, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.

Interpeliaciją B.Vėsaitei Seime inicijuojantys opoziciniai konservatoriai vakar pranešė kol kas neketinantys pradėti procedūros, nors surinko 38

Ūkio ministrė B.Vėsaitė.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

parašus - daugiau nei reikia. Konservatorių atstovas Jurgis Razma sakė, kad interpeliacijos dokumentas su parašais bus parengtas tam atvejui, jei ūkio ministrės atleidimas strigtų.

•

4

2013 05 29

Dienos temos

Privatizavimo vajus įsuko ir kapines

Vilniaus Bernardinų (dešinėje) ir Kauno Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse esančių pastatų savininkai dabar mina savivaldybių slenksčius siekdami, kad prie jiems priklausančių pastatų kapinėse būtų suformuotos žemės valdos. / Romo Jurgaičio, Erlendo Bartulio ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Atkelta iš

• 1 p.

Priekulės seniūnijos Klišių kaimo kapines su visais žmonių palaikais, antkapiais bei kryžiais žemėtvarkininkai atidavė ūkininkams.

Įregistruota tik dešimtadalis Vyriausybė 2008 metų lapkritį patvirtindama kapinių tvarkymo taisykles numatė, kad šalies savivaldybės iki 2009-ųjų sausio 1 dienos privalo atlikti visų kapinių inventorizaciją ir pateikti registruoti detalius inventorinius esamos būklės dokumentus - geodezinę nuotrauką, įrangos, statinių, medžių, antkapių, laidojimo faktų registravimo dokumentus. Įsisiūbavus ekonomikos krizei ir paaiškėjus, kad savivaldybės šių darbų skubiai atlikti nesuspės, registravimo laikas buvo pratęstas iki 2014 metų sausio 1-osios. Tačiau jau abejojama, kad ir iki šio laiko visos šalies kapinės bus inventorizuotos ir įregistruotos.

Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė LŽ teigė, kad, savivaldybių pateiktais duomenimis, iki šių metų buvo registruotos tik 697 kapinės iš esamų 6739. “Tačiau tai nėra galutiniai skaičiai, nes keturios savivaldybės jų mums iš viso nepateikė”, - teigė V.Rumbutienė. Ji tikino, kad duomenų nėra sulaukę iš Šalčininkų, Švenčionių rajonų, taip pat Elektrėnų, Pagėgių savivaldybių.

VKPK pirmininkė G.Drėmaitė LŽ stebėjosi, kad savivaldybės taip aplaidžiai tvarko savo ūkį. Ji sakė įtarianti, kad taip bandoma gudrauti - užsiimti bet kuo, kad tik nereikėtų inventorizuoti ir registruoti savivaldybių teritorijose veikusių ar veikiančių kapinių.

G.Drėmaitė: “Iš kapinių galima spręsti ir apie tvarką visoje valstybėje.”

“Dabar kiekvienas žemės gabalėlis turi būti įregistruotas, taip pat ir kapinės, tačiau kol kas didelė jų dalis tebėra pakibusios ore. O juk kapinės - valstybės veidas. Iš to galima spręsti apie tvarką visoje valstybėje”, - piktinosi VKPK pirmininkė.

Registravimo kuriozai G.Drėmaitė LŽ teigė, kad tokia, situacija, kai kapinės neinventorizuotos bei neregistruotos, sukuria sąlygas įvairiems kurioziniams atvejams. Pasak jos, privatizavimo metu kai kuriose kapinėse esantys pastatai privačios nuosavybės teise atiteko privatiems asmenims. Taip atsitiko dėl to, kad dar sovietmečiu žmones būdavo apgyvendinami kapinių teritorijose išlikusiuo-

se sargų, ritualinių paslaugų pastatuose. Be kitų atvejų, VKPK pirmininkė pabrėžė, kad puikiose vietose įsikūrusių Vilniaus Bernardinų bei Kauno Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse esančių pastatų savininkai dabar mina savivaldybių slenksčius siekdami, kad prie jiems priklausančių pastatų kapinėse būtų suformuotos žemės valdos.

Be to, pastebėta, kad kai kurios savivaldybės sudarydamos kapinių sąrašus į juos neįtraukė neveikiančių kapinių, tad jos liko be priežiūros. Taip nutiko, pavyzdžiui, Prienų rajone.

VKPK atstovai, tikrindami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymas, aptiko ir kitokių kuriozų. Pavyzdžiui, pažymoje apie įregistruotą Bernardinų kapinių žemės sklypą su statiniais puikuojasi įrašas: “Naudojimo pobūdis: Kapinių.

Naudojimo būdas: Gyvenamosios teritorijos. Naudojimo pobūdis: Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.”

Ne mažiau absurdiška situacija ir Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijoje. Vietos valdžiai nesukrapščius pinigų registruoti Klišių kaimo kapinėms, jas su visais žmonių palaikais, antkapiais bei kryžiais žemėtvarkininkai įtraukė į grąžintinos žemės teritoriją ir... atidavė buvusių aplinkinių žemių savininkų palikuonims.

Sizifo darbas

ESTIJOS PREZIDENTAS VIEŠI LIETUVOJE

reikia keistis geriausia praktika bei dalytis patirtimi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešinčiu Estijos vadovu Toomu Hendriku Ilvesu atidarė Lietuvos ir Estijos verslo forumą, į kurį atvyko didžiausia Estijos istorijoje verslininkų delegacija ir beveik 100 Lietuvos verslo atstovų. Tai, pasak prezidentės, rodo, kad Lietuvos verslo aplinka vis labiau pasitikima. Šiuo metu mūsų šalyje veikia apie 200 estiško kapitalo įmonių. Valstybės vadovė pabrėžė, kad Lietuvai ir Estijai ir toliau

SEIMO NARIAI GALĖS ATSIPŪSTI

Savivaldybių specialistai, užsiimantys kapinių inventorizacija bei jų registracija, LŽ tvirtino, kad darbas stringa dėl dviejų pagrindinių priežasčių. “Didžiausia problema yra lėšos.

Nėra tiek pinigų, kad per vienus metus būtų galima sutvarkyti visų mūsų teritorijoje esančių kapinių dokumentus”, - LŽ tvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Simanynas. Pasak jo, vienų kapinių dokumentams parengti ir joms registruoti Registrų centre vidutiniškai reikia apie 2 tūkst. litų. Tuo metu iš viso veikiančių, neveikiančių bei ribotai veikiančių kapinių Vilkaviškio rajone yra net 181, tad jų visų dokumentams sutvarkyti reikėtų beveik trečdalio milijono litų. Todėl kol kas tik 15 kapinių atlikta inventorizacija, surašant ir sužymint visas tvoras, takus, šulinius, aikšteles, bei registracija. Dar 8 kapinių žemės sklypai jau suformuoti. “Tai nėra skubiai atliktinas darbas”, - LŽ pabrėžė Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Drūtienė.

Kita didelė problema, aktualiausia kaimiškųjų rajonų specialistams, - išlikusių dokumentų stygius. Mat neužtenka, kad savivaldybės Registrų centrui pateiktų vien kapinių inven-

torizacijos bylą. Reikia ir dokumentų, įrodančių, kad kapinės iš tiesų priklauso savivaldybei ir kad ši kapines valdo teisėtai. “Surasti tokius dokumentus, ypač jau neveikiančių, šimtamečių kapinių, sudėtinga. Ieškome dokumentų, rašome išrašus iš buhalterinių dokumentų, kad tos kapinės anksčiau įtrauktos į apskaitą, tik nebuvo inventorizuotos ir registruotos”, - pasakojo A.Simanynas.

Terminus žada pratęsti VKPK prašymu šalies kapinių tvarkymo ir apsaugos problemas jau svarstė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tačiau jokio sprendimo nepriimta. “Aptarėme, kad vėlesniam laikui reikėtų atidėti reikalavimų nekilnojamojo turto registre registruoti kapinių žemės sklypus terminą iki 2017 metų. Juk savivaldybės nespėja įgyvendinti šio reikalavimo”, - LŽ tvirtino komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas. Pasak jo, taip pat aptarta, ar nebūtų tikslinga inicijuoti teisės aktų pataisas, kuriomis būtų atskirta kapinių inventorizavimo prievolė nuo jų teritorijų registravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiems darbams atlikti turėtų būti numatyti skirtingi terminai.

V.Bukausko teigimu, imtis iniciatyvos dar kartą koreguoti įstatymus nutarta susipažinus su dabartine situacija ir išklausius savivaldybių bei joms atstovaujančios Savivaldybių asociacijos skundus, kad šiems darbams savivaldybėms trūksta pinigų.

•

Trumpai

D.Grybauskaitė ir T.H.Ilvesas lankėsi Meno inkubatoriuje. Estijos prezidentui šalies vadovė dovanojo aitvarą, papuoštą pirmininkavimo ES Tarybai logotipu. / Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

Parlamente vakar neužteko balsų priimti pataisoms dėl griežtesnių finansinių sankcijų parlamentarams už posėdžių nelankymą, tad ir nesirodydamas parlamente tautos atstovas galės gauti didžiąją dalį algos. Balsuojant dėl atitinkamų Seimo statuto pataisų straipsnių nebuvo reikiamo skaičiaus parlamentarų. Priimti Seimo statuto pataisoms reikia ne mažiau kaip

71 už jas pasisakiusio parlamentaro. Už straipsnį dėl proporcingo atlyginimo mažinimo praleidus posėdžius balsavo 22 konservatoriai (frakcijoje - 33 nariai), 21 socialdemokratas (frakcijoje - 40 narių), du Liberalų sąjūdžio atstovai (frakcijoje - 10 narių), kiti šių frakcijų atstovai dėl pataisų nebalsavo. Taip pat už pataisas balsavo 4 Darbo partijos atstovai, 6 susilaikė (iš viso frakcijoje - 29 nariai), po vieną “Drąsos kelio” frakcijos atstovą bei “tvarkietį” buvo prieš ir susilaikė, o kiti frakcijų atstovai balsuojant nedalyvavo.

BNS, LŽ

6

2013 05 29

Lietuva ir Europa

Lietuva bus matoma ir Rumunijoje Šiandien į Lietuvą atvyksta Rumunijos užsienio reikalų ministras Titus Corlateanu.

Svečias maloniai sutiko atsakyti į LŽ klausimus, ko tikisi iš šio vizito ir kokios yra Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimo perspektyvos.

PALMYRA KRUPENKAITĖ palmyra@lzinios.lt

- Lietuva ir Rumunija atkūrė diplomatinius santykius dar 1991 metais. Tačiau šalys priklauso skirtingiems Europos regionams. Kuo jos gali būti naudingos ir kaip gali padėti viena kitai?

- Būdamos gana toli viena nuo kitos geografiškai Rumunija ir Lietuva turi bendro, kai imame kalbėti apie istoriją, demokratinį identitetą ir politinę viziją. Po Antrojo pasaulinio karo dėl sovietų dominavimo mūsų tautos patyrė, kas tai yra diktatūra ir centralizuota ekonomika. Komunizmo žlugimas leido mūsų valstybėms “atsidurti teisingoje istorijos pusėje”. Mes esame partneriai Europos Sąjungoje, sąjungininkai NATO ir atsakingi demokratinių vertybių skleidėjai regione bei tarptautinėje arenoje.

Ir Rumunija, ir Lietuva yra suinteresuotos, kad jų kaimynės būtų demokratiškos, stabilios ir klestinčios valstybės, turinčios aiškią europinę perspektyvą, taip pat mus vienija abipusės pastangos stiprinti Baltijos jūros, Dunojaus ir Juodosios jūros sinergetikos strategijas remiantis ES. - Liepos mėnesį Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Ko Rumunija tikisi iš Lietuvos pirmininkavimo?

- Pirmasis Lietuvos pirmininkavimas ES prasidės labai sudėtingu ir kupinu iššūkių metu, nes 2014 metais Bendrijos laukiama svarbūs instituciniai pokyčiai. Kitais metais bus labai įtempta ir ES darbotvarkė - vyks rinkimai į Europos Parlamentą, o antroje metų pusėje bus formuojama nauja Europos Komisija, bus nominuotas jos prezidentas, Europos Tarybos pirmininkas, kiti svarbūs pareigūnai.

Tikimės, kad pirmininkaudama Lietuva stengsis stabilizuoti ekonomiką ir kurti darbo vietas. Lietuva pabrėžia patikimos, augančios ir atviros Europos svarbą, ir mes tam pritariame. Manome, kad šiuo sunkiu Bendrijai laikotarpiu ekonominis augimas yra svarbiausia ES darbotvarkės tema, todėl remsime jūsų pastangas stiprinti ekonominį augimą ir kurti darbo vietas.

Lietuvos darbotvarkėje - ir Bankų sąjungos bei daugiamečio finansinio plano įstatymų paketas, o tai aktualu ir Rumunijai. Manome, jog svarbu padėti pagrindą naujam finansų planui, nes tai yra svarbiausia ekonominio augimo sąlyga. Taip pat tikimės, kad Lietuva imsis ryžtingų veiksmų, kad būtų atkurtas Bendrijos patikimumas, kad ES pasitikėtų ir jos piliečiai, ir visas pasaulis.

Rumunija daug tikisi ir iš lapkritį Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo. Remdami savo partnerę Lietuvą tikimės, kad jos surengtas forumas taps kertiniu Rytų partnerystės akmeniu. Tikimės, kad Lietuvos pirmininkavimas padės mums prisidėti prie Šengeno zonos ir bendradarbiavimo tokiose mums abiem svarbiose srityse kaip energetinis saugumas bei makroekonominė strategija.

- Vienu metu Bukareštas norėjo, kad kelias “Rail Baltica” per Rumuniją būtų pratęstas iki Juodosios jūros.

Ar Rumunijai tai vis dar aktualu?

Rumunijos užsienio reikalų ministras T.Corlateanu linki Lietuvai sėkmės pirmininkaujant ES Tarybai. evz.ro nuotrauka

- Rengdamasis vizitui į Lietuvą, bandžiau įsivaizduoti mūsų šalis, sujungtas keliais ir oro linijomis.

Sunku susitaikyti su tuo, kad šioje Europos dalyje vis dar nėra gero susisiekimo, dėl to kenčia verslas ir turistai. Vienas svarbiausių mano vizito tikslų - aptarti mūsų šalių verslo ir gyventojų bendravimo galimybes kuriant patogų transporto tinklą. Tai labai svarbu bendrai rinkai, todėl remiame regiono infrastruktūros plėtros projektus.

“Rail Baltica” yra šių projektų dalis, pavyzdys, kaip galima sujungti technines, finansines ir ekonomines pastangas.

- Lietuva turi problemų su lenkų tautine mažuma, Rumunija - su vengrų tautine mažuma. Ko nori Rumunijos vengrai, ir ar Lietuvos ir Rumunijos politikai dalijasi patirtimi, kaip spręsti nacionalinių mažumų problemas?

- Visi Europos piliečiai turi teisę gyventi demokratiškoje, klestinčioje ir stabilioje valstybėje. Mūsų pareiga laikytis kaimynystės ir bendro egzistavimo principų. Būtent tam buvo sukurta ES ir būtent tai ji siekia užtikrinti. Rumunija kaip demokratinė valstybė yra įsipareigojusi plėtoti visų savo nacionalinių mažumų kultūrinį, lingvistinį ir religinį identitetą, ir visos tos mažumos dalyvauja Rumunijos politiniame gyvenime. Mūsų parlamente atstovaujamos visos 20 nacionalinių mažumų, nepriklausomai nuo to, kiek balsų per rinkimus gauna jų atstovai, joms garantuojama bent viena vieta. Rumunijos nacionalinių mažumų politika laikoma geru pavyzdžiu Europoje ir pasaulyje.

Vengrų demokratinė sąjunga nuolatos gauna pakankamai balsų, kad peržengtų 5 proc. barjerą, būtiną patekti į parlamentą. Ji yra svarbi jėga priimant įstatymus ir aktyviai veikia vyriausybės darbą visus 23 metus.

Manau, ES šalių vyriausybių pareiga

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai padarys jūsų šalį matomą Rumunijoje. Savo ruožtu lietuviai pamatys, kad galimybės slypi ir už Baltijos jūros regiono ribų.

- sudaryti geriausias sąlygas savo piliečiams, nepaisant jų etninės priklausomybės, kad jos galėtų puoselėti savo kultūrą ir tautiškumą. Mes pasisakome už europietiškus savivaldos ir decentralizacijos principus ir jais vadovaujamės atlikdami šalies administracinį pertvarkymą. Noriu pabrėžti, kad europietiški principai kalba apie savivaldą, o ne apie etninę autonomiją.

- Rumunija palaiko Moldovos siekį tapti ES nare. O gal paprasčiau būtų Rumunijai ir Moldovai susijungti, nes anksčiau tai buvo viena valstybė?

- Iš vienos pusės - mes kalbame ta pačia kalba, turime tą pačią kultūrą, tradicijas ir istoriją. Iš kitos pusės - mes siekiame, kad Moldova pasiektų savo strateginį tikslą - integruotųsi į Europą. Dėl to dirbama ir Bukarešte, ir Kišiniove.

Mūsų bendros pastangos - tai stiprybės šaltinis ir įrodymas, kad turime bendrą viziją priklausyti europiečių šeimai. Džiaugiamės, kad per pastaruosius trejus metus Moldova daug pažengė Rytų partnerystės link. Rumunija palaiko kiekvieną Moldovos žingsnį šia kryptimi ir padeda jai kiek galėdama, ypač siekiant asociacijos sutarties, prekybos ir vizų režimo liberalizavimo. Tikimės, kad proeuropietiškos jėgos Kišiniove sugebės įveikti tarpusavio nesutarimus ir prisiims atsakomybę dėl integracijos į ES. Mes tikime, jog Moldovos likimas susijęs su Europa, ir siekiame, kad Moldova turėtų perspektyvą prisidėti prie Bendrijos. Regiu Moldovą, besinaudojančią visais narystės ES pranašumais, ir manau, jog tai stipriau-

sia paskata įgyvendinti reformas, kurias numato Rytų partnerystė.

Lietuva nemažai padarė ir dar padarys palaikydama Moldovą integracijos kelyje, ir esu tikras, kad lapkritį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas sustiprins Moldovos ir kitų to paties tikslo siekiančių valstybių ryžtą.

Mes esame liudininkai, kiek daug padarė Moldova siekdama šio tikslo, kaip ji nuosekliai ir sunkiai dirba įgyvendindama reformas ir kaip ryžtingai siekia Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių.

- Kaip Rumunijai sekasi įveikti Europą apėmusią krizę ir kokią įtaką krizė daro šalies politiniam gyvenimui?

- Kilusi finansų ir ūkio krizė neaplenkė ir Rumunijos - jos padarinius tebejaučiame, nors mūsų ekonomika jau atsigauna. Dėl griežto taupymo ir plataus masto reformų Rumunija grįžta į nuolatinio augimo kelią, to laukiama ir artimiausiais metais.

Mūsų politikų svarbiausias ekonominis uždavinys - siekti šalies konkurencingumo, prekybos diversifikacijos ir užsienio investicijų. Mes remiame savo partnerių pastangas atgaivinti euro zoną. Šiuo metu Rumunijos padėtis geresnė, ir jei krizė euro zonoje užtruks, sugebėsime atsispirti finansiniam šokui, nes stiprus mūsų centrinis bankas pasirūpino “pagalve”, mūsų valiuta stabili, o bankai gerai kapitalizuoti. Prieš dvejus metus sudarytas susitarimas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Pasaulio banku ir Europos Komisija mums suteikė stabilumo, ir mes galime prognozuoti, kokia bus ekonominė aplinka. Rumunija mažina

biudžeto deficitą, mes tęsiame struktūrines reformas, mažiname makroekonominį disbalansą, tvarkome viešuosius finansus. Ketiname įgyvendinti ir prevencinę programą. Šiuo metu deriname taupymo režimą su naujomis greitesnio augimo iniciatyvomis. TVF ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas jau patvirtino, kad tai duoda vaisių.

Ekonominė padėtis ėmė gerėti jau praėjusiais metais, mūsų ekonomika paaugo 0,7 proc., o TVF priskyrė Rumuniją prie keturių Rytų Europos šalių, kurių ekonomika augs.

Tikimės, kad šiais metais BVP paaugs 2,5 proc., ir mes būsime antri regione. Rumunijai geras ekonomines perspektyvas prognozuoja ir tarptautinės reitingų agentūros “Fitch” bei “Moody’s”.

Antrajame reformų etape ketiname privatizuoti stambias valstybės valdomas įmones, pasiūlydami jų akcijų solidžioms bendrovėms. Privatūs vadybininkai ateis ir į svarbius viešuosius sektorius. Reformoms turėtų pasitarnauti šalies politinis stabilumas, palankus ekonominis ir investicinis klimatas.

- Nors prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Rumunijos augo net per krizę, ji nėra didelė. Kas trukdo abiejų šalių verslininkams kurti bendrus planus?

- 2012 metais prekybos apyvarta tarp mūsų šalių sudarė mažiau nei 100 mln. eurų, nors potencialas yra gerokai didesnis. Tiek Rumunija, tiek Lietuva neišnaudoja visų galimybių, kurias joms suteikia rinka. Tai viena priežasčių, kodėl aš atvykstu į Lietuvą su verslininkais, kurie nori rasti partnerių jūsų šalyje ir kurti bendrus ateities projektus.

Vilniuje kalbėsiu ir apie tai, kad nėra sklandaus susisiekimo tarp mūsų šalių. Abiejų valstybių verslininkai džiaugtųsi, jei jis atsirastų, labiau imtų plėtotis ir turizmas.

Juodoji ir Baltijos jūra, mūsų sostinės ir kaimo vietovės, tradicijos ir rekreacinės galimybės, mūsų kurortai taptų daug patrauklesni, jei juos pasiekti būtų lengviau.

Bene svarbiausia čia kliūtis inercija ir informacijos apie verslo galimybes trūkumas. Laimei, tie laikai, kai turėjome prekiauti tik remdamiesi Ekonomine savitarpio taryba, - jau praeitis.

- Kokias matote Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimo perspektyvas?

- Politinėje srityje matau platų abipusį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą ES ir tarptautinėje plotmėje. Mes esame aktyvūs NATO nariai ir turime bendrą tikslą - kurti demokratinę, stabilią ir klestinčią Rytų Europą. Tikiu, kad mūsų šalys gali padaryti daugiau koordinuodamos savo veiksmus Bendrijoje ir keistis patirtimi įgyvendinant Dunojaus ir Baltijos jūros regionų strategijas.

Didelį potencialą turi mūsų ekonomika, kultūra ir žmonės, o artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai padarys jūsų šalį matomą Rumunijoje. Savo ruožtu lietuviai pamatys, kad galimybės slypi ir už Baltijos jūros regiono ribų. Todėl norėčiau palinkėti Lietuvai sėkmės pirmininkaujant ES.

•

2013 05 29

Pasaulis

7

Panaikintas ginklų embargassukilėliams Europos Sąjungos (ES) valstybės susitarė panaikinti ginklų embargą Sirijos sukilėliams. Jos taip pat nusprendė pratęsti sankcijas Basharo al Assado režimui.

nusikaltimams. Europa nori taikos Sirijoje.”

Skirtinga opozicijos reakcija Sirijos opozicija ES sprendimą dėl ginklų embargo panaikinimo vertina nevienodai. Stambule jos atstovas Khaledas al Salehas pasiektą susitarimą pavadino “tiesos akimirka”, kurios sukilėliai laukė daug mėnesių. Kiti Sirijos opozicijos atstovai mano, jog ES žingsnis yra “per mažas ir pavėluotas”. “Žinoma, tai pozityvus žingsnis, bet mes nuogąstaujame, kad jis žengtas per vėlai. Susirėmimai Sirijoje tebevyksta.

Kad galėtume įveikti B.al Assado pajėgas, mums jau dabar būtini ginklai. Tikėjomės, jog ginklų iš ES sulauksime artimiausiu metu. Dėl to esame nusivylę”, - neslėpė šalies pagrindinės opozicinės Nacionalinės koalicijos atstovas Louay Safi.

Be ES valstybių pritarimo sankcijos Sirijos autoritariniam režimui, tarp jų - B.al Assado ir jo aplinkos žmonių sąskaitų įšaldymas, prekybos ir finansinių transakcijų suvaržymas, būtų pasibaigusios šią savaitę. “Nusprendėme palikti suvaržymus B.al Assadui ir panaikinti ginklų embargą Sirijos sukilėliams. Manome, tai pagreitins Sirijos pilietinio karo pabaigą”, - sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as.

Skirtingos nuomonės Dėl ginklų embargo panaikinimo ES valstybių atstovai Briuselyje derėjosi dvylika valandų. Derybos atskleidė nesutarimus tarp Bendrijos narių.

Didžioji Britanija ir Prancūzija spaudė partneres pakoreguoti dabartinį ginklų embargą, o Austrija, Švedija, Suomija ir Čekija tam įnirtingai priešinosi. Jų atstovai teigė, jog sukilėlių apginklavimas neužbaigs jau 94 tūkst. aukų pareikalavusio Sirijos pilietinio karo, tik padarys jį dar “nuožmesnį ir kruvinesnį”.

“Ginklų siuntimas prieštarauja svarbiausioms ES vertybėms ir neprisideda prie taikos skatinimo pasaulyje. Jis pažeidžia taikios bendruomenės principą”, - sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris.

Prancūzijos atstovo nuomone, “tai yra teorinis embargo panaikinimas”. “Jokių sprendimų dėl ginklų tiekimo Sirijos sukilėliams neketiname priimti iki rugpjūčio 1 dienos”, - tvirtino jis.

Nutarimas atidėti ginklų tiekimą leis kitą mėnesį surengti JAV ir Rusijos remiamą tarptautinę taikos konferenciją dėl Sirijos. Joje, kaip viliamasi, turėtų dalyvauti ir B.al Assado režimo, ir opozicijos veikėjai.

Netieks sukilėliams ginklų Pagal Briuselyje pasiektą susitarimą sprendimus dėl ginklų tiekimo sukilėliams priims kiekviena ES valstybė. Vis dėlto ministrai pažadėjo nepiktnau-

Nuvyko į Siriją ES ginklų embargo panaikinimu džiaugėsi Sirijos opoziciją apginkluoti raginantis senatorius Johnas McCainas. Jis iš Turkijos nuvyko į Siriją susi-

rijos politikos kritikų. Prezidento sprendimu Vašingtonas teikia Sirijos sukilėliams neletalinę ir humanitarinę pagalbą, bet kol kas atsisako tiekti jai ginklų. J.McCaino vizitas Sirijoje sutapo su JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimu Paryžiuje. JAV ir Rusijos atstovai Prancūzijos sostinėje tarėsi dėl galimybės surengti taikos konferenciją, į kurią būtų pakviestos abi Sirijos konflikto šalys.

Papiktino Rusiją ES ginklų embargo sukilėliams panaikinimas papiktino Rusiją. Šalies užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad jis pakenks perspektyvoms surengti taikos konferenciją dėl krizės Sirijoje. “Tai dvejopų standartų susitarimas. Pagal jį remiama viena šalis, o kitai taikomos sankcijos. Šis sprendimas neabejotinai pakenks taikos deryboms”, - tvirtino S.Riabkovas.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas įgėlė ir Sirijos opozicijai.

Jis teigė, jog ši neturi stipraus lyderio ir

“Gana nemažai ginklų patenka ne į sukilėlių, bet į teroristų rankas. Tiek sukilėliams, tiek B.al Assado pajėgoms ginklų tikrai netrūksta”, sakė Olandijos ministras F.Timmermansas.

Sirijos sukilėliai po kelių mėnesių galės įsigyti ginklų iš ES valstybių.

Reuters/Scanpix nuotrauka

džiauti ir gerbti ES taisykles dėl ginklų eksporto. “Nė viena valstybė narė artimiausiu metu neketina tiekti ginklų. Gana nemažai jų patenka ne į sukilėlių, bet į teroristų rankas, - kalbėjo kompromiso bandęs siekti olandų ministras Fransas Timmermansas. - Be to, tiek sukilėliams, tiek B.al Assado pajėgoms ginklų tikrai netrūksta.”

W.Hague’as pabrėžė, kad Didžioji Britanija, nors ir siekė embargo panaikinimo, taip pat skubiai netieks ginklų sukilėliams. Pasak jo, Briuselyje priimtas sprendimas parodo Bendrijos narių požiūrį į B.al Assado režimą: “ES valstybės nori užkirsti kelią nesibaigiančiam brutalumui, žudynėms ir jo režimo

tikti su šios karo draskomos valstybės sukilėlių lyderiais. J.McCaino, kuris 2008 metų rinkimuose buvo respublikonų kandidatas į prezidentus, vizitas truko kelias valandas. Paskui jis grįžo į Turkiją.

“Galiu patvirtinti, kad senatorius lankėsi Sirijoje. Jokie kiti JAV Kongreso nariai kartu su juo nevyko”, - pažymėjo senatoriaus atstovas Brianas Rogersas. J.McCainas įvažiavo į Siriją su generolu Salemu Idrisu, kuris vadovauja Laisvos Sirijos armijos Aukščiausiajai karinei tarybai. Sukilėlių lyderiai prašė J.McCaino, kad JAV padidintų paramą Sirijos opozicijai, tiektų jai sunkiąją ginkluotę ir padėtų rengti antskrydžius prieš B.al Assado pajėgas.

J.McCainas - vienas griežčiausių JAV prezidento Baracko Obamos Si-

kad tai didelė kliūtis taikos konferencijai, kurią nori surengti Maskva ir Vašingtonas. “Sirijos opozicija nesugeba paskirti autoritetingo atstovo, kuris galėtų kalbėti visų Sirijos opozicinių grupių vardu. Tai pagrindinė kliūtis taikos konferencijai surengti. Juk per ją mes sieksime užbaigti tebetrunkantį konfliktą”, - sakė S.Riabkovas.

Rusijos atstovas taip pat pareiškė, kad jo valstybė nenutrauks ginklų tiekimo B.al Assado pajėgoms. “Modernių rusiškų priešlėktuvinių raketų S-300 tiekimas Sirijos režimui yra stabilizuojantis faktorius, kuriuo siekiama atgrasyti nuo bet kokios užsienio intervencijos į karo draskomą šalį”, - pabrėžė S.Riabkovas. Jis pridūrė, kad raketos S-300 tiekiamos Sirijai, nes abi valstybės yra pasirašiusios kontraktą.

•

Benine vaikus puola paslaptinga liga Benine užfiksuotas neaiškios ligos protrūkis. Per mėnesį nuo jos mirė daugiau kaip 100 vaikų ir paauglių.

Kiekvienas Dekino miestelio vaikas gali tapti nežinomos ligos auka.

“Global Look Press” nuotrauka

Iki šiol nežinoma, bet greičiausiai infekcinė liga siaučia Benino pietuose. Ja užsikrečia beveik vien vaikai ir paaugliai. Jokių oficialių duomenų, kas gali būti tos epidemijos sukėlėjas ir net kokio dydžio teritoriją yra apėmusi paslaptinga liga, kol kas nėra.

Bėda ir ta, kad susirgusiems vaikams niekas nesuteikia kvalifikuotos medicinos pagalbos.

Pirmi ligos atvejai buvo užfiksuoti maždaug prieš mėnesį. Nuo jos jau mirė daugiau kaip 100 žmonių, kurių jauniausiam - 4-eri, o vyriausiam - 20 metų. Kol kas ši liga siaučia tik Dekino miestelyje, jis priklauso šalies pietuose esančiam Dangbo municipalitetui. Kaip rašo Mauritanijos dienraštis “Le Matinal”, tai, kad ši liga neužfiksuota gretimuose rajonuose, dar nereiškia, jog vaikai juose neserga.

Paslaptinga liga pasireiškia karščiavimu, vėmimu, dažnai su krauju, ir smarkiu žiaugčiojimu. Paskui sutrinka

širdies ritmas, ji ima stoti ir vaikas miršta. Jau pastebėta, kad liga progresuoja labai greitai - nuo pirmų simptomų iki mirties gali praeiti vos 24 valandos.

Kai kurie susirgę vaikai paguldyti į vietos ligoninę, bet galimybių, kad jie pasveiks, beveik nėra, nes tos vadinamosios medicinos įstaigos neturi nei gydytojų, nei slaugytojų, visa darbą jose atlieka pribuvėjos.

Todėl pasmerkti jaučiasi ne tik ligoniai, bet ir visi miestelio gyventojai.

Prancūzų spauda rašo, kad miestelį tiesiog apėmusi panika. Vietos gyvento-

jai, nežinodami, kaip gydyti paslaptingą ligą, o svarbiausia, kokiu būdu ji plinta, vadina ją “velnio liga”.

Blogiausia, kad kol kas net apytikriai nenustatyta, kokio dydžio teritoriją yra apėmusi liga. Vietos valdžia skelbia, kad iki šiol į užkrėstą rajoną neatvažiavo nė viena vyriausybinė komisija. Labiausiai kelia nerimą tai, kad ligos židinys vos už 20 kilometrų nuo stambaus šalies uosto Porto Novo.

•

AFP, BNS, BBC, “Le Matinal”, “La Nouvelle Tribune”, WADR, LŽ

Gerbiamieji, dėkoju už nuoširdžią pagalbą sunkią valandą netekus vyro, dimisijos pulkininko, partizano LEONO LAURINSKO. Dėkoju kunigui dekanui Alvydui Bridikiui, Alfonsui Svarinskui, kunigui vienuoliui Juliui Sasnauskui, profesoriui Vytautui Landsbergiui, kariuomenės vadui Arvydui Pociui, vadui Česlovui Šlegaičiui, dalyvavusiems kariams ir savanoriams. Nuoširdžiai dėkoju Klaipėdos karinių jūros pajėgų orkestrui, šauliams, tremtiniams ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovams.

Už paramą dėkoju Antanui Terleckui, Leono bendražygiams iš Vilniaus ir Kauno, ypač Algirdui Petrusevičiui, Albinui Kentrai, Kostui Mickevičiui, visiems giminaičiams, draugams ir pažįstamiems. Žmona Valerija Laurinskienė R-9030

8

2013 05 29

Pasaulis

Kuboje atsigauna cukraus pramonė Kubos cukraus pramonė bunda iš letargo miego.

“Laisvės salos” žmonės vėl pluša cukranendrių laukuose, seni fabrikai prikeliami naujam gyvenimui, juose įdarbinami ilgus metus karčią bedarbio dalią kentę kubiečiai.

Mejiko miestelis vėl toks pat, koks buvo prieš du dešimtmečius. Jame pradėjo veikti rekonstruotas cukraus fabrikas. Šios gamyklos atidarymas vienas iš Kubos cukraus pramonės atsigavimą liudijančių įvykių. Jis labai svarbus ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai šalies ekonomikai.

“Cukraus pramonė - Kubos veidas.

Cukrus yra viena prekių, garsinančių Kubą visame pasaulyje”, - sakė Pramonės ministerijos atstovas Lionelis Perezas.

Svarbi eksporto prekė Ilgus metus, iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo, cukrus buvo svarbiausia Kubos eksporto prekė. Cukranendrių laukuose ir cukraus fabrikuose triūsė daugiau kaip pusė milijono kubiečių.

Tačiau nebelikus Sovietų Sąjungos ir buvusių komunistinių valstybių rinkų, cukraus gamyba sustojo. “Laisvės saloje” bankrutavo daugiau kaip du trečdaliai cukranendrių perdirbimo fabrikų, šimtai tūkstančių gyventojų liko be darbo ir buvo priversti imtis kito amato.

Tačiau visai neseniai Kubos vyriausybė pradėjo gaivinti cukraus pramonę.

Ji skyrė lėšų seniems fabrikams rekonstruoti ir ėmė remti cukranendres auginančius ūkininkus. Šią paramą lėmė pakilusios pasaulinės cukraus kainos. Valstybė tikisi gauti daug pinigų iš cukraus importo ir įdarbinti kubiečius, kurių pajamos labai mažos.

Gyvenimas atgijo Mejike šaltojo karo metais veikė viena didžiausių cukranendrių perdirbimo gamyklų. Sustojus eksportui ją teko uždaryti. “Kai sužinojome, kad cukraus fabrikas daugiau nebedirbs, puolėme į ašaras, - pasakojo senoje Mejiko cukraus gamykloje inžinieriumi dirbęs Arielis Diazas. - Tai buvo didelis smūgis visiems miestelio žmonėms. Per vieną naktį jie neteko ir darbo, ir pajamų.”

Cukraus fabrikas Mejike veikė nuo 1832 metų. Jame dirbo dauguma miestelio gyventojų. Uždarius cukranendrių perdirbimo gamyklą, Mejiko žmonių gyvenimas smarkiai pablogėjo. Daugelis jų išsikraustė į kitus miestus, kai kurie bandė persikvalifi-

Kubiečių ūkininkas joja per milžiniškus plotus užimančius cukranendrių laukus. / AFP/Scanpix nuotrauka kuoti ar imtis naujo amato, likusieji kentė karčią bedarbio dalią.

“Be cukraus fabriko buvome niekas. Jis buvo mūsų gyvenimas”, tvirtino A.Diazas. Šiuo metu vyras jaučiasi laimingas, nes rekonstruotoje cukraus gamykloje vėl dirba inžinieriumi. A.Diazui smagu girdėti fabriko triukšmą, darbuotojų klege-

Tačiau ministerijos atstovas pripažino, kad vyriausybei ne visur pavyko įgyvendinti gelbėjimo planą. “Valstybei trūksta lėšų. Ji negali skirti tiek pinigų, kad būtų rekonstruoti visi fabrikai, todėl atgaivinamos tik svarbiausios cukraus gamyklos. Tačiau ir tai - žingsnis į priekį”, - aiškino L.Perezas. Vyriausybės atstovo nuomone, masinę cukraus fabri-

“Cukraus pramonė - Kubos veidas. Cukrus yra viena prekių, garsinančių Kubą visame pasaulyje.” sį ir matyti iš kamino į žydrą dangų besiveržiančius juodus dūmus. “Į Mejiką vėl sugrįžo gyvenimas. Žmonės tapo linksmesni ir draugiškesni”, - džiaugėsi jis.

Vyriausybės gelbėjimo planas Rekonstruotame Mejiko cukraus fabrike dabar dirba 400 darbininkų.

Cukranendres jam tiekia šešiolika ūkininkų kooperatyvų. Visoje Kuboje per fabrikų uždarymo vajų žmonės ėmė bėgti iš miestų į kaimuose esančius kooperatyvus, tačiau tai jų gyvenimo nepagerino. “Fabrikų uždarymas turėjo neigiamos įtakos kubiečiams. Tai juos paveikė psichologiškai ir gniuždė, - kalbėjo Pramonės ministerijos atstovas L.Perezas. - Cukraus fabrikai buvo Kubos pasididžiavimas. Jie reprezentavo ilgametes šalies cukraus gamybos tradicijas.”

kų rekonstrukciją galėtų paskatinti pasaulinės tendencijos. “Esame priklausomi nuo pasaulinės cukraus paklausos ir pardavimo kainos. Jeigu jo paklausa gerokai padidėtų, o kaina smarkiai pakiltų, cukranendrių perdirbimo fabrikų rekonstrukcija taptų vienu svarbiausių Kubos vyriausybės prioritetų”, - teigė L.Perezas.

Miestelio problemos Už keliasdešimties kilometrų nuo Mejiko stūksantis Sergio Gonzalezo cukraus fabrikas atrodo kaip vaiduoklis. Iš jo aukštų kaminų dūmai nesiveržia, o viduje tebestovi surūdiję įrenginiai. Uždaryto cukraus fabriko prieangyje iš betono kyšo piktžolės. Buvusių sandėlių sienos suskilusios, nuo jų atsilupęs tinkas.

“Kadaise šiame fabrike dirbo beveik visi miestelio žmonės”, - sakė buvęs

Sergio Gonzalezo cukranendrių perdirbimo įmonės mechanikas Argelio Espinoza. Šiuo metu vyras dirba vienoje smulkaus verslo įmonėje ir miestelio gatvėje prekiauja atšaldytais gėrimais, bet vos suduria galą su galu.

A.Espinoza tikina, kad cukraus fabriko uždarymas sukėlė ne vien finansinių sunkumų: “Kai gamykla veikė, viešasis transportas kursavo reguliariai.

Dabar važiuoja tik du autobusai per dieną.” Geriamasis vanduo miestelyje taip pat tiekiamas nereguliariai. “Cukraus fabrikui nuolat reikėjo vandens, todėl jo tiekimo sutrikimų niekada nekildavo. Šiuo metu tie sutrikimai tampa kasdienybe”, - minėjo A.Espinoza.

Daugelis vyro kaimynų išvažiavo uždarbiauti į kurortinį Varadero miestelį, įsikūrusį už 80 kilometrų į šiaurę. “Šiame miestelyje nuolat lankosi turistų, todėl jame lengviau susirasti darbo. Būčiau ir pats ten išvykęs, bet nenorėjau palikti žmonos ir mažų vaikų. Dievas man leido susirasti darbą Sergio Gonzaleze. Jaučiuosi dėkingas Aukščiausiajam”, - neslėpė A.Espinoza.

Eksportas į Kiniją Mejikas ir jo apylinkės šiandien ūžia.

Už miestelio plytinčiuose laukuose zvimbia kombainai, o darbininkai stengiasi nuimti cukranendrių derlių, kol nepradėjo lyti. “Vyriausybė skyrė pinigų keturiems braziliškiems kombainams. Jie pakeitė seną ir susidėvėjusią sovietinę

techniką”, - džiaugėsi vieną naujų kombainų vairuojantis Raulis Aranjo.

Tačiau tik atidarius rekonstruotą fabriką ne viskas klostėsi labai sklandžiai. Naujų įrenginių dalys buvo atsiųstos vėliau negu planuota, įmonėje įsidarbino daug jaunų ir nepatyrusių darbininkų, gamybos apimtis nesiekė numatytų tikslų, o cukranendrių derlius buvo palyginti menkas.

“Susidūrėme su daugybe iššūkių, bet tikimės juos įveikti”, - optimistiškai kalbėjo Mejiko cukraus fabriko direktorius Jesusas Perezas Collazo. Jis užsiminė, kad cukrus iš gamyklos keliaus į Kiniją. “Kinai kasmet iš Kubos importuoja 400 tūkst. tonų cukraus. Jie importuos ir mūsų fabriko produkciją”, - aiškino J.Perezas Collazo.

Per metus Kuba į įvairias šalis ketina eksportuoti 3 mln. tonų cukraus.

Nors jai vargu ar pavyks įgyvendinti šį tikslą, maži žingsneliai jau žengti.

“Laisvės saloje” atidaromos renovuotos cukranendrių perdirbimo gamyklos, o šalies žmonės džiaugiasi gavę mėgstamą darbą.

68 metų Joeliui darbas Mejiko cukraus fabrike suteikė galimybę išbristi iš skurdo. “Kuboje pensija maža. Dirbdamas fabrike gaunu trigubai daugiau pajamų”, - neslėpė Joelis. Jam smagu, kad Mejiko miestelyje vėl verda gyvenimas. “Ši vieta buvo tarsi kapinės. Dabar Mejikas atsigauna”, - džiaugėsi vyras.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Trumpai ŽUVO PER 500 ŽMONIŲ Dėl smurto Irake gegužės mėnesį žuvo daugiau kaip 500 gyventojų.

Remiantis saugumo pareigūnų ir medikų pateiktais duomenimis, per kruviniausią šių metų mėnesį Irakas neteko 503 žmonių, dar 1 273 buvo sužeisti. “Vėl raginu Irako lyderius apsaugoti šalies civilius gyventojus. Jų pareiga nutraukti kraujo praliejimą”, - sakė Jungtinių Tautų pasiuntinys Martinas Kobleris. Nuo metų pradžios nesiliaujančią smurto bangą Irake lėmė vis didėjantis sunitų nepasitenkinimas valdžia. Nuo Pirmojo pasaulinio karo iki 2003 metų, kai buvo nuverstas Saddamas Husseinas, šalį valdžiusios Irako sunitų mažu-

mos atstovai kaltina šiitų vadovaujamą ministrų kabinetą, kad šis siekia marginalizuoti jų bendruomenę. Norėdama nuslopinti įtampą, šiitų vyriausybė suteikė keletą nuolaidų - paleido kalinius ir pakėlė atlyginimus su “Al-Qaeda” kovojantiems sunitams.

čio karą, kuris pareikalavo 30 tūkst. gyvybių, atkovojo Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano. Bet regionas ir nutraukus ugnį liko šios šalies teritorijoje. Armėnijos ir Azerbaidžano santykiai tebėra įtempti, nes abi valstybės vis dar konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho.

NUŽUDĖ KARĮ

SUŽEISTI KALĖJIMO PRIŽIŪRĖTOJAI

Armėnijos pajėgos per smurto protrūkį pasienyje nužudė azerbaidžaniečių karį. Namigas Hamidovas mirė vežamas į ligoninę. Jis buvo sunkiai sužeistas, kai armėnų pajėgos pažeidė “ugnies nutraukimo susitarimą” Tartaro rajone. Armėnijos remiami separatistai per XX amžiaus dešimtojo dešimtme-

Viename Didžiosios Britanijos sustiprinto režimo kalėjime per išpuolį buvo sužeisti du sargybiniai. Žiniasklaida skelbia, kad užpuolikai - kaliniai musulmonai. Surengti ataką prieš prižiūrėtojus juos įkvėpė žiaurus kario nužudymas Londone. Kalėjimo pareigūnų profesinė sąjunga POA

nurodė, kad vienas sargybinių Ful Satono įkalinimo įstaigoje netoli Jorko, Šiaurės Anglijoje, buvo laikomas įkaitu beveik keturias valandas, kol jį pavyko išvaduoti. “Trys kaliniai, kuriuos papiktino kalėjimo imamo raginimas pasimelsti už nužudytą karį Lee Rigby, pagrobė ir sumušė sargybinį. Buvo dislokuota riaušių slopinimo komanda. Per keturias valandas jai pavyko suvaldyti situaciją. Vienas užpultų pareigūnų buvo subadytas. Kitas sužeistas sargybinis - moteris”, sakė POA atstovas. Dėl L.Rigby nužudymo jau areštuota 10 žmonių. Du pagrindiniai įtariamieji - atsivertėliai į islamą, kilę iš Nigerijos krikščionių šeimų. Jie tebėra saugomi atskirose ligoninėse, nes policininkų buvo sužeisti žmogžudystės vietoje.

RIAUŠĖS BAIGĖSI Stokholmo priemiesčiuose, kuriuose daugiausia gyvena imigrantai, buvo padegti tik keli automobiliai. Policija sakė, kad situacija po savaitės riaušių grįžta į normalias vėžes. Pranešimų apie neramumus kituose Švedijos miestuose taip pat negauta. Pastarąją savaitę Stokholmo priemiesčiuose buvo padegta daugiau kaip 150 automobilių ir dešimtys pastatų. Riaušės kilo gegužės 19 dieną Husbyje, kurio 80 proc. gyventojų yra imigrantai. Neramumai išprovokavo ir švedų debatus dėl imigrantų integracijos.

AFP, BNS, LŽ

2013 05 29

9

Verslas

Energetikus užvaldo biokuras Nepertraukiamas darbas Medienos kuro ruošoje dalyvauja galinga technika ir ją įvaldę žmonės. Kaip papasakojo “Timbex” biokuro plėtros vadovas, yra dvi pagrindinės malūnų rūšys - vieni sukurti kaip traktoriaus padargas, o kiti - platforminiai.

Traktoriniu smulkintuvu pilną vilkiką medienos drožlių galima pagaminti per 1-1,5 valandos, o platforminiu malūnu - per 15-30 minučių, priklausomai nuo to, kas smulkinama - malkinė mediena ar kirtimo atliekos. Jei žaliava prastesnės kokybės, kartą per dieną tenka pakeisti visą smulkintuvo peilių komplektą.

Medienos kuro gamintojai yra įsipareigoję kurą tiekti nepertraukiamai, todėl bent kas trejus metus jiems tenka pirkti naują techniką, kad darbymečiu nereikėtų gaišti laiko remontui. Traktorinis smulkintuvas kainuoja apie 800 tūkst. litų, o platforminis - per 2 mln. litų. Valstybė, remianti biokuro plėtrą, prie investicijų į šią įrangą neprisideda.

Prie technikos visada dirba tie patys specialiai apmokyti žmonės smulkintuvo operatorius ir vilkiko vairuotojas. Jie keliauja po visą Lietuvą. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono miškuose šiuo metu darbuojasi du aukštadvariškiai (Trakų r.). Prieš porą savaičių jie medienos drožles ruošė Kretingos rajone.

Kirtimo atliekos šiandien sudaro labai nedidelę Lietuvoje naudojamo biokuro dalį. / Egidijaus Jurgelionio nuotrauka KAZIMIERAS ŠLIUŽAS k.sliuzas@lzinios.lt

daliu brangesnė, negu gaminama deginant biokurą.

Būtų racionalu, kad Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse 50-68 proc. naudojamo kuro sudarytų kirtimo atliekos ir malkinė mediena.

Tačiau dauguma savivaldybių įsigyja pigių katilų, kurie pritaikyti naudoti tik palyginti brangią malkinę medieną.

Pigūs katilai, brangus kuras

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2012 metais Lietuvoje apie 16 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos buvo gaminama naudojant medieną. 2020 metais, kaip yra ES įsipareigojusi Lietuva, biomasė turėtų sudaryti dvigubai didesnę dalį kuro katiluose. Tačiau medienai, matyt, teks gerokai svarbesnis vaidmuo.

“Mūsų skaičiavimais, mediena galėtų sudaryti apie 68 proc. centralizuoto šilumos tiekimo įmonių gaminamos šilumos”, - svarsto miškininkystės bendrovės “Timbex” biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius.

Šuolis nuo 2014-ųjų Šilumos energetikai pažymi, kad nors medienos dalis šilumos ūkyje sparčiau pradėjo augti nuo 2011 metų, itin masiškai šiam kurui pritaikytos katilinės bus statomos nuo 2014 metų antrojo pusmečio, kai šiam tikslui numatyta skirti 1,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos 2014-2020 metų laikotarpiui. Tai gerokai daugiau, negu būdavo skiriama iki šiol.

Pavyzdžiui, šiemet naujoms katilinėms statyti ir senosioms modernizuoti skiriama apie 40 mln. litų, o vienas projektas negali būti paremtas didesne kaip 6 mln. litų suma.

Tokią paramą, numatytą ankstesnės Vyriausybės, pajunta tik projektus vykdančios mažesnių miestelių šilumos tiekimo įmonės.

Tikimasi, kad jau 2015 metų pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje galėtų sumažėti ketvirtadaliu. Mat katilinių, naudojančių gamtines dujas, gaminama šiluma yra treč-

Vis dėlto, kaip pažymi katilinėms skirtų medienos drožlių gamintojai, savivaldybės, nusprendusios investuoti į biokuro katilus, dažniausiai pasuka klaidingu keliu. Taupant lėšas perkama pigiausia įranga, pritaikyta deginti drožlėms iš malkinės medienos, kurią plačiai naudoja plokščių gamintojai. Būtent dėl malkinės medienos kertasi šilumininkų ir plokščių gamintojų interesai. Pirmieji malkinę medieną paleidžia dūmais, o antrieji kuria pridedamąją vertę.

“Deginti reikia tai, kas tam skirta - pirmiausia kirtimo atliekas, krūmus. O tai, kas tinka gamybai, turėtų būti naudojama pagal paskirtį”, - teigia “Timbex” atstovas Panevėžyje Donatas Degenis. Pasak jo, ir AB “Panevėžio energija”, nors laikoma bene geriausia šilumos tiekimo įmone didžiuosiuose miestuose, yra įsigijusi katilų, kurių specifikacijos neleidžia į drožles iš malkinės medienos įmaišyti daugiau kaip 20 proc. skiedrų, pagamintų iš kirtimo atliekų.

Pasak šios bendrovės technikos direktoriaus Petro Diksos, į biokurą šiek tiek įmaišoma ir pjuvenų, kurių atvežama iš lentpjūvės - kartu su kokybiška skiedra sudega ir

Centralizuotai tiekiamos šilumos struktūra pagal kuro rūšis, proc.

Energijos šaltinis

18

7

Atliekinė šiluma

10

15

Komunalinės atliekos 0

12

Dujos ir skystas kuras 41

17

Biodujos Šiaudai, žolė

LŽ archyvo nuotrauka

Nenori ir vytelių

Tvarkosi pavyzdingai

Pigieji katilai niekais verčia ir valstybės remiamas energetinių augalų programas. “Labai domėjausi šiuo verslu, jau buvau ir 100 ha gluosniams tinkančios menkavertės žemės įsigijęs, bet taip nieko ir nepasodinau, - LŽ pasakoja panevėžietis Rimgaudas Pranas Misiūnas, dabar miesto tarybos narys. Man buvo pasakyta, kad niekam tų gluosnių nereikia, nes Lietuvoje yra labai mažai katilų, kuriuose tinka deginti šią medieną.”

Energetikos specialistai ir miškininkai sėkmės pavyzdžiu laiko AB “Panevėžio energiją”. Tai regioninė šilumos tiekimo bendrovė, įsteigta suvienijus Zarasų, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Kėdainių ir Panevėžio savivaldybių pajėgas. Bendrovės apimama teritorija nesutampa su geografinėmis Panevėžio apskrities ribomis, tačiau daug laimima bendros politikos, centralizuoto administravimo ir vadybos sąskaita.

Kaip LŽ papasakojo “Panevėžio energijos” gamybos direktorius Rolandas Bitcheris, bendrovės prižiūrimuose rajonuose yra 38 katilinės ir termofikacinė elektrinė. Biokurą naudoja 14 katilinių, be to, kelios nedidelės katilinės degina iš Estijos atsivežtą skalūnų alyvą. Yra nemažai katilinių, kurios naudoja gamtines dujas.

Deginant biokurą pagaminama 38 proc. šiluminės energijos, o įskaitant ir perkamą iš nepriklausomų tiekėjų, biokuro dalis sudaro 41 procentą. 2011 metais biokuro dalį padidinus nuo 25 proc., per metus bendrovė sutaupo 3-3,5 mln. litų.

Iki 2016 metų pabaigos biokuro energetinę vertę bendrame kuro balanse bendrovė planuoja didinti iki 50 procentų. Pirmiausia į biokuro katilines bus investuojama Rokiškyje ir Zarasuose, kur nėra gamtinių dujų skirstymo tinklų.

“Panevėžio energija” yra įsigijusi katilus, kurių specifikacijos neleidžia į malkinės medienos drožles įmaišyti daugiau kaip 20 proc. skiedrų, pagamintų iš kirtimo atliekų. jos, bet per didelė prastesnės kokybės biomasės dalis netinka dėl didelio peleningumo.

Specialistai pataria nesižavėti pigiais katilais, nes tokį pastačius teks brangiai mokėti už kurą, o pigiausiai kirtimo atliekų žaliavai yra pritaikyti brangūs katilai.

Pasak E.Gaidamavičiaus, kertant mišką lieka apie 40 proc. atliekų.

Jos ir turėtų keliauti į katilines, tačiau, pavyzdžiui, pernai Lietuvoje atliekinės medienos paklausa sudarė vos dešimtadalį pasiūlos.

Elektra ir geoterma

Anglys ir durpės

R.Bitcheris: “Biokuro katilinės suteikė galimybę visų mūsų prižiūrimų rajonų gyventojams pasiūlyti vienas mažiausių šilumos kainų Lietuvoje.”

Apskritai, anot E.Gaidamavičiaus, moderniose valstybėse atliekinė mediena yra laikoma “socialiniu kuru”: mat jai ištraukti iš miško, sutvarkyti reikia daug žmogaus darbo, todėl sukuriamos darbo vietos.

Tačiau galutinė šio kuro kaina dėl papildomų sąnaudų beveik prilygsta kainai, mokamai už kurą, pagamintą iš gerokai brangesnės malkinės medienos žaliavos. Kubinis metras kirtimo atliekų žaliavos kainuoja 6-10 litų, o malkinės medienos - apie 50 litų.

2012 m. 2020 m. prognozė

Mediena

0,2

1

8

13

0,8

2

16 33 Šaltinis: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

“Prieš imdamiesi biokuro plėtros atlikome mums priklausančių rajonų biokuro apžvalgos studiją ir nustatėme, kad biokuro tikrai užteks, - teigia R.Bitcheris. - Užsibrėžta 50 proc. riba, manau, yra viršutinė. Siekti daugiau kažin ar verta, nes kai kurie įrenginiai tokiu atveju dirbtų ganėtinai trumpai, tik keletą pačių šalčiausių šildymo sezono savaičių. Vien tam laikotarpiui statyti biokuro įrangą būtų per brangu.”

“Panevėžio energijos” flagmanas yra 2011 metais atnaujinta 16 MW galingumo miesto katilinė. Vasarą ji išnaudoja pusę pajėgumo ir per parą sukūrena 6 vilkikų (puspriekabė su priekaba) atvežtas medienos drožles, žiemą - dvigubai daugiau, o dar dalį šiluminės energijos pagamina kūrendama gamtines dujas. Per dieną katilinė pagamina 11 tonų garo. Be to, išnaudojami 2,5 MW elektros energijos gamybos pajėgumai. “Į biokuro rinką žengėme dar 1998 metais. Kaip paaiškėjo, tai buvo teisingas sprendimas. Biokuro katilinės suteikė galimybę visų mūsų prižiūrimų rajonų gyventojams pasiūlyti vienas mažiausių šilumos kainų Lietuvoje, ypač ėmus sparčiai brangti gamtinėms dujoms, - pasakoja gamybos direktorius. - Prisideda ir elektros energijos gamyba, nes lėšas, gautas už elektros energiją, nukreipiame į šilumos kainų mažinimą.”

•

10

2013 05 29

Verslas

Laivus tikrins išmaniaisiais telefonais VIDA BORTELIENĖ vidab@lzinios.lt

Trumpas laivybos sezonas lietuvių noro pramogauti nemažina vasarotojai įsigyja vis daugiau populiarių ir net egzotiškų, iki šiol nematytų motorinių priemonių.

Inspektoriai taip pat vejasi technologijų laikotarpio madas.

Lietuva stropiau negu kaimynės laikosi Europos Sąjungos pramoginės laivybos kontrolės reikalavimų, bet iki šiol nėra sukūrusi mechanizmo, kaip išregistruoti nenaudojamas plaukiojančias priemones. Registre laivų skaičius didėja sparčiau, nei atsiranda egzaminus laikančių laivavedžių.

Neprivaloma išregistruoti Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktorius Evaldas Zacharevičius pabrėžė, kad pramoginės laivybos sezonas, oficialiai paskelbtas balandžio 25 dieną, regionuose įvairiais renginiais prasidėjo tik gegužę, o savo piką pasieks vasaros viduryje. Inspektoriai dar tik planuoja reidus, per kuriuos didžiuosiuose vandens telkiniuose turės patikrinti, ar visiems laivams atlikta techninė apžiūra. Šiemet įdiegta naujovė - inspektoriai nestabdys pramogautojų laivų, kol išmaniaisiais telefonais pagal borto numerį nepatikrins laivo bylos įrašų laivų registre. Naujoms, pirmą kartą registruojamoms priemonėms suteikiamas 3 metų pažymėjimo galiojimo terminas, paskui - 2 metus galiojantis dokumentas. Senesnė negu 5 metų laivybos technika turi būti apžiūrima kasmet. Procedūros kaina, nustatyta pagal variklio galią, siekia nuo 40 iki 180 litų.

E.Zacharevičius patikino, kad visuose 10 regionų laivų savininkams sudarytos sąlygos atlikti laivų techninę apžiūrą kuo arčiau plaukiojimo vietos, bet kai kurie žmonės vis tiek to vengia. Iki gegužės 22 dienos į registrą buvo įrašyti 68 926 laivai (ilgesni kaip 6 metrų motorlaiviai, jachtos), 500 daugiau negu prieš pusmetį. Tarp jų yra 300 komercinių (pramoginių, specializuotų ir žvejybinių) vidaus vandenų laivų. Tačiau, kaip rodo techninių apžiūrų duomenys, tvarkingus dokumentus turi tik 7 tūkst. laivų savininkų. “Gal dėl to, kad sezonas neilgas - pereina techninę apžiūrą, o plaukioja tik mėnesį. Todėl bando rizikuoti - gal nepagaus? Tačiau kiek iš viso į vandenis plaukia, kiek yra “sveikų”, nesurūdijusių laivų, sunku suskaičiuoti, nes nesukurta mechanizmo, kaip

LSLA vadovas E.Zacharevičius atkreipia vandens pramogas mėgstančių žmonių dėmesį į tai, kad Amerikoje pigiau nusipirkus laivą galima patirti kur kas didesnių išlaidų Lietuvoje, negu tokį pirkinį įsigijus ES. Vidos Bortelienės nuotraukos

asmenų, turinčių tarptautinius motorlaivio laivavedžio dokumentus. Šis skaičius nuolat didėja.

2011-aisiais egzaminai surengti 49 kartus, 2012 metais - 80 kartų. Šiemet keičiama ir organizacinė tvarka, ir bilietų turinys, tačiau numatyta 114 egzaminų. Baigiama įreng-

išregistruoti senus laivus”, - aiškino E.Zacharevičius.

Ir anksčiau, ir pastaruoju metu daugiausia laivų žmonės registruoja LSLA Kauno padalinyje, nors paskui daug jų atsiduria pajūryje. Pernai dėl laivų techninės būklės buvo surašyti 175 administracinio teisės pažeidimo protokolai ir surinkta 17,5 tūkst. baudų - vidutiniškai po 100 litų už pažeidimą. Šiemet baudos nedidės.

Egzaminai griežtėja Pagal laivavedžių kvalifikacijos dokumentų statistiką, sudaromą nuo 2004 metų, informacinėje sistemoje yra įregistruoti 1 272 laivavedžiai, galintys valdyti laivus mūsų šalies vidaus vandenyse, ir beveik 12 tūkst.

Europos Sąjungos kokybės atitikties sertifikato, žymimo ant laivo santrumpa CE. Laivybos inspektoriai turi prieigą prie 25 valstybių duomenų bazės, todėl gali patikrinti laivo gamybos techninius duomenis. Anksčiau tokie atvejai, kad laivas būdavo įvežamas iš trečiosios šalies be atitik-

Informacinėje sistemoje įregistruoti 1 272 laivavedžiai, galintys valdyti laivus mūsų šalies vidaus vandenyse, ir beveik 12 tūkst. asmenų, turinčių tarptautinius motorlaivio laivavedžio dokumentus. ti speciali klasė, užsiregistruoti egzaminui laikyti bus galima internetu.

E.Zacharevičius teigė, jog iš pirmo karto egzaminus išlaiko ne visi. Šiemet per 4 mėnesius juos laikė penktadaliu daugiau asmenų negu tuo pat metu pernai - 270, tačiau 56 neišlaikė. Kol Vidaus vandenų inspekcija buvo neprijungta prie LSLA, per metus būdavo išduodama, pasak E.Zacharevičiaus, iki 1 600 laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimų.

Saugo rinką Dar viena LSLA funkcija - užkirsti kelią patekti į Lietuvą plaukiojančioms priemonėms, kurios neturi

ties dokumentų, paaiškėdavo savininkui atvykus jo registruoti ir atlikti techninės apžiūros.

Pernai pasirašius susitarimą su Muitinės departamentu, konteineriais per uostą gabenamų laivų dokumentai nuo gruodžio tikrinami kertant sieną. Jei priemonė neturi CE sertifikato, jos negalima įvežti į šalį, bet leidžiama per Lietuvą gabenti tranzitu.

Pasak Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo Povilo Pauparo, šiemet užfiksuoti du atvejai, kai 3 laivus norėta įvežti iš Amerikos. Išeitis savininkui - kreiptis į laivų standartų dokumentus tvirtinančią įstaigą, o artimiausia iš jų yra Lenkijos Gdansko uoste arba Tamperėje, Suomijoje.

Kaimynės šalys forume sukirs rankomis LINA MRAZAUSKAITĖ l.mrazauskaite@lzinios.lt

Šiandien Druskininkuose Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forume aptariami dvišalės vietos ir regionų valdžios partnerystės klausimai, planuojama pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus.

Forumo, kuris vyksta Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre “Grand SPA Lietuva”, dalyviai apsikeis ekonomikos plėtros, turizmo skatinimo, žemės ūkio plėtros ir kita patirtimi. Laukiama maždaug

100 Baltarusijos vietos ir regionų valdžios atstovų. Tarp forumo dalyvių - Baltarusijos Respublikos ekonomikos ministras Nikolajus Snopkovas, Druskininkų savivaldybės meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas (LSA) Ričardas Malinauskas. Renginyje taip pat dalyvauja Baltarusijos ministerijų, savivaldybių, miestų-partnerių atstovai bei Alytaus regiono verslininkai, savivaldybių darbuotojai. Šiandien svečiai aptars Lietuvos ir Gardino, Minsko srities ir Lelčino rajono bendradarbiavimo su Lietuva perspektyvas, o Alytaus rajono savivaldybės meras, LSA viceprezidentas Algirdas Vrubliaus-

kas pristatys Alytaus rajono, kaip partnerio ekonomikos ir humanitarinėje srityse, pranašumus. Planuojama pasirašyti keletą bendradarbiavimo susitarimų tarp Lietuvos ir Baltarusijos vietos bei regionų valdžių institucijų.

Anksčiau Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas, pristatydamas pagrindines regioninio bendradarbiavimo forumo temų kryptis, pavadino šį forumą vienu svarbiausių dvišalių ekonominių renginių šiemet ir sakė, kad per jį daugiausia dėmesio ketinama skirti ekonomikos bei socialiniams reikalams. Anot ambasadoriaus, bus svarstomas abiejų šalių bendradarbiavimas pramonės, statybų, žemės

“Pernai vyko apklausa, bet Lietuvoje neatsirado įstaigos, norinčios imtis laivų notifikacijos procedūros, nes jų įvežama per mažai. Juk reikia visus metus išlaikyti darbuotojus, sandėlius. Be to, įstaiga turi gauti atestatą, kad gali teikti paslaugas. O tai - papildomos sąnaudos. Yra užsienio kompanijų, kurios pasirengusios atvykti į bet kurią vietą, bet jų įkainiai dideli”, - aiškino P.Pauparas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didesnės jachtos perkamos įvairios - tiek senesnės, tiek naujesnės, įregistruojama ir kelis milijonus kainuojančių naujų.

Yra tokių laivų, kurie dėl ekonomikos krizės Europoje keletą metų stovėjo neparduoti, o dabar tapo įperkami lietuviams. Beveik visi registruojami vandens dviračiai yra nauji, ir turi, nors pagaminti Kinijoje, ES įmonių patvirtintus CE sertifikatus.

Atsiranda ir egzotikos - motorinių banglenčių, anksčiau Lietuvoje neregistruotų priemonių, kurias dar retas Lietuvos gyventojas yra matęs.

LSLA atstovų teigimu, Latvijoje pramoginių laivų atitiktis CE standartui kol kas neprivaloma. Tuo bando pasinaudoti lietuviai, įvežantys iš trečiųjų šalių laivus per kaimynų uostus. Tačiau inspektoriai tokius atvejus greitai nustato ir laivų Lietuvoje neregistruoja. Latviams atplaukti į Lietuvą laiveliais be CE sertifikato kol kas nedraudžiama.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

ūkio, paslaugų ir kitose srityse.

V.Dražinas taip pat pabrėžė, kad iki šiol Lietuvos ir Baltarusijos rajonai bei miestai yra pasirašę 62 susitarimus dėl bendradarbiavimo ekonomikos, prekybos ir humanitarinėje srityse. “Per septynerius metus tai mums leido sukurti tokius santykius, kad vien dėl regionų prekybos apimties, investicijų, paslaugų metinis prieaugis sudaro daugiau kaip 30 procentų”, - sakė jis.

Tai jau antras Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forumas. Pirmasis vyko pernai birželio mėnesį Molodečne, Baltarusijoje. Jame dalyvavo beveik šimtas Lietuvos vietos savivaldos atstovų iš daugiau kaip 30 savivaldybių.

•

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6759

1 Australijos doleris

2,5831

+0,3716%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0739

+0,0553%

1 Kanados doleris

2,5844

-0,0619%

1 Šveicarijos frankas

2,7608

-0,6701%

+0,2280%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3700

+0,2288%

10 Čekijos kronų

+0,2174%

1,3339

10 Danijos kronų

4,6323

0,0000%

1 DB svaras sterlingų

4,0398

+0,0272%

100 Japonijos jenų

2,6234

-0,7395%

100 Kazachstano tengių

1,7739

+0,2255%

1 Latvijos latas

4,9248

-0,0569%

10 Norvegijos kronų

4,5723

-0,1903%

10 Lenkijos zlotų

8,2352

+0,1433%

100 Rusijos rublių

8,5227

-0,0657%

10 Švedijos kronų

4,0183

+0,0100%

1 Turkijos naujoji lira

1,4456

-0,0692%

10 Ukrainos grivinų

3,2815

+0,1249%

2013 05 29, LB

2013 05 29

Trasa

11

Silpnybės atsiskleidžia nelaimėse ILONA STAŠKUTĖ ilona.staskute@lzinios.lt

Provincijoje problemos nedidelės

Kasmet su nerimu laukiama motociklų sezono pradžia ir šįmet jau paženklinta tragedijomis.

LŽ pašnekovai pripažino, kad dažnai lemiama nelaimės sudedamąja dalimi tampa motociklininkų patirties trūkumas.

Dažniausiai kalbama apie motociklininkus mieste, tačiau provincijoje taip pat yra nemažai dviračių transporto priemonių mėgėjų. Kaimiškose vietovėse motociklas dažniau naudojamas kaip susisiekimo priemonė, o ne įrankis pramogauti. Čia į akis krinta vakare iš alaus baro išlinguojantys ir senais sovietiniais motociklais namo grįžti bandantys senukai. Jaunuoliai taip pat ne itin daug dėmesio kreipia į saugumą laksto motoroleriais tik su šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Vien pagalvojus, kas nutiktų menkai pridengtam kūnui slystant per asfaltą, šiurpas pereina.

Tačiau LŽ pašnekovai nesureikšmino motociklininkų problemų provincijoje - esą didžioji dalis skaudžių nelaimių įvyksta būtent miestų gatvėse. “Gal ir būna, kad nedrausmingai važiuojama javomis ar senais uralais, bet pernai daugiausia į avarijas patekusių motociklų penketuką sudarė vien japoniški modeliai, ir visi “britvos”, atskleidė G.Aliksandravičius.

Dar nepraėjo nė mėnuo nuo motociklų sezono pradžios, o per jų ir mopedų avarijas jau užgeso net 5 gyvybės. Apskritai eismo įvykių aukų šalyje per metus apčiuopiamai sumažėjo, bet tik ne tarp plieninių žirgų gerbėjų.

Nuo šių metų pradžios iki gegužės 24 dienos Lietuvos keliuose žuvo 79 žmonės, tarp jų - 4 motociklininkai ir vienas mopedo vairuotojas. Pernai per pirmus penkis mėnesius gyvybės neteko 3 motociklininkai ir 2 mopedų vairuotojai. Iš viso keliuose žuvo 100 žmonių.

V.Visockis siūlė iš esmės keisti motociklininkų mokymo sistemą.

LŽ archyvo nuotraukos

Motociklinikams verta patiems pasirūpinti savimi ir važiuojant saugotis taip, lyg kiti vairuotojai jų nematytų.

Ne vien chuliganai Likus kelioms dienoms iki vasaros tragiškai pasibaigusių eismo įvykių užfiksuota penktadaliu mažiau negu pernai, bet žuvusiųjų per motociklų ir mopedų avarijas nesumažėjo nė vienu.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Gintaras Aliksandravičius tikino, kad motociklininkų saugumas keliuose smarkiai pagerėjęs. “Statistika to neatspindi, bet vairuotojų elgesys tampa geresnis. Vilniuje daug motociklininkų, automobilių vairuotojai jau įpranta matyti juos gatvėse”, - kalbėjo pašnekovas. G.Aliksandravičius pripažino, kad anksčiau ir policininkai ne visuomet suprasdavo motociklininkus, o neigiamas stereotipas apie “britvų” vairuotojus buvo giliai įsišaknijęs. Tačiau pareigūnams pradėjus bendrauti ne tik su klasikiniais baikerių klubais, bet ir su sportinių motociklų mėgėjų bendruomenėmis, anot LKPT viršininko, pavyko geriau suprasti motociklininkus.

“Jie taip pat yra visaverčiai eismo dalyviai, o automobilių vairuotojai ne visada tai įvertina. Nereikia kovoti kelyje, geriau draugauti. Kai eismo dalyviai pradeda konkuruoti, tai priveda prie trinties ir nelaimių. Kelias yra visų, bendras. Jei automobilis didesnis, tai dar nereiškia, kad jam suteikiama daugiau teisių”, tvirtino G.Aliksandravičius.

Neturi kur išmokti Tačiau kasdien motociklais važinėjantys pašnekovai įžvelgė daugybę senų blogų įpročių. Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) prezidentas Virginijus Visockis pripažino: motociklininkų saugumo problemų yra tiek daug, kad nežinia, ko pirmiausia griebtis. Dėl to LMSF veikia ir saugaus eismo komisija.

V.Visockis atkreipė dėmesį, kad net labai savimi pasitikintys motociklininkai suklumpa ištikus ekstremaliai situacijai. Jo manymu, kritinėmis aplinkybėmis sutrinka nemenka dalis mažiau patyrusių vairuotojų, o kadangi moto-

ciklas, priešingai negu automobilis, neturi vairuotoją saugančio kėbulo, pasekmės gali būti kur kas liūdnesnės.

“Reikėtų pakeisti pačius vairavimo mokymo kursus, nes dabar motociklininkai mokomi beveik tik teorijos, o ne elgesio kelyje”, - sakė V.Visockis. Jis siūlė leisti motociklininkų klubams rengti ekstremalaus vairavimo kursus nepatyrusiems vairuotojams. Anot pašnekovo, papildomų užsiėmimų nauda ma-

sina atsainiųjų. “Šalmą paprastai visi užsisega, bet saugoti kojų Kelių eismo taisyklės (KET) neįpareigoja, todėl dauguma važinėja mūvėdami džinsus, avėdami sportinius batelius, be pirštinių. Visai nesuprantama mada vežioti mergaites ant užpakalinės sėdynės, davus jai tik šalmą, kai pats vairuotojas vilki saugią aprangą”, stebėjosi vyrai.

Abipusė atsakomybė Pašnekovai svarstė, kad kaltę dėl nutinkančių nelaimių automobilių ir motociklų vairuotojams galima dalyti bene perpus. Bet abu patarė motociklinin-

G.Aliksandravičius: “Kelias yra visų bendras, jei automobilis yra didesnis, tai dar nereiškia, kad jam suteikiama daugiau teisių.” toma stebint lenktynininkus - esą motociklų sportu užsiimantys jaunuoliai rečiau patenka į avarines situacijas.

Ir V.Visockis, ir asociacijos “Dolce Moto” pirmininkas, buvęs lenktynininkas Mantas Vybornas patikino, kad sportuojantys motociklininkai gatvėse stengiasi nelakstyti ir nepatei-

Masalas - žibintai ir veidrodėliai

kams prieš galvojant, kur tiesa, patiems pasirūpinti savimi ir važiuojant saugotis taip, lyg kiti vairuotojai jų nematytų.

Automobilių vairuotojams pamiršus, kad kelyje pasitaiko ir motociklininkų, kyla viena dažniausių avarinių situacijų - mašina, sukdama į kairę, nepraleidžia iš priekio atriedančios

Važiuojantieji iš Lietuvos į Kaliningrado sritį arba Baltarusiją netrukus galės negaišti laiko pasienio eilėse ir vietą jose iš anksto rezervuoti elektroniniu būdu. Rezervacija jau galios nuo liepos mėnesio.

Draudimo bendrovės “Lietuvos draudimas” duomenimis, šiemet per keturis su puse mėnesio pavogtų automobilių tarp apdraustųjų sumažėjo perpus. Vagims įdomesnės atskiros greitai realizuojamos automobilių detalės ar įranga. “Šiemet mūsų kasko draudimo klientai pranešė apie 24 pavogtus automobilius, nuostolių suma - beveik pusė milijono litų, vidutinis nuostolis siekia 20 tūkst. litų. Daugiau nei 40 proc. visų pavogtų automobilių - “Volkswagen” markės įvairūs modeliai. Lygindami su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu pastebime, kad vidutinis nuostolis išlieka panašus, tačiau pavogtų automobilių sumažėjo perpus”, - tvirtino “Lietuvos draudimo” Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Per mėnesį šiemet pavagiamos vidutiniškai 5 kasko draudimu draustos mašinos, tuo tarpu pernai “Lietuvos draudimas” fiksavo po vidutiniškai 10-12 pavogtų mašinų per mėnesį.

Automobilių grobikams dabar pat-

Nuo vakar išankstine eilės rezervacija gali naudotis tie, kas šių metų liepą planuoja vykti į Kaliningrado sritį per Kybartų pasienio kontrolės punktą. Šią naujieną Vilniuje Lietuvos ir Estijos verslo forume paskelbė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, mat sistemą lietuviai įjungė su estų pagalba.

Transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos valstybės sieną, eilių valdymo informacinę sistemą EVIS diegia Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą laimėjusi Lietuvos bendrovė Ekskomisarų biuras kartu su Estijos IT kompanija “GoSwift OU”. Ši estų įmonė analogišką transporto priemonių eilių valdymo informacinę sistemą jau yra įdiegusi Estijos ir Rusijos bei Rusijos ir Estijos pasienio kontrolės punktuose.

“Labai vertinu Estijos specialistų

raukliausi įvairūs VW modeliai, bet detalės dažniausiai vagiamos nuo BMW. Jie sudarė 38 proc. visų apvogtų automobilių, antri - VW (20 proc.), treti - “Mercedes Benz” (10 proc.). “Šiemet dėl įvairių pavogtų detalių jau atlyginome 1,6 mln. litų nuostolių. Tai 23 proc. daugiau, vertinant pinigais, nei pernai per tą patį laikotarpį. Įvykių skaičius augo 15 proc., o tai reiškia, kad vienos vagystės metu pavagiama vis daugiau detalių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai automobilius remontuoti ekonomiškai nebenaudinga - tiek daug dalių būna pavogta”, skaičiavo A.Juodeikis.

Labiausiai vagiamų detalių sąraše apdailos juostelės, veidrodėliai, navigacijos įranga ir ekranai, mašinų statymo sistemos, žibintai, salone sumontuoti televizoriai ar garso sistemos.

Vidutinis nuostolis siekia 3000 litų, pernai jis buvo 2700 litų.

Beveik dešimtadalis šiemet apvogtų automobilių patyrė po keliasdešimt tūkstančių litų siekiančius nuostolius.

Kaune nuo vieno automobilio pavogtas buferis, durelės, du ratai, variklio antvožas ir žibintai, nuo kito - žibintai ir buferis bei vidaus įranga.

•

LŽ

•

Į eilę pasienyje - internetu

Automobilių vagišiai vengia grobti visą transporto priemonę. Gerokai dažniau nusikaltėliai nugvelbia vertingas smulkias detales, o suniokotą mašiną palieka stovėti.

Gerokai dažniau vagys renkasi ne nuvaryti automobilį, o pasipelnyti iš pavogtų detalių ir garso aparatūros. / Romo Jurgaičio nuotraukos

dviratės transporto priemonės. Tačiau dėl motociklininkus ištinkančių nelaimių visuomet būna kaltos abi šalys. Eismo įvykius traukia ir lengvabūdiškas elgesys - didelis motociklo greitis, KET nepaisymas, automobilių vairuotojų neatsargumas. Be to, šiemet vieną avariją, per kurią buvo sužalotas žmogus, sukėlė neblaivus mopedo vairuotojas.

Pasak G.Aliksandravičiaus, kasmet plieninių žirgų gerbėjai padaro daugiau kaip 2 tūkst. KET pažeidimų: viršija greitį, pavojingai manevruoja, važiuoja be šalmo ir pan. Neatsargus elgesys galiausiai atsisuka prieš pačius “šaunuolius” - dažnai nelaimė įvyksta, kai netikėtoje situacijoje žmogus dėl įgūdžių stokos ar nepatyrimo nesuvaldo galingos transporto priemonės.

patirtį ir indėlį Lietuvoje diegiant pažangią elektroninę sistemą, kuri daugeliui žmonių supaprastins kelionę, taupys laiką ir padės geriau reguliuoti transporto srautus”, - apie diegiamą naujovę sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Minėta sistema pradės veikti nuo liepos 1 dienos Kybartų pasienio kontrolės punkte. Vėliau šiais metais ji bus prieinama ir vykstantiesiems į Baltarusiją per Medininkų pasienio kontrolės punktą. Pageidaujamą valstybės sienos kirtimo laiką galima iš anksto rezervuoti interneto svetainėse www.ltsiena.lt arba www.lithuanianborder.eu.

•

LŽ

12

2013 05 29

Kultūra

Žemaičių valios ir tikėjimo paroda MINDAUGAS KLUSAS mklusas@zinios.lt

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda “Žemaičių vyskupijos istorija”.

Ji skirta Žemaičių krikšto 600 metų sukakčiai paminėti. Įžengus į pagrindinę parodos salę dėmesį prikaustė asketiškų spalvų kostiumus vilkinčių vyriškių būrys. Sustingę lyg skulptūrinė grupė, jie oriai žvelgė į tamsiu punktyru parodos erdvę apjuosusius Žemaičių vyskupų portretus. Įsižiūrėjęs, pamatęs baltas apykakles, suvokiau - dvasiškiai. Virš jų tvyrojo žodžiais neapibūdinama sakrali aura, sakytum, debesiu atslinkusi iš tų paveikslų, sutelkusi dabartį ir amžinybę. Vilkėdamas kasdieniais drabužėliais šio būrelio akivaizdoje staiga pasijutau lyg Williamo Shakespeare’o Kalibanas, pasaulietiškos audros išmestas į nepažįstamą krantą. “Ar matėt tą vaizdą?” - po kurio laiko priėjęs prie mūsų, kelių žurnalistų, paklausė fotomenininkas Algimantas Kunčius.

Antrasis lankytojo įspūdis, žinoma, - apie parodą. Šitaip įdomiai, išnaudojant erdvinius planus, parengtą ekspoziciją senokai teko matyti. Joje pristatoma Žemaičių vyskupijos istorija nuo 1417 metų iki 1926-ųjų, kai buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija. Paroda pradedama pirmuoju Žemaičių vyskupu ir pirmąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spausdinta lietuviška knyga - Mikalojaus Daukšos išverstu Jokūbo Ledesmos “Katekizmu”.

Pirmieji vyskupų rūmai buvę Alsėdžiuose. Juos mena vos keli eksponatai - Šv. Jeronimo paveikslas ir kokliai su gerai matomais herbais. Šalia vyskupų portretų rodomos XIX-XX amžiaus sandūros fotografijos, kuriose įamžintos Žemaičių bažnyčios.

Asketiškais kostiumais vilkintys vyriškiai oriai žvelgė į tamsiu punktyru parodos erdvę apjuosusius Žemaičių vyskupų portretus.

S.Tamkevičius: “Šiandien Žemaitiją laikome pavyzdžiu, kaip reikia saugoti tikėjimą, branginti vertybes.” kanauninko Stanislovo Čerskio “Žemaičių vyskupijos aprašymo” (1830).

Traktato pradžioje vaizdžiai nusakoma Žemaitijos geografinė padėtis, reljefas, pažymimas gyventojų raštingumas, pomėgis medžioti, lino kultūra, pakraščiuose - su kviečiais ir bulvėmis. “Iš tiesų Žemaitijos gyvavimas nuo pat jos istorijos pradžios buvo nelaimingas. Šį kraštą niokojo kryžiuočių antpuoliai, du amžius trukę žiaurūs švedų įsiveržimai, maro epidemijos ir badas”, - citavo S.Čerskį aktorius. Pasak kanauninko, geriausi laikai Žemaitijoje buvo nuo 1807-ųjų, kai keletą metų ypač aukštomis kainomis pardavinėtas derlius Prūsijai, tuo metu prispaustai karo sunkumų.

Krašto būklė vėl pablogėjo po kelių nederlingų metų.

Patikimas sargas Pagrindinę ekspozicijos erdvę sergsti akmeninė liūto skulptūra - ankstyvąją visuomenės krikščionėjimo istoriją liudijantis monumentas. Tiesa, liūtą jame nelengva įmatyti. Vargu ar jį matęs ir pats skulptūros autorius. Istorijos “originalų” mėgėjas bus patenkintas išvydęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštą, kuriuo žemaičių vyskupui ir kapitulai jis užrašo žemes, ežerus ir kaimus. Taip pat jį sudomins popiežiaus bulė, kuria skiriamas Žemaičių vyskupas. Svarbi eksponatų grupė - aukštųjų dvasininkų insigni-

Telšių vyskupas J.Boruta pabrėžė, esą žemaičių kelias į krikščionybę užtruko ilgiausiai Europoje. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotraukos jos: vyskupų pastoralai, pektoralai, vyskupo Motiejaus Valančiaus žiedas, kanauninkų kryžiai. Įspūdingas 1900 metais Lione (Prancūzija) išaustas iškilmingas liturginių drabužių komplektas.

Antroje parodos salėje matomi krikščionybės įsitvirtinimo Žemaitijoje ženklai. Sakraliojo valstiečių meno pavyzdžiai - mediniai kryžiai, šventų-

jų skulptūros, rūpintojėliai - atskleidžia žemaičių tikėjimo stiprumą ir nepaprastą valią ištverti, išlikti, išgyventi siaučiant istorijos vėtroms.

Lino kultūra Gražų parodos atidarymo prologą sukūrė aktorius Rimantas Bagdzevičius, paskaitęs iš šia proga pasirodžiusios knygelės - Žemaičių kapitulos

Krikščionybė keliavo Dubysa Jo ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kalbą pradėjo sakydamas, esą žemaičių kelias į krikščionybę užtruko ilgiausiai Europoje. Kryžiuočių ordinas, kuriam priklausė Žemaitija, dėl krašto evangelizacijos ir christianizacijos nieko nenuveikė. Net trukdė.

Kenkė ir Lietuvos valdovų - Vytauto ir Jogailos - nesutarimai. Situacija pasikeitė po Žalgirio mūšio. “Pusbroliai susitaikė, 1413 metų rudenį sėdo į laivelį ir leidosi Nemunu žemyn. Pasiekę Du-

bysos žiotis, keliavo ja prieš srovę. Tada krikščionybė ir įžengė į Žemaičių kraštą”, - kalbėjo J.Boruta.

Vyskupas priminė 1414 metų Konstancos visuotinį bažnyčios susirinkimą, per kurį žemaičiai išsakė didžiulį troškimą tapti krikščionimis.

1417-aisiais jų prašymas buvo išpildytas, įsteigta Žemaičių vyskupija, paskirtas pirmasis vyskupas - Motiejus I (1417-1422), gerai mokėjęs lietuvių kalbą. “Tad šį jubiliejų švęsime ne tik šiais metais, bet iki 2017-ųjų”, - teigė J.Boruta.

Žemaitijos pavyzdys Jau minėtą vyskupų portretų galeriją muziejui paskolino Kauno arkivyskupija. Visas keturiasdešimties paveikslų ciklas rodomas pirmą kartą.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ priminė metą, kai Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius iš Varnių buvo caro atitremtas į Kauną. “Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, - darė išvadą S.Tamkevičius. - Paskui vyskupą į naują tarnystės vietą atkeliavo kai kurie šios parodos eksponatai. Kiti atsirado kiek vėliau.” Pasak S.Tamkevičiaus, kelis šimtus metų menantys parodos trupinėliai verčia mus su meile žvelgti į Žemaitiją. “Šiandien ją laikome pavyzdžiu, kaip reikia saugoti tikėjimą, branginti vertybes”, - pabrėžė jis.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė tvirtino, esą medžiagos - eksponatų - parodai buvo surinkta daugiau, nei galėjo tilpti salėse.

“Taip susiklostė Lietuvos likimas - istoriją muziejuje galime rodyti tik iš “trupinėlių”. Nes tų istorinių vėjų buvę daug ir stiprių”, - kalbėjo ji.

•

Koncertavo Vašingtono meno galerijoje Nacionalinėje meno galerijoje Vašingtone vyko pianisto Gabrieliaus Aleknos koncertas.

G.Alekna - pirmasis lietuvis, kuriam suteiktas Juilliardo mokyklos muzikos menų daktaro laipsnis. nyconcertreview.com nuotrauka

Per koncertą muzikas atliko garsios Lietuvos ir Lenkijos muzikų dinastijos - lietuvių kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus ir jo sesers, lenkų kompozitorės ir smuikininkės, Grazynos Bacewicz kūrinius.

Tarptautinio Ludwigo van Beethoveno pianistų konkurso Vienoje

(2005 m.) laureatas G.Alekna - pirmasis iš lietuvių į garsiąją Juilliardo mokyklą Niujorke priimtas skiriant visą stipendiją. 2006 metais jis tapo pirmu lietuviu, kuriam suteiktas šios mokyklos muzikos menų daktaro laipsnis. G.Alekna yra keturiolikos konkursų laureatas: paminėtini prizai Hilton Head (JAV), Maria Canals (Ispanija), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tarptautiniuose konkursuose. G.Alekna yra XX amžiaus lietuvių kompozitoriaus ir pianisto V.Bacevičiaus muzikos ekspertas. Jo muzikos menų daktaro disertacija

apie V.Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota Richardo F.Frencho prizu kaip geriausia Niujorko Juilliardo mokyklos metų disertacija. Ši disertacija 2006 metais pasirodė kartu su G.Aleknos parengtu anksčiau nespausdintų V.Bacevičiaus kūrinių fortepijonui dvitomiu, išleistu Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro.

2012 metais G.Alekna kartu su žymiais pasaulio klasikinės muzikos atlikėjais ir prodiuseriais įrašė V.Bacevičiaus kūrinius “Žodžiai”. Kom-

paktinė plokštelė su šiais kūriniais buvo išleista Didžiosios Britanijos leidybos kompanijos “Toccata Classics” ir platinama tarptautinėje rinkoje. Pasak Lietuvos kultūros atašė JAV Evaldo Stankevičiaus, G.Aleknos koncertas Nacionalinėje meno galerijoje Vašingtone - Europos Sąjungos kultūros mėnesio JAV programos dalis. Šiemet lapkričio 20 dieną G.Alekna surengs koncertą prestižinėje “Carnegie Hall” koncertų salėje Niujorke.

•

LŽ

2013 05 29

Kultūra

13

Žinia iš paukščio - žąsino Moliūgo vardu Šių metų “Poezijos pavasario” laureatė Tautvyda Marcinkevičiūtė prisipažįsta, kad poezija leido jai giliau pažvelgti į savo sielą ir pastebėti pasaulyje daug įdomių dalykų. Dešimties knygų autorė šį penktadienį Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje pasipuoš “Poezijos pavasario” laureatės ąžuolo vainiku.

MILDA KNIEŽAITĖ mildak@lzinios.lt

Poetė ir vertėja T.Marcinkevičiūtė Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Dirbo gide Kauno kelionių ir ekskursijų biure. 1984 metais debiutavo eilėraščių rinkiniu “Gyvybės graužatis” ir buvo apdovanota Z.Gėlės premija. Vėliau išleido poezijos knygas “Tauridė” (1990), “Medalionas” (1992), “Miegantis vaikas” (1994), “Ist Endo ledi ir kiti eilėraščiai” (1995), “Pašto ženklas Sverige” (1997, kartu su vyru G.Patacku), “Juodasis asfalto veidrodis” (1998), “Gatvės muzikantas” (2001), “Dėkoju už alyvas” (2005), “K.E.Lionė” (2008). Per 1999 metų “Poezijos pavasarį” apdovanota žurnalo “Moteris” prizu. 2001 metais tapo “Vieno lito” premijos laureate už “grušišką” kūrybingumą eilėraščių knygoje “Gatvės muzikantas”. Šiemet poetė pagerbta aukščiausiu “Poezijos pavasario” laureatės titulu už pernai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje išleistą eilėraščių rinkinį “Greitaeigis Laiko liftas”. Kritikų vertinimu, T.Marcinkevičiūtė - urbanistinės kultūros suformuota poetė. Jos eilėraščiams būdinga ironija, paradoksas, bravūra, aliuzijos į pasaulinę istoriją, mitologiją, literatūrą.

-Šiemet tapote ne tik “Poezijos pavasario”, bet ir Maironio bei Salomėjos Nėries premijų laureate.

Kaip jaučiatės užklupta tokio gausaus įvertinimo?

- Likus gal kelioms savaitėms ligi žinios, kad esu patvirtinta “Poezijos pavasario” laureate ir net drąsiausiose svajonėse nesiejusi savęs su S.Nėries premija, pro savo kambario langą pastebėjau ant stogo tupintį paukštį. Jis buvo toks didelis ir neregėtas, panašus į egzotiškų kraštų paukščius, kad tą akimirką pamaniau, jog esu ne realybėje, o peržengusi kažkokią ribą, skiriančią tikrovę nuo miražo. Viskas vyko labai greitai. Vos pamačiusi tą paukštį, mintyse pavadinau “žąsinu Moliūgu” ir pašaukiau Gintarą (Patacką, sutuoktinį, - aut.), tuo metu buvusį virtuvėje. Jis bemat atzvimbė ir, kaip paskui prisipažino, taip pat spėjo išvysti tą didžiulį neregėtą paukštį. Pradėjome svarstyti, gal jis iš zoologijos sodo pasprukęs, galvojome ir apie kitus variantus, bet taip ir likome nieko nesupratę, tik su “žąsino Moliūgo” vardu lūpose... Tą didžiulį paukštį mačiau dar kartą šmėkštelint jau kitą dieną, bet tik dabar suprantu, ką jis galėjo reikšti.

linkusi manyti, kad mudviejų su Gintaru tandemas ne kliudo, bet padeda abiem.

“Poezijos pavasario” almanache mano eilėraščiai, dedikuoti Gintarui, atsidūrė sudarytojų valia. Juos atsirinko iš viso metų derliaus kaip labiausiai atitinkančius įdomumo kriterijų. Nežinau, kiek pasiteisino. Man Gintaras visada buvo labai svarbus, tad ligi šiol gromuliuoju mudviejų tandemo paslaptį.

Dėl amžinųjų vertybių - Naujausią poezijos rinkinį “Greitaeigis Laiko liftas” pradedate eilėraščiu “Natiurmortas su Diana”. Jame jautriai kalbate apie prekybos centrų kasininkes, išnaudojamas kaip pusžmoges, tačiau kartu iškylančias kaip pusdeives. Eilėraštyje “Westuvės amžinybėj” prisimenate Sausio 13-osios didvyrę Loretą Asanavičiūtę.

Skaudžios, tačiau svarbios visai visuomenei temos nesvetimos jūsų kūrybai. Kaip vertinate dabartinę mūsų visuomenę, kokių vertybių pasigendate ir kurios vertybės jums pačiai yra svarbiausios?

- Mūsų visuomenė dabar labai susiskaldžiusi į smulkias grupuotes ir kiekviena jų verda savo sultyse, tačiau jeigu visai visuomenei kyla kokia nors grėsmė, ji tampa nepaprastai mobili, drąsi ir mokanti apginti savo teises.

Mano galva, šiuo metu visuomenė yra pernelyg sureikšminusi vienadienius blizgučius: madingus apdarus, automobilius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nebeišsitenkantį talpiame žodyje “namai”. Per daug viešo kurio nors visuomenės nario gyvenimo aptarinėjimo, noro gyventi už jį, tartum jis pats to nesugebėtų. Pasigendu orientacijos į amžinąsias vertybes. Man svarbiausios vertybės yra šeima, lietuvių kalba ir Tėvynė.

Greitaeigis remontuojamas - Gana skaudžiai apmąstote ir žmogaus būtį. Knygai pavadinimą davusio eilėraščio “Greitaeigis Laiko liftas nieko nežada” liūdnas paradoksas tas greitaeigis Laiko liftas amžinai remontuojamas?!

- Niekada negali pasakyti, kad kai tik pasiruoši skrydžiui, niekas tau jo nesutrukdys. Jei sutvarkai ką nors vienur, žiūrėk, atsiveria spraga kitur.

Nestabčiojant ir neišsisukinėjant

Poetė T.Marcinkevičiūtė šių metų “Poezijos pavasario”, Maironio ir S.Nėries premijų laureatė.

Erlendo Bartulio nuotrauka

O gali atsitikti ir taip, jog įžengus į greitaeigį Laiko liftą pasirodys, kad jis dar neparengtas kilti. Tada keleivis paklius į lėtai slenkančio laiko zoną - teks tenkintis kopimu nesibaigiančiais laiptais į Dangų.

- Koks yra jūsų gyvenime kūrybos ir kasdienybės santykis? Kaip pavyko taip gražiai suderinti savo kaip poetės, vertėjos, žmonos, motinos, dukters paskirtį?

- Nors mano gyvenime kūryba užima pagrindinę, o ne pogrindinę vietą, vis dėlto daugiausia laiko atitenka kasdienybei. Ji kaip “smakas pakulas” ir suryja gražiausias valandas, kurias galėčiau skirti kūrybai. Rašytojui labai svarbu sekti literatūros naujienas, tiek pasaulines, tiek lietuvių, ir visa tai turi išsitekti per parą.

Kūrybai galiu skirti tik ankstyvąsias ryto valandas, kai šeima dar mie-

T.Marcinkevičiūtė: “Žmonės neturėtų nusivilti lietuvių literatūra. Ji yra įvairi, įdomi ir kiekvienas ras ką skaityti pagal savo skonį.” ga, ir man kol kas nereikia ruošti jiems pusryčių.

Nemanau, kad man pavyko suderinti visas minėtąsias paskirtis. Ligi šiol jas derinu kaip garsų derintojas fortepijoną, kad darniai skambėtų juo atliekama muzika.

Tandemo paslaptis - Lietuvių literatūroje retas atvejis, kai šeimoje du poetai: T.Marcinkevičiūtė ir G.Patackas. Toks tandemas įpareigoja, kliudo ar padeda, nes kartu vis dėlto ne vienas dešimtmetis?

G.Patackui dedikuoti ir abu jūsų eilėraščiai, išspausdinti šių metų “Poezijos pavasario” almanache, ir tarp labiausiai įsiminusių 2012 metų

poezijos rinkinių pirmiausia taip pat minite tris G.Patacko knygas. Atrodytų, jums taip pat svarbu apmąstyti, įvertinti šią sąjungą?

- Mudviejų su Gintaru tandemas pirmiausia turbūt įpareigoja taip rankose laikyti individualios kūrybos vairą, kad saugu ir gera būtų važiuoti abiem. Kūrybos ar pripažinimo džiaugsmas atrodo dvigubai didesnis, kai yra su kuo juo pasidalyti. Kokių nors literatūros naujienų apie bent vieną iš mudviejų sulaukiame bene kasdien, tad gyvenimas, regis, yra gerokai užpildytas - kaip degalų pilnas bakas... Įskaitant mudviejų draugystės laiką, kartu esame jau 32 metus. Iš jų - 26 santuokos metai. Esu

- Jūsų kūrybinį debiutą - 1984 metais išleistą knygą “Gyvybės graužatis” - žymi Zigmo Gėlės premija. Kokia buvo pati kūrybos pradžia, kieno paskatinta? Ar lengvas buvo apsisprendimas, ir kaip dabar, jau išleidusi dešimtą poezijos rinkinį, vertinate jį?

- Rašyti pradėjau dar mokykloje, tačiau labai nesiveržiau į poetus, nes jie man atrodė šiek tiek nežemiškos būtybės. Vieną dieną draugų įkalbėta nuvežiau kelis savo eilėraščius į “Nemuno” redakciją. Literatūros redaktoriumi šiame žurnale dirbo poetas Robertas Keturakis. Jis ir paskatino daugiau rašyti. Apsisprendimas atėjo savaime, man nereikėjo stabčioti ir išsisukinėti. Poezija leido giliau pažvelgti į savo sielą ir pasaulyje pastebėti daug įdomių dalykų.

- Esate ne tik poezijos kūrėja, vertėja, bet ir aktyvi skaitytoja. Taip pat mielai dalyvaujate poezijos festivaliuose, kūrybos vakaruose. Kokią matote poezijos ir apskritai literatūros ateitį mūsų visuomenėje?

- Poeziją skaitančių žmonių nėra daug, bet aš ir nemanau, kad jų turėtų daugėti. Svarbu, kad poeziją skaitantys žmonės to išmokytų ir savo vaikus. Lietuvių poezija yra įdomi, šiuo metu vyksta jos atsinaujinimas, jau yra meistriškai rašančių jaunųjų poetų, o kaip nepaminėti ir pripažintų poezijos grandų. Žmonės neturėtų nusivilti lietuvių literatūra. Ji yra įvairi, įdomi ir kiekvienas ras ką skaityti pagal savo skonį.

•

14

2013 05 29

Sportas

Trumpai TRYS LIETUVIAI LATVIJOS ČEMPIONAI

Pusfinalyje “Žalgiris” išsikvėpė

Ramūno Butauto treniruojamas Rygos klubas VEF su Antanu Kavaliausku ir Donatu Zavacku namie 100:81 (33:23, 19:19, 27:21, 21:18) nugalėjo Ventspilio ekipą “Ventspils” ir, laimėjęs seriją 4:1, apgynė čempionų titulą. Pirmąjį susitikimą namie VEF pralaimėjo varžovams 84:86, tačiau vėliau laimėjo kitus serijos susitikimus - 69:42 (svečiuose), 74:72 (namie), 78:69 (svečiuose).

A.Kavaliauskas užvakar per 23 min. nugalėtojams pelnė 12 taškų, atkovojo 6 ir perėmė 4 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus. D.Zavackas per 27 min. surinko 10 taškų, 5 sykius sugriebė kamuolį, atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

KOVA DĖL STENLIO TAURĖS Šeštose Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų Vakarų konferencijos pusfinalio rungtynėse trečią pergalę iškovojo reguliariojo sezono nugalėtojas Čikagos klubas “Blackhawks”. Jis svečiuose “Žalgiris” sezoną baigė skaudžiu pralaimėjimu. / Erlendo Bartulio nuotrauka 4:3 (1:1, 0:11, 3:1) įveikė Detroito ekipą Krasnodaro komanda dominavo “Red Wings” ir išlygino serijos iki ketu- VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt nuo pirmos iki paskutinės dvikovos rių pergalių rezultatą 3:3. Septintąsias, minutės. Lietuvos čempionai per pirlemiamas, Vakarų konferencijos pusfimąsias 15 minučių pelnė vos 13 taškų nalio rungtynes komandos žais šianĮtemptas ir alinantis, išbandymų ir leido varžovams nutolti 24:13. Įpudien Čikagoje. kupinas sezonas Kauno sėjus rungtynėms, rusų ekipa pirma“Žalgirio” krepšininkams baigėsi vo tik 32:27, bet po didžiosios pertvakar skaudžiu pralaimėjimu R.BENITEZAS TRENIRUOS raukos smogė svečiams lemiamą VTB Jungtinės lygos pusfinalyje smūgį. 26 minutę “Lokomotiv-KuKrasnodaro “Lokomotiv-Kuban” “NAPOLI” ban” nutolo 51:36, o ketvirtame kėlikomandai. nyje skirtumas kelis kartus perkopė 20 taškų ribą.

Pusfinalį “Žalgiris” pradėjo įspūdin“Žalgiris” šiose rungtynėse gynyboga pergale namie 80:53, bet jau kitą die- je darė daug šiurkščių klaidų, puolime ną savo arenoje pralaimėjo 63:85. Pir- nežaidė agresyviai, o kovą dėl atšokusių madienį trečiosiose serijos rungtynėse kamuolių pralaimėjo net 22:33.

Krasnodare žalgiriečiai klupo 72:82, o “Būna situacijų, kai keturi žaidėjai vakar kapituliavo 62:84 (11:15, 16:17, stengiasi, o vienas kažkur tarsi miega.

19:30, 16:22) ir serijoje pralaimėjo 1:3.

Norint laimėti, reikia viso penketo pa-

stangų”, - po trečiųjų rungtynių pyko puolėjas Kšištofas Lavrinovičius. Bet situacija buvo panaši ir ketvirtajame susitikime. Žalgiriečiai taip pat skundėsi nuovargiu - per penkias dienas pusfinalyje teko žaisti net keturis kartus. Penktadienį ir šeštadienį sužaidusi namie, “Žalgirio” komanda sekmadienį jau 5.30 val. ryto sėdo į lėktuvą Vilniuje ir skrydžiu per Maskvą traukė į Krasnodarą. Skraidyti užsakomaisiais reisais tiesiai į varžybų vietą Kauno klubui neleidžia sunki finansinė padėtis.

Vakarykštėse rungtynėse labiausiai stengėsi Donnie McGrathas, Mario Delašas ir K.Lavrinovičius, surinkę po 10 taškų. Marko Popovičius įmetė 9, Rimantas Kaukėnas 7, Oliveris Lafayet-

te’as ir Robertas Javtokas - po 6, Tomas Dimša 2, Darjušas Lavrinovičius ir Adas Juškevičius - po 1 tašką.

“Lokomotiv-Kuban” garvežį į priekį traukė legionieriai: Mantas Kalnietis pelnė 18 taškų, Derrickas Brownas 17, Simas Jasaitis 15, Richardas Hendrixas - 11.

VTB Jungtinėje lygoje “Žalgiriui” atiteko 3-4 vietos. Už šį laimėjimą Kauno klubui atiteks 444 tūkst. litų premija.

Turnyro finale iki trijų pergalių “Lokomotiv-Kuban” kausis su vienu iš Rusijos sostinės klubų. Kitame pusfinalyje Maskvos CSKA savo aikštėje vakar 61:47 palaužė Maskvos srities “Chimki” ir serijoje pirmauja 2:1. Ketvirtosios rungtynės šį vakarą vėl vyks CSKA arenoje.

•

E.Gulbis neišvengė prancūziško testo Šiemet R.Benitezas su “Chelsea” laimėjo UEFA Europos lygos turnyrą.

AFP/Scanpix nuotrauka

Buvęs Milano “Inter” (Italija), “Liverpool” ir Londono “Chelsea” (abu Anglija) klubų treneris ispanas Rafaelis Benitezas grįžta į Italiją. Ten jis vadovaus šalies futbolo elito (Serie A) komandai “Napoli”. “R.Benitezas yra naujasis “Napoli” treneris,” - oficialiai socialiniame tinklapyje “Twitter” pareiškė klubo prezidentas Aurelio De Laurenti. Ispanijos futbolo specialistas vyriausiojo trenerio pareigose pakeis Walterį Mazzarri. Šis iš savo posto pasitraukė ekipai tapus Italijos vicečempione ir iškovojus kelialapį į 2013-2014 metų sezono UEFA Čempionų lygos turnyrą. R.Benitezas 2010-2011 metų sezono pirmojoje dalyje Italijoje vadovavo klubui “Inter”, prie komandos vairo pakeitęs portugalą Jose Mourinho, o Kalėdų išvakarėse jis buvo atleistas. Vėliau ispanas beveik dvejus metus nieko netreniravo, kol Londono “Chelsea” jam pasiūlė laikinai padirbėti vietoj trenerio iš Italijos Roberto Di Matteo. Per septynis mėnesius 53-ejų R.Benitezas su “Chelsea” laimėjo UEFA Europos lygos turnyrą ir iškovojo bronzą šalies aukščiausiojoje lygoje.

Su “Liverpool” ispanas yra triumfavęs UEFA Čempionų lygoje bei tapęs Futbolo asociacijos taurės (FA Cup) savininku, o Ispanijoje su “Valencia” dusyk laimėjo šalies pirmenybes bei iškovojo UEFA taurę.

LŽ

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ juratez@lzinios.lt

Paryžiuje surengtame antrajame šių metų Didžiojo kirčio serijos teniso turnyre - atvirajame Prancūzijos čempionate (prizų fondas - 21 mln. eurų) tebevyksta pirmojo rato kovos. Vakar jos buvo ne sykį nutrauktos dėl lietaus.

22-ejų Ričardas Berankis jau pirmadienį baigė savo pasirodymą, 6:7 (5:7), 3:6, 7:5, 6:7 (5:7) pralaimėdamas prancūzui Julienui Benneteau. Užtat sėkmingai šį turnyrą pradėjo mūsų kaimynų žvaigždė 24-erių latvis Ernestas Gulbis (ATP-40). Jis 6:1, 7:6 (7:4), 6:3 įveikė brazilą Rogerio Dutra Silvą. O pirmadienio puošmena tapo ilgiau nei 4 valandas trukusi 27-erių čeko Tomašo Berdycho (ATP-6) ir 25 metų prancūzo Gaelio Monfils (ATP-81) dvikova, ši baigėsi vėlai vakare aikštelės šeimininko triumfu - 7:6 (10:8), 6:4, 6:7 (3:7), 6:7 (4:7), 7:5. Antrajame rate G.Monfils stos priešais E.Gulbį. Taigi latvio irgi laukia nelengvas prancūziškas testas.

Vakar vakare turėjo startuoti ir Estijos teniso pažiba Kaia Kanepi (WTA-26), jos varžovė pirmajame rate - 23-iąja skirstyta čekė Klara Zakopalova. Beje moterų vienetų varžybas užvakar pergale pradėjo nugalėtojos titulą ginanti 26-erių rusė Marija Šarapova (WTA-2), ji per pirmąją dviko-

Antrajame rate E.Gulbio (kairėje) laukia nelengvas prancūzo G.Monfils testas. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos vą 6:2, 6:1 lengvai nugalėjo Su Wei Hsieh iš Taivano. Antrajame rate M.Šarapova kausis su talentinga 19mete kanadiete Eugenie Bouchard (WTA-77).

Antradienį priešpiet Paryžiuje smarkiai lijo, tad varžybos pradėtos tik 14 valandą. Vėliau ir vėl teko daryti pertrauką dėl lietaus. Vakar pirmoji pergalę šventė australė Samantha Stosur (9), ji be ypatingų pastangų 6:0, 6:2 nugalėjo nesenstančią turnyro veteranę 42-ejų japonę Kimiko Date Krumm.

Kiti įdomesnių pirmojo rato kovų rezultatai. Vyrai: Ryanas Harrisonas (JAV) - Andrejus Kuznecovas (Rusija)

6:3, 6:4, 7:6 (7:4); Johnas Isneris (19, JAV) - Carlosas Berlocqas (Argentina) 6:3, 6:4, 6:4; Robinas Haase (Olandija) - Kenny De Schepperas (Prancūzija) 6:4, 7:6 (7:3), 2:6, 6:3; Richard’as Gasquet (7, Prancūzija) - Sergejus Stachovskis (Ukraina) 6:1, 6:4, 6:3; Albertas Montanesas (Ispanija) - Steve’as Johnsonas (JAV) 6:4, 3:6, 6:3, 3:6, 6:1; Jarkko Nieminenas (Suomija) - Paulas Henri Mathieu (Prancūzija) 6:4, 4:6, 7:6 (11:9), 4:6, 6:2; Danielis Gimeno (Ispanija) - Juanas Monaco (17, Argentina) 4:6, 4:6, 7:6 (7:4), 6:4, 6:4.

Moterys: Svetlana Kuznecova (Rusija) - Jekaterina Makarova (22, Rusija) 6:4, 6:2; Jana Cepelova (Slovakija) -

Christina McHale (JAV) 7:6 (7:3), 2:6, 6:4; Angelique Kerber (8, Vokietija) Mona Barthel (Vokietija) 7:6 (8:6), 6:2; Madison Keys (JAV) - Misaki Doi (Japonija) 6:3, 6:2; Francesca Schiavone (Italija) - Melinda Czink (Vengrija) 6:0, 7:6 (7:1); Garbine Muguruza (Ispanija) - Karolina Pliskova (Čekija) 4:6, 7:5, 6:3; Sloane Stephens (17, JAV) - Karin Knapp (Italija) 6:2, 7:5; Melanie Oudin (JAV) - Tamira Paszek (28, Austrija) 6:4, 6:3; Zheng Jie (Kinija) Vesna Manasieva (Serbija) 6:4, 6:1; Eugťnie Bouchard (Kanada) - Tsvetana Pironkova (Bulgarija) 6:1, 7:6 (7:2); Kirsten Flipkens (Belgija) - Flavia Pennetta (Italija) 2:6, 6:4, 6:0.

•

2013 05 29

Sportas

15

I.Šalkauskė: “Žaisiu, kol kūnas pasakys “stop”

Po dešimties metų į Lietuvą grįžusi I.Šalkauskė (su kamuoliu) padėjo komandai “Horptrans-Sirenos” pirmą kartą tapti šalies vicečempione. / Romo Jurgaičio nuotrauka SAULIUS RAMOŠKA sauliusr@lzinios.lt

Po ilgos pertraukos į Lietuvą žaisti grįžusi Iveta Šalkauskė tapo rezultatyviausia ir naudingiausia neseniai pasibaigusio Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezono žaidėja. Naudingiausios titulą ji pelnė ir prieš dešimtmetį, 2003-iaisiais. Tuomet su Vilniaus “Lietuvos telekomu” iškovojo šalies čempionės titulą ir išvyko laimės ieškoti į užsienį.

Krimtusi mokslus JAV, vėliau rungtyniavusi Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje ir Turkijoje 31 metų 194 cm ūgio vidurio puolėja I.Šalkauskė pernai su šeima grįžo į Lietuvą. Užsivilkusi Kauno rajono “Hoptrans-Sirenų” ekipos marškinėlius aukštaūgė padėjo Lino Šalkaus treniruojamai komandai pasiekti LMKL finalą, ten seriją 0:3 pralaimėjo pirmąkart šalies čempione tapusiai Vilniaus “Kibirkščiai-VIČI-IKI”.

LMKL čempionate Iveta sužaidė 30 rungtynių. Jos pelnytų taškų vidurkis - 20,6, atkovotų kamuolių 9,7, o naudingumo balų - 23,2.

Kauno rajono komandos daugumą praėjusį sezoną sudarė jaunos krepšininkės, tačiau 31 metų I.Šalkauskė nebuvo vyriausia. Metais vyresnė - žaidžiančioji klubo direktorė Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, su ja Iveta pažįstama daugiau nei dešimtmetį. Amžiaus skirtumas nesutrukdė vidurio puolėjai lengvai pritapti tik antrus gyvavimo metus skaičiuojančiame klube.

“Nebuvo nė vienos nuobodžios kelionės. Iš jų - vien geri prisiminimai. Vyksta įdomūs, juokingi pokalbiai, į juos įsitraukia ir žaidėjos, ir treneriai. Viena pas kitą ir į namus nuvažiuodavome, ir kartu valgydavome, ir nagus lakuodavomės.

Toks bendravimas labai suvienija”, gerų žodžių bendraklubėms negailėjo krepšininkė, padėjusi komandai pirmą kartą pelnyti LMKL sidabro medalius.

Pasibaigus šalies pirmenybėms I.Šalkauskė pailsėjo savaitę ir su kito-

mis Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kandidatėmis pradėjo rengtis Europos čempionatui. Jis vyks birželio 15-30 dienomis Prancūzijoje. Vakar baigėsi treniruočių stovykla Druskininkuose, ir tą patį vakarą I.Šalkauskė su Algirdo Paulausko vadovaujama komanda išvyko į Prancūziją. Ten savaitgalį žais trejas draugiškas rungtynes - su Rusijos, Prancūzijos ir Baltarusijos rinktinėmis.

Po ilgos pertraukos Lietuvos rinktinės marškinėlius ketinanti apsivilkti vidurio puolėja veržiasi į nacionalinę komandą, kuriai dukart negalėjo padėti dėl motinystės džiaugsmų ir kartą - dėl kairiojo klubo operacijos.

Merginos turi apsispręsti - Kodėl atsidūrėte “Hoptrans-Sirenose”, o ne kitoje šalies komandoje? - LŽ pakalbino geriausią ką tik pasibaigusio LMKL sezono krepšininkę Ivetą Šalkauskę.

- Nuo trylikos metų labai gerai pažįstu šios komandos direktorę R.Žemantauskaitę. Kai man buvo operuotas kairysis klubas, Kauno rajono klubo vadovai pasiūlė reabilitaciją.

- Tiesiog mūsų sportuojančioms mergaitėms reikėtų apsispręsti, kas joms yra krepšinis: tik hobis, ar su šiuo sportu jos nori susieti savo gyvenimą, kad patektų į moterų rinktinę ir kovotų Europos bei pasaulio čempionatuose. Ar nors viena mergina svajoja apie olimpines žaidynes? Tai pasiekiama. Ne kartą esame buvusios per žingsnį nuo olimpiados. Kaip sako mūsų komandos (“Hoptrans-Sirenų”) treneris Linas Šalkus, moterų krepšinyje niekada negali žinoti, kas laimės.

Krepšinis - ne bėgimo takelis - Lietuvą palikote tapdama naudingiausia šalies čempionato žaidėja. Grįžusi iškart vėl pelnėte tokį pat prizą.

- Paprasčiausiai stengiausi padėti “Hoptrans-Sirenų” komandai kuo galėjau. Reikėjo ne tik įmesti iš po krepšio ar svarbiu momentu pataikyti tritaškį, kaip buvo kovojant su “Fortūna”. Toks įvertinimas suteikia malonumą. Be komandos, be trenerio, be rėmėjų neįmanoma tapti naudingiausiai. Čia ne bėgimo takelis, kur atsakinga pati už save.

Krepšinyje vienas lauke - ne karys.

I.Šalkauskė: “Abukart gimdžiau vasarą, kai rinktinės dalyvauja čempionatuose.

O praėjusią vasarą man operuotas kairysis klubas, vėl negalėjau padėti rinktinei.

Taip ir tirpsta tos vasaros.”

Nežinojau, ar pritapsiu prie komandos, ar joje liksiu visą sezoną. Juk man lipdoma veteranės etiketė.

(Juokiasi.) Bet įsivažiavome, ir šių metų pradžioje nutariau “HoptransSirenose” žaisti iki sezono pabaigos.

- Finalo seriją “Kibirkščiai” pralaimėjote 0:3. Ar toks rezultatas atspindi Kauno rajono ekipos pajėgumą?

- Mus išvargino pusfinalio serija su “Fortūna”, ją laimėjome 2:1. Būtent šiam etapui atidavėme daugiausia jėgų. O finale mums labai trūko traumą patyrusios R.Žemantauskaitės.

- Ką reikėtų daryti norint prilygti stipriausiai Lietuvos komandai? Gal kviesti pajėgių užsieniečių?

Kad ir kokioje komandoje žaistum, savo darbą privalai atlikti iki pabaigos. Nesvarbu, kurioje pozicijoje rungtyniauji, turi būti naudinga ekipai. Prancūzijoje žaidžiau trejus metus, teko pramokti prancūziškai. Važiavau į Ispaniją, teko pasimokyti vietos kalbos, kad geriau suprasčiau, ko reikalauja treneris. Dar rungtyniavau Vengrijoje, Turkijoje, Slovakijoje. Ketverius metus gyvenau JAV. Tai buvo taip pat savotiška patirtis.

- Savo karjera užsienyje esate patenkinta?

- Labai svarbu pasirinkti gerą agentą. Jis gali vienaip ar kitaip pa-

Kauno rajono ekipos lyderė I.Šalkauskė šį sezoną nuraškė du prizus rezultatyviausios ir naudingiausios LMKL žaidėjos.

Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotrauka

kreipti žmogaus ateitį. Kai rungtyniauji, agentai nusprendžia tavo likimą. Kitąsyk net nežinai, kokios komandos tavimi domėjosi, žinai tik tai, ką tau pasakė agentas.

- Esate nukentėjusi dėl prasto agentų darbo?

- Nemanau. Teko dirbti su keliais. Pastaruosius ketverius metus dirbu su prancūzu. Jis yra nuostabus žmogus ir puikus agentas - kovoja dėl kiekvienos krepšininkės.

Nėra metų limito - Kas privertė išvykti iš Lietuvos?

- Niekas nevertė. Net ir tėvai negali priversti, jei žmogus stiprus psichologiškai. Būdama šešiolikos pati nusprendžiau - susikroviau lagaminus ir per Atlanto vandenyną viena išvykau gyventi į JAV. Norėjau gerai žaisti, norėjau išmokti ko nors nauja. Prisiklausiau krepšininkių dvynių Jurgitos ir Anetos Kaušaičių pasakojimų ir kilo noras pačiai viską išbandyti. Paskui nemažai ir kitų mūsų merginų patraukė į JAV. Dauguma po kurio laiko grįžta į Lietuvą.

Tada buvau jauna, o dabar jau esu patyrusi. Anksčiau buvau uždaresnė, dabar išmokau bendrauti. Gera grįžti namo. Su vaikais buvau Ispanijoje, Slovakijoje, Turkijoje. Buvo gaila juos laikyti tarp keturių sienų.

Juk ir vaikams reikia savo gyvenimo. Parinkau jiems darželį Šiauliuose - juk jie turi tobulėti kolektyve su bendraamžiais.

- Grįžote į Lietuvą baigti karjeros?

- Reikia dirbti iš širdies. Nesvarbu kiek tau metų - 30 ar 40. Yra viena ispanė krepšininkė, kuri būdama 42-ejų aplenkia jaunesnes. Ji džiaugiasi galėdama sportuoti. Be

to, moterys, kurios jau susilaukė vaikučių ir kurios dar negimdė, į krepšinį žiūri skirtingai.

Nėra metų limito. Niekas negali nuspręsti, kiek galima žaisti ir kada nustoti. Tik kūnas duoda žinoti, kada jau laikas pasitraukti. Bet jei esi sveika, nori žaisti ir stengiesi. Tad kodėl reikėtų atsisveikinti su pamėgta sporto šaka?

Svajoja apie olimpiadą - Turite du vaikučius - Keviną, kuriam liepos 2 dieną sukaks penkeri, ir 3,5 metų Danielių. Ar dėl jų rečiau jus matydavome žaidžiančią rinktinėje?

- Dėl gimdymų teko praleisti tik po pusę sezono. Žinojau, kaip galima susigrąžinti jėgas nepakenkiant nei sau, nei kūdikiui. Tiesa, abukart gimdžiau vasarą, kai rinktinė dalyvaudavo čempionatuose. O praėjusią vasarą man operuotas kairysis klubas, vėl negalėjau padėti rinktinei. Taip ir tirpsta tos vasaros.

- Rimtų traumų pavyko išvengti?

- Čiurnos raiščiai kadaise buvo plyšę. O minėta klubo operacija pirmoji per mano karjerą. Moters organizmui sunku atlaikyti 9 mėnesių sezoną. Norisi pailsėti ir psichologiškai, ir morališkai. O atgauti jėgoms skirta tik du su puse mėnesio. Todėl įsivaizduokite, kaip turi jaustis vasarą moterų WNBA rungtyniaujančios žaidėjos, kurios dar turi atlaikyti ir savo šalies čempionatą...

- Kokių turite svajonių?

- Tobulėti ribų nėra. Iš kiekvieno trenerio gaunu ką nors nauja. Jų esu turėjusi gal 25. Bet labai norėčiau nuvykti į olimpiadą.

•

16

2013 05 29

Klasifikuoti skelbimai 2013 06 12 d. 19.00 val. Sviliškių g. 8, Vilnius, įvyks DNSB „VIP Šilaičiai“ Įgaliotinų susirinkimas.

IŠNUOMOJAMOS

Darbotvarkė: DNSB „VIP Šilaičiai“ Vidaus tvarkos taisyklių bei lėšų kaupimo, paskirstymo ir pa-

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

naudojimo tvarkos koregavimas ir tvirtinimas. Laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės rinkimai.

Iniciatorius: DNSB „VIP Šilaičiai“ pirmininkas Sigitas Šiaudinis.

Užs. R-316

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Kaune, Romainiuose (yra 2 aukštų 215 kv. m mūrinis namas, 2 aukštų mūrinis ūkinis pastatas, du garažai, 25 a žemės, vanduo, dujos, vietinė kanalizacija, visi patogumai, namas šildomas kietu kūru, vieta patogi, rami, netiliese parduotuvė „Maxima“, kaina - 310 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 611 36 787.

15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau yra laukas, dar tolėliau - miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pristatyta individualių naujos statybos gyvenamųjų namų).

Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PASLAUGOS Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

ĮVAIRŪS Parduodu platformą 6 aviliams transportuoti ir laikyti, kabinamą prie lengvojo automobilio arba traktoriaus (kaina - sutartinė).

Tel. 8 615 77 590.

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigimentą). Tel. 8 615 25 666.

PRANEŠIMAI Parduodamas BŽŪB „Mūša“ priklausantis nekilnojamasis turtas. Komerciniai pasiūlymai priimami 1 mėnesį nuo skelbimo išspausdinimo dienos.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 652 47 488.

Užs. R-315 Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, 2013 m. birželio 25 d. 13.00 val. skelbia buto su rūsiu Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-02575011:0023, statybos metai iki 1940 m., pardavimą iš varžytynių. Detali informacija apie varžytynes BDUAB „INGO Baltic“ svetainėje www.ingobaltic.w3.lt. Užs. R-317

VIEŠAS PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ Vadovaujantis LR individualių įmonių įstatymu ir LR Civilinio kodekso 2.104 str. neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo Zigmo Jankausko įmonė, k. 7944988, įregistruota Norkaičių k., Mažonų sen., Tauragės r., pertvarkoma į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį Uždarają akcinę bendrovę „Lieprasta“.

Po pertvarkymo ir įregistravimo Juridinių asmenų rejestre, UAB „Lieprasta“ perima visas pertvarkytos Zigmo Jankausko įmonės juridinio asmens teises, pareigas bei kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus.

Susipažinti su pertvarkymo projektu ir pareikšti pretenzijas, susijusias su įmonės pertvarkymu, galima nuo viešo pranešimo dienos iki 2013 m. birželio mėn. 1 d. adresu: Zigmo Jankausko įmonė, Normaičių k., Mažonų sen., Tauragės r., arba tel. 8 614 31 711.

Savininkas Zigmas Jankauskas

Užs. LM-2815

VALSTYBINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTASFIZINIŲ IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ CENTRAS

skelbia viešą turto pardavimo aukcioną Bus parduodama naudoti ir nusidėvėję matavimo prietaisai, laboratorinė įranga, automobiliai, metalo apdirbimo staklės, elektros varikliai, baldai ir kt.

Aukcionas vyks š. m. birželio 14 d. nuo 9.00 val. FTMC patalpose A.Goštauto g. 9, Vilnius.

Nespėjus išparduoti viso turto aukcionas gali būti pratęstas birželio 17 d. nuo 9.00 val.

Pakartotinas aukcionas - š. m. birželio 21 d. nuo 9.00 val. tuo pačiu adresu.

Parduodamo turto sąrašai bus patalpinti interneto svetainėje: www.ftmc.lt.

Apžiūrėti turtą bus galima birželio 11, 12 ir 13 dienomis FTMC darbo laiku.

Už aukciono vykdymą atsakingas direktoriaus pavaduotojas Rimantas Baranauskas, tel.: (8 5) 264 8883, 8 687 74 884. Papildomi telefonai pasiteirauti: aukciono sekretorė (8 5) 262 6736, grupės vadovas Osvaldas Milčius - (8 5) 261 9819, 8 675 04990.

Aukciono dalyvio mokestis - 20 Lt, stebėtojo - 10 Lt. Dalyvio mokestį, dalyvio vardu, įmokėti į FTMC sąskaitą Nr. LT197300010121903106 AB „Swedbank“, kvitą pateikti registruojantis. Atstovaujant juridinį asmenį turėti įgaliojimą konkrečiam aukcionui.

Aukciono metu bus daromos pertraukos, kurių metu aukciono laimėtojai privalės susimokėti už įsigytą turtą. Neapmokėtas turtas po pertraukos bus teikiamos aukcionui pakartotinai. Sumas iki 100 Lt bus galima sumokėti FTMC kasoje, didesnes - banko pavedimu. Įsigytą turtą atsiimti per 3 dienas po aukciono. Norint prailginti terminą - derinti raštiškai su aukciono rengėjais. Įrengimai ir prietaisai yra seni, susidėvėję, neveikiantys ir neturintys techninės dokumentacijos, todėl aukciono prekėms informacinės kortelės nebus pildomos.

Užs. R-313

Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka viešojo konkurso būdu IŠNUOMOJA NEGYVENAMĄSIAS PATALPAS MAITINIMO PASLAUGOMS TEIKTI, adresu: Herkaus Manto g. 25, Klaipėda.

Bendras plotas - 108,54 kv. m, pradinė 1 kv. m su ilgalaikiu turtu kaina - 20,12 Lt. Pradinis patalpų nuomos įnašas 6551,46 Lt. Patalpų nuomos terminas - 10 metų.

Konkurso dalyviai dokumentus dalyvauti konkurse pateikia užklijuotame voke su užrašu „Patalpų nuomos konkursui“ iki 2013 m. birželio 10 d. 16.00 val. adresu: H.Manto g. 25, Klaipėda, administracijos patalpos, 169 kabinetas (Danutei Lisovskaitei). Voke turi būti pateikta paraiška su viešojo nuomos konkurso sąlygose nurodytais dokumentais.

Taip pat iki nurodyto termino konkurso dalyviai turi pateikti kvitą apie sumokėtą pradinį (trijų mėnesių dydžio) įnašą į Klaipėdos apskrities viešosios bibliotekos sąskaitą Nr. LT487300010002330102, AB banke „Swedbank“.

Komisijos posėdis vyks 2013 m. birželio mėn. 11 d. 10.00 val., Herkaus Manto g. 25, Klaipėda, 068 kab. (Pasitarimų kambarys, 1 aukštas).

Informacija apie patalpų nuomos sąlygas teikiama Herkaus Manto g. 25, 108 kab., Klaipėda, tel. (8 46) 31 41 88.

Užs. LM-2809 Juozas Sinkevičius, gyv. Gedvydžių g. 2-32, Vilnius, Didžiosios Paluknės kaime, Skuodo rajone sklype: kad. Nr.7524/0006:141 planuoja 250 kW galios 3 vėjo jėgainių statybą ir eksploatavimą. Jėgainių aukštis su mentėmis 80 m.

UAB „GEOTERA“ atlieka žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0052:0371, esančio Vilniaus m. sav., Savanorių pr. 139E, ir sklypo, kadastro Nr. 0101/0052:0145, Vilniaus m. sav., Savanorių pr. 139C, kadastrinius matavimus.

Ieškomi gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0052:0194, esančio Vilniaus m. sav., Savanorių pr. 139, ir nuomojamo sklypo kad. Nr. 0101/0052:0349, esančio Vilniaus m. sav., Savanorių pr. 139, savininkai, naudotojai Genadij Traškin ir Jolanta Traškina. Kviečiame Jus atvykti į jums priklausantį žemės sklypą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo kuris įvyks 2013 06 10, 9.00 valandą.

Informacija teikiama tel.: 8 676 17313; (8 5) 271 1380, www.geotera.lt.

Užs.LM-2817

Informacija apie putpelių dedeklių auginimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Informuojame apie putpelių dedeklių auginimo Matukiškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., atrankos išvadą dėl veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: ūkininkė Daiva Urbonavičiūtė, Birutės g. 12, Vievininkų k., Vievio sen., LT-21379 Elektrėnų sav., tel. 8 652 12 238.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: putpelių dedeklių auginimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Matukiškių k., Vievio sen. Elektrėnų sav.

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 05 27 d. priimta atrankos išvada Nr.(38-4)-VR-1.7-2662 dėl putpelių dedeklių auginimo Matukiškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., veiklos poveikio aplinkai vertinimo - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo bei pateikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo adresu: Birutės g. 12, Vievininkų k., Vievio sen., LT-21379 Elektrėnų sav., tel. 8 652 12 238, arba LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel.: (8 5) 272 8536, (8 5) 210 2492.

Užs. LM-2813

INFORMACIJA apie netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimo ir saugojimo galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Aurelitas“, V.Kudirkos g. 2, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė, tel. (8 342) 58 611.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimas ir saugojimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kudirkos Naumiesčio g. 2, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos (Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas) priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Marijampolės RAAD) 2013 04 17 priimta atrankos išvada Nr. (PAVNS)-MRS-314 Dėl UAB „Aurelitas“ planuojamos ūkinės veiklos - netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimas ir saugojimas - Kudirkos Naumiesčio g. 2, Kybartuose, Vilkaviškio rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo. Atrankos išvadoje nurodoma, kad minėtai planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) neprivalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinis padalinys 2013 04 25 raštu Nr. (9.38.-M)2M-122 kreipėsi į Marijampolės RAAD persvarstyti atrankos išvadą motyvuodamas, kad reikalinga išsamiau nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą įrašytiems saugomiems Kybartų trečiojo geležinkelio stoties statinių komplekso pastatams (vagonų depo pastatas, unikalus Nr. 3986-3000-1128 (u. k. 27484) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. 3986-3000-1109 (u. k. 27485).

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 6.1. PAV subjektas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinis padalinys 2013 05 23 raštu Nr. (9.38.-M)2M-171 pateikė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai pritaria; 6.2. Poveikio paviršinio vandens telkiniams nebus. Ūkinės veiklos metu nesusidarys gamybinės nuotekos. Paviršinės (lietaus) nuotekos nuo įmonės pastato ir teritorijos nebus užterštos naftos produktais ar kitais teršalais, kadangi netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimas ir susidariusių atliekų sandėliavimas bus pastato viduje;

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, adresas: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, telefonas (8 5) 270 9229, faksas (8 5) 210 4848, el. paštas: nvspl@nvspl.lt.

6.3. Kadangi NETP demontavimo aukštelėje pramoninių ir gamybinių įrenginių nebus, planuojamą ūkinę veiklą iš visų pusių supa kiti gamybiniai pastatai ūkinės veiklos sukeliamas triukšmas nei gyvenamajai nei bendrai aplinkai įtakos neturės ir neviršys pateiktų ribinių dydžių HN33:2011;

Su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita per 10 darbo dienų nuo 2013 05 31 galima susipažinti Skuodo r. savivaldybės Skuodo seniūnijoje, Vilniaus g. 13, LT-98112 Skuodas, nuo 8.00 iki 16.00 val. darbo dienomis.

6.4. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į Natura 2000 teritorijas, numatyti darbai nepažeis saugomų teritorijų reglamento, nesąlygos vertingų ar retų rūšių buveinių (ekosistemų) išnykimo ar pažeidimo.

Visuomenės supažindinimo su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu susirinkimas įvyks 10.00 val. 2013 06 17 Skuodo r. savivaldybės Skuodo seniūnijoje, Vilniaus g. 13, LT-98112 Skuodas.

Iki viešo visuomenės supažindinimo susirinkimo pasiūlymus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu Nr. (8 5) 210 4848. Užs. LM-2816

7. Priimta galutinė atrankos išvada: Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas atsižvelgiant į 9 punkte išdėstytus motyvus ir planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, ir numatomą vietą UAB „Aurelitas“ planuojamai ūkinei veiklai - netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimas ir saugojimas - 2013 05 27 raštu Nr. (PAVNS)-MRS-413 priėmė galutinę atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. VJ-2814

18

2013 05 29 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 29 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Emigrantai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva” 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Drama “Lengedės stebuklas”. 3 s. N-7 19.40 “Stilius. Namai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Teisė žinoti” tęsinys 22.15 “Lyderiai”. I-asis pusfinalis. Susitinka Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos 23.20 Vakaro žinios 23.35 Drama “Lengedės stebuklas”. 3 s. (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.)

7.50 “Kung Fu Panda” 8.20 “Auklė” (k.)

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Valanda su Rūta” (k.)

11.45 “Ponas Bynas” (k.) N-7

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” 20.15 “Ponas Bynas” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Be kompromisų” N-14 0.25 “Havajai 5.0” N-7 1.20 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Kulinarinės kelionės” 11.30 “Žiūrėk - geras!”

12.35 “S dalelių paslaptys” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Smurfai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Ūkininkas ieško žmonos” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Kulinarinės kelionės”

19.50 “Žiūrėk - geras!”

21.00 “Pasirink mane” 21.40 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Ryšys” 23.05 Veiksmo f. “Priverstinis nusileidimas” 0.55 “Eureka” 1.45 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą. Negyvenama sala” N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Sąmokslo teorija” N-7 21.25 Kriminalinė drama “Kontroliuojamos ribos” N-14 23.40 “Karo vilkai. Jūrų pėstininkai” N-14 0.40 “Sostų karai” N-14 1.40 “Tikras kraujas” N-14 2.40-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kidas Padlis” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Gražiosios melagės” N-7 12.00 “Magijos paslaptys” N-7 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Vesternas “Vaitas Erpas” N-14 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Susitikimai Rusijoje” (k.) 12.10 Režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus 80-mečiui. “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Gediminas Skvarnavičius. “Būkite sveiki, ufonautai”. “Ko ašarojo Medėja”. “Geležinės kaukės galas”. “Kodėl katinui patrumpino uodegą”. “Ufonautams sugrįžus”. “Kuo prikąsime liežuvį?” (k.)

13.00 “Apie teisę” (k.) 13.15 “Šnipai” (k.) N-7 14.10 “Pagauk kampą” (k.) 14.30 “Kultūra”. Muzikologas Jonas Bruveris 14.50 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Durys atsidaro” 20.00 Futbolas. “SMSCredit.lt” A lyga. Panevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio 22.00 “Giminės ir...” 22.55 Komedija “Barija” N-7 1.20 Panorama (k.) 2.05 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. F.Pulenko Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui

Lietuvos ryto TV 6.35 Programa 6.39 TV parduotuvė 6.55 “Reporteris” 7.40 “Siurprizas Tėčiui” 7.45 “Lietuva tiesiogiai” 8.15 “Kitaip. Su Nomeda” 9.20 “Namų daktaras” 9.50 “Skonio reikalas” (k.) 10.55 Dok. f. “Pasikėsinimas į L.Brežnevą” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.20 “Siurprizas Tėčiui” 13.25 TV parduotuvė 13.55

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 21.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.15, 17.15, 20.45 val.

“Lobiai O.K” - 12.15, 15.15, 18, 20.30 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19.10 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.15, 11.30, 13, 15, 15.45, 18.15, 19, 21.15, 21.50 val.

“Agentų žaidimai” - 14, 18.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 11 val.

“Geležinis žmogus 3” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 11.45, 16.30, 21 val.

“Užmirštieji” - 18.30, 21.30 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Lobiai O.K.” - 12.30, 15.45, 18.15, 21 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.40, 13, 14.30, 16, 17.45, 19, 20.45, 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.20 val.

“Rifo pasaka 2 (3D) - 13.20 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 15.30, 18.30, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 15.20, 18.20, 21.40 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 14.50, 16.50, 19.20, 21.20 val.

“Transo būsena” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 12.15, 14.45, 17.15, 20.15 val.

SKALVIJA “Teresės nuodėmė” - 17 val.

“Kaltė” - 17 val.

“Adomo obuoliai” - 19.10 val.

“Medžioklė” - 21 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 21 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.45 val.

“Karūnos brangakmeniai” - 18 val.

“Rytinė Stokholmo dalis” - 20.30 val.

“Upperdog” - 18.30 val.

OZO KINO SALĖ “Prie jūros” - 18 val.

“Meninykai” - 16 val.

“MAAT” - 17 val.

“Sodo detektyvės” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Anoreksikai vaikai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Anoreksikai vaikai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Siurprizas Tėčiui” 18.40 Dok. serialas “Pasaulio istorija” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Siurprizas Tėčiui” 23.35 “Nebylus liudijimas” N-7 0.45 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Klastingi namai” N-7 9.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 11.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 13.00 Nuotykių f. “Lobių sala” 15.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai” 17.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 19.30 Trileris “13” N-7 21.00 Komedija “Vudstokas” N-7 23.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 1.00 Trileris “Aušros kariai” N-14

Balticum TV 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Broliai detektyvai” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Svajonių kruizai” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 15.15 Drama “Mes esame viena tauta”. 2 s. N-7 17.00 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.30 “Senas geras faras” N-7 18.30 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 19.00 “Jūros patruliai” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Apgaulinga tiesa” N-7 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Vazir Muchtaro mirtis” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.05 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.10 Žinios. Maskva

16.30 Žinios. Sportas 16.45 “Pabučiuokite nuotaką” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios.

Maskva 19.00 Žinios 19.45 Tiesioginis eteris 20.50 “Vaistai nuo baimės” 22.40 “Kaimietis” 23.40 “Kelionė po Ameriką neieškant Rusijos” 1.0 Žinios+ 1.20 Vaid. f. “Be kaltės kalti”

Viasat Sport Baltic 11.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato rungtynės 15.00 Krepšinis. Eurolygos finalinio ketverto varžybos 19.00 “Formulė-1”. Monako GP lenktynių apžvalga 20.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Borussia” - “Bayern” 22.15 Boksas. Tony Bellew Isaacas Chilemba 0.15 Futbolas. Anglijos Premier lyga. 2012-2013 m. sezono įvarčiai

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Angliakasiai. Anglies kaina 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kaip buvo kuriamas filmas “Didžioji migracija” 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 Vaiduoklių miesto auksas 13.00 Kelias per Kanados kalnus 14.00 Gimę šliaužioti gali skraidyti 15.00 Špicbergeno salos baltieji lokiai 16.00 Vaiduoklių miesto auksas 17.00 Kelias per Kanados kalnus 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Žiauriausi Amerikos kalėjimai 20.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 21.00 Išgyventi padėsiantis būrys 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 0.00 Išgyventi padėsiantis būrys 1.00 Nakties programa

Teatras MULTIKINO “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 12 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 10.30, 13.15, 16.15, 17.30, 19 val.

“Lobiai O.K.” - 17, 19.30, 22 val.

“Operacija: Zodiakas” (3D) - 16, 18.30 val.

“Agentų žaidimai” - 21 val.

“Rifo pasaka 2” - 29 d. 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 11.30, 13.30, 15.30 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 13.45, 14.45, 16.30, 17.45 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 16 val.

“Transo būsena” - 17.45 val.

“Užmirštieji” - 13.30, 19 val.

“Krudžiai” - 13, 15.30 val.

KLAIPĖDA

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12, 14 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11, 13 val.

KAUNAS CINAMON “Tarp dviejų pasaulių” - 19, 21.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Didysis Getsbis” - 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 11.15, 13.30 val.

“Rifo pasaka 2” - 12, 14, 18.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15, 17 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 20.05, 22.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 16 val.

FORUM CINEMAS “Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 21.50 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 13.15, 18.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.45, 12.15, 14.30, 15.15, 17.15, 18.30, 20.30, 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” (3D) - 12.30, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 12.15, 18.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 15.15, 21.15 val.

“Lobiai O.K.” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 12, 14, 15, 17.15, 18.30, 20.30, 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 18 val.

“Užmirštieji” - 20.15 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” (3D) - 14.45, 17.30, 20.30 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 18.15, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12.15, 15, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 21.30, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 17.45 val.

“Užmirštieji” - 20.45 val.

“Krudžiai” - 10.45, 13, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 16.10 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.50, 18.40, 21 val.

I SALĖ

“Rifo pasaka 2” - 10.20, 12 val.

“Lobiai O.K.” - 16 val.

“Laukinės atostogos” - 20.40 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 13.40, 18.20 val.

PANEVĖŽYS “Teresės nuodėmė” - 12.30, 15, 18.15, 20.45 val.

“Agentų žaidimai” - 11.15, 16.15. 21.40 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.15, 18, 21.15 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Didysis Getsbis” - 13, 18.30, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.45, 15, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.15, 16, 18.45. 20.45, 21.45 val.

“Krudžiai” - 16.15 val.

OKT studijoje - “Paskutinė Krepo juosta”.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 06 02 d. 19 val. Koncertas “Kūrybinis impulsas II” 06 03 d. 19 val. Vilniaus festivalio atidarymo koncertas. Dalyvauja Violeta Urmana (sopranas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Modestas Pitrėnas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 05 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras” 05 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara” 05 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” JAUNIMO TEATRAS 05 29 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 05 30 d. 18 val. “Patriotai” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 06 01 d. 12 val. Šventė visai šeimai. “Vaikų diena teatre!”

06 01 d. 18 val. Šventinis vaikų choreografinio kolektyvo “Angel project” koncertas 06 02 d. 18 val. Teatras “Opera Tiltai”. “Tosca” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 05 30 d. 18.30 val. Juozas Erlickas vėl Mažajame teatre. “Neregėta programa” 05 31 d. 19 val. Koncertas “Viršgarsiniai ritmai”.

Dalyvauja Zohar Fresco (Izraelis), Suresh Vaidyanathan (Indija), Antonello Messina (Italija), Mysore A Chandan Kumar (Indija) KEISTUOLIŲ TEATRAS 05 30 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” MENŲ SPAUSTUVĖ 05 29 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 05 30-31 d. Respublikinis neįgaliųjų teatrų festivalis “Begasas” “DOMINO” TEATRAS 05 29 d. 18 val. “Tamsta mokytoja” 05 30 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 06 03 d. 19 val. “Daktaras” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 05 29 d. 18.30 val. “Kuprelis” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 05 30 ir 31 d. 19 val. OKT studijoje.

“Paskutinė Krepo juosta” UŽUPIO DRAMOS TEATRAS 05 31 d. 19.30 val. Buvusiame basųjų Karmelitų vienuolyne. “Veronika ryžtasi mirti”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 05 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 05 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 05 31 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”

05 31 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 06 01 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 05 29 d. 12 val. “Ausinė kepurė” 05 31 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 06 01 d. 18 val. “Muzikos garsai” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 06 01 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Gulbė - karaliaus pati” 06 01 d. 17 val. Irenos Ribačiauskaitės baleto studijos 20-mečiui. “Lėlių fėja” 06 02 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę” 06 02 d. 18 val. Vaikų baleto ir šokio teatro “Žydintis sodas” koncertas 06 03 d. 18 val. Choreografijos mokyklos baigiamasis koncertas KAUNO KAMERINIS TEATRAS 05 30 ir 06 02 d. 18 val. “Šykštuolis, arba melo mokykla” 05 31 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” 06 01 d. 12 val. “Lapė ir višta” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 05 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai” KAUNO TEATRO KLUBAS 05 29 d. 19 val. Styginių kvartetas “Con Vios” su programa “Muzikinės impresijos...”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 05 31 d. 18.30 val. Jaunųjų talentų festivalio laureatų koncertas 06 01 d. 15 val. Klaipėdos jaunimo centro muzikinių,vokalinių bei šokių kolektyvų mokslo metų baigimo šventinis renginys “Vasaros džiazas” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 06 01 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 06 02 d. 12 val. “Apapa” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 05 30 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Nykštukas Nosis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 06 01 d. 12 val. “Ežiukas rūke”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 06 02 d. 12 val. “Trys paršiukai”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 05 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 05 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

2013 05 29

Orai

SAULĖ teka 4:54 leidžiasi 21:39 dienos ilgumas

MĖNULIS

+16 Oslas

Šeštoji pilnaties diena

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

Jaunatis VI 08

+17 Helsinkis

+17

Stokholmas

Priešpilnis VI 17

+17

Dublinas +24 Šiauliai

+18 Amsterdamas

+19 +15

Zarasai Utena

Panevėžys

+15 Paryžius +11

Kėdainiai +19 +17

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 18-19 laipsnių šilumos.

Bordo

Ukmergė +17 +14

Kaunas VILNIUS

+18 +19 +15

Lisabona

Alytus +19 +16

Druskininkai Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur smarkiai nulis. Temperatūra naktį 10-11 laipsnių 149-oji metų diena. Gegužės dvidešimt devintoji, šilumos, dieną 22-25 trečiadienis, trečioji 22-osios metų savaitės diena, laipsniai šilumos. iki Naujųjų metų lieka 216 dienų.

+20 Madridas

+19 Barselona

+15 Ryga

+14 Kopenhaga

+13 Londonas

+18 +15

Klaipėda

+21 Sankt Peterburgas

Talinas

16:45

Palanga

19

+17

Berlynas

Vilnius Minskas +17 +20 Varšuva +22

+19 Praha +12 Miunchenas

+17 Nica

+18 Roma

+16 Maskva

+19

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +20 +20 +24 Bukareštas Varna Dubrovnikas +23 Sofija +21

+19

Stambulas +23

Malaga +28

Alžyras +20

Tunisas +29

Atėnai

+26 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Algedas, Erdvilė, Magdalena, Magdė, Teodorija.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 17 dieną.

Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 28 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas :

Avinas. Tai laikas, kai reikia priimti karjeros sprendimus. Nebijokite daug užsibrėžti - šiandien jums pavyks nemažai nuveikti. Su vadovybe aptarkite savo perspektyvas.

Jautis. Būkite drąsūs, tad rizikuokite - jums pasiseks. Rimtam asmeniniam dalykiniam apsisprendimui tai irgi reikšmingas metas. Vakaras puikus pramogauti.

Dvyniai. Jei tik palaiko partneriai, sutuoktinis, reikia rizikuoti. Nebijokite ką nors paaukoti, su kai kuo susitaikyti, mėginti laimę. Sėkminga diena, nors gali varginti įtampa.

Vėžys. Šiandien galite įgyti tikrų sąjungininkų, užtarėjų. Tai puikus laikas pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, pradėti bylinėtis. Beje, šiandien puiki diena taikytis.

Liūtas. Tinkama proga vykdyti savo veiklos, santykių su kolegomis, darbdaviu pokyčius. Palanku tikrinti sveikatą, atlikti svarbius tyrimus. Vakarą praleiskite ramiai.

Mergelė. Tai jūsų sėkmės metas. Verta spręsti visas jums aktualias dalykines ar asmenines problemas. Vakaras geras atviram pokalbiui su sutuoktiniu, mylimu asmeniu.

Svarstyklės. Labiau stebėkite, gilinkitės į dalykus, kurie vyksta jūsų viduje. Aktyviai veiklai nepalanki diena. Tiesa, tiks tvarkyti reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu.

Skorpionas. Sėkminga diena svarbiems susitikimams, reikšmingiems pokalbiams. Tinka įsigyti brangų daiktą. Atsitiktinė pažintis gali tapti svarbi jūsų veiklai. Šaulys. Spręskite finansines problemas. Geras metas tartis su šefu dėl jūsų karjeros perspektyvų. Tačiau asmeniniuose santykiuose iškilusias problemas kol kas palikite.

Ožiaragis. Imkitės veiksmų, būkite ryžtingi. Dabar galite daug ką laimėti, kai ką pakeisti norima linkme. Tačiau nepamirškite išklausyti ir kitų nuomonės.

Vandenis. Nedarykite to, kam prieštarauja jūsų įsitikinimai.

Daugiau laimėsite laukdami.

Tvarkykite svarbius reikalus. Geras laikas konfidencialiems susitarimams. Žuvys. Gerų pokyčių laikas. Kol kas sėkmė priklausys būtent nuo jūsų. Finansinė situacija kol kas nėra labai gera, tačiau turite draugų, kurie su malonumu padės.

20

2013 05 29

Margumynai

Neteko 70 metų augintų ūsų

Ianas su tėvu, kuris jau želdinasi ūsus iš naujo. / “The Daily Mirror” nuotrauka

Nustėro ne tik tėvas, bet ir sūnus, kuris nebuvo tėvo matęs be ūsų. Ligoninė turėjo atsiprašyti už pacientui sukeltą kančią.

Ianas Perkinas sako, kad slaugės per prievartą nuskuto jo 86 metų

tėvui ūsus, kuriuos šis pirmą kartą užsiaugino būdamas 16 metų, o paskui jos dar kalbėjo, jog vyras turi apskritai džiaugtis, kad yra gydomas, kai sūnus pasiskundė.

Britas apskundė Kingstono ligoninės Londone personalo veiksmus,

nes vis dar tūžta dėl to, ką darbuotojai padarė jo tėvo 70 metų puoselėtam pasididžiavimui. Sūnus įsitikinęs, kad tokius veiksmus galima kvalifikuoti kaip pasikėsinimą. “Jei tą patį kam nors padaryčiau autobuso stotelėje, mane galėtų pasodinti pusei metų, - piktinosi Sario grafystės policijoje buhalteriu dirbantis Ianas ir pridūrė: - Pašalinti kam nors ūsus prieš jo valią yra pasikėsinimas.”

Jis papasakojo, kad jau turėdamas šiuos ūsus tėvas kovėsi Antrajame pasauliniame kare, britų armijoje užsitarnavo seržanto majoro laipsnį.

Kenas Perkinas praleido ligoninėje iš viso tris mėnesius, kai griuvo sūnaus, su kuriuo gyvena, namuose ir patyrė traumą, o dėl jos paskui kilo komplikacijų.

“Iki tol nebuvau tėvo matęs be ūsų, - pasakojo sukrėstas Ianas. - Vis girdi, kaip sveikatos sekretorius sako, jog su vyresniais pacientais reikia elgtis oriai ir pagarbiai. Tačiau akivaizdu, kad Kingstone taip nėra.”

Socialinė tarnyba mėgino raminti britą, kad slaugė buvo iš Pietų Amerikos ir nesuprato, jog ji neturi visiškai nuskusti K.Perkinui ūsų.

Ligoninė paskelbė, kad tai buvo “nekalta ir netyčinė slaugės klaida”, ši tenorėjusi K.Perkiną aptvarkyti ir apšvarinti. Ligoninė atsiprašė už sielvartą, kurį jam sukėlė, ir paskelbė neradusi jokių įrodymų, kad po sūnaus skundo pacientu nebuvo pasirūpinta.

Tik neseniai iš ligoninės išleistas K.Perkinas pradėjo atauginti ūsus.

•

Camillos solo Paryžiuje Didžiosios Britanijos sosto įpėdinio princo Charleso žmona Camilla nė iš tolo neprimena velionės Velso princesės Dianos, tačiau po truputį didina savo populiarumą. Britai pratinasi, kad vieną gražią dieną Camilla taps jų karaliene.

Karalienei Elžbietai II - jau 87-eri.

Ji dar, regis, geros sveikatos ir trauktis iš sosto neketina, tačiau jos vyriausiasis sūnus Velso princas Charlesas ir jo žmona Camilla tampa vis labiau matomi ir perima vis daugiau reprezentacinių pareigų. Diena, kai Kornvalio kunigaikštienė Camilla galbūt taps Didžiosios Britanijos karaliene, jau ne už kalnų, ir ji, matyt, tam ruošiasi. Šią savaitę Camilla dvi dienas viešėjo Paryžiuje, ir tai pirmas kartas, kai ji vyko oficialaus vizito užsienyje be savo sutuoktinio. Ji apsilankė labdaros fonde, Luvre ir aukštosios mados dirbtuvėse.

Svarbiausias vizito akcentas buvo labdarių judėjimas “Emmaus”, kurio tikslas - kova su skurdu ir pagalba benamiams. Didžiosios Britanijos sosto paveldėtojo sutuoktinė savo šalyje yra “Emmaus” pirmininkė. Judėjimą 1949 metais įkūrė prancūzų katalikų abatas Pierre’as. Camilla pasakė trumpą kalbą organizacijos būstinėje Paryžiaus vakariniame Buživalio priemiestyje, čia tėvas Pierre’as fabrike įkūrė savo pirmąją prieglaudą.

Joje galėjo apsigyventi 30 benamių.

Dabar čia yra parduotuvė, kurioje parduodamos aukotos prekės, galima rasti baldų, elektros prietaisų bei retų knygų. Krautuvė kasmet uždirba vidutiniškai po 3 mln. eurų. Camilla apsilankė ir gretimame Šato mieste, “Emmaus” įmonėje, kurioje prieš parduodant taisomos aukotos prekės.

Kinai nenori atrodyti kaip barbarai

Dabar visame pasaulyje knibžda kinų turistų, tačiau jų elgesys ne visada daro garbę Kinijai. / asianews.it nuotrauka

Interneto vartotojai padėjo nustatyti, kas kiniškais hieroglifais subjaurojo senovės Egipto paminklą. Pasirodo, tai buvo kinų turistų atžala. Tėvams teko atsiprašyti už penkiolikmečio vandalizmo aktą.

Nusikaltimas buvo atskleistas, kai Kinijos socialiniame tinkle “Sina Weibo” pasirodė hieroglifais ir neįgudusia ranka paišytais kinų personažais subjaurotos senovinės smiltainio plokštės nuotrauka. Šis vandalizmo aktas buvo įvykdytas Amenhotepui III skirtoje šventykloje Luksore. Tai padarė Dingas Jinhao. Internautai įsilaužė į penkiolikmečio mokyklos interneto svetainę ir padarė taip, kad visi, norintys skaityti jos turinį, pirmiausia privalėjo spustelėti kompiuterio pele ant ženklo, kuriuo pasišaipoma iš Dingo Jinhao grafitų.

Dėl šios akcijos paauglio tėvai buvo priversti paskelbti viešą atsiprašymą vietos laikraštyje. Jie taip pat tvirtino, kad “vaikas, sužinojęs apie kibernetinį įsilaužimą, visą naktį verkė”. Šis incidentas išryškina didėjantį susirūpinimą kinų įvaizdžiu pasaulyje, mat vis daugiau kinų turistų vyksta atostogauti į užsienį. “Tai visos tautos kokybės klausimas”, - rašė vienas “Sina Weibo” vartotojas. “Žmonės privalo mirti, jei sutepa tautos veidą”, - pabrėžė kitas. Neseniai vienas aukštas Kinijos pareigūnas pareiškė, kad kai kurių kinų turistų blogos manieros ir “necivilizuotas elgesys” užsienyje gadina šalies įvaizdį, o dėl to kaltas - prastas auklėjimas. Apie tai pranešė valstybinė žiniasklaida.

Pastaraisiais metais kinų turistų užsienyje labai padaugėjo. Jie tapo vienu didžiausių pasaulio turizmo verslo pajamų šaltinių.

•

Pirmas kiaušinis per 400 metų

Gervių lizdas su kiaušiniu stebimas kiaurą parą. /

Kadaise gervės buvo neatskiriama Didžiosios Britanijos laukinės gamtos peizažo dalis, bet pastaraisiais šimtmečiais jos beveik išnyko. Tad dabar lizde atsiradęs kiaušinis aukso vertės.

Paryžiuje Camilla visas pareigas atliko viena, be savo vyro sosto įpėdinio princo Charleso. / Sipa/Scanpix nuotrauka Kunigaikštienės viešnagės proga britų ambasada Paryžiuje surengė vakarienę, į kurią buvo pakviesti britų rašytojai, aktoriai, virtuvės šefai, įtakingi madų kūrėjai ir verslininkai. Tai vyko pirmadienio vakarą, o kitą dieną Camilla lankėsi Respublikos gvardijos kareivinėse netoli Bastilijos rūmų, stebėjo kavalerijos

paradą, apžiūrėjo miesto turgavietę, apsilankė aukštosios mados kūrėjų ateljė ir galiausiai valandą privačiai praleido Luvre.

Kaip sakė vienas Didžiosios Britanijos ambasados pareigūnas, vizitas atspindėjo jos širdžiai brangius dalykus: pasiaukojimą “Emmaus”, meilę žirgams ir domėjimąsi mada.

•

Pirmą kartą per daugiau nei 400 metų pietinėje Anglijoje gervė padėjo į lizdą kiaušinį. Tai gervių išsaugojimo projekto, kuris vykdomas nuo 2010 metų, rezultatas.

Gerves Didžiojoje Britanijoje išnaikino beatodairiška medžioklė ir pelkių nykimas. Dabar šiuos paukščius žmonės augina pagal specialią programą, o paskui paleidžia į laisvę. Lizdą su kiaušiniu galima stebėti internete. Specialiai įrengtos kameros ne tik suteikia tokią progą gamtos puoselėtojams bei moksli-

wildlifeextra.com nuotrauka

ninkams, bet ir leidžia žiūrėti, kad lizdo neapiplėštų kiaušinių rinkėjai.

Perinti gervių pora buvo išauginta žmonių ir paleista į Somerseto kemsyną Glosteršyre. Paukščiai išgyveno laisvėje jau trejus metus, o projekto dalyviai džiaugiasi, kad prie to daug prisidėjo vietos bendruomenė, ypač ūkininkai.

Kadaise gervės buvo neatskiriama britiško laukinės gamtos peizažo dalis, bet pastaruosius kelis šimtmečius šių paukščių Didžiojoje Britanijoje beveik nebeliko. Prieš 30 metų mažas jų pulkelis buvo įsikūręs Norfolke, bet to nepakako populiacijai visoje šalyje atkurti. Gervių išsaugojimo projektas ne tik po truputį grąžina britams gerves, bet ir įtraukdamas žmones ugdo gamtosaugos supratimą.

•

“The Telegraph”, AFP, BNS, LŽ