STRUCTUM 2023 LIEPA

Page 1

MES DAROME ŠIANDIENIR DABAR, LEMS TAI, KĄ DARYSIME RYTOJ. Alexandra Stoddard . 2023 / LIEPA WWW.STRUCTUM.LT ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI
TAI,KĄ

WICONA elementinio fasado sistema

„520 WEST 28TH“ – PIRMASIS APARTAMENTU PASTATAS NIUJORKE, SUPROJEKTUOTAS „ZAHA HADID ARCHITECTS“

Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų.

„WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementiniu fasadu sistema su elektros pavaromis i išore išstumiamomis langu varciomis.

Daugiau: www.wicona.lt

Architektas: Zaha Hadid Architects / Fasadų gamintojas: Stahlbau Pichler / Foto: ©Hufton+Crow

Įtempiamos lubos gali padaryti viską!

Šios įtempiamos lubos yra idealios struktūros ir atrodo kaip gipso kartono plokštės. Gaminamos iš vokiško audinio DESCOR jos yra ekologiškos, visiškai saugios sveikatai, nedega (Bs1d0), turi sanitarinį ir higieninį sertifikatą. Įsigiję šias lubas kartu gausite 25 metų garantiją įtrūkimams ir spalvos pasikeitimui.

Turite klausimų ar norite sužinoti daugiau? Kviečiame apsilankyti viename iš mūsų SHOWROOM: DOMUS galerijoje arba mūsų biure LAISVĖS PR. 125. Jei esate dizaineris – kreipkitės telefonu: +370 607 89999 arba el. paštu: info@briliantineslubos.lt ir mes atsakysime į visus jūsų klausimus. Taip pat galime atvykti į jūsų biurą su mobiliuoju stendu, katalogais, pavyzdžiais pakonsultuoti. Siųskite mums savo projektą – apskaičiuosime kainą ir atsakysime į jūsų klausimus!

Visiems besikreipiantiesiems – nuolaidos!

www.briliantineslubos.lt

TURINYS

KĄ GALI ŠIUOLAIKINIAI STADIONAI?

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi „Structum info“. Žurnalo redakcija už reklaminio teksto turinį neatsako.

GAÎTÉ MONTPARNASSE: ATNAUJINTAS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPU

64 DRAUGIŠKAS APLINKAI S28

72 NAUJOSIOS AKMENĖS SPORTO RŪMŲ METAMORFOZĖ

78 INOVACIJŲ IR VERSLO CENTRO PASTATAS - PIRMASIS SU SAULĖS ELEKTRINE ANT FASADO

84 KOKYBĖ BE KOMPROMISŲ APARTAMENTUOSE PRIE NEMUNO

92 PROFESIONALUS POŽIŪRIS Į TRIUKŠMĄ: STATYBINĖ AKUSTIKA

106 ATEITIES APŠVIETIMAS OLED

112

STOKHOLMAS: IŠ TERŠALŲ DEBESIES Į ŽALIAUSIAS PASAULIO SOSTINES

124 KOSMOSO TURIZMAS TAMPA TIKROVE

LEIDĖJAS

UAB „Structum projektai“

A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

REDAKTORĖ Aura Mykolaitytė aura@structum.lt

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

TEKSTŲ AUTORIAI Aura Mykolaitytė Rosita Rastauskienė Ana Lekter Jokūbas Baltrukonis Giedrė Linden Vaiva Didžiulytė

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Unsplash.com, Pexels.com, Adobe stock

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA Sandra Balžekaitė www.kalbosredaktore.lt

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2023 © STRUCTUM, 2023

2023 / nr. 07 | Žurnalas platinamas nemokamai | ISSN 2335-2108
2 40
DAN STUBBERGAARD IŠ COBE
30

EKSPOZICIJA ATIDARYTA NUO RUGPJŪČIO 24 D., RAITININKŲ G. 4, VILNIUS Registracija susitikimui el.p. roma@structum.lt

KALDEWEI Meisterstück OYO DUO

Laisvai pastatoma vonia, įkvėpta Japonijos porceliano tradicijų. Iš 100% perdirbamo plieno emalio.

KALDEWEI sujungia formą ir dizainą su tvarumu ir išteklių tausojimu. "Luxstainability®" koncepcija.

KEUCO ir STUDIO F.A.PORSCHE dizainas neįgaliųjų poreikiams

Išskirtinumas slypi produkto funkcionalume. Arba - dizaine. Geriausia, kai susitinka abu. Keuco AXESS kolekcija.

www.keuco.com I www.kaldewei.com

GYVENTI

yra Dan Stubbergaard, architektų biurą Kopenhagoje įkūręs ir valdantis 17 metų.

Autorė: Aura Mykolaitytė

Nuotraukos: Rasmus Hjortshoj

Vizualizacijos: COBE

Dviračius minantys kopenhagiečiai lengviau atsikvepia prie šiaurinio Nordhauno uosto – čia vienintelė vieta su horizontu Danijos sostinės centre. Į vandens platybes galima paleisti žvilgsnį ir pajusti laisvę. Bent kelioms minutėms, kol suplanuotas maršrutas grąžina atgal į tankiai apstatytų gatvių tinklą.

D. Stubbergaard pakrantėje, kitaip nei daugelis, savo dviračiu rieda priešinga kryptimi – toliau į uosto archipelagą. Eresundo sąsiaurio krante, seno pramoninio sandėlio pastate, yra jo darbovietė – COBE biuras. Jį su partneriais čia perkėlė 2018 metais. Jei lankysitės Kopenhagoje, jūs irgi galite čia užsukti –architektai biuro pastate atidarę viešą kavinę, kuri sutemus kartais virsta net ir naktiniu klubu.

Kartu su dabar jau 160 COBE dirbančių pastatų ir kraštovaizdžio architektų jaunatviškas 49 metų D. Stubbergaard mėgsta socialinį gyvenimą. Tad ir savo gimtąją Kopenhagą nori matyti dar labiau adaptuotą žmonėms – jis įsitikinęs, kad miesto erdvės turi ištraukti kiekvieną iš namų, paskatinti sofą pakeisti į suoliuką aikštėje ar sėdėti patogius laiptus šalia pastato. Dan siekis – paversti miestą urban living room. Jo požiūris ir estetinis pojūtis įtinka užsakovams – COBE laimi konkursą po konkurso, jau yra įgyvendinę apie 200 projektų.

COBE vykdo projektus ir Danijoje, ir Kanadoje, JAV, Paryžiuje, ir kituose miestuose. Tačiau širdį, panašu, laiko prie namų – pažvelgus į 3,6 kvadratinio kilometro Kopenhagos Nordhauno išklotinę, atrodo, kad čia vyksta COBE architektūrinė uzurpacija – gerąja prasme. Nuo tada, kai prieš 15 metų COBE kartu su „Sleth“ ir „Polyform“ laimėjo šio rajono bendrojo plano konkursą, čia jie pastatė ir vysto 9 projektus. XIX amžiaus uosto perplanavimas – didžiausias iki šiol Skandinavijos urbanistinis projektas.

5
Danų COBE įvertinti pusšimčiu apdovanojimų. Nuo ikoninių pastatų iki sudėtingų bendrųjų planų miestui –visų projektų varomoji jėga
Cobe biuras

„Neramu, – prisipažino Dan vienai televizijai prieš keletą metų. – Gal bus visai miręs tas rajonas. Gali planuoti tik iki tam tikro masto. Gali projektuoti. Bet susidūręs su fizine vieta nežinai, kaip iš tikrųjų pavyks.“

Nenuostabu, kai architektas taip jaudinasi dėl projektų Kopenhagoje – savame krašte pranašu būti sunkiausia. Danui svarbu įtikti gimtajam miestui, kuriame užaugo ir subrendo kaip asmenybė.

Būsimas architektas vaikystėje gyveno atšiaurioje saloje, socialiai diversiškoje kaimynystėje, kurioje vyravo įvairi architektūros tipologija. „Pažinojau visus blogiukus iš prasto rajono, bet ir leisdavau laiką su išlepintais vaikais iš vilų su baseinais“, – pasakojo Dan tarptautiniame „Architects. Not Architecture“ projekte. Dabar jis dėkingas už daugiakultūrę patirtį, kurią pritaiko biure. Dar dėkingas lego kaladėlėms. O gal ir broliui, kuris būdamas vyresnis 9 metais nenorėjo su juo mažiuku leisti laiko. „Visada norėjau su juo žaisti, o jis – ne. Todėl žaidžiau vienas, su lego. Lavinau kūrybiškumą“, – pasakoja Dan.

Prie meilės architektūrai stipriai prisidėjo ir Dan senelis. Anūką jis pasiimdavo aplankyti prosenelių amžinojo poilsio vietos. Kartu užsukdavo į

šalia kapinių stovinčią Grundtvigo

bažnyčią – ypatingą ekspresionistinį

Danijos moderno pastatą, po Pirmojo pasaulinio karo sukurtą architekto

Peder Vilhelm Jensen-Klint. „Tos bažnyčios erdvės tarsi įaugo į mano kūną“, – sako architektas. Senelio darbovietė, kuri rengdavo kolektyvo vaikams Kalėdų žiburėlius, taip pat buvo neeilinė architektūros prasme: 1965–1978 metų laikotarpiu statytas

Danijos nacionalinio banko pastatas

– vienas puikiausių architekto Arne Jacobsen kūrinių.

Tačiau Dan prisipažįsta, kad pradėjęs studijuoti architektūrą Danijos karališkosios dailės akademijoje pirmus metus buvo sutrikęs. „Truputį nusivyliau sužinojęs, kas architektūra yra iš tiesų. Galvojau, kursime pastatus. O kalbėjome apie abstrakčius dalykus man nesuprantamais akademiniais žodžiais“, – sako Dan.

Tai, kokia galia pateko jam į rankas, kad nuo šiol galės formuoti erdves ir jomis daryti poveikį žmonių kasdienybei, studentas Dan suprato pradėjęs skaityti knygas. Labiausiai jį įkvėpė „Experiencing architecture“, parašyta Steen Eiler Rasmussen.

O.M.A., Rem Koolhas ir Bruce Mau, „S,

M, L, Xl“. Jan Gehl, „Life Between Buildings“ – apie tai, kas suklijuoja miestus. Taip pat „Farmax Excursions on Density“, išleista olandų MVRDV architektų.

Pas pastaruosius Danas įsiprašė į praktiką, susižavėjęs jų miestų tankinimo principais. „Olandai visai kitaip žiūri į architektūrą. Jie pragmatiškus dalykus sprendžia“, – sako Dan, kuriam, atrodo, pavyko sujungti praktišką ir meninį požiūrį architektūroje.

