2013 m. balandžio26d. /Penktadienis/ Nr. 95(13 520)

Kaina

2013 m. balandžio 26 d. / Penktadienis / Nr. 95 (13 520)

1,99 Lt

Lietuvos žinios ŽEMĖS ŪKIS

ISTORIJA

KELIONĖS

Žiema vėl nepagailėjo rapsų ir kviečių 11p.

Vilniaus preferansas: lošimas be laimėtojų 12p.

Šaunios Aukštaitijos vietelės turistams 14p.

Pagalbai nedavė nė lito

UŽSIENIS

Tikisi istorijos išteisinimo

RITA KRUŠINSKAITĖ

Kol politikai į savižudybių prevenciją žiūrės pro pirštus, mūsų šalis pasaulyje toliau pirmaus pagal savižudžių skaičių. Rimto valstybinio požiūrio į šią epidemiją pasigendantys psichiatrai ir psichologai ragina valdžią kuo skubiau žengti konkrečius žingsnius.

Buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas įsitikinęs, kad bus jau seniai miręs, kai istorijos teismas pateiks galutinį sprendimą apie jo vadovavimo laikotarpį. Tačiau jis ir pats pasistengė stumtelėti istoriją į priekį vakar Dalase atidarydamas savo prezidentinę biblioteką.

G.W.Bushas prisistatė kaip lyderis, priėmęs ryžtingų sprendimų, kai reikėjo nuo terorizmo gelbėti šalį, ir paklausė susirinkusiųjų: “Ką būtumėte darę mano vietoje po terorizmo, uragano Katrina ir 2008-ųjų ekonomikos kracho?” G.W.Bushas norėtų prezidentu matyti ir savo brolį Jebą, nes tuomet Bushų šeima įeitų į istoriją kaip didžiausia 8p.

Amerikos politinė dinastija.

Rytoj su dienra‰ãiu

Iš gyvenimo savo noru pasitraukus talentingam aktoriui Vytautui Šapranauskui, vėl garsiau prabilta apie savižudybių mastą mūsų šalyje.

Be kita ko, pabrėžiama, kad įvairių problemų kamuojamiems žmonėms kritiniu momentu prisiskambinti į psichologinės pagalbos linijas tolygu stebuklui, o savižudybių prevencija yra apgailėtina.

LŽ gidas

5p.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Durys atominei energetikai (ne)užtrenktos Seimui pristatyti Vyriausybės sudarytos darbo grupės siūlymai dėl energetikos strategijos krypčių. Mokslininkai, naudodami skaidres, dvi valandas parlamentarams pasakojo, kaip ateityje Lietuva gyventų turėdama atominę jėgainę arba be jos.

Įžanginį žodį Seime vakar tardamas premjeras Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad šalies energetikų studija, kuria “įvairiais pjūviais atskleidžiama, kokia galėtų būti ankstesnės Vyriausybės parengto jėgainės projekto savikaina, kaip gali augti jos statybų sąnaudos, ar

+ TV programos

ORAI

ji bus konkurencinga”, Seimui ir visuomenei pateikiama pirmą kartą. Tai, anot premjero, daroma dėl skaidrumo ir viešumo, nes ankstesnės Vyriausybės vertinimai neva buvo atlikti “už uždarų durų”, o skaičiai - įslaptinti.

3p.

Debesuota, visame krašte numatomas lietus. Temperatūra dieną 13-16, pajūryje apie 10 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 26 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kuris pirmininkas geresnis?

VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Prisipažinsiu, neabejojau, kad Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) lyderiu bus perrinktas per pirmąjį rinkimų turą. Valentinas Stundys nėra lygiavertis konkurentas kadenciją baigiančiam šios partijos pirmininkui. Pirmiausia todėl, kad nėra tikrasis ir senasis konservatorius. Jis - palyginti naujas žmogus, krikščionis demokratas. Bet kurioje organizacijoje senieji nariai iš pradžių rezervuotai žiūri į prisijungusiuosius, yra veikiami skirties “mes” ir “jie”. Ši skirtis buvo aiškiai matyti susivienijus Socialdemokratų ir Demokratinei darbo partijoms.

Tai irgi buvo “vedybos” iš išskaičiavimo. Jungtuvėmis su krikdemais konservatoriai siekė sutelkti dešinįjį elektoratą, LDDP norėjo pakeisti etiketę, o socialdemokratai jautė grėsmę tapti neparlamentine partija.

Vytauto Landsbergio sprendimas dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose atrodė kaip tam tikras simbolinis gestas, kaip sąmoningas ėjimas pralaimėjimo link, siekiant atkreipti

dėmesį į partijoje vykstančius, jo manymu, negerus procesus. Viešojoje erdvėje net stebėtasi, kodėl V.Landsbergis nori įsirašyti į savo ryškią politinę biografiją pralaimėjimą dėl partijos vadovo posto.

Pergalė buvo prognozuojama A.Kubiliui. Vienas kolega politologas tokią prognozę grindė argumentu, kad A.Kubilius remiasi partijos organizacine struktūra, tam tikrais administraciniais ištekliais, kuriuos sutelkė savo rankose kaip ilgametis TS-LKD pirmininkas, o V.Landsbergis ir V.Stundys, jo manymu, ginkluoti tik idėjomis.

Pirmasis rinkimų turas parodė, kad idėjos gali būti stipresnės už organizacines struktūras ir administracinius išteklius. Jis atskleidė ir tai, jog lyderio problema TS-LKD yra didesnė ir rimtesnė, nei atrodė iki pirmininko rinkimų, kad V.Landsbergio dalyvavimas šiuose rinkimuose negali būti vertinamas vien kaip simbolinis veiksmas. Už V.Landsbergį balsavo 37 proc. vadovą rinkusių partijos narių, o didžiuosiuose miestuose TS-LKD garbės pirmininkas gavo daugiausia balsų.

Kaip vertinti tokius rinkimų rezultatus? Kodėl tiek daug TS-LKD na-

rių balsavo už buvusį ilgametį partijos pirmininką? Ar įmanoma įbristi į seniai nutekėjusį upės vandenį? Žinoma, ne. Balsavusieji už V.Landsbergį tai puikiai supranta. Greičiausiai šis balsavimas buvo ne tiek už profesorių, kiek prieš dabartinį TS-LKD lyderį. Žurnalistai, ypač jaunesni, dabar kelia klausimą, kuo V.Landsbergis patraukė partijos narius? Formuluoti atsakymą derėtų pradėti nuo

Greičiausiai šis balsavimas buvo ne tiek už profesorių, kiek prieš dabartinį partijos lyderį. ypatingos padėties, kurią šis asmuo užima partijoje, bet vėliau reikėtų atsakyti klausimu, kodėl pirmininko rinkimuose atsisakė dalyvauti Irena Degutienė? Jei ji būtų dalyvavusi, ar TS-LKD garbės pirmininkas būtų su ja konkuravęs? Kaip supratau iš viešų V.Landsbergio kalbų, to nebūtų buvę.

Mano turima informacija byloja, kad I.Degutienę kai kas įkalbėjo ne-

dalyvauti rinkimuose. Galima nesunkiai spėti - kas. Tokiu atveju lengva suprasti ir V.Landsbergio ironiją, kad būtų renkama iš vieno kandidato, kaip senais gerais laikais. Kaip jau minėjau, V.Stundys bent jau dabar nėra lygiavertis konkurentas A.Kubiliui.

Taigi akivaizdu - V.Landsbergis stojo į rinkimų kovą ne dėl posto, kurį kadaise dešimt metų turėjo, o dėl to, kad pirmininkas būtų renkamas ne iš vieno kandidato. Manau, vadovo rinkimai be rimtos konkurencijos nedžiugintų nei profesoriaus, nei daugelio kitų TS-LKD narių, nes visa tai vestų partiją į stagnaciją. Politinė organizacija stipri ne tada, kai visi jos nariai mąsto vienodai, o kai joje atsiranda įvairių nuomonių. Ir laimi ta, kurią palaiko dauguma.

Dabar turime dvi intrigas. Pirma - kas laimės antrąjį rinkimų turą.

Prognozuoti labai sunku, nes abiejų kandidatų jėgos apylygės. Kalbos, kad pergalė priklausys nuo to, kaip savo rėmėjus ragins balsuoti V.Stundys, atrodo šiek tiek nerimtos, nes tie žmonės patys turi galvas, ir nežinia, ar jie klausys tų raginimų.

Antra intriga - kuris kandidatas į pirmininkus šiuo metu yra geresnis

pasirinkimas? Dabar TS-LKD opozicinė partija, svarbiausias jos darbas - veiksmingai kritikuoti valdančiąją daugumą. Politikos apžvalgininkai beveik vieningai sutaria, jog būdamas opozicijoje A.Kubilius gerai vadovavo partijai. Tačiau tai, kad jis nesurinko pusės aktyvių partijos narių balsų, rodo tam tikrą lyderystės nuovargį ir permainų norą.

Dešimt metų vadovauti partijai tikrai daug, po tiek metų V.Landsbergis pats užleido pirmininko postą. Per tokį laiką lyderis yra apsupamas žmonių, kurie kalba tik tai, ką šis nori girdėti, stengiasi išlaikyti jį tame poste, nes daugeliui asmeniškai naudinga būti vadovo pašonėje. Tokie dalykai vyksta bet kurioje žmonių sukurtoje organizacijoje, TSLKD jokia išimtis.

Kaip toliau veiktų TS-LKD pirmininku perrinkus A.Kubilių, yra aišku. Didesnė intriga - kaip reikalai klostytųsi atėjus naujam senajam pirmininkui. Ar jis tikrai būtų geresnis pasirinkimas už dabartinį? Dabar TS-LKD nariai atsidūrę rimto pasirinkimo akivaizdoje, tačiau partijos raidos požiūriu taip yra geriau negu rinkimai be pasirinkimo.

•

Seimo tribūna

Jei gali padėti žmogui - padėk Su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) nare socialdemokrate Raminta Popoviene kalbamės apie socialines krašto žmonių problemas ir galimus jų sprendimo būdus.

Lietuvos žinios

- Kokius prioritetus sau keliate dirbdama SRDK? - Šiame komitete dirbti norėjau, nes jaučiuosi stipri spręsdama socialinių reikalų ir darbo klausimus. Patirtį lėmė ne tik nuosekliai pasirinkta veiklos metodika, žinios, įgytos dirbant Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, bet ir mano gyvenimo kredo “Jei gali padėti žmogui - padėk”. Tuo pačiu principu vadovaujuosi ir dabar.

Stengiuosi įsigilinti į visus klausimus, susijusius su darbo santykiais, socialine parama, pensijų reforma ir kita. Tačiau mano prioritetas - tęsti darbus, susijusius su atskirties mažinimu, aprūpinimo socialiniu būstu programa, neįgalių asmenų ir šeimų, auginančių neįgalius vaikus, problemomis, socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo plėtros klausimais, vaiko gerovės ir globos sistemos gerinimo sritimis.

- Kartu su kitais parlamentarais įregistravote įstatymų pataisas, kad statutiniai pareigūnai vaiko auginimo laikotarpiu gautų tokias pačias išmokas kaip ir kiti darbuotojai. Kodėl tik dabar tuo susirūpinta?

- Prieš dvejus metus įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios numato galimybę motinystės (tėvystės) pašalpą mokėti ir asmenims, nesantiems vaiko priežiūros atostogose. Tačiau tai nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemoje, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbantiems statutiniams valstybės tarnautojams ir profesinės tarnybos kariams. Jų tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies mokėjimas yra siejamas su vaiko priežiūros atostogomis, todėl pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Su kolegomis parengėme įstatymų projektus siekdami užtikrinti, kad ir šie tarnautojai gautų analogiško dydžio išmokas, kaip ir socialinio draudimo sistemoje dalyvaujantys asmenys.

- Prieš tapdama Seimo nare dirbote Kauno rajono merijoje. Kokias matėte šiame rajone gyvenančių žmonių problemas?

- Dirbau ir dabar dirbu vienmandatėje apygardoje - kaimiškoje vietovėje.

Pagrindinės problemos - nedarbas, jaunimo emigracija, nepakankamas jaunų šeimų aprūpinimas būstu, kaimo mokyklų uždarymas, kokybiškų medicinos paslaugų menkas prieinamumas.

Dėl nuolatinio skubėjimo ne visada pajėgiame visapusiškai pasirūpinti savo artimaisiais, todėl ypač daug dėmesio turime skirti socialinėms paslaugoms kaimiškose vietovėse plėtoti,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

mobilioms paslaugoms į namus organizuoti. Reikia užtikrinti slaugytojų, kineziterapeutų ir kitų specialistų pagalbą asmenims, kurie dėl savo negalios ar kitų sveikatos sutrikimų nepajėgūs atvykti į gydymo įstaigas. Matau, kad šiandien žmonėms itin trūksta bendravimo, dėmesio, patarimo. Todėl kuo labiau plėtosime paslaugas, teikiamas arčiau gyvenamosios vietovės, suteiksime informaciją, tuo daugiau padėsime.

- Kokius socialinius skirtumus Lietuvos savivaldybėse įžvelgiate?

Kaip šią problemą išspręsti?

- Išties šiuo metu matyti, kad nuo didžiųjų miestų nutolusios savivaldybės ypač susiduria su nedarbo ir jaunimo emigracijos reiškiniais, didesniu socialinių pašalpų gavėjų skaičiumi. Šias problemas išspręstų atskirties tarp miesto ir kaimo mažinimas, laisvosios ekonominės zonos, įmonių plėtra kuriant naujas darbo vietas. Svarbus ir valstybės dalyvavimas įgyvendinant savivaldybių ir regioninius projektus.

- Esate Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narė. Kokių iniciatyvų žadate imtis šioje srityje?

- Manau, kad pirmiausia reikėtų spręsti jaunimo problemas, susijusias su laisvalaikio praleidimu, žalingais įpročiais, nedarbu, emigracija, verslumo ir profesinių kompetencijų ugdymu.

Svarbu sudaryti sąlygas, kad ir pats jaunimas aktyviai dalyvautų sprendžiant jam aktualius klausimus.

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

R.Popovienė: “Ypač daug dėmesio turime skirti socialinėms paslaugoms kaimiškose vietovėse plėtoti.”

Siekdama įsigilinti į šias problemas planuoju susitikti su jaunimo atstovais. Išgirdusi jų poziciją imsiuosi iniciatyvos tose srityse, kurios jaunimui yra opios. Svarbu, kad problemų sprendimo būdai būtų rasti kartu su jaunuoliais, o ne pri-

mesti jiems. Inicijuosiu ir skatinsiu, kad būtų įrengiamos žaidimų aikštelės, sporto aikštynai, sveikatingumo takai, renovuojamos arba statomos naujos sporto salės.

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12, 13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 04 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Durys atominei energetikai (ne)užtrenktos kad elektrinės našta negultų ant vartotojų pečių atvira ar paslėpta forma”, - aiškino mokslininkas.

Anot A.Galinio, statybas atpigintų ir Lenkijos prisidėjimas prie projekto. “Absoliučiais skaičiais, kiekvieno partnerio atėjimas leidžia sumažinti projekto sąnaudas, bet tai neleidžia sumažinti generuojamos savikainos”, sakė mokslininkas. Pernai skelbta, kad naujos jėgainės projekto vertė dabartinėmis kainomis siektų iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo - apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų).

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimui pristatyti Vyriausybės sudarytos darbo grupės siūlymai dėl energetikos strategijos krypčių. Kad būtų aiškiau ir vaizdžiau, mokslininkai, naudodami skaidres su įvairiausiais grafikais, dvi valandas parlamentarams pasakojo, kaip ateityje Lietuva gyventų turėdama atominę jėgainę arba be jos. Įžanginį žodį Seime vakar tardamas premjeras Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad šalies energetikų studija, kuria “įvairiais pjūviais atskleidžiama, kokia galėtų būti ankstesnės Vyriausybės parengto jėgainės projekto savikaina, kaip gali augti jos statybų sąnaudos, ar ji bus konkurencinga”, Seimui ir visuomenei pateikiama pirmą kartą. Tai, anot premjero, daroma dėl skaidrumo ir viešumo, nes ankstesnės Vyriausybės vertinimai neva buvo atlikti “už uždarų durų”, o skaičiai - įslaptinti.

Seimo opozicija mėgino domėtis, kokiu tikslu tokia “mokslinė konferencija” parlamente apskritai rengiama, nes energetikos strategija dar neparengta, numatytos tik jos kryptys. “Vyriausybė vykdo Seimo paliepimus”, paaiškino A.Butkevičius. Jis tikino, kad, kaip ir numatyta, iki gegužės 15osios bus pateikta ir pati strategija.

Laukiama kaimynų žodžio Savo kalboje premjeras priminė, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas turi partneres - Latviją ir Estiją, todėl šių valstybių vadovai taip pat buvo informuoti apie minėtos darbo grupės siūlymus. Laukiama kaimynų nuomonės ir sprendimo, startas deryboms gali būti duotas jau kitą savaitę.

“Neužkertame kelio atominei energetikai Lietuvoje. Todėl sakome, kad Visagino atominės elektrinės projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius komercinius projekto rodiklius ir įgyvendinus papildomas sąlygas”, - pabrėžė A.Butkevičius.

Konkrečiau darbo grupės siūlymus pristatė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Anot jo, labiausiai ekonomiškai pagrįstas, vartotojams mažiausią apsirūpinimo

Vertina teigiamai

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Butkevičius: “Visagino atominės elektrinės projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius komercinius projekto rodiklius ir įgyvendinus papildomas sąlygas.” elektros energija kainą lemsiantis, subalansuotas scenarijus būtų paremtas “atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, kogeneracinės energijos vystymu, tam panaudojant vietinius energijos išteklius, elektros energijos gamybą iš diversifikuotų dujų tiekimo šaltinių, saugios branduolinės energetikos plėtra, diversifikuotu elektros energijos importu”.

J.Neverovičiaus teigimu, VAE projektas gali būti tęsiamas tik įgyvendinus tris sąlygas. Pirma - regioninių partnerių įsipareigojimas dalyvauti projekte rašytine forma, taip užtikrinant įgyvendinimo išlaidų, atsakomybės ir rizikos pasidalijimą. Antra kartu su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais būtina užtikrinti projekto maksimalų finansavimą mažiausiomis lėšomis iš tarptautinių finansinių institucijų ir kredito agentūrų. Taip būtų užtikrintas VAE

pagaminamos elektros energijos konkurencingumas. “Trečia - užtikrinti tęstinį ir išsamų visuomenės informavimą apie projektą, atsižvelgiant į tai, kad projektas gali būti įgyvendintas tik esant nacionaliniam susitarimui dėl racionalaus, konkurencingo, darnaus ir perspektyvaus elektros energijos tiekimo užtikrinimo. Projektas turi būti plėtojamas naudojant moderniausią ir praktikoje išbandytą branduolinę technologiją”, - pabrėžė J.Neverovičius.

Projektą galima atpiginti VAE naudingumo studiją atlikę Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai numatė kelis galimus energetikos plėtros scenarijus pasirinkus arba branduolinį, arba nebranduolinį kelią. Iš kalbų piršosi išvada, kad VAE kraštui būtų nuostolinga per visą, net patį ilgiau-

sią savo veiklos laikotarpį, o jos gaminama elektra rinkoje būtų nekonkurencinga. Pigiau elektros neva būtų įmanoma įsigyti, todėl VAE projektas gali neapsimokėti.

LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis teigė, kad jei VAE veiktų 60 metų, elektros savikaina būtų 20-22 ct/kWh. Tuo metu esant palankioms sąlygoms elektros rinkoje energiją būtų galima nusipirkti ar pasigaminti 4-10 ct/kWh pigiau, nei būtų pagaminama pastatytoje VAE. Studijos autoriai taip pat aptarė kitų elektros rūšių gamybos perspektyvas, integracijos į bendrą elektros rinką procesus, energetinio saugumo plačiąja prasme bei kitus klausimus.

Vėliau kalbėdamas su žurnalistais A.Galinis neatmetė galimybės, kad VAE statybos kainą būtų galima sumažinti. Pasak jo, prie to prisidėtų VAE aikštelės brangesnis įvertinimas, siekis, kad į elektrinės infrastruktūrą investuotų projekto partneriai latviai ir estai. “Galbūt patys japonai (korporacija “Hitachi” - aut.) sutiktų tą pačią įrangą tiekti pigiau, patys investuoti. Pagrindinis dalykas yra tas,

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius darbo grupės pateiktas išvadas įvertino teigiamai.

Pasak jo, tai, kad išvadoms pritaria ir premjeras, reiškia, jog A.Butkevičius sutinka su labai svarbiu teiginiu, kad “Lietuva negali priklausyti vien nuo importo ir energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių”.

“Premjeras pritaria Visagino atominės elektrinės projektui su tomis sąlygomis, kurios pateiktos darbo grupės išvadose. Raginčiau nebesiblaškant šias išvadas įgyvendinti”, kalbėjo A.Kubilius.

Jo partijos ir frakcijos kolega Jurgis Razma piktinosi, jog VAE projektą paleidusiai ankstesnei Vyriausybei priekaištaujama, kad ši esą neatliko tikslesnių skaičiavimų. Jis priminė, kad visiems Seimo nariams buvo išdalyti segtuvai su projekto verslo planu.

“Nežinia kodėl ta “papkė” netiko nei latviams, nei estams, jie klausė, kada pagaliau pateiksime konkrečią studiją”, - replikavo A.Butkevičius.

“Tvarkietis” Vytautas Kamblevičius domėjosi, ar neketinama prašyti “Hitachi”, jei derybos bus tęsiamos, vietoj dabar numatyto vieno galingo reaktoriaus įrengti du mažesnio galingumo? Seimo posėdyje dalyvavęs VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus politikams priminė, kad 2009-aisiais “Hitachi” konkursą laimėjo būtent su tokiu siūlymu. Apsigalvojus dėl galingumo, reikėtų skelbti naują konkursą.

•

“Darbiečių” akys vėl krypsta į Maskvą TOMAS BAŠAROVAS

Nors Seimo valdyba nepalaimino Darbo partijos (DP) byloje teisiamos Vitalijos Vonžutaitės prašymo išleisti ją kelioms dienoms į Maskvą, vakar parlamentarė nepasirodė plenariniuose posėdžiuose. Seime svarstoma, ar ji ketina žengti Viktoro Uspaskicho pėdomis.

Seimo valdybos nariams pasirodė keista, kad Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atstovė V.Vonžutaitė veržiasi į kasmetinę tarptautinę transporto ir logistikos parodą “TransRussia”, kuri šią savaitę vyksta Maskvoje. Jiems kilo ne tik klausimų dėl tokių netikėtų jaunosios “darbietės” interesų, bet ir dviprasmiškų minčių, mat V.Vonžutaitė yra teisiama DP juodosios buhalterijos byloje.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas “darbietis” Vytautas Gapšys vakar LŽ tikino neprisimenantis frakcijos kolegės prašymo detalių. “Kas

jame tiksliai buvo, tikrai nepasakysiu”, - pareiškė jis. V.Gapšys net neįvardijo V.Vonžutaitės motyvų vykti į Maskvą. Esą Seimo nariai dažnai važiuoja į parodas, susitikimus, įvairius renginius, tad šiuo atveju taip pat nėra “nieko išskirtinio”. “Darbietis” tik patvirtino, kad Seimo valdyba vienbalsiai nutarė nepriimti sprendimo dėl V.Vonžutaitės kelionės.

Vakar politikė Seime nepasirodė.

Susisiekti su V.Vonžutaite LŽ pavyko tik paskambinus į jos asmeninį mobilųjį telefoną, nes tarnybinis visą dieną buvo išjungtas. Tačiau parlamentarė atsisakė kalbėti, tikino esanti susitikime. “Pasiskambinsime kitą savaitę”, - atšovė ji. Paklausta, ar yra Lietuvoje, V.Vonžutaitė iškart nutraukė pokalbį.

Seimo valdybos narys Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius stebėjosi, kodėl “darbietė” prašėsi išleidžiama į Maskvą. “Nematėme priežasčių, kodėl Seimo narė turėtų vykti į tokį specializuotą renginį, kurio dalyviai iš esmės yra asocijuotos struktūros arba Vyriausybės atstovai”, -

Ir V.Vonžutaitė, ir V.Uspaskichas yra teisiami DP juodosios buhalterijos byloje. / Romo Jurgaičio nuotrauka LŽ sakė jis. Anot P.Auštrevičiaus, ir pati V.Vonžutaitė savo prašyme nenurodė motyvų.

“Nelengva būtų įžvelgti tos kelionės sąsajas su BFK veiklos kryp-

timis. Tad, manau, valdybos nariai pasigedo logikos ir nepritarė tokiam sumanymui, nors tai nebūtų reikalavę Seimo lėšų. Galbūt yra asmeninių interesų, juolab kai kalba-

me apie DP atstovę ir žinome, kad šios partijos lyderis kadaise buvo ilgam išvykęs į Rusiją”, - pažymėjo tame pačiame komitete kaip ir V.Vonžutaitė dirbantis konservatorius Jurgis Razma.

Seimo narys pridūrė neturintis pagrindo įtarti kolegės, tačiau, anot jo, visuomenei gali susidaryti įspūdis, jog V.Vonžutaitė seka V.Uspaskicho pavyzdžiu. “Daliai žmonių išgirdus, kad viena bylos dalyvių išvyksta į Maskvą artėjant lemiamam teismo proceso etapui, tokia mintis gali sukirbėti”, - pabrėžė J.Razma.

Keliones į Maskvą “darbiečių” lyderis V.Uspaskichas buvo itin pamėgęs. Prieš septynerius metus, iškilus kaltinimams dėl apgaulingos DP buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje. Maskvoje “darbiečių” vedlys praleido pusantrų metų.

Svečiuotis Rusijos sostinėje V.Uspaskichas mėgo ir vėliau, kai tapo Europos Parlamento nariu. Tačiau apie savo vizitus į Maskvą su žurnalistais jis kalbėdavo itin nenoriai.

•

4

2013 04 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

Neringos merija patyrė kibernetinę ataką išsiaiškinome, kad buvo įterptas kenksmingas kodas. Mūsų specialistai tikrai negalėjo to padaryti. Tai pirmas kartas, kai taip užblokuojamas mūsų kurtas municipalinės valdžios tinklalapis. Į policiją nesikreipėme, nes nenustatėme kenkimo šaltinio”, - sakė bendrovės kompiuterių specialistas.

Klaipėdoje įsikūrusios interneto tinklalapius taip pat kuriančios ir juos prižiūrinčios UAB “Profis” vadovas Filipas Borcovas LŽ sakė, kad toks Neringos tinklalapio “nulaužimas” esą gali byloti apie nekokybišką jo kūrėjų darbą.

“Google” atpažino tam tikrus duomenis kaip kenksmingą informaciją arba virusą, ir užblokavo prieigą. Kažkas galėjo specialiai įdiegti virusą į tinklalapio serverį, arba klaidos buvo padarytos jau anksčiau ir tik dabar jas “Google” sistema atpažino kaip virusus. Čia gali būti speciali ataka, tačiau reikia žinoti slaptažodžius”, - aiškino jis.

DENISAS NIKITENKA

Sutapimas ar ne, bet prieš vakar vykusį Neringos tarybos posėdį buvo “nulaužtas” oficialus šios savivaldybės tinklalapis.

Juo naudotis nebuvo įmanoma nuo antradienio iki vakar vakaro.

Kibernetinė ataka išvedė iš pusiausvyros žmones - jie negalėjo ne tik stebėti tiesioginės Neringos tarybos posėdžio transliacijos, bet ir gauti kokios nors viešos informacijos apie kurorto meriją bei jos sprendimus.

Interneto svetainę Neringos savivaldybei kūrusios bendrovės “Idamas” atstovai LŽ aiškino, kad į tinklalapio serverį mįslingai buvo įdėtas kenksmingas kodas, interneto naršyklės sistemai pranešantis apie virusus. Kas dėl to kaltas ir ar ketinama apie galimą virtualų įsibrovimą pranešti policijai, neaišku.

Grėsmingas perspėjimas Naudojantieji Lietuvoje itin populiarias interneto naršykles “Firefox” ir “Google Chrome”, įvedę adresą www.neringa.lt, jau nuo antradienio išvysdavo grėsmingą perspėjimą.

Monitoriaus ekrane pasirodydavo lentelė su užrašu “Tinklalapis laiko-

Į saugumą neinvestuoja Naudojantieji itin populiarias interneto naršykles “Firefox” ir “Google Chrome”, įvedę adresą www.neringa.lt, matydavo tik grėsmingą perspėjimą. / Deniso Nikitenkos nuotrauka sankcionuoto įsikišimo į tinklalapį be jo savininkų žinios pasekmė.

Tiesa, tinklalapio neblokavo naršyklė “Internet Explorer”, tačiau savo kompiuteriuose jos neturintys žmonės

A.Burkšas: “Tomis interneto naršyklėmis, kurios blokuoja mūsų svetainę, naudojasi vos ne kas antras žmogus Europoje.” mas kenkėjišku!”, todėl jis užblokuotas. Paaiškinama, kad “kenkėjišku tinklalapiu” siekiama įdiegti programas, vagiančias asmeninius duomenis, naudojančias kompiuterį kitų atakoms ir kenkiančias pačiai sistemai. Įspėjamajame pranešime pažymima, kad kai kuriuose tinklalapiuose tai daroma tyčia, bet dažniausiai tai - ne-

to žinoti negalėjo, nes apie kibernetinę ataką ir alternatyvią galimybę naršyti tinklalapyje viešai nepranešta.

Be posėdžio transliacijos LŽ vakar kalbinta Neringos merijos Informacinių technologijų plėtros skyriaus vedėja Tatjana Pokoniečnaja tegalėjo pasakyti, kad apie įsibro-

vimą į tinklalapį žinoma ir pranešta jo kūrėjams bei administratoriams.

Neringos merijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė LŽ teigė, kad interneto svetainę prieš metus po laimėto viešo konkurso sukūrė UAB “Idamas”, svetainės serveris - ne Neringoje. “Skundų dėl neveikiančios svetainės nebuvo. Ta bendrovė laimėjo visų pajūrio savivaldybių svetainių kūrimo projektą, nes pasiūlė mažiausią kainą. Mes kreipėmės į juos, sakė, kad aptiktas virusas, esą problema bus išspręsta per kelias dienas. Mūsų svetainei bendrovė garantinę priežiūrą dar teiks metus, paskui dar penkerius metus pagal sutartį ji negalės būti keičiama”, - pasakojo ji.

Neringos tarybos narys ir buvęs vicemeras Arūnas Burkšas tikino, jog merijos oficialios svetainės “nulūžimas”

nėra jau toks nereikšmingas įvykis. “Tomis interneto naršyklėmis, kurios blokuoja mūsų svetainę, naudojasi vos ne kas antras žmogus Europoje. Tai tikrai blogas atvejis, nes žmonės negali prieiti prie informacijos, skaityti dokumentų. Tai ypač aktualu verslininkams, kurie ruošiasi vasaros sezonui ir itin domisi Neringos valdžios sprendimais.

Pažįstu daug žmonių, kurie žiūri tiesiogines tarybos posėdžių transliacijas internetu, dabar iš jų ši galimybė buvo atimta. Kas bus, jei tai pasikartos, kai Neringoje vyks koks nors svarbus renginys?” - kalbėjo A.Burkšas.

Klaidos ar ataka?

LŽ susisiekus su UAB “Idamas” atstovais Vilniuje, jie tikino apie problemą žinantys ir ją jau esą išsprendę.

“Trečiadienį nuskenavome svetainę ir

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas neseniai yra teigęs, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo patirta daugiau kaip 20 tūkst. kibernetinių atakų. Apie jas pranešė nukentėjusieji. Nuo 2010 metų kibernetinių atakų skaičius išaugo kone dvigubai.

Lietuvoje dar nesukurta vienodų standartų, įpareigojančių įmones ir institucijas diegti informacinių sistemų apsaugos priemones. Yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, bet jie neužtikrina kibernetinių atakų prevencijos bei operatyvios jų kontrolės.

“Kibernetinio saugumo užtikrinimas Lietuvai, matyt, dar yra nauja sritis, kurioje neturime pakankamai patirties, investicijų ir specialistų. Privačios įmonės jau investuoja į savo kibernetinę apsaugą, tačiau valstybinis sektorius tam dar neskiria pakankamai dėmesio.

Užklupus kibernetiniams incidentams stengiasi nuslėpti savo klaidas ir susitvarkyti tyliai”, - sakė parlamentaras.

•

Teršėjams mojuojama baudų vėzdu KAZYS KAZAKEVIČIUS

Aplinkosaugininkai piniginėmis baudomis grasina tiems sodybų šeimininkams, kurie, užuot naudojęsi galimybe prisijungti prie naujų nuotekų tinklų, piktybiškai teršia aplinką.

Savivaldybių atstovai tikisi, kad taip aplinkosaugininkai padės ir jiems, nes iki šiol sunkiai sekasi įtikinti žmones jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, įrengtų už Europos Sąjungos (ES) milijonus. Finansuoti įvadų į konkrečius namus tiesimą privalo patys gyventojai.

Grasina nubausti Marijampolės aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Kęstučio Užuoto teigimu, pastaruoju metu atliekamų paviršinių telkinių vandens kokybės tyrimų rezultatai parodė, kad kai kurių teršalų kiekiai viršija nustatytas normas. Dažniausiai buitinių teršalų aptinkama per Marijampolę tekančiuose Uosupio ir Javonio upeliuose.

“Dar prieš porą metų atlikome patikrinimus Marijampolės mieste ir įsitikinome, kad problemų yra labai daug. Net ir ten, kur įmanoma prisijungti prie kanalizacijos tinklų. Tada mūsų patikrinimai buvo labiau prevenciniai, bet vis vien teko nubausti 10 asmenų, kurie leido nuotekas į ap-

linką. Dar ne vieną dešimtį žmonių įspėjome. Dabar žiūrėsime, ar kas nors pasikeitė”, - sakė K.Užuotas.

Aplinkosaugininkai neslepia šįkart būsiantys griežtesni, todėl nubaustųjų rasis kur kas daugiau. Už aplinkos teršimą nuotekomis pažeidėjams gali būti skiriamos administracinės baudos nuo 200 iki 1000 litų, taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Patikrinimus ketinama surengti ne tik Marijampolėje, bet ir Netičkampio, Skaisčiūnų, Narto ir Puskelnių gyvenvietėse, kur taip pat esama naujų nutiestų nuotekų tinklų.

Anot K.Užuoto, daugiausia dėmesio žadama skirti vietiniams nuotekų kaupimo rezervuarams, kuriuos turi įsirengę individualių namų gyventojai. Neslepiama, kad kai kurie marijampoliečiai elgiasi itin įžūliai teršalus iš rezervuarų tiesiog pumpuoja į kanalus, upelius.

Investavo milijonus Marijampolės miesto ir aplinkinių gyvenviečių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų rekonstrukcijai bei plėtrai iš ES fondų skirta daugiau kaip 60 mln. litų. Iki šių metų pabaigos prie nuotekų tinklų turėtų prisijungti daugiau kaip 3000 gyventojų, prie vandens tiekimo - apie 2500.

Prie vandens tiekimo tinklų tiek miesto, tiek gyvenviečių žmonės jungiasi noriau negu prie kanalizacijos.

Bendrovės “Sūduvos vandenys”

Aplinkosaugininkai neslepia šįkart būsiantys griežtesni, todėl nubaustųjų rasis kur kas daugiau. direktorius Algis Kadišius teigė, kad itin sunku prikalbinti jungtis prie kanalizacijos tinklų kai kurių nedidelių Marijampolės miesto gatvių - Alytaus, Telšių, Pakalnės, A.Gustaičio gyventojus. Esama atvejų, kai nė vienas visos gatvės gyventojas nenori, kad jo namuose atsirandančios nuotekos būtų tvarkomos centralizuotai. Žmonėms reikia mokėti už tuos vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tiesimo darbus, kurie vyksta jų sklype. Kiti darbai finansuojami ES lėšomis, 5 proc. darbų vertės turi pridėti savivaldybės.

“Siūlome darbus atlikti mažiausiomis kainomis - po 50 litų už 1 metrą trasų, bet tai gyventojų nelabai domina, nes kai kuriuose namuose net nėra įrengtas vietinis vandentiekis bei kanalizacija - žmonės naudojasi šuliniais, o nuotekas išpila į įsirengtus rezervuarus”, - aiškino A.Kadišius.

Džiaugsmą keičia nerimas Kai prieš keletą metų Lietuva vandentvarkos projektams iš ES fondų sulaukė daugiau kaip milijar-

Į vandentvarkos objektus didžiulius pinigus investavusios savivaldybės vis dar sunkiai prikalbina gyventojus, kad šie jungtųsi prie tinklų.

LŽ archyvo nuotrauka

do litų, dauguma savivaldybių neslėpė džiaugsmo. Tačiau nutiesus tinklus paaiškėjo, kad toli gražu ne visi gyventojai pageidauja prie jų jungtis. Taip yra ne tik Marijampolėje, bet ir Kazlų Rūdos, Radviliškio, Vilkaviškio, Plungės, Joniškio bei kitose savivaldybėse.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas LŽ pasakojo, kad šių problemų pavyko išvengti tik tada, kai pati savivaldybė iš savo biudžeto sutiko dengti didelę dalį gyventojų išlaidų.

Jei specialistams nepavyks gražiuoju prikalbinti gyventojų nuotekas tvarkyti šiuolaikiškai, jie patys gali sulaukti finansinių sankcijų dėl projektuose numatytų, bet nepasiektų rezultatų.

Prijungti prie tinklų tam tikrą skaičių gyventojų vandenį tiekiančios ir nuotekas tvarkančios bendrovės turi per dvejus metus nuo tinklų įrengimo darbų pabaigos. Jei to pasiekti nepavyks, įmonėms teks grąžinti ES paramos lėšas.

Vandentvarkos projektų vykdymą prižiūrinčios Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandenų projektų skyriaus vedėjas Edmundas Bogavičius patvirtino, kad tokie nuogąstavimai - pagrįsti. “2012 metais užbaigta 11 projektų, iki 2013-ųjų pirmojo pusmečio pabaigos planuojama baigti 30 projektų. Matyti, kad kai kuriems projektų vykdytojams išlieka rizika nevisiškai pasiekti numatytus rodiklius”, - sakė jis.

•

2013 04 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Pagalbos šauksmas - lyg balsas tyruose •1 p.

Atkelta iš

Vos pasiekiama pagalba Lietuvoje kasmet nusižudo apie tūkstantis žmonių. Nenuostabu, kad kai kuriose JAV mokyklose mūsų valstybė pirmiausia pristatoma ne kaip krepšinio, o kaip savižudžių šalis.

Mūsų šalyje veikia penkios nemokamos psichologinės pagalbos linijos - Vilties linija, Jaunimo linija (abi veikia ištisą parą), Vaikų linija, Pagalbos moterims linija ir rusakalbiams skirta “Linija Doverija”, tačiau į jas prisiskambinti pavyksta tik kas dešimtam nelaimėliui.

“Skambinantis žmogus išgyvena kritinį momentą ir prieš priimdamas lemtingą sprendimą dar bando ieškoti pagalbos. Jei prisiskambinti nepavyksta, jis lieka vienas. Tik nuo jo valios priklauso, kokią išeitį pasirinks”, - LŽ sakė Sveikatos mokslų universiteto docentas psichiatras Aurelijus Veryga. Jis pabrėžė, kad negatyvių išgyvenimų apimtas žmogus laukti nebegali.

Tad ar nevertėtų psichologinės pagalbos tokiais atvejais siekiantiems gyventojams sukurti sistemos, panašios į Bendrąjį pagalbos centrą ir turinčios trumpą bei lengvai įsimenamą numerį? Gal tuomet į savižudybę linkę žmonės greičiau sulauktų profesionalios pagalbos ir nesijaustų palikti likimo valiai.

Telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas, Psichologų sąjungos valdybos narys ir Jaunimo linijos vadovas Paulius Skruibis pripažįsta, kad šiuo metu gauti tokią pagalbą išties labai sunku.

“Taip yra dėl nepakankamo finansavimo”, - LŽ tikino jis. Anot P.Skruibio, pernai valstybė šiam tikslui skyrė 635 tūkst. litų, o šiais metais nusprendė atseikėti kiek daugiau - 705 tūkst. litų. Tačiau tai sudaro vos 15 proc. reikalingo paslaugos finansavimo, nes didžiąją dalį pinigų suryja ryšio išlaidos, administravimas. Be to, kol kas iš valstybės šiemet negauta nė lito. “Verčiamės iš privačių asmenų suteiktų lėšų.

Turime 4,25 etato, darbuotojai aptarnauja tris didžiuosius miestus”, - pasakojo psichologas. P.Skruibis įsitikinęs, kad bendro numerio įdiegimas telefoninės psichologinės pagalbos sistemoje situacijos nepakeistų. Esą kitų valstybių patirtis rodo, kad toks telefono numeris nepasiteisino.

Priežastys slypi kitur P.Skruibis pabrėžė, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo užregistruojama mažiausiai savižudybių visoje Europoje, todėl negalima teigti, kad mūsų tauta turi kokių nors išskirtinių “savižudybės genų”. Jo nuomone, savižudybių pagausėjimas - sovietmečio pasekmė, tai būdinga ir kitoms buvusioms okupuotoms valstybėms. Tačiau, pavyzdžiui, latviai ir estai sugebėjo šią problemą geriau pažaboti.

Psichologui labiausiai kelia nerimą tai, kad mūsų valstybėje beveik neužsi-

Lietuvoje kasmet nusižudo apie tūkstantis žmonių.

Nenuostabu, kad kai kuriose JAV mokyklose mūsų valstybė pirmiausia pristatoma ne kaip krepšinio, o kaip savižudžių šalis.

Emocinės paramos telefonai (skambučiai linija 8-800 yra nemokami): Vilties linija - 8 800 60 700 Darbo laikas: visą parą Jaunimo linija - 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą Vaikų linija - 8 800 11 111 Darbo laikas: 11.00 - 21.00 kasdien Pagalbos moterims linija - 8 800 66 366 Darbo laikas: 10.00 - 21.00 pirmadieniais-penktadieniais Psichologinės pagalbos telefonas (rusų kalba) - 8 800 77277 Darbo laikas: 16.00 - 20.00 pirmadieniais-penktadieniais

Ritos Stankevičiūtės ir Flickr.com nuotraukos

imama savižudybių prevencija. “Psichinės sveikatos centrai yra kiekviename rajone, bet jie daugiausia orientuoti į vaistų išrašymą, psichiatrai apkraunami neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymu. Vienam specialistui priskirta aptarnauti 40 tūkst. gyventojų tai nerealu”, - pažymėjo jis.

P.Skruibiui pasidomėjus, kiek žmonių, bandžiusių nusižudyti ar turinčių tokių minčių, rajonų psichikos sveikatos centruose dirbantys specialistai per metus konsultuoja, paaiškėjo, jog tokios statistikos apskritai nėra. “Tada kyla klausimas, ar jie apskritai atlieka tą darbą”, - sakė psichologas. Jis įsitikinęs, kad psichikos sveikatos problemų sprendimą reikėtų pradėti nuo psichologo konsultacijos, bet ne nuo vaistų

P.Skruibis: “Verčiamės iš privačių asmenų suteiktų lėšų. Turime 4,25 etato, darbuotojai aptarnauja tris didžiuosius miestus.” skyrimo. Žmonėms, bandžiusiems pasitraukti iš gyvenimo ir patekusiems į ligoninę, būtina suteikti tikslingą ir kvalifikuotą psichologo ar psichiatro pagalbą. Taip būtų galima sumažinti pakartotinius bandymus nusižudyti.

Psichoterapeutės Genovaitės Petronienės nuomone, veiksminga kovos su savižudybėmis priemonė galėtų būti atitinkamas visuomenės švietimas. “Paaugliams mokyklose jis turėtų būti privalomas, kad net po kurio laiko, atsidūrę kritinėse gyvenimo situacijose, jie žinotų, kaip susidoroti su sunkumais, kur

kreiptis pagalbos”, - LŽ tikino ji. Psichoterapeutė atkreipė dėmesį į tai, kad daugiausia žudosi 44-59 metų vyrai. Todėl būtina ypač susirūpinti berniukų tinkamu auklėjimu ir švietimu, aiškinti, kad jie nebijotų rodyti savo silpnumo.

Programos neįgyvendinamos Psichiatro A.Verygos nuomone, šiurpią Lietuvos savižudybių statistiką iš dalies lemia ir tai, kad neįgyvendinami iškelti tikslai. “Specialistai parengia puikias programas, tačiau nežinau nė vieno atvejo, kad kuri nors būtų iki ga-

lo įgyvendinta”, - pažymėjo jis. Anot A.Verygos, atėjus laikui tvirtinti programos finansavimą, Vyriausybė visada randa svarbesnių reikalų.

P.Skruibio manymu, taip yra dėl to, kad strategijas rengia problemas išmanantys specialistai, o jų įgyvendinimo planus - kiti žmonės, kuriems strategijos neva nelabai rūpi. Taip esą nutiko ir su dar 2007 metais patvirtinta Psichikos sveikatos strategija. Jei ji būtų buvusi įgyvendinta, savižudybių skaičių tikriausiai būtų pavykę sumažinti. “Tačiau buvo parengti planai, mažai ką bendra turintys su pačia strategija”, teigė psichologas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas pripažino, kad turime gerą Psichikos sveikatos strategiją, bet ji nėra įgyvendinama nei Vyriausybės, nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei regionų lygmeniu. “Dabar tik toliau vardijamos problemos, nes nėra tinkamo finansavimo”, - sakė jis.

Gegužės 3 dieną sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio iniciatyva organizuojama apskritojo stalo diskusija “Apie savižudybių prevenciją Lietuvoje”. Dalyvauti joje pakviesti psichikos sveikatos ekspertai. Belieka viltis, kad po šios diskusijos bus imtasi veiksmų, kurie bent šiek tiek sumažins savižudybių statistiką.

•

6

2013 04 26 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Unikaliai prastas vadovavimas Aukščiausia Europos diplomatė Catherine Ashton nesugebėjo įvykdyti jos vadovaujamai įstaigai keliamų reikalavimų. Tokią išvadą padarė Europos Parlamentas (EP). Jos būsimi įpėdiniai jau pradėjo lenktynes dėl svarbiausio Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos posto.

Kai britų Leiboristų partijos narė baronienė C.Ashton prieš trejus su puse metų ėmė vadovauti Europos išorės veiksmų tarnybai (EEAS), jos uždavinys buvo sutelkti ES užsienio politiką, kad ji įgautų svorio bei įtakos.

Tačiau ES iki šiol negali pasigirti diplomatine įtaka. C.Ashton vadovaujamos institucijos darbuotojai skundžiasi, kad aukštoji įgaliotinė Europos užsienio reikalams ir saugumo politikai neturi jokios politinės darbotvarkės ir nesugeba deleguoti atstovų.

Neseniai C.Ashton liftu nusileido į pirmą savo įstaigos Briuselyje aukštą ir pasirodė vidiniame pastato kieme. Ten yra paviljonas, kuriame lietingomis dienomis slepiasi rūkaliai.

Tądien Briuselyje nelijo, ir vos keli darbuotojai lauke traukė cigaretes. Jie buvo priblokšti, kai prieš juos išdygo C.Ashton ir liepė eiti į paviljoną, nes jų pučiami dūmai teršia darbo vietas būstinės viršutiniuose aukštuose. Ne veltui kalbama, kad baronienė mėgsta asmeniškai tvarkyti svarbius reikalus, ir tai buvo viena tų retų akimirkų, kai jos tarnybos darbuotojai pamatė savo bosę akis į akį.

Paprastai C.Ashton tokia užimta, kad net jos atstovas spaudai, paklaustas apie jos buvimo vietą, kartą prisipažino: “Mes nežinome, bet ji tikrai dirba.”

“Unikalus darinys” EP užsienio reikalų komitetas, prižiūrintis naujai sukurtos EEAS veiklą, pažėrė ne menkesnės kritikos dėl to, kaip vadovaujama šiai įstaigai. Komiteto pirmininkas Elmaras Brokas prieš kelias dienas pateikė dokumentą, kuriame teigiama, kad ši struktūra “pernelyg sunki, o sprendimų priėmimo mechanizmas pasižymi pernelyg dideliu daugiasluoksniškumu”. Ten taip pat tvirtinama, kad C.Ashton dažnai reaguo-

dimų priėmimas vyksta per lėtai dėl struktūrinių ir procedūrinių priežasčių”. Toliau tvirtinama: “Akivaizdu, kad ES nepajėgia garantuoti spartaus resursų, įskaitant personalo, perskirstymo, kuris atitiktų naujus politinius prioritetus.”

EP taip pat mano, jog C.Ashton nevaldo tokių svarbių užsienio politikos sričių kaip klimato kaita, prekyba ir energetikos politika. Visokius apribojimus ji priima be jokio murmėjimo. Kadangi drauge ji yra ir Europos Komisijos vicepirmininkė, visais šiais klausimais galėtų laikytis savo pozicijos, tačiau nepadarė jokių įsimintinų pareiškimų net tokiais visuotinai svarbiais klausimais kaip euro zonos skolų krizė. Kai jos darbuotojai jai primena, jog Kinija ir Japonija labai nori žinoti, kiek stabili Europos valiuta, aukštoji įgaliotinė atsako, kad tai ne jos sritis.

Kritikos sulaukia ir tas faktas, kad jokia kita ES institucija neturi tiek daug aukščiausio rango pareigūnų, kurie vadovautų tokiam mažam skaičiui darbuotojų. O specialiųjų atstovų tik daugėja. C.Ashton buvo žadėjusi panaikinti šiuos postus, reikalaujančius nepaprastai didelių išlaidų kelionėms, bet vietoj to paskyrė dar daugiau specialiųjų atstovų, kiek dar niekada nėra buvę. Neaišku, kokia tiksliai yra jų atsakomybė.

EP narė Inge Grassle mano, jog tai, ką jie daro, yra “betiksliai užsienio politikos veiksmai”.

Viena koja jau už durų Šis darbas jau išvargino C.Ashton, ir ji neseniai paskelbė, jog 2014 metais pasitrauks. Baronienė žino, kad neturi jokių galimybių antrai kadencijai. Dabar Didžiajai Britanijai vadovauja konservatorius Da-

Minimi du galimi kandidatai į C.Ashton postą: Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis ir jo kolega iš Švedijos C.Bildtas.

Tik vienu klausimu visi sutinka dėl C.Ashton, kaip derybininkės, talento. Serbija ir Kosovas gali jai padėkoti dėl praėjusį penktadienį pasiekto susitarimo normalizuoti abiejų valstybių santykius.

Šoka pagal kitų dūdelę

Britų baronienė C.Ashton nesusidoroja su jai patikėtu darbu.

AFP/Scanpix nuotraukos

ja pavėluotai ir leidžia ES valstybėms narėms primesti savo diktatą. Siūloma peržiūrėti agentūros veiklą, o vadovei į pagalbą pasiųsti vieną ar kelis pavaduotojus.

Pagal Lisabonos sutartį, naujoji ES diplomatinė tarnyba privalo formuoti bendrą ES užsienio politiką, tačiau net pati aukštoji įgaliotinė abejoja, ar tai įmanoma. Viename vidaus dokumente C.Ashton rašė, kad “EEAS nėra Europos užsienio reikalų ministerija, skirta pakeisti valstybių narių užsienio reikalų ministerijas”, o labiau “naujas ir unikalus” darinys.

Atsiriboja nuo svarbių klausimų Akivaizdu, kad šiai įstaigai vadovaujama labai prastai, bent jau tokią mintį perša EP ataskaita, pateikianti ilgą agentūros darbo trūkumų sąrašą. Kai tik per pastaruosius dvejus metus ištikdavo krizės, ES reagavo pavėluotai. Prasidėjus Arabų pavasariui C.Ashton teko net kelis kartus prašyti, kol ji galiausiai nuskrido į Kairą. Net Malio atveju iniciatyvos ėmėsi Prancūzija, jos intervencija išgelbėjo šalį nuo galutinio islamo fundamentalistų pavergimo. Raporte nurodoma, kad “operatyvinis spren-

ES valstybės narės nė kiek nepalengvina britų baronienei keliamos užduoties. Ypač didžiosios šalys mėgsta priimti vienašališkus sprendimus. Narės kišasi į EEAS personalo reikalus kiekviena proga, nes siekia, kad būtent jų atstovai būtų paskirti ES ambasadoriais. 40 proc. šių pareigybių atiteko kandidatams iš valstybių narių, o tai sukėlė didelį ilgai Briuselyje dirbančių diplomatų nusivylimą. C.Ashton tam nė kiek neprieštaravo, ir netrukus paaiškėjo, jog kai kurie nauji ES atstovai netinkami eiti šias pareigas. Antrasis ambasadorius Libijoje atsistatydino vos po kelių mėnesių, nes nesugebėjo susidoroti su darbu. Skirdama šį ambasadorių C.Ashton tvirtino: “Galimybė atstovauti ES pasaulyje ir toliau pritraukia pačius geriausius diplomatus.”

vidas Cameronas, ir vargu ar jis paremtų opozicijos kandidatę.

Varžybos dėl to, kas pakeis C.Ashton, jau prasideda, nors labai daug kas priklausys nuo 2014 metų gegužę numatytų EP rinkimų rezultatų.

Daug lems ir tai, kam atiteks kiti du aukščiausi postai: Europos Komisijos, kuri yra ES vykdomoji institucija, pirmininko ir Europos Tarybos, kurią sudaro valstybių narių lyderiai, prezidento. Visa tai dar neaišku, bet jau minimi du galimi kandidatai į C.Ashton postą: Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir jo kolega Švedijoje Carlas Bildtas, abudu turi daugelio metų patirtį užsienio politikoje. Šie du politikai, kitaip nei C.Ashton, nestokoja pasitikėjimo savimi ir nesitenkins vien atkartodami valstybių narių užsienio reikalų ministrų nuomones.

C.Ashton ir pati pripažįsta savo silpnumą. Neseniai per vieną konferenciją Briuselyje ji pareiškė paklojusi EEAS pamatus, bet dabar atėjo laikas kam nors tai perimti. “Yra žmonių, galinčių padaryti tai, ko aš tikriausiai neįstengiau, tad būtų gerai visa tai perduoti”, - paaiškino ji.

•

Šveicarija ginasi nuo imigracijos Šveicarija susirūpinusi didėjančiu imigrantų iš skurdesnių Europos Sąjungos (ES) narių srautu, todėl kvotos darbininkams iš 8 Rytų ir Vidurio Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, nuo gegužės pratęsiamos dar vieniems metams, o nuo birželio išplečiamos ir visai ES. Nors Šveicarija nėra ES narė, ji yra pasirašius sutartis dėl laisvo judėjimo, tad dabar sulaukia daug Briuselio kritikos. Jos nepaisydama Šveicarijos vyriausybė pareiškė, kad nuo birželio pradės taikyti imigracijos kvotas ir kitoms 19 ES narių, įskaitant Vakarų ir Pietų Europos valstybes. Šveicarija teigia, kad 1999 metais jos pasirašyta sutartis dėl laisvo judėjimo numatė galimybę “įjungti saugiklius”, jei kasmetis darbininkų srautas viršys tam tikrą jų skaičių. Vyriausybė pareiškė priėjusi išvadą, jog dabar kaip tik metas įjungti tuos saugiklius, nes tai būtų priimtina visuomenei ir atitiktų jos

poreikius. Darbo rinkos apsaugojimo straipsnis, minimas dvišalėje Šveicarijos ir ES sutartyje apie migraciją, leidžia taikyti laikinas kvotas arba leidimus gyventi ES piliečiams, norintiems dirbti Šveicarijoje.

ES pareigūnai nuolat primena Šveicarijai, kad ji negali rinktis tik tų Europos politikos dalių, kurios jai patinka.

Apžvalgininkai nurodo, jog Šveicarijos vyriausybė patiria tiek dešiniųjų Liaudies partijos, tiek Žaliųjų partijos, kurios abi sako, kad imigracijos mastas Šveicarijoje pasiekė netoleruotiną lygį, spaudimą. Liaudies partija įnirtingai kaltina užsieniečius atimant darbus iš šveicarų. Šveicarija labai traukia imigrantus, nes joje mažas nedarbas, dideli atlyginimai ir stabilūs pinigai. Net iki euro zonos krizės Šveicarijoje darbo ieškojo daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš Vokietijos ir Prancūzijos, o per pastaruosius porą metų daugybė darbo ieškančių žmonių atvyko iš Ispanijos, Portugalijos ir Italijos. Vyriausybės duome-

Prieš imigraciją nukreiptas Liaudies partijos plakatas skelbia: “Jau gana! Stabdykime masinę imigraciją.” nimis, atvykstančiųjų į Šveicariją skaičius viršija išvykstančiųjų 80 tūkstančių.

“Ateinančius 12 mėnesių darbuo-

tojai iš ES valstybių galės tik ribotai patekti į Šveicarijos darbo rinką”, sakoma Šveicarijos Federalinės Tarybos pranešime. Sprendimas priim-

tas nepaisant kairiųjų ir galingo šalies finansų sektoriaus nepritarimo.

•

spiegel.de, BBC, LŽ

2013 04 26 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai

V.Putinas neatleis D.Medvedevo

GERĖJA AFGANŲ GYVENIMAS

Vladimiras Putinas tiesioginėje laidoje, per kurią jam klausimus gali užduoti paprasti Rusijos gyventojai, dalyvavo pirmąkart, kai pakeitė Dmitrijų Medvedevą prezidento poste. Jis patikino rusus, kad vyriausybės vadovo keisti neketina, ir atsakė į rusus dominančius klausimus.

Tiesioginė klausimų ir atsakymų laida Rusijoje rengiama beveik kasmet nuo 2001-ųjų. Per ją V.Putinas atsakinėja į įvairiausius klausimus - pradedant pensijomis, baigiant užsienio politika, kad pademonstruotų, jog jis tebekontroliuoja daugiau nei 140 mln. gyventojų turinčią valstybę. Šiais metais beveik 2 mln. Rusijos gyventojų panoro užduoti klausimus prezidentui, pateikdami juos telefonu, elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis.

Atsakinėdamas V.Putinas nesureikšmino požiūrių skirtumų su savo vyriausybe dėl ekonomikos ir politikos ir leido suprasti, jog neketina reaguoti į raginimus atleisti iš pareigų premjerą D.Medvedevą. V.Putinui teko paaiškinti savo poziciją, nes žiniasklaida ir politikos analitikai ištisus mėnesius spėliojo, ar grįžęs į Kremlių V.Putinas padarys D.Medvedevą atpirkimo ožiu, jeigu šalies ekonomika toliau riedės į recesiją.

Tačiau atsakinėdamas į Rusijos gyventojų klausimus V.Putinas pareiškė: “Pas mus nėra takoskyros tarp vyriausybės ir prezidento, administracijos ir vyriausybės.” Nors gaunama daug skundų dėl vyriausybės darbo, vyriausybei reikia suteikti laiko, nes ji dirbo trumpiau nei metus. “Nors pretenzijų per tą laiką susikaupė išties nemažai, žmonėms reikia suteikti laiko realizuoti save, - sakė prezidentas ir pridūrė: - Toks kadrų kaitaliojimas veikiau duotų daugiau žalos negu naudos.” Taip V.Putinas dar kartą pademonstravo, kad jis ir D.Medvedevas tebėra sąjungininkai.

B.Berezovskio laiškai Atsakinėdamas į klausimus V.Putinas patvirtino, kad gavo du Londone

V.Putinas savo atsakymus į Rusijos gyventojų klausimus pavertė kasmetine tradicija. / Reuters/Scanpix nuotraukos mirusio oligarcho Boriso Berezovskio laiškus, bet į juos neatsakė.

“Nenorėčiau šia tema kalbėti, bet ir vengti jos tarsi nepatogu. Pirmąjį laišką gavau šių metų pradžioje, man atrodo, vasarį, o antrą - visai neseniai, jau po jo mirties. Vienas laiškas buvo visas rašytas ranka, antras - iš dalies: iš pradžių rašytas ranka, paskui eina spausdintas tekstas, paskui vėl rašytas ranka”, - aiškino Rusijos prezidentas.

Pirmą laišką jam perdavė B.Berezovskio verslo partneris, Rusijos pilietis, o antrą - taip pat verslo partneris, bet užsienietis. V.Putinas sakė, kad B.Berezovskis rašė, jog “mano, kad padarė daug klaidų, padarė žalos, prašo jam atleisti ir suteikti galimybę grįžti į tėvynę”. V.Putinas tai pavadino asmeninio pobūdžio laiškais, nors “niekada nepalaikė su B.Berezovskiu jokių artimų santykių”, o tik buvo pažįstami. “Buvo mano kolegų, kurie prašė tuoj pat paviešinti laiško turinį.

Esu labai dėkingas Viešpačiui, kad jis

Paklaustas, ar duotų leidimą palaidoti B.Berezovskį Rusijoje, V.Putinas atsakė: “Žinoma. Bet argi reikia kokio nors leidimo? Tai šeimos reikalas.” mane nuo to apsaugojo”, - pabrėžė V.Putinas. Jis prisipažino, kad neatsakė į pirmąjį B.Berezovskio laišką.

“Jis prašė suteikti galimybę jam grįžti į Rusiją. Tačiau buvo būtina atlikti kažkokius veiksmus, galbūt suteikti malonę, bet tam reikėjo juridinės analizės, jau nekalbu apie moralinį reikalo aspektą”, - aiškino Rusijos prezidentas.

Paklaustas, ar duotų leidimą palaidoti B.Berezovskį Rusijoje, V.Putinas atsakė: “Žinoma. Bet argi reikia kokio nors leidimo? Tai šeimos reikalas.”

JAV ir Rusija kovos su teroru Rusijos prezidentas aiškino tikįs, kad tragedija, įvykusi per Bostono maratoną, paskatins glaudesnį Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimą sie-

kiant atremti bendras grėsmes, įskaitant terorizmo pavojų.

“Jeigu iš tiesų suvienysime pastangas - nepraleidinėsime tų smūgių ir nepatirsime tokių nuostolių. Rusija pati yra tarptautinio terorizmo auka. Viena iš pirmųjų tokių aukų. Mane visuomet piktino, kai mūsų Vakarų partneriai mūsų teroristus, kurie padarydavo žvėriškų, kruvinų, pasibaisėtinų nusikaltimų mūsų šalies teritorijoje, vadindavo sukilėliais ir beveik niekada nevadino teroristais”, - sakė V.Putinas.

Jo nuomone, teroro atakos, panašios į balandžio 15-osios sprogimus Bostone, nėra nacionalinių arba religinių problemų padarinys. “Svarbu ne tautybė ir ne tikėjimas. Svarbu tų žmonių ekstremistinės nuotaikos”, - tvirtino prezidentas.

•

Bangladeše aukos skaičiuojamos šimtais Gelbėtojai Bangladeše toliau ieško gyvųjų sugriuvusio pastato nuolaužose. Žuvusiųjų skaičiui perkopus 200, intensyvėja kritika užsienio kompanijoms, apsirūpinančioms pigiais drabužiais iš Bangladešo.

bužių tinklo “Primark” teigimu, vienas jos tiekėjų buvo įsikūręs sugriuvusiame aštuonių aukštų pastate “Rana Plaza”. “Kompanija yra šokiruota ir labai nuliūdusi dėl šio baisaus incidento Savare netoli Dakos. Ji reiškia užuojautą žuvusių žmonių artimiesiems ir sužeistiesiems”, - teigiama jos pareiškime.

“Walmart” pranešė, kad aiškinasi, ar kuris nors “Rana Plazoje” veikęs fabrikas buvo tarp jos tiekėjų. Ispanų kompanija “Mango” ir Italijos “Benetton” paskelbė, kad nelaimė nesusijusi su jokiais jų tiekėjais Bangladeše.

Savare, netoli Bangladešo sostinės Dakos, sugriuvus aštuonių aukštų pastatui, kuriame buvo keli drabužių siuvimo fabrikai, sužeista daugiau kaip tūkstantis žmonių. Įtariama, kad pastatas sugriuvo, nes fabriko vadovai nepaisė darbininkų perspėjimų dėl statinio nestabilumo.

Gelbėjo žmones Tragedijos sukrėstas Bangladešas paskelbė vienos dienos gedulą, vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo. Incidentas privertė susirūpinti saugumu Bangladešui itin svarbioje siuvimo pramonėje. “Žuvusiųjų dabar yra daugiau negu 200, - sakė policijos aukšto rango pareigūnas Wali Asrafas ir pridūrė: Gelbėtojai, praėjus maždaug 24 valandoms po nelaimės, dar girdi riksmus iš po griuvėsių. Jie kasa atsargiai, kad ištrauktų žmones.”

Ugniagesiai ir armijos gelbėtojai, kurie naudojasi pjovimo įrankiais bei gręžimo mašinomis, iš griuvėsių ištraukė

Nepaisė perspėjimų Gelbėtojai iš griuvėsių traukė sužeistus žmones. mažiausiai šešis gyvus žmones. Prieš tai pro tarpus tarp nuolaužų jiems buvo nusiųsta maisto ir deguonies.

Saugumo problema Nelaimė dar kartą atkreipė dėmesį į Bangladešo - antro pagal svarbą pasaulyje drabužių eksportuotojo, aprūpinančio pasaulio prekybos tinklus - tekstilės pramonės saugumo problemas ir prastas darbo sąlygas. Pernai lapkritį sostinėje Dakoje per gaisrą fabrike, kuriame buvo siuvami drabužiai “Walmart” ir kitiems Vakarų tinklams, žuvo 111 žmo-

nių, o likę gyvi pasakojo, kad vadovai avarinius išėjimus laikė užrakintus.

Amsterdame įsikūrusios “Clean Clothes Campaign” atstovė Tessel Pauli sakė, kad naujoji nelaimė yra “simptomiška” problemoms Bangladeše. Šioje musulmoniškoje Azijos valstybėje užsienio pirkėjai kaltinami pelno vaikymusi ir nesirūpinimu saugumu. “Šios nelaimės parodo, kad žinomi Vakarų drabužių tinklai nenori teikti prioriteto saugumui. Jie žino, ką reikia daryti, tačiau nedaro”, - sakė T.Pauli.

Didžiosios Britanijos nebrangių dra-

7

Per nelaimę gyvi likę žmonės skundėsi, kad dėl pastato konstrukcijose atsiradusių įtrūkimų buvo evakuota maždaug 3 tūkst. darbininkų, bet vėliau liepta grįžti prie darbo. Policijos pareigūnas Moniras Hossainas teigė, kad pastato savininkui - vienam valdančiosios partijos pareigūnui - buvo iškelta byla dėl statybos įstatymų pažeidimo.

Kita byla keliama fabriko savininkams.

Mustafizuras Rahmanas, kuris vadovauja pramonines problemas sprendžiančiam policijos padaliniui, sakė, kad fabriko savininkai pasislėpė ir ignoravo perspėjimą nebeatidaryti pastato. “Apžiūrėję įtrūkimus jiems pasakėme fabrikų darbo neatnaujinti. Jie mūsų raginimo nepaisė”, - teigė M.Rahmanas.

•

NATO pareiškė, kad karas su Talibanu Afganistane laimimas, o afganų gyvenimas nuolat gerėja.

“Nors lieka gausių iššūkių, saugumas visame Afganistane padidėjo, o afganų gyvenimas pagerėjo”, sakė NATO vadovaujamų Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgų (ISAF) vyriausiasis vadas JAV generolas Josephas Dunfordas. Jo pranešime teigiama, kad beveik 8 mln. afganų vaikų, iš jų 40 proc. mergaičių, lanko mokyklas. Valdant Talibanui 1996-2001 metais Afganistane buvo tik apie milijonas moksleivių, iš jų beveik visi berniukai. “2002-aisiais tik 9 proc. afganų buvo prieinama būtiniausia sveikatos priežiūra, o dabar 85 proc. gyventojų gali pasiekti medicinos įstaigą per valandą”, - pabrėžė kariškis ir pridūrė, kad taip pat nuolat didėja afganų gyvenimo trukmė. J.Dunfordas pažymėjo, kad valdant Talibanui buvo tik 10 tūkst. laidinio telefono linijų, o mūsų dienomis per 18 mln. žmonių naudojasi mobiliaisiais telefonais. “Moterys dabar užima daugiau nei 25 proc. vietų šalies parlamente. Jų taip pat esama armijoje ir policijoje, ten moterų nuolat daugėja”, - sakė generolas. Talibano režimas buvo nuverstas per 2001 metais prasidėjusią JAV vadovaujamų pajėgų invaziją. Nuo to laiko islamistai sukilėliai kovojo su Vakarų šalių palaikoma Kabulo vyriausybe ir JAV vadovaujamomis užsienio pajėgomis. Talibano ir kitų sukilėlių atakų nuo šių metų sausio iki kovo buvo įvykdyta 47 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Tai rodo Afganistano nevyriausybinės organizacijos “Safety Office” duomenys. Jungtinės Tautos kiek anksčiau pranešė, kad per pirmą šių metų ketvirtį civilių aukų padaugėjo 30 proc., palyginti su tuo laikotarpiu pernai. Per pirmus tris šių metų mėnesius žuvo 475 civiliai, dar 872 buvo sužeisti. Šiuo metu apie 100 tūkst. karių turinčios ISAF savo kovinę misiją turėtų baigti iki ateinančių metų pabaigos, o užsieniečiai kariai jau dabar išvedami iš priešakinių linijų. Afganistano pajėgos greitai perims atsakomybę už saugumo palaikymą visoje šalyje.

SUSIRĖMIMAS UNIVERSITETE Turkijos policija vieno Ankaros universiteto komplekse malšino susirėmimus tarp studentų nacionalistų ir kurdų. Per juos buvo sužeista 15 žmonių. Kelias valandas trukusios riaušės, per kurias abi pusės talžė priešininkus lazdomis ir svaidė akmenis, įsiplieskė, kai studentai, palaikantys Turkijos kurdų sukilėlius, susirėmė su studentų nacionalistų grupe prestižiniame Vidurio Rytų technikos universitete (ODTU). Smurto metu buvo sudaužyti keli automobiliai ir apgadintas universiteto turtas. Policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Incidentas vyko tuo metu, kai Ankara ir kalinamas Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėlių lyderis derasi dėl nuolatinės taikos sutarties, kuri baigtų beveik tris dešimtmečius vykstantį PKK sukilimą, nusinešusį apie 45 tūkst. žmonių gyvybių.

Reuters, AFP, BNS, LŽ

8

2013 04 26 Lietuvos žinios

Pasaulis

Nelegalios kasyklos smukdo Ukrainos ekonomiką Nelegalios anglių kasyklos Ukrainoje dygsta kaip grybai po lietaus. Pigiau parduodamos anglys iškreipia konkurenciją ir žlugdo valstybines bei privačias kasyklas.

Ukrainos kalnakasių sąjungos vadovas Mihailas Volynetsas susirūpinęs, kad šioje šalyje plinta nelegalus anglių kasybos verslas. Savavališkai įrengtose kasyklose vagiami Ukrainos gelmių turtai, o valstybė bejėgė sustabdyti neteisėtu būdu bandančius praturtėti kasyklų šeimininkus. “Žinome, kiek anglių iškasama valstybinėse ir privačiose kasyklose ir kokia kaina parduodama. Žinome

tojai kiekvieną dieną mato anglių prikrautus sunkvežimius, neretai ir patys dirba netoli Rusijos sienos esančioje nelegalioje kasykloje.

“Mūsų mieste didelis nedarbas, todėl daug gyventojų pasirenka darbą nelegalioje kasykloje. Ten jie dirba vergiškomis sąlygomis, angliakasiams dažnai pašlyja sveikata, - pasakojo Snižnės gyventoja Irena ir priminė, kad visas regionas susiduria su socialinėmis problemomis: - Snižnės žmonės turi du pasirinkimus: dirbti nelegalioje anglių kasykloje arba migruoti. Daug miesto gyventojų išvyko iš miesto ieškoti laimės ir darbo kituose Ukrainos regionuose. Iš Snižnės išvažiavo ir mano vaikai.”

Nelegalių kasyklų savininkai ne tik neteisėtai naudojasi žemės gelmių turtais, nemoka mokesčių, bet ir gauna valstybės subsidijas. ir apie nelegalias kasyklas, kuriose iškasama daugiau kaip 6,5 tonos anglių. Tai sudaro 10 proc. visos Ukrainos anglių pramonės produkcijos.

Nelegalios kasyklos kelia rūpesčių valstybei ir visai Ukrainos angliakasybos pramonei. Valstybė bejėgė, ji nesugeba pažaboti nelegalių kasyklų”, - pasakojo M.Volynetsas.

Nedidelis pasirinkimas Apie nelegalią anglių kasybą Donbaso ir Luhansko regionuose žino visi - valdžios institucijos, aukščiausius postus užimantys Ukrainos politikai, vietos gyventojai.

Viena nelegalių kasyklų stūkso netoli Snižnės miesto. Vietos gyven-

Nemoka mokesčių Nors Snižnę kamuoja problemos, nelegali kasykla duoda didelį pelną jos savininkams. Šie nemoka jokių mokesčių valstybei, todėl anglis parduoda mažesnėmis kainomis. Interneto svetainės “Naši graši”, kurioje atskleidžiami korupcijos atvejai, administratorius Oleksa Šalaiskis teigia, kad nelegalių kasyklų savininkai ne tik neteisėtai naudojasi žemės gelmių turtais, nemoka mokesčių, bet ir gauna valstybės subsidijas. “Jie vykdo machinacijas. Valstybei pateikia išlaidų, kurių nepatyrė, sąskaitas, ir jiems būna kompensuojami “nuostoliai”. Taip vagiami mokesčių mokėtojų pinigai”, - sakė O.Šalaiskis.

Nelegaliose kasyklose ukrainiečiai dirba vergiškomis sąlygomis. / AFP/Scanpix nuotraukos Jis pridūrė, kad šie savininkai paperka vietinius ir regionų valdininkus, dažnas jų turi pažinčių aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. “Nelegalių kasyklų savininkai jaučiasi nebaudžiami. Jie dalį gauto pelno skiria korumpuotiems valdininkams papirkti. Dėl korupcijos kenčia valstybė, valstybinės bei privačios kasyklos, nes yra privedamos prie bankroto”, - pažymėjo O.Šalaiskis.

Nesąžininga konkurencija Dėl nelegalių anglių kasyklų kenčia net Ukrainos oligarchai. Turtin-

giausias Ukrainos žmogus ir šalies prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėmėjas Rinatas Achmetovas, valdantis Donbaso anglių kasyklas, neretai pralaimi konkurencinę kovą ir patiria nemažų nuostolių. “Tai nesąžininga konkurencija. Valstybinės ir privačios anglių kasyklos moka mokesčius valstybei, dėl to parduoda anglis didesnėmis kainomis ir angliakasiams moka mažesnius atlyginimus. Nelegalios anglių kasyklos vilioja angliakasius geresniu užmokesčiu. Daug jų pereina dirbti į nelegalias kasyklas, nors dėl to negauna socialinių garantijų ir dirba

pavojingesnį darbą blogesnėmis sąlygomis”, - sakė O.Šalaiskis.

Dėl vis atsirandančių nelegalių kasyklų jis įžvelgia grėsmę visai Ukrainos ekonomikai. “95 proc. Ukrainos vidaus energijos išteklių sudaro anglys. Jeigu nelegalios kasyklos ir toliau rasis kaip grybai po lietaus, šalyje gali susidaryti kritiška situacija. Dešimtis valstybinių ir privačių kasyklų teks uždaryti. Dėl to Ukraina taps priklausoma ne tik nuo naftos ar dujų, bet ir anglių importo”, - aiškino O.Šalaiskis.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

G.W.Bushas tikisi būti išteisintas istorijos Buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas įsitikinęs, kad bus jau seniai miręs, kai istorijos teismas pateiks galutinį sprendimą apie jo vadovavimo laikotarpį, ir ragina savo jaunesnį brolį siekti prezidento posto.

Tačiau G.W.Bushas ir pats pasistengė stumtelėti istoriją į priekį vakar Dalase atidarydamas savo prezidentinę biblioteką. Buvęs prezidentas prisistatė kaip lyderis, priėmęs ryžtingų sprendimų, kai reikėjo nuo terorizmo gelbėti šalį. Įrengtoje ekspozicijoje daug vietos skirta 2001 metų rugsėjo 11-osios atakoms - padėta sulankstyta plieninė sija iš Pasaulio prekybos centro griuvėsių, rodomas vaizdo įrašas, kaip susmunka ir dulkių debesis sukelia bokštai dvyniai.

Pietų metodistų universitete įkurtame muziejuje jaučiama energija ir patriotizmas, tačiau skeptiškai vertinantieji G.W.Bushą pasigenda kritiško jo politikos vertinimo. Tačiau G.W.Bushas nusprendė pats paklausti turistų ir ateities istorikų: “Ką būtumėte darę mano vietoje po terorizmo, uragano Katrina ir 2008ųjų ekonomikos kracho?” Į G.W.Busho prezidentinės bibliotekos ir muziejaus atidarymą atvyko prezidentas Barackas Obama bei visi kiti gyvi buvę JAV vadovai. Jie apžiūrėjo ekspoziciją. Čia pristatyta istorija prezidento, kuris ketino sutelkti dėmesį į vidaus politiką, tačiau teko ginti Ameriką nuo tarptautinio teroristų tinklo “Al-Qaeda”. G.W.Bushas ir pats dar 2010 metais išleistuose memuaruose parašė: “Per anksti spręsti, kaip bus vertinama dauguma ma-

Du prezidentai. Pietų metodistų universitete, kuriame atidaryta G.W.Busho biblioteka, pastatytas paminklas jam ir jo tėvui. no sprendimų.” Tačiau dabar jis jau aiškina susitaikęs su faktu, kad nebespės to išgirsti.

Populiarumas didėja G.W.Bushas paliko Baltuosius rūmus kaip vienas nepopuliariausių Jungtinių Valstijų prezidentų, ir dabar jį teigiamai vertina tik 34 proc. amerikiečių. Tačiau kai pasitraukė, jo įvaizdis ėmė gerėti - šiuo metu 42 proc. respondentų G.W.Busho vadovavimą laiko sėkmingu. Tačiau kritikai tebeprimena, kad G.W.Bushas pasiuntė karius į Iraką, vadovaudamasis išgalvota dingstimi, ir taip nusmukdė Amerikos prestižą pasaulyje. Be to, 2005 metais siautusio uragano Katrina padarinius galima laikyti puikiu pavyzdžiu, kaip nedera reaguoti į stichines nelaimes, o G.W.Busho nesugebėjimas įžvelgti artėjančios finansų griūties įstūmė JAV į didžiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų.

Tačiau tiek pats G.W.Bushas, tiek jo buvę padėjėjai tikisi, kad bibliotekos atidarymas - pirmas žingsnis į jo reabilitaciją. Taip atsitiko su Harry Trumanu ir Dwightu Eisenhoweriu, kurie paliko Baltuosiuos rūmus būdami labai nepopuliarūs, tačiau vėliau istorija juos išteisino.

“Tie aštuoneri G.W.Busho prezidentavimo metai buvo pilni sukrėtimų. Laikui einant emocijos ima blėsti ir žmonės pradeda vertinti daug objektyviau”, - sakė viena didžiausią pasitikėjimą pelniusių G.W.Busho padėjėjų Karen Hughes.

Tačiau JAV prezidentų veiklą tyrinėjantis Teksaso universiteto profesorius Bruce’as Buchananas teigia, kad G.W.Busho reputacija nuo jo paties nebepriklauso, Buvusio prezidento įvaizdis galėtų pagerėti tik tuo atveju, jeigu nauja informacija suteiktų žinių apie jo administraciją arba koks nors biografas ateityje sugebėtų pagerinti jo reputaciją.

“Irakas yra tema, kurią reikėtų interpretuoti iš naujo, tačiau mažai ženklų, kad ta šalis taps demokratijos forpostu, kaip žadėjo G.W.Bushas”, - pažymėjo B.Buchananas.

G.W.Busho bibliotekoje svarbiausia ekspozicija pavadinta “Sprendimų taškų teatras”. Lankytojai liesdami jautrius ekranus gali patys mėginti priimti sprendimus dėl krizių, su kuriomis susidūrė tuometis prezidentas.

“Sumanyta parodyti žmonėms, ką reiškia priimti sprendimą greitai ir esant dideliam spaudimui”, - sakė buvusi pirmoji šalies ponia Laura Bush.

Tiek pat buvęs prezidentas, tiek jo administracijos lyderiai, rodos, susitaikė su tuo, kad jų veiksmai prieštaringai vertinami, pirmiausia, dėl teroristų tardymo, kuris prilyginamas kankinimams. “Tai buvo prevenciniai veiksmai, kurie gelbėjo amerikiečių gyvybes. Mums tai leido patekti į “Al-Qaedos” vidų. Manau, prezidentas priėmė teisingą sprendimą, ir šiandien yra amerikiečių, kurie gali jam padėkoti, kad yra gyvi”, - sakė buvęs patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Stephenas Hadley.

Tapymas pakeitė gyvenimą 66 metų G.W.Bushas papasakojo turįs naują pomėgį, kuris pakeitė jo gyvenimą, - tai tapymas, nes jis, kaip ir tėvas, išėjęs į pensiją norėjo toliau mokytis. “Nenoriu ilsėtis. Noriu sekti 41-ojo prezidento pavyzdžiu ir, žinote, bėgti visu greičiu iki grabo lentos”, - pridūrė jis.

Vyresnysis Bushas, kuriam dabar 88-eri, kol nesirgo, gyveno labai aktyviai. Savo 85-ąjį gimtadienį jis paminėjo šokdamas su parašiutu.

G.W.Bushas sako tapybos ėmęsis, kai sužinojo, kad toks buvo ir garsiojo britų politiko Winstono Churchillio pomėgis. “Kitaip žiūriu į spalvas, matau šešėlius, bet suprantu, kad mano atveju parašas vertingesnis už paveikslą”, - pajuokavo eksprezidentas.

Nori, kad brolis taptų prezidentu G.W.Bushas ragina savo jaunesnįjį brolį Jebą 2016 metais siekti prezidento posto, nes tai leistų įrašyti Bushų šeimą į istoriją kaip didžiausią Amerikos politinę dinastiją. “Jis būtų nuostabus kandidatas, jei nuspręstų tai padaryti. Tačiau tai bus jo asmeninis sprendimas”, - sakė G.W.Bushas, duodamas interviu “ABC News” prezidentinės bibliotekos atidarymo išvakarėse.

Jei ne prieštaringai vertinamas jo paties prezidentavimas, buvęs Floridos gubernatorius būtų vienas pagrindinių respublikonų partijos kandidatų. Jeigu Jebui pavyktų laimėti rinkimus, Baltuosiuose rūmuose šeimininkautų jau trečias Bushas.

Toks valdžios išlaikymas vienos šeimos rankose būtų beprecedentis atvejis per visą Amerikos istoriją.

Rinkimuose Jebas galėtų susidurti su buvusia valstybės sekretore Hillary Clinton, jeigu ši nuspręstų dar kartą siekti prezidento posto.

H.Clinton ir J.Busho varžybos primintų 1992 metų rinkimus, kai Billas Clintonas po vienos kadencijos išvertė iš posto G.W.Bushą. Dabar abu vyrai - draugai. Buvęs demokratų prezidentas gerai sutaria ir su Bushu jaunesniuoju.

•

AFP, LŽ

2013 04 26 Lietuvos žinios

Verslas

9

Didelį elektros tarifą išbandė savo kailiu Nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkę objektai*

LINA MRAZAUSKAITĖ

Laiku nepasirinkusios nepriklausomo elektros tiekėjo ir gavusios didesnes sąskaitas už elektrą įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį suskubo sudarinėti sutartis.

Iki šiol į laisvąją elektros rinką įžengė ir nepriklausomą tiekėją pasirinko beveik 45 proc. įmonių, kurių leistinoji naudoti galia mažesnė kaip 30 kW. Tuo tarpu iš visų juridinių asmenų, kurių leistinoji galia yra lygi ar didesnė nei 30 kW, tai padarė 70 proc. įmonių. Tai atskleidė naujausi “Lesto” duomenys.

Nuo šių metų sausio atsivėrus elektros rinkai, nepriklausomą elektros tiekėją privalo pasirinkti visi juridiniai asmenys. To nepadariusioms įmonėms “Lesto” tiekiamai elektros kainai taikomas 1,25 didesnis koeficientas, kuris kainą padidina 25 procentais. Laisvojoje rinkoje elektrą gali pirkti ir buitiniai vartotojai, bet tai nėra privaloma.

Paskubino didesnės sąskaitos Bendrovės “Elektrum Lietuva” pardavimo vadovas Ričardas Tvaronas sakė tikėjęsis šiek tiek didesnio įmonių aktyvumo renkantis nepriklausomą tiekėją, nes to nepadariusios nuo šių metų už elektrą moka daugiau. Bendrovės skaičiavimais, per metus apie 100 tūkst. kWh elektros energijos suvartojančios įmonės praras apie 4500 litų, jeigu nepasirinks elektros tiekėjo.

Pašnekovas pažymi, kad beveik pusė - 43 proc. - verslo klientų sutartis sudarė tik pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai reiškia, kad jie prarado galimybę mažiau už elektrą mokėti jau nuo šių metų pradžios, kai tik buvo atverta elektros rinka. “Įmonės, nuo šių metų pradžios įgijusios prievolę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje, tiekėją turėjo pasirinkti iki praėjusių

Leistinoji galia, kW

Objektų dalis, proc.

400 ir daugiau

91

100 ir daugiau

82

30 ir daugiau

65

iki 30

38

* 2013 m. sausio 1 d. duomenys Šaltinis: “Lesto”

Didžiosios įmonės pirmos suskubo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, o smulkiosios dar svarsto, ar sutaupys. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Per metus apie 100 tūkst. kWh elektros energijos suvartojančios įmonės praras apie 4500 litų, jeigu nepasirinks elektros tiekėjo. metų gruodžio 10 dienos, tačiau dauguma delsė. Taigi net jei įmonės žinojo, kad sąskaitos už elektrą išaugs, nesiėmė jokių veiksmų, kol pačios nepajuto naštos”, - sakė jis.

Bendrovės “Energijos tiekimas” generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio vertinimu, šiuo metu nepriklausomą tiekėją yra pasirinkusios apie 30 proc. visų šalyje veiklą vystančių bendrovių - maždaug 16 tūkst. įmonių. “Žinodami, kad galimybė pasirinkti nepriklausomą

tiekėją šiemet atsivėrė keliasdešimčiai tūkstančių įmonių, tikėjomės šiek tiek didesnio aktyvumo. Tačiau negaliu pasakyti, kad dabartine situacija esame nusivylę - šiemet mūsų klientų portfelis išaugo iki 5 tūkst. vartotojų ir augimo tendencija yra gana stabili”, - sakė jis.

A.Juozaponio teigimu, kaip ir kiekvienais metais nuo laisvos rinkos atsiradimo, aktyviausiai nepriklausomus tiekėjus vartotojai renkasi dviem laikotarpiais: metų pabaigoje, kai pasirašo sutartis naujiems metams, kovo ir balandžio mėnesiais, kai palygina iš garantinio tiekėjo gaunamas išaugusias sąskaitas ir įsitikina, kad pasirinkti nepriklausomą tiekėją vis dėlto yra finansiškai naudinga.

Pasveria galimą naudą “Aktyviausiai nepriklausomus tiekėjus renkasi įmonės, kurių elektros energijos suvartojimas leidžia daugiau sutaupyti. Pavyzdžiui, beveik vi-

si stambiausi šalies vartotojai nepriklausomą tiekėją pasirinko dar prieš kelerius metus, tuo tarpu smulkiausių bendrovių, kurios į laisvą rinką įsiliejo tik šiemet, dalis neviršija 20 procentų”, - pasakojo A.Juozaponis.

Bendrovės “INTER RAO Lietuva” komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas taip pat sakė, jog kai kuriems elektros energijos vartotojams sutaupytos lėšos atrodo per mažos, kad rinktųsi nepriklausomą tiekėją.

Todėl jie pasirenka mokėti brangiau ir likti pas garantinį tiekėją. “Tačiau tokių įmonių jau mažuma, nes verslui energijos sąnaudos itin aktualios.

Didžiosios įmonės nuo 2010 metų gali ir renkasi nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tad joms tiekėjo pasirinkimas jau įprasta praktika. Ir tokių įmonių daugės”, - patikino jis.

Dar kyla daug klausimų Įmonių pasyvumą renkantis tiekėją, R.Tvarono manymu, lemia

daug neaiškumų. Pavyzdžiui, ne visos jos žino, ar gali rinktis tiekėją, nes tai gali daryti tik turinčios tiesiogines sutartis su “Lesto” įmonės. Be to, kaip sakė jis, daugeliui kyla klausimų, kodėl mažesni elektros tiekėjai sugeba pasiūlyti mažesnę elektros kainą už “Lesto”. “Tačiau “Lesto” tai skirstymo funkciją teikiantis subjektas, t. y. jis tik pristato vartotojų įsigytą elektros energiją iš elektros tiekėjų. Šiuo atveju įmonės mastas nieko nelemia, nes “Lesto” taiko įstatymuose numatytą 1,25 koeficientą”, - paaiškino pašnekovas.

Dalis įmonių anksčiau nebuvo susidūrusios su nepriklausomu elektros energijos tiekimu, todėl joms, kaip pažymėjo A.Juozaponis, trūko informacijos apie pasikeitusią tvarką ir atsiradusias galimybes sutaupyti. Tuo tarpu kita vartotojų dalis apie pokyčius žinojo, tačiau norėjo praktiškai įsitikinti, kad pasirinkdami nepriklausomą tiekėją tikrai sutaupys.

Todėl tai darė tik gavę kelių mėnesių sąskaitas iš garantinio tiekėjo.

“Trečia, smulkiausiems šalies vartotojams būdingas elementarus pasyvumas. Mūsų užsakymu atlikta vartotojų apklausa atskleidė, kad potencialių elektros pirkėjų lūkesčiai ir pardavėjų galimybės sutampa vieni nori elektrą pirkti pigiau, kiti gali tokią kainą pasiūlyti. Tačiau toli gražu ne visi norintys sutaupyti planuoja artimiausiu metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją”, - aiškino jis.

•

Gilesnis kanalas - didesni laivai uoste

Baigę gilinti ir platinti Klaipėdos uosto kanalą, olandai visą techniką sutelkė kasti SGD terminalo duobei. / Vidos Bortelienės nuotrauka VIDA BORTELIENĖ

Šią savaitę baigti Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo ir platinimo darbai, mažinantys šiaurinės ir pietinės dalių navigacinius skirtumus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), pastaruoju metu kritikavusi rangovus už apskųstus konkursus, statybų vilkinimą, broką ar kitas nuodėmes, pagyrų negaili uostą gilinantiems olandams, demonstruojantiems moderniausios technikos galią.

Kompanija “Van Oord Dredging and Marine Contractors BV” laiku baigė metus trukusius 129 mln. litų vertės darbus. Teko iškasti 4,4

mln. kub. m grunto. Vėlavusią suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo duobės kasimo pradžią olandai stengiasi kompensuoti pasitelkę papildomas žemkases.

Pirmiausia technika nusiurbia dumblą, paskui kasa kietą gruntą - iki 35 tūkst. kub. m per parą. Tai daugiau nei sutartas normatyvas. Todėl tikimasi, kad šie darbai bus baigti pagal SGD terminalo projekto eigos terminą - iki birželio 15 dienos. Tuomet bus statomas laivo švartavimo įrenginys - pirsas.

Dugną dengia sąnašos Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad atplaukiančių laivų skaičius per daug nesikeičia, tačiau daugėja didžiųjų “Panamax” tipo laivų, kurių ilgis viršija 200 metrų. Šiuo metu prie 1-4 krantinių leis-

tina laivų grimzlė yra iki 12,5 m, prie rekonstruotų 8-9 krantinių - iki 13,4 m, uosto viduryje prie naujo kompanijos “Bega” pirso - iki 11,5 metro. Pagilinus kanalą iki 14,5 m visu ilgiu ir praplatinus nuo 125 iki 150 m, “Panamax” laivai jau gali plaukti į Malkų įlanką, prie konteinerių terminalo 142 krantinės.

Bet kad uosto kanalo galimybės sutaptų su krantinių gyliu ir leistina laivų grimzle, kai kuriose vietose reikia nukasti kalvas ir išvalyti sąnašas.

Tam šiemet skiriama daugiausia dėmesio. Pasibaigus polaidžiui ir sumažėjus Klaipėdos kanalo tėkmei bus aišku, kiek sąnašų ir kur reikia nusiurbti. Pasak Infrastruktūros skyriaus viršininko Vidmanto Paukštės, stebėjimai rodo, kad paprastai uosto dugnas sąnašomis apdengiamas 15 centimetrų. Šiuo metu vykstančio akvatorijos dugno prie krantinių valymo darbų viešųjų pirkimų konkurso sąlygos numato, kad orientacinis sąnašų kiekis - 30 tūkst. kub. metrų.

Prieš mėnesį skelbtame konkurse buvo perkami 600 tūkst. kub. m kiekio sąnašų siurbimo darbai. Numatoma, kad pirmiausia bus valomas Žiemos uostas ir Malkų įlanka, kur susikaupia daugiausia nešmenų iš marių, taip pat kelios vietos prie “Klaipėdos Smeltės” ir “Begos” krantinių. Švarus smėlis bus gabenamas į

paplūdimių zonas, o dumblas ir kitas gruntas - į sąvartos vietą jūroje.

Trūksta suderinimo Ne taip sklandžiai uostui sekasi krantinių statybos darbai. Užtikrinti greitą investicijų grąžą dažnai trukdo rangovų bėdos ir viešųjų pirkimų konkursų sąlyga rangovą rinktis pagal mažiausios kainos pasiūlymą. Pasak KVJUD infrastruktūros direktorės Romos Mušeckienės, 9096 krantinių rekonstrukcija, kuriai direkcija išleido per 120 mln. litų, stringa dėl rangovui iškeltos restruktūrizavimo bylos. Jau turėję baigtis darbai dar net nepradėti. Ji pripažįsta, kad trūksta lankstumo ir uosto direkcijai. Vykstant didelio masto objektų statyboms, labiausiai pasigendama patyrusių projektų vadovų. Artimiausiu metu numatoma stiprinti Infrastruktūros skyrių.

Pasak neseniai KVJUD vadovauti pradėjusio Arvydo Vaikaus, niekas negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių net 14 mėnesių nebuvo atiduotas naudoti “Begos” pirsas, už kurį direkcija rangovams sumokėjo 50 mln. litų, o kompanija į krovos kompleksą investavo 90 mln. litų. Padaryta didžiulė žala dėl bankui mokėtų palūkanų ir negautos grąžos.

Panaši situacija - dėl 144 krantinės, kuri pastatyta prieš 4 metus.

Kompanijai priekaištauta, kad ji nepradeda krovos, nors nenutiestas geležinkelis, visu ilgiu neišgilinta krantinė. Greta jos esančios rekonstruojamos konteinerių terminalo krantinės taip pat yra nepatobulintos taip, kaip reikėtų. Prie jų trūksta gylio.

Tačiau yra uoste gerų pavyzdžių. Į Jūrų perkėlos terminalą vedanti Kairių gatvė bus baigta rekonstruoti anksčiau nei numatyta. Šį 33 mln. litų vertės projektą planuota įgyvendinti iki 2014 metų pavasario, bet šiuo metu rangovai jau atlikę darbų už 20 mln. litų.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 1 DB svaras sterlingų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,4528 2,6467 -0,3476% 3,0580 -0,6377% 2,7986 -0,4788% 4,2898 -0,2238% 4,0535 +0,0271% 1,7522 -0,3653% 4,9333 +0,0993% 4,5036 +0,2243% 8,3203 -0,3101% 8,4614 +0,6583% 4,0186 +0,3160% 1,4704 -0,0680% 3,2525 -0,3351% 2013 04 26, LB

2013 04 26 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Žiema vėl nepagailėjo rapsų GINTARAS MIKŠIŪNAS

Neįprastai vėlai nutirpus sniegui žieminių rapsų ir kviečių augintojai su nerimu žvalgosi į savo pasėlių plotus. Preliminariais stebėjimais, labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Ūkininkai jau prognozuoja, kad dėl orų sąlygų šių metų tiek rapsų, tiek kviečių derlius gali būti maždaug trečdaliu mažesnis negu pernykštis. Taigi jei gamta neiškrės naujų išdaigų, jis prilygs daugiamečiam vidurkiui. Dar vieno rekordinio derliaus niekas nebesitiki.

Vaizdas labai margas Šiaulių rajone, šalia Aukštelkės, ūkininkaujantis Raimundas Juknevičius, kalbėdamas apie žieminių rapsų būklę laukuose, pabrėžė: “Augalai nežuvę, tačiau pasėliai gerokai praretėję. Kol kas jie neatrodo tokie gyvybingi, kad žadėtų maksimalų derlingumą.”

Daugiausia pumpurų nukentėjo aukštesnėse kalvose, kur sniego sluoksnis buvo mažesnis. Ten šaltukas labiausiai juos pakando. Pasak ūkininko, bendra situacija žieminių rapsų laukuose labai marga. “Šiandien jie tikrai neatrodo taip įspūdingai, kaip atrodė vos ištirpus sniegui. Dalis pasėlių jau “išeina iš dirvos”: prieš kurį laiką buvo, dabar nebėra”, - sakė R.Juknevičius.

Tarp problemų, kurias išsprendus galėtų pagerėti augalų žiemojimo sąlygos, ūkininkas paminėjo prastą melioracijos įrenginių būklę. Šiandien jų nusidėvėjimo laipsnis siekia nuo 40 iki 60 procentų. Tose vietose, kur prastai veikia melioracijos įrenginiai, rapsams žiemoti tampa sunkiau, nes jie mirkti gali labai trumpai.

Jau reikia lietaus Jeigu stigs drėgmės, ūkininko R.Juknevičiaus teigimu, gero javų derliaus kaip pernai galima nesitikėti. Nors dabar javų laukai atrodo pilnesni, dėl drėgmės trūkumo au-

Dar vieno rekordinio rapsų derliaus šiemet tikėtis neverta. / LŽ archyvo nuotrauka galams gali neužtekti laiko išsikrūmyti. “Kai pavasarį krūmijimosi procesas vyksta sklandžiai, paprastai iš vieno pasėto grūdo išauga kelios varpos. Jeigu dabar laikysis aukšta oro temperatūra, o dirvos paviršius greitai džius, dėl silpnų šaknų augalams stigs drėgmės. To-

R.Juknevičius: “Augalai nežuvę, tačiau pasėliai gerokai praretėję. Kol kas jie neatrodo tokie gyvybingi, kad žadėtų maksimalų derlingumą.” dėl jie gali stengtis išauginti tik vieną stiebą - tada laukai atrodys labai reti”, - aiškino ūkininkas.

Kad laukuose netrukus gali pritrūkti drėgmės, nuogąstauja ir Kupiškio rajone ūkininkaujantis Zigmas Aleksandravičius. “Prieš gerą savaitę buvo apėmusi neviltis - laukuose telkšojo vanduo. Teko važiuoti ir gręžti žemę, kad jis greičiau susigertų. Tačiau per kelias dienas vandens nebeliko. Dabar matau kitą problemą - drėgmės stygiaus. Vanduo melioracijos grioviuose labai greitai senka. Augalams jo gali pritrūkti”, - baiminosi kupiškėnas.

Trumpai LEIDO MEDŽIOTI Seimas vakar priėmė Medžioklės įstatymo pataisas. Už pakeitimus pasisakė 67 Seimo nariai, o susilaikė 4 parlamentarai. Pataisos be apribojimų leidžia medžiotojų būrelių nariais tapti privačios žemės sklypo savininkams, kurie medžioklės plote turi daugiau nei 100 hektarų miško arba dirbamos žemės. Tokie nauji nariai į medžiotojų būrelius būtų priimami per mėnesį. Seimas per svarstymą nesutiko leisti medžioti bet kokį plotą turinčiam žemės ar miško savininkui, jei nuosavybės teises į žemę jis turi ne trumpiau nei 5 metus. Seimas nustatė, kad vieno medžioklės ploto dydis negalėtų būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų.

BRANGO NET BULVĖS Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje kovo mėnesį, palyginti su 2012-ųjų kovu, padidėjo 4,9 procento. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus didėjo 13,9 proc., gyvulininkystės produktų 0,4 proc. Kaip pranešė Statistikos departamentas, per metus labiausiai

Tačiau Z.Aleksandravičius čia pat pridūrė, kad Kupiškio krašto ūkininkams Dievas buvo gailestingas.

“Jau baigėme tręšti visus pasėlius.

Apžiūrėjome ir įsitikinome, kad augalai žiemą ištvėrė, liko gyvi. Kol kas neturime jokių nuostolių. Kviečių laukai irgi atrodo neblogai, nors yra

pabrango bulvės - 50,9 proc., ankštiniai augalai - 37,8 proc., kvietrugiai 27,5 proc., kviečiai - 18proc., miežiai 16,3 proc., o atpigo vaisiai ir uogos 35,4 proc., grikiai - 25,6 proc., avižos - 12,6 proc., rugiai - 5,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo paukščių - 6,8 proc., natūralaus riebumo pieno - 4,1 proc., galvijų -3,8 proc., kiaulių - 2,5 proc., avių ir ožkų - 1,1 proc., o sumažėjo kiaušinių - 33,7 proc. - supirkimo kainos.

PRIVEŽA KIAUŠINIŲ Lietuvoje šių metų sausio mėnesį importuota 11,01 mln. vienetų kiaušinių - 42,8 proc.daugiau nei pernai sausį. Daugiausia kiaušinių buvo importuota iš Latvijos - 5,64 mln., arba 51,2 proc. viso importo. Apie tai rašo žemės ūkio informacijos irkaimo verslo centro leidinys “Agrorinka”.

Iš Lenkijos į Lietuvą įvežta 5,15 mln. kiaušinių, arba 46,8 proc. viso importo. 2012 metais į Lietuvą buvo įvežta 98,11 mln. kiaušinių - 7,6 proc. daugiau nei 2011 metais.

LŽ, BNS

šiek tiek pamirkusių”, - kalbėjo jis.

Vis dėlto pašnekovas, remdamasis ilgamete patirtimi, siūlė džiaugtis atsargiai: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad augalai peržiemojo sėkmingai, laukai gražūs, bet po dviejų savaičių jie gali pajuoduoti. “Tada ūkininkai sako: “Rapsai išėjo iš laukų.” Niekam nelinkėčiau tokio dalyko, nes ūkiams tai baisūs nuostoliai”, - sakė Z.Aleksandravičius.

Derlius bus mažesnis Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos vadovas Alvidas Vasiliauskas tikina, kad situacija jų rajono ūkių laukuose nėra labai bloga. Esama vietų,

kur sniego paklotė buvo per maža, ten pasėliai pašalę. “Pernai rapsai išvis nebuvo iššalę. Jei gamta nepateiks daugiau staigmenų, šiemet derlius, palyginti su 2012-aisiais, gali būti šiek tiek mažesnis. Ilga žiema atsiliepė ne tik rapsams, bet ir kviečiams, miežiams, kvietrugiams, rugiams”, - pasakojo tarp Naisių ir Lygumų ūkininkaujantis A.Vasiliauskas.

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelmas Janušonis teigia, jog padėtis šio krašto laukuose nevienoda. “Yra vietų, kuriose rapsai puikiai peržiemojo. Kol kas negirdėti, kad ūkininkai labai skųstųsi.

Tačiau važinėjant po rajoną tenka matyti visko. Kai kur augalai apšalę, tačiau tokių ne tiek daug”, - sakė V.Janušonis.

Suvalkiečiai dar stebi laukus Šakių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiūkas mano, kad dar anksti daryti prognozes. “Šiuo metu tik renkame informaciją, todėl pasakyti, ar žieminiai rapsai smarkiai nukentėjo, būtų sudėtinga. Iš pokalbių su ūkininkais galima susidaryti vaizdą, kad padėtis rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, labai marga. Vietomis rapsai peržie-

mojo puikiai, bet yra ir tokių laukų, kuriuose matyti galimi nuostoliai”, dėstė pašnekovas. Jo žodžiais, reikia dar palūkėti, kol suplauks visa informacija iš ūkių. “Rapsams pradėjus vegetuoti gali atsirasti puvinių. Tada ir bus galima realiai pamatyti, ar augalai išgyveno. Kol kas tik darome suvestines, todėl komentuoti bendrą situaciją ankstoka”, aiškino R.Valiūkas.

Trečdaliu mažiau negu pernai UAB “Agrochema” Rinkodaros skyriaus vadovas prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas pataria pirmiausia peržiemojusius rapsus patręšti azotinėmis trąšomis su siera. Pasak profesoriaus, efektyviai padėtų skystosios trąšos, nes jas galima greitai ir kokybiškai paskleisti. “Prieš kelias dienas su vadybininkais aptarėme, kiek po šios žiemos galėjo išlikti javų. Pagal mūsų prognozes - apie 90 procentų. Tuose ūkiuose, kuriuose javai buvo pasėti laiku, laikytasi visų agrotechninių reikalavimų, žiemkenčiai išsilaikė geriausiai, kalbėjo G.Šidlauskas. - Padėtis dėl žieminių rapsų, mūsų žiniomis, šiek tiek prastesnė. Skaičiuojame, kad per visą Lietuvą turėjo išsilaikyti apie 70 proc. žieminių rapsų pasėlių.”

•

12

2013 04 26 Lietuvos žinios

Istorija

Vilniaus preferansas: lošimas be laimėtojų 1919 metų balandžio pabaigos įvykiai galutinai nulėmė Lietuvos ir Lenkijos santykius visam tarpukario laikotarpiui. Tai liudija ir dokumentai iš praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijoje pristatyto rinkinio. gaikštystę, tačiau tariantis ne su Maskva, o su Lietuva, Baltarusija ir Ukraina. Su vadinamaisiais federalistais buvo siejamas ir vienas žymiausių Lenkijos politikų J.Pilsudskis.

Tačiau vargu ar toks požiūris į šį išskirtinį veikėją visiškai atitinka tikrovę. Kaip vėliau įsitikinsime, aiškios koncepcijos J.Pilsudskis neturėjo ir nenorėjo turėti, nes buvo nusiteikęs veikti pagal aplinkybes ir remtis įvykusiais faktais. Tiesa, kilęs iš Lietuvos bajorų šeimos politikas jautė daug sentimentų savo gimtinei, tačiau niekuomet negalėjo sutikti su tuo, kad Lietuva, o juo labiau Vilnius būtų atskirtas nuo Lenkijos.

Lietuvos ir Lenkijos unijos J.Pilsudskiui buvo maža. Jis svajojo apie Rytų imperiją “nuo jūros iki jūros”, į kurios sudėtį įeitų Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos žemės.

J.Pilsudskis tikėjosi, kad šis galingas blokas taps traukos centru ir Latvijai, Estijai, galbūt net Suomijai ir Rumunijai. Toks Lenkijos dominuojamas darinys į vieną visumą turėjo jungtis savanoriškai. Vėliau pamatysime, ko buvo vertas šis savanoriškumas.

ARAS LUKŠAS

1919

metų balandį Vilniuje ir aplink jį klostėsi dramatiški įvykiai, iš esmės nulėmę visus tarpukario Lietuvos ir Lenkijos santykių aspektus. Balandžio 20 dieną, diplomatui Jurgiui Šauliui Varšuvoje derantis dėl Lietuvos pripažinimo, Lenkijos kariuomenė staigiu ir netikėtu manevru užėmė Lietuvos sostinę. Ir nors po poros dienų Lenkijos vadovas Juzefas Pilsudskis paskelbė atsišaukimą, kuriame žadėjo, kad Vilniaus klausimą spręs tik patys, pasak jo, “buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai”, šiais pažadais netruko nusivilti tiek Vilniaus lietuviai, tiek Kaune esanti Lietuvos valdžia. Durys dialogui dėl Lietuvos sostinės galutinai užsitrenkė 1920-ųjų rudenį, po Lenkijos generolo Lucijano Želigowskio “maišto”, galutinės Vilniaus okupacijos, vadinamosios “Vidurio Lietuvos” valstybės įkūrimo ir vėlesnio jos prijungimo prie Lenkijos. Taip tarpukario Lietuva galutinai prarado savo sostinę, kurią atsiėmė tik 1939-aisiais, jau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Deja, tai buvo Pyro pergalė: Lenkiją užpuolusių sovietų “dovana” pasirodė esanti tik masalas pelėkautuose. Tuomet už Vilnių Lietuvai teko sumokėti savo pačios nepriklausomybe.

Kodėl kuriantis nepriklausomoms Lietuvos ir Lenkijos valstybėms Vilniaus klausimas tapo didžiausia kliūtimi šių šalių santykiams? Nejaugi ginčas dėl Lietuvos sostinės galėjo būti sprendžiamas tik ginkluota jėga ar trečiųjų šalių įsikišimu? Ar buvo alternatyva Vilniaus praradimui? Jei taip, kokią kainą už jį turėjo sumokėti Lietuva, o kokią - Lenkija?

Norėdami bent kiek priartėti prie atsakymų į šiuos klausimus, turėtume pažvelgti į 1918-1920 metų Vilniaus istoriją ne tik lietuvių, bet ir lenkų bei Antantės valstybių akimis.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Vilniaus lošime dalyvavo tik šie trys žaidėjai. Tačiau turint galvoje, kad Lenkijoje Vilniaus ir visos Lietuvos atžvilgiu egzistavo dvi priešingos koncepcijos, o Antantėje vis labiau ryškėjo prieštaravimai tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, be to, savų interesų čia turėjo ir bolševikinė Rusija, ir Vokietija, turėsime prieiti prie išvados, kad Vilniaus antklodė buvo tampoma ne į tris, o mažiausiai į septynias puses.

Didelę šių užkulisinių žaidimų dalį gerai atskleidžia praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijoje pristatytas dokumentų rinkinys “Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis-1920 m. spalis)”, kuriame greta lietuviškųjų pateikiami ir lenkiškieji šaltiniai. Iš jų galima susidaryti įspūdį, kaip Vilniaus problema susipynė į tokį neišrišamą mazgą.

Federacija ar aneksija?

Tiek tarpukario Lietuvoje ar Lenkijoje, tiek ir dabar ginčo dėl Vilniaus esmė neretai labai supaprastinama: Vilnius turėjęs priklausyti Lietuvai, kaip senosios LDK sostinė (beje, turėjusi mažai ką bendro su 1918-aisiais atkurta Lietuvos tautine valstybe). Bri-

Generolas L.Želigowskis (priekyje) Lenkijos kariuomenei įžengus į Vilnių. 1919 m. balandžio 20 d.

Dangstėsi bolševizmo grėsme

Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir wikimedia.org nuotraukos

Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas M.Romeris, iš J.Pilsudskio šalininko tapęs jo politikos kritiku. tų istorikas Arnoldas Toynbee 19201923 metų tarptautinės politikos apžvalgoje teisingai pastebi, kad Lietuvos pretenzijos į sostinę, remiantis jos gyventojų tautine sudėtimi, apskritai neturėjo pagrindo, nes, remiantis

J.Pilsudskis apie 1918 m.

ra toks stiprus argumentas, kaip teisiniai problemos aspektai. Lenkai čia rėmėsi Ambasadorių konferencijos sprendimu, kad Lenkijos sienos, nenustatytos Versalio taikos sutartimi, bus nustatytos vėliau. Lietuva, beje,

Susitikimas su J.Pilsudskiu pakirto M.Romerio tikėjimą savo mokytoju ir sužlugdė jo viltis, kad dviem valstybėms pavyks surasti bendrą kelią. Tapo visiškai aišku, kad lenkams reikia ne atkurti buvusią LDK, o paprasčiausiai prisijungti Lietuvą prie Lenkijos.

1897 metų Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno vos 2 proc. lietuvių. Taigi, Lenkijos pretenzijos į Vilnių buvo grįstos tuo, jog tiek sostinėje, tiek jos krašte lenkų buvo daugiau nei lietuvių, o jei ir kur nebuvo, lenkai ten bent jau valdė didžiąją dalį žemės.

Tačiau etninė gyventojų sudėtis nė-

turėjo kur kas rimtesnį teisinį kozirį tuo metu, kai sostinė buvo perduota Lietuvai, ją faktiškai kontroliavo bolševikinė Rusija, kurios vyriausybės tuo metu de jure nepripažino nė viena didžioji valstybė.

O dabar prisiminkime, kad debatai dėl Vilniaus, Lenkijos ar Lietuvos ateitis tiek Varšuvoje, tiek Vil-

niuje prasidėjo dar gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Pridurkime dar ir tai, kad skirtingi Lenkijos politikai laikėsi diametraliai priešingų dviejų šalių ateities koncepcijų. Šiuos du požiūrius skyrė ne tik būsima Lietuvos vieta Europoje, bet ir Lenkijos santykiai su Rusija. Dešinieji tautiniai demokratai (endekai), kuriems atstovavo būsimas Lenkijos užsienio reikalų ministras Romanas Dmowskis, numatė be jokių sąlygų prijungti prie Lenkijos visas teritorijas, kuriose lenkai sudarė aiškią daugumą. Taigi, Vilniaus klausimas endekams buvo visiškai aiškus, o likusiai Lietuvos daliai jie geriausiu atveju numatė autonomiją. Gviešdamiesi Vakarų Baltarusijos, dalies Ukrainos ir Latvijos Latgalos, inkorporacinės politikos šalininkai tikėjosi atitinkamų susitarimų su Rusija.

Tačiau Rytų kaimyne kliovėsi toli gražu ne visi. Ypač jai priešiški buvo Lenkijos socialistai, puoselėję visai kitokią idėją. Jie tikėjosi atkurti kažką panašaus į Lietuvos Didžiąją Kuni-

Šioje vietoje negalime nepaminėti ir dar vieno federalistų stovyklos nario - Mykolo Romerio, karšto J.Pilsudskio šalininko, vėliau tapusio griežtu jo kritiku.

“Mane pakerėjo Pilsudskio projektas... Mane pakylėjo, ko gero, netgi ne tiek pats projektas, kurio grožis ir išmintis atitinka mano svajones, kiek pats Pilsudskio genijus”, - 1919 metų gegužės 30 dieną dienoraštyje prisimins M.Romeris.

Ko buvo vertas J.Pilsudskio propaguotas savanoriškumas, netruko paaiškėti - kas nesijungs į Rytų imperiją, bus prijungtas karine jėga.

Tereikia užimti Kijevą, Minską ir, žinoma, Vilnių. Planas buvo pradėtas įgyvendinti vos Lenkijai atgavus nepriklausomybę. Štai tik kelios frazės iš 1918 metų gruodžio 12 dieną įvykusio Lenkijos vyriausybės posėdžio protokolo: “P. Ministro Pirmininko manymu, pasitelkus ginkluotąsias pajėgas Lietuvoje reikėtų sukurti “įvykusio fakto” situaciją, o iš ten gyvenančių lenkų sudaryti būrius, kurie galėtų priešintis bolševikams.”

Posėdyje nutarta skirti 20 mln. markių Rytų žemių gynimo komitetui, o premjeras įgaliojamas “susitarti su Karo ministerija dėl paskyrimo vado karinių dalinių, kurie turi būti pasiųsti į Lietuvą.” Verta pastebėti, kad nors Vyriausybės posėdyje dominavo “savanorišką federaciją” rėmę socialistai, ginkluotam Lietuvos užėmimui niekas neprieštaravo.

Maža to, dėl veiksmų plano socialistai netruko susitarti ir su savo oponentais endekais. Susitarimo tekste, be kita ko, rašoma: “Vokiečiai veikia išvien ne tik su Rusijos bolševikais bet ir su Lietuvos Taryba, kuriai jau dabar perduoda valdyti Vilnių. Tuo tarpu apginti Baltarusiją nuo bolševikų gali tiktai Lenkija kartu su vietos gyventojais, nepaisant jų tautybės.

Bet tam, kad Vokietijos kariuomenės atsitraukimas vyktų visiškai kitaip, negu dabar, taigi taip, kad Vokietija rytines sienas, kur susiduria su bolševikais, laikytų, o vakarines okupuotų teritorijų dalis atidavinėtų Lenkijai, kad valdytų kraštą.”

2013 04 26 Lietuvos žinios

Istorija

13

Maršalas J.Pilsudskis ir pirmasis Lenkijos prezidentas, Vasario 16-osios Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus brolis Gabrielius Narutavičius (dešinėje).

Protesto demonstracija Kauno laisvės alėjoje, Lenkijos kariuomenei užėmus Seinus.

Kaip matome, planuojamus karo veiksmus Lenkijos politikai teisino iš Rytų gresiančiu bolševizmo pavojumi. Tai turėjo atrodyti kaip rimtas pasiteisinimas prieš Antantės valstybes.

Tačiau vokiečiams Varšuvos planai buvo nė motais - jie nė neketino perleisti savo okupuotų žemių Lenkijai. Mėgindami nutiesti koridorių į Vilnių, lenkai mėgino derėtis tiek su Kaune įsikūrusia Vokietijos okupacine valdžia, tiek su Vilniuje reziduojančia Lietuvos vyriausybe. J.Pilsudskio nusivylimui, pasiuntinio Olgierdo Gorkos misija abiejuose miestuose baigėsi nesėkmingai. Varšuvos emisaras mėgino įtikinti lietuvius įsileisti lenkų kariuomenę į Vilnių bendros kovos su bolševikais dingstimi, tačiau šie iškėlė sąlygą - prieš tai Vilnius turi būti pripažintas Lietuvai. Na, o vokiečiai be jokių paaiškinimų atsisakė praleisti lenkus Lietuvos sostinės link, nors patys gruodžio 14 dieną nutarė iš Vilniaus evakuotis.

Vokiečiams traukiantis, padėties kontrolę mėgino perimti ginkluoti vietos lenkai. Jų veiksmai pirmiausia buvo nukreipti prieš sostinėje mėginančius įsitvirtinti bolševikus. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos spaudos biuro telegramoje pasiuntiniui Berne Augustui Zaleskiui rašoma: “Sausio 1 d. vokiečiai atsitraukė iš dalies priemiesčio, valdydami tik Pohuliankos (dabar - J.Basanavičiaus g. aut.) priemiesčius. Lenkai užėmė miestą, nekliudomi Tarybos delegatų. (Čia kalbama apie Vilniaus miesto Darbininkų delegatų tarybą, kuri 1918 m. gruodžio 16 d. pripažino Vinco Kapsuko Laikinąją revoliucinę Lietuvos darbininkų ir valstiečių vyriausybę - aut.). Sausio 1 d. naktį mėginta šturmu paimti namus, kur posėdžiavo Delegatų taryba, bet šis bandymas nepavyko. Taryba pasidavė tik sausio 2 d. po pietų. Sovdepo patalpose buvo rasti 5 bolševikų vadovų lavonai. Nežinoma, ar jie nusižudė, ar buvo savo bendrų nužudyti.”

Telegramoje taip pat pranešama apie lenkų kautynes su vokiečių husarais šių kontroliuojamoje miesto dalyje ir apie tai, kad lenkai priešinosi nuo Nemenčinės Antakalnio gatve slenkantiems raudonarmiečiams, tačiau, pasibaigus amunicijai, spalio 5ąją turėjo patraukti link Lentvario.

Lemtingas balandis Lygiai po mėnesio vokiečiai, nenorėdami būti apkaltinti bendradarbiavimu su bolševikais, vis dėlto praleido lenkų kariuomenę į Rytus.

Lietuvos ir Lenkijos unijos J.Pilsudskiui buvo maža. Jis svajojo apie Rytų imperiją “nuo jūros iki jūros”, į kurios sudėtį įeitų Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos žemės.

Lenkijos pajėgos pajudėjo Gardino link, pakeliui šluodamos raudonųjų valdžią, tačiau svarbiausias J.Pilsudskio tikslas buvo Vilnius.

Dar po mėnesio žygį į sostinę ėmė planuoti ir Lietuvos Vyriausybė. Atrodytų, kad tiek Lietuva ir Lenkija turi vieną bendrą tikslą - išstumti lauk bolševikus. Lietuviai aiškiai leidžia suprasti, kad yra pasirengę kovoti petys petin su lenkais, tačiau tik su sąlyga, jog Vilnius bus pripažintas Lietuvai. Siekdama apsidrausti nuo galimų netikėtumų, Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje balandžio 5 dieną pranešė Prancūzijos ministrui pirmininkui Georges’ui Clemenscau, kad lenkų įsiveržimas į Lietuvos teritoriją bus laikomas agresija. Jie nė nenumano, kad išvakarėse J.Pilsudskis savo patikėtiniui Paryžiuje Leonui Wasilewskiui išsiuntė laišką, kuriuo faktiškai skelbiama lenkų ofenzyva į Vilnių. “Iki šiol iš Paryžiaus negavau jokios telegramos, kuri mane sulaikytų nuo Jums žinomų mano sprendimų, todėl, kai Jūs gausite mano laišką, operacijos jau bus pradėtos. Jos dabar tokioje stadijoje, kad, kol tikslas bus pasiektas, turi būti laikomos visiškoje paslaptyje”, - rašo J.Pilsudskis.

Kaip jau užsiminėme pradžioje, Lietuvos Vyriausybė, nenumanydama, kad J.Pilsudskis jau apsisprendė dėl Vilniaus puolimo, kovo 14 dieną nusiuntė į Varšuvą Jurgį Šaulį. Diplomato laukė sudėtinga ir įvairialypė misija - tartis su Lenkija dėl Lietuvos pripažinimo, diplomatinių ir ekonominių santykių užmezgimo ir bendros kovos prieš bolševikus. Taigi, lietuviai buvo pasirengę derėtis. O lenkai? Pažiūrėkime, ko prieš derybas ėmėsi J.Pilsudskis.

Dar kovo pradžioje jis per specialų kurjerį siunčia laišką tuo metu Lomžoje buvusiam M.Romeriui, kviesdamas skubiai pasikalbėti. “Žino ten, Varšuvoje, ir prisimena retkarčiais apie tai, kad esu tas bene vienintelis Lietuvos lenkų žmogus, kurio populiarumas ir autoritetas Lietuvoje, ir visų pirma tarp lietuvių ir visos krašto demokratijos turimas pasitikėjimas kvalifikuoja suvaidinti tarpininko vaidmenį sunkių ir komplikuotų už-

duočių misijose dėstant bet kokius susitarimus”, - kovo 7-ąją į dienoraštį įrašo M.Romeris.

Susitikimas su J.Pilsudskiu pakirto M.Romerio tikėjimą savo mokytoju ir sužlugdė jo viltis, kad dviem valstybėms pavyks surasti bendrą kelią. Tapo visiškai aišku, kad lenkams reikia ne atkurti buvusią LDK, o paprasčiausiai prisijungti Lietuvą prie Lenkijos. Lietuviai nori išlaikyti tautinę valstybę etninėje teritorijoje. Tokiomis aplinkybėmis svajoti apie dviejų tautų brolybę sunku. Tuo tarpu J.Pilsudskis ir jo aplinka planuoja sukurti Vilniuje Lietuvos vyriausybę, kuri nesipriešintų aneksiniams Varšuvos planams. Tokioje vyriausybėje turėtų būti ir vienas kitas lietuvis. M.Romeris prašomas surasti tokį kandidatą Kaune.

Kalbinti lietuvius į Vilniaus vyriausybę M.Romeris atsisakė, tačiau į Kauną vis dėlto išvyko. Nors ir žinodamas, kad lenkai rengiasi pradėti karinį žygį į Vilnių, jis vis dar tikėjosi, jog J.Pilsudskis nenaudos okupacinių metodų, savo dienoraštyje tvirtindamas, jog Lenkijos vadovas “privalo iš lenko užkariautojo virsti į laisvės riterį ir Lietuvos valstybingumą”.

“Kad taip būtų! Kad Pilsudskio veiksmo ir dvasios logika atverstų jį tikrajai ir gimtajai Tėvynei - Lietuvai!”

- skaitome dienoraščio puslapiuose.

Balandžio 4-ąją atvykęs į Kauną, M.Romeris su J.Pilsudskio planu supažindino įtakingus kairiuosius politikus Steponą Kairį ir Joną Vileišį. Lietuviams buvo paaiškinta, kad norint sustabdyti galimą aneksiją, kurią gali paremti bolševikų užguiti Vilniaus krašto gyventojai, būtina sudaryti vyriausybę Vilniuje tą pačią akimirką, kai į miestą įžengs J.Pilsudskio daliniai. Tuomet tarp Lenkijos ir Lietuvos susidarytų lygiavertė sąjunga. Žinoma, jei Vilniaus vyriausybė formaliai atsiribotų nuo Lietuvos Tarybos.

Kitą rytą J.Vileišis pareiškė, kad lietuviai nepritaria J.Pilsudskio planui, ir dar nusistebėjo, jog Lietuvoje gerbiamas M.Romeris apskritai leidžiasi įveliamas į tokias užkulisines intrigas. Pats M.Romeris buvo įsitikinęs, kad J.Vileišis taip ir nesuprato jam siųstos žinios. Savo dienoraštyje jis ci-

tuoja Lietuvos politiko žodžius: “Jeigu Lietuvos lenkai ir Lenkija nenori gerbti ikišiolinio lietuvių valstybinio darbo, jeigu siūlo šiandien dar kažkokią sanklodą, perbraukdami visą Lietuvos valstybingumo kūrinį bei nori jį pastatyti į tabula rasa lygmenį, o jeigu dar planuoja užimti Vilnių ir tuo užėmimu sudaryti militarinės prievartos židinį, kad lietuviams tuo spaudimu galėtų diktuoti kažkokios sanklodos sąlygas, nesiskaitydami su lietuvių Lietuvos valstybingumui įvykdytais faktais, jeigu ir toliau nori Lietuvą laikyti kaip savo palivarką, tai tokia arogancija atves lietuvius prie kraštutinumo, ir jie imsis visų priemonių, kad su lenkų klausimu visiems laikams būtų baigta, ir Lenkijos atžvilgiu, kuri taip lietuvius traktuoja, užimtų tiesiog nesutaikomai priešiškas pozicijas.” Šiuos žodžius M.Romeris į dienoraštį įrašė balandžio 21-ąją, kitą dieną po to, kai Lenkijos daliniai užėmė Lietuvos sostinę. Balandžio 22 dieną J.Pilsudskis paskelbė kreipimąsi į buvusios LDK gyventojus, kuriame, be kita ko, sakoma: “Lenkijos kariuomenė, kurią atvedžiau, kad nuverstų smurto ir prievartos valdžią, nuverstų gyventojų nepalaikomą krašto vyriausybę - ši kariuomenė Jums visiems atneš laisvę. Noriu suteikti Jums galimybę išspręsti tautinius ir tikybinius vidaus reikalus taip, kaip patys norėsite, be jokios prievartos ar spaudimo iš Lenkijos. Todėl nors Jūsų žemėje dar gaudžia patrankos ir liejasi kraujas, įvedu ne karinę, o civilinę valdžią, į kurią kviesiu vietos žmones, tos žemės sūnus.”

Permainingas lošimas Kreipimasis Vilniaus lietuviams suteikė vilčių, jog su lenkais pavyks susitarti. Tą pačią dieną mieste įvyko vilniečių lietuvių sueiga, išrinkusi Laikinąjį Vilniaus lietuvių komitetą.

Tačiau iliuzijos netruko išsisklaidyti. Vilnių J.Pilsudskis traktavo kaip mainų objektą, priversiantį lietuvius sutikti su glaudžia dviejų šalių sąjunga. To jis nė neketino slėpti. Gegužės 2 dieną prancūzų laikraštyje “Journal des debats” paskelbtame interviu į žurnalisto klausimą, ar tiesa, kad sudarius uniją Lenkija paliktų Lietuvai lenkiškas teritorijas kartu su Vilniumi, J.Pilsudskis atsakė: “Be jokios abejonės. Vilnius yra visiškai atskiras klausimas. Vilniaus reikalauja visi. Taigi, gali mus sukiršinti, jeigu bus vykdoma vienokia politika, bet gali ir visus sutaikyti, jeigu bus vykdoma kitokia. Siūlau sutvarkyti taip, kad Vilnius taptų jungtimi, o ne ginčo objektu.”

Tai buvo aklavietė. Suprasdamas, kad lietuviai neketina atsisakyti savarankiškumo mainais į Vilnių, J.Pilsudskis puolė į neviltį - Lietuvos užsispyrimas trukdė jam galutinai įgyvendinti savo viziją. Taigi, J.Pilsudskis nusiun-

tė į Kauną savo patikėtinį L.Wasilewskį, pasiūliusį rengti bendrus rinkimus į Seimą, kuris, susirinkęs Vilniuje, apsispręstų dėl Lietuvos santvarkos ir jos santykio su Lenkija. Tačiau ir šį planą lietuviai atmetė.

1920 metų pavasarį J.Pilsudskiui atsirado kitų rūpesčių, iš kurių svarbiausias buvo santykiai su Sovietų Rusija. Visi ženklai rodė, kad taikos su bolševikais nebus, todėl teks kliautis ginklo jėga. Balandžio pabaigoje Lenkija pradėjo didelį puolimą prieš bolševikus Ukrainoje. Netrukus kovos veiksmai persikėlė į lietuvių ir lenkų ginčijamas teritorijas. Dabar jau bolševikai, gundydami galimybe atsiimti Vilnių, siūlė lietuviams bendrą frontą prieš lenkus.

Liepą lenkų padėtis fronte buvo tiek prasta, kad Varšuvai teko prašytis Antantės diplomatinės ir karinės paramos. Mainais Lenkija turėjo ne tik pripažinti Lietuvą, bet ir nedelsdama užleisti jai Vilnių, tolimesnį sprendimą dėl jo priklausomybės palikdama tarptautinei konferencijai.

Tą pačią liepos 12-ąją, kai Lietuva ir Sovietų Rusija pasirašė taikos sutartį, Lietuvos Vyriausybė nutarė perimti lenkų paliekamą teritoriją. Po trijų dienų Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių, kuriame tuo metu jau šeimininkavo bolševikai. Šie sostinėje buvo pradėję įvesti savo tvarką, tačiau po Lietuvos ultimatumo rupgjūčio 26-ąją Raudonoji armija iš Vilniaus pasitraukė. Tą pačią dieną Vyriausybė paskelbė, kad valdžią Vilniaus mieste ir jo krašte perima Lietuva.

Deja, savo sostinę Lietuvos valstybė valdė vos 44 dienas. Likus vos porai dienų iki spalio 7-osios, kuomet Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuria galutinai pripažino Vilnių Lietuvai, J.Pilsudskis ir jo aplinka jau buvo paruošusi generolo L.Želigowskio “maišto” planą. Spalio 9-ąją “sukilėlio” vadovaujami daliniai užėmė Lietuvos sostinę. Vilnius ir jo kraštas buvo paskelbtas vadinamąja “Vidurio Lietuvos” valstybe, kuri 1922-aisiais tapo viena iš Lenkijos vaivadijų.

Tačiau tai - jau kito pasakojimo tema. O šį norėtųsi užbaigti eilutėmis iš M.Romerio laiško savo buvusiam idėjiniam vadui J.Pilsudskiui, parašyto tais pačiais 1922 metais: “Tu, Pone, kuris buvai didis kurdamas nepriklausomą Lenkiją ir kuris turėjai kuriančio veiksmo auksinį ragą Lenkijoje, lietuviškuose reikaluose esi silpnas ir visuomet nugalėtas. (...) Visose tavo kalbose ir veiksmuose dėl Lietuvos visą laiką charakteringas tas pats faktas, kuris taip ryškiai sutvisko, - pradedi viena, o baigi kita; stojiesi kaip lietuvis, sėdiesi kaip lenkas; rauniesi į skrydį kaip erelis, o eini per žemę kaip nykštukas. Nenugalėsi, Pone, ir Lietuvos reikaluose neįsirašysi į didžiųjų herojų gretas... Reikalas, kurį tveri Vilniuje, nėra nei didis, nei Tavo.”

•

14

2013 04 26 Lietuvos žinios

Kelionės

Šaunios vietelės Aukštaitijoje Lietuvos miesteliai neturi tiek daug lankytinų objektų, kad viename būtų galima dairytis keletą dienų. Tačiau kiekviename tikrai atsiras toks traukos taškas, dėl kurio būtų verta stabtelėti kelioms valandoms.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

D

viejų dienų išvyka po Aukštaitiją įtikino, kad tikrai verta važiuoti, dairytis. Grožėtis ir stebėtis išties yra kuo.

Ar žinojote, pavyzdžiui, kad vidury Panevėžio stovi Teisybės uosis, ant kurio žmonės, tikėdamiesi, jog išsipildys jų norai, jau prikalė tūkstančius senų raktų? Turite troškimų? Važiuokite ten.

Naujas modernus Krekenavos regioninio parko lankytojų centras vaizdžiai įrodo, kodėl būtina saugoti unikalias Nevėžio kilpas ir senvages, kurių tokios gausos niekur kitur Lietuvoje daugiau nėra.

Poilsiaujant ežeringame Zarasų krašte verta užsukti į neseniai atkurtą 300 metų senumo Šlyninkos vandens malūną ir paragauti blynų iš čia rupiai sumaltų miltų.

Radvilų miesto - Kėdainių - didingumo ir senamiesčio grožio nenustelbia dabarties politiko šypseną keliantis bandymas čia įsiamžinti blynine “Nu, blyn”.

Biržuose pats Žaldokas apie senovinį alaus receptą pasakoja ir ragauti siūlo.

Iš Anykščių traukiant į Vilnių, jau netoli Ukmergės, Džiugų kaime, verta įvairiais ginklais išbandyti rankos taiklumą laukuose įrengtoje šaudykloje “Zala Arms”.

Kaimo inscenizacija Pastaruoju metu vis daugėja kaimo turizmo sodybų, kurios organizuoja įvairias miesto žmogui jau pamirštų darbų pamokėles - moko minkyti ir kepti duoną, slėgti sūrį, mušti sviestą, kepti šakotį, taip pat rengia medaus, midaus ar alaus degustacijas. Dabar daugelis vaikus į tokias sodybas atveža tiesiog kaimo parodyti - kad žinotų, iš kur pienas bėga, kas kiaušinį ant šiaudų padeda, ant ko vilna auga ir dar nerūkyti kumpiai laksto.

Kaip pasakojo kartu keliavusi vienos turizmo agentūros gidė, mūsų kaimai dažnai stebina užsieniečius, jiems čia tikrai smalsu pasidairyti. “Kartą važiavau su užsieniečių grupe per Šalčininkų rajoną. Žvalgosi jie pro autobuso langą, o kaimuose tai moterėlė su kibiru vandens eina, tai seniokas arkliuko tempiamu vežimu važiuoja, tai vyras dalgiu kieme

Pirkliu Bernardu prisistatantis gidas Kaune leidžia pasižvalgyti nuo Jėzuitų vienuolyno stogo. / Jūratės Mičiulienės nuotraukos mojuoja. Vienas tų užsieniečių ir sako: “Turbūt brangiai jums kainavo tokią tikro kaimo inscenizaciją surengti”, - juokėsi turizmo agentūros atstovė.

Kita gidė prisiminė, kaip grupė iš Brazilijos duoną vienoje kaimo sodyboje kepė: “Jie buvo nematę tokių darbų. Susiminkė po kepaliuką, pasižymėjo, kad atskirtų, kuris kurio, o paskui net į Braziliją išsivežė.”

Kaunas kitaip Kadangi Aukštaitijai priklauso ir Kaunas, pirmasis mūsų stabtelėjimas buvo šiame mieste. Visiems nuotaiką pakėlė pirkliu Bernardu persirengęs gidas. Jis, įsileidęs į XV amžiuje buvusios Perkūno šventyklos vietoje pastatytus, vėliau pirklių organizacijai priklausiusius Perkūno namus, surengė teatralizuotą Perkūno namo pirkimo sceną.

Buvo ypač smagu stebėti, kaip istori-

nės improvizacijos personažais netikėtai tapo tų laikų drabužiais perrengti mūsų ekskursijos dalyviai. Visi įsijautę ir su humoru pagal išdalytą tekstą vaidino, kaip vieną gražiausių Kauno namų XVII amžiaus pradžioje nusipirko Kauno vaitas Albertas Beinartas. Jo dukrai Brigitai besiperšantis pirklys poetas Jonas Kojalavičius irgi pareiškė norįs to namo, tačiau vaitas liepė nepainioti meilės ir pinigų. J.Kojalavičius apsiramino. Iš istorijos žinome, kad pirkliui ir jo mylimajai Perkūno namas vis tiek atiteko, jame gimė vėliau garsiu istoriku tapęs jų sūnus Albertas Vijūkas-Kojalavičius.

Tokias neįprastas ekskursijas renkasi vis daugiau miesto svečių.

Verta pakilti ant šalia esančio Jėzuitų vienuolyno stogo ir į Kauno senamiestį pasižvalgyti nuo neseniai įrengtos apžvalgos aikštelės.

Pelėdnagiai prie Nevėžio Prie Kėdainių ir ištvinusio Nevėžio galvą kelia vienas iš dabar madingais tampančių ir Lietuvoje besikuriančių teminių kaimų. Pelėdnagių bendruomenė svečius pasitinka pasakojimu, kaip kitados pelę besivejanti pelėda nepastebėjo medžio, trenkėsi į jį ir ten paliko savo nagus. Iš šio rąsto namą susirentęs žmogus vėliau visiems pasiūlė kaimą vadinti Pelėdnagiais.

Bendruomenės namų sienos nukabinėtos iš siūlų rištomis pelėdomis. Čia atvykstančius vaikus kaimo moterys moko rišimo meno, vaišina pelėdos kojos formos žagarėliais, iš Lietuvos tūkstantmečio ąžuolyno gilių išvirta kava.

Kaimas išsiskiria bendrais gėlynais, tvarkinga aplinka.

Bus vyrų su dalgiais Kėdainių rajone, Paberžėje, 1863 metų sukilimo rėmėjų grafų Šilingų dvare (šalia garsiosios Tėvo Stanislovo klebonijos) vienintelis Lietuvoje Sukilimo muziejus šiemet, Sukilimo metais, per Sekmines, gegužės 19 dieną, rengs teatralizuotą sukilimą. Buvęs Paberžės klebonas Antanas Mackevičius perskaitys sukilimo manifestą ir dalgiais ginkluotus vyrus ves į mūšį.

Be šios inscenizacijos, muziejuje nuolat galima susipažinti su sukilimo istorija, dalyviais, apžiūrėti jų ginklus, senovinių žibalinių lempų kolekciją.

Uosis saugo norus

Namą vaiduoklį Kėdainių centre originaliai apipavidalino menininkai.

Ne kur nors miške, o vos ne Panevėžio centre galima prisiliesti prie kūrybinių galių teikiančio uosio. Žaibo trenktą ir išdžiūvusį šimto metų senumo uosį, žaliavusį Birutės gatvėje, buvo norima nupjauti, bet keramikas Algirdas Jonušis jį išsaugojo ir pavertė turistų traukos objektu.

“Kartą gyveno žmogus, vardu Teisius, kuris vis ieškojo tiesos, vis teisėsi su dievais, kamantinėjo juos, kodėl koks nors žmogus nelaimingas. Kai Teisius

mirė, ant jo kapo išaugo didelis uosis su dvylika kabančių varpų. Tada žmonės jau patys galėjo paskambinti ir pasikalbėti su dievais”, - įtikinėjo panevėžietis.

Mitologija besidomintis keramikas atkreipė dėmesį, kad šio uosio labai stipri energija. “Jei eidamas į savo dirbtuves prisiliesdavau prie jo kamieno, viskas sekdavosi puikiai. Diena būdavo gera”, - tvirtino A.Jonušis.

Keramikas su savo draugu Vidmantu Perevičiumi šalia uosio prieš porą metų išsaugojo ir gabalėlį akmenimis grįstos gatvelės. Grindinys buvo atkastas tiesiant kanalizaciją. Bičiuliai iškart informavo paveldosaugininkus, kad radinys nebūtų sunaikintas. Vėliau paaiškėjo, jog grindiniui - apie 200 metų.

Suprantama, kaimynams tai nepatiko, juk nepatogu važiuoti. Tačiau toks senove dvelkiantis miesto kampelis įgauna savo aurą ir tampa unikalus.

Lyginant statybininkų išraustas žemes buvo rasta daugybė raktelių. Vyrai juos surinko ir prikalė prie uosio. Pasak A.Jonušio, mitologijoje raktas laikomas sėkmės simboliu. Sumanęs norą, prikali raktą, ir jis pildosi. Svarbiausia - niekam to noro neatskleisti. Taip raktų kaskart daugėjo ir daugėjo, dabar jau yra gal keli tūkstančiai. Visi, turintieji norų, čia užsuka. Šį paprotį pamėgo ir Panevėžio jaunavedžiai.

Kibiras alaus - dievams “Vien žvilgtelėjęs į raktą prisitrauki krislelį sėkmės. Tai dievo Gauseklio simbolis - viskas jums padvigubės, pagausės, - teigė A.Jonušis. - Pavyzdžiui, mūsų seneliai klėties rakto niekada neslėpdavo, jis turėdavo kaboti matomoje vietoje.” Šalia duris atvėrusioje kaimiškoje seklyčioje “Prie uosio” į keramiko A.Jonušio molinius žmogaus galvos formos ąsočius pilstomas aludario V.Perevičiaus pagal senelio ir prosenelio receptą gaminamas alus. Gėrimas yra gavęs kulinarinio paveldo sertifikatą, o tai reiškia, kad receptui - daugiau kaip 100 metų.

2013 04 26 Lietuvos žinios

Kelionės

Aludaris V.Perevičius naminį senovinį alų pilsto į bičiulio keramiko A.Jonušio žmogaus galvos formos bokalus. Į tokią “galvą” telpa septyni bokalai.

Raktai ant uosio Panevėžyje slepia tūkstančius norų.

Pagal senovinį paprotį aludaris kasdien prie uosio išpila kibirą alaus - kad sektųsi. “Įvairūs papročiai mitologijoje sukurti ne šiaip sau. Ar žinote, kad ką tik pagamintos naminės degtinės pirmieji lašai yra labai nuodingi? Todėl jie ir nupilami dievams, - paaiškino A.Jonušis. - Dabar aludaris, pradėdamas naują dieną, tą prie uosio išpilamą alų surenka iš statinių vamzdelių - kaip užsistovėjusį.”

Kuo didžiuojasi biržiečiai Biržų kraštas garsėja ne vien karstinėmis įgriuvomis - čia kasmet atsiveria po kelias dešimtis naujų smegduobių.

Restauruotoje Radvilų pilyje įsikūręs krašto muziejus “Sėla” organizuoja daug ekskursijų po rajoną, rengia įvairias programas. Atstatytame arsenalo pastate šiemet bus atidaryta XVI-XVII amžiaus karybos ekspozicija. Įspūdį palieka ir pasivaikščiojimas ilgiausiu Lietuvoje (525 metrų) pėsčiųjų tiltu. Šalia Širvėnos ežero planuojama įrengti kempingą, o ežero pakrante dviračių taką. Šiais objektais tikimasi pritraukti dar daugiau poilsiautojų.

ti čia ir su gyvenimo draugu atkurti vandens malūną. 300 metų senumo statinys - technikos paveldo objektas - prie sraunaus Nikajos upeliūkščio jau ne pirmus metus traukia lankytojus.

Kol kas malūno girnas suka elektra, bet planuojama atkurti ir vandens turbinas. Tačiau vandens čia pakanka tik pavasarį, o vasarą vis tiek prireiks elektros. Pasak malūnininko Stasio Sutkauskio, dėl melioracijos ir kitų civilizacijos pasekmių visų krašto ežerų vandens lygis, palyginti su buvusiu prieš šimtą metų, nukritęs metru.

Malūnininkas rodo atvykėliams, kaip malami miltai, čia jų galima ir nusipirkti. Malūnininkė Regina Veselienė kviečia svečius prie stalo ir vaišina senoviniais tamsiais blynais. Jie kepami iš vadinamųjų razavų miltų, tik vienąkart sumaltų girnomis. “Vadinu tuos blynus keiksmažodiniais. Juk žinote posakį “rupūs miltai”? Taigi iš tokių ir kepame. Miltuose lieka organizmui reikalingi lukštai, sėlenos”, pasakojo šeimininkė, rengianti net keturias edukacines programas. R.Veselienė ne tik vaišina rugine, ant klevo

15

Zaraso ežero pastatė 17 metrų aukščio apžvalgos aikštelę, Anykščiai užsimojo padaryti dar ambicingiau. Kitų metų vasarą anykštėnai ir svečiai galės pasivaikščioti Anykščių šilelio medžių viršūnėmis. 17 mln. litų kainuosiantis lajų takas nuo Puntuko kils iki 25 metrų aukščio, apsuks ratą virš garsiojo Antano Baranausko apdainuoto šilelio ir nusileis prie Šventosios. Žingsniuojant taku įspūdingesnėse šilelio vietose bus ir apžvalgos aikštelių, ir iki 32 metrų siekiančių bokštų. Be to, dar šį rudenį bus baigtas įrengti 15 km pėsčiųjų ir dviračių takas, sujungsiantis Niūronis su Puntuku. Prie Rubikių ežero kyla antras mieste SPA centras.

Anykščiai vis labiau užsikariauja kurortinio miesto vardą.

Grįžtant į Vilnių verta užsukti į Anykščių rajone, Džiugų kaime, esančią šaudyklą “Zala Arms”. Savo taiklumą čia galima išbandyti įvairiais ginklais. Ypač smagu pamėginti pataikyti į lėkšteles, laidomas virš plyno lauko, - į tokias taikosi ir olimpinė čempionė šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Beje, molinės lėkštelės ištirpsta ir neteršia gamtos.

Kai grįžome į Vilnių, iš Pakruojo atskriejo žinia, kad į garsųjį dvarą, kuriame buvo filmuojamas kultinis serialas apie “razbaininką” Tadą Blindą, sugrįžo pats “svieto lygintojas”. Užsukančius svečius siekiama sudominti teatralizuo-

ta ekskursija po Pakruojo dvarą. Blinda pats atvers arklides, leis pajodinėti ant jo mylimiausio žirgo ir papasakos apie sunkius baudžiavos laikus.

Kelionę organizavę Valstybinio turizmo departamento, įgyvendinančio projektą “Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas”, darbuotojai kalbėjo, kad turistinių objektų šeimininkai, siekdami prisivilioti daugiau lankytojų, ieško ir sėkmingai randa originalių, patrauklesnių formų. Skatinant atvykstamąjį ir vietinį turizmą, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos plėtros fondo, paslaugos turistams tampa gyvesnės ir labiau pramoginės.

•

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija

stiprins institucines kompetencijas

Užsienietis nusistebėjo: “Turbūt brangiai jums kainavo kaimo inscenizacija.”

Nuo seno Biržai yra žinomi kaip aludarių kraštas. Susipažinti, kaip iš miežių salyklo gaminamas alus, galima dviejose vietose. Pilyje rengiama edukacinė programa “Žaldoko alus”, per kurią ragaujami seniausios Lietuvoje alaus daryklos “Biržų alus”, įkurtos 1686 metais, gaminiai. Biržų pakraštyje įsikūrusi šeimos alaus darykla “Rinkuškiai”. Čia kitas Žaldokas apie kulinarinio paveldo ištakas pasakoja programoje “Alaus kelias”.

Keiksmažodiniai miltai Šlyninkos kaimas Zarasų rajone - pats mažiausias. Jame gyvena tik trys žmonės: malūnininkas, malūnininkė ir jos senučiukė motina, niekur nenorėjusi keltis iš vienkiemio. Taigi dukrai neliko nieko kito, kaip iš Vilniaus persikrausty-

lapų kepta duona, bet ir raugo susidomėjusioms moterims parduoda, pamoko, kaip namie išsikepti duoną. Šlyninkos malūnas jau pagarsėjęs savo rengiamomis Užgavėnių šventėmis.

Juk kur pačių tikriausių blynų galima paragauti, jei ne malūne. Neseniai sodyboje prigijo ir svogūnų sodinimo šventė bei Stasiuko mugė. “Šiemet gegužės 11 dieną čia sugužės daug folklorinių ansamblių. Jų merginos basos, pasikaišiusios sijonus sodins svogūnus. Į mugę amatininkai atveš įvairiausių dirbinių”, - atvažiuoti viliojo R.Veselienė.

Šilelio medžių viršūnėmis Stengdamiesi pritraukti daugiau turistų smagiai varžosi atskiri rajonai. Kai Zarasai prieš daugiau kaip metus virš

Seniūnus vienijanti LSSA siekia efektyviau organizuoti veiklą.

URTĖ KATINAITĖ

Geri vadybininkai, sustyguotas administracijos darbas ir ilgalaikis strateginis planavimas svarbūs ne tik verslo įmonėms.

Lietuvos vietos savivaldos institucijos, nevyriausybinòs organizacijos taip pat siekia didinti savo veiklos efektyvumà nuolat tobulindamos darbuotoj˜ kompetencijà ir skatindamos juos ∞gyti nauj˜ ∞gdÏi˜. Lietuvos savivaldybi˜ senin˜ asociacija (LSSA), ∞kurta 2001 metais ir vienijanti daugiau nei 400 nari˜, ∞gyvendina Lietuvos bei ·veicarijos bendradarbiavimo programos nevyriausybini˜ organizacij˜ subsidij˜ schemos paprojekt∞ “Lietuvos savivaldybi˜ senin˜ asociacijos institucini˜ gebòjim˜ stiprinimas„. Iki 2014-˜j˜ pradÏios ketinama 70 seninij˜ vadov˜ ir darbuotoj˜ surengti mokymus, kuri˜ metu bus patobulinta j˜ kompetencija lyderystòs, strateginio planavimo, finansavimo ir paramos naudojimo, administracinio darbo efektyvumo didinimo srityse. LSSA projekto metu taip pat sieks stiprinti asociacijos nari˜ ko-

Šlyninkos malūnininkas laimingas - jo girnos nepavargsta.

mandinio darbo, motyvacijos ∞gdÏius, gerinti asociacijos ∞vaizd∞ ir veiklos Ïinomumà.

“Rugsòjo-spalio mònesiais planuojame surengti 10 vietos valdÏios, verslo ir NVO sektori˜ apvaliojo stalo diskusij˜ bei aptarti bendradarbiavimo galimybes, bendrus projektus, socialines akcijas, pasilymus vietos savivaldai gerinti. Tai svarbu, nes visose savivaldybòse senin˜ funkcijos pana‰ios, taãiau j˜ veikla ir finansinis savaranki‰kumas - skirtingi. DÏiugu, kad dòl projekto paramos pavyks atnaujinti ir asociacijos materialin´ baz´, ∞sigyti biuro ∞rangos seminarams rengti, planuojame i‰leisti reprezentacin∞ leidin∞, atnaujinti interneto svetain´ www.seniunai.lt„, sakò LSSA direktorius Petras Gestautas.

Pasak LSSA vadovo, vienu svarbiausi˜ projekto tiksl˜ yra asociacijos strateginio veiklos plano, kuriame bt˜ i‰gryninti asociacijos veiklos prioritetai, parengimas.

“Tai svarbu siekiant paskatinti valdÏios, verslo ir NVO sektori˜ partneryst´, ie‰kant visapusi‰kai naudingo vietos socialini˜ bei ekonomini˜ problem˜ sprendimo, uÏtikrinant ir ginant pilieãi˜ interesus skirtinguose regionuose. Kartu seninijos siekia bti savaranki‰kesnòs ir aktyvesnòs priimant svarbiausius sprendimus savivaldybòse, pavyzdÏiui, planuojant metinius biudÏetus„, - paai‰kino P.Gestautas.

Lietuvos ir ·veicarijos bendradarbiavimo programos tikslas - maÏinti ekonominius bei socialinius skirtumus tarp Lietuvos ir labiau i‰sivysãiusi˜ Europos Sàjungos valstybi˜, tarp ms˜ ‰alies miest˜ centr˜ ir silpn˜ periferini˜ region˜. Paprojekãio “Lietuvos savivaldybi˜ senin˜ asociacijos institucini˜ gebòjim˜ stiprinimas„ ∞gyvendinimui skirta beveik 160 tkst. lit˜, i‰ j˜ daugiau nei 122 tkst. lit˜ V-2631 paramos lò‰os.

16

2013 04 26 Lietuvos žinios

Sportas

Čempionės Prieš dvejus metus naujai suburta Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšinio komanda pirmą kartą tapo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionėmis.

Vakar “Kibirkštis-VIČI-IKI” namie 80:57 (15:16, 24:13, 16:8, 25:20) įveikė Kauno rajono “Hoptrans-Sirenas” ir laimėjo finalo seriją iki trijų pergalių 3:0. Pirmose finalo rungtynėse vilnietės namie buvo nugalėjusios 76:45, antrose išvykoje - 72:50.

Per trečias rungtynes lygi kova vyko tik du kėlinius. 16 minutę Vilniaus komanda pirmavo tik 1 taško skirtumu (28:27), bet netrukus ėmė tolti. Po didžiosios pertraukos “Kibirkštis-VIČI-IKI” nutolo 47:32 ir tvirtai kontroliavo situaciją aikštėje.

Lietuvos čempionėms vakar net 29 taškus pelnė Kristina Alminaitė, 11 pridėjo Vita Kuktienė, 10 - Kristina Vengrytė, po 8 - Lina Pikčiūtė ir Greta Šniokaitė, 7 - Rima Valentienė, 5 Mantė Kvedaravičiūtė, 2 - Ieva Prėskienytė. “Hoptrans-Sirenų” gretose rezultatyviausiai žaidė Iveta Šalkauskė (22 tšk.), Eglė Sarapaitė (11 tšk.) ir Eglė Tarasevičiūtė (10 tšk.).

“Atrodo, kad finalo serija buvo lengva, tačiau reikėjo įdėti nemažai pastangų. Nesitikėjome, kad trečiosios serijos rungtynės bus tokios.

Manėme, vyks nervinga kova. Tačiau džiaugėmės, jog serija baigta ir nereikės vėl vykti į Kauną”, - po pergalės sakė L.Pikčiūtė.

•

“Kibirkštis-VIČI-IKI” triumfuoja. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

LŽ

Visa griaunanti “Borussios” jėga

Kauno “Žalgirio” krepšininkai vakar antrą sykį - 90:73 nugalėjo Klaipėdos “Neptūną” ir, laimėję pusfinalio seriją 2:0, jau dvidešimtą kartą žais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale.

VILMANTAS REMEIKA

Dortmundo komanda “Borussia” toliau žavi įspūdingais futbolo spektakliais. Čempionų lygoje šį sezoną dar nepralaimėjusi vokiečių ekipa pirmosiose pusfinalio rungtynėse namie 4:1 nukovė Madrido “Real” ir pravėrė duris į finalą.

“Tai buvo neįtikėtinos rungtynės.

Jos vertos kiekvieno cento, kuriuos sumoka transliacijų užsakovai”, - tvirtino Dortmundo komandos treneris Jurgenas Kloppas. Tikriausiai ne veltui Vokietijos futbolo sąjunga (DFB) savo muziejų 2014-aisiais nusprendė atidaryti būtent Dortmunde.

Žinojo viską, bet...

“Real” žvaigždyną talžė žaidėjai, apie kuriuos Europa prieš kelerius metus nežinojo beveik nieko. Rungtynes pradėjo “Borussios” vienuoliktukas, kurio bendra vertė 2008-aisiais siekė 32 mln. eurų. Tuo metu tiek kainavo futbolininkas Olivier Giroud ar Santi Cazorla.

“Borussios” legionierius iš Lenkijos Robertas Lewandowskis trečiadienį sužaidė geriausias savo karjeros rungtynes. 24 metų puolėjas nugalėtojams pelnė visus keturis įvarčius (vieną - iš 11 m baudinio). To Čempionų lygos pusfinalyje nebuvo pavykę padaryti niekam. Šį sezoną lenkas elitiniame turnyre jau įmušė 10 įvarčių, tai jis padarė į vartų plotą atlikdamas vos 18 smūgių. “Žinojome viską apie R.Lewandowskį, kiekvieną jo žaidimo detalę, bet vis tiek leidome siautėti. Pavertėme jį geriausiu rungtynių žaidėju”, apgailestavo “Real” treneris Jose Mourinho.

7 minutę R.Lewandowskis nepasinaudojo puikia galimybe įmušti, bet jau po minutės elegantiškas jo prisilietimas prie kamuolio virto įvarčiu. Kė-

R.Lewandowskis (priekyje - geltona ir juoda apranga) akimirksniu aplenkdavo “Real” gynėjus. / Reuters/Scanpix nuotrauka karjerą tęsiančiu Vilniaus “Žalgiryje”.

“Esu sužavėtas Roberto. Įmušti keturis įvarčius į “Real” vartus, ir dar Čempionų lygos pusfinalyje... Man trūksta žodžių. Nepamenu, kad anksčiau jis būtų atlikęs ką nors panašaus”, - vakar kraipė galvą J.Wilkas.

Sutramdė emocijas Prieš pusfinalį vienas įvykis sukėlė tikrą audrą Dortmunde. Pranešta, kad klube išugdytas 20 metų talentas Mario Gotze vasarą už 37 mln. eurų bus parduotas pagrindiniam “Borussios” konkurentui Vokietijoje klubui Miuncheno “Bayern”. Tai įžeidė “Borussios” aistruolius - futbolininką jie vadino išdaviku, netgi degino marškinėlius su jo pavarde.

“Miunchenas eina paprastu keliu.

Lengviausias būdas laimėti titulą yra sunaikinti varžovų komandą”, - savo nuomonę apie šį įvykį pareiškė J.Mourinho.

“Tai tikrai ne geriausias laikas pranešti šią naujieną”, - nepasitenki-

J.Kloppas: “Tai tas pats, lyg Robinas Hudas turtą atiminėtų iš turtingųjų.” linio pabaigoje po šeimininkų klaidos gynyboje Cristiano Ronaldo išlygino rezultatą, bet tai buvo trumpalaikis “Real” pagyvėjimas. Antrame kėlinyje ispanus užgriuvo dar didesnis “Borussios” atakų škvalas su neįtikėtinai žaidžiančiu R.Lewandowskiu.

Dortmundo klubas R.Lewandowskį nusipirko 2010-ųjų vasarą iš Poznanės “Lech” už Europos mastu juokingą sumą - 4,5 mln. eurų. Dabar jo vertė pakilusi 6-7 kartus. Poznanėje R.Lewandowskis kelis sezonus praleido su Jakubu Wilku, dabar

“Žalgiris” laukia varžovo

nimo neslėpė ir J.Kloppas. Bet rungtynių dieną jis ugninga kalba kreipėsi į aistruolius: “Dabar geriausias metas parodyti, kaip komanda jums rūpi. Jei nesuprantate, kiek pastangų įdėjome, kol patekome į pusfinalį, nesivarginkite. Jeigu kas nors nesugeba numalšinti apmaudo dėl M.Gotze, geriau atiduokite bilietą kitam ir likite namie. Ši komanda nusipelnė palaikymo.”

“Borussios” gerbėjai nugalėjo savo pyktį ir nuostabiai palaikė komandą.

Nuo 2002-ųjų į Čempionų lygos finalą nepatenkančio klubo “Real” trene-

STATISTIKA Dortmundo “Borussia” - Madrido “Real” 4:1 (1:1).

Dortmundas, 65 829 žiūrovai. Teisėjas Bjornas Kuipersas (Olandija). Įvarčiai - Robertas Lewandowskis (8, 50, 55 ir 66 iš 11 m); Cristiano Ronaldo (43). Įspėti R.Lewandowskis (“Borussia”); Sami Khedira, Mesutas Ozilas, Sergio Ramosas (“Real”).

ris J.Mourinho po rungtynių norėjo daugiau kalbėti apie varžovus nei apie savo komandą: “Laimėjo objektyviai stipresnė komanda. Vokietija užaugino nuostabią futbolininkų kartą.”

Dortmundas didžiuojasi, kad jų komandos branduolį sudaro ne dešimtis milijonų kainuojantys legionieriai, kaip yra “Real”. 25-erių Marcelis Schmelzeris, 24-erių Matsas Hummelsas, 23-ejų Marco Reusas ir Svenas Benderis, 22-ejų Ilkay’us Gundoganas, 20-metis M.Gotze nežaidė 2010 metų pasaulio čempionate, nes buvo per jauni. Dabar jie reguliariai rungtyniauja Vokietijos rinktinėje, kovojančioje dėl bilieto į kitų metų planetos pirmenybes.

“Tai tas pats, lyg Robinas Hudas turtą atiminėtų iš turtingųjų”, - po dvikovos šypsojosi J.Kloppas.

Atsakomosios komandų rungtynės balandžio 30 dieną vyks Madride. Atrodo, šiemet Čempionų lygos finalas Londone bus vokiškas, nes kitame pusfinalyje Miuncheno “Bayern” pirmosiose rungtynėse net 4:0 nugalėjo “Barcelonos” ekipą.

Tiesa, iš karto po pirmųjų rungtynių J.Mourinho siūlė neskubėti daryti išvadų: “Jei dabar paklausite mano žaidėjų, ar jie gali revanšuotis, atsakymas bus “ne”. Po valandos jie sakys “tikriausiai”. O rytoj visi sutartinai tvirtins: “Taip, mes galime.”

•

Titulą ginantys Joano Plazos auklėtiniai galbūt jau šiandien sužinos, su kuo teks kovoti dėl LKL žiedų. Šį vakarą 19 val. Prienuose antras pusfinalio rungtynes žais praėjusio sezono bronzos medalininkė “Prienų” komanda ir šalies vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas”.

Pirmą tarpusavio dvikovą trečiadienį sostinėje 75:67 laimėjo vokiečio Dirko Bauermanno treniruojami vilniečiai.

Po pirmų dešimties minučių Vilniaus klubas atsiliko 8:12, tačiau po antro kėlinio švieslentėje žibantys skaičiai džiugino sostinės klubo aistruolius 42:29. Iki ilgosios pertraukos svečiai niekaip neįstengė bent kartą pataikyti iš toli - visi 12 bandymų buvo netikslūs.

“Tai katastrofa, - pripažino “Prienų” treneris Virginijus Šeškus. - Tritaškiai mūsų komandai - labai svarbus faktorius. Bet kai pirmo tritaškio lauki iki trečio kėlinio vidurio...”

Visą snaiperių būrį turintys svečiai tądien pataikė tik 5 tritaškius iš 28 (18 proc.).

Trečio ketvirčio viduryje šeimininkai atitrūko nepavejamai - 55:34. Tiesa, aštuoniese rungtyniavę “Prienų” krepšininkai nenuleido rankų - likus žaisti 7 min. sugebėjo skirtumą sumažinti iki vienženklio skaičiaus (64:55), bet “Lietuvos rytas” išsaugojo pergalę.

“Manau, kad išvykoje su tokia komanda žaidėme garbingai”, - reziumavo V.Šeškus.

Tuo metu D.Bauermannui nepatiko, kad didelę persvarą susikrovę jo žaidėjai atsipalaidavo. “Laimėjome 8 taškais, nors šis skaičius galėjo būti per 20”, - teigė “Lietuvos ryto” treneris.

•

STATISTIKA “Lietuvos rytas” - “Prienai” 75:67 (8:12, 34:17, 18:16, 15:22). Serija 1:0. “Lietuvos rytas”: N.Nedovičius 20 tšk., R.Seibutis 17, M.Katelynas 13, T.Lydeka 8, M.Palacio 7, S.Buterlevičius ir S.Babrauskas po 4, A.Jomantas 2 (7 atk. kam.); “Prienai” A.Valeika 19 (7 atk. kam., 7 kld.), S.Vene 11 (9 atk. kam.), A.Labuckas 10 (3-1/8), G.Kadžiulis 9, P.Ivanauskas 7, A.Milaknis ir G.Orelikas (metimai 1/10, -5 naud. bal.) 4, E.Ežerskis 3.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 25/39 (64 proc.) ir 15/22 (68 proc.), tritaškiai - 4/18 (22) ir 5/28 (18), baudos - 13/16 (81) ir 22/32 (69), kamuolys atkovotas 32 ir 29 kartus, rezultatyviai perduotas 10 ir 13, perimtas 8 ir 11, prarastas po 17 kartų.

Snaiperių būrį turintys “Prienai” iš toli šaudė pro šalį.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 04 26 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

17

Informacija apie UAB „Autogreita“ planuojamos pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Autogreita“, Užubalių k., Užubalių g., 24, Vilniaus r.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Utenos r. sav., Leliūnų sen., Ąžuolijos k.

Atsakingos institucijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta galutinė atrankos išvada 2013 04 22 d. Nr. (5.1)-s-886, kad poveikio aplinkaivertinimas neprivalomas.

Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB „Autogreita“, Užubalių k., Užubalių g. 24, Vilniaus r., tel. +370 624 66 051.

Teikti motyvuotus pasiūlymus ir susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „Autogreita“, Užubalių k., Užubalių g. 24, Vilniaus r., tel. +370 624 66 051, ar Utenos RAAD: Metalo g., 11, Utena LT-28217, tel. (8 389) 68 786, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo.

Užs. LM-2625

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos „Kazlų Rūdos miesto aplinkkelio (išorinio artimesnio aplinkkelio nuo krašto kelio Nr. 183 Ažuolų Būda - Kazlų Rūda iki rajoninio kelio Nr. 2602 Kazlų Rūda - Višakio Rūda - Bliūviškiai su prisijungimu prie Gedimino gatvės) statyba“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Atgimimo g. 12, LT-69443 Kazlų Rūda, tel./faks. (8 343) 95 276, el. p.: priimamasis@kazluruda.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Kazlų Rūdos miesto aplinkkelio (išorinio artimesnio aplinkkelio nuo krašto kelio Nr. 183 Ažuolų Būda - Kazlų Rūda iki rajoninio kelio Nr. 2602 Kazlų Rūda - Višakio Rūda - Bliūviškiai su prisijungimu prie Gedimino gatvės) statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kazlų Rūdos savivaldybė.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Atgimimo g. 12, LT-69443 Kazlų Rūda, tel./faks. (8 343) 95 276, el. p.: priimamasis@kazluruda.lt; darbo dienomis: pirmadienisketvirtadienis nuo 8.00-12.00 val. ir 12.45-17.00 val., penktadienis nuo 8.00-12.00 val. ir 12.45-15.45 val., terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

6. Kam ir kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolė LT-68176, tel. (8 343) 97 804, faks. (8 343) 91 955; darbo dienomis: pirmadienis-ketvirtadienis nuo 8.00-12.00 val. ir 12.45-17.00 val., penktadienis nuo 8.00-12.00 val. ir 12.45-15.45 val., terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Atgimimo g. 12, LT-69443 Kazlų Rūda, tel./faks. (8 343) 95 276; UAB Tiltų ekspertų centras, T.Ševčenkos g. 16A/Vytenio g. 14, Vilnius LT-03111, tel. (8 5) 210 5318, faks. (8 5) 234 3002; LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolė LT-68176, tel. (8 343) 97 804, faks. (8 343) 91 955; terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Užs. R-255 IEŠKO DARBO

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gauti.

Paraiškos pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ (kai prašoma paramos suma ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt projektui) priimamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. birželio 28 d.

KPP priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinimo taisyklės ir paraiškos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3D-123 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų, patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 21-1037).

Paraiškos pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Paraiškos teikiamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento priimta 2013 04 21 raštu Nr. (PAVNS)-MRS-337 atrankos išvada: atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir numatomą vietą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos planuojamai ūkinei veiklai - Kazlų Rūdos miesto aplinkkelio (išorinio artimesnio aplinkkelio nuo krašto kelio Nr. 183 Ažuolų Būda - Kazlų Rūda iki rajoninio kelio Nr. 2602 Kazlų Rūda - Višakio Rūda - Bliūviškiai su prisijungimu prie Gedimino gatvės) statyba- poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas.

Vyras - darbo statybose arba buityje. Tel. 8 683 43 033.

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĘ „MIŠKŲ EKONOMINĖS VERTĖS DIDINIMAS“ GAUTI

IĮ V.Trimbel konsultacinė firma „Prognosta“ (įm. k. 225457090) pavadinimas keičiamas į IĮ „Lyra Ventures“.

Užs. LM-2633

Teritorinis skyrius

Adresas

Telefonas

Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto g. 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68108 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72261 Tauragė Pramonės g. 5, 87101 Telšiai J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S.Dariaus ir S.Girėno g. 40, 02189 Vilnius

(8 315) 56 793 (8 37) 30 85 53 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 22 69 (8 41) 59 60 17 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo KPP tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: - telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; - faksu (8 5) 252 6945; - elektroniniu paštu: info@nma.lt; - paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Užs. LM-2629

Moteris gali prižiūrėti pagyvenusį žmogų arba vaiką. Vilnius, tel. 8 605 56 515.

ĮVAIRŪS

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĘ „MIŠKININKYSTĖS POTENCIALO ATKŪRIMAS IR PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ ĮDIEGIMAS“ GAUTI

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigmentą). Galiu pasiimti pats. Tel. 8 615 25 666.

PRANEŠIMAI BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius už 25000 Lt parduoda įvairų kilnojamąjį įmonės turtą (ofiso baldai, įrengimai), esantį Pamėnkalnio g. 34B, Vilniuje. Daugiau informacijos tel. 8 687 10 278.

Užs. R-254

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „VAISIŲ SURINKIMO, APDOROJIMO IR PERDIRBIMO CECHO STEIGIMAS“ įgyvendinimui

ŽŪK „DERUGIAI“ skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: 1. Technologinė vaisių džiovinimo įranga ir mechanizmai.

2. Gamybinio pastato statyba ir įrengimas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 05 21, 9.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: ŽŪK „DERUGIAI“ Pušyno g. 20, Rubikių k., Anykščių r.

Tel. 8 659 90 511, info@derugiai.lt Užs. LM-2628

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ gauti.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį priimamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 12 d.

KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklės ir paraiškos forma patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-19 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-379 redakcija) (Žin., 2008, Nr. 7-255; 2012, Nr. 63-3194).

Paraiškos pagal KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Paraiškos teikiamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams.

Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.

Teritorinis skyrius Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius

Adresas Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto g. 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68108 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys

Telefonas (8 315) 56 793 (8 37) 30 85 53 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 22 69

Teritorinis skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Adresas Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72261 Tauragė Pramonės g. 5, 87101 Telšiai J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S.Dariaus ir S.Girėno g. 40, 02189 Vilnius

Telefonas (8 41) 59 60 17 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo KPP tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: - telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; - faksu (8 5) 252 6945; - elektroniniu paštu: info@nma.lt; - paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Užs. LM-2630 2013 05 03, 9.00 val., adresu: Savanorių pr. 178-304, Vilniuje, šaukiamas BUAB „Audenta“ kreditorių susirinkimas, balsuojant raštu tokiais darbotvarkės klausimais: 1. Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos; 2. Dėl įmonės pabaigos. Neįvykus susirinkimui, pakartotinis susirinkimas vyks 2013 05 06, 9.00 val. tuo pačiu adresu. Informaciją teikia administratorius, tel. 8 675 40 107, arba el. paštu: info@versluva.lt.

Užs. LM-2632

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 04 26 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 26 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Trileris “Žudikas manyje” S 1.20 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”. Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas

Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “mES Europa”. Koncertas, skirtas kovai už žodžio laisvę 22.10 “Farai” N-14 23.10 Veiksmo trileris “Mirtinos žaizdos” N-14 1.15 Siaubo f. “Žuvis Frankenšteinas” S 2.50 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Animac. komedija “Hortonas”

21.00 Komedija “Šuns kailyje” 22.55 Drama “Pabėgimas iš Šoušenko” 1.45 Drama “Stepas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Plėšrūnai. Piranijų protėvių beieškant” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Taip. Ne” (k.)

16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Kriminalinė drama “Garbės reikalas” N-14 23.25 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.25 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Siciliškoji gynyba” N-14 23.00 Romantinė drama “Optimisto istorija” N-14 1.15 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 12.30 “Legendos” (k.)

13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!”

18.45 “Lyderiai” 19.30 “Carmen”. Spektaklis pagal George’o Bizet ir Rodiono Ščedrino muziką 20.45 Dok. f. “Niekada neužmiršk meluoti” (subtitruota) 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.30 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”.

“Kaf Kaf” (Lietuva), “Vilkšu Pa Muguru” (Lietuva), “Singaz” (Lietuva) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Pramoginės muzikos koncertas. Šlagerių festivalis “Palanga 2003”

Lietuvos ryto TV 6.30 Programa 6.35 TV parduotuvė 6.50 “Reporteris” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Ži-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Pats baisiausias filmas 5” - 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 11, 19 val.

“Laukinės atostogos” - 13.30, 21.15 val.

“Transo būsena” - 16.30, 19.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 17.15, 21.50 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12, 14, 16, 18, 20.15 val.

MULTIKINO “Laukinės atostogos” - 19.15, 21.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.15, 19.15, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12, 14 val.

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 13, 15, 17.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 17, 19.30, 22 val.

“Transo būsena” - 17, 21.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 20.30 val.

“Užmirštieji” - 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14.45, 20 val.

“Olimpo apgultis” - 22 val.

“Emigrantai” - 11.15, 18.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 15.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 18.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Krudžiai” (3D)- 11.30, 12.15, 13.45, 16 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 17.20 val.

KLAIPĖDA

7.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 9.00 Animac. f. “Astro vaikis” 11.00 Drama “Broliai” N-7 13.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 15.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 17.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 19.05 Komedija “Nepageidaujami genai” 21.00 Drama “Pikokas” N-7 23.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 1.00 Komedija “Muzikinės kovos”

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Komedija “Ko nori gyvūnai” 14.00 “Verbų sekmadienis” 15.00 “Burlaivių pėdsakais: laivų statymas” 15.30 Komedija “Sesers vestuvinėje suknelėje” N-7 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” (k.) 18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Dubleris” 22.20 “Balticum TV” žinios 22.35 Drama “Klajūnės kerštas” N-14

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Nemylimas” 10.00 Žinios 10.30 Apie tai, kas svarbiausia 11.05 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Teisė susitikti 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00

“Pats baisiausias filmas 5” - 18.20, 20.15, 22.15 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 16, 20.30 val.

“Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.45, 15, 17 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.55 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 12.30, 15.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 19 val.

“Gimtadienis” - 21.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.45, 18.10 val.

FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 15, 19.15, 21.30, 23.59 val.

“Laukinės atostogos” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.45, 21, 23.10 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 17.45 val.

“Transo būsena” - 19.50, 22, 23.40 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 19, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.30, 21.50 val.

“Olimpo apgultis” - 17.10, 19.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45, 23.20 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.40, 23.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.15, 16.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Lohengrinas” 27 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.15, 19.30, 21.50 val.

“Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 18.45, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15 val.

26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 27 d. 12 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” 27 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra”

CINAMON

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.30, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.30, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 15.30, 18.15, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Sielonešė” - 15.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30, 21.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 18 val.

SKALVIJA “Hičkokas” - 19 val.

“Hannah Arendt” - 21.10 val.

“Brangusis Džonai” - 16.50 val.

PASAKA “Laukinės atostogos” - 18.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 20.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 22.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 22 val.

OZO KINO SALĖ “Afganų laisvė” - 16 val.

“Aurora” - 18 val.

Balticum Auksinis

Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Naikintuvai” 0.00 Vaid. f. “Tylenis” 1.45 Vaid. f. “Žmona paliko” 3.20 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 “Futbol Mundial” žurnalas 11.30 Tenisas.

Barselonos turnyro aštuntfinalis 13.30 Tenisas.

Barselonos turnyro ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija 21.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 22.00 Krepšinis. Eurolygos atkrintamosios varžybos 23.50 Tenisas. Barselonos turnyro ketvirtfinalis

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?

21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Eksperimentų laukas. Nebandykite pakartoti 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Svetimkūniai 1.00 Pavojinga pakrantė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Serengečio dykumos liūtai 11.00 Kalėjimo sunkumai 12.00 NSO virš Britanijos 13.00 Paranormalūs reiškiniai 14.00 Grifai gali išnykti 15.00 Laukinė Amerikos gamta 16.00 NSO virš Britanijos 17.00 Paranormalūs reiškiniai 18.00 Paskutinės Trečiojo reicho paslaptys 19.00 Kalėjimo sunkumai 20.00 Kalintys užsienyje 21.00 Streso kamera 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Kalintys užsienyje 0.00 Streso kamera 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS

“Olimpo apgultis” - 13, 18.15, 20.45 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.30, 17.45, 20.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 16.45, 21.40 val.

“Sielonešė” - 10.30, 15.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.15, 19.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Pats baisiausias filmas 5” - 16, 18.40, 21.20 val.

“Laukinės atostogos” - 11.30, 14, 16.15, 19, 21.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 18.45, 21.15 val.

“Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15.45, 18.20, 20.45 val.

nios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kruvinoji italų mafija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kruvinoji italų mafija” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato pusfinalio rungtynės. Prienų “Prienai” - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija iš Prienų 21.00 Dok. f. “Dingęs. Europos Sąjungos politinis gyvūnas” N-7 23.00 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

“Sielonešė” - 14 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 16 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

“Krudžiai” - 13.30, 15.45, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Piktieji numirėliai” - 14, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Olimpo apgultis” - 18.30, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.30 val.

“Užmirštieji” - 12, 15.15, 18.15, 21.15 val.

“Krudžiai” - 11.15, 13.30, 16, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.15 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 16 val.

“Laukinės atostogos” - 17.45, 19.30 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.20, 15.20 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 13.35, 20.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 17, 18.45 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Pagalbos šauksmas” - 16.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 12, 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 14 val.

27 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” Salė 99 26 d. 18 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 26 d. 19 val. Daugpilio teatras (Latvija).

“Damų rojus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

27 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 18 val. “Madam Pompadur” 27 d. 12 val. “Ausinė kepurė” 27 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 26 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 27 d. 17 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 27 d. 18 val. “Septyniolika” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 27 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 27 d. 17 val. Vilniaus jaunimo teatras. “Patriotai” KAUNO ROMUVOS KINO TEATRAS 27 d. 12 val. “Raganiukės” teatras.

“Geras šuo Ferdis”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 27 d. 12 val. Pantominos teatras “A”.

“Pasakos telefonu” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 27 d. 18.30 val. “Veronika” 28 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 11.30 val. Festivalio “Karakumų asilėlis 2013” atidarymas 26 d. 12 val. Vilniaus teatras “Lėlė”.

“Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 26 d. 18 val. “Šalia” 27 d. 12 val. Kauno lėlių teatras “Nykštukas”.

“Pagrandukas” 27 d. 15 val. Maskvos teatras “Trilika”.

“Krištolinė pasaka” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru” PRAMOGŲ BANKO SENOJI SALĖ 26 d. 14 val. Šeimos teatras “Maria-Iskusnica” (Baltarusija). “Aukso lietaus sūnus” 27 d. 19 val. Jordi Bertran teatro kompanija (Ispanija). “Visuel Poems”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 26 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 27 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”

PANEVĖŽYS

26 d. 18.30 val. “Trio” (J.Bramso, R.Šumano ir Klaros Šuman meilės istorija) VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 27 d. 12 ir 14 val. “Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 26 d. 19 val. “Luošys iš Ainišmano salos” 27 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” 27 d. 19val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 26 d. 19 val. Stiklinėje salėje. “Ribos” 27 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas” RAGANIUKĖS TEATRAS 27 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 27 d. 12 val. “Plėšikas Honceplocas” 27 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 27 ir 28 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 27 d. 17 val. “Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 27 ir 28 d. 12 val. “Paštinukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 12 ir 15 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas, Artūras Novikas (klavišiniai) ir vokalinis ansamblis “Jazz Island” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 27 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

RASEINIAI RASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 26 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 26 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”

26 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

2013 04 26 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:54 leidžiasi 20:41 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+12 Oslas

Trečioji pilnaties diena

Pilnatis IV 24

Delčia IV 30

Jaunatis V 10

+6 Helsinkis

+9

Stokholmas

Priešpilnis V 17

+7

Dublinas +9 Šiauliai

+13 Londonas

+13 +2 +13 +1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, visame krašte numatomas lietus.

Temperatūra dieną 13-16, pajūryje apie 10 laipsnių šilumos.

VILNIUS +23

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota, daug kur palis.

Temperatūra naktį 4-7, dieną 9-13 laipsnių šilumos.

Bordo +15 +2

Kaunas

+15 +3

+10 Amsterdamas

+19

Ukmergė

+16 +2

+18 Madridas

+22 Barselona

+11 Ryga

+12 Kopenhaga

+14 Paryžius

Kėdainiai +10 +4

+9 Sankt Peterburgas

Talinas

14:47

Palanga

19

Vilnius Minskas +24 +18 Varšuva +20

+22

Berlynas +24 Praha

+25 Miunchenas

+21 Nica

+21 Roma

+12 Maskva

+15

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +26 +27 +25 Bukareštas Varna Dubrovnikas +22 Sofija +24

+23

Stambulas +20

Malaga +24

116-oji metų diena. Balandžio dvidešimt šeštoji, penktadienis, penktoji 17-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 249 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Dargailė, Gailenis, Klaudijus, Vilūnė.

Geros dienos!

Alžyras +17

Tunisas +25

Atėnai

+25 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 21 - 05 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 13 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 25 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Būkite apdairūs rengdami atsakingus raštus, pasirašydami sutartis. Nesigriebkite miglotų projektų: išeikvosite daugiau energijos ir jėgų, nei turėsite naudos.

Jautis. Pats metas iš esmės keisti kai kurias gyvenimo nuostatas, požiūrį į daugybę dalykų, išdrįsti rizikuoti. Nepiktnaudžiaukite artimųjų kantrybe ir pradėkite veikti.

Dvyniai. Dirbantieji visą dieną suksis lyg voverės rate, norės aprėpti kuo daugiau veiklos sričių. Viskas guls ant jūsų pečių. Nepamirškite skirkite laiko ir sau.

Vėžys. Atsakomybės jausmas tarsi išgaruos. Prieš priimdami svarbius profesinius sprendimus, gaukite valdžios pritarimą. Jūsų pozicijos nebus itin stiprios, tad nežaiskite su ugnimi.

Liūtas. Atrodys, kad praradote tvirtą pagrindą po kojomis. Neskubėkite veikti, ką nors žadėti.

Kuo daugiau žmonių bus aplink, tuo sunkiau atsipalaiduosite.

Mergelė. Viską darykite truputėlį racionaliau, nepasiduokite emocijoms. Netrukus turėsite daugiau jėgų, sėkmės. Daug ką lems įžvalga ir gebėjimas nuspėti pasekmes.

Svarstyklės. Nereikalaukite iš savęs ir kolegų pernelyg daug.

Tai, kas anksčiau nekėlė abejonių, šiandien vargins. Seksis tvarkyti finansinius reikalus, tartis dėl paskolų.

Skorpionas. Painu, tačiau nebus aklaviečių be išeičių. Jei turite savo verslą, jausitės stipresni, savimi pasitikintys. Labiau paisykite savo interesų. Šaulys. Nekonfliktuokite su vadovais. Savo nuomonę pasilikite kitam kartui, nes galite netekti kolegų palaikymo. Dirbkite, mokykitės, ruoškitės dideliems projektams.

Ožiaragis. Neužsikraukite per daug darbų, įsipareigojimų. Jei tektų dalyvauti susirinkime ar pasitarime, viešą pasisakymą patikėkite kolegai. Atsiribokite nuo įkyrių žmonių.

Vandenis. Neatidėliokite profesinių ir teisinių reikalų, užmegzkite svarbias pažintis, bendraukite su įtakingais asmenimis. Nauja veikla suteiks gerų pojūčių. Žuvys. Darbe laukia išbandymai. Pasitikėkite savimi. Naudingiau bus veikti, o ne diskutuoti. Neaukokite laiko ir sveikatos kitų užgaidoms tenkinti.

20

2013 04 26 Lietuvos žinios

Margumynai

Miela nekenčiama mergytė Žurnalas “People” paskelbė “Oskaro” laureatę Gwyneth Paltrow gražiausia metų moterimi. Visai neseniai aktorė pelnė toli gražu ne tokį malonų titulą - nekenčiamiausios Holivudo žvaigždės.

G.Paltrow labai džiaugiasi, kad žurnalas “People” išrinko ją 2013 metų gražiausia pasaulio moterimi, bet sako, jog tai “akivaizdžiai neteisinga”.

Savo abejones G.Paltrow išdėstė prieš kelias dienas žengdama “Geležinio žmogaus 3” (“Iron Man 3”) premjeros Holivude raudonuoju kilimu. “Tokie dalykai linksmi, nes tai... tikrai neteisinga. Bet labai miela, - kalbėjo G.Paltrow. - Kaip sako mano draugė, malonu, kai taip pavadinama moteris, turinti vaikų ir ne 21 metų. Tai tikra garbė.”

Pasak G.Paltrow, du jos vaikai dar negirdėjo naujienų, bet ji gauna daugybę elektroninių sveikinimo laiškų iš draugų ir giminaičių.

G.Paltrow yra ištekėjusi už “Coldplay” lyderio Chriso Martino ir turi du vaikus - aštuonerių dukrą Apple ir septynerių sūnų Mosesą.

40 metų aktorė “Geležinio žmogaus” trilogijoje vaidina Tonio Starko mylimąją ir verslo partnerę Peper Pots. Jos kolegos giria “People” pasirinkimą. “Viduje ji tokia pat maloni ir graži, kaip ir iš išorės. Jos gera šir-

G.Paltrow Holivude pristatė “Geležinį žmogų 3”. / Reuters/Scanpix nuotraukos dis. Miela mergaitė”, - sakė Benas Kingsley.

Varžybose dėl gražiausios moters titulo G.Paltrow įveikė Halle Berry

ir Jennifer Lawrence, bet sako, kad jos vyras tik šaiposi iš jos, kaip grožio simbolio, statuso.

“Namuose vaikštau su džinsais ir

B.Obama taiko unikalią strategiją, kad jo dukterys nepasidarytų tatuiruočių: jis pagrasino drauge su žmona pasidaryti tokias pačias tatuiruotes ir paskelbti apie tokį šeimos įvykį “YouTube”.

“Mergaitėms pasakėme: jei jūs, žmonės, kada nors nuspręsite pasidaryti kokių nors tatuiruočių, tada mamytė ir aš pasidarysime lygiai tokias pačias, toje pačioje

vietoje, - NBC laidoje “Today” paaiškino B.Obama. - Ir mes parodysime tai “YouTube” kaip šeimos tatuiruotę. Manome, kad tai galėtų įtikinti jas nemanyti, jog tai geras būdas maištauti.”

B.Obama su žmona Michelle turi dvi dukteris: 14-metę Malią ir 11-metę Sashą. Per viešus pasirodymus su tėvais jaunėlė paprastai būna susidrovėjusi, mama dažnai ją laiko už rankos. O Malia jau išaugo patraukli mergina ir paperka publiką švytinčia šypsena. B.Obama pabrėžė, kad dukros padeda jam orientuotis šiuolaikiniame pasaulyje. Jos pasako tėčiui, kas yra “jėga”, o kas ne.

•

Princas netarnaus Australijoje

Apie dukrų auklėjimą ir kitką JAV prezidentas Barackas Obama ne tik randa metodų, kaip suvaldyti savo dukras sunkiu paauglystės laikotarpiu, bet iš jų ir mokosi.

marškinėliais. Nesidažau. Jie prie to pripratę. Jis vis apie tai juokauja. Jei išsipuošiu, sako: “Oho! Tu - Gwyneth Paltrow!” Todėl, kad pratęs ma-

ne matyti su kokiais nors duksliais šortais ir susiraičiusiais plaukais”, pasakojo G.Paltrow.

Už jaunatvišką išvaizdą ir tai, kad jaučiasi stipri, ji dėkinga nuolatinėms treniruotėms. Šviesiaplaukė, mėlynakė G.Paltrow, geriausios aktorės “Oskarą” gavusi už vaidmenį filme “Įsimylėjęs Šekspyras”, pastaraisiais metais imasi mažiau vaidybos projektų, daugiau laiko skiria savo vaikams. Ji taip pat išleido kulinarijos knygas, buvo “Estee Lauder” kvepalų “Pleasures” veidas ir bendradarbiauja su įžymybių trenere Tracy Anderson.

“Dėkoju gyvenimui, kad esu motina. Tai leidžia man susitaikyti su senėjimo procesu ir džiaugtis kiekviena diena kaip neįtikėtina dovana”, - dėstė įžymybė. Į šiemetinį gražiausių moterų sąrašą dar pateko Kerry Washington, Amanda Seyfried, Zooey Deschanel, Jane Fonda, Kelly Rowland, Drew Barrymore ir Pink.

Pernai gražiausios moters titulą pelnė dainininkė Beyonce, anksčiau tokios žvaigždės kaip Julia Roberts, Jennifer Lopez.

Visai neseniai žurnalas “Star” išrinko G.Paltrow nekenčiamiausia Holivudo įžymybe; aktorė atsidūrė vienoje kompanijoje su Kristen Stewart, Jennifer Lopez, Madonna, Justinu Bieberiu, Kim Kardashian.

Televizijos laidoje B.Obamai buvo priminta, kad jo žmona Michelle kartą pavadino save vieniša motina. Prezidentas paaiškino: “Labai daug kartų kalbėdamas esu apsirikęs, todėl neteikiu tokiems dalykams didelės reikšmės. Tačiau neabejoju, kad buvo laikas, kai Michelle tikrai galėjo jaustis vieniša motina.” B.Obama pridūrė, jog per rinkimų kampaniją praeidavo ištisos savaitės, kai jis nesimatydavo su žmona.

B.Obama buvo paklaustas ir apie šokius. JAV prezidentas atsakė, kad žmona šoka kur kas geriau nei jis: “Aš taip pat moku judinti kūną, bet ji tai daro daug geriau.”

•

Kaskart, kai Harry rengiasi dalyvauti kokioje nors karinėje misijoje, pareigūnai turi įvertinti su jo saugumu susijusius pavojus.

Harry yra rimtas britų armijos karys, gavęs kovinį krikštą Afganistane. Karališkoji šeima paneigė, kad dabar jis rengiasi tarnauti Australijoje.

Michelle su dukromis Malia ir Sasha Baltųjų rūmų pievelėje. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos atstovai paneigė Australijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad 28 metų princas Harry, jaunesnysis sosto įpėdinio princo Charleso sūnus, pusę metų praleis komandiruotėje Australijos armijoje. Kad tokie planai jau derinami, pirmajame puslapyje paskelbė “The Australian”. Straipsnyje sakoma, kad vyksta aukščiausio lygio derybos tarp Klarenso rūmų, princo rezidencijos Londone, britų armijos ir Australijos pareigūnų, kur ir kada vyks princo komandiruotė, o pats Harry, britų Karališkosios kavalerijos pulko kapitonas, du kartus tarnavęs Afganistane, labai nori tarnauti kartu su australų kariais. Šv. Jokūbo rūmų atstovė tai paneigė:

“Tokių planų nėra. Jis vis dar labai užsiėmęs kariuomenėje čia. Kasdieniais reikalais.”

Sausį Harry grįžo namo po keturių tarnybos mėnesių Afganistane ir sulaukė prieštaringų vertinimų dėl komentaro, kad jo įgūdžiai žaisti kompiuterinius žaidimus turėjo įtakos žudant Talibano kovotojus per misijas, kuriose jis dalyvavo kaip antrasis sraigtasparnio “Apache” pilotas. 2008 metais princui teko nutraukti savo pirmąją užslaptintą misiją Afganistane, kur jis buvo paskirtas dirbti oro pajėgų dispečeriu, apie ją sužinojus užsienio žiniasklaidai.

Harry yra kurį laiką gyvenęs Australijoje 2003-iaisiais, kai pasidarė metų pertrauką tarp studijų ir dirbo viename nuošaliame ūkyje pagalbiniu darbininku. Jo senelė karalienė Elžbieta II yra visų 16 Sandraugos valstybių, tarp jų ir Australijos, Kanados bei Naujosios Zelandijos, oficiali vadovė.

•

VRT Nieuws, NBC, AP, AFP, BNS, LŽ