2013 m.balandžio 23 d. /Antradienis/ Nr. 92(13 517)

Kaina

2013 m. balandžio 23 d. / Antradienis / Nr. 92 (13 517)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

MOKSLAS

SPORTAS

Skundai kaimo turizmo sodybose nutilę 10p.

Senėjanti Lietuva vejasi Vakarų šalis 13p.

Jėgos užplūdo artėjant prie finišo 15p. www.lzinios.lt

Pirmosios arkivyskupo mišios

Šį rudenį Visoriuose duris atvers „BOD Group“ gamykla, kurioje bus gaminami saulės energiją į elektrą transformuojantys moduliai. Juos ketinama instaliuoti Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Danijos didmiesčių komerciniuose ir visuomeninės paskirties pastatuose.

9p.

AUDRIUS MAKAUSKAS

“Kaip pirmieji krikščionys, taip ir mes turime kovoti su hedonizmo ir egoistinių norų stabais”, - sako naujasis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Šiandien į sostą žengiantis vilniečių ganytojas pripažįsta, kad lengva nebus.

UŽSIENIS

Aukos tebelaukia pagalbos Kinijos valdžia teigia dedanti visas pastangas, kad padėtų nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiai Sičuano provincijai, tačiau jos gyventojai skundžiasi neturintys nei ko valgyti, gerti, nei kur prisiglausti. Tūkstančiai gelbėtojų bei karių su kastuvais, kariniai sunkvežimiai ir greitosios pagalbos automobiliai zuja pietvakarinėje Kinijos dalyje po žemės drebėjimo, kurio aukų ir dingusiųjų skaičius padidėjo iki daugiau kaip 200. Kaimuose vis dar ieškoma gyvų likusių žmonių. Į nelaimės rajoną nuskubėjo aukšti Kinijos pareigūnai.

Prieš pokalbį G.Grušas kantriai pozuoja LŽ fotografei. “Anksčiau nežinojau, kad vyskupo pareigos apima ir fotomodelio darbą”, juokauja. Tiesa, prieš sėsdamas kalbėtis apie “šventesnius” dalykus, jis prisipažįsta, jog lankantis JAV priešais fotoobjektyvą tenka pastovėti kur kas ilgiau. Vašingtone gimusio dvasininko gyvenimo istorija neleidžia abejoti, kad fotomodelio profesiją jis kada nors tikrai įvaldytų. Baigęs inžinerijos studijas G.Grušas dirbo informacinių technologijų milžinėje IBM, tuo pat metu vadovavo ir Pasaulio lietuvių 5p. jaunimo sąjungai.

8p.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Rytoj skaitykite priedà

Arkivyskupas G.Grušas: “Sieksime nepasiduoti provokacijoms, kuriomis neretai tiesiog siekiama sau naudos - ne tik tautinėje, bet ir politikos srityje.”

V.Muntianas nori bylos buvusiems prokurorams Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ankstesnio Generalinės prokuratūros vadovo Algimanto Valantino bei prokuroro Aido Mažeikos veiksmų.

Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltintas V.Muntianas teismo išteisintas, bet prokurorų buvo vėl apskųstas.

“Tiek A.Valantinas, tiek A.Mažeika nesilaikė Prokuratūros įstatymo nuostatų, kad prokuroras priima sprendimus vadovaudamasis įstatymais ir pro-

Nam˜ pasaulis ORAI

tingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad visi prieš įstatymą yra lygūs”, - rašoma balandžio 18-ąją generaliniam prokurorui Dariui Valiui adresuotame buvusio aukšto politiko prašyme.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, daugelyje rajonų palis. Temperatūra dieną 9-13 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 23 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

ES pertvarko ekonomikos valdyseną JONAS ČIČINSKAS

Krizės sukrėsta Europos Sąjunga (ES) pertvarko savo ekonomikos valdyseną. Gegužę įsigalioja griežtesnė ES euro zonos šalių formuojamų biudžetų priežiūra. Kitąmet turi pradėti veikti Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (Fiskalinės sutarties) reikalavimai, perkelti į nacionalinę teisę. Jie užtikrins kur kas griežtesnę Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų (irgi sugriežtintų) priežiūrą bei įgyvendinimą. Ir tai galios ne vien euro zonos šalyse, kurios yra prisidėjusios prie tų teisės aktų.

Po metų kitų pradėsime matyti, kokie rimti pokyčiai buvo padaryti, ir suprasime, kodėl daugelis skeptikų ėmė minėti “Gosplaną” (instituciją, simbolizuojančią Sovietų imperijos centralizuotą komandinės ekonomikos valdymą).

Krizė ir nepaprastai sunkios bei tvarios jos pasekmės galvanizavo tą nedrausmingą 27 savanaudžių nacionalinių subjektų būrelį su keliais darvinistinėje evoliucijoje iškilusiais lyderiais. Būrelis (pagal gyventojų skaičių prilygstantis beveik pusei Kinijos, o gaminantis ir vartojantis tris kartus daugiau negu Kinija) vėl imasi veiksmingiausio įrankio Europai stiprinti -

politinės vienybės ir galios siekti per ekonominę integraciją. Kaip 1957 metais pasirašyta Romos sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos įkūrimo išgelbėjo Europą nuo kruvinų konfliktų (ir ne veltui pelnė unijai Nobelio taikos premiją), taip dabar jau ne karo, bet ekonominės ir socialinės stagnacijos grėsmė reikalauja analogiškos strategijos.

Neaišku, kaip atrodytų krizė Europos Sąjungoje, jei joje nebūtų pinigų sąjungos, t. y. euro zonos. Galima numatyti tik kai kurias neišvengiamas pasekmes. Suirtų nuo 1979 metų egzistavusi nacionalinių valiutų kursų stabilumą palaikanti sistema (dėl to padidėtų infliacijos tempo skirtumai, gresiantys didesne ekonominio augimo diferenciacija). Prasiskolinusios ir nuolat deficitinius biudžetus turinčios šalys daug anksčiau pamatytų, kad gresia katastrofa. Sustiprėtų valstybių ekonominių interesų divergencija ir padidėtų ES fragmentavimosi grėsmė. Šioms problemoms spręsti galop būtų pasiūlytos tos pačios priemonės, kurios siūlomos ir įgyvendinamos dabar.

Tačiau susitarta dėl jų būtų sunkiau ir vėliau, tad ES, maldamasi vietoje, prarastų 4-5 metus, o Šiaurės Amerika ir Pietryčių Azija stumtųsi į priekį.

Kaip netrukus atrodys jau nuo 1993 metų vidaus rinkos šiek tiek suvienytos ES šalių ekonomikos tvarkymas?

Kaip pabrėžia Europos Komisija, iki krizės ekonominės politikos koordinavimas iš esmės buvo savanoriškas.

Valstybės sutardavo dėl bendrų tikslų

ir jų siekiamybės, bet nei stipresnės vykdymo priežiūros, nei sankcijų už įsipareigojimų nesilaikymą nebuvo.

Dabar bus. Stabilumo ir augimo paktas faktiškai reikalavo tik viešųjų (valdžios tvarkomų) finansų subalansavimo (ir euro zonos šalims numatė sankcijas, bet kartu ir gausybę išlygų toms sankcijoms išvengti). Dabar Briuselis (Europos Komisija, o kur reikia įsakmių sprendimų ir sankcijų - Taryba, kurioje pakaks sprendimų balsų dauguma) pats imsis spręsti, ar ES valstybei gresia jos valdžios finansų išbalansavimas. Ne tik ar gresia, bet ir kodėl gresia, ir ką siūloma daryti, kad grėsmė išnyktų.

nalines reformų programas (Konvergencijos arba Stabilumo programas), Briuselis jas vertina ir vėl teikia rekomendacijas šalies ekonominei politikai tobulinti.

Nuo šių metų kiekviena ES narė iki spalio 15 dienos turi pateikti Komisijai nacionalinio biudžeto projektą. Ji patikrins, ar tas biudžetas atitinka šalies įsipareigojimus pagal Nacionalinę reformų programą.

Teisiniu požiūriu tai privaloma tik euro erdvės valstybėms, tačiau tiek Fiskalinę sutartį, tiek vadinamąjį šešių dokumentų paketą pasirašė ir ne euro zonos narės (tarp jų ir Lietuva). Šios šalys savanoriškai įsipareigojo laikytis subalansuotos ekonominės politikos ir sutiko su intensyvia jos priežiūra.

Jokių skilandžių ir “Žalgirio” butelių į Briuselį vežti nereikės. Bus derinama ne žaliavų ir energijos tiekimo apimtis, ne kainos, ne mokesčių tarifai, ne atlyginimai, net ne biudžeto pajamos ir išlaidos, o tik viešųjų finansų subalansavimas, skolų (jei to reikia) mažinimo būdai bei nacionalinių ūkių reformos, reikalingos valstybės konkurencingumui stiprinti.

Kitaip tariant, ekonominės valdysenos unifikavimas ir koordinavimas nei ką nors duos, nei atims iš šalių nacionalinių pajamų; tačiau jis reikalaus laikytis sveiko proto diktuojamų principų ekonominėje politikoje ir rūpintis valstybės ūkio plėtros tvarumu.

Tikslesnės ekonominės valdysenos taisyklės, griežtesnė jų vykdymo prie-

Po metų kitų pradėsime matyti, kokie rimti pokyčiai buvo padaryti, ir suprasime, kodėl daugelis skeptikų ėmė minėti “Gosplaną”.

Bus pasinaudota 2010 metais įvesto “Europos semestro” procedūromis, t. y. išankstiniu kitų metų ES šalių biudžetų vertinimu, kad būtų galima iš anksto nustatyti pavojų valdžios finansams. Komisija jau teikia kiekvienai ES valstybei metines augimo apžvalgas, o jų pagrindu - ir konkrečias rekomendacijas. Bendrijos valstybės rengia nacio-

žiūra ir automatiškai veikiantis sankcijų mechanizmas euro erdvės šalis žada sutelkti į drausmingesnį būrį nei likusios ES narės.

Kai kuriems politikams tokia perspektyva sužadino itin radikalias mintis. Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard’as d’Estaing’as prieš keletą savaičių net tiesiai pareiškė - reikia sustabdyti šalių priėmimą į euro erdvę (priimti dar Lenkiją) ir taip sukurti ES “šerdį”. Jo žodžiais, 27 valstybių unija yra trapi, nestabili ir susiskaldžiusi. Tegul ES ir toliau plečiasi, tegul užsiima tarpusavio prekybos, konkurencijos ir žuvininkystės politikos reikalais. Tuo metu euro zona turi nebesiplėsti, jai esą būtina žengti pirmyn bendros biudžeto, mokesčių ir pinigų sąjungos (federacijos) link.

Ryškėjant Šiaurės ir Pietų skiriamajai linijai ES struktūroje, toks raginimas veikiau bus palaikytas dar vienu bandymu advokatauti ES pietinėms valstybėms, kurios patiria ir toliau patirs rimtų ekonominių problemų, nei ekonominiais argumentais pagrįstu siūlymu. Tačiau jis patvirtina vieną svarbią tiesą - euro zona turi geresnes galimybes (ir imperatyvus) veržtis pirmyn ekonominės integracijos srityje.

Tai dar vienas argumentas, kodėl reikia kuo greičiau stoti į pinigų sąjungą.

Ypač šalims, kurios ekonominėje politikoje turi nepamiršti savo geopolitinės situacijos ir jos diktuojamų nacionalinių strateginių interesų. Taip, tokioms kaip Lietuva.

•

Seimo tribūna

Mokslas tobulėjo, teisinė sistema įstrigo Su Seimo nariu Zbignevu Jedinskiu kalbamės apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) siūlymą šalyje uždrausti abortus.

- LLRA iniciatyva Seime įregistruotas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas. Kas paskatino įteisinti abortų draudimą?

- Akivaizdu, kad jau seniai laikas pokyčiams. Šiuo metu galiojantys nuostatai, kuriais leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, buvo priimti dar 1955 metais, sovietinės okupacijos metu. Tačiau net ir dabar, nepriklausomybės, demokratijos ir teisinės valstybės laikais, vis dar atsiranda daugybė destruktyvios sovietinės sistemos liekanų, griaunančių ir tiesiogine prasme žudančių mūsų šalį. Medicinos mokslų daktaras Danielius Serapinas per konferenciją Seime taip pat pabrėžė, kad nuo 1955 metų iki dabar gerokai keitėsi mokslas, tobulėjo apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemonės, tačiau teisinė sistema, regis, taip ir įstrigo vietoje.

Jau žmogaus pradėjimo akimirką susiformuoja unikalus jo genetinis kodas DNR. Jame slypi visa informacija apie

Romo Jurgaičio nuotrauka

Z.Jedinskio teigimu, ten, kur kalbama apie negimusios gyvybės išsaugojimą, negalima vadovautis pragmatiniais motyvais. žmogaus sveikatos būklę, charakterio savybes, net gyvenimo trukmę. Tai reiškia, kad vos užsimezgusi gyvybė jau turi savo likimą, misiją, talentus ir galimybes. Žmogus vystosi palaipsniui, gali

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Lietuvos žinios

tik pradėtą vaisių yra tas pats, kas žudyti suaugusį žmogų.

- Teisininkų teigimu, moters apsisprendimas nutraukti nėštumą siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teise į jo fizinio vientisumo gerbimą bei teise į privataus gyvenimo pagarbą. Ar abortų draudimas nėra žmogaus teisių ribojimas?

- Abortų draudimas įteisina žmogaus teisę į gyvybę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnyje “Teisė į gyvybę” parašyta, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu ir kad negalima tyčia atimti niekieno gyvybės. Šis Konvencijos straipsnis gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę ir neteigia, kad gyvybė ginama tik nuo gimimo momento.

- Žinomas atvejis, kai 2007 metais Strasbūre buvo laimėta byla prieš Lenkiją, kai moteriai nebuvo nutrauktas nėštumas. Medikai tuomet atsisakė daryti abortą, o gimdyvė tapo sunkios stadijos silpnarege. Kokios abortų draudimo išimtys numatomos šiame įstatymo projekte?

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

net išgyventi gimęs per anksti, todėl telieka pripažinti nenutrūkstamą ir nedalomą žmogaus vystymosi kontinuumą. Žmogaus gyvenimas prasideda nuo pat apvaisinimo momento, todėl žudyti ką Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

- Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas numato nėštumo nutraukimo sąlygas. Nutraukti nėštumą gali tik gydytojas, kai gresia pavojus nėščios moters gyvybei ar sveikatai, arba jei yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

- Oponentai kritikuoja, kad priėmus šį įstatymą padidės nelegali abortų veikla.

- Lietuvoje yra nemažai dar nelegalios veiklos, bet niekam neateina į galvą dėl to panaikinti Baudžiamąjį kodeksą. Ten, kur kalbama apie negimusios gyvybės išsaugojimą, negalima vadovautis pragmatiniais motyvais.

- Į LLRA pateiktus įstatymų siūlymus, tokius kaip abortų draudimas, privalomas tikybos mokymas mokyklose, visuomenės reakcija itin prieštaringa. Ar tai nesukelia papildomos įtampos ir koalicijoje? Juolab kad Vyriausybės vadovas abortų draudimo idėją vertina skeptiškai.

- Premjeras Algirdas Butkevičius yra pasakęs, kad abortų klausimu nesutarimų koalicijoje nekils.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 23 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

V.Muntianas nori bylos buvusiems prokurorams dar kelerius metus, nes Generalinė prokuratūra akivaizdžiai jį vilkina.

Todėl generaliniam prokurorui išsiunčiau prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą”, - aiškino buvęs politikas.

Net penkerius metus trunkantis procesas prieš V.Muntianą stebina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską. “Sunku komentuoti išsamiai nesusipažinus su byla, bet jei tikrai teismo procesas vilkinamas prokurorų, tai - retas atvejis teismų praktikoje. Kyla natūralus klausimas: kuriam galui prokuratūra šioje byloje teikė apeliaciją?” - svarstė parlamentaras.

Savo kaltę visą laiką neigęs V.Muntianas, 2008-aisiais dėl kilusio skandalo atsisakęs Seimo pirmininko ir paties įkurtos Pilietinės demokratijos partijos vadovo pareigų, tvirtina tyrėjų dėmesio sulaukęs tada, kai atsisakė vykdyti tuo metu Valstybės

JURGA TVASKIENĖ

Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltintas buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, teismo išteisintas, bet prokurorų vėl apskųstas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ankstesnio Generalinės prokuratūros vadovo Algimanto Valantino bei prokuroro Aido Mažeikos veiksmų.

“Tiek A.Valantinas, tiek A.Mažeika nesilaikė Prokuratūros įstatymo nuostatų, kad prokuroras priima sprendimus vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad visi prieš įstatymą yra lygūs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio generalinio prokuroro A.Valantino ir buvusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A.Mažeikos galimai padarytos nusikalstamos veikos”, - rašoma balandžio 18-ąją generaliniam prokurorui Dariui Valiui adresuotame buvusio aukšto politiko prašyme.

A.Muntianas, kaltintas 2007-aisiais organizavęs valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, ir dėl to penkerius metus įsuktas į teismų karuselę, tvirtina, kad jam iškelta byla yra politinė, o Generalinė prokuratūra ją sąmoningai vilkina gindama savo mundurą.

“Tai akivaizdžiausias pavyzdys, kai Lietuvoje teisėtvarka naudojama politiniam susidorojimui, - teigia ir Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys. - Prisiminkime, kad ši byla prasidėjo ikiteisminio tyrimo me-

Buvęs Seimo pirmininkas V.Muntianas tvirtina, kad Generalinė prokuratūra sąmoningai vilkina teismo procesą. / LŽ archyvo nuotrauka džiagą išviešinus žiniasklaidoje. Iš esmės ta medžiaga buvo panaudota nušalinant Seimo pirmininką. Tai buvo naujas dalykas Lietuvos politiniame gyvenime, tuo labiau kad vėliau pats V.Muntianas viešai liudijo prieš tai sulaukęs reikalavimų dėl tam tikrų apsisprendimų.”

Tęsiasi ne vienus metus Kaip LŽ teigė V.Muntianas, jo kantrybės taurę perpildė prieš kelias savaites, kovo 28 dieną, vykusio ir eilinį kartą - dabar iki rudens - nukelto

Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio metu išgirsta Generalinės prokuratūros atstovo replika. Kaip žinoma, šiame teisme Generalinė prokuratūra siekia panaikinti prieš dvejus metus paskelbtą buvusio politiko išteisinamąjį nuosprendį.

“Teismo posėdyje Generalinei prokuratūrai atstovaujantis prokuroras replikavo, kad net tuo atveju, jeigu Apeliacinis teismas paliks galioti man palankų sprendimą, jis vėl bus skundžiamas kasacine tvarka.

Supratau, kad procesas gali užsitęsti

V.Muntianas svarsto, kad buvęs generalinis prokuroras A.Valantinas galėjo nuslėpti nuo politikų byloje esančią tuomečiam Seimo pirmininkui palankią informaciją. saugumo departamentui (VSD) vadovavusio Arvydo Pociaus bei valdančiųjų partijų vadovų keltus reikalavimus nušalinti nuo pareigų vadinamąjį VSD skandalą tyrusį parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką savo partietį Algimantą Matulevičių. “Kai atsisakiau tai daryti, kad bus sprendžiamas mano “persona-

linis klausimas”, - ne kartą viešai sakė V.Muntianas.

Nutylėjo palankius faktus Prieš prokurorus kylantis buvęs Seimo pirmininkas tvirtina, kad jo bylos tyrimą kontroliavęs prokuroras A.Mažeika nepateikė visos turimos medžiagos V.Muntiano veiklą tyrusiai ir sprendimą dėl jo imuniteto naikinimo turėjusiai priimti parlamentinei komisijai, taip pat nutylėjo buvusio politiko nekaltumą įrodančius byloje buvusius duomenis.

“Manau, kad tuometinis generalinis prokuroras A.Valantinas, 2008aisiais Seimui teikęs prašymą dėl parlamentaro asmens neliečiamybės atėmimo, prokuroro A.Mažeikos buvo informuotas apie byloje surinktus įrodymus ir žinojo apie slapta padarytus įrašus, kurie mane visiškai išteisino, bet apie tai nepranešė. Taigi galima daryti išvadą, kad A.Valantinas pats vykdė politinį užsakymą, organizavo aiškiai nekalto žmogaus patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, o tai yra piktnaudžiavimo tarnyba požymiai, kurie reikalauja ikiteisminio tyrimo”, - aiškino V.Muntianas. Šiuo metu advokatu dirbantis A.Mažeika tvirtina nieko negirdėjęs apie V.Muntiano kreipimąsi į generalinį prokurorą. “Mano, kaip tyrėjo, veiksmus buvo galima skųsti ikiteisminio tyrimo metu, o ne jam pasibaigus. Po to skundžiami teismų sprendimai, o ne tyrėjai”, - pareiškė jis.

Generalinė prokuratūra penktadienį, paskutinę darbo savaitės dieną, tikino V.Muntiano skundo dar negavusi. “Kai jo sulauksime, nagrinėsime bendrąja tvarka”, - LŽ sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Vilma Mažonė.

•

Pirmininkavimui atminti oš liepynas

RAIMONDA RAMELIENĖ

Likus šiek tiek daugiau nei dviem mėnesiams iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžios, pasirengimo darbai Seime vyksta greitesniu tempu.

Kad būtų išvengta netikėtumų, gludinamos net smulkiausios renginių detalės.

Posėdžių, konferencijų ir susitikimų programos, temos, net potemės jau suplanuotos, viešbučiai užsakyti, oficialių priėmimų salės numatytos. Tačiau iki liepos, kai Lietuva stos prie ES Tarybos vairo, būtinų nuveikti darbų pabaigos dar nematyti. “Dabar mums intensyvus kvietimų rašymo ir siuntimo laikotarpis”, - LŽ sakė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento direktorė ir pasirengimo pirmininkauti koordinatorė Loreta Raulinaitytė. Gegužę pasirodysiantis pirmininkavimui skirtas naujas Seimo tinklalapis apie laiko tėkmę primins dar operatyviau.

Baigia montuoti techniką Istorinėje Kovo 11-osios salėje, kurioje vyks didieji renginiai, pluša meistrai.

Jie pradėjo montuoti specialiai pirmininkavimui Seimo įsigytą modernią vertimo įrangą. “Jau baigiamos įrengti vertimų kabinos, renovuotos kėdės”, - LŽ vakar teigė Seimo kancleris Jonas Milerius.

Per ES renginius būtina užtikrinti vertimą į visas 23 oficialias ES kalbas (nuo liepos, kai į Bendriją turėtų įstoti Kroatija, - į 24). Pasak J.Mileriaus, naujos “Bosch” firmos skaitmeninės įrangos vertė - 1,030 mln. litų. Kanclerio žodžiais, pirkti tokią unikalią įrangą kur kas racionaliau, negu nuomoti, nes per du ar tris renginius ji atsiperka. Be pirmininkavimo posėdžių, 2014 metais šioje salėje vyks NATO parlamentinės asamblėjos pavasario sesija, 2015-aisiais - pasaulinio masto konferencija, skirta informacinėms technologijoms taikyti švietimo ir mokslo srityse.

Visi darbai Kovo 11-osios salėje turėtų būti baigti birželio pradžioje. Vienas pirmųjų čia numatytų renginių birželį 25-metį minėsiančio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimas.

Siūloma sodinti liepas LŽ jau rašė, kad oficialiems priėmimams ir kultūriniams renginiams parinktos kelios erdvės - Valdovų rūmai, Trakų pilis, Užutrakio dvaras, Nacionalinė filharmonija. Šiuo metu dar vyksta diskusijos dėl galimybės priimti svečius Senajame arsenale. Tačiau jo vadovai europiniams renginiams sutiktų užleisti tik pirmą muziejaus aukštą, nes antrame įrengta ekspozicija. “Per didžiuosius priėmi-

mus reikėtų susodinti 350 svečių, todėl viename aukšte būtų per mažai vietos”, - apgailestavo L.Raulinaitytė.

Pasak jos, Senajame arsenale idealiai tiktų pristatyti istorinį krašto paveldą, pavyzdžiui, Lietuvos liaudies kultūros centro parengtą istorinio liaudies kostiumo kolekciją. Ji su didžiausiu pasisekimu buvo demonstruojama Pietų Korėjoje vykusioje pasaulinėje parodoje EXPO 2012.

Sulaukę Seimo pageidavimo nacionalinių parlamentų Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetų pirmininkų konferencijos vakarienę surengti Vilniaus universiteto botanikos sode, jo vadovai pasiūlė iniciatyvą pirmininkavimui atminti visi dalyviai galėtų pasodinti po liepą.

Kovo 11-osios salėje jau baigiamos įrengti vertimų kabinos.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Jau šią savaitę bus baigtas kurti vadinamasis Seimo pirmininkavimo stilius.

Jau šią savaitę bus baigtas kurti vadinamasis Seimo pirmininkavimo stilius. Vienas jo akcentų - tautinė juostelė su užrašu “Lietuva”. Originalą išaudė neįgaliųjų organizacijos meistrai. Lietuviškos juostelės motyvas papuoš visus oficialius dokumentus, blankus, akreditacijos korteles.

Dėl viešbučių sutarta Galutinai suderinta, kad visi į renginius Seime atvyksiantys svečiai gyvens keturiuose pagrindiniuose sostinės viešbučiuose - “Radisson Blu Astoria”, “Kempinski”, “Amberton” ir “Novo-

tel Vilnius”. Jie įsikūrę sostinės centre arba senamiestyje. Į didžiausius pirmininkavimo posėdžius ir susitikimus atvyksiantiems dalyviams papildomai rezervuotos vietos dar trijuose viešbučiuose - “Artis”, “Europa Royale” bei “Ramada”.

Kadangi už gyvenimą viešbutyje svečiai mokės patys, jie ir spręs, kuriame iš nurodytų apsistoti. Prieš du mėnesius iki renginio visiems bus išsiųsti ne tik kvietimai, darbų programos projektai, bet ir bendra informacija apie viešbučius, registraciją, kainas. Beje, dabar ES Tarybai pir-

mininkaujantys airiai patarė organizatoriams užsakyti ir bent vieną pigesnį viešbutį, nes kai kurių svečių, ypač iš šalių kandidačių, biudžetas ribotas.

Būta streso dėl viešbučių rezervavimo, mat paaiškėjo, kad dėl ES išorinės politikos vadovės Catherine Ashton darbotvarkės teks tikslinti jos vizito į Vilnių, o kartu ir posėdžių, datą. Rugsėjo 4-6 dienomis C.Ashton dalyvaus trijuose renginiuose - neformaliuose užsienio ir gynybos ministrų susitikimuose bei tarpparlamentinėje konferencijoje, skirtoje užsienio ir saugumo politikai. Organizatoriai viliasi, kad paankstinus renginių datą dar pavyks viešbučiuose rezervuoti trūkstamų vietų.

•

4

2013 04 23 Lietuvos žinios

Dienos temos

Rūpintis nuteistųjų turtu siūlo antstoliams KAZYS KAZAKEVIČIUS

Savivaldybės kratosi joms užkrautos prievolės pasirūpinti neprižiūrimu nuteistųjų turtu, mat nesitiki, kad pavyks susigrąžinti tam išleistus mokesčių mokėtojų pinigus.

Seime jau įregistruotas siūlymas pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatas, kad be priežiūros palikto nuteistųjų turto priežiūra būtų patikėta antstoliams. Šie tam nesipriešina, tik siūlo numatyti tokių funkcijų finansavimo šaltinius.

Tačiau Lietuvos kalinių globos draugijos atstovai baiminasi, kad antstoliai ims piktnaudžiauti savo teisėmis.

Ne vienas atvejis Marijampolės savivaldybės administracijos valdininkus šokiravo praėjusį mėnesį gautas teismo vykdomasis raštas, kuriuo merija buvo įpareigota pasirūpinti puspenktų metų laisvės atėmimo bausme nuteisto buvusio bankininko A.J. nekilnojamuoju turtu. Mat nuteistasis to pageidavo. Pagal dabar galiojančias BPK nuostatas tokius nuteistųjų pageidavimus savivaldybės privalo vykdyti.

J.Stašinsko teigimu, nuteistųjų turto priežiūros perdavimas antstoliams ne geriausia išeitis. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

A.Selezniovo nuomone, antstoliai galėtų prižiūrėti turtą, bet tai būtų jų papildoma funkcija. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

“Turime mokėti už būsto šildymą, šiukšlių išvežimą, taip pat dengti kitas būtinas išlaidas. Tačiau tam pinigų nėra. Kas bus, jei teismai nusikaltusius asmenis sodins už grotų, o savivaldybės mokesčių mokėtojų lėšomis privalės prižiūrėti visų jų butus

mų leidėjas taip pat neapibrėžia ir nenustato tvarkos, koks sandoris turėtų būti sudaromas su turto savininku.

“Butą ar namą būtų galima išnuomoti, tačiau kaip galima išnuomoti svetimą butą?” - stebėjosi M.Ražinskas.

Marijampolės savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Jolanta Petrušauskienė LŽ teigė, kad savivaldybės administracija yra gavusi ne vieną teismo pavedimą dėl nuteistųjų turto apsaugos. Tačiau tik dabar, gavusi pastarąjį, apie problemą ryžosi prabilti viešai, nes teisės aktuose nėra detaliai aptarta regreso tvarka, pagal kurią savivaldybės administracija galėtų išieškoti iš nuteistųjų nekilnojamojo bei kitokio turto apsaugos išlaidas.

Su panašia problema susiduria ir kitos merijos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Indrė Brazė LŽ prisipažino, kad be priežiūros likusiems statiniams prižiū-

ir namus?” - LŽ piktinosi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Metas Ražinskas. Anot jo, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, kokias būsto saugojimo ar administravimo funkcijas savivaldybės administracija turi atlikti. Įstaty-

Antstoliai sutiktų Antstoliai sutiktų vykdyti funkciją prižiūrėti nuteistų asmenų turtą.

“Tačiau tai būtų papildoma funkcija, todėl kyla klausimas: kas ir kaip už tokį darbą sumokės? Juk neaišku, koks tai būtų turtas ir kokios būtų jo administravimo išlaidos. Nes viena, jei tai būtų automobilis, o kita - nekilnojamasis turtas. Visai kitokių lėšų reikėtų prižiūrėti kilnojamajam turtui, sakysim, šuniui”, - pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas. Pasak jo, finansinį turto priežiūros klausimą reikėtų išspręsti įstatymų leidėjų lygiu.

Tačiau Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininko Jono Stašinsko teigimu, nuteistųjų turto priežiūros funkcijų perdavimas antstoliams - ne geriausia išeitis. “Antstoliai gali pradėti piktnaudžiauti savo teise ir labai padidinti įvairių paslaugų kainas, o netrukus gal net perimti tą turtą kaip

A.Mitrulevičius: “Savivaldybėms neturėtų būti užkraunama prievolė biudžeto lėšomis rūpintis nuteistųjų turtu.” rėti kartais tenka samdyti net saugos tarnybą. Tačiau valdininkė negalėjo atsakyti, kiek tokių atvejų yra Kaune, nes šie duomenys nesisteminami. “Iš teismų tikrai esame gavę du vykdomuosius raštus dėl nuteistųjų nekilnojamojo turto priežiūros. Tačiau jų gali būti ir daugiau”, - spėliojo pašnekovė.

Priežiūrą siūlo patikėti antstoliams Seimo narys Albinas Mitrulevičius parengė siūlymus keisti BPK nuostatas, kad savivaldybėms nebūtų užkraunama prievolė rūpintis nuteistųjų turtu. “Savivaldybės lėšų tokio turto apsaugai negauna, o Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybių biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms vykdyti: savivaldybių patvirtintoms programoms įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti”, - tvirtino A.Mitrulevičius. Seimo narys užregistravo BPK pataisas, kad be priežiūros likusio nuteistųjų turto priežiūra būtų patikėta antstoliams. Įstatymai jiems suteikia teisę teikti turto saugojimo (administravimo) paslaugas, tad jie galėtų išnuomoti nuteistojo būstą, rinkti bei mokėti mokesčius ir iš nuteistojo išieškoti išlaidas.

atlygį už išlaidas”, - nuogąstavo J.Stašinskas. Anot jo, jei taip atsitiktų, nuteistieji pareiškimais gali užversti teismus, nes vargu ar jie su tuo sutiks.

Seime kils diskusijų Nuostatos, kad nuteistųjų neprižiūrimu turtu turėtų rūpintis savivaldybės, įstatymais įtvirtintos ne vienus metus, tačiau realiame gyvenime jos taikomos ne itin dažnai.

Kur kas dažniau nuteistųjų artimieji pasirūpina jų turtu, arba jis tiesiogiai atitenka antstoliams, nes būna priteisti civiliniai ieškiniai.

“Nuostata, kad nuteistųjų turtą prižiūrėtų savivaldybės, buvo įtvirtinta todėl, kad merijos bei jų įgaliotos institucijos, seniūnijos ar bendruomenės yra arčiausiai žmogaus. Jos geriausiai žino, kas ir kokio turto turi, ar yra kam juo rūpintis”, - LŽ sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.

“Kol kas nesu susipažinęs su kolegos siūlymu, jis dar neaptartas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tačiau tikrai žinau, kad dėl to kils diskusijų, nes antstolių veiklos valstybė nefinansuoja, tad ir įpareigoti atlikti darbą vargu ar gali”, - svarstė S.Šedbaras. Seimo nario teigimu, jei valstybė įpareigotų antstolius atlikti tokį darbą, privalėtų numatyti ir šių funkcijų finansavimą.

•

2013 04 23 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Arkivyskupas G.Grušas: “Tai nebuvo mano planas” Atkelta iš

•

kupai, kunigai, atstovaujantys savo bažnytinei bendruomenei, taip pat turi kalbėti ir ginti viešąjį interesą jų vardu. Bažnyčia labai aiškiai sako, kad nėra politinio gyvenimo dalyvė, bet kartu ji - aktyvi visuomenės grandis.

Tie, kurie yra atsakingi už piliečių dorinį auklėjimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kalbėti svarbiausiais visuomenės gyvenimo klausimais.

1 p.

Pakeliui į kunigystę Romoje jis dar baigė kanoninės teisės studijas, o vėliau kaip kariuomenės ordinaras buvo atsakingas už Lietuvos karių sielovadą. Šiandien iškilmingomis šv. Mišiomis G.Grušas įžengia į Vilniaus arkivyskupo sostą. Apie jo gyvenimą ir laukiančius iššūkius, taip pat apie tai, ar svarbiau nueiti į Mišias, ar padėti vargšui, “Lietuvos žinių” interviu su arkivyskupu Gintaru Grušu.

Apie kepurę nesvajoja

Ne savo pasirinkimu - Regis, tai, kad gimėte, galima laikyti tam tikru stebuklu?

- Mano tėvai per Antrąjį pasaulinį karą buvo išskirti. Tėvas, suimtas vokiečių, po karo atsirado Amerikoje.

Mama ir sesuo liko Lietuvoje. Maždaug dvylika metų nei vieni, nei kiti nežinojo, kad visi yra gyvi. Kai tik sužinojo, darė viską, ką galėjo, kad šeima vėl būtų kartu. Po JAV viceprezidento Richardo Nixono apsilankymo pas Nikitą Chruščiovą valstybių draugystės labui buvo leista susijungti dviem šimtams karo išskirtų šeimų.

Taip mano mama ir sesuo 1960-aisiais atvyko į Ameriką. O 1961 metais ten gimiau ir aš.

- Kai Lietuva išsilaisvino iš sovietinės okupacijos, Jūsų tėvai liko gyventi JAV. Kodėl Jūs nusprendėte vykti į Lietuvą?

- Tai buvo ne tiek mano sprendimas, kiek tarnystės dalis. Į seminariją stojau tam, kad tarnaučiau ten, kur mane siunčia Bažnyčia. Kad galėčiau dirbti su lietuvių išeiviais, įstojęs į seminariją JAV buvau inkardinuotas kaip Vilniaus arkivyskupijos klierikas.

Kai 1992-ųjų vasarą atvažiavau į Lietuvą atlikti praktikos, arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis paprašė, kad laikinai nutraukčiau studijas ir surengčiau popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje. Tuomet po labai intensyvių metų, kai teko tikrai išsamiai susipažinti su Bažnyčios gyvenimu, baigiau bakalauro studijas. Tada arkivyskupas A.J.Bačkis vėl paprašė, kad grįžčiau ir organizuočiau Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) sekretoriato perkėlimą iš Kauno į Vilnių. Taip tapau LVK generaliniu sekretoriumi.

Taigi atvykti į Lietuvą nebuvo mano sugalvotas planas. Tiesiog pasakęs Viešpačiui “taip”, pažadėjau eiti ten, kur jis mane siųs. Kai vyskupas pasakė: “Noriu, kad liktum čia”, supratau, jog tai yra Viešpaties kvietimas.

- Įdomus ir Jūsų kelias į kunigystę - į seminariją įstojote baigęs inžinerijos studijas, keletą metų dirbęs kompanijoje IBM. - Tikrai taip. Tačiau apie kunigystę mąsčiau baigdamas gimnaziją. Dar dešimt metų klajojau per studijas ir per darbus, dalyvavau Pasaulio lietuvių bendruomenės, ateitininkų veikloje. Visą tą laiką Dievas vis aiškiau

G.Grušas: “Maži dalykai leidžia pajusti, kaip Viešpats patvarko tavo gyvenimą.” pasibelsdavo į mano širdį, ir kai jau pajutau, kad nebegaliu to beldimosi ignoruoti, palikau darbą ir įstojau į seminariją.

O kelyje Dievas parodydavo visokių ženklų, taip pat mažuose dalykuose. Kartais jis aiškiai pasakydavo: tai ne tavo planas, nebijok, viską tvarkau aš. Pavyzdžiui, tik visai neseniai, praėjus trejiems metams, kai buvau įšventintas į vyskupus, sužinojau, kad mano konsekracijos data buvo ir Trakų Dievo Motinos karūnavimo data. Ir štai dabar ateinu į vyskupiją, kurioje ši Lietuvos globėja karūnuota. Tokie maži dalykai leidžia pajusti, kaip Viešpats kartais patvarko tavo gyvenimą.

Atsistoti ant kojų - Į naujas Vilniaus arkivyskupo pareigas einate su džiaugsmu ar su nerimu?

- Ir su džiaugsmu, ir su nerimu. Istorija labai panaši į mano atvykimą į Lietuvą: eini ten, kur Dievas tave kviečia. Jei popiežius taip liepia, supranti, jog tai yra Dievo valia. Iš visų ligšiolinių pareigų šios, be abejo, kelia daugiausia nerimo. Bet taip yra tik todėl, kad jų apimtis tokia plati, atsakomybė tokia didelė. Kita vertus, ten, kur Dievas siunčia, jis suteikia daugiau jėgų, nei pats įsivaizduoji. Todėl ir su nerimu, ir su džiaugsmu tiesiog einu pirmyn.

- Viena pagrindinių vyskupo pareigų - jam patikėtų žmonių evangelizacija. Ar matote jos perspektyvų, kai dauguma visuomenės narių laiko Bažnyčios mokymą moralės klausimais anachronišku, beviltiškai pasenusiu?

- Pirmaisiais šimtmečiais krikščio-

nybė visuomenei taip pat buvo nepriimtina, taip pat buvo anachroniška.

Romėnų kultūroje atrodė normalu ir abortus daryti, ir palikti naujagimius mirti, ką jau kalbėti apie skaistumą. Ir vis dėlto krikščionybė atsirado būtent toje terpėje.

Manau, mūsų sąlygos ne blogesnės, o gal kaip tik geresnės. Juk daugelis bent jau žino pagrindinę krikščionybės žinią. Dabar reikia tik įtikinti žmones jos tikrumu - taip pat ir savo pavyzdžiu.

Pirmaisiais amžiais tomis sudėtingomis sąlygomis katalikybė pasklido po visą pasaulį. Lietuvoje jos atgimimas, mano nuomone, tikrai yra realus. O toks atgimimas padėtų tvirčiau atsistoti ant kojų ir visai valstybei.

- Filosofas Juozas Girnius yra rašęs, kad krikščionims buvo lengviau pra-

/ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

mylėti Dievo, jei nemyli artimo, ir negali mylėti artimo, jei jame neatpažįsti Dievo. O pažinus Dievą reikia jį šlovinti. Nes tas, kas tikrai pažįsta Dievą - jo didybę, gailestingumą, - tiesiog negali jo nešlovinti.

- Katalikų kunigai nuolat kartoja, kad atmetusi krikščionybės principus visuomenė anksčiau ar vėliau neišvengiamai nugrimzta į tironiją. Dažnai jie nurodo Sovietų Sąjungos pavyzdį. Ar tikrai neįmanomas kitoks taikaus ir laisvo visuomenės sugyvenimo pagrindas nei krikščionybė?

- Pasaulis tokio dar neatrado. Taip yra todėl, kad žmogus pažeistas nuodėmės. Kalbant teologiškai, žmogus atsiskyręs nuo Dievo, ir tik pats Dievas gali jį grąžinti į savo vienybę. Tik toje vienybėje mes randame ir tarpusavio ryšį.

“Politiniai įvykiai daro įtaką visam visuomenės gyvenimui, jos negali išvengti ir Bažnyčia.”

- Ar svarbiau sekmadienį nueiti į Mišias, ar padėti skurstančiajam?

- Vienas darbas neatstoja kito, bet padeda jį įgyvendinti. Negali tikrai

Užtenka pagalvoti apie mūsų pačių visuomenę, kamuojamą alkoholizmo, smurto, daugybės kitų problemų. Tik Dievas sutvarsto ir išgydo mūsų žaizdas. Jei bandome tai daryti be jo, mūsų ydos, silpnybės galutinai pakerta tarpusavio santykius.

- Visuomenės žaizdos, apie kurias kalbate, sprendžiamos ir politiniu lygmeniu. Kiek Bažnyčia, vyskupai turi teisę daryti įtaką priimant politinius sprendimus?

- Bažnyčia neturėtų būti politinė veikėja, kokia yra partija. Tačiau Bažnyčios žmonės - tai tie patys piliečiai, jie privalo sakyti savo nuomonę. Vys-

Vyriausybė ketina tęsti derybas su “Hitachi” dėl naujos AE projekto, A.Butkevičius atsakė: “Taip.” Tačiau vėliau premjeras paneigė, jog Vyriausybė pasisako už tai, kad Visagino AE projektas būtų tęsiamas, be to, kartu su “Hitachi”. “Tai netiesa - pasakėme, kad mes, kaip šalis, esame branduolinės energetikos šalis, nes turime uždaryti seną Ignalinos atominę elektrinę. Dabartinio VAE projekto negalime įgy-

vendinti, nes elektros kaina yra per didelė. Mes atiduodame regioniniams partneriams, kad jie tą projektą peržiūrėtų - jeigu ras kažkokius sprendimus, tegul vėl juos ir pateikia”, - vakarop Seime žurnalistams sakė premjeras.

Anot jo, specialistų išvados rodo, kad anksčiau prognozuota VAE elektros gamybos savikaina yra per didelė. “Mokslininkų analizė parodė, kad buvusios projekto sąlygos nėra itin geros. Sąlygos

bilti į pagonis, kuriems Dievo veidą uždengia stabai, nei į šiuolaikinį žmogų, kuris patį Dievą laiko išsigalvotu stabu, uždengiančiu tikrovę...

- Nesakau, kad bus lengva (juokiasi). Tačiau Šventajai Dvasiai tai įmanoma. Stabus, šiaip ar taip, visada reikia šalinti - ar tai būtų ankstesni pagonių dievai, ar hedonizmo ir egoistinių norų stabai.

Vyskupai yra piliečiai

- Vilniaus krašte stipriai jaučiami kai kurių politinių jėgų kurstomi tautiniai nesutarimai. Anksčiau tautinė įtampa persikeldavo ir į Bažnyčią.

Vienas Jūsų pirmtakų, palaimintasis Jurgis Matulaitis, dėl lenkų spaudimo net buvo priverstas pasitraukti iš Vilniaus vyskupo sosto. Ar dabar tautinė įtampa irgi turi įtakos Bažnyčios gyvenimui?

- Žinoma, politiniai įvykiai daro įtaką visam visuomenės gyvenimui, jos negali išvengti ir Bažnyčia. Esu girdėjęs apie trintį kai kuriose parapijose, kita vertus, daug kur esu matęs labai gražių darnaus sugyvenimo pavyzdžių. Tikiuosi, Bažnyčioje rasime bendrą kalbą.

Bažnyčia turi misiją vienyti Kristuje žmones, kurie dažnai yra labai skirtingi. Sieksime nepasiduoti provokacijoms, kuriomis neretai tiesiog siekiama sau naudos - ne tik tautinėje, bet ir politikos srityje.

- Viešumoje pastaruoju metu daug kalbėta apie juokingai mažą kardinolo A.J.Bačkio pensiją, prieš tai žiniasklaida rašė, kad kilo problemų apmokant monsinjoro Alfonso Svarinsko gydymo išlaidas. Ar kunigai Lietuvoje gali būti užtikrinti dėl orios senatvės?

- Be abejo, siekiame ją garantuoti.

Pačios vyskupijos turi fondus, kurių lėšomis stengiamasi padėti kunigams ligos atveju ar senatvėje, taip pat veikia kunigų tarpusavio šalpos fondas.

Bijau, kad kai kurie klausimai spaudoje eskaluojami tiesiog dėl noro sukelti sensaciją. Esame krikščioniška bendruomenė, rūpinamės vieni kitais ir užklupus ligai, ir senatvėje.

- Ar svajojate apie kardinolo kepurę? Jūsų pirmtakas A.J.Bačkis po aštuonerių metų, praleistų Vilniaus arkivyskupo soste, buvo paskirtas kardinolu.

- Tikrai nesvajoju. Reikia prisiminti, kad per kelis šimtmečius Lietuva tėra turėjusi tris kardinolus. Tiesa, du jų buvo skirti pastaraisiais dešimtmečiais - kardinolas Vincentas Sladkevičius ir kardinolas A.J.Bačkis. Tačiau tikrai nėra taisyklės, kad Lietuvai reikia turėti savo kardinolą.

Ir tai tikrai nėra mano siekis ar svajonė - darbų ir rūpesčių sočiai užtenka jau dabar.

- Tad kokia Jūsų svajonė?

- Svajoju apie vyskupiją, kuri yra gyva, skelbia Kristų ir jo Evangeliją. Norėčiau, kad tai būtų Bažnyčia, kuri plėstųsi ir kviestų kuo daugiau žmonių savo gyvenimu išpažinti Kristų.

•

Trumpai ATSAKYMO DĖL ATOMINĖS JĖGAINĖS DAR NĖRA Naujos atominės elektrinės projektą Visagine praėjusių metų pabaigoje sustabdžiusi socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė vakar prabilo apie ketinimus jį atnaujinti, tačiau su sąlyga, kad projektas bus atpigintas ir sumažinta naujos AE gaminamos elektros kaina. “Strateginio

komiteto posėdyje priimtas sprendimas, kad mes pasisakome už tai, jog Lietuva turi būti branduolinės energetikos šalis. Įvertinę ekspertų ir specialistų pateiktas išvadas, turime informuoti savo regioninius partnerius, kad jie artimiausiu metu susitiktų ir išanalizuotų pateiktus pasiūlymus, ieškotų kompromisų bei sutarimo”, - vakar po Strateginio komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius. Į klausimą, ar

turėtų būti labai gerinamos”, kalbėjo ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Nei premjeras, nei energetikos ministras kol kas teigė negalintys pasakyti, kaip ir kiek būtų galima sumažinti anksčiau apskaičiuotą VAE elektros gamybos savikainą.

A.Butkevičius taip pat neatsakė, kokių sąlygų AE projekte nori naujoji Vyriausybė.

BNS, LŽ

6

2013 04 23 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ar Lietuva padės Turkijai?

Anonimas sutrikdė mokyklų darbą Olandijos Leideno mieste uždaryta daugiau nei dvidešimt mokyklų. Tokį sprendimą miesto valdžia priėmė dėl masinio šaudymo grėsmės.

Anoniminę žinutę tariamas nusikaltėlis išplatino internete. Jis grasino surengti masinį šaudymą, panašų į Jungtinėse Amerikos Valstijose Sandi Huko pradinėje mokykloje vykusias žudynes. Policija sureagavo į grasinamąją žinutę, kurią paskelbė anoniminis nusikaltėlis. Ji baiminosi, kad gali iškilti pavojus moksleivių gyvybėms, todėl rekomendavo uždaryti Leideno miesto mokyklas - tiek vidurines, tiek profesines. Miesto valdžia atsižvelgė į policijos rekomendacijas.

Papiktino mokytojus

D.Grybauskaitė Vilniuje priėmė Turkijos prezidentą A.Gulį. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Balandžio pradžioje vykęs Turkijos prezidento Abdullah Gulio ir jį lydinčios gausios delegacijos vizitas Lietuvoje buvo svarbus tiek dėl dvišalių santykių, tiek dėl artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai.

Apie tai portale geopolitika.lt rašo Viktoras Demisenka.

Vilnius šiuo metu dairosi temų, kurios galėtų tapti svarbiausiais artėjančio Lietuvos pirmininkavimo akcentais. Vienas iš tokių akcentų gali būti Turkijos siekis įsilieti į Europos Sąjungą.

Lietuva jau pareiškė savo aiškią poziciją - prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino A.Gulį, kad Lietuva tvirtai remia Turkijos siekį. Per Turkijos prezidento vizitą taip pat akcentuota, jog vienas strateginių Lietuvos pirmininkavimo ES tikslų - “suteikti naują impulsą įšaldytam Turkijos ir ES derybų procesui”. Žinoma, galima klausti, ar verta kelti tokį tikslą? Vien Lietuvos paramos Turkijai akivaizdžiai nepakaks, kad šios valstybės narystė Bendrijoje artimiausiu metu taptų realybe.

Tam užtenka bent trumpai apžvelgti Turkijos ir ES santykių istoriją.

Nesibaigiančios derybos Turkija jau gana ilgai stovi prie ES slenksčio. Šalies kandidatės statusas jai buvo suteiktas dar 1999 metų gruodžio mėnesį Helsinkyje per ES forumą. Aktyvias derybas dėl narystės Ankara pradėjo 2005-aisiais, tačiau didelės pažangos nepadarė.

Galima teigti, jog Turkija pati nepakankamai stengiasi, kad derybos būtų sėkmingos. Kita vertus, ir ES nėra tvirto sutarimo dėl šalies narystės. Kai kurios valstybės tiesiog nenorėtų matyti Turkijos susivienijusioje Europoje.

Integracijos į Europos Sąjungą kelyje Turkijai pagalius į ratus kiša Kipras. Graikiška šios salos dalis (Kipro Respublika) prie ES prisidėjo 2004 metais. Buvo nagrinėjamas variantas, kad Kipras galėtų susivienyti ir įstoti į Bendriją kartu su Turkijos kontroliuojama salos dalimi, tačiau prieš tai pasisakė Kipro Respublikos gyventojai. Šiaurinėje salos dalyje nuo 1974 metų yra Turkijos kariuo-

menė, jos teritorijoje įkurta nepripažinta Šiaurės Kipro Turkų Respublika. Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su graikiškuoju Kipru, o tai irgi apsunkina derybas su ES. Tarp šalių, kurios linkusios neskubėti Turkijai suteikti narystę Bendrijoje, yra ir Prancūzija bei Vokietija.

Tam ypač prieštaravo buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy.

Tačiau šiandien pasipriešinimas dėl to mažėja. Naujoji Paryžiaus valdžia linkusi peržiūrėti ankstesnę Prancūzijos politiką Turkijos atžvilgiu, nors nėra garantijų, jog tai bus padaryta.

Galima numanyti, kad Prancūzijos pozicijai turi įtakos ir gausi armėnų bendruomenė. Mat Turkija nepripažįsta 1915 metais ir vėliau vykdžiusi armėnų genocidą.

Jei Lietuvai pavyktų suaktyvinti ES ir Turkijos dialogą, tai būtų neabejotinas diplomatinis laimėjimas, o tokio pobūdžio laimėjimai Vilniui itin reikalingi.

Tačiau vargu ar kliūtimi įstoti į ES galėtų tapti ekonominė Turkijos padėtis. Tarp didžiausių pasaulio ekonomikų, vertinant pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį, ji užima 17 vietą. 2012 metais Turkijos BVP augo 3 proc., o probleminių ES šalių tik mažėjo.

Vargu ar kaip priežastys neskubėti plėsti ES galėtų būti ir dabartinės Bendrijos vidaus problemos. Šių metų liepos 1-ąją ES nare taps Kroatija.

Vadinasi, ES atvira plėtrai, ir nesvarbu, kad Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija patekusios į bėdą. Taigi nėra priežasties užverti Turkijai duris.

Iškilusios problemos Didesnės problemos susijusios su teisinėmis ir vertybinėmis šios valstybės pozicijomis. Nors Turkija laiko save Europos dalimi - bent jau oficialiai deklaruoja panašias vertybes, - žmogaus teisių gynėjai turi Ankarai nemažai klausimų. Pavyzdžiui, Niujorke įsi-

kūrusi tarptautinė organizacija Žurnalistų apsaugos komitetas teigia, jog Turkija yra viena iš šalių, kurios savo teisinę sistemą naudoja žurnalistams persekioti. 2012 metų gruodžio 1 dienos duomenimis, šioje valstybėje dėl savo profesinės veiklos buvo kalinami 49 žurnalistai.

Sunkiai sprendžiamas ir Turkijos kurdų klausimas. Kurdų separatistų, siekiančių įkurti nepriklausomą Kurdistaną, problema kamuoja Turkiją jau ne vieną dešimtmetį. ES, priimdama į Bendriją Turkiją, būtų priversta vienaip ar kitaip skirti dėmesio ir kurdams. Tai taip pat gali turėti įtakos Briuselio svarstymams dėl Turkijos galimybės tapti ES nare.

Tačiau, mąstant strategiškai, niekas nenorėtų atbaidyti Turkijos ir atimti iš jos viltį anksčiau ar vėliau prisidėti prie Bendrijos. Šią šalį ir ES sieja glaudūs prekybiniai ryšiai. Be to, Turkija užima strateginę geopolitinę padėtį tarp Balkanų, Juodosios jūros ir Artimųjų Rytų. Ji yra vienintelė ES sąjungininkė tame sudėtingame, politiškai neramiame regione. Taigi Turkija, kaip NATO narė, gana svarbi grandis bendroje Vakarų pasaulio saugumo sistemoje.

Lietuvai reikia diplomatinio laimėjimo Atsižvelgiant į visa tai galima konstatuoti, kad ES durys Turkijai nėra uždarytos, tačiau ir plačiai atverti jų niekas neskuba. Sunku pasakyti, ar realus ir strategiškai apgalvotas būtų Lietuvos žingsnis, kaip vienas iš pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetų, suaktyvinti Turkijos ir ES dialogą. Gali būti, kad Vilnius sugebėtų gana sėkmingai sužaisti šioje srityje, nes vidinis Bendrijos pasipriešinimas Turkijos narystei ES po truputį silpnėja (Prancūzijoje pasikeitė valdžia, o graikiškasis Kipras, kaip ir pati Graikija, pernelyg pasinėręs į savo ekonomines problemas).

Jei Lietuvai pavyktų suaktyvinti ES ir Turkijos dialogą, tai būtų neabejotinas diplomatinis laimėjimas, o tokio pobūdžio laimėjimai Vilniui itin reikalingi. Žinoma, vargu ar per pirmininkavimo pusmetį Lietuva įstengtų labiau priartinti Turkijos narystės ES valandą (daug kas priklauso ir nuo pačios Ankaros), tačiau teigiamus poslinkius bet kokiu atveju būtų galima vertinti kaip svarbų laimėjimą.

•

Pranešama, kad 22 tokios mokyklos yra universiteto miestelyje. Prie dviejų pagrindinių Leideno mokyklų - Da Vinčio kolegijos ir Triestaro kolegijos - policija budėjo visą dieną.

Leideno meras Henri Lenferinkas norėtų tikėti, kad anoniminis grasinimas - tik liguistas pokštas, tačiau jis sakė nenorįs, jog moksleiviams iškiltų pavojus.

Mokyklų uždarymas papiktino Leideno miesto mokytojų asociaciją.

Jos pirmininkas Tonis Duifas pyko ant grasintojų, policijos ir miesto valdžios ir teigė, kad mokyklos turėtų dirbti įprastai. “Kiekvienas idiotas šiais laikais gali paralyžiuoti mokyklų darbą. Pikta, bet visi tiki tais idiotais. Juos reikėtų kuo griežčiau nubausti ar pasodinti į kalėjimą”, - sakė T.Duifas.

Anoniminė grasinamoji žinutė buvo

paskelbta interneto forume “4chan”.

Grasintojas anglų kalba gąsdino, kad “nušaus savo olandų kalbos mokytoją ir sušaudys tiek moksleivių, kiek galės”. Jis pridūrė, jog turi nusipirkęs “Colt Defender” šaunamąjį ginklą, ir sakė, kad jį lengvai galės įsinešti į mokyklą. Šią anoniminę žinutę per interneto forumų patikrinimą aptiko Šveicarijos policija. Ji informavo savo kolegas iš Olandijos, o šie, perskaitę žinutę, paskelbė apie pavojų. Leideno miestas yra 20 kilometrų į šiaurę nuo Hagos.

Leidenas garsėja savo vienu seniausių universitetų Olandijoje.

Grasintojas suimtas Nyderlandų policijos pareigūnams pavyko sučiupti anoniminę žinutę išplatinusį grasintoją. Tai buvęs Britų mokyklos Nyderlanduose (BSN) moksleivis.

“Su grasinimais nušauti olandų kalbos mokytoją ir kuo daugiau mokinių susijęs asmuo buvo suimtas, mes toliau tęsiame savo tyrimą”, - sakė policijos atstovė, nenorinti skelbti savo pavardės.

“Buvome informuoti, kad buvęs BSN moksleivis suimtas dėl grasinimų olandų mokyklai Leidene”, - pažymima mokyklos pranešime. Tarp Leideno ir Hagos, Voršotene, esanti Britų mokykla paskelbė, kad šis mokinys buvo iš jos pašalintas 2011 metų spalį “po incidentų dėl jo elgesio, todėl mokyklos nelankė daugiau nei metus”.

Pareigūnai mokyklą informavo, kad BSN ir jos mokiniams pavojus negresia, todėl ji veikė net tada, kai kitos mokyklos buvo uždarytos. 1931 metais įkurtoje brangioje privačioje mokykloje mokosi 80 skirtingų tautybių moksleivių.

•

Prie pagrindinių Leideno mokyklų budėjo policija.

Streikavo “Lufthansos” darbuotojai Vokietijos oro bendrovė “Lufthansa” dėl darbuotojų streiko atšaukė didžiąją dalį skrydžių. Surengę streiką darbuotojai reikalavo didesnių atlyginimų.

Oro bendrovės atstovas spaudai teigė, kad įvyko tik 32 skrydžiai iš numatytų 1700. Skrydžiai į Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Niukaslą, Dubliną, Aberdyną, Edinburgą ir iš šių miestų buvo atšaukti. Dėl streiko sumažėjo skrydžių Frankfurto prie Maino, Miuncheno, Hamburgo ir Diuseldorfo oro uostuose. Juose įstrigo nemažai keleivių. Iš Vilniaus oro uosto taip pat neskrido “Lufthansos” lėktuvai.

Tai jau antrasis “Lufthansos” darbuotojų streikas per pastaruosius du mėnesius. “Tai visiškai neproporcinga.

Mūsų darbuotojai gauna gana didelius

atlyginimus. Jie neturėtų skųstis ir trukdyti bendrovės darbo”, - sakė “Lufthansos” atstovas spaudai. Dėl darbo užmokesčio “Lufthansos” darbuotojai su oro bendrovės vadovybe kovoja jau seniai. Kaip ir daugelis aviakompanijų, “Lufthansa” nori sumažinti išlaidas dėl didelės konkurencijos su pigių skrydžių bendrovėmis. Praėjusią savaitę ji atmetė darbuotojų reikalavimą 5,2 proc. padidinti atlyginimą per ateinančius 12 mėnesių. Tai sukėlė “Lufthansos” darbuotojų pasipiktinimą, ir jie teigė, kad surengs streiką. “Streikuojame, nes norime, kad bendrovė pakeltų mums atlyginimus. Taip pat norime garantijų, kad nė vienas darbuotojas nebus atleistas iš darbo. Jeigu bendrovė įvykdys reikalavimus, ateityje neketiname streikuoti”, - sakė “Lufthansos” darbuotojų profesinės sąjungos atstovas.

•

BBC, AFP, BNS, LŽ

2013 04 23 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Prokurorai rengia kaltinimus Pagrindiniam Bostono sprogdinimų įtariamajam 19 metų Džocharui Carnajevui, kuris sunkiai sužeistas guli ligoninėje, bet, kaip pranešama, jau atgavo sąmonę ir raštu atsakinėja į klausimus, kaltinimai gali būti pateikti ir gydymo įstaigoje, o vėliau jis stos prieš teismą.

Likęs gyvas Bostono sprogdinimų įtariamasis negali kalbėti dėl žaizdos gerklėje. Tyrėjai mėgina nustatyti, ar Dž.Carnajevas pats susižalojo gerklę bandydamas nusižudyti. Jis laikomas Bostono “Beth Israel Deaconess” ligoninėje, kurioje gydomi ir kai kurie žmonės, sužaloti per maratoną. Be šautinės burnos ir kaklo žaizdos, įtariamajam taip pat peršauta koja.

Jei Dž.Carnajevas bus apkaltintas terorizmu, jam gresia mirties bausmė.

Griežčiausia formuluotė, kurią gali pateikti federaliniai prokurorai, - masinio naikinimo ginklo panaudojimas žmonėms žudyti. Pateikti kaltinimus galima ir ligoninėje. Teisme jis turėtų pasirodyti tada, kai sustiprės sveikata.

Masačusetso valstija, kurioje įvykdyti nusikaltimai, mirties bausmės netaiko. Jos prokurorai gali pateikti atskirus kaltinimus.

Sprogus dviem bomboms per Bostono maratoną balandžio 15 dieną žuvo trys ir buvo sužeista 180 žmonių, 13 jų neteko galūnių. Tai didžiausias po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų Niujorke ir Vašingtone išpuolis Jungtinėse Valstijose.

Nori ištardyti žmoną

Rusijos ir ilgai gyvenę Amerikoje, kaupė ginklus, gamino sprogmenis, o galiausiai surengė mirtiną išpuolį.

Galbūt jie planavo ir daugiau atakų.

Kol kas taip pat nėra atsakymo, ar Carnajevai veikė visiškai vieni, be bendrininkų.

Pažinojusieji brolius sakė, kad Tamerlanas jautė priešiškumą JAV. Jis vis uoliau išpažino islamą ir darė įtaką jaunėliui. Rusijos federalinė saugumo tarnyba 2011 metais neva prašė FTB pateikti informacijos apie T.Carnajevą. Reaguodami į tai FTB agentai apklausė Tamerlaną ir jo artimuosius, bet nenustatė jokių vidaus ar užsienio teroristinės veiklos požymių. Buvo patikrinti įvairūs šaltiniai, tokie kaip kontaktai telefonu ar internetu, kelionės ir ryšiai su kitais žmonėmis. T.Carnajevo pažiūros galėjo drastiškai pasikeisti nuo 2010 metų, kai jis pusmetį svečiavosi Dagestane ir Čečėnijoje.

Dž.Carnajevo vyresnysis brolis 26 metų Tamerlanas per susišaudymą su policija žuvo. FTB mėgino apklausti jo žmoną Katherine Russell Carnajevą, tačiau ši vyrui žuvus išvyko į tėvų namus ir atsisakė kalbėtis su federaliniais pareigūnais. Pasak moters advokato, ji tik iš naujienų per televiziją sužinojusi, kad sutuoktinis įtariamas surengęs sprogdinimus per Bostono maratoną. Katherine teigė dirbdavusi slaugytoja 70-80 valandų per savaitę be išeiginių, o kai nebūdavo namie, vyras prižiūrėdavo jųdviejų mažametę dukrelę. Anot advokato, pora susituokė 2009 arba 2010 metais. Įtariamojo žmona buvo užauginta kaip krikščionė, tačiau susipažinusi su Tamerlanu atsivertė į islamą, nes “tiki islamo doktrina ir Koranu, tiki Dievą”.

Neperskaitė teisių Prieštaringų vertinimų sulaukė federalinių prokurorų sprendimas nesuteikti Dž.Carnajevui teisės neliudyti prieš save - jam nebuvo pa-

ir toliau gresia pavojus. Tai leidžia padaryti įstatymo, kuris vadinamas Mi-

Jei Dž.Carnajevas bus apkaltintas terorizmu, jam gresia mirties bausmė. tarta pasinaudoti teise tylėti. Žurnalistai pranešė, kad prokurorai taip nusprendė “saugumo sumetimais” turint galvoje, kiek broliai Carnajevai prikaupė amunicijos, ginklų ir pasigamino bombų, visuomenei galbūt

Kaukazo kovotojai atsiribojo

Sportiniai bateliai žymi Bostono maratono finišą, kur nugriaudėjo sprogimai ir kur įrengtas memorialas aukoms. / AFP/Scanpix nuotrauka

randos teise (teisė tylėti ir teisė į advokatą), išimtį.

Kilus ekspertų diskusijai kai kas ėmė kalbėti, kad Dž.Carnajevui reikėtų kuo greičiau skirti teisininką, mat kyla “rimtų klausimų dėl jo galimo

Motyvai nežinomi

Interneto svetainėje, kuria naudojasi Rusijos Šiaurės Kaukazo sukilėliai, paneigtos bet kokios kovotojų sąsajos su sprogdinimais per Bostono maratoną. “Mes kovojame tik su Rusija. Ji yra atsakinga ne vien už Kaukazo okupaciją, bet ir už baisius nusikaltimus musulmonams”, - teigiama pareiškime.

Pasak ekspertų, čečėnams nebūdingas priešiškumas Amerikai, nes JAV niekaip neprisidėjo prie čečėnų tautos kančių ir vargų.

Tyrėjai dar negali pasakyti, kodėl broliai čečėnai, atvykę į JAV iš Pietų

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

tardymo”. Tuo metu Atstovų rūmų narys respublikonas Mike’as Rogersas, pats buvęs FTB agentas, pritarė vyriausybės sprendimui nesupažindinti įtariamojo su jo teisėmis, nes pirmiausia FTB agentai turi sužinoti, kur yra kitos bombos, o ne išgauti įtariamojo parodymus, kurie galėtų būti panaudoti prieš jį teisme.

•

Įgyvendinus projektą „Panevėžio regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ regione iki 2013 metų pabaigos bus rekultivuoti 94 sąvartynai

UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras įgyvendindamas Panevėžio regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymo projektą 2013 metais užbaigs visų 94 uždaryti numatytų sąvartynų rekultivavimo darbus. Panevėžio regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymo projektas yra regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis. Regioninė atliekų tvarkymo sistema Panevėžio apskrityje apima atliekų surinkimo, rūšiavimo, naudojimo bei šalinimo sistemų planavimą ir sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą. Įgyvendinant projektą Panevėžio rajone numatyta uždaryti Šiukšlių kiekis didesnis, mažesnis užterštos teritorijos plotas

30 sąvartynų, Pasvalio rajone - 8, Kupiškio - 21, Rokiškio - 14, Biržų rajone - 21 sąvartyną.

Rangovas vykdydamas sąvartynų ir šiukšlynų uždarymo darbus nustatė papildomą darbų apimtį, kurios nebuvo įmanoma numatyti sutarties sudarymo metu 2006 metais, t. y. nepradėjus vykdyti sąvartynų rekultivavimo darbų. Padidėjus darbų mastui reikėjo suderinti rangos sutarties pakeitimus, dėl to buvo pakoreguoti sąvartynų techniniai projektai, atlikta jų ekspertizė bei pradėtos papildomų darbų pirkimo procedūros. Papildomiems darbams atlikti bus panaudotos sutartyje numatytos užsakovo rezervo lėšos, sudarančios 10 proc. faktinės atliktų darbų sumos. Rangovui atlikus preliminarius matavimus nustatyta:

Panevėžio r.: Alančių k. Vadoklių sen.; Gegužinės k. Panevėžio sen.; Gilbonių k. ir Naurašilio k. Smilgių sen.; Kritižio k. Raguvos sen.; Pasvalio r.: Miežiūnų k. Krinčino sen.; Rokiškio r.: Petrešiūnų k. Kriaunų sen.1; Kriaunų k. Kriaunų sen.2; Biržų r.: Pagirių k.

Pabiržės sen.3; Parovėjos k. Parovėjos sen.

Rokiškio r.: Dauliūnų k. Jūžintų sen. ir Sriubiškių k. Pandėlio sen.2

Šiukšlių kiekis didesnis, užteršta teritorija nesikeičia Šiukšlių kiekis ir Panevėžio r.: Ėriškių k. ir Vorupių k. Upytės sen.; Krivulių k. ir Narušių k. Krekenavos sen.; užterštos teritorijos Kulbagalio k. Miežiškių sen.; Lakštingalų k. Naujamiesčio sen.; Šilagalio k. Velžio sen.; plotas didesnis Žaliapurvių k. ir Žibartonių k. Panevėžio sen.; Pasvalio r.: Deveitonių k. Namišių sen.; Kupiškio r.: Darsiškių k. ir Paberžės k. Kupiškio sen.; Daukučių k. ir Pabūdžių k. Alizavos sen.; Lukonių k. ir Valakų k. Subačiaus sen.3; Raugštonių k. Šimonių sen.; Skapiškio k. ir Čivonių k. Skapiškio sen.; Rokiškio r.: Audronių k. Obelių sen.1; Pandėlio k. Pandėlio sen.1; Šetekšnų k. Panemunėlio sen.1; Čedasų k. Rokiškio sen.3; Biržų r.: Anciškių k. Vabalninko sen.; Kratiškių k. Širvenos sen.; Medeikių k. Parovėjos sen.3; Užugulbinės k. Pabiržės sen.3. Šiukšlių kiekis toks pat, Panevėžio r.: Viržonių k. Krekenavos sen.; Pasvalio r.: Vaškų k. Vaškų sen.3; užteršta didesnė Kupiškio r.: Virbališkių k. Kupiškio sen.; Biržų r.: Germaniškio k. ir Pučekalnės k.3 teritorija N. Radviliškio sen.; Kupreliškio k. Papilio sen. Šiukšlių kiekis ir užterštos Panevėžio r.: Šilų k. Raguvos sen.; Pasvalio r.: Liukpetrių k. Daujėnų sen.; teritorijos plotas mažesnis Rokiškio r.: Vaineikių k. Kamajų sen.1; Biržų r.: Papilio k. Papilio sen. Šiukšlių kiekis mažesnis, Kupiškio r.: Laičių k. Skapiškio sen.; Miliūnų k. Subačiaus sen.; Repeniškio k. Alizavos sen.; užterštos didesnės Rokiškio r.: Kalvių k. Kamajų sen.1; Kalpokų k. Kazliškio sen.3; Remeikių k. Juodupės sen.; teritorijos Biržų r.: Kučgalio k. ir Kvetkų k. Papilio sen.; Meiliūnų k., Račgalių k. ir Šukonių k.

Vabalninko sen.; Pačeraukštės k. Pačeraukštės sen.; Užušilių k. Parovėjos sen.

1 Neatliekami šiukšlių sutvarkymo darbai / 2 Neatliekami šiukšlių sutvarkymo darbai. Didėja teritorijos atstatymui reikalingo augalinio grunto kiekis / 3 Kaupui uždengti reikalingas mažesnis grunto kiekis

UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras archyvo nuotrauka

Sąvartynus, kurių atliekų kiekis siekia iki 1000 kub. m numatyta uždaryti iškasant ir išvežant atliekas į artimiausią sąvartyną bei sutvarkant kraštovaizdį. Vykdant uždarymo darbus, taip pat suderinti rangos sutarties pakeitimai, nes buvo nustatyti didesni nei techniniuose projektuose prognozuoti atliekų kiekiai, dėl to atliekos bus išvežamos į kitus sąvartynus, nei buvo planuota: • Panevėžio r.: Žižmių k. Ramygalos sen. sąvartyno atliekas nuspręsta išvežti į Alančių k. Vadoklių sen. esantį sąvartyną, o Žvalgų k. Smilgių sen. sąvartyno atliekas, t. y. 3040 kub. m į Naurašilio k. Smilgių sen. ir 2500 kub. m į Gilbonių k. Smilgių sen. uždaromus sąvartynus.

• Kupiškio r.: Naujikų k. Šimonių sen. sąvartyno atliekas nuspręsta išvežti į Darsiškių k. Kupiškio sen. sąvartyną.

Atvežtas papildomas šiukšlių kiekis į anksčiau minėtus sąvartynus ekonominės įtakos neturės.

Migonių k. Šimonių sen. Kupiškio r. esančiame sąvartyne, kurio atliekų kiekis siekia iki 1000 kub. m, nustatyta, kad išvežamų šiukšlių kiekis yra tas pats, tačiau užteršta teritorija yra mažesnė, dėl to mažėja tvarkomas ir apželdinamas plotas.

Vykdant Pasvalio m. Levaniškio k. bei Kupiškio m. Didžiagrašių sąvartynų uždarymo darbus taip pat pasirašytas rangos sutarties pakeitimas. Vykdant sąvartyno uždarymo darbus nustatytas papildomas tvarkomų atliekų kiekis ir būtinybė pažeminti filtrato lygį. Šių papildomų darbų vertė siekia 360 595,49 lito be PVM. Vykdant Kupiškio miesto Didžiagrašių sąvartyno rekultivavimo darbus paaiškėjo, kad techniniame projekte nėra pavaizduoti ir prie vykdomų darbų įtraukti sąvartyno teritorijoje augančių medžių ir krūmų pašalinimo darbai, statybinio laužo pašalinimo ir teritorijos lyginimo darbai. Šiuo metu visuose didžiuosiuose sąvartynuose (Pasvalio m. Levaniškio k., Kupiškio miesto Didžiagrašių k., Rokiškio m. Ruzgų k. bei Biržų m. Ožkiniškių k.) atlikta dalis numatytų darbų.

Džiaugiamės, kad šiemet baigus visus sąvartynų uždarymo

darbus bus sutvarkyta apie 78,33 ha atliekomis užterštų teritorijų (Panevėžio rajone apie 24,6 ha, Pasvalio rajone apie 12,63 ha, Kupiškio rajone apie 9,2 ha, Rokiškio rajone apie 13,5 ha, Biržų rajone apie 18,4 ha), kurios gražins kraštovaizdį žaliuojančiomis pievomis, o ne stūksančiais atliekų kalnais.

Jau sutvarkyti sąvartynai: • Panevėžio rajone: Meldiškių k. Karsakiškio sen.; Karsakiškio k. Karsakiškio sen.; Vilkapjūvių (Vilkapievių) k. Karsakiškio sen.; Genėtinių k. Vadoklių sen.; Kutiškių k. Velžio sen.; Jotainių k. Vadoklių sen.; Bartkūnų k. Ramygalos sen.; Masiokų k. Ramygalos sen.; Uliūnų k. Ramygalos sen.; Tumagalio k. Miežiškių sen. esantys sąvartynai.

• Pasvalio rajone: Kelmučių k. Joniškėlio sen.; Kubiliūnų k. Saločių sen.; Deveitonių k. Namišių sen.; Miežiūnų k. Krinčino sen.; Ditčiūnų k. Pušaloto sen. ir Liukpetrių k. Daujėnų sen.

• Kupiškio rajone: Paprūdžių k. Noriūnų sen. ir Paryžės k.

Subačiaus sen.

Likusių sąvartynų rekultivavimo darbų vykdymas numatomas atlikus papildomų darbų pirkimo procedūras. Įgyvendinus projektą eksploatuojami sąvartynai atitiks visus ES nustatytus reikalavimus, atliekų tvarkymas atitiks nacionalines nuostatas, bus įgyvendintas vienas iš efektyvios regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo etapų, sumažės uždarytų sąvartynų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Taip pat sąvartynų uždarymas suteiks galimybę naudoti papildomus žemės plotus žemės ūkio ar kuriai kitai veiklai. Įgyvendinus projekto uždavinius bus sudaryta galimybė pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms.

Plačiau su vykdomu projektu galima susipažinti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapyje www.pratc.lt. Šio projekto viešinimo paslaugas teikia UAB „Socialinis inVJ-2583 stitutas“.

8

2013 04 23 Lietuvos žinios

Pasaulis

Drebėjimo aukos tebelaukia pagalbos Kinijos valdžia teigia dedanti visas pastangas, kad padėtų nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiai Sičuano provincijai, tačiau jos gyventojai skundžiasi neturintys nei ką valgyti, gerti, nei kur prisiglausti.

Tūkstančiai gelbėtojų bei karių su kastuvais, kariniai sunkvežimiai ir greitosios pagalbos automobiliai zujo pietvakarinėje Kinijos dalyje po žemės drebėjimo, kurio aukų ir dingusiųjų skaičius padidėjo iki daugiau kaip 200. Sužeistųjų yra keli tūkstančiai, rimtai sužeistų asmenų mažiausiai tūkstantis, sugriauta dešimtys tūkstančių pastatų. Kaimuose vis dar ieškoma gyvų likusių žmonių, teikiama pagalba sužeistiesiems. Ugniagesiams su dresuotais šunimis pavyko ištraukti iš griuvėsių mažiausiai 91 gyvą žmogų. Tačiau kai kuriuos atokius kaimus sunku pasiekti. Ryškiai oranžinėmis uniformomis vilkintys gelbėtojai kalnų takais brovėsi per nuolaužas į izoliuotus Sičuano rajonus Tibeto

JAV geologijos tarnyba užregistravo 6,6 balo drebėjimą. Palyginti nedideliame - 12 km - gylyje pasireiškęs drebėjimas smogė netoli Jaanio miesto Tibeto plynaukštės pakraštyje tuoj po 8 val. ryto vietos laiku. Regione užregistruota daugiau kaip tūkstantis pakartotinių požeminių smūgių.

Jaanis turi 1,5 mln. gyventojų ir laikomas vieta, kurioje atsirado Kinijos arbatos kultūra, jame taip pat yra vienas didžiausių Kinijoje centrų, kurie rūpinasi didžiųjų pandų išsaugojimu.

Drebėjimas sukėlė paniką net už kelių šimtų kilometrų esančiuose miestuose. Žmonės bėgo į gatves, kai kurie liko ten vilkėdami vien pižamas, avėdami šlepetes. Jie pasakojo miegoję, kai ėmė drebėti spintos, tada puolę lauk. Į nelaimės rajoną nuskubėjo naujasis Kinijos premjeras Li Keqiangas, televizijos parodė, kaip jis pusryčiauja palapinėje.

Kaimuose, kuriuos jau pasiekė pagalba, pridygo mėlynų palapinių, bet daug gyventojų vis dar neturi kur prisiglausti - prarado namus arba bijo į juos grįžti. Tie, kurie išsau-

Sugriuvęs namas Linguano mieste. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Kaimuose, kuriuos jau pasiekė pagalba, pridygo mėlynų palapinių, bet daug gyventojų vis dar neturi kur prisiglausti - prarado namus arba bijo į juos grįžti. plokščiakalnio pakraštyje. Jiems kelią pastojo žemių nuošliaužos siauruose keliuose, bet labiausiai trukdė transporto spūstys keliuose į regioną - kai kur automobilių eilės driekėsi net 20 kilometrų. “Tikrai norime atvykti ir padėti žmonėms, bet laukiame spūstyse”, - apgailestavo savo automobilyje sėdintis pagalbos pareigūnas. Didelė dalis pagalbos tebebuvo kelyje ir dar nepasiekė nukentėjusiųjų.

Lušano regioną šeštadienį supurtęs žemės drebėjimas buvo 7 balų Richterio skalės pagal Kinijos seismologus,

gojo kokių nors baldų, sėdi ant sofų ar čiužinių pakelėse, kiti - tiesiog ant žemės, susisupę į antklodes. Šeimos lauke gamina maistą. Žmonės sako gauną į mobiliuosius telefonus valdžios pranešimų, kad vyriausybė jais rūpinasi, duoda pinigų ir maisto, bet iš tikrųjų daugelis dar nieko negavo, net vandens, jo semiasi iš upės. Žemės drebėjimai Pietvakarių Kinijoje dažni. Prieš penkerius metus Sičuane per galingą žemės drebėjimą žuvo ar dingo daugiau kaip 90 tūkst. žmonių.

•

Jaanio gyventojai miega stadione. / AFP/Scanpix nuotrauka

Paragvajus pasirinko turtuolį Naujuoju Paragvajaus prezidentu išrinktas vienas turtingiausių šalies žmonių 56 metų konservatyvių pažiūrų verslininkas Horacio Cartesas, kuris yra politikos naujokas.

cijų. Jam teks spręsti ir šalį prislėgusias narkotikų kontrabandos, autorinių teisių nesilaikymo, įsišaknijusios korupcijos problemas. Per rinkimų kampaniją ir pačiam H.Cartesui netrūko kaltinimų korupcija, mat prisiminta, jog 1985 metais jis trumpam buvo patekęs į kalėjimą dėl to, kad buvo įsivėlęs į valiutos kontrabandą.

Vienu svarbiausių savo uždavinių išrinktasis prezidentas laiko šalies išvedimą iš politinės izoliacijos, į kurią Paragvajus pateko pernai birželį, kai parlamente buvo pareikšta apkalta prezidentui Farnando Lugo. Kitos Lotynų Amerikos šalys tai prilygino valstybės perversmui ir atšaukė iš Asunsijono savo ambasadorius. Taip pat buvo sustabdyta Paragvajaus narystė prekybos organizacijoje “Mercosur” ir regioninėje valstybių organizacijoje “Unasur”.

Tokios “permainos” nepatiko šalies gyventojams, ir jie nutarė per rinkimus sugrąžinti į valdžią tą partiją, prie kurios valdymo buvo įpratę.

Per rinkimus H.Cartesas surinko 45,92 proc. balsų, o tai yra beveik 6 proc. daugiau nei jo svarbiausiu varžovu laikytas valdančios radikalios kairiųjų liberalų partijos kandidatas Efrainas Alegre, už kurį balsavo beveik 37 proc. rinkėjų. Tačiau savo pralaimėjimą E.Alegre pripažino tik tada, kai jo šalininkai patys perskaičiavo balsus ir tapo aišku, kad pergalė teisėtai priklauso jų politiniam oponentui.

E.Alegre teliko pasveikinti su pergale varžovą ir pasakyti, kad “tauta pasirinko, ir jos pasirinkimą reikia gerbti”.

Konservatorių sugrįžimas H.Carteso pergalė reiškia, kad po penkerių metų Paragvajuje į valdžią grįžta Nacionalinė respublikos asociacija, dar vadinama “Kolorado” partija, kuri iki pralaimėtų prezidento rinkimų 2008-aisiais valdė šalį net 61 metus. Tačiau pats H.Cartesas yra politikos naujokas, nes prie šios partijos prisidėjo tik prieš ketverius metus.

Pasiekęs įspūdingų laimėjimų versle ir tapęs vienu turtingiausių Parag-

Tabako baronas “Aš jūsų nenuvilsiu”, - pažadėjo H.Cartesas, išrinktas prezidentu. vajaus žmonių, tabako baronu tituluojamas H.Cartesas užsimanė ir politinės valdžios. Jis pareiškė, jog nori savo patirtį panaudoti ir valdant šalį, nes beveik 40 proc. šios agrarinės šalies gy-

ventojų gyvena skurde. Per aršią rinkimų kampaniją jis žadėjo vadovavimą šaliai pradėti nuo žemės ūkio reformos, užtikrinti Paragvajui ekonominį augimą ir pritraukti užsienio investi-

Naujasis prezidentas yra gimęs Asunsijone. Jame baigė ir prestižinę mokyklą, o paskui išvyko studijuoti į Jungtines Valstijas. H.Cartesas nutarė sekti savo tėvo, kuris buvo amerikiečių bendrovės “Cessna Aircraft” atstovas Paragvajuje, pėdomis. Todėl jis buvo nuvykęs į Oklahomą susipažinti su

aviacijos pramone, o paskui Kanzaso aviacijos gamykloje atliko praktiką.

Tačiau šiuo metu H.Carteso verslas labiau susijęs ne su aviacija. Jam priklauso 25 bendrovės, gaminančios gėrimus, tabako ir mėsos gaminius. Jis pats neslepia, kad mėgsta gerą vyną.

Tačiau ne tai lėmė H.Carteso pergalę prezidento rinkimuose. Paragvajuje jis pagarsėjo kaip puikus futbolo, kuris Lotynų Amerikoje nepaprastai mėgstamas, vadybininkas. 2001 metais jis buvo išrinktas Paragvajaus sostinės klubo “Libertad” prezidentu, jo vadovaujamas klubas pasiekė didžiausių laimėjimų per visą savo istoriją. Tai galėjo prisidėti prie to, kad paragvajiečiai nutarė jam patikėti ir visos šalies vairą. Be to, vienus metus H.Cartesas ėjo ir Paragvajaus nacionalinės rinktinės sporto direktoriaus pareigas.

H.Cartesas visada buvo neabejingas sportui - jaunytėje jis žaidė krepšinį, taip pat mėgsta medžioti ir žvejoti. Paragvajuje H.Cartesas žinomas ir kaip aršus abortų bei gėjų santuokų priešininkas. Jis pats užaugino tris vaikus, tačiau šiuo metu yra išsiskyręs. Bent iki šiol viešai duotus savo pažadus šis paragvajietis vykdė. Sužinojęs apie pergalę prezidento rinkimuose, pirmiausia paragvajiečiams jis pasakė: “Aš jūsų nenuvilsiu.”

•

BBC, AFP, Reuters, LŽ

2013 04 23 Lietuvos žinios

Verslas FAKTAI

Sandėliai mieste prie Nevos KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Pernai vasarą iškėlusi pagrindinį biurą į Estiją ir tapusi šios šalies kapitalo bendrove, lietuviška AB “Hanner” savo investicijas nukreipė ir į Estijos kaimynės rinką.

Statybos bendrovė, Lietuvoje išgarsėjusi kaip kelių dešimčių aukštų biurų pastatų ir gyvenamųjų namų kvartalų projektų autorė bei vykdytoja, Sankt Peterburge šiemet investuoja 68 mln. litų į logistikos sandėlių statybą. Tai tęstinė investicija.

Pernai šiam projektui bendrovė jau išleido 128 mln. litų. Šiame antrajame projekto etape numatyta pastatyti 40 tūkst. kv. m logistikos sandėlių, o praėjusiais metais pastatytais 44 tūkst. kv. m sandėliais jau naudojasi nuomininkai.

Rado nišą “Esame pirmoji kompanija, kuri po ekonominio sunkmečio pradėjo logistikos paskirties pastatų statybą, o klientų dėmesys liudija, kad pasiūlėme tai,

A.Avulis: “Siekiame užimti sandėlių ir logistikos patalpų segmente susidariusią nišą.” / LŽ archyvo nuotrauka ko reikia įmonėms, pačiu laiku”, - sakė AB “Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Anot jo, Rusijoje geros kokybės sandėlių paklausa yra padidėjusi, todėl bendrovė jau planuoja ir trečiąjį projekto etapą, kai bus pastatytos dar 21 tūkst. kv. m ploto patalpos.

“Siekiame užimti sandėlių ir logistikos patalpų segmente susidariusią nišą. Tikimės, kad antrajame statybų eta-

pe pastatytą plotą pavyks išnuomoti iki 2014 metų pabaigos. Kai išnuomosime bent pusę šių sandėlių, planuojame pradėti trečiąjį statybų etapą”, - teigė A.Avulis.

Išsikėlė į Estiją Praėjusių metų liepą AB “Hanner” savo verslą perregistravo Estijoje ir tapo šios šalies kapitalo valdančiąja

9

bendrove OU “Hanner Group”.

Bendrovės vadovas A.Avulis išsamiau šio žingsnio nekomentavo, tačiau užsiminė, kad priimti tokį sprendimą teko neapsikentus dėl nuolatinio lėšų trūkumo Lietuvos valstybės biudžete bei ankstesnės valstybės valdžios polinkio ieškoti vis naujų apmokestinimo objektų biudžetui pildyti. “Kapitalo kaupimo sąlygos ir perspektyvos Estijoje yra palankesnės nei Lietuvoje.

Ten daug paprastesnė, aiškesnė ir patikimesnė įstatymų bazė. Galime būti beveik tikri, kad kitąmet mokesčiai Estijoje bus tokie patys kaip ankstesniais metais”, - praėjusių metų vasarą sakė A.Avulis.

“Hanner” nėra vienintelė Lietuvos bendrovė, nusprendusi savo verslą perregistruoti ir didesnę investicijų dalį perkelti į kitas šalis. Tarp rezonansinių pavyzdžių dažnai yra minimas panašus “Maximos” grupės žingsnis, Vakarų medienos grupės investicijos į gamyklą Baltarusijoje, sulaukus pasipriešinimo dėl planuotos gamyklos statybos šalia Alytaus. Išplėtojus gamybą ir prekybą kitose šalyse, prireikia greta statyti ir logistikos sandėlius.

•

Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienio šalyse sudarė 6,569 mlrd. litų. Tai milijardu litų daugiau, negu buvo investuota iki 2011 metų pabaigos (5,55 mlrd. litų). Didžiausia lietuviškų investicijų dalis 2012 metais teko Nyderlandams (1,646 mlrd. litų, arba 25 proc.), Estijai (972 mln. litų) ir Latvijai (969 mlrd. litų). Daugiau nei milijardą litų lietuviai iki 2012 metų pabaigos buvo investavę NVS šalyse. Daugiausia įmonių su lietuviškomis šaknimis pernai buvo Latvijoje (160 įmonių), Estijoje (58), Lenkijoje (32) ir Nyderlanduose (7).

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 1 DB svaras sterlingų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 04 23, LB

3,4528 2,6416 3,0645 2,8338 4,2739 4,0202 2,6467 1,7473 4,9311 4,5439 8,4198 8,3762 4,0487 1,4671 3,2444

+0,0076% +0,4144% -0,1659% -0,0164% -0,6592% -0,9786% -0,0343% -0,0101% -0,0770% +0,2435% -0,2435% -0,1013% -0,2249% +0,0154%

Lietuviški saulės moduliai jau rudenį pasklis po Europą užimtumas ir garantijos sulaukus pensinio amžiaus turėti nuolatinių pajamų iš elektros energijos, parduodamos tinklams“, - socialinius atsinaujinančios energetikos pranašumus mini V.Janulevičius.

Dar daugiau - nevertinama lėšų, gautinų mokesčiais, įtaka biudžetui.

Juk pinigai, gauti už pagamintą elektros energiją visu jėgainės eksploatacijos laikotarpiu, bus išleidžiami vidaus rinkoje.

VYTAS NAUJOKAITIS

Šį rudenį Visoriuose duris atvers „BOD Group“ gamykla, kurioje bus gaminami saulės energiją į elektrą transformuojantys moduliai. Juos ketinama instaliuoti Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Danijos didmiesčių komerciniuose ir visuomeninės paskirties pastatuose.

Vilniuje baigiama statyti gamykla bus vienas moderniausių ir ekologiškiausių pramonės objektų visoje Europoje. Čia „BOD Group“ gamins trečios kartos technologijos „stiklas-stiklas“ saulės modulius, kuriuos planuojama integruoti išimtinai į pastatus. Jie taps stogų ir namų sienų danga, bus instaliuojami į langus. „Rytų Europoje pirmieji pramoniniu būdu gaminsime į fasadus integruojamus saulės modulius. Jie bus įvairaus dydžio ir matmenų pagal kiekvieno užsakovo pateiktą specifikaciją. Šie unikalūs gaminiai visiškai nekonkuruos su pigia kiniška produkcija ar kitų Europos gamintojų tradiciniais moduliais, kurių perprodukcija jau šiandien kelia nemažai problemų didžiosioms gamykloms“, - sako „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius.

Vilniuje pagaminti moduliai bus išskirtiniai, ir ne vien dėl ilgaamžiškumo. Jie unikalūs todėl, kad bus montuojami į stogus ar pastatų fasadus kaip apdailos plokštės ir kartu generuos elektros energiją. Kitaip sakant, atliks „du viename“ funkciją.

Naujieji saulės moduliai neturės rėmelių ir vizualiai atrodys kaip stiklo paketai. Saulės elementai galės būti montuojami per atstumą vienas nuo kito, todėl iš tokių modulių bus galima dėlioti įvairius raštus ir dengti didelius stoglangius, kad kuo daugiau saulės šviesos patektų į pastato vidų.

Europa skatina saulės integraciją „Europa teikia prioritetą tokiam saulės energijos išgavimo būdui. Į pastatą integruotų modulių generuo-

Užsakovai Vakaruose jau laukia

“Į pastatus integruojami saulės moduliai daugeliui žmonių taps papildomu pajamų šaltiniu. Mažoji atsinaujinanti energetika, kai gyventojai patys apsirūpina elektra, sudaro sąlygas decentralizuoti energetikos sektorių“, sako „BOD Group“ vadovas V.Janulevičius. jamos energijos supirkimo tarifai šiandien maždaug 15-20 proc. didesni negu standartiniai.

Brangiau supirkti energiją iš integruotų modulių nuspręsta neatsitiktinai - taip skatinama racionalesnė ir ekologiškesnė statyba naudojant dviejų funkcijų statybinius elementus: apsaugančius pastatą ir generuojančius elektros energiją. Kartu siekiama atlaisvinti didelius žemės plotus, nes padengti juos saulės moduliais tankiai gyvenamoje Europoje neracionalu“, - aiškina „BOD Group“ vadovas. Šiandien integruojami moduliai ypač greitai populiarėja Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje. Jais dengiami geležinkelio stočių, automobilių stovėjimo aikštelių, didžiųjų prekybos centrų stogai, iš saulės modulių statomos greitkelių triukšmą izoliuojančios sienelės.

Kai kuriose šalyse įmonės tiesiogiai skatinamos į visuomeninės paskirties objektus integruoti šešėlines

konstrukcijas iš saulės modulių. Iš tokių sistemų išgaunama elektra superkama dar didesniu tarifu. Į pastatus instaliuojamų saulės modulių paklausa tik didės, nes 2018 metais Europos Sąjungoje įsigalios tvarka, pagal kurią visi namai privalės patys iš dalies apsirūpinti energija - naudoti geoterminę, saulės ar vėjo energiją. Šie reikalavimai iš pradžių galios tik visuomeninės paskirties pastatams, tačiau ilgainiui bus pradėti taikyti ir individualiems namams, verslo objektams.

Anot V.Janulevičiaus, jau po 30 metų saulė Europoje bus pagrindinis energijos šaltinis. Ir ne už kalnų tas laikas, kai saulės energetikai nereikės jokios valstybės paramos.

Anot gamyklos vadovo, naftos kainos didėja, kartu brangsta ir elektra. Pietinėse valstybėse jau beveik nereikia teikti paramos, jei namas energiją gamina pats. Tuo metu žmonių investicijos į pastatus integruotas saulės technologijas atsipirks

per 10 metų, nors jos efektyviai veiks net 35 metus.

Technologijos, naudingos žmonėms „Tai, ką gaminsime, yra ateities technologijos. Ir ne vien technologiniu, bet ir socialiniu požiūriu. Į pastatus integruojami saulės moduliai ateityje daugeliui žmonių taps papildomu pajamų šaltiniu. Atsinaujinanti energetika, ypač mažoji, kai gyventojai patys apsirūpina saulės generuojama elektros energija, iš esmės sudaro sąlygas decentralizuoti energetikos sektorių ir naikinti jame gyvuojančias monopolijas“, - pasakoja verslininkas.

Taip, anot Vidmanto, skatinama ir vietinio verslo plėtra, stimuliuojama ekonomika. Naudojant saulės ar kitą atsinaujinančią energiją pirmiausia pasiekiama, kad lėšos už energetinius išteklius liktų bendruomenėje, nebūtų išleistos importuojamoms dujoms ir naftai. „Kartu sprendžiamos socialinės problemos:

„BOD Group“ technologijų centre pagamintų saulės modulių jau laukia Vakarų Europos klientai. Saulės technologijų centro specialistai ir modulių projektuotojai Lietuvoje iš anksto žinos tikslius reikalingų modulių matmenis, nes visa informacija apie klientų projektuojamą pastatą ateis tiesiai iš užsakovo architekto dirbtuvių. Net tolimose šalyse statomų namų architektai galės lanksčiai rinktis fasadams dekoruoti tinkamiausius saulės modulius ir tiesiogiai užsakyti juos „BOD Group“ Vilniaus gamykloje. „Mūsų partneriai „ProTech“ laimėjo 3 mln. eurų vertės Europos Komisijos konkursą programinei įrangai sukurti. Ji padės architektams, projektuojantiems su „Auto CAD“ programine įranga, tiesiogiai modeliuoti pastatų fasadus iš mūsų gaminamų saulės modulių. Su šia programa dirbantys architektai internetu pateiks tikslius objektų duomenis, pastatų dalis. Tada gamyklos linijų robotai pagamins būtent tai, ko reikia konkrečiam užsakovui. Visa kliento projektuojamo pastato informacija automatiškai ateis mums“, dėsto V.Janulevičius. „BOD Group“ į saulės technologijų gamyklą ir tyrimų centrą Vilniuje iki rudens bus investavusi iš viso apie 150 mln. litų. 30 proc. šios sumos sudarys ES paramos lėšos. Investicijos turėtų atsipirkti per 5-6 metus. Planuojama, kad komplekse 2014 metais dirbs apie 500 žmonių. Į saulės technologijų centrą Visoriuose iš Linkmenų gatvės bus perkelta ir „BOD Group“ CD, DVD ir Blu-ray diskų gamyba.

•

10

2013 04 23 Lietuvos žinios

Verslas

Skundai kaimo turizmo sodybose nutilę LINA MRAZAUSKAITĖ

Lietuvos gyventojai dar vangiai rezervuoja vietas kaimo turizmo sodybose, tačiau jų savininkai į šiuos metus žvelgia optimistiškai ir laukia didėjančio lankytojų srauto iš užsienio.

Nors pernai kaimo turizmo rinka augo lėtesniu tempu ir generavo mažesnes pajamas, sodybų veiklos rezultatai buvo teigiami. Todėl praėjusius metus jų šeimininkai vertino geriau negu 2011uosius. Maždaug pusė sodybų savininkų panašių rezultatų tikisi ir šiemet. Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) atlikta apklausa.

86 PROC. - OPTIMISTAI Apklausos duomenimis, pernai 32 proc. kaimo turizmo sodybų priėmė 10-15 proc. daugiau lankytojų nei ankstesniais metais, 30 proc. jų sulaukė tiek pat, o likęs trečdalis - 4-10 proc. mažiau.

Taip pat paaiškėjo, kad LKTA nariai į 2013-uosius žvelgia optimistiškai. 51 proc. respondentų mano, kad šie metai nuo praėjusių nesiskirs ir bus ekonomiškai stabilūs.

Tačiau 35 proc. apklaustųjų šiemet prognozuoja dar geresnius rezultatus ir augimą.

“Visi 86 proc. optimistiškai nusiteikusių sodybų savininkų tikisi pajamų iš vasaroti grįžtančių emigrantų, taip pat daugiau svečių iš užsienio. Augimas įžvelgiamas didėjant klientų skaičiui iš Rusijos”, - aiškino LKTA projektų administratorė Diana Dubatauskienė.

Tik 14 proc. apklaustųjų nusiteikę pesimistiškai. Jiems esą sunku išsilaikyti dėl brangstančio kuro, įvairių medžiagų, didėjančių mokesčių ir dar jaučiamų krizės padarinių.

Specializuotis nesistengia LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas pabrėžė, kad kurdamos patrauklų kaimo turizmo produktą sodybos privalo atlikti “namų darbus”. Anksčiau daugumą turistų tenkindavo graži aplinka, o šiandien jie yra išrankesni ir tikisi daugiau paslaugų. “Kaimo turizmo paslauga jau tampa mažiau aktuali - į pirmąją vietą iškyla produktas”, - sakė L.Žabaliūnas. Šakių rajone esančios sodybos “Mockynė” savininkė Aušra Krisiukėnienė mano, kad dėl konkurencijos ir didesnių turistų lūkesčių naujokams tapo sunkiau įsilieti į kaimo turizmo rinką. Todėl ji neabejoja: kaimo turizmo sodybos turėtų pasirinkti kryptį,

LŽ archyvo nuotraukos

A.Krisiukėnienės teigimu, įsilieti į kaimo turizmo rinką tampa sudėtingiau, nes sodybos privalo išsiskirti iš konkurentų. kuri padėtų išsiskirti iš konkurentų ir pritrauktų lankytojų.

“Naujokams šiuo metu sunku pradėti kaimo turizmo verslą. Kai prieš devynerius metus pati pradėjau dirbti, buvo jaučiamas sodybų trūkumas. Šiandien jų yra gana daug, todėl būtina svečius kuo nors sudominti. Nereikia tikėtis, kad lankytojai užplūs vien dėl to, kad sodyba nauja”, - pabrėžė “Mockynės” šeimininkė.

Vis dėlto specializuotų kaimo turizmo sodybų Lietuvoje dar pasigendama - net 70 proc. jų teikia trijų rūšių paslaugas: organizuoja ramų poilsį, šeimos šventes ir aktyvų laisvalaikį. O dabartinis turistas, kaip teigė L.Žabaliūnas, domisi sveikatinimo procedūromis, taip pat mielai rinktųsi kulinarinį paveldą puoselėjančias, šeimoms su vaikais pritaikytas ar agroturizmo sodybas.

Atliktas tyrimas parodė, jog norinčiųjų gauti tokias paslaugas yra du kartus daugiau nei galinčiųjų jas suteikti.

D.Dubatauskienė irgi pastebėjo, kad didėja ramaus poilsio paklausa - kasmet vis labiau populiarėja maži ir nuošalesni nameliai.

Vietas jau rezervuoja

ma” nurodė, kad dėl veiklai būdingo sezoniškumo toliau naudoja įvairius kreditavimo būdus. Pagrindinė jos azotinių trąšų tiekėja yra “Achema”, todėl šios įmonės padėtis tiesiogiai veikia “Agrochemos” grupę.

pažiūrėtume, kiek augo pramonės produkcijos pardavimas į užsienio rinkas ir vietos rinką, šiemet pirmąjį ketvirtį užsienio rinkoje pardavimas augo 11 proc., vidaus - tik 2,5 procento.” Jo teigimu, Lietuvos įmonės, perėmusios Vakarų šalių technologijas, sėkmingai jas pritaiko ir parduoda gaminius NVS šalyse, sėkmingai eksportuoja ir į Skandinavijos, Vakarų Europos šalis. Ž.Mauricas pažymėjo, kad auga ir ilgalaikio vartojimo, didesnės pridėtinės vertės prekių eksportas, pavyzdžiui, stiprėja metalo apdirbimo pramonė, laivų statyba, nesustodama auga baldų pramonė. “Ta tendencija, mūsų prognozėmis, turėtų tęstis, nepriklausomai nuo to, kokia bus mūsų pagrindinių partnerių ekonominė situacija.

Net jei bus ekonominė stagnacija eksporto šalyse, mūsų įmonės vis tiek turėtų augti - būtent dėl to, kad mes iš-

Atšilus orams šalies gyventojai ėmė aktyviau rezervuoti vietas kaimo turizmo sodybose. Tiesa, užsakymų kol kas tėra vienetai.

Lazdijų rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos “Akmenėlis” savininkas Valdas Vasiliauskas minėjo, kad pikas dar neprasidėjęs, tačiau jo laukiama jau artimiausiu metu. Anot vyro, iš anksto vietas sodyboje vasaros laikotarpiui rezervuoja tik nuolatiniai klientai. Tuo metu kitų gyventojų aktyvumo tikimasi vėliau, kai orai taps palankesni.

Pirmųjų svečių dar nesulaukė ir Telšių rajone esanti sodyba “Auksinio elnio dvaras”. Jie pasirodys gegužę. Tačiau vietas vasaros laikotarpiui, daugiausia liepos ir rugpjūčio mėnesiams, dalis gyventojų rezervavo jau pernai. “Jei, pavyzdžiui, svečiai sodyboje planuoja švęsti vestuves, jie paprastai iš anksto pateikia užsakymą. Tiems, kurie to nepadaro, vėliau lieka mažai vietų, nes dažniausiai žmonės pas mus atvyksta savaitgaliais. Paprastomis dienomis jų turime nedaug”, - aiškino sodybos savininkė Sigutė Monstavičienė.

Tačiau A.Krisiukėnienė sakė, kad jau keletą metų gyventojai nėra linkę itin

anksti planuoti laisvalaikio, todėl laisvų vietų svečiams kartais pavyksta rasti likus vos dviem dienoms iki jų viešnagės. “Dabar žmonės labai anksti išvykų neplanuoja. Paprastai rezervacija jie ima rūpintis likus vienam arba dviem mėnesiams iki šventės ar atostogų. Todėl nebūna taip, kad iš anksto visos vietos būtų užimtos”, - kalbėjo ji.

žmonių nėra tiek daug”, - svarstė ji.

“Lankytojų srautas išliko panašus, gal tik pernai sulaukėme daugiau svečių iš Rusijos, Baltarusijos. Jų tikimės ir šiemet. Tačiau užsienio turistai iš anksto vietų neužsako, rezervuoja jas ne anksčiau kaip prieš mėnesį”, - pasakojo V.Vasiliauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad norėdami sulaukti svečių iš kitų šalių sodybų savininkai privalo plėsti akiratį ir tobulintis įvairiuose mokymuose. Finansų, rinkodaros klausimais juos organizuoja LKTA. “Mes ir patys aktyviai semiamės kitų šalių patirties, bendraujame tarpusavyje. Negalima užsidaryti savo mažoje sodybėlėje ir mažoje Lietuvoje”, - įsitikinęs V.Vasiliauskas.

Kainos piniginių neplėšys Užsieniečiams vartų neužkelia Nors A.Krisiukėnienės sodyba veikia ištisus metus ir kaimo turizmo pramogų čia prasimanoma net žiemą, šiltuoju metų laikotarpiu lankytojų srautai padidėja. Anot pašnekovės, vasarą į sodybas dažniausiai suguža šeimos - jos mieliau renkasi ramų poilsį, o ne triukšmingas atostogas prie jūros. Šių metų lankytojų srautus sodybų savininkai prognozavo nedrąsiai, tik vylėsi, kad atsigaunant ekonomikai jų bus daugiau. Juo labiau jog pernai, kaip teigė S.Monstavičienė, pirtyse pramogaujančių ar baidarių išvykas organizuojančių vietinių gyventojų buvo mažiau negu ankstesniais metais, ir tai atsiliepė kaimo turizmo rinkai. “Gal aktyvaus poilsio mėgėjai tiesiog išvažiavę, o energingų vyresnio amžiaus

Kaimo turizmo sodybų savininkai sutartinai tikina kainų kurį laiką nekeisiantys. Todėl ir šiemet už laisvalaikį sodyboje lankytojams greičiausiai neteks plačiau atverti piniginių. “Per visus devynerius veiklos metus kainos nesikeitė. Stengiuosi jas išlaikyti tiek ekonomikai krintant, tiek kylant. Ir ateityje kainų keisti neketinu”, - tvirtino A.Krisiukėnienė.

Bendrą kainų padidėjimą sodybos savininkė sakė bandanti kompensuoti įvairiais būdais. “Tenka įdėti daugiau darbo, įdarbinti savo šeimos narius, dažniau palakstyti ieškant privačių rinkų, ūkininkų, parduodančių produktus pigiau. Tai pareikalauja daugiau laiko ir jėgų, tačiau kompensuoti kylančias kainas tikrai įmanoma”, - neabejojo pašnekovė.

•

Trumpai PAJAMOS PADIDĖJO TREČDALIU Koncernui “Achemos grupė” priklausančios trąšų, durpių, pašarų prekybos bei grūdų saugojimo bendrovės “Agrochema” konsoliduotos pajamos siekė 541,9 mln. litų - per metus jos padidėjo 32 procentais. 2011 metais jos buvo 409,7 mln. litų. Šiemet “Agrochema” ketina toliau auginti apyvartą - tikimasi, kad ji padidės 17 proc., iki 635,1 mln. litų. Tai skelbiama 2012 metų “Agrochemos” konsoliduotoje ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.

Grupė pernai uždirbo 10,6 mln. litų konsoliduoto audituoto grynojo pelno - 17 proc. daugiau nei 2011 metais (9,047 mln. litų), ikimokestinis pelnas padidėjo 44 proc., iki 14,1 mln. litų. Šiemet jis turėtų išlikti apie 14,3 mln. litų, rašoma dokumente. “Agroche-

PRAMONĖ ĮSIBĖGĖJO AUGTI Lietuvos pramonė išgyvena aukso amžių ir šiemet turėtų toliau augti. “Mes vis dar gyvename eksporto aukso amžiuje. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, neišnaudojo visų atsivėrusių galimybių: buvome susikoncentravę vidaus rinkoje, pūtėme vartojimo burbulą, o dabar yra verslo persiorientavimas į užsienio rinkas, - taip pramonės augimo rezultatus komentavo “Nordea” grupės Lietuvoje vyriausiasis analitikas Žygimantas Mauricas. - Jeigu

Ž.Mauricas. stumiame vietinius gamintojus ar kitus eksportuotojus, kurie nėra tokie konkurencingi kaip lietuviai”, - teigė Ž.Mauricas. Pasak analitiko, pirmojo šių metų ketvirčio pramonės rezultatai

yra įspūdingi - šiemet Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose pramonė auga. “Tai yra mūsų gero konkurencingumo pasekmė. Net ir neaugant užsienio rinkoms, mes sugebame didinti eksportą”, - sakė Ž.Mauricas. “Nordea” prognozuoja, kad šiemet Lietuvos eksportas augs 6 procentais. Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas Lietuvoje šių metų sausio-kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 6,3 proc., iki 18,967 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, metinis pramonės produkcijos augimas siekė 6 procentus. Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas išaugo 10,7 proc., iki 6,556 mlrd. litų, o pašalinus sezono įtaką užfiksuotas 2 proc. augimas.

LŽ, BNS

2013 04 23 Lietuvos žinios

Trasa

11

Gerąja logistikos praktika bus dalijamasi Vilniuje giamuoju etapu, planuojamame išleisti gerosios praktikos vadove, iš kurių 7 gerosios praktikos atvejai ir inovacijos yra numatytos praktiškai įdiegti logistikos sektoriuje ES mastu.

Jau pirmaisiais BESTFACT projekto įgyvendinimo metais VGTU ITLKC tyrėjai turėjo galimybę pateikti didelį atgarsį ne tik Lietuvoje turinčius VIKING, KIPIS ir Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (East-West Transporto Corridor Association - EWTCA) projektus kaip gerosios praktikos pavyzdžius Europos mastu.

Pažymėtina, kad du pastarieji pagal BESTFACT projekto partnerių parengtus kriterijus pateko į prioritetinių gerosios praktikos pavyzdžių sąrašus skirtingose gerosios praktikos kategorijose ir pretenduoja būti įtraukti į gerosios praktikos vadovą.

Be to, BESTFACT projekto partnerių parengta medžiaga ir rekomendacijos bus pateiktos logistikos industrijai trijose BESTFACT konferencijose ir 12-oje BESTFACT seminarų. Pažymėtina, kad baigiamąją BESTFACT konferenciją numatyta surengti Vilniuje 2015 metų pabaigoje, o vienas planuojamų BESTFACT seminarų vyks birželio 18 ir 19 dienomis Vilniuje.

Dr. ALGIRDAS ŠAKALYS, VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras

Logistikos sektorius dėl savo didelės svarbos (sukuria beveik 15 proc. visos Europos Sąjungos (ES) ekonomikos) ir dinamiškumo yra vienas svarbiausių modernios bendrosios rinkos plėtros lokomotyvų.

Tai labai svarbu žinoti turint galvoje, kad ekonomikos atsigavimas ir jos konkurencingumo didinimas yra tarp pačių aktualiausių dabartinio laikotarpio prioritetų bei iššūkių. Pirmiausia čia, žinoma, turima omenyje Rytų Europa ir periferiniai ES regionai. Akivaizdu, kad buksuojantis ekonominis augimas kelia potencialią grėsmę pačios Europos tvarumui.

Lietuvos sostinėje BESTFACT seminaras Siekdama paskatinti tolesnę šio ES ekonomikai svarbaus sektoriaus plėtrą Europos Komisija pagal ES 7ąją bendrąją tyrimų programą inicijavo BESTFACT projektą, kurio pagrindinė misija yra suformuoti suinteresuotų partnerių platformą, kad būtų galima kvalifikuotai analizuoti ir, reikalui esant, integruoti krovinių logistikos tyrimus bei logistikos industrijos iniciatyvas. Kartu dedamos nemažos viltys, kad BESTFACT taps “bandymų stendu” patvirtinant ir plačiau diegiant atskirų logistikos elementų tarpusavio sąveiką skatinančias inovacijas, kurios užtikrintų bendrų logistikos partnerių veiksmų ir logistikos verslo didesnį efektyvumą.

BESTFACT projektą vykdo konkurso tvarka ES garantą gavęs tarptautinis tyrėjų konsorciumas, vienijantis 11 partnerių (universitetų ir konsultacinių firmų) iš 8 šalių: Čekijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos. Konsorciumo lyderė - bendrovė PTV (Planung Transport Verkehr) AG iš Vokietijos.

Tarp konsorciumo partnerių yra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras (ITLKC), turintis daugiametę mokslinių tyrimų patirtį bendradarbiaujant tarptautiniuose ES tyrėjų tinkluose.

Jau pirmais darbo metais kaip logistikos partnerių bendradarbiavimo platformos iniciatorius konsorciumas patyrė, kad logistikos partnerių bendradarbiavimo plėtros galimybės yra didžiulės, o logistikos partnerių bendradarbiavimą būtina skatinti, nes tai kelias, vedantis į didesnį tarpusavio pasitikėjimo kultūros lygį, keitimąsi išsamesne ir platesnės apimties informacija apie paslaugas ir inovacijas.

Galutinis to rezultatas - teigiamas poveikis taupant ribotus išteklius.

Svarbiausias BESTFACT tikslas geros praktikos sklaida Be bendradarbiavimo platformos formavimo, vienas svarbiausių BESTFACT projekto tikslų yra skleisti ir plėtoti gerosios praktikos, taip pat inovacijų panaudojimą krovinių logistikoje, siekiant įgyvendinti bendrus ES transporto politikos tikslus didinant ekonomikos konkurencingumą. Įgyvendinant šį tikslą būtina išspręsti mažiausiai tris uždavinius: - parengti metodologinius instrumentus, kurie leistų identifikuoti ge-

Patirtimi dalysis birželio viduryje

Dr. A.Šakalio tvirtinimu, BESTFACT projektą vykdo konkurso tvarka ES garantą gavęs tarptautinis tyrėjų konsorciumas, vienijantis 11 partnerių (universitetų ir konsultacinių firmų) iš 8 šalių. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka rąją patirtį krovinių logistikos srityje, ir suformuoti sistemą kriterijų, leisiančių maksimaliai objektyviai palyginti (reitinguoti) šias patirtis; - specialių studijų pagrindu parengti metodiką ir rekomendacijas dėl gerosios praktikos patirties ir inovacijų panaudojimo galimybių skirtinguose ES regionuose; - suformuoti partnerių tinklą (maksimaliai panaudojant egzistuojančius jo fragmentus), kuris būtų pajėgus BESTFACT projekto rezultatus paskleisti ES mastu.

verslo, mokslo ir valdžios struktūrų; pritaikant informacines technologijas ir sprendimus; didinant logistikos paslaugų kokybę bei plėtojant pridėtinės vertės paslaugas; taikant inovatyvias priemones didinant konkurencingumą (bendraujant su konkurentais, suteikiant prioritetus transporto rūšims); diegiant transporto valdymo naujoves; atliekant transporto ir logistikos procesų prognozavimą bei modeliavimą; didinant transporto ir logistikos procesų saugą bei saugumą.

Atliekant gerosios praktikos logistikos srityje vertinimą ir teikiant prioritetus pagal BESTFACT projektą taip pat žiūrima, kokiu mastu ji atitinka ar gali atitikti iš dalies skirtingus viešojo ir privataus sektorių interesus.

Nors tiek kasdieniame gyvenime, tiek oficialiuose dokumentuose dažnai vartojamas terminas “geroji praktika”, ši definicija nėra moksliškai apibrėžta, kaip ir nenustatyti jos vertinimo kriterijai, ypač tuomet, kai kalbama apie logistikos sritį.

Todėl BESTFACT projektą vykdantys tyrėjai siekia užpildyti šią taikomųjų mokslų žinių spragą rengdami gerosios praktikos logistikoje vertinimo metodologinius instrumentus, įskaitant ją identifikuojančius kriterijus. Jei kalbėtume konkrečiau, geroji praktika logistikos srityje BESTFACT projekte yra vertinama ir reitinguojama pagal tai, kokiu mastu ji talkina krovinių konsolidavimui, kartu gerinant transporto rūšių tarpusavio sąveiką; diegiant žaliąsias technologijas, o inovatyvias transporto priemones ir tokiu būdu mažinant aplinkos taršą; taikant naujus verslo modelius, nuosavybės formas bei rizikos valdymo sprendimus; kuriant naujas bendradarbiavimo formas tarp

Galų gale vertinama ir tai, kiek ta geroji praktika prisideda prie logistikos standartizacijos procesų plėtros.

Suprantama, bet kuri konkreti geroji praktika logistikos srityje negali būti tokia daugialypė, kad galėtų būti vertinama pagal visus čia išvardytus kriterijus. Tačiau geroji praktika logistikos srityje turi būti susijusi su viena iš penkių veiklų infrastruktūros ir technologijų plėtra; naujomis organizacinėmis ir bendradarbiavimo formomis; paslaugų plėtra ir inovatyviais operatyvinės veiklos sprendimais; logistikos veiklos reglamentavimo tobulinimo klausimais bei taikomųjų mokslų žinių plėtra (nauji tyrimų instrumentai, metodai).

Bus išleistas vadovas Atliekant gerosios praktikos logistikos srityje vertinimą ir teikiant prioritetus pagal BESTFACT projektą taip pat žiūrima, kokiu mastu ji atitinka ar gali atitikti iš dalies skirtingus viešojo ir privataus sektorių interesus.

Sakysime, viešojo sektoriaus interesai yra glaudžiai susiję su siekiu racionaliai naudoti viešojo sektoriaus išlaidas bei turimą infrastruktūrą, taip pat su transportavimo ir logistikos procesų saugumu ir sauga, o verslo struktūrų interesai labiau susiję su siekiais didinti kompanijų veiklos pelningumą, kartu minimalizuojant finansinę riziką bei didinant logistikos procesų produktyvumą, maksimaliai didinti konkurencinių pajėgumų. Taigi yra įvertinama gerosios praktikos sukuriama ekonominė, finansinė nauda, žiūrint tiek logistikos sektoriaus, tiek visuomenės mastu.

Pagaliau geroji praktika logistikos sektoriuje vertinama jos pritaikomumo kitose geografinėse erdvėse (ne tik ten, kur ji buvo inicijuota) bei kituose ekonomikos sektoriuose aspektu. Kartu identifikuojamos politinės ir teisinės sąlygos, kurios sudarytų palankias prielaidas tam, kad konkreti geroji praktika galėtų būti pritaikyta kitoje geografinėje erdvėje ar kitame ekonomikos sektoriuje.

BESTFACT projekto konsorciumo partneriai 2012 metais jau atliko gerosios praktikos atvejų logistikos sektoriuje inventorizaciją, kurios rezultatas - nutarimas trumpai aprašyti 160 tokios patirties atvejų, o 60-iai tokios patirties atvejų parengti detalius aprašymus ir jų vertinimus. Pastarieji būtų paskelbti projekto bai-

BESTFACT seminare, kurio pavadinimas “Informacijos keitimasis Rytų-Vakarų koridoriuje”, kaip tikimasi, dalyvaus beveik šimtas dalyvių iš visų ES šalių, taip pat iš Bendrijos Rytų kaimynystės šalių. Per seminarą bus orientuojamasi į transporto jungtis Baltijos jūros regione, į jų plėtrą šio regiono šalyse kaimynėse. Kitas seminaro akcentas yra keitimasis gerąja patirtimi panaudojant informacines technologijas, plėtojant bendradarbiavimą tarp logistikos ir transporto kompanijų bei koordinuojant partnerių veiklą, plėtojant transporto koridorius ir tiekimo grandines.

Savo dalyvavimą seminare jau patvirtino svarbiausi pranešėjai: Fleur Breuillin (EK DG- MOVE), Maritin Magold (JT EEK), Marcel Huschebeck, Roland Frindik, Horst Pahl (visi - Vokietija), Heikki Laaksmo (Suomija), Gunnar Fasten, Jerker Sjogren (abu - Švedija), Jan Tore Pedersen (Norvegija) ir Ivan Liptuga (Ukraina). Be jų, BESTFACT seminare pranešimus skaitys ir Lietuvos atstovai: Stasys Dailydka ir Saulius Stasiūnas (abu - iš AB “Lietuvos geležinkeliai”), Antanas Šipavičius (Lietuvos muitinės departamentas), Artūras Drungilas (Klaipėdos jūrų uosto direkcija) ir Algirdas Šakalys (VGTU).

Pagrindinė seminaro auditorija transporto industrijos (transporto ir logistikos kompanijų), viešojo sektoriaus (vyriausybinių institucijų, transporto planuotojų ir transporto asociacijų) bei mokslo institucijų atstovai.

Tikimės, kad Lietuvos transporto valdžios institucijos ir transporto bendruomenė aktyviai atsilieps į seminaro rengėjų kvietimą dalyvauti renginyje ir pasinaudos galimybe padiskutuoti su kolegomis iš kitų šalių aktualiais transporto ir logistikos plėtros klausimais bei iš pirmų lūpų išgirsti apie kitų šalių gerąją praktiką šioje srityje.

•

12

2013 04 23 Lietuvos žinios

Kultūra

Kas teatro - teatre ir pasiliks Balandžio 24, 25 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) parodys paskutinę šio sezono premjerą - mūsų krašte dar nestatytą graikų klasiko Euripido tragediją “Bakchantės”, kurią režisuoja Gintaras Varnas. kos tradiciją, kuri galbūt nėra tiesiogiai susijusi su jo specialybe. “Gintaras skaitė daug įvairių straipsnių, žiūrėjo dokumentinius filmus, vieno žymiausių šiuolaikinių teatro teoretikų Jano Kotto knygą “Dievų valgymas” (“The Eating Of The Gods”) perskaitė net kelis kartus”, - apie spektaklio kūrimo užkulisius pasakojo E.Banytė. Knygoje lenkų tyrinėtojas aptarė antikos tragedijų svarbą naujiesiems laikams, “Bakchantes” pavadindamas kertiniu pasaulio dramaturgijos kūriniu. Pasak pašnekovės, “Bakchantės” - gana netipiškas veikalas. Tiek graikų ir romėnų teatrui, tiek ir pačiam Euripidui. “Tragedijai būdingi ryškūs veikėjai, turintys vieną savybę, kuri juos išskiria iš kitų. O pasakyti, kokie yra “Bakchančių” Kadmas, Pentėjas ar Agavė, yra labai sunku. Jie ypač apibendrinti, praradę išskirtines savybes.

Tiesiog žmonės”, - teigė spektaklio teksto redaktorė. Aristotelis Euripidą vadino tragiškiausiu iš poetų. Jo amžininkas Sofoklis žmones vaizdavęs

MINDAUGAS KLUSAS

S

imboliška, kad sezoną ir pirmą atsinaujinimo ciklą LNDT baigia “Bakchantėmis”, spektakliu apie senovės graikų dievą Dionisą. Simboliška todėl, kad Dionisas neturėjo savo kulto pastatų, jo šventykla buvo teatras. Jame stovėdavo iš Mažosios Azijos atkeliavusio dievo statula, kaukė arba jam skirtas už kitus didesnis krėslas.

Režisierius G.Varnas prieš keletą matų svečiavosi Atėnuose, statė spektaklį, kuriam dėl lėšų stokos nebuvo lemta “išeiti į sceną”. Lietuvis gyveno Euripido gatvėje, Euripido viešbutyje, pro jo langą žvelgdavo į Akropolį.

Viešėdamas perskaitė Euripido pjeses, nujausdamas, kad kurią nors ateityje reikės statyti. Iš Graikijos G.Varnas parsivežė solidų “Bakchančių” leidinį, kuriame yra tragedijos originalas, jo vertimas į naująją graikų kalbą ir trys šimtai puslapių išsamių paaiškinimų. Kai su LNDT buvo sutarta statyti šią Euripido tragediją, režisieriui prireikė senąją ir naująją graikų kalbas išmanančio talkininko. Žmogaus, kuris scenai galėtų pritaikyti du lietuviškus “Bakchančių” vertimus. Šiam darbui teatras pakvietė naujosios graikų kalbos specialistę Elžbietą Banytę. “Senąją graikų kalbą moku silpnai, nors žinau jos formas, susigaudau, skaitau. O naująją graikų kalbą klasikinės filologijos specialistai moka prasčiau, todėl teatro užduotis atiteko man”, - kalbinama “Lietuvos žinių”, atskleidė E.Banytė.

E.Banytė: “Bakchantės” - gana netipiškas veikalas tiek graikų ir romėnų teatrui, tiek ir pačiam Euripidui.” tokius, kokie jie turėtų būti, o Euripidas - kokie jie yra. “Jo personažai kupini žmogiškų aistrų ir silpnybių. To meto atėniečiams tai buvo nepriimtina. Dramaturgas jau mąstė helenizmo kategorijomis, vienu žingsniu aplenkė savo laiką”, - tvirtino E.Banytė.

Sava versija “Bakchančių” kūrėjai rėmėsi Jono Dumčiaus ir Sigito Narbuto vertimais. Pirmajame nėra choro partijų.

O antrajame jos pateikiamos, tačiau kartais pristinga akustinio ir prasminio sklandumo. Pasak režisieriaus ir teksto redaktorės, skaitant arba pindavosi liežuvis, arba likdavo nesuprantamų vietų. G.Varnas paprašė E.Banytės susieti abu vertimus, nenutolti nuo kūrinio prasmių ir neprarasti jų. Bakchančių choro stasimai graikų tragedijose buvo užrašomi dorėnų dialektu, o veikėjų dialogai Atikos tarme. “Euripido tekstas mistiškas, miglotas, tad vis žvilgčiojome į du angliškus, vokišką, rusišką ir naujosios graikų kalbos vertimus.

Kūrėme savo versiją”, - pasakojo E.Banytė. Jai susidaręs įspūdis, jog

Neatsispyrė Keršijantis Dionisas Pentėją (Marius Repšys) pavertė moterimi. / Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos režisierius G.Varnas pateiks ypač savitą, gana asmenišką “Bakchančių” tragedijos “perskaitymą”.

Žiūrovų patogumui Redaktorei teko suardyti antikinę choro partijų eilėdarą. Todėl bakchantės, kaip ir atskiri veikėjai, spektaklyje prabils šešiapėdžiais jambais.

Kai kurios teksto dalys trumpintos, kai kurių - visai atsisakyta. Dionisas, kitaip - Bakchas, turi nemažai apeigi-

nių vardų, kurie minimi veikalo originale. Tačiau ir jiems, nors E.Banytei apmaudu, buvo lemta pranykti taip žiūrovui patogiau. “Naujoji tragedijos redakcija pritaikyta scenai. Ji nepretenduoja į jokį tekstologinį ar filologinį teisingumą, tobulumą. Tai tekstas, skirtas teatrui ir teatre pasiliks”, - teigė graikų kalbos specialistė.

Prie naujos “Bakchančių” redakcijos Elžbieta sėdo tuoj po Naujųjų.

Intensyviausiai dirbo iki vasario pir-

mosios pusės, repeticijų pradžios.

“Kai tragediją ėmė skaityti aktoriai, redaguotame tekste aptikome keletą taisytinų vietų”, - prisiminė ji. Iš pradžių manė dirbanti bergždžiai. Tačiau netrukus nuomonę pakeitė, nes tekstas suskambo gana įtaigiai.

Koja priekyje Redaktorę maloniai stebino, kaip nuoširdžiai, net fanatiškai, režisierius gilinasi į surinktą informaciją ir anti-

Lietuvių filologiją ir naująją graikų kalbą studijuojanti E.Banytė mokėsi Vilniaus licėjuje, biochemijos klasėje, svajojo apie medicinos arba genetikos studijas. Tačiau ją netikėtai sudomino gido darbas, humanitarinė sritis. Elžbieta lankėsi Graikijoje ir parsivežusi geriausių įspūdžių apsisprendė studijuoti naująją graikų kalbą. “Vilniaus universitetas kaip tik siūlė tokias studijas, neatsispyriau”, sakė E.Banytė. Šiuo metu ji mokosi ketvirtame kurse, rašo bakalauro darbą “Antikiniai įvaizdžiai ir jų transformacijos Gintaro Patacko ir Kornelijaus Platelio poezijoje”.

E.Banytei teko kai kurias “Bakchančių” teksto dalis trumpinti, kai kurių - visai atsisakyti.

Romo Jurgaičio nuotrauka

“Bakchančių” scenovaizdį sukūrė dailininkas Gintaras Makarevičius.

•

2013 04 23 Lietuvos žinios

Mokslas

13

Senėjanti Lietuva vejasi Vakarų šalis MILDA KNIEŽAITĖ

Pagal vyriausių gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios visuomenės dalies mažėjimą Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis priskiriama prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje.

Visuomenės senėjimą patiria visos išsivysčiusios valstybės, tačiau Lietuvoje, kaip pabrėžė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, pastarąjį dešimtmetį vyko tarsi trigubas procesas: gerokai sumažėjo jauniausių žmonių, padidėjo vyriausiųjų dalis ir dar prisidėjo didelio masto darbingo amžiaus gyventojų emigracija.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos daktaro disertacija buvo skirta tėvų ir suaugusių vaikų santykiams bei juos lemiantiems veiksniams. Kartų santykių tyrimai, pasak dr. M.Gedvilaitės-Kordušienės, aktualūs dėl visuomenės senėjimo proceso, todėl paskelbus naujausius Lietuvos gyventojų surašymo duomenis mokslininkei rūpėjo išsiaiškinti, kiek paseno Lietuva ir kaip šis procesas vyko.

Istoriniai 2001-ieji “Per dešimtmetį tarp gyventojų surašymų nuo 2001 iki 2011 metų Lietuvos visuomenė gerokai senstelėjo. Vaikų iki 15 metų dalis sumažėjo nuo 19,5 iki 14,7 proc., o 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių pagausėjo nuo 19,3 iki 23,4 procentų. Beveik padvigubėjo vyriausių, 80 metų ir vyresnių, gyventojų dalis”, - pasakojo tyrinėtoja.

Iš dar ankstesnių surašymų matyti, kad 60 metų ir vyresnių gyventojų nuosekliai daugėjo, o ryškesnis vaikų iki 15 metų mažėjimas prasidėjo nuo 1989 metų. Dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė liūdnai juokavo, kad 2001 metus galime laikyti istoriniais, nes paskutinį kartą buvo užfiksuotas vaikų perviršis. Dabar vaikų iki 15 metų yra net 263 tūkst. mažiau nei 60 metų ir vyresnių žmonių. Jauniausios visuomenės dalies mažėjimą lemia mažėjantis gimstamumas.

Ypač žemą lygį jis pasiekė XXI amžiaus pradžioje. Pasak tyrinėtojos, 2001-2005 metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje (1,3) buvo labiausiai nutolęs nuo kartų kaitą garantuojančios 2,1 ribos.

Sociologė dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė po naujausio gyventojų surašymo pamėgino apžvelgti, kiek paseno Lietuva ir kaip vyko šis procesas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Darbingųjų dalis Iki 1989-ųjų gausėjusi 15-59 metų gyventojų dalis, pastarųjų dviejų surašymų duomenimis, taip pat ėmė mažėti. Didžiausius praradimus patyrė, kaip matyti iš 2011 metų surašymo, jauno darbingo amžiaus gyventojų grupės, o 50-59 metų gyventojų grupė gausėjo.

M.Gedvilaitė-Kordušienė neabejoja, kad tokius kontrastingus pokyčius darbingo amžiaus žmonių dalyje lėmė emigracija. Lietuvos statistikos departamento 2010 metų duomenimis, daugiausia emigruoja 20-29 metų gyventojai. Jie sudaro pusę visų emigrantų iš mūsų valstybės.

Mirtingumo specifika Pastarųjų trijų gyventojų surašymų duomenys rodo prieštaringus, pasak tyrinėtojos, vyresnių gyventojų dalies pokyčius. Pavyzdžiui, iš 1989 ir 2001 metų surašymų matyti, kad daugėjo 65-79 metų gyventojų, ypač moterų, ir šiek tiek mažėjo 80 ir vyresnių žmonių grupė. 2011 metais, priešingai, pagausėjo tik 75 metų ir vyresnių gyventojų, ypač moterų, o 60-69 metų žmonių grupė sumažėjo.

Specifiniu mirtingumo lygiu Lietuva, kaip pabrėžė dr.M.Gedvilaitė-Kor-

“Daugelis Vakarų šalių kūrė gerovės valstybės sistemas dar prieš tapdamos senomis visuomenėmis.” dušienė, gerokai skiriasi nuo Vakarų ir Vidurio Europos, o pastaraisiais metais - ir nuo kitų Baltijos valstybių. Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai nuo XX amžiaus septinto dešimtmečio pabaigos iki 2007 metų svyruodami mažėjo, o moterų išliko beveik tokio pat lygio. Vakarų šalyse jie tolygiai augo. Lietuvoje taip pat labai skiriasi mirtingumo rodikliai atskiruose visuomenės sluoksniuose. Tarkim, menkiau išsilavinusių, nesusituokusių vyrų ir kaimo gyventojų grupėse.

Du - vienam Eurostato duomenimis, 2001 metais pusė Lietuvos gyventojų buvo vyresni nei 36,2 metų ir pusė - jaunesni. Toks apskaičiuotas vadinamasis medianinis amžius, skiriantis visuomenę į dvi skaičiumi vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes. Europos Sąjungoje (ES) jis buvo 38,3 metų. 2011-aisiais Lietuvos ir ES medianinis amžius beveik susilygino: atitinkamai 41,1 ir 41,2 metų.

“Šis visuomenės senėjimo rodiklis taikomas nustatant, kiek jaunų (iki 19 metų) ir pagyvenusių (nuo 65 metų) žmonių potencialiai tenka išlaikyti darbingo amžiaus gyventojams”, - aiškino sociologė.

Lietuvoje 2011 metais nustatytas 26,6 proc. (ES - 26,2) demografinis vyresnio amžiaus žmonių išlaikymo koeficientas, t. y. maždaug keturiems darbingo amžiaus gyventojams teko vienas 65 metų ar vyresnis žmogus. Kartu su jauniausiųjų grupe šis koeficientas Lietuvoje jau yra 48,7 proc. (ES - 49,6) ir dviem darbingo amžiaus žmonėms tenka vienas išlaikomo amžiaus asmuo.

Garantuojant gerovę Dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė patikslino, kad pasaulio mastu visuomenės senėjimas, t. y. gyventojų amžiaus struktūros kaita, kai didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, pradėtas fiksuoti maždaug nuo 1959-ųjų. Tada Jungtinės Tautos pareiškė susirūpinimą dėl šio proceso

bei jo keliamų iššūkių. Dabar jau visos išsivysčiusios šalys yra pasiekusios aukštą demografinės senatvės lygį. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Prancūzijoje visuomenės senėjimo procesas prasidėjo dar XIX amžiaus pabaigoje ir vyko gana lėtai per ilgą laikotarpį. O tokiose besivystančiose šalyse kaip Brazilija, Kolumbija, Singapūras pastebimas spartesnis visuomenės senėjimo tempas.

Lietuva pirmą spartaus demografinio senėjimo bangą patyrė nuo XX amžiaus šešto dešimtmečio iki aštunto dešimtmečio vidurio. Antra banga, prasidėjusi XX amžiaus devintą dešimtmetį, vis dar tęsiasi. Mūsų visuomenės senėjimo tempas pasaulio mastu yra vidutinis, tačiau gana didelis, palyginti su ES šalimis. Dar 2001 metais Lietuvą buvo galima priskirti prie demografiškai jauniausių valstybių Europoje. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vis labiau artėjome prie seniausių ES šalių 65 metų ir vyresnių gyventojų dalimi. Didžiausia ji yra Vokietijoje (20,6 proc.) ir Italijoje (20,3 proc.). Lietuva (17,9 proc.) užima aštuntą vietą po Graikijos, Portugalijos, Švedijos, Bulgarijos ir Latvijos (18,4 proc). Mažiausia 65 metų ir vyresnių žmonių dalis (11,5 proc.) yra Airijoje.

“Daugelis Vakarų šalių kūrė gerovės valstybės sistemas dar prieš tapdamos senomis visuomenėmis, todėl Rytų bei Vidurio Europos šalyse spartus gyventojų senėjimas kelia kur kas didesnių iššūkių, nes reikia iš esmės persvarstyti politikos priemones, susijusias su pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos sistemomis, - kalbėjo sociologė. - Tampa aktualu ne tik darbingo amžiaus žmonių netektis šalies ekonomikai, bet ir kiek valstybė galės prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių gerovės, garantuotos pensijų išmokomis, sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis.”

Prognozės Dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė taip pat supažindino su naujausiomis Eurostato prognozėmis. Nors jauniausių žmonių iki 15 metų dalis labai nepakis, nuo 2010 iki 2060 metų gerokai padaugės vyresnių gyventojų, o bendras išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas turėtų padidėti nuo 49,3 iki 77,9 procento.

Prognozuojama, kad 2060 metais Lietuvoje 31,2 proc. gyventojų bus 65 metų ir vyresni. Ar prognozės išsipildys, lems, pasak tyrinėtojos, daugybė socialinių, ekonominių ir demografinių veiksnių.

•

Studentų mokslinė praktika - geriausiose Lietuvos mokslo institucijose Dar šią vasarą daugiau kaip 200 studentų galės atlikti 2 mėnesių trukmės mokslinę praktiką Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

Lietuvos mokslo taryba (toliau LMT) įgyvendina Europos socialinio fondo ir valstybės remiamą projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ ir kviečia studentus įsitraukti į mokslinę veiklą.

Studentų mokslinės praktikos tikslas skatinti akademinį jaunimą domėtis moksliniais tyrimais, atskleisti mokslininko profesijos ir mokslininko karjeros perspektyvas, sudaryti galimybę įvairių Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentams susipažinti su geriausiose Lietuvos mokslininkų grupėse ir centruose vykdomais moksliniais tyrimais.

LMT jau devintus metus remia studentų mokslinę veiklą. Šiuo metu vyksta antrasis projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ etapas, prasidėjęs 2011 metų lapkričio mėnesį. Iki 2013-ųjų trijose šio projekto etapo veiklose jau dalyvavo daugiau kaip 850 visų trijų studijų pakopų studentų iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų.

Projekto įgyvendinimo metu visų studijų pakopų studentai kviečiami prisidėti prie aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų grupių darbo, pasinau-

doti modernia mokslinių tyrimų infrastruktūra Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų ir verslo institucijose. Bakalauro ir magistro studijų studentai turi galimybę susipažin-

Projektas „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) yra finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimas“ iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Kontaktinė informacija Susidomėjusius kviečiame apsilankyti projekto portale http://studentai.lmt.lt, o kilus klausimų kreiptis tel. +370 614 04 406 arba el. paštu smpraktika@lmt.lt

ti su moksliniais tyrimais iš arčiau ir juos atlikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Tai jie gali padaryti vasarą - dalyvaudami mokslinėje praktikoje - arba pavasarį ir rudenį - vykdydami mokslinius tyrimus laisvu nuo studijų metu. Doktorantai gali stažuotis geriausiuose užsienio šalių mokslo centruose, juose susipažinti su naujais tyrimo metodais ir pasinaudoti unikalia tyrimų infrastruktūra. Šiuo metu įsibėgėjo studentų mokslinės praktikos vasarą konkursas. Baigėsi I konkurso etapas - vadovų, siūlančių mokslinės praktikos vietas studentams, paraiškų teikimas. Šių metų balandžio pabaigoje paskelbus konkurso keliu atrinktas mokslinės praktikos vietas, studentai, pasirinkę praktikos vadovą ir temą, galės teikti paraiškas praktikos vietai užimti.

Praktikos metu studentai atliks mokslinius tyrimus vadovaujant kvalifikuotiems tyrėjams, susipažins su moksliniais darbais ir projektais, daromais praktikos vietą siūlančioje institucijoje, galės dirbti su naujausia mokslinių tyrimų įranga, duomenų bazėmis ir kitais mokslinių tyrimų infrastruktūros resursais. Vasaros praktiką atliekančiam studentui skiriama 1040 litų per mėnesį stipendija. Užsienio aukštųjų mokyklų studentams ir daliai iš kitų Lietuvos miestų atvykstančių studentų kompensuojamos apgyvendinimo ir kelionės išlaidos arba suteikiama dalinė parama.

Jei esi 1-3 kursų bakalauro arba 1 kurso magistro studijų studentas ir nori išbandyti mokslinį darbą, užsuk į internetinę svetainę http://studentai.lmt.lt ir iki gegužės 9 dienos užpildyk elektroninę paraišką!

V-2544

14

2013 04 23 Lietuvos žinios

Sportas

Jonavos tinklininkės vėl viršūnėje Deja, geriausia šalies komanda yra mėgėjų - nė viena tinklininkė nepragyventų tik iš sporto, tad treniruočių grafikus jos priverstos derinti su darbais.

“Neseniai suburta nacionalinė moterų rinktinė. Tikiuosi, tai bus stimulas klubams profesionalėti”, - vylėsi jonaviečių trenerė.

“Achema-KKSC” įgijo teisę rungtyniauti Europos taurių varžybose, bet dėl lėšų stygiaus to veikiausiai atsisakys.

“Norint sėkmingai kovoti Europoje su profesionaliomis komandomis būtina suburti stiprią komandą ir ją išlaikyti.

VILMANTAS REMEIKA

“Achemos-KKSC” tinklininkės įspūdingai paminėjo klubo įkūrimo 15-ąsias metines jonavietės ką tik laimėjo Lietuvos čempionatą. Ši Jonavos moterų tinklinio komanda trečią kartą tapo stipriausia Lietuvoje. Anksčiau klubas “AchemaKKSC” triumfavo 2008 ir 2009 metais, o trečiojo titulo siekė trejus metus.

“Viso sezono metu žaidėme užtikrintai, pirmavome turnyro lentelėje, todėl mūsų triumfas nėra atsitiktinis”, - džiaugėsi “Achemos-KKSC” trenerė Lija Darandovienė.

Finalo serijoje iki dviejų pergalių Jonavos komanda 2:1 palaužė Vilniaus “SM-Tauro” tinklininkes. Pirmąsias rungtynes “Achema-KKSC” namie laimėjo 3:0 (25:13, 25:13, 25:13). Per antrąsias Vilniuje prireikė net penkių setų, ir “SM-Tauras” išplėšė pergalę 3:2 (25:23, 25:21, 15:25, 22:25, 15:13). Įdomu, kad net Vilniaus komandos trenerė Asta Jansonienė prisipažino netikėjusi, jog galima nugalėti finalo favorites. Bet lemiamoje dvikovoje Jonavoje sekmadienį situaciją kontroliavo “Achema-KKSC” 3:0 (25:17, 25:19, 25:17).

Kovingumu pasižymėjusios “SMTauro” ekipos patekimas į finalą laikytas staigmena, nes pusfinalyje vilnietės nugalėjo daugkartines šalies čempionas Kauno “Heksą”.

“Tikriausiai pirmą kartą “Heksa” nepateko į finalą. Vilnietės buvo labai ko-

L.Darandovienė: “Viso sezono metu žaidėme užtikrintai, todėl mūsų triumfas nėra atsitiktinis.”

Trenerės L.Darandovienės (stovi ketvirta iš kairės su gėlėmis) vadovaujamos “Achemos-KKSC” tinklininkės susigrąžino Lietuvos čempionių titulą. / jonavakksc.lt nuotrauka vingos, žaisdamos su “Heksa” darė neįtikėtinus dalykus. Žinojome, kad negalima nuvertinti “SM-Tauro”. Antrosios finalo rungtynės sostinėje buvo labai nervingos. Bet namie mes tvirtai kontroliavome situaciją”, - pasakojo čempionių

trenerė L.Darandovienė. Jonavos ekipa dar varžėsi ir Baltijos moterų lygoje. Ten pasirodė geriausiai tarp Lietuvos komandų - 12 komandų turnyre užėmė 8 vietą. “Heksa” liko 11-a, “SM-Tauras” komanda paskutinė, 12-a.

Lietuvos čempionių komanda šį sezoną turėjo vieną legionierę - baltarusę Kateriną Ruts. “Achemos-KKSC” žaidimą sustiprino iš Prancūzijos sugrįžusi Raimonda Strelkauskaitė ir traumą išsigydžiusi Rima Rameikaitė.

“Žalgirio” pergalės siurbia nervus

Vilniaus “Žalgiris” - Gargždų “Banga” 4:2 (1:1).

Teisėjas - V.Vasiliauskas (Telšiai), 1500 žiūrovų. Įvarčiai - M.Kuklys (7), R.Leliūga (65), K.Bilinskis (79), V.Gercas (90+1); A.Staponka (34), A.Aleksejevas (75).

Klaipėdos “Atlantas” - Pakruojo “Kruoja” 2:0 (2:0).

Teisėjas - J.Paškovskis (Vilnius), 900 žiūrovų. Įvarčiai - E.Razulis (14 ir 44).

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

Lietuvos futbolo A lygos klubams tampa sunku atlaikyti Klaipėdos “Atlanto” ir Vilniaus “Žalgirio” diktuojamą tempą.

“Atlantas” po aštuntojo turo išsaugojo lyderio poziciją, vos dviem taškais nuo jo atsilieka “Žalgiris”.

Sekmadienį vakare Gargžduose “Atlantas” 2:0 įveikė Pakruojo “Kruoją”. Tuo metu namie žaisdamas “Žalgiris” dvikovoje su Gargždų “Banga” darė daug klaidų, rungtyniavo nesusikaupęs, tačiau įveikė varžovus 4:2.

“Žaliai baltas” kraujas

Žalgirietis Artūras Žulpa (kairėje) grumiasi su “Bangos” gruzinu Tamaziu Chargeišviliu. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos no gyvenimo pokštu. Dabartiniai jo auklėtiniai stengėsi patampyti vilniečiams nervus. Šeimininkai du kartus pirmavo, bet svečiai du sykius lygino rezultatą. Galiausiai “Žalgiris” triumfavo 4:2. Tokia atomazga M.Čepo nenuliūdino. Po rungtynių jis šypsodamasis glaudė prie krūtinės ir bučiavo trejų metukų sūnų.

“Buvo labai neįprastas jausmas. “Žalgiriui” atidaviau daug sveikatos ir jėgų, o dabar atsidūriau kitoje barikadų pusėje, - po rungtynių priki-

musiu balsu kalbėjo M.Čepas. - Valandą žaidėme gerai. Vėliau pritrūko susikaupimo ir sėkmės. Bet sėkmę reikia užsitarnauti.” “Žalgirio” treneris Marekas Zubas pripažino, kad jo auklėtiniai pergalę iškovojo nepersistengdami. Kritiškas buvo ir saugas Rytis Leliūga: “Pergalę išvargome. Sakoma, kad futbolas yra malonumas. Bet tokiame “malonume” gali netekti paskutinių nervų.”

“Banga” gali pasigirti ir tuo, kad nutraukė įspūdingą “Žalgirio” “sau-

•

STATISTIKA

VILMANTAS REMEIKA

Nors “Žalgirio” ir “Bangos” jėgos gerokai skiriasi, šių komandų akistata 8-ajame ture kėlė didžiausią susidomėjimą, nes prieš kelias dienas prie Gargždų komandos vairo stojo Mindaugas Čepas, anksčiau tapęs “Žalgirio” simboliu. 34 metų M.Čepas nuo 2004 metų dirbo sostinės klubo trenerių štabe, o 2008 ir 2009 metais daug prisidėjo gelbėdamas legendinę komandą nuo išnykimo.

Deja, šių metų pradžioje “Žalgirio” vadovai nutarė, kad M.Čepas jiems nebereikalingas, ir atleido aistruolių numylėtiniu tapusį trenerį. “Žalgirio” gerbėjai išreiškė savo poziciją šiuo klausimu. Jie pasigamino vėliavą su M.Čepo atvaizdu ir užrašu, skelbiančiu, kad šio trenerio venomis teka “žaliai baltas” kraujas. Savo meilės “Žalgiriui” niekada neslėpė ir pats treneris. Vėliava plazdėjo ir per sekmadienio rungtynes.

Taip jau nutiko, kad M.Čepas kaip “Bangos” treneris debiutavo prieš “Žalgirį”. Jis šį faktą pavadi-

Deja, ribotas biudžetas mums neleidžia to padaryti”, - aiškino L.Darandovienė.

Už pergalę Lietuvos čempionate Jonavos rajono savivaldybė savo komandai skyrė 50 tūkst. litų premiją. Ekipą remia ir “Achemos” koncernas.

“Taip - jau 15 metų. Be “Achemos” paramos tikrai neišgyventume”, prisipažino L.Darandovienė.

Daugeliui Jonavos tinklininkių sezonas jau baigėsi. Kitų dar laukia nauji iššūkiai - gegužės pabaigoje Daugpilyje vyks pasaulio čempionato atrankos turnyras. Jame lietuvės kovos su Latvija, Estija ir Islandija. Į Lietuvos rinktinę pakviestos penkios “Achemos-KKSC” tinklininkės.

M.Čepas patampė nervus buvusiems darbdaviams. sų” rungtynių seriją - iki tol vartininkas Armantas Vitkauskas buvo nepraleidęs įvarčio net šešeriose rungtynėse iš eilės. “Įmušti du įvarčius “Žalgiriui” jo tvirtovėje yra gerai. Komanda žaidė agresyviai. Manau, viskas bus gerai”, - tvirtino M.Čepas, besitikintis pakilti iš 7 vietos.

Viena kryptimi Sekmadienį prieš rungtynes “Atlantą” ir “Kruoją” skyrė du taškai, tačiau šių komandų dvikova vyko

1. Atlantas

7

6

0

1

15:6

18

2. Žalgiris

7

5

1

1

12:4

16

3. Ekranas

7

4

1

2

18:10 13

4. Kruoja

7

4

1

2

11:9

13

5. Sūduva

7

3

2

2

14:6

11

6. Šiauliai

7

3

2

2

11:10 11

7. Banga

7

1

1

5

6:16

4

8. Dainava

8

1

1

6

6:20

4

9. Tauras

7

0

1

6

4:16

1

pagal tokį scenarijų - lyg žaistų lyderis su autsaideriu. Klaipėdiečiai turėjo didelę teritorinę persvarą ir nuolat grasino “Kruojos” vartams.

Pirmame kėlinyje “Atlanto” pranašumą dviem įvarčiais įtvirtino Evaldas Razulis. Po pertraukos klaipėdiečiai taip pat dominavo aikštėje, bet pelnyti daugiau įvarčių neleido svečių vartus patikimai saugojantis latvis Maris Eltermanis.

“Laikėmės plano neleisti įsibėgėti “Kruojos” saugams. Jie patyrę ir moka pavojingai atakuoti, todėl gynėmės prieš juos kibiai. Įmušėme du įvarčius, bet galėjome pelnyti dar tris ar keturis”, - sakė “Atlanto” treneris Konstantinas Sarsanija.

Abu įvarčius “Atlantui” pelnęs E.Razulis iš viso jau pasižymėjo 9 sykius ir pirmauja snaiperių įskaitoje.

“Stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Jei išnaudočiau visas progas, tikslių smūgių būtų dar daugiau. Bet viščiukus skaičiuosime rudenį”, - sakė E.Razulis. Jis buvo užsiminęs, kad būtų nieko prieš sumušti pernykštį Artūro Rimkevičiaus rezultatyvumo rekordą (35 įvarčiai).

•

2013 04 23 Lietuvos žinios

Sportas

Jėgos užplūdo artėjant prie finišo

15

D.LOBAČEVSKĖS MARATONAI 2008 m. Vilniaus maratonas - 1 vieta (2.35:41) 2008 m. Lesterio maratonas - 1 vieta (2.43:29) 2009 m. Londono maratonas - 15 vieta (2.38:26) 2009 m. Venecijos maratonas - 9 vieta (2.35:06)

SAULIUS RAMOŠKA

2010 m. Kaprio maratonas - 2 vieta (2.28:03) 2011 m. Vienos maratonas - 13 vieta (2.40:17)

Nuo šiol Hamburgo (Vokietija) maratonų istorijoje įamžinta ir lietuvė - 32 metų Diana Lobačevskė. Ji tapo pirmąja Lietuvos stajere, laimėjusia prestižines bėgimo varžybas Vokietijoje.

Nuo 2008-ųjų alinančią 42 km 195 m distanciją bėgioti pradėjusi D.Lobačevskė sekmadienį pasiekė ryškiausią pergalę - ji triumfavo prestižiniame Hamburgo maratone. 28 kartą surengtas bėgimas įtrauktas į Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos auksinių maratonų sąrašą.

Lietuvos stajerė maratoną įveikė per 2 valandas 29 minutes 17 sekundžių. Greičiau ji yra bėgusi tik 2010 metais Italijoje vykusiame Kaprio maratone (2.28:03).

Antrąją vietą moterų grupėje Hamburge užėmė šveicarė Maja Neuenschwander (2.30:50), trečiąją - Kenijos bėgikė Priscilla Lorchima. Savo jėgas Hamburge išbandė per 15 tūkst. įvairaus amžiaus bėgikų.

Už pirmąją vietą D.Lobačevskė gavo medalį ir dekoratyvinę lėkštę, o netrukus jos sąskaitą papildys 12 tūkst. eurų.

Dešimt maratonų Aštuonerius metus su šeima Didžiojoje Britanijoje gyvenusi D.Lobačevskė pirmą sykį maratoną išbandė 2008 metais. Iki tol aukštų sporto rezultatų nepasiekusi bėgikė jau po pirmųjų startų atkreipė į save specialistų dėmesį. Tais pačiais metais Diana laimėjo Vilniaus ir Lesterio maratonus, o 2010-aisiais sublizgėjo Kaprio maratone, pasiekdama asmeninį rezultatą.

Paklausta, kiek sykių teko įveikti maratono distanciją, juodaplaukė D.Lobačevskė kiek sutriko: “To paties žurnalistai klausė ir Hamburge.

Nedaug, sakiau, gal tik devynis...”

Tačiau LŽ žurnalistas sportininkei

2011 m. Beiruto maratonas - 4 vieta (2.34:16) 2011 m. pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje 25 vieta (2.36:05) 2012 m. Londono olimpiada - 28 vieta (2.29:32) 2013 m. Hamburgo maratonas - 1 vieta (2.29:17)

tų 42 kilometrus. Per anksti. Reikia turėti kantrybės, juk atstumas milžiniškas, niekad nežinai, kas gali nutikti per paskutinius du kilometrus.

Ir dabar bėgdama paskutinius 5 km labai bijojau. Pavyzdys - už manęs bėgo trys etiopės, viena iš jų finišą pasiekė... eidama. Nebeturėjo jėgų bėgti.

Puikiai žinau, kas tai yra, nes Londono olimpiadoje paskutinius keturis kilometrus beveik ėjau.

Laukia pasaulio čempionatas Paskutinius Hamburgo maratono kilometrus D.Lobačevskė įveikė jau žinodama, jog niekas jos neaplenks. / EPA-Eltos nuotrauka pateikė jos bėgtų maratonų išklotinę.

Pasirodo, Hamburgo maratonas D.Lobačevskei buvo dešimtas.

O galėjo būti ir vienuoliktas, jei ne 2011-ųjų žemės drebėjimas Japonijoje. Kovo 13 dieną Diana turėjo bėgti Nagojos moterų maratone, tačiau dėl šalį užklupusių žemės drebėjimų ir cunamio jis buvo atšauktas. Beje, tuomet atskridusiai į Tokiją lietuvei teko patirti du žemės drebėjimus.

Vakar vakare D.Lobačevskė iš Hamburgo parskrido į Vilnių. Sostinės oro uoste ją pasitiko artimas draugas garsus mūsų irkluotojas Mindaugas Griškonis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atstovai. Pademonstravusi iškovotą medalį Diana Lobačevskė atsakė į LŽ klausimus.

Sunkūs pirmi kilometrai - Tai jūsų didžiausia pergalė maratone?

- Be abejo. Tai mano pirmas laimėtas maratonas.

- Juk esate laimėjusi dar ir Vilniaus, ir Lesterio maratonus...

- Bet Hamburgo maratonas - kitokio lygio varžybos. Esu labai laiminga jį laimėjusi.

- O savo rezultatu patenkinta?

- Tikėjausi bėgti greičiau. Bet pagal tai, kaip jaučiausi bėgdama, laikas neblogas. Antrą maratono dalį įveikiau greičiau nei pirmą. Po Londono olimpiados tarptautinėse varžybose nedalyvavau, todėl nepasitikėjau savimi - nežinojau, ką galiu.

- Kodėl pirmieji kilometrai įveikti taip sunkiai?

- Nežinau, kas atsitiko: noriu bėgti, o negaliu. Bėgdama pirmus penkis kilometrus mintyse jau pradėjau svarstyti, kad, ko gero, gali tekti pasitraukti iš trasos (juokiasi). Bet vėliau įšilau, o įveikusi 15 km supratau, kad galiu bėgti. Nubėgusi pusę maratono pajutau, jog grįžta jėgos.

- Kada supratote, kad pirmoji kirsite finišo juostą?

N.DŽOKOVIČIUS NUKARŪNAVO R.NADALĮ

G.Gutkauskaitės (su kamuoliu) dvitaškis lėmė klaipėdietėms pergalę.

LMKL nuotrauka

Per LMKL mažojo finalo trečiąsias rungtynes klaipėdietės pirmadienį namie 60:59 (22:13, 14:17, 9:20, 15:9) iškovojo pergalę prieš Kauno “Aistes-LSU” ir, laimėjusios seriją 3:0, tapo šalies bronzinėmis prizininkėmis. “Fortūnos” pergalę lėmė taiklus Gabrielės Gutkauskaitės metimas, likus žaisti 2,7 sek. Iš viso Gabrielė nugalėtojoms vakar pelnė 13 taškų. Klaipėdos ekipoje rezulta-

tyviausia buvo 18 taškų pelniusi Eglė Šikšniūtė, 14 surinko legionierė iš Baltarusijos Tatjana Liktarovič. Ričardo Maceinos vadovaujamos Kauno komandos gretose išsiskyrė Neringa Skadaitė (13 tšk.), Dovilė Saurazaitė (12) ir Laura Želnytė (10).

Pirmąsias mažojo finalo rungtynes su Kauno studentėmis “Fortūna” namie laimėjo 71:63, antrąsias išvykoje - 68:58.

LMKL didžiajame finale reguliariojo sezono nugalėtojos Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės 1:0 (76:45) pirmauja prieš Kauno rajono “Hoptrans-Sirenų” ekipą.

•

LŽ

Jauni tegul nebėgioja - Esate pačiame jėgų žydėjime?

- Jaučiuosi labai gerai. Tai mano pirmas maratonas, kai nesunkiai finišavau. Paskutinius penkis kilometrus bėgau jausdama malonumą.

Ir tik pirmadienio rytą pabudusi pajutau, jog skauda kojų raumenis.

O po Londono olimpinio maratono tris dienas vaikščiojau sunkiai.

Kaip robotas.

- Prieš dešimtmetį dalyvavote pasaulio jaunimo čempionate ir dviejuose Europos jaunimo čempionatuose iki 23 metų. Aukštų rezultatų nepasiekėte. Jūsų talentas atsiskleidė, kai pradėjote bėgti maratoną.

- Jauni nebėga maratono (juokiasi). Bėgantieji šią distanciją privalo turėti patirties. Nesu už tai, kad dvidešimtmetės merginos bėg-

•

Trumpai

Bronzinė “Fortūna” šypsosi

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) bronzos medalius vakar iškovojo Daliaus Ubarto treniruojama Klaipėdos komanda “Fortūna”.

- Kai pamačiau baltą mašiną, kuri važiavo priešais bėgikus. Tai buvo maždaug 35 kilometras.

- Kodėl pasirinkote Hamburgą? Juk tą pačią dieną vyko ir Londono maratonas, kuriame kartą jau dalyvavote.

- Mano vadybininkas siūlė bėgti Lenkijoje, tačiau pasirinkau Hamburgą, nes patiko trasa, ji be jokių kalnų ir nuokalnių. Ir jei kas nors nori įvykdyti normatyvą, siūlyčiau vykti į Hamburgą. Tam ši trasa ideali.

- Po Bostono maratono tragedijos Vokietijoje tikriausia saugumas irgi buvo labai sustiprintas?

- Nepastebėjau. Be abejo, apie tai buvo daug kalbama, ir žurnalistai apie tai klausinėjo.

- Dabar artimiausios jūsų varžybos - pasaulio čempionatas Maskvoje?

- Gal dar Europos taurės varžybose bėgsiu 10 kilometrų. Bet svarbiausias metų įvykis - planetos pirmenybės. Be abejo, noriu pasirodyti geriau nei 2011-ųjų pasaulio čempionate (ten Diana buvo 25-ta - aut.).

- Jūs vėl dirbate su treneriu Juozu Garalevičiumi?

- Jis man padeda. Planus pati susidarau, o jis padeda per treniruotes, pasitariame dėl varžybų.

Monake surengtą “World Tour Masters” serijos ATP turnyrą (prizų fondas - 2,64 mln. eurų) laimėjo pirmoji pasaulio raketė serbas Novakas Džokovičius.

Jis finale 6:2, 7:6 (7:1) įveikė pastaruosius aštuonerius metus šiame turnyre triumfavusį ispaną Rafaelį Nadalį. Tai buvo jau trečioji šių tenisininkų dvikova Monte Karlo teniso turnyro finale ir pirmoji Serbijos tenisininko pergalė. Kartu su pagrindiniu prizu N.Džokovičiui atiteko 501 700 eurų čekis ir 1000 ATP taškų, R.Nadalis tenkinosi 246 tūkst. eurų ir 600 ATP taškų.

LIETUVIO NESĖKMĖ Ričardas Berankis jau pirmame rate suklupo “ATP World Tour 500” serijos teniso turnyre Barselonoje. 69 vietą ATP klasifikacijoje užimantis 22-ejų R.Berankis pirmadienį po 1 valandą 20 minučių trukusios kovos 4:6, 3:6 pralaimėjo 32 metų ispanui Albertui Montanesui (ATP-80). Šiame turnyre lietuvis uždirbo 5955 eurų, o į antrąjį ratą žengęs ispanas užsitikrino 20 ATP taškų

ir 10 230 eurų čekį. Kitas A.Montaneso varžovas bus 23 metų slovakas Martinas Kližanas (ATP-31). Turnyro prizų fondas - 1,7 mln. eurų. Kartu su pagrindiniu prizu nugalėtojui atiteks 389 300 eurų čekis ir 500 ATP taškų.

R.BERANKIS - 69-AS Pirmadienį paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje 22 metų Ričardas Berankis iš 70 vietos pakilo į 69-ąją (698 taškai). Tai aukščiausia lietuvio vieta per karjerą.

Vienu laipteliu reitinge smuktelėjo į 458 vietą 21 metų Laurynas Grigelis (74 taškai). ATP klasifikacijos lyderis - 25-erių serbas Novakas Džokovičius (12 900 tšk.), jis jau 4230 tšk. lenkia į antrąją vietą pakilusį 31 metų šveicarą Roger Federerį (8670). Trečias - 25-erių škotas Andy Murray (8660), ketvirtas - ispanas Davidas Ferreras (6970), penktas - ispanas Rafaelis Nadalis (5985). WTA reitinge 27-erių Lina Stančiūtė (63 tšk.) iš 487 vietos smuktelėjo į 488-ąją. WTA klasifikacijos lyderė išlieka amerikietė Serena Williams (11 115 tšk.), antra - rusė Marija Šarapo-

va (10 240), trečia - baltarusė Viktorija Azarenka (9325).

RUSĖS PRIEŠ ITALES Komandinių moterų teniso pirmenybių - Federacijos taurės (Fed Cup) turnyro - finalininkėmis tapo Rusijos ir Italijos rinktinės. Rusės svečiuose 3:2 nugalėjo Slovakijos tenisininkes. Po pirmosios pusfinalio mačo dienos viešnios atsiliko 0:2. Tačiau sekmadienį rusės laimėjo abi dvikovas ir lemiamą dvejetų susitikimą: Marija Kirilenko 7:5, 6:1 nugalėjo Dominiką Cibulkovą, Jekaterina Makarova 6:3, 4:6, 6:4 įveikė Danielą Hantuchovą, o lemiamą tašką rusėms pelnė Jekaterinos Makarovos ir Jelenos Vesninos duetas, 4:6, 6:3, 6:1 įveikdamas D.Cibulkovos ir D.Hantuchovos porą. Keturis kartus (2004, 2005, 2007 ir 2008 m.)

Fed Cup laimėjusios Rusijos tenisininkės į finalą pateko po metų pertraukos, iš viso - dešimtą kartą.

Kitame pusfinalyje titulą ginanti Čekijos rinktinė svečiuose 1:3 pralaimėjo Italijos komandai. Vienintelį tašką čekėms pelnė Petra Kvitova, ji 2:6, 6:2, 6:0 nugalėjo šeimininkę Sarą Errani.

LŽ

16

2013 04 23 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., 73 kv. m, pietvakarių pusėje).

Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

17,5 a žemės sklypą Plungės centre (per 200 m nuo bažnyčios, prie Babrungo upės, sklypas tarp gatvės ir upės, aplinkui privatūs mažaaukščiai namai. Nuotraukas galima pamatyti internete surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_id=slaitogatve 12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k.

(33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 688 82 363.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sėdynių, salonų apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA

Mikrobangų krosnelę „Whirpool“ (balta, 45x33, kaina - 80 Lt).

Tel. 8 698 02 041. Šaldytuvą „Ardo Young“ (baltas, 156x49x58, kaina - 200 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

Televizorių „Sony“ su metaliniu staliuku 63x50 (sidabro spalvos, kaina - 500 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA

Šviesų uosinį kavos staliuką (113x65, kaina - 300 Lt). Tel. 8 698 02 041. Ąžuolinę batų dėžę (112x65, kaina - 200 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1900 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363. ĮVAIRŪS

2013 metų rugsėjo mėnesį bus išleistas dailininko Jono Vaičio tapybos darbų albumas, skirtas jo 110-osioms gimimo metinėms. Gal kas turite jo sukurtų paveikslų, norėčiau jais papildyti numatytą albumą. Sūnus Leonardas Vaitys.

Tel.: 8 686 77 217, (8 5) 273 7694, el. paštas: leonardas.archiforma@gmail.com PRANEŠIMAI

Pranešame, kad MB MIG7 (įmonės kodas 302929615) keičia pavadinimą į MB „Turf & Twig“.

Užs. V-2612

UAB Arcus Innotech (kodas: 302468602, PVM mokėtojo kodas: LT100005115217, buveinė: Martyno Počobuto g. 23, Liepiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., duomenų tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras Vilniaus filialas) keičia pavadinimą į UAB AmberCore DC. Užs. LM-2609 UAB „Kroveta“ AKCININKŲ ŽINIAI: 2013 05 07, 10.00 val. Pramonės g. 3C, Panevėžys, šaukiamas UAB „Kroveta“ 302473827 visuotinis akcininkų susirinkimas. DIENOTVARKĖJE: Metinio pranešimo už 2012 m. pristatymas ir tvirtinimas. Pelno, nuostolio paskirstymo tvirtinimas. Dėl bendrovės turto nuomos, panaudos įkeitimo, pardavimo, pirkimo ir pirkimo lizingu.

Einamieji klausimai.

Užs. LM-2611

Iš varžytynių parduodamas turtas kartu: 1. Pastatas, un. Nr. 7797-4008-5012; 2. Pastatas, un. Nr. 4400-1218-2386; 3. Nuomos teisė į 1,053 ha žemės sklypą un. Nr. 4400-1549-1888; 4. Baldų ir kiti gamybos įrengimai pagal sąrašą.

Turto vieta: Aukštvilkių k., Tauragės rajonas. Pradinė pardavimo kaina: 848.422,15 Lt. Varžytynių data ir laikas: 2013 05 07, 11.00 val.

Antrosios varžytynės (neįvykus pirmosioms): 2013 05 21, 11.00 val.

Pradinė kaina antrosiose varžytynėse: 763.579,93 Lt. Kainos didinimo intervalas: 1.000 Lt. Varžytynių dalyvių registracija: 9.00-10.50 val.

Varžytinių vieta: Vytauto g. 83-206, Tauragė.

Varžytynių vykdytojas: administratorius Juozas Žvirblis. Tel.: (8 446) 57 009, 8 687 94 797.

Turto apžiūra: darbo dienomis iš anksto susitarus. Nuotraukos internete: www.ajz.lt.

Turtas parduodamas LR Vyriausybės 2001 07 03 nutarimu Nr. 831 nustatyta tvarka. Užs. LM-2590

Pranešu, kad 2012 11 07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi J.Radzevičiaus įmonei, į. k. 124844076, iškelta bankroto byla.

Administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 04 11.

Pranešu, kad bankrutuojanti J.Radzevičiaus įmonė nuo dabar nutraukia visas anksčiau sudarytas sutartis. Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai priimami iki 2013 05 27 adresu: Raudondvario pl. 99, LT-47184 Kaunas. Visa informacija tel. 8 698 32 568.

Administratoriaus įgaliotas asmuo Vytautas Vyskupaitis.

Užs. LM-2606

Mykolo Romerio universitetas viešojo konkurso būdu išnuomoja patalpas: 8 kv. m esančius Ateities g. 20, Vilniuje, karštų, šaltų gėrimų bei užkandžių pardavimo vietos įrengimui, pradinis nuompinigių dydis - 250,00 Lt/kv. m su PVM mėnesiui.

Sutarties terminas numatomas 3 metai, su galimybe pratęsti.

Konkurso sąlygos išduodamos bei paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki 2012 04 27 adresu: LT-08303 Ateities g. 20, Vilniuje, kabinetas I-121, atsakingas asmuo R.Gotovt, tel. (8 5) 271 4569, faks. (8 5) 271 4504, kiekviena darbo dieną nuo 8.30 val. iki 16.30 val.

Komisijos posėdis įvyks gegužės 6 d. 10.00 val. II-211 kab.

Pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, turi būti sumokėtas į atsiskaitomąją sąskaitą LT857300010002492590 AB Bankas „SWEDBANKAS“ Banko kodas 73000 įmonės kodas 111951726.

VJ-2603

INFORMACIJA apie netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimo ir saugojimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas

UAB „Aurelitas“, V.Kudirkos g. 2, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė, tel. (8 342) 58 611.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas

Netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimas ir saugojimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta

Kudirkos Naumiesčio g. 2, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė.

4. Atsakingos institucijos priimta Marijampolės regiono aplinkos apsaugos atrankos išvada, ar privaloma departamentas 2013 04 17 priėmė atrankos išvadą vertinti poveikį aplinkai Nr. (PAVNS)-MRS-314, kad UAB „Aurelitas“ planuojamai ūkinei veiklai - netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimas ir saugojimas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Kur, kada ir iki kada galima UAB „Aurelitas“ adresu: V.Kudirkos g. 2, Kybartai, išsamiaususipažinti su informacija Vilkaviškio rajono savivaldybė, apie planuojamą ūkinę veiklą kontaktinis asmuo Aurelijus Zorskis, tel. (8 342) 58 611.

Susipažinimo terminas 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolė, tel. (8 343) 97 800, el. p.: mraad@mrd.am.lt.

Pasiūlymų teikimo terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti UAB „Aurelitas“ adresu: V.Kudirkos g. 2, Kybartuose, su atrankos išvada ir atrankos Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kontaktinis dokumentais asmuo Aurelijus Zorskis, tel. (8 342) 58 611, ar Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamente, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolėje, tel. (8 343) 97 800, el. p.: mraad@mrd.am.lt.

Susipažinimo terminas -10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

VJ-2608

18

2013 04 23 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 23 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Vieša paslaptis” (k.)

10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 Naujai paskirtojo Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo ingreso šv. Mišios. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros 13.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Emigrantai” tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.50 Romantinė komedija “Paskutinis šansas įsimylėti” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Gavės kraujas” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Mano vaikinai” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Didvyrių dragužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Daktaras Monro” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Žvaigždutės” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: Kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsnys” (k.) N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f.

“Mirties nuosprendis” N-14 22.45 Siaubo trileris “Raudonas vanduo” N-14 0.30 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Kompozitoriaus Rodiono Ščedrino 80-mečiui. Simfoninės muzikos koncertas. Groja LNSO. Solistas Philippe Graffin (smuikas, Prancūzija) (k.)

12.40 “Dešimtoji klojimo teatrų krivulė” 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Viduklė. 1 d.

15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 Aktoriaus Kosto Smorigino jubiliejui. Filmas “Nebūsiu gangsteris, brangioji” (k.) 16.40 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Tapatybė.lt” 19.00 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi 19.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Edmundo Gedgaudo knygos “Ona Narbutienė. Gyvenimo preliudai” pristatymas 20.20 Dailininko Vytauto Kasiulio 95-osioms gimimo metinėms.

“Keliaukime po Paryžių paskui Vytautą Kasiulį” 20.45 Algis Latėnas skaito Antano Strazdo eiles 21.00 Lietuvių dokumentika. Dok. f. “Nulinio laiko zona” N-14 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Įkyrių minčių nelaisvėje”. 4, 5 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Kai mūzos prabyla”. Henrikas Radauskas. “Šimtas metų vienatvės”. Skaito aktorius Andrius Bialobžeskis 1.20 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Koncertuoja fortepijoninis trio “Kaskados”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Su Anthony Bourdainu be rezer-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Transo būsena” - 16.15, 18, 20.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 16, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 15.30, 17.45, 20.15 val.

“Olimpo apgultis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.20 val.

“Užmirštieji” - 11.30, 14.30, 18.15, 21.10 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 14.45, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 19 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 14.15, 17, 19.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12, 17.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Transo būsena” - 16, 17.30, 18.30, 21 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15, 18.40, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15, 15.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val.

“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.20, 18.50, 21.20 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 12.15, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 14.20, 19.10, 21.40 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.45, 18.30, 20.45 val.

“Mama” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.40 val.

SKALVIJA “Hannah Arendt” - 19 val.

“Saugus prieglobstis” - 16.50 val.

“Tai nutiko Jemene” - 21.10 val.

PASAKA “Sapnuoju, kad einu” - 18 val.

“Hannah Arendt” - 22 val.

“Argo” - 21 val.

“Optimisto istorija” - 18.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 21.30 val.

“Be ryšio” - 20 val.

“Linkolnas” - 18.15 val.

OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 16 val.

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.45 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Super L.T” N-7 9.20 “Padėkime augti” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “Pažabok stresą!” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Berluskonio šou” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Berluskonio šou” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 4 d. N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.40 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 9.10 Dok. f.

“Kelionė į vandenyno gelmes” 11.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 13.00 Komedija “Poniutė kaime” 15.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje” N-7 17.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai 2” 19.00 Drama “Karaliaus kalba” 21.00 Veiksmo f.

“Gatvių lenktynininkai” N-7 23.00 Drama “Karalienė” 1.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!”

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Nemylimas” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios.

Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Naikintuvai”

22.05 “Kamenskaja” 23.05 Specialusis korespondentas 0.05 “Petras I” 1.15 Žinios+ 1.30 Vaid. f.

“Pavojingas posūkis”. 1 s. 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 11.55 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės 13.45 Motosportas. Amerikos MotoGP Moto3 lenktynės 14.55 Motosportas. Amerikos MotoGP Moto2 lenktynės 16.05 Motosportas. Amerikos MotoGP lenktynės 17.25 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Barcelona” 19.15 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - PSG 21.05 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.35 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos pusfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Manchester United” - “Aston Villa”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi. Meksikos lygumos 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 X-mašinos 23.00 Keisčiausios vietos 0.00 F.Flintonas prieš visus 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalmaro ir kašaloto dvikova 11.00 Arkties ledynų fotografas 12.30 Geriausios “National Geographic” nuotraukos. Kalifornijos sekvojos. Vabzdžiai 13.00 Kalintys užsienyje 14.00 Žvėrys-titanai 15.00 Milžiniškos žuvys 16.00 Amerikiečių kolonija. Atstumtieji 17.00 Kalintys užsienyje 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Metai griežto režimo kalėjime 20.00 Seni Nju Hempšyro universiteto pastatai 20.30 Lobis Hot Springso viešbutyje 21.00 Kelias per pragarą. Kanada 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Seni Nju Hempšyro universiteto pastatai 23.30 Lobis Hot Springso viešbutyje 0.00 Kelias per pragarą. Kanada 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

vacijos” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės 23.40 Veiksmo f. “Nindzės kaukė” 1.20 “6 kadrai” 1.50 “CSI Majamis” 2.40 “Gamtos jėgos” 3.05 “Paslapčių namai”

“Aurora” - 18 val.

MULTIKINO “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12.30, 14, 16 val.

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 13, 14.30, 16.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.30, 17.15, 18, 20, 22 val.

“Transo būsena” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 17.30, 19.45 val.

“Olimpo apgultis” - 19.15, 21.45 val.

“Emigrantai” - 18.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12.15 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 24 d. 18.30 val. “Skrajojantis Olandas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 24 ir 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Bakchantės” 25 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 23 d. 18 val. “Kapinių klubas” 24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 25 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” Salė 99

KAUNAS CINAMON “Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.15, 14.15, 16.15, 18.10 val.

“Piktieji numirėliai” - 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.40, 16.20, 19, 21.45 val.

“Emigrantai” - 15 val.

“Sielonešė” - 12.30, 16, 18.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 13, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.45, 19.05 val.

“Gimtadienis” - 21.20 val.

“Valentinas vienas” - 20.10, 22.15 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.45, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Coco prieš Chanel” - 18.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 20 val.

“Olimpo apgultis” - 12, 17.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.45 val.

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 23 d. 11 val. Ignalinos gimnazijos teatras “Iki”. “Laumelė” 23 d. 12.30 val. Teatras “Aušra”. “Pykšt-pokšt tu negyvas” 23 d. 14 val. Teatras “Aušra”. “Albino kryžkelė” ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 13.30, 16, 18.30, 20.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planeto Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Olimpo apgultis” - 18.15, 20.45 val.

PANEVĖŽYS

25 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 26 d. 19 val. Daugpilio teatras (Latvija). “Damų rojus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Trio” (J.Bramso, R.Šumano ir Klaros Šuman meilės istorija) KEISTUOLIŲ TEATRAS 25 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas MENŲ SPAUSTUVĖ 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 24 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peiliai vištose” 24 d. 20 val. Juodojoje salėje. LMTA šiuolaikinio šokio diplomatai. “Klajojančios upės” 25 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.

“Pamišėlio užrašai” “DOMINO” TEATRAS 25 d. 19 val. “Langas į parlamentą”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS “Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10 val.

“Transo būsena” - 17 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.45, 13.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 20.45 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 16.05 val.

“Pagalbos šauksmas” - 17.45 val.

“Emigrantai” - 14.45 val.

“Zambezija” - 11.35 val.

“Sniego karalienė” - 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Paslėptas veidas” - 19.30 val.

PANEVĖŽYS “Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30, 20.30 val.

“Sielonešė” - 17.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.15, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 13 val.

KLAIPĖDA

ŠIAULIAI

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13 val.

“Sielonešė” - 15.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

“Krudžiai” - 13.15, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

24 d. 19 val. “Smėlio džiazo” koncertas su Andriumi Kulikausku KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Mano žmonos vyras” 24 d. 18 val. Vilniaus rusų dramos teatras. “Trys mylinčios” 25 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal” KAUNO VDU TEATRAS 24 d. 19 val. “Intymumas”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Transo būsena” - 20.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Užmirštieji” - 14.45, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30, 17.45 val.

“Krudžiai” - 14 val.

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. Kauno kamerinis teatras. “Diena ir naktis” 25 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18 val. Vakaras su Andriumi Kaniava (vokalas, gitara), Sigitu Mickiu (klavišiniai) ir Aleksandru Ten (gitara) PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI

25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ZARASAI ZARASŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

IGNALINA IGNALINOS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. LMTA I kurso vaidybos magistrantai.

“Broliai Karamazovai”

PASVALYS PASVALIO KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RADVILIŠKIS 23 ir 24 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 23 d. 18 val. Rūtos salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Atėjau, pamačiau, negalėjau” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 19 val. Koncertuoja pansori atlikėja Park In Hye iš Pietų Korėjos 24 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 25 d. 18 val. “Čigonų baronas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Paukštyno bendrabutis” 25 ir 28 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”

RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RASEINIAI RASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 ir 20 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 ir 20 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne”

2013 04 23 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:01 leidžiasi 20:35 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS Septintoji priešpilnio diena

+13 Oslas Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

Delčia IV 30

+6 Helsinkis

+13

Stokholmas

Jaunatis V 10

+11

Dublinas +14 +19 Londonas

+12 +5

Šiauliai

+12 +6

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +13 +4

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais, daugelyje rajonų palis.

Temperatūra dieną 9-13 laipsnių šilumos.

VILNIUS +23 +13 +5

+12 Amsterdamas

+19

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+13 +4

+20 Madridas

+18 Barselona

+13 Ryga

+12 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +9 +5

+6 Sankt Peterburgas

Talinas

14:34

Palanga

19

Vilnius Minskas +18 +12 Varšuva +17

+14

Berlynas +19 Praha

+15 Miunchenas

+18 Nica

+18 Roma

+10 Maskva

+13

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +21 +22 +21 Bukareštas Varna Dubrovnikas +20 Sofija +20

+18

Stambulas +16

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, daug kur palis. Temperatūra naktį 4-6 laipsniai šilumos, dieną 8-14 laipsnių šilumos.

+18

113-oji metų diena. Balandžio dvidešimt trečioji, antradienis, antroji 17-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 252 dienos.

Alžyras +17

Tunisas +19

Atėnai

+20 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Adalbertas, Jurga, Jurgita, Jurgis, Daugardas, Vygailė.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 13 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 22 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pasistenkite atsipalaiduoti, kad galėtumėte tinkamai įvertinti situaciją. Būkite itin apdairūs tvarkydami finansinius reikalus. Labiau paisykite sutuoktinio nuomonės.

Jautis. Venkite kaltinti ar įtarinėti kitus, jei neturite konkrečių kaltės įrodymų. Nuojauta gali apgauti, o draugai ar giminaičiai vargu ar suteiks teisingos informacijos.

Dvyniai. Gali žlugti svarbus reikalas dėl partnerių, kolegų kaltės arba jei nepaisysite taisyklių.

Nesitikėkite teisingumo savo atžvilgiu nei namie, nei darbe.

Vėžys. Pataupykite jėgas ir nesivelkite į jokius konfliktus darbe, ambicijos - blogas patarėjas.

Daugiau dėmesio skirkite vaikams, jų interesams. Būkite atidesni sveikatai.

Liūtas. Vargu ar pavyks teisingai apsispręsti - nepasiduokite raginimams, spaudimui iš šalies ar iš aukščiau. Jums naudinga vilkinti situaciją.

Būkite atidesni šeimos narių nuotaikai.

Mergelė. Galite būti perdėtai agresyvūs ar tiesiog nervingi bendraudami. Todėl šiandien geriau venkite susitikimų su svarbiais asmenimis, nuo kurių priklauso jūsų gerovė.

Svarstyklės. Viską darysite tik geriausių paskatų vedami, tačiau aplinkiniams atrodys kitaip. Nepykite ant jų, tik pasiūlykite rimtai pasikalbėti kitą dieną.

Skorpionas. Nesiblaškykite, venkite kategoriškų apsisprendimų. Suklysite spręsdami, kur link jums reikia judėti, ką naujo planuoti.

Nemenka traumų, konfliktų tikimybė. Šaulys. Pasistenkite likti nuošaly. Niekam neleiskite naudotis jūsų įtaka ir autoritetu. Netinkama diena jokiai svarbiai veiklai ir sprendimams, naujiems darbams pradėti.

Ožiaragis. Netikėtumai neišvengiami. Vis dėlto nesutrikite, kai pasirodys, kad kažkas nesilaiko susitarimo. Netikėtas manevras greičiausiai suteiks pranašumą.

Vandenis. Pavojingas laikas. Kas nors darbe pasistengs rasti jūsų klaidų ir apie tai informuoti šefą.

Nesitikėkite nieko gera iš vadovybės, tad venkite bet kokio kontakto. Žuvys. Daugiau nuveiksite, jei mažiau tikėsitės aplinkinių pagalbos. Kita vertus, patys taip pat nepiktnaudžiaukite niekieno kantrybe, nes galite likti vieni.

20

2013 04 23 Lietuvos žinios

Margumynai

Palangos tiltas - magnetas tepliotojams DENISAS NIKITENKA

Vakar vienoje populiariausių vietų Palangoje - ant jūros tilto pakeistos senos prirašinėtos lentos, skirtos mėgėjams įsiamžinti.

Jau trečius metus dvi faneros plokštės Palangos tilto gale tvirtinamos tam, kad mėgėjai teplioti turėtų kur pasireikšti ir negadintų užrašais tilto turėklų. Kurorto komunalininkai LŽ teigė, kad tokia priemonė visiškai pasiteisino. Šios “svečių knygos” - taip juokaudami komunalininkai vadina lentas - užpildomos žaibiškai, per keletą dienų, be to, nuo jų reikia nuolat nuvalyti nepadorius užrašus ir piešinius, draudžiamus ženklus. Kadangi šiais metais Palanga paskelbta Lietuvos kultūros sostine, faneros plokštės bus apžiūrimos dažniau. “Žinoma, būtų nemalonu, jei koks atvykęs garbus svečias, nuėjęs iki tilto galo, tose lentose išvystų keiksmažodžių ar nešvankių piešinių. Tačiau turime stengtis gražiai gyventi ne tik kokia nors proga, bet ir kasdien”, - sakė Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus

Šios “svečių knygas” atstojančios lentos ant Palangos tilto jau pakeistos naujomis. / Deniso Nikitenkos nuotrauka pavaduotojas Bronius Martinkus.

Pasak tiltą prižiūrinčios UAB Palangos komunalinio ūkio meistro

Antano Butkaus, lentas tenka keisti kas porą mėnesių, o nepadorius žodžius uždažyti kone kas savaitę. “Už-

tat tilto turėklai, kurių bendras plotas sudaro apie 1200 kvadratinių metrų, švarūs. Uždažyti 10 kvadratinių met-

rų reikia 1 litro dažų, jie kainuoja per 30 litų, tad pabandykite suskaičiuoti, kiek pinigų dėl tų terliojimų reikėdavo miestui išleisti anksčiau. Dabar dvi lentas pakeisti atsieina apie 300 litų.

Pirmadienį nuėmėme dar užkabintas vasarį ir pakabinome naujas, švarias. Tik švarios jos ilgai nebus”, - sakė meistras. Žmonės dažniausiai įsiamžina užrašydami vardus, netrūksta ir meilės prisipažinimų, vietovių, iš kurių atvyksta vandalai, pavadinimų. Pavyzdžiui, ant nuimtų lentų išraityti žodžiai “Russia”, “Bulgaria”, “USA”, “Latvia”, yra net japoniškų hieroglifų. Greta tradicinių užrašų “pupa + plikis” pasitaiko ir įdomesnių: “Vis dar žiema. 2013 03 16” arba “Jėzus myli tave”, “Jeigu dar susitiksim, mesiu šimtą litų į jūrą” ir kt.

“Dažniausiai tie, kurie prie švarių lentų ateina pirmieji, stengiasi įsiamžinti kuo didesniu užrašu ar piešiniu. Keisčiausia, kad kai kurie žmonės greta savo, draugo ar draugės vardo parašo ir telefono numerį... Jei nebūtų svastikų, nepadorių piešinių, viskas būtų gerai, bet dabar esame priversti dirbti cenzoriais”, - juokėsi A.Butkus.

•

Turtingiausi Didžiosios Britanijos žmonės Išgėrusios R.Witherspoon nuotykiai Britų laikraštis “The Sunday Times” paskelbė turtingiausių Didžiosios Britanijos žmonių sąrašą. Pirmas jame atsidūrė Rusijos milijardierius Ališeras Usmanovas, jo turtas įvertintas 13,3 mlrd. svarų (53,75 mlrd. litų).

59 metų magnatui A.Usmanovui, kuris pradėjo verslą nuo plastikinių maišelių gamybos, priklauso didžiausias Rusijoje geležies rūdos tiekėjas “Metalloinvest” ir beveik 30 proc. futbolo klubo “Arsenal FC” akcijų. Jis taip pat yra Rusijos didžiausios interneto kompanijos mail.ru ir mobiliojo ryšio operatoriaus “MegaFon” svarbiausias akcininkas.

Plieno magnatas Lakshmi Mittalas, kuris pirmas sąraše buvo aštuonerius metus, šiemet su 10 mlrd. svarų (40,41 mlrd. litų) liko ketvirtas.

Pernai jo turtas buvo vertinamas 12,7 mlrd. svarų (51,32 mlrd. litų). L.Mittalas, kurio akcijų paketas plieno gamybos milžinėje “ArcelorMittal” nuo

28 mlrd. svarų (113,15 mlrd. litų) nukrito iki 5,95 mlrd. svarų (24 mlrd. litų), yra labiausiai Didžiosios Britanijos ir Airijos turtuolių sąraše nusmukęs turtuolis.

Antras sąraše yra šiemet labiausiai pakilęs “Warner Music” savininkas Lenas Blavatnikas. Jo turto vertė nuo 3,4 mlrd. svarų (13,74 mlrd. litų) praėjusiais metais pašoko iki 11 mlrd. svarų (44,45 mlrd. litų). Šis Rusijoje gimęs žiniasklaidos magnatas, kuris dabar turi JAV pilietybę, praėjusį mėnesį už 2 mlrd. svarų (8,08 mlrd. litų) pardavė savo akcijas Rusijos naftos ir dujų gigantėje TNK-BP. Šiemet treti sąraše yra broliai Sri ir Gopi Hindujos iš Londone įsikūrusio tarptautinio konglomerato “Hinduja Group”, jų turtas vertinamas 10,6 mlrd. svarų (42,84 mlrd. litų). Futbolo klubo “Chelsea” savininkas Romanas Abramovičius, kuris turtus susikrovė naftos pramonėje, nukrito dviem vietomis žemyn ir yra penktas su 9,3 mlrd. svarų

(37,58 mlrd. litų) vertės turtu. Naujokas pirmame 20-uke yra Saudo Arabijos verslininkas Mohamedas Bin Issa al Jaberas. Jis su 4,5 mlrd. svarų (18,18 mlrd. litų) yra 15-as ir lenkia 19-oje vietoje su 3,5 mlrd. svarų (14,14 mlrd. litų) atsidūrusį “Virgin” įkūrėją Richardą Bransoną.

Anksčiau šį mėnesį eksbitlas Paulas McCartney 25 metus iš eilės buvo pirmas “The Sunday Times” parengtame turtingiausių muzikantų sąraše.

Jo ir jo trečiosios žmonos Nancy Shevell turtas vertinamas 680 mln. svarų (2,34 mlrd. litų) Į 25-ąjį metinį sąrašą įtraukti 88 milijardieriai. Pernai tokių buvo 77, o 1989-aisiais, kai buvo parengtas pirmasis sąrašas, - vos devyni. Pirmajame sąraše pirma buvo karalienė Elžbieta II. Jos turtas tada buvo vertinamas 5,2 mlrd. svarų (21,01 mlrd. litų). Jį sudarė visas karališkasis nekilnojamasis turtas bei karališkojo meno kolekcija.

Po 1993-iųjų karalienė iškrito iš šios pozicijos, nes buvo pradėtas vertinti tik jos asmeninis turtas.

•

Turtingiausių Didžiosios Britanijos žmonių sąraše A.Usmanovas (kairėje) aplenkė aštuonerius metus pirmavusį L.Mittalą (dešinėje). / Reuters/Witt/SIPA/Scanpix nuotraukos

Išgėrusi R.Witherspoon susikivirčijo su policininku.

“Oskaro” laureatė Reese Witherspoon buvo apkaltinta chuliganizmu ir areštuota. Ji nepakluso Džordžijos valstijos policijos pareigūno nurodymams.

Kaip rodo policijos ataskaita, “Užsispyrusios blondinės” žvaigždė susiginčijo su pareigūnu, kuris apklausė jos vyrą Jamesą Tothą. Ataskaitoje sakoma: “Ponia Witherspoon paklausė: “Ar žinai mano vardą?” Aš atsakiau: “Ne, man nereikia žinoti jūsų vardo. Šiuo metu.” Ponia Witherspoon pareiškė: “Greit sužinosi, kas aš. Būsi šalies žiniose.” Aš pasakiau, kad man tai nekelia problemų.”

Aktorę apklausęs Džordžijos valstijos policininkas J.Pylandas pastebėjo jos vyro vairuojamą automobilį, važiuojantį ne ta juosta, ir šis buvo sustabdytas. J.Totho akys atrodė mieguistos ir paraudusios, nuo jo smarkiai trenkė alkoholiu. Vyras pareigūnui prisipažino išgėręs stiklą, R.Witherspoon tvirtino, kad jis buvo išgertas prieš dvi valandas restorane.

Prieš blaivumo patikrinimą aktorė išlipo iš mašinos, jai buvo pasakyta grįžti į ją ir ši pakluso. Kai išlipo antrą kartą, policininkas perspėjo, kad bus areštuota, jeigu vėl išlips. “Per patikrinimą ponia Witherspoon persisvėrė per langą ir pareiškė netikinti, kad aš esu tikras policijos pareigūnas. Liepiau

poniai nekelti sėdynės ir tylėti”, - ataskaitoje rašo pareigūnas J.Pylandas.

J.Tothas tada buvo areštuotas. Jis apkaltintas vairavimu apsvaigus ir nesugebėjimu laikytis savo juostos.

Tuo metu R.Witherspoon išlipo ir paklausė pareigūno, kas dedasi. Kai jai buvo pasakyta grįžti į automobilį, “pareiškė esanti JAV pilietė ir jai leidžiama stovėti ant Amerikos žemės”. Tada policininkas areštavo ir R.Witherspoon. Ataskaitoje tvirtinama, kad aktorė iš pradžių priešinosi, bet vyras ją nuramino.

Po arešto “Oskaro” laureatė paskelbė pareiškimą ir atsiprašė už tai, kaip elgėsi su policininku. “Aiškiai buvau išgėrusi vienu stiklu per daug ir esu labai sumišusi dėl to, ką pasakiau. Tai tikrai buvo bauginanti situacija, buvau išsigandusi dėl vyro, bet tai - ne pasiteisinimas. Elgiausi nepagarbiai su pareigūnu, kuris dirbo savo darbą. Policijai jaučiu tik pagarbą ir labai atsiprašau dėl savo elgesio”, - sakė R.Witherspoon.

37 metų viena geriausiai mokamų Holivudo žvaigždžių buvo pelniusi sąžiningo žmogaus reputaciją. Ji gavo geriausios aktorės “Oskarą” už vaidmenį 2005 metų filme “Ties jausmų riba”. Džordžijoje R.Witherspoon filmuojasi naujoje juostoje.

•

AFP, AP, BNS, LŽ