Po metų praktikos MVRDV, grįžęs į Kopenhagą, jis padirbo JDS studijoje su Bjarke Ingels, dabar valdančiu

pasaulinio garso BIG (Bjarke Ingels Group). Išmoko architektūrinio naratyvo, unikalumo, bet ilgainiui JDS požiūris pasirodė per radikalus. Kai buvęs bosas Julien De Smedt pasiūlė konkursui per naktį suprojektuoti gyvenamuosius namus, kurie savo forma atkartotų miesto pavadinimo VEJLE raides, Dan netrukus po to išėjo atostogų. Per jas su draugais įkūrė COBE.

Dan sako, kad jį kaip architektą suformavo trys dalykai: smalsumas mokytis, sunkus darbas ir gebėjimas priimti pokyčius. Jis toliau laikosi šių

6

principų. Tik dabar jau daug dėmesio skiria ir kitų edukacijai. Jis yra dėstytojas ir tarybos narys savo Alma Mater, vizituojantis profesorius Vašingtono universitete Sietle, skaito pranešimus tarptautiniuose renginiuose. „Jei norime, kad architektūra išgyventų kaip profesija, turime išplėsti komunikaciją, įtraukti žmones, rodyti, kas yra bloga ir gera architektūra“, – mano Dan.

Vienas jo svarbiausių mokinių – mažametis sūnus. Norėdamas įkvėpti meilę architektūrai, jis taip pat jį nusiveda į Grundtvigo bažnyčią, kurioje lankėsi su seneliu. Dan sau yra taip pat išsikėlęs ambicingą tikslą kurti tokius pastatus, kurie peržengtų savo laiką. Ar jam tai pavyks, parodys ateities kartų jausmai COBE projektuotiems pastatams.

7
Cobe biuras

Nordhauno uostas ribos automobilių eismą

Šiaurės uosto transformacija įgyvendina istorinę Kopenhagos strategiją, pagal kurią miestas po truputį plečiamas į aplinkinę jūrą.

COBE, „Sleth“ ir „Polyform“, kartu kuriantiems Nordhauno architektūrinį dizainą, vienas iš svarbiausių iššūkių – projektuoti pagal šiandienos poreikius ir reikalavimus, kartu bandant numatyti ir spręsti pagrindinius aplinkosaugos iššūkius, lemsiančius mūsų ateitį.

Naujasis Nordhaunas yra sumanytas kaip miesto archipelagas arba tankus rajonas ant vandens. Rajonas formuojamas taip, kad į daug mažų salų bus sunku įvažiuoti automobiliu, lengva – pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.

COBE biuras yra čia.
ARCHITEKTŪRA 10

The Silo apartamentai –grūdų talpyklose

Pro COBE biuro langą matyti „The Silo“ –ypatingas, apdovanojimų pelnęs statinys, baigtas 2017 metais. Buvusio siloso bokšto betoninis kūnas apvilktas rūbu –jam uždėti plieniniai šarvai, sudaryti iš atskirų modulių.

Prieš tai saugojusios grūdus, betoninės struktūros tapo apartamentais, parduotais už didžiausią kainą Kopenhagoje. Kartu čia veikia restoranas ir meno galerija.

„Kas vienam žmogui šiukšlė, kitam – lobis“, – pajuokavo Dan vienoje kalboje, pristatydamas šį ypatingą projektą.

Kartu „The Silo“ tapo tarsi simboliu vertybės, kurios tvirtai įsikibę laikosi COBE architektai. Jei yra kokybė egzistuojančioje struktūroje, seną statinį reikia išsaugoti ir transformuoti naujam gyvenimui.

11
ARCHITEKTŪRA

KOGE Šiaurės stotis kviečia į viešąjį transportą

2019 metais baigta statyti šiaurinė stotis yra viso Kopenhagos regiono eismo mazgas, jungiantis greituosius traukinius, vietinius traukinius ir judriausią Danijos greitkelį. Projektą sudaro 225 m ilgio pėsčiųjų tiltas, traukinių stotis ir "parkuok ir važiuok" aikštelė. Iš šiaurinės tilto pusės atsiveria nuostabi 180 laipsnių panorama į kraštovaizdį ir eismo linijas. Tilto vidus, apkaltas medinėmis lentjuostėmis, yra šilta ir jauki erdvė, o išorė – grubesnės išraiškos, ją dengiančios aliuminio plokštės dera su aplinkine infrastruktūra. Virš greitkelio pakibęs pėsčiųjų tiltas vizualiai kviečia rinktis alternatyvų variantą kelionei į darbą – stotyje pastatyti automobilį ir važiuoti traukiniu.

Nørreport stoties prieigos grąžintos pėstiesiems

Nørreport traukinių stotis Kopenhagoje kasdien sulaukia daugiau kaip 250 000 keleivių. Nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio triukšminga stotis virto didžiule ir chaotiška sankryža miesto viduryje. Labiausiai ją sujaukė dviračiai, kurie okupavo šaligatvius, nepalikdami vietos praeiviams. COBE šioje teritorijoje ištyrė žmonių judėjimo trajektorijas ir naują stotį su prieigomis suprojektavo patogesnę žmonėms naudoti. 2015 metais atidaryta stotis prieigose gali saugoti apie 2,5 tūkst. dviračių. Tvarkingas jų rakinimas suvaldytas ant dangos pažymėjus statymo plotą. Stovai turi integruotus saulės modulius – per dieną įsikrauna elektra, o vakare ima šviesti, padėdami žmogui greičiau rasti savo transporto priemonę. Prie viso to – suprojektuoti aptakių formų įėjimai į metro, sklandžiai paskirstantys keleivių srautus.

14

Israels Plads aikštė – tarsi miesto kilimas

Šalia Nørreport traukinių stoties įsikūrusi istorinė turgaus aikštė – Kopenhagos širdis. Tačiau nuo 1950 metų ilgainiui buvo apstatyta automobiliais. 2014 metais įgyvendinto COBE projekto idėja -čia patiesti miesto kilimą, kuriame pažymėtos vietos įvairioms sportinėms veikloms. Šį aikštė taip pat yra dviejų vietinių mokyklų kiemas darbo dienomis.

ARCHITEKTŪRA 15
Nørreport stotis
Israels Plads
18

Ragnarock Roskildėje –su selfie efektu

Metaliniai spygliai ant odinių striukių, metaliniai dėklai muzikiniams instrumentams, auksinės būgnų lėkštės – roko stilius turi daug bling bling efekto. Tai tapo pagrindine idėja roko muziejaus pastatui Roskildėje, kur vyksta didžiausi muzikiniai festivaliai Danijoje.

Menininkams atiduotų senų sandėlių kvartale 2017 metais atidarytas „Ragnarock“ pastatas –su stipriu identitetu. Jis laimėjo Vokietijos „Design Award“ 2018 metais, o leidinys „National Geographics“ įtraukė į 11 geriausių pasaulio muziejų sąrašą.

Architektai neslepia, kad siekė ir selfie efekto – norėjo, kad atvykę žmonės fotografuotųsi šalia šio muziejaus, nuotraukas keltų į socialinių tinklų paskyras ir taip jį reklamuotų.

19
20

Red Cross –veiksmas ant laiptų ir po jais

Danijoje „Red Cross“ organizacija populiari – čia savanoriauja apie 30 tūkstančių žmonių. 2017 metais senas, 800 kv. m. pastatas buvo atnaujintas ir pritaikytas šiuolaikiniams organizacijos poreikiams. Ankštoje teritorijoje išmintingu plėtiniu tapo milžiniški laiptai, kurie prie pastato liečiasi tik mažame plote.

Laiptų viršus tapo tarsi urban sofa – vieta pasėdėti. Po laiptais įsikūrė erdvios patalpos didesniems savanorių susibūrimams.

ARCHITEKTŪRA 21

Forfatterhuset vaikų darželis integravęs medžius

Dan Stubbergaard su komanda paskaičiavo, kad Danijos vaikai tik apie 20 procentų laiko aktyviai leidžia namie, 50 proc. laiko miega ir net 30 proc. dienos būna švietimo institucijose. Todėl, jų manymu, institucijos erdvės labai svarbios vaikų raidai ir turi skatinti jų kūrybiškumą. Vaikams netinka dideli mokyklų pastatai – tokie, kuriuos Lietuvoje vadindavome kombinatais. Jei COBE tenka kurti mokyklas ar darželius, jie juos suprojektuoja tarsi mažus kaimelius. Vaikams jaukiau ir įdomiau nardyti po skirtingas erdves. Vienas tokių pavyzdžių – „Forfatterhuset“ vaikų darželis, baigtas statyti Kopenhagoje 2014 metais.

ARCHITEKTŪRA

„Forfatterhuset“ - vaikų darželis, įrengtas aplink didelius brandžius medžius, tapusius tarsi vazoniniais augalais terasoje. Sklypas padalytas į mažesnes ir intymesnes sodų zonas, gyvas žaidimų zonas, stogo terasas ir ramias nišas. Tuo pačiu pastatas darniai įlietas į ramų, žalią ir senais raudonų plytų pastatais pasižymintį De Gamles By rajoną. Pagavę įkvėpimą, COBE dar ir sukūrė šio pastato fasadus atkartojančių indų kolekciją.

23

Krøyers Plads – tarsi įmasažuoti į miesto audinį

Daugiau nei dešimtmetį „Krøyers Plads“ teritorija buvo architektūrinės ir politinės kovos laukas. Per daugelį metų vietos organizacijos ir politikai dėl įvairių priežasčių atmetė penkis architektūrinius pasiūlymus, kol galiausiai buvo patvirtintas „Cobe“ ir „Vilhelm Lauritzen Architects“ galutinis projektas šiai gražiai istorinei vietai Christianshavn uosto prieigose. Projektas pagrįstas itin demokratišku ir kontekstualiu požiūriu. 2016 metais iškilę pastatai – šiuolaikiniai, bet su stipria užuomina į senuosius istorinius pastatus, išsidėsčiusius aplink. Pagrindinio pastato stogas tarsi įlenktas, kad neužgožtų vaizdo į svarbų vietovės kraštovaizdžio simbolį – bokštą. Kaip sakė COBE įkūrėjas – pastatai čia taip natūraliai pritapo, tarsi būtų įmasažuoti į miesto audinį.

ARCHITEKTŪRA 24

Adidas būstinės stogą inspiravo sportbačio tinklelis

Garsus prekės ženklas „Adidas“ norėjo, kad Vokietijoje įsikūrusioje būstinėje visi gerai jaustųsi ir komunikuotų tarpusavyje: darbuotojai, lankytojai ir čia dažnai apsilankančios šou pasaulio žvaigždės, reklamuojančios produkciją. 2019 iškilo pastatas, kurį COBE uždengė geometriniu stogu, kuris primena sportbačio viršaus tinklelį. Stogo kiaurymės praleidžia daug šviesos į patalpas, o jose – daug bendrų erdvių, skatinančių čia esančių žmonių interakciją.

25

Projektai pakeliui

ARCHITEKTŪRA
Paper Island -2024 planuojamas baigti gyvenamųjų namų, viešbučio, prekybos paskirties pastatų kompleksas vienoje iš Nordhavn uosto salelių Kopenhagoje. 2028 metais iškilsianti Geteborgo universiteto biblioteka Švedijoje.
27
Mokslo centrą Lunde, Švedijoje, planuojama pastatyti 2026 metais. Pernai konkursą laimėjęs projektas Nacionaliniam archeologijos muziejui Rostoko mieste Vokietijoje.

Svajojate apie atostogas šiltuose kraštuose? O gal norėtumėte jomis mėgautis kasdien savo namuose? Tai įmanoma!

Kokybiški „Reynaers Aluminium“ panoraminiai langai panaikina ribą tarp eksterjero ir interjero. Estetika, grakštumas, solidumas, komfortas, ramybė – viskas viename. Atostogų dvelksmas kasdien!

Juk kas gali būti įspūdingiau nei unikalus kraštovaizdis per Jūsų langus! Įsivaizduokite jausmą, kai vakarieniaujate prie stalo svetainėje, o jaučiatės taip, lyg būtumėte gamtoje. Vasaros rytais geriate kavą terasoje, šiltas vėjas kutena kojas, paukščių garsai džiugina ausis. Tobula dienos pradžia.

Belgų kompanijos „Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje preciziškai išpildys Jūsų lūkesčius ir architektų idėjas: padės suprojektuoti, pagamins ir sumontuos langus.

„Reynaers Aluminium“ suteikia visoms aliuminio sistemoms išskirtinę – net 10 metų garantiją!

ww w.reynaers.lt lietuva@reynaers.com tel. +370 686 64545 g. 47, Vilnius ve lksmas e At
t
os

GAÎTÉ MONTPARNASSE:

ATNAUJINTAS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPU

PARYŽIUJE GAÎTÉ MONTPARNASSE PASTATAS

BUVO SUFORMUOTAS 1974 METAIS PAGAL

PRANCŪZŲ ARCHITEKTO PIERRE’O DUFAU

PROJEKTĄ. 2022 METAIS JĮ PERTVARKĘ

OLANDŲ ARCHITEKTAI MVRDV LAIKĖSI

ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPŲ –

PANAUDOJO SENOJO PASTATO DALIS.

Autorė: Giedrė Linden

Nuotraukos: Ossip van Duivenbode

Nuo žymaus juodojo Monparnaso bokšto vos kelios minutės kelio stovi Gaîté Montparnasse. Čia nuo 8-ojo dešimtmečio originaliai buvo įrengtas viešbutis, prekybos centras, biurų patalpos ir biblioteka. Turintis aiškias, vertikalias linijas, P. Dufau sukurtas pastatas per kelis dešimtmečius tapo miesto orientyru. Kartu jo grublėtos tekstūros betoninis cokolis – dėžutė su šviesą atspindinčiu stiklu ir raudonomis plieninėmis grotelėmis – įkūnijo epochos ydas: plačiais bulvarais apsuptame kvartale vyravo automobiliai, o pats pastatas, žvelgiant į jį iš gatvės, atrodė uždaras ir nesvetingas.

„Ši miesto dalis buvo tarsi aštuntojo dešimtmečio nostalgijos sala –dangoraižis be matomo įėjimo ir cokolio, kur galėjai pasiklysti tarp šaligatvių plytelių ir automobiliams skirtų bulvarų, – aiškino MVRDV įkūrėjas W. Maas.

ARCHITEKTŪRA 30

Transformuojant 108 000 kv. m ploto pastatą siekta tvariai, iš naujo panaudoti kaip įmanoma daugiau buvusio cokolio struktūros, kartu smarkiai pakeisti pastato santykį su aplinka. Taip pat nuspręsta teritoriją sutankinti, pridedant pratęsimą su butais ir vaikų darželiu.

Pastato tūris suskaidytas žaismingu fasadu. Jame dinamiką kuria skirtingų spalvų apdaila, nišos ir iškyšos, geometriškai padrikas vitrininių langų įrėminimas.

Anot jo, projekto kūrimas prasidėjo nuo tyrimo, kaip suskaidyti kompleksą ir sukurti tvarų tankumą, pridedant naujų funkcijų, tokių kaip socialinis būstas, ir atskleidžiant tai, kas buvo paslėpta, tai yra požemyje buvusią biblioteką.

Transformuojant pastatą siekta tvariai iš naujo panaudoti kaip įmanoma daugiau buvusio cokolio struktūros, kartu smarkiai pakeičiant pastato santykį su aplinka. Taip pat nuspręsta teritoriją sutankinti, pridedant priestatą su butais ir vaikų darželiu.

W. Maas sugalvojo suskaidyti struktūrą, naudodamas toninio įstiklinimo schemą ir pridėdamas išorinių elementų, tokių kaip pakopos, nedideli balkonai ir iškyšos. Buvo nuspręsta panaudoti kuo daugiau esamo cokolio, o sumontuoti dideli langai praeiviams atvėrė vaizdą į viduje vykstančias veiklas.

Virš dviejų aukštų prekybos centro, užimančio didžiąją sklypo dalį, dabar yra pastatyti keli blokai, taip žymiai sutankinant teritoriją, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti šią miesto centro vietą.

Biurams, kurie anksčiau buvo išsidėstę per tris aukštus virš prekybos centro, dabar skirta daugiau vietos. Jie perkelti į septynių aukštų pastatą komplekso rytuose.

Sklypo centre, tarp viešbučio bokšto ir „Le Héron“ biurų bloko šiaurėje, įkomponuoti 62 socialiniai būstai ir vaikų darželis. Pridėtam būstų blokui buvo panaudota medinė konstrukcija, siekiant sumažinti naujos statybos paliekamą anglies dvideginio pėdsaką. O biblioteka, anksčiau buvusi po žeme, dabar užima dviejų aukštų erdvę šalia viešbučio „Pullman“, todėl ji yra geriau matoma ir prieinama.

Gaîté Montparnasse dizainas parodo, kad net ir dramatiškiausius pokyčius galima pasiekti, taikant tvarios ir žiedinės ekonomikos metodus.

Atrodo, tarsi naujasis dizainas visiškai nesusijęs su savo pirmtaku – net grindų plokštės formuojamos kitaip nei aštuntojo dešimtmečio dizaine, tačiau, kur įmanoma, ši betoninė konstrukcija kruopščiai panaudojama, senas grindų plokštes įtraukiant į naujus planus.

„Tokio didelio masto miesto kvartalo transformavimo procesas tampa vis tikslesnis, tačiau jis niekada nėra baigtinis, – komentavo W. Maas. – Žinoti, kurį betono gabalą pasilikti, o kurį išpjauti, kaip užimti, pertvarkyti, tada vėl užimti erdves, yra nuolatinė diskusija. Dabartinio pertvarkos proceso pabaiga, be abejo, yra šio miesto kvartalo istorinis įvykis, tačiau jis tęsis kaip „pasidaryk pats“ procesas nuolatinėje evoliucijoje. Šis puikus projektas nebaigtas; tai turi tęstis.“

33

„Tokio didelio masto miesto kvartalo transformavimo procesas tampa vis tikslesniu, tačiau jis niekada nėra baigtinis, – komentavo W. Maasas. – Žinoti, kurį betono gabalą pasilikti, o kurį išpjauti, kaip užimti, pertvarkyti, tada vėl užimti erdves, yra nuolatinė diskusija. Dabartinio pertvarkos proceso pabaiga, be abejo, yra šio miesto kvartalo istorinis įvykis, tačiau jis tęsis kaip „pasidaryk pats“ procesas nuolatinėje evoliucijoje. Šis puikus projektas nebaigtas; tai turi tęstis“.

ARCHITEKTŪRA 34
Biblioteka, anksčiau buvusi po žeme, dabar užima dviejų aukštų erdvę šalia viešbučio „Pullman“, todėl ji yra geriau matoma, į ją lengviau patekti.

Pridėtam būstų blokui buvo panaudota medinė konstrukcija, siekiant sumažinti naujos statybos paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.

Nuo 8-ojo dešimtmečio pastate veikęs prekybos centras – perplanuotas ir patogesnis lankytojams.
38 IŠMANUS UŽUOLAIDŲ VALDYMAS www.celestinatekstil.lt renversa@gmail.com Savanorių pr. 214, LT-50194 Kaunas Mob. +370 698 48901 užuolaidų salonas Nuotr.: Jevgenija Žukova –Černova

Naujos kartos mediniai langai, dengti aliuminiu

Dėl savo lengvumo, tvirtumo, natūralumo ir estetinių bei šilumos išlaikymo savybių medis atsikovoja savo poziciją statybų rinkoje. Šiandien moderni architektūra integruoja ne tik inovatyvias medines pastatų konstrukcijas, bet ir kitus esminius, iš medienos pagamintus pastato elementus. Šiemet 25 metų jubiliejų mininti UAB „Sumeda“ specializuojasi individualių langų, durų bei fasadinių sistemų gamyboje, o gaminama produkcija vertinama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.

Vystantis technologijoms ir tobulėjant medžiagų savybėms, gaminami šiandieniai langai išsiskiria savo funkcionalumu ir itin aukšta kokybe.

Šiuolaikiniai langai išsiskiria vis geresnėmis savybėmis, nes mažėja paties rėmo konstrukcijos ir didėja stiklo plotas.

Didėjantis stiklo plotas ir gerėjančios jo savybės leidžia pagaminti įvairaus dydžio gaminius ir juos įstiklinti.

Pažengusios technologijos furnitūros, stiklinimo, stiklo tvirtinimo medžiagų srityse ir visas jų derinys leidžia sukurti itin didelio dydžio gaminius, kurie tampa didelių modernių individualių namų, daugiabučių ir kitų pastatų architektūrine dalimi.

„Sumeda“ patirtis ir profesionalios komandos įgūdžiai leidžia sukurti gaminius, idealiai atitinkančius šiuolaikinių pastatų poreikius.

Tokia langų sistema leidžia į vieną visumą sujungti lauko duris, langus, vitrinas ir stumdomąsias konstrukcijas. Dėl to galime džiaugtis vientisu, nepertraukiamu vaizdu.

Įmonės „Sumeda“ gaminiai atitinka medinių langų CE ženklinimo reikalavimus, skirtus šiluminėms savybėms, vėjo apkrovoms bei vandens nepralaidumui įvertinti ir yra išbandyta bei sertifikuota akredituotose bandymų laboratorijose.

ĮSPŪDINGI DYDŽIAI! !

Konstrukcijų aukštis ir plotis gali būti neribotas. Varstomos dalys gali siekti iki 3 metrų aukščio. Stumdomos terasų durys gali siekti 6–12–18 metrų pločio, tokio dydžio stumdomosios konstrukcijos pagaminamos gamykloje, įmonės ilgametė langų gamybos bei projektavimo patirtis ir glaudus bendradarbiavimas su užsakovais leidžia pagaminti aukščiausios kokybės langus: šiuolaikiškus, sandarius, šilumą sulaikančius ir atitinkančius estetikos reikalavimus.

MAŽIAU RĖMŲ, DAUGIAU STIKLO!
langai@sumeda.lt Tel. 8 614 21 723

PASAULYJE, PAŽANGIOSE ŠALYSE, NAUJIEMS STADIONAMS IR ARENOMS

NEGAILIMA PINIGŲ. SIEKIAMA, KAD ŠIOS VIETOS SUKURTŲ ĮSPŪDINGĄ

PATIRTĮ ŽIŪROVAMS IR PRITRAUKTŲ AUKŠTO LYGIO TARPTAUTINIŲ

SPORTO RENGINIŲ, KURIE DUODA EKONOMINĖS NAUDOS.

Autorė: Ana Lekter

Lietuvoje 2021 metais įvykęs didžiausias salės futbolo renginys pasaulyje – FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas sukūrė aukštą pridėtinę ekonominę vertę: mokslininkų vertinimu, ekonominis renginio poveikis Lietuvai siekė nuo 15,043 milijono iki 19,34 milijono eurų.

„Ar mums reikia to stadiono“, – vėl pasigirsta seni komentarai sulig Vilniuje ant Šeškinės kalno pagaliau iš mirties taško išjudėjusiomis Nacionalinio stadiono statybomis. Nuspėti nesunku, kad JAV architektų „Populous“ ir lietuvių „Cloud architektai“ projektuotas daugiafunkcis kompleksas statybų metu bus stebimas visuomenės akių, skaičiuojamas kiekvienas jam išleistas euras.

Ar Nacionaliniam stadionui užtenka basic komplektacijos – aikštelės su žole, kėdžių ir vietos įsigyti gėrimų bei užkandžių?

Nacionalinis stadionas taip pat sieks pritraukti tarptautinio lygio sporto renginių. Nors planuojama 15 tūkstančių vietų žiūrovams – nykštukinė apimtis, palyginti su stadionais miestuose, kurie šeimininkauja olimpinėse žaidynėse ar pasaulio futbolo čempionatuose. Pavyzdžiui, didžiausiame Europoje Camp Nou futbolo stadione Barselonoje, Ispanijoje, telpa 99 354 žiūrovai. Antrame pagal dydį Europoje Vemblio stadione, projektuotame tų pačių „Populous“ ir „Foster and Partners“, telpa apie 90 tūkstančių žiūrovų. Rekordas čia užfiksuotas per dainininkės Adele koncertą 2017 metų birželį, kai susirinko 98 tūkstančiai žmonių.

Vis dėlto net ir mažesniame stadione sporto renginių gerbėjai ieškos patogumo ir įspūdžių. Pastaruoju metu pasaulyje stadionų statyboje naudojami įvairūs modernūs sprendimai, siekiant sporto aistruolį atvilioti nuo sofos į pilną žiūrovų, gyvą renginį. Taip pat pasitelkiamos technologijos energiniam efektyvumui užtikrinti ir stadiono gebėjimui transformuotis, tą pačią aikštę pritaikyti skirtingiems renginiams ir sporto šakoms.

Pasidomėjome, kokias galimybes turi pastaruoju metu pasaulyje pastatyti vieni didžiausių ir pažangiausių stadionų.

Nuotr.: AdobeStock

JAV, Atlantoje, 2017 metais atidarytas daugiafunkcis Mercedes-Benz stadionas gali sutalpinti daugiau kaip 70 tūkstančių žiūrovų. Tarptautinė architektų studija HOK jį iškart projektavo kaip miesto ikoną – to norėjo Arthuras Blankas, valdantis Nacionalinėje lygoje žaidžiantį amerikietiškojo futbolo klubą „Atlanta Falcons“. Kaip šios komandos namų stadionas Mercedes-Benz ir yra statytas, kartu pritaikytas aukščiausio lygio sporto renginiams. Artimiausiu metu čia vyks pasaulio futbolo čempionatas, kuriam Atlanta išrinkta šeimininkauti 2026 metais.

Šis stadionas gali:

uždaryti stogą kaip fotoaparato diafragmą. Mygtuko paspaudimu aštuoni stogo „žiedlapiai“ besisukdami užsisklendžia arba atsidaro. Stogas visiškai atsidaro per aštuonias minutes, o užsidaro – per septynias. Iš dalies greitį leidžia pasiekti lengvos stogo dalys, pagamintos iš specialios, išpūstos membranos. Ji yra tvirta, nepraleidžia šilumos į vidų, o kartu – permatoma, leidžia stadiono viduje mėgautis saulės šviesa.

Rodyti žiūrovams geriausią vaizdą, kad ir kur šie sėdėtų, – viršuje įrengta vaizdo plokštės aureolė, kuri kupolo vidų apgaubia 360 laipsnių kampu.

Sutaupyti daugiau kaip 40 procentų energijos, palyginti su įprastais stadionais, – dėl 4 000 saulės fotovoltinių plokščių, LED apšvietimo, energijos stebėsenos įrangos ir šilumos nuostolius mažinančių stiklų.

Surinkti lietaus vandenį, panaudoti įrangai aušinti ir augalams laistyti.

STATYBA 42
Nuotr.: David Nicolai, Unsplash
43 Nuotr.: Chrihaun Byrom, Unsplash
STATYBA 44

Nacionalinis stadionas Tokijuje valdo vėją

Tokijuje 2019 metais atidarytas stadionas talpina iki 80 tūkstančių žiūrovų. Milžiniškas 194 tūkstančių kvadratinių metrų statinys suprojektuotas japoniškai subtiliai. Architektai iš „Kengo Kuma Associates“ fasado estetiką kūrė tęsdami japoniškąją tradiciją įrengti karnizus. Kiekvieno jų apačią padengė 50 milimetrų pločio kedro tašeliais. Stogui panaudojo hibridinę medžio ir plieno konstrukciją ir taip apsaugojo nuo aikštingos gamtos: medienos lankstumas ir plieno tvirtumas turėtų amortizuoti poveikį, sukeltą žemės drebėjimų ir stiprių vėjų. Tiesa, dėl gausaus vietinės medienos naudojimo stadione jo statytojai buvo apkaltinti besaikiu miškų kirtimu ir žmogaus teisių pažeidimais, o 2020 metais Tokijo olimpinių žaidynių komunikacija buvo vadinama žaliuoju smegenų plovimu (angl. greenwashing).

Nepaisant to, šis stadionas – puikus architektūros ir inžinerijos pavyzdys.

Šis stadionas gali:

valdyti vėjo srautą, patenkantį į vidų, –kompiuteriu valdoma sistema gaudo, kuriuo kampu pučia gaivinantys vasaros vėjai, ir įleidžia juos į vidų, o atšiaurius žiemos vėjus nukreipia aukštyn, išvarydama iš stadiono. Taip pat po kiekviena žiūrovo sėdyne įrengtas vėsinantis ventiliatorius.

Kaupti saulės energiją. Tai daro permatomi stiklai – saulės moduliai. Sukaupta energija panaudojama augalų laistymo sistemai. Augalų čia daug, net 47 tūkstančiai.

Aukštos raiškos (HD) kamerų užfiksuotus rungtynių vaizdus siųsti į žiūrovų vietose esančius monitorius ir nešiojamus terminalus – akinius. Žiūrovams tai įspūdinga patirtis – jie jaučią gyvų rungtynių atmosferą, o kartu gali stebėti vaizdą įvairiais rakursais –taip, kaip jį mato treneris aikštelėje ar iš paukščio skrydžio.

Per telekomunikacijų sistemą suteikti žiūrovams galimybę užsisakyti maisto ir gėrimų, nepaliekant savo sėdėjimo vietos. Arba neklaidžioti ieškant WC kabinos, o iškart ekrane matyti, kuri yra laisva.

Atpažinti lankytojo veidą ir taip užkirsti kelią teroristiniams aktams, kurių taikiniai dažniausiai yra būtent masinio susibūrimo vietos.

STATYBA 45
Nuotr.: AdobeStock

Nacionalinis stadionas

Pekine sumažina aidą

Pastatytas 2008 metais kaip pagrindinis olimpinių žaidynių stadionas Pekine, Kinijoje. Patys kinai ankstyvaisiais projekto etapais stadioną praminė „Paukščių lizdu“. Jį projektavo šveicarai architektai „Herzog & De Meuron“, pasitelkę garsų kinų menininką Ai Weiwei kaip konsultantą.

90 000 vietų stadiono ovalą gaubia masyvi ažūrinė metalo konstrukcija, kurios dalių ilgis siekia 26 kilometrus. Tarp eksterjero ir interjero sukurta unikali erdvė, kuri tapo tarsi miesto viešąja vieta – čia kinai renkasi praleisti laiko restoranuose, baruose, viešbučiuose ir parduotuvėse.

Šis stadionas gali:

panaudoti žemę patalpai šildyti arba vėsinti. Po 8 000 kvadratinių metrų futbolo aikšte įrengti geoterminių šilumos siurblių vamzdžiai, kuriais renkama grunto energija į sistemą. Žiemą sugeriama grunto šiluma, o vasarą – šaltis.

Optimizuoti visus vėdinimo įrenginius, apskaičiuodamas reikiamą oro temperatūrą ir oro srauto greitį skirtingose patalpos vietose rungtynių metu. Tam naudoja skaitmeninį skysčių dinamikos modeliavimą (CDF).

Sumažinti aidą ir taip sukurti geresnę garso patirtį žiūrovams. Aidą kontroliuoti padeda akustinė membrana, padengta ant etaleno tetrafluoretileno (ETFE) plokščių, iš kurių sudarytas atveriamas stadiono stogas. Šios plokštės iš viršaus praleidžia dienos šviesą.

Suteikti gerą vaizdo matomumą, kad ir kuriame stadiono krašte sėdėtum. Ekranų vieta buvo modeliuota gerai išanalizavus stebėjimo rakursus skirtingų sporto šakų varžybose, pavyzdžiui, lengvosios atletikos ir futbolo.

STATYBA
47

Tottenham Hotspur stadionas Londone patiekia žolę per 25 min.

2019 metais Jungtinėje Karalystėje, Londone, pastatytą Tottenham Hotspur daugiafunkcį stadioną projektavo JAV architektai „Populous“, kurie projektuoja ir Nacionalinį stadioną Vilniuje. Daugiau kaip 60 tūkstančių žiūrovų vienu metu galintis priimti stadionas – skulptūriškas, kartu dinamiškas. Sutemus per stiklo fasadus matosi viduje vykstantis veiksmas. Sporto gerbėjams, žinoma, vienas įspūdingiausių elementų yra nuosava alaus darykla ir ilgiausias Europoje baras, siekiantis 65 metrus. Arba 17 500 sirgalių talpinanti tribūna, rungtynių metu sukurianti įspūdingą triukšmo sieną. Tačiau dar įspūdingesnės čia panaudotos inžinerinės technologijos.

Šis stadionas gali: automatiškai padengti aikštelę žole vos per 25 minutes. Stadione yra paklota viena danga, tinkanti amerikietiškajam futbolui, lengvosios atletikos varžyboms ar kitiems renginiams. Tačiau tereikia paspausti mygtuką ir iš po tribūnų išlenda masyvūs plieniniai padėklai su ant jų augančia žole. Trys padėklai, kurių kiekvienas sveria daugiau kaip 3 000 tonų, į aikštę suvažiuoja varomi 68 galingų elektros variklių ir pasiekę vienas kitą tvirtai sukimba. Kol žolės nereikia, ji ramiai sau tūno ant padėklų po žiūrovų tribūnomis, kur jai įrengtos geriausios dirbtinės sąlygos augti – drėkinimo sistema ir saulės šviesą imituojantis apšvietimas.

STATYBA 48
STATYBA 49 Nuotr.: AdobeStock
STATYBA 50

Singapūro nacionalinis stadionas

Kalange, Singapūre, 2014 metais atidarytas nacionalinis stadionas – taip pat daugiafunkcis. Jis čia atsirado vietoje senojo, nugriauto prieš pat statybas. Dabartinis, talpinantis 55 tūkstančius žiūrovų, yra daug įspūdingesnis ir modernesnis. „Arup Associates“ ir „DP Architects“ suprojektuotą stadioną dengia kupolas, kuris pripažintas rekordininku, – ilgiausia jo arka siekia 310 metrų.

Šis stadionas gali: prapliupus lietui, per 20 minučių uždaryti stogą ir apsaugoti nuo lietaus net 95 procentus žiūrovų sėdimose vietose. O kad būtų įdomiau, ant stogo audinio projektuojamas rungtynių vaizdas.

Vėsinti žiūrovus per atogrąžų karščius, sunaudodamas 15 procentų mažiau energijos, kurios reikia panašiems įprastiniams stadionams su oro kondicionieriais. Tai leidžia naujoviška dubeninė vėsinimo (angl. bowl cooling) sistema, kuri vėsų orą pumpuoja iš po žiūrovų sėdynių. Sistemą iš dalies maitina saulės baterijos.

Sukonfigūruoti sėdėjimo vietas pagal poreikį sporto šakų varžyboms, kultūriniams ar pramoginiams renginiams. Žemiausiose eilėse esančios sėdimos vietos gali būti mechaniniu būdu ištraukiamos ar sustumiamos. Tiesa, sėdimų vietų išdėstymas pagal būsimo renginio poreikius užtrunka apie 48 valandas.

STATYBA 51 Nuotr.: AdobeStock

SPORTO AIKŠTYNŲ APŠVIETIMO SISTEMA

PRASIDEDA NUO

KRUOPŠTAUS PLANO

Vis intensyvėjantis gyvenimo tempas skatina mus skubėti, o skubėdami darome, regis, nereikšmingų klaidų, kurios ilgainiui transformuojasi į kritines. Neišvengiama to ir projektuojant sporto aikštynus bei jų įrenginius. Tad ne veltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo: tik kruopščiai suplanuota sporto aikštynų apšvietimo sistema užtikrins puikų matomumą žaidėjams ir žiūrovams.

Labai svarbu prieš pradedant projektavimo darbus tiksliai apibrėžti projektavimo užduotį. Išsiaiškinti, kuriam tikslui sporto aikštynas statomas – ar jame vyks tik treniruotės ir vietinės reikšmės varžybos, ar numatoma ir profesionalių televizijos transliacijų. Ar bus aikštynas naudojamas dar ir pramogoms – įvairiems renginiams, koncertams, mugėms ir t. t.

Jei tai yra atviras aikštynas, labai svarbu nustatyti statomų apšvietimo atramų vietas ir atlikti tų vietų geologinius tyrimus, kad būtų galima apskaičiuoti pamatų ir atramų kartu su apšvietimo įrenginiais kritines apkrovas pagal regiono vėjingumą.

Projektuojant dengtų maniežų apšvietimo

įrangą būtina į skaičiavimus įtraukti statinio konstrukcijų duomenis. Svarbu atsižvelgti ir į aikštyno lokaciją – apšvietimo atramos ir kitos jo konstrukcijos turi sudaryti architektūrinį balansą su visa vietove.

Atsakę į visus išvardytuosius klausimus, pereiname prie apšvietimo skaičiavimų ir apšvietimo įrangos konstrukcijų skaičiavimų. O tada lieka tik kabelinė dalis ir galimi apšvietimo scenarijai.

Sporto aikštynų, ypač tų, kurie turi atitikti tarptautinius reikalavimus, apšvietimo įrengimas – sudėtingas projektavimo, statybos ir pridavimo procesas, todėl tokiems darbams reikėtų rinktis patikimus specialistus, kurie gali didžiuotis ir savo atstovaujamųa gamintojų tarptautinėmis praktikomis.

Projektui parenkami gaminiai, užuot kėlę rūpesčių dėl savo abejotinos kilmės ir tinkamumo, visada turi atitikti konkrečius užsakovo poreikius.

GERA

PRAMOGA IR PERSPEKTYVUS VERSLAS: PADELIS

„Pãdelis populiarėja beprotišku greičiu. Nenuostabu – šis sportas nereikalauja didelio pasiruošimo, bet suteikia daug džiaugsmo“, –sako Darius Banys, visose Baltijos šalyse žinomos ir vertinamos teniso ir padelio kortų įrengimo bendrovės „Grip“ vadovas.

Padelis – smagus ir lengvai išmokstamas naujoviškas tenisas, dažnai apibūdinamas kaip teniso ir skvošo derinys. Jis žaidžiamas pagal teniso taisykles, tačiau kitokiomis raketėmis, minkštesniais kamuoliukais ir mažesnėje nei teniso uždaroje aikštelėje. Vienam tokiame plote greitą žaidimą atlaikyti sudėtinga, tad 90 proc. pasaulio padelių aikštelių projektuojamos žaisti poromis.

TPF duomenimis, pasaulyje padelį žaidžia per 25 mln. žmonių daugiau kaip 90 šalių. Vien Europoje 2022 m. užregistruota daugiau kaip 6,6 tūkst. naujų padelio kortų. Prognozuojama, kad padelis bus įtrauktas ir į 2032 m. Brisbane vyksiančias olimpines žaidynes. Padelis sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Žaidėjai gali rinktis iš maždaug 100 kortų, kur pažaisti ar pasivaržyti.

Padelis – ne tik pramoga

Padelis labai naudingas sveikatai. Jį žaidžiant stiprėja kojų, sėdmenų, rankų ir pilvo raumenys, gerėja nugaros laikysena. Juokaujama, kad žaidžiant padelį treniruojami net veido raumenys, nes jį žaidžiant neįmanoma nustoti šypsotis.

Taip pat tai puiki kardiotreniruotė ir smagus būdas mesti svorį: per treniruotę sudeginama 700–1000 kcal! Šis žaidimas gerina koordinaciją, judrumą ir refleksus. Miegas tampa kietesnis, o senėjimas – lėtesnis.

Taigi, padelis skirtas ne tik profesionalams – jis naudingas visiems. Padelio

aikštelės tinka ne tik laisvalaikio ir poilsio, rekreacijos centrams, bet ir mokykloms, senjorų klubams, privačioms valdoms.

„Padelio aikštynas – puikus būdas pritraukti lankytojų ir neabejotinai sėkminga investicija“, – sako įmonės „Grip“ vadovas.

Aliuminis – ateities padelio aikštelėse

„Grip“ komanda aplankė kone visus didžiausius padelio kortų gamintojus Europoje. „Vertinome gamybos būdus,

taikomas technologijas, pakavimo ir logistinius sprendimus. Prekių ženklo „adidas padel“ gamintojai pasiūlė patraukliausią padelio kortų asortimentą, geriausius sprendimus, kurių ieškojome Baltijos šalių rinkai“, – sako D. Banys. Šios gamyklos prioritetas – taikant inovacijas užtikrinti geriausią patirtį ir žaidėjui, ir korto savininkui.

Gaminant padelio konstrukcijas naudojamos skirtingos technologijos.

Įprasta matyti, kad padelio kortas yra gaminamas iš tradicinio metalo – plieno. Jeigu metalas papildomai nėra apdirba-

54
Šalia Palangos „Atostogų parko“ įrengtos keturios atviros padelio ir dvi lauko teniso aikštelės.

mas, tokie kortai gali būti montuojami tik vidaus patalpose.

„Kai metalas yra papildomai cinkuojamas ir apdirbamas antikorozinėmis priemonėmis, toks kortas gali būti saugiai montuojamas ir lauke. Bet net ir moderniausios technologijos iki galo negali apsaugoti plieninio korto lauke nuo aplinkos poveikio ir ypač – galimos korozijos“, – sako D. Banys.

Pasak D. Banio, ateities lauko padelio kortas – tai kortas, pagamintas iš aliuminio: „Matome didėjantį susidomėjimą

padelio kortais iš miestų bei rajonų savivaldybių atstovų, kuriems ypač rūpi, kad suprojektuoti ir pastatyti kortai tarnautų ilgus metus ir nereikalautų daug priežiūros. Šiam atvejui turime puikų sprendimą – tai kortas, pagamintas iš aliuminio. Tokiam kortui suteikiama net 20 metų garantija nuo korozijos!“

Ne mažiau svarbu yra ir korto patvarumas. „Mūsų siūlomi aliuminio kortai yra ypač tvirti, nes gaminami naudojant specialius sustiprintus, konstrukcinius aliuminio profilius ir inovatyvią bei unikalią

„nematomo” suvirinimo siūlių technologiją. Kadangi visa gamyba yra robotizuota, toks kortas surenkamas ypač tiksliai, o aukštos kokybės miltelinis dažymas nepalieka abejingo net ir reikliausio kliento“, – teigia „Grip“ įmonės vadovas.

„Grip“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atstovauja sintetinės žolės gamintojui „Mondo“, todėl reikliausiems savo klientams gali pasiūlyti ir oficialią turnyro „World Padel Tour” dangą „Mondo Supercourt XN“.

„Grip“ – tai patirtis, profesionalumas ir individualus požiūris

„Grip“ profesionalai daugiau kaip 15 metų Baltijos šalyse teikia visas teniso ir padelio kortų – nuo privačių aikštelių iki arenų aikštynų – projektavimo, statybos, įrengimo ir priežiūros paslaugas.

„Įmonei nėra svarbių ir nesvarbių objektų – ji kiekvieną projektą laiko išskirtiniu ir įgyvendina kaip asmeninį“, –sako „Grip“ vadovas D. Banys.

Kortų ilgaamžiškumą ir aukščiausią kokybę įmonei užtikrinti padeda ilgametę patirtį turinti komanda bei glaudūs ryšiai su patikimais teniso ir padelio kortų dangų ir įrangos gamintojais.

Džiaugiamės, kad be minėtų „adidas padel" ir „Mondo“, „Grip“ yra tokių ilgametę patirtį sukaupusių tarptautinių bendrovių kaip „GreenSet“, „Vigano Pavitex“, „Tisca“, „Safitex“ oficialus atstovas Baltijos šalyse.

55 www.grip.lt
Ateities miesto investicija – padelio aikštelės iš aliuminio. „Harmony Park“ (Prienų r.) pagal moderniausius standartus įrengtos keturios profesionalų varžybų reglamentą atitinkančios padelio ir trys lauko teniso aikštelės. Dvi pirmosios padelio aikštelės Plungėje įrengtos „Teniso slėnyje“.

Dariaus ir Girėno stadionas Kaune

Projekto autoriai: ARCHAS architektai

Stadionas atitinka 4-os kategorijos UEFA reikalavimus

Stadione sumontuota daugiau kaip 15 000 stadiono kėdžių, kurias pateikė LT.PROJECT

„Stadiono kėdė tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana paprasta, tačiau tai yra sudėtingas ir bent keletą skirtingų funkcijų sprendžiantis technologinis gaminys“, – srities ekspertiškumu dalijasi LT.PROJECT vadovas Tovaldas Aleknavičius. Pažangiausios stadionų kėdės, be to, kad turi atitikti ypač griežtus antivandalizmo, saugumo, ilgaamžiškumo reikalavimus, keliamus UEFA reitinguojamiems stadionams, integruoja papildomus technologinius sprendimus ir funkcionalumą. Dariaus ir Girėno stadionas Kaune – geras pavyzdys, kiek daug verčių gali suteikti

Nuotraukos: Ričardas Čerbulėnas

stadiono kėdės. Šiame stadione sumontuotų gamintojo THE BOX SEAT kėdžių konstrukcija suteikia išskirtinį komfortą dėl „spyruokliuojančios“ nugarėlės, o sportininkų kėdės yra šildomos. Įvairios tos pačios kolekcijos kėdės su skirtinga įranga nuosekliai išpildo skirtingų erdvių poreikius: nuo sportininkų, lankytojų iki žurnalistų ar VIP lounge. Kėdžių spalva stadiono kėdėms buvo parinkta ARCHAS architektų ir pagaminta specialiai šiam stadionui, taip dar geriau išpildant estetinio erdvės vientisumo siekį. Paminėtinas ir atsparumas blukimui – šio stadiono lankytojų kėdžių sėdimoji dalis, kai nesėdima ant kėdės, visiškai dengia nugarėlę ir taip apsaugo nuo UV

spindulių poveikio. Kartu su specialiais priedais nuo blukimo šis dizaino sprendimas prisideda prie kėdžių ilgaamžiškumo. Kauno stadiono lankytojai džiaugiasi tokiu pačiu kėdžių komfortu kaip ir pvz. BORDEAUX stadione Prancūzijoje.

Atitinkamai įrengiamos erdvės poreikiams, kėdžių pagalba galima suteikti dar daugiau verčių. Galima sumaniai taupyti eksploatacijos kaštus pasirenkant kėdžių modelius, kurie leidžia lengvai keisti nugaros atramas ir sėdynę - tokiu būdu paprasta be perteklinių investicijų pakeisti tribūnų vaizdą ar, prireikus, atlikti atnaujinimą. Kai kurie kėdžių modeliai yra suprojektuoti taip, kad užtikrintų papildo-

saugumo reikalavimus arba garantuotų maksimalų tako tarp kėdžių eilių plotį. Gamintojas THE BOX SEAT pateikia statistiką, kad dėka plačių praėjimo takų vendorių pardavimai kyla, atskirais atvejais net iki 500%. Stadiono kėdžių gamyboje taikomi tvarūs ir aplinką tausojantys sprendimai, pagrindžiami sertifikatais.

O žiūrint į priekį – į stadiono kėdžių sritį jau pakeliui nauji įdomūs išradimai, leisiantys užtikrinti dar daugiau komforto sportininkams ir žiūrovams, o stadiono valdytojams – dar optimalesnius sprendimus. Tad galiu drąsiai teigti, kad ateities stadionų projektavimas prasidės nuo žiūrovų kėdžių pasirinkimo“, – reziumuoja LT.PROJECT vadovas.

VERTINANTIESIEMS TVARUMĄ –

NAMAI IŠ JŪRINIŲ KONTEINERIŲ: IŠSKIRTINIAI, NEBRANGŪS IR LABAI JAUKŪS

Išskirtinės išvaizdos, greitai ir nebrangiai pastatomi, patogūs ir draugiški aplinkai namai. Tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, bet kaip tik tokie yra namai iš jūrinių konteinerių. Kai kuriose šalyse jie jau seniai pamėgti, o dabar populiarėja ir Lietuvoje.

Tel. + 370 675 50 722 | el. paštas: eu@magitu.com | www.magitu.com

MAZGAS APŠVIETIMO INŽINIERIAI,

Uosio g. 8B, Kaunas info@mazgas.lt www.mazgas.lt
Sportinis arenų, stadionų projektavimas ir įrengimas

Naujausios kartos mikroklimato inovacijos

Pritaikytas išskirtiniam energetiniam efektyvumui samsung.com/climate

Didžiulis neišnaudotas potencialas saulės energetikai

KUO DAUGIAU ELEKTROS

ENERGIJOS GAUNAME IŠ

SAULĖS, TUO MAŽIAU Į

ATMOSFERĄ IŠMETAME

CO2. TAČIAU NE VISI STOGAI

SAULĖS JĖGAINĖMS TINKA, O ĮRENGĘ JAS ANT ŽEMĖS

PRARANDAME PLOTUS, KURIE GALĖTŲ BŪTI SKIRTI

KITIEMS TIKSLAMS. IŠEITIS –STATYTI FOTOVOLTINES STOGINES AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖSE.

Viena pirmųjų pasaulyje fotovoltines stogines automobilių stovėjimo aikštelėse pradėjo statyti Prancūzija. Ji pirmoji priėmė ir įstatymą dėl privalomo tokių stoginių įrengimo jose. Neilgai trukus saulės stoginės iškils 156 geležinkelio stotyse, o kai bus baigta statyti Paryžiaus disneilendo automobilių stovėjimo aikštelės fotovoltinė stoginė, pasaulinės lyderės titulo, ko gero, neteks 15 tūkst. vietų aikštelės Bidingheizene (Nyderlandai) saulės jėgainė, pagaminanti tiek elektros energijos, kad vos vieno procento to kiekio pakanka čia vykstantiems keliems dideliems muzikos festivaliams aprūpinti.

Prancūzijos pėdomis sparčiai žengia ir Vokietija – fotovoltinės stoginės automobilių stovėjimo aikštelėse jau privalomos šešiose federalinėse žemėse.

Jokių abejonių – prie Prancūzijos ir Vokietijos netrukus prisijungs ir kitos šalys.

Fotovoltinės stoginės – tai ateitis

Verslui į fotovoltines stogines investuoti verta dėl daugelio priežasčių.

Tokios saulės jėgainės montuojamos arti vartojimo vietos, todėl sumažėja elektros energijos persiuntimo sąnaudos.

Taip pat mažiau apkraunami elektros tinklai, kurių pralaidumų vis labiau trūksta. Fotovoltinėms stoginėms būdinga ir daugiau pranašumų.

Pirma, ne visų pastatų stogai yra saulės jėgainei reikiamo ploto ir gali atlaikyti fotovoltinių modulių sistemos apkrovą. Fotovoltinės stoginės – plonos ir estetiškos konstrukcijos.

Antra, automobilių stovėjimo aikštelės – tai dideli plotai urbanizuotose teritorijose. Jose statydami saulės jėgaines neprarandame žemės, kurioje gali būti statomi nauji pastatai, įrengiamos žaliosios zonos ir pan.

Trečia, pastačius fotovoltinę stoginę palengvėja automobilių stovėjimo aikštelės priežiūra – pavyzdžiui, mažiau sniego reikia valyti aikštelėje.

Ketvirta, į fotovoltinės stoginės konstrukcijas galima integruoti elektromobilių įkrovimo stoteles ir dalį jiems įkrauti reikalingos elektros pagaminti čia pat, virš automobilio. Tokias elektromobilių stoteles įrengti ir lengviau, ir pigiau, nes jos gali būti tvirtinamos prie stoginių kons-

trukcijų, o reikiami kabeliai nutiesiami per kanalus, integruotus konstrukcijose.

Penkta, saulės jėgainėmis dengta automobilių stovėjimo aikštelė ir klientams, ir aplinkiniams aiškiai parodo: įmonė, kuriai ši aikštelė priklauso, vartoja žaliąją energiją.

Fotovoltinės stoginės, kartu atliekančios ir automobilių priedangos funkciją, –puiki ant stogo ar ant žemės įrengiamų saulės jėgainių alternatyva ir privačiuose namuose.

SOLIPORT vieninteliai Lietuvoje specializuojasi fotovoltinių stoginių įrengimo ir projektavimo srityje. Įmonė gali ne tik pasiūlyti standartizuotas, bet ir suprojektuoti unikalias konstrukcijas pagal konkrečius kliento poreikius. Tai ypač svarbu įrengiant fotovoltines stogines jau funkcionuojančiose automobilių aikštelėse, kur reikia prisitaikyti prie esamos požeminės infrastruktūros.

www.soliport.lt

DRAUGIŠKAS APLINKAI IR KOMFORTIŠKAS DARBUI „S28“

Vilniaus Naujamiestyje, Savanorių pr. 28, iškilęs verslo centras –ieškantiesiems išskirtinio pastato dirbti. Naujas verslo centras projektuotas ir statytas vadovaujantis tvarumo principais ir BREEAM sertifikavimo kriterijais.

OBJEKTO PAVADINIMAS:

Administracinis pastatas ,,S28“

ADRESAS: Savanorių pr. 28, Vilnius

STATYTOJAS: UAB ,,LJB Property“

PROJEKTUOTOJAS: UAB „Vilniaus architektūros studija“

ARCHITEKTAI: Džiugas Kisielius, Kęstutis Kisielius

KONSTRUKTORIAI: Ingrida Zadorožnienė, Raimondas Druskinis, Modesta Voverytė

DARBO PROJEKTAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST), Paulius Daubaras

LANDŠAFTO PROJEKTAS: Vaida Norkūnaitė

INTERJERAS: UAB ,,MildStudio“

RANGOVAS: UAB „NARESTA“

PLOTAS: 16 500,00 m2

AUKŠTŲ SKAIČIUS: 10

STATYBA: 2021–2022 m.

Dviejų korpusų pastatas šalia Savanorių ir Žemaitės gatvių sankryžos

darniai įsiliejo į čia jau stovinčių verslo centrų urbanistinį ansamblį ir tapo tarsi vartais į Naujamiestį, kuris pastaruoju metu sparčiai atsinaujina.

Naująjį pastatą valdanti įmonė

„LJB property“ jau nuomoja patalpas

įmonėms, kurios plotą biurams galės pasirinkti pagal savo poreikius ir galimybes. Nuoma šiame pastate galima nuo 320 iki 10 000 kvadratinių metrų.

„Nuomininkams patalpos bus įrengiamos pagal individualius poreikius. Tačiau didžioji biurų vertė jau sukurta – pastate pasirūpinta draugiškumu aplinkai ir kokybišku mikroklimatu dirbantiesiems“, – sako Lina Laškovienė, „LJB property“ pardavimo vadovė.

Pasak jos, siekiant papildyti

A energinės klasės biurų pastatų pasiūlą sostinėje, „S28“ projektuotas ir statytas vadovaujantis griežtais kokybės ir tvarumo kriterijais – jam bus siekiama gauti tarptautinį BREEAM „In Use“ sertifikatą. Šiame pastate yra daugiau pažangių technologijų, pavyzdžiui, patalpoms ventiliuoti, drėkinti ir kondicionuoti pasirinktas komfortiškiausias sprendimas – šalčio sijos (angl. chilled beams), kurios užtikrina švarų orą patalpose, o kartu

SPALVOS IR MEDŽIAGŲ KONTRASTO PANAUDOJIMAS IŠSKIRIA BIURŲ PASTATUS

APLINKOJE, BET IR IŠSAUGO URBANISTINĮ INTEGRALUMĄ“

DŽIUGAS KISIELIUS

veikia energiškai efektyviai. Biuruose įrengtos kilnojamos grindys, leidžiančios patogiai transformuoti darbo erdves. Abiejuose korpusuose biurų darbuotojus ir lankytojus aptarnaus po du greitaeigius (2m/s) „Schindler“ liftus, kurie turi funkciją, leidžiančią gaminti elektros energiją.

Ruošiantis ateityje tik didėsiančiam elektromobilių parkui, šalia biurų pastatų įrengtos net 176 automobilių stovėjimo vietos, pritaikytos 22 kW elektromobilių krovimo stotelėmis.

Prie tvarumo prisidėjo ir architektūra

Kadangi naujasis „S28“ biurų pastatas išvystytos infrastruktūros kvartale įsitaisė reprezentacinėje vietoje, išskirtinis dėmesys skirtas jo tūrinei kompozicijai ir fasadams.

Projekto autorių – „Vilniaus architektūros studijos“ architektūrinė koncepcija gimė dar 2008 metais rengtame detaliojo suplanavimo projekte. „Architektūrinė idėja buvo pastatyti du stambius tūrius, – komentuoja Džiugas Kisielius, „Vilniaus architektūros studijos“ architektas. –Kadangi požeminio užstatymo galimybes ribojo veikiantys telekomunikacijų tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės yra pakeltos nuo žemės. Dėl šio sprendimo dviejų aukštų stovėjimo aikštelės tapo architektūrinės išraiškos komponentu – dviaukščių aikštelių perimetras apipavidalintas juodo aliuminio lamelėmis ir tūris suformuotas kaip monumentalus postamentas ant jo iškilusiems septynių aukštų biurų pastatams.“

Biurų dalies fasadai yra sudaryti iš elementų, kurie kartu ir funkcionalūs – kontroliuoja saulės šviesos patekimą į patalpas. Šie saulės kontrolės elementai fasade išdėstyti

STATYBA 66

atsižvelgiant į pastato orientaciją pasaulio krypčių atžvilgiu. Kartu tai yra architektūrinė priemonė estetiniam įvaizdžiui sustiprinti – variuotos aliuminio kompozito plokštės fasadams suteikia dinamišką vaizdą. „Spalvos ir medžiagų kontrasto panaudojimas išskiria biurų pastatus aplinkoje, bet ir išsaugo urbanistinį integralumą“, –sako architektas D. Kisielius.

Viduje abu pastato korpusai yra suplanuoti elementariai – kiekvieno pastato šerdyje įrengtos laiptinės ir liftai, bendro naudojimo pagalbinės patalpos. Biurų erdvės suformuotos laisvo planavimo principu, kad jas būtų galima lengvai pritaikyti prie nuomininkų poreikių.

Fasadams ir luboms –lengvos „Alucobond“

plokštės

Architektų viziją pastato fasade padėjo išpildyti Vokietijos įmonės „3A Composites GmhH“ aliuminio kompozito plokštės „Alucobond“.

„Itin dekoratyvias ir moderniai atrodančias plokštes architektai

daugelyje šalių renkasi siekdami originalių formų pastatams suteikti daugiau šiuolaikiškumo“, – sako Aurelija Malukaitė-Senkienė, „Alucobond“ atstovė Baltijos šalims.

„S28“ verslo centre apdailos plokštės išbaigia bendrą fasado vaizdą. Iš plataus „Alucobond“

asortimento fasadui pasirinktas vario atspalvis „Natural Copper“. Ši spalva, kaip ir kitos iš „Alucobond“ paletės, pasižymi atspalvį keičiančiu paviršiumi – blizgantys rudos spalvos metaliniai kristalai susilieja su aplinka ir sukuria unikalų, dėmesį patraukiantį vaizdą.

Šių plokščių spalvoms naudojami aukštos kokybės fluoro angliavandenių dažai, o išilginis dengimo pro-

cesas užtikrina spalvos tolygumą.

„Alucobond“ pasirinkimą „S28“ verslo centrui taip pat lėmė ir tai, kad šios plokštės – ilgaamžės. Be to, jos puikiai atlaiko permainingas Lietuvos klimato sąlygas.

Taip pat šios plokštės yra lengvos, tad reikia mažiau investicijų papildomiems tvirtinimams, kitaip nei pasirinkus sunkias keramines ar natūralaus akmens plokštes. „Dėl

67

plokščių lengvumo fasadui tenka mažesnė apkrova, tad nebūtinas masyvus pastato karkasas. Tai dar viena priežasčių, kodėl šios plokštės yra labai tinkamos šiuolaikiniams, modernių formų statiniams“, – komentuoja A. Malukaitė-Senkienė. Plokščių lengvumas idealiai tinka ir lubų apdailai. „S28“ interjere „Alucobond“ plokštės panaudotos pakabinamų ventiliuojamų lubų konstrukcijai. Jos pasirinktos iš serijos „NaturAL Surface“ – su blizgiu metaliniu paviršiumi, kuriame atsispindinti šviesa kuria išties ryškų įspūdį. Derinant prie bendros dizaino koncepcijos, lubų plokštėms pasirinktas taip pat vario atspalvis, „Natural Copper 434“.

Ryškaus dizaino ir inovatyvi vonios kambario įranga

„S28“ verslo centre vonios kambariams pasirinkta „Geberit“ įranga. Europoje šis gamintojas žinomas

dėl ilgametės patirties, garantijų bei taikomų inovacijų.

Ryškiu dizaino akcentu tapo Londono dizaino studijoje „Christoph Behling Design“ sukurti bekontakčiai maišytuvai praustuvams. „Tai –naujos kartos produktų linija. Maišytuvai ypač patrauklūs dėl ekonomiško vandens naudojimo ir išraiškingo dizaino“, – sako Vytautas Dinda, „Geberit“ projektų vadovas.

Pasak jo, maišytuvų kolekciją sudaro dvi dizaino linijos – apvalių formų „Piave“ ir griežtų kvadratinių formų „Brenta“. Pastaroji forma buvo pasirinkta „S28“ vonios kambarių interjero idėjai įgyvendinti.

Šie maišytuvai pagaminti iš chromuoto žalvario, o vandenį per juos tiekia sustiprinta plastikinė žarna. „Vanduo žarna teka nuo funkcinio bloko iki maišytuvo snapelio, per kurį išbėga vanduo. Taip užtikrinama, kad geriamojo vandens kokybei niekur nebus pakenkta“, – sako V. Dinda.

Verslo centre bekontakčiai maišytuvai veikia naudodami elektros tinklą – tai garantuoja mažiausias eksploatacijos išlaidas. Tačiau, esant poreikiui, yra galimybė maitinimo šaltiniu pasirinkti baterijas arba savaime įsikraunantį generatorių. Maišytuvai taip pat gali būti montuojami sienoje, ant stalviršio arba praustuvo, priklausomai nuo techninių galimybių ir poreikių. Taip pat verslo centre panaudoti ir „Geberit“ potinkiniai bakeliai su rėmu „WC Delta“. Šie produktai jau daug metų yra lyderiai potinkinių sanitarinių sistemų rinkoje. Prie WC elementų pritaikyti naujojo dizaino chromuoti mygtukai „Delta 20“. Žmonių su negalia WC kambariuose pritaikyti aukštos kokybės „Geberit“ grupės nerūdijančiojo plieno porankiai, kurie palengvina buitį ir yra patrauklios išvaizdos.

STATYBA 68
inf.
„Structum“

ESTETINĖ IR FUNKCINĖ PATALPŲ APSAUGA

NUO SAULĖS IR KARŠČIO

Vasarą lydintis karštis yra labai svarbus veiksnys, o priklausomai nuo taikomų būdų kartais pavyksta pasiekti, kad patalpos neįkaistų, kartais – ne. Patalpose galima įrengti kondicionierius, tačiau reikia atsižvelgti į tokį vasaros palydovą – darbo triukšmą – bei tikimybę peršalti dėl per didelio vidaus ir lauko temperatūros skirtumo. Palyginti populiarios yra markizės, taip pat langų stiklo dengimas apsaugine plėvele nuo saulės. Ne visos plėvelės tinka, kai kurios labai stipriai atspindi saulės spindulius, sukurdamos akinantį efektą supančioje aplinkoje. Daugelyje Europos miestų veidrodinius stiklus draudžiama naudoti būtent dėl galimo akinimo. Taip pat atspalvis gali būti per tamsus – todėl patalpas reikia ilgiau apšviesti ir tokiu būdu eikvojama elektros energija. Kartais pasirinkus netinkamas stiklo dangas ir lipnias plėveles, pasiekiamas radiatoriaus efektas – stiklas ar plėvelė įkaista saulėje, grąžindama šilumą stiklui, ir situacija tik blogėja. Daugumoje tradicinių apsauginių nuo saulės plėvelių yra metalo dalelių, o tarp plėvelės ir stiklo patekus vandens atsiranda korozija. Dėl to plėvelė praranda savo savybes, susidaro vizualiai nepatrauklus bendras pastato vaizdas. Kitas didelis apsauginių nuo saulės plėvelių, kuriose yra metalo dalelių, trūkumas – mobiliojo ir belaidžio interneto duomenų srauto trikdžiai.

Reikšminga ir tvari apsauga

3M™ Sun Control Window Films, Prestige Series yra vienas iš sprendimų, mažinančių saulės skleidžiamą kaitrą, – langai ar vitrinos uždengiamos apsauginėmis nuo saulės plėvelėmis. Taigi patalpa žymiai mažiau įkaista ir padidėja mikroklimato komfortas. Dažnai pakanka tiesiog uždėti tokią plėvelę nenaudojant tradicinių aušinimo būdų, tačiau šį būdą galima

derinti ir su kondicionavimo sistema, darant prielaidą, kad labai didelės aušinimo galios neprireiks.

Dėl specialios gamybos technologijos apsaugos nuo saulės plėvelė

3M™ Sun Control Window Films yra pelnytai rinkos lyderė funkcionalumo ir estetikos požiūriu. Plėvelės struktūra susideda iš 200 nanosluoksnių, kurie itin efektyviai apsaugo patalpas nuo saulės kaitros, nesumažindami dienos šviesos kiekio, kartu – permatomumo. Gaminant plėvelę NENAU-

DOJAMAS metalas – tai reikšminga, nes dėl panaudotų inovatyvių sprendimų šios plėvelės tarnauja daug ilgiau ir efektyviau.

3M™ Sun Control Window Films turi unikalią savybę – sumažinti saulės kaitrą vasarą, tačiau žiemą, kai saulės spinduliai nukreipti kitu kampu, saulė kaip tik priešingai patenka į patalpą ir padeda palaikyti šilumą. Apsauginės nuo saulės plėvelės yra dviejų tipų: klijuojamos prie stiklo iš išorės arba dedamos ant stiklo iš vidaus.

3M™ Sun Control Window Films, Prestige Series plėvele prekiauja UAB „Libra Vitalis“.

Montavimas ir išlaidų apskaičiavimas

Nors techniškai 3M™ Sun Control Window Films montavimas yra nesudėtingas, geriausia tai patikėti profesionalams, kad būtų pasiektas puikus rezultatas. Gamintojai plėvelėms suteikia 10 metų garantiją, tačiau praktiškai jos tikrai tarnauja ilgiau nei 10 metų. Estijoje ši medžiaga yra labai dažnai naudojama ir paklausi, taip pat Latvijoje kasmet vis daugiau dėmesio skiriama medžiagos panaudojimui, aukštai įvertinant technines savybes ir pasiekiamą rezultatą – patalpose pasiekiamas drastiškas saulės poveikio sumažėjimas. Dažnas didesnių ar mažesnių langų pasirinkimo kriterijus yra saulės įtaka – kuo mažesni langai, tuo mažesnė įtaka. Jei stiklai padengti apsaugine nuo saulės plėvele, renkantis langus svarbus tik estetinis kriterijus, jo neriboja funkcinės sąlygos. Didelės patalpos su plačiais stiklais ir komfortišku klimatu vasarą – ne svajonė, o racionali galimybė.

Inovatyvaus gaminio – apsaugos nuo saulės plėvelės – kaina negali būti skaičiuojama pagal paprastą formulę, nes kiekvienas objektas turi savo individualų sprendimą. 3M atstovybėje specialistai išlaidas skaičiuoja priklausomai nuo langų stiklinimo kiekio, dydžio, vietos. Pagal kompiuterinio modeliavimo programą rekomenduojamas efekty-

viausias būdas, apsaugantis patalpas nuo perkaitimo. Standartinis stiklas turi terminių trūkių riziką, todėl sprendimas randamas atsižvelgiant į stiklinimo techninius parametrus. Naujas grūdintas stiklas terminių trūkių rizikos neturi, todėl sprendimai gali būti įvairesni.

Bet kokiu atveju patyrusių 3M ekspertų komanda suteiks informaciją ir techninę pagalbą bet kokio dydžio objektuose – pradedant nuo nedidelių šeimos namų iki didelių biurų pastatų.

Techniniai parametrai 3M™ Sun Control

Window Films

• Plėvelės plotis – nuo 91 iki 183 cm. Jei dengiamas plotas yra platesnis, prilipimo taškų faktiškai nesimato.

• Visiškai pašalinamas akinimo efektas iš išorės.

• Medžiagos naudojimas yra patvirtintas naudoti LEED (pastato tvarumo vertinimo sistema) objektuose, todėl ji jau pripažinta tarptautiniu mastu kaip tvari medžiaga.

• Blokuojama 99,9 proc. ultravioletinių spindulių, tačiau saulės skleidžiamo karščio poveikis sumažėja iki 78 proc., nesumažinant ar neturint didelės įtakos dienos šviesos kiekiui patalpoje.

• Plėvelės paviršius atsparus mechaniniam poveikiui, neatsiranda subraižymų kasdien valant langus.

• Montavimo temperatūra – nuo 8 iki 45 °C.

• Atsparumas nuo -40 iki +80 °C.

• Leidžia ženkliai sutaupyti elektros energijos sąnaudas palaikant komfortišką patalpų mikroklimatą, taip sumažinant komunalines išlaidas.

• Netrukdo mobiliajam ryšiui.

• Greitas ir patogus montavimas, nereikia didelių išlaidų, norint sumažinti karštį patalpoje.

www.libra.lt

MODERNI NAUJOSIOS AKMENĖS SPORTO METAMORFOZĖRŪMŲ

Dar mėnuo kitas –ir ilgai planuotas, su gyventojais aktyviai diskutuotas senųjų Naujosios Akmenės sporto rūmų rekonstrukcijos projektas bus baigtas: duris atvers modernus Akmenės rajono sporto ir sveikatingumo kompleksas.

Beveik penkių tūkstančių kvadratinių metrų ploto sporto ir sveikatingumo kompleksą planuojama atidaryti šių metų rugsėjo viduryje. Tikimasi, kad jis taps ne tik vietos bendruomenės ir gretimų rajonų gyventojų traukos centru, bet ir profesionalaus sporto židiniu. Juolab kad čia įrengta salės futbolo aikštė – viena iš nedaugelio Lietuvoje, atitinkančių FIFA salės futbolo standartus. Salės futbolo komanda yra ir pačioje Naujojoje Akmenėje – ne bet kokia, o žaidžianti aukščiausiojoje lygoje:

Naujosios Akmenės „Saulės krašto“ komanda Futsal A lygos 2022–2023 m. sezone užėmė ketvirtąją, o Futsal taurėje – antrąją vietą. „Dabar suteiksime komandai tinkamą salę treniruotis ir netgi galėsime čia rengti tarptautinio lygio varžybas. Taip pat tikimės aukštesnių rezultatų ir iš rajono krepšinio komandos, dalyvaujančios RKL A diviziono čempionate“, – sako Mantas Mačius, Akmenės rajono sporto centro vadovas.

Planuojama, kad naujosiose patalpose vyks ne tik salės futbolo, bet ir krepšinio, tinklinio varžybos – iš viso apie 300 sporto renginių per metus.

Vadovo manymu, ne mažiau dėmesio turėtų sulaukti ir komplekso sveikatingumo patalpų dalis su kavine: čia tikimasi apie keturių tūkstančių lankytojų per mėnesį. Daugiausia tarp jų, žinoma, bus Akmenės rajono gyventojų – juk jie taip aktyviai dalyvavo planuojant sporto rūmų rekonstrukciją, išsakė savo pageidavimus. Vieni norėjo dvikovos menų salės, kiti treniruoklių ir jogos patalpų, treti – baseino su pirtimis ir pramogomis vaikams. Didelė dalis pageidavimų jau įgyvendinta, dalį planuojama įgyvendinti palaipsniui.

Dar sovietmečiu, devintojo dešimtmečio pradžioje, pastatyti sporto rūmai ilgai stovėjo apleisti, veikla vyko tik sporto salėje, ją vietos sporto

STATYBA 72
Nuotr.: Jono Vapsvos

mokyklai iš „Akmenės cemento“ nuomojo Naujosios Akmenės savivaldybė. 2008 m. savivaldybė pastatą įsigijo, tačiau jai ilgai nepavyko rasti lėšų jam rekonstruoti. Privatiems investuotojams objektas nedideliame rajone neatrodė patrauklus. Galiausiai rekonstrukcija atlikta Akmenės rajono savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis. Kol rekonstrukcija buvo baigta, jos sąnaudos, palyginti su planuotu biudžetu, dėl kainų šuolio statybų rinkoje padvigubėjo – pakilo iki 13 mln. eurų. Atliekant rekonstrukciją, buvo

išgriautas beveik visas senojo pastato vidus ir tame pačiame plote, nekeičiant laikomųjų konstrukcijų, buvo iš naujo suplanuotos patalpos. Iš pradžių dar svarstyta palikti patį baseiną. Akmenės cemento gamykla, sporto rūmų užsakovė ir pirmoji savininkė, anuomet nepagailėjo cemento jo voniai išlieti ir ji iki šių dienų išliko nepriekaištingos būklės. Tačiau pastaruosius 25 metus baseinas nebeveikė dėl sistemų avarinės būklės. Buvo ir kitų bėdų – priėjimas iki baseino, aplinkinių patalpų

OBJEKTAS: Akmenės sporto ir sveikatingumo kompleksas

PROJEKTAS: „Naujosios Akmenės sporto rūmų atnaujinimas ir sveikatingumo komplekso įrengimas adresu Žemaitijos g. 2“

UŽSAKOVAS: BĮ „Akmenės sporto centras“

RANGOVAS: „Infes“

ARCHITEKTAI: Architektūrinių sprendinių pasiūlymą pateikė UAB „Tiksli forma“, pastatą suprojektavo „Inžinerinė mintis“

išdėstymas nebeatitiko šiandienių saugumo ir higienos reikalavimų. Sumaniai permąsčius patalpų išdėstymą, atsirado vietos ir papildomoms patalpoms – pavyzdžiui, buvo įrengti keturi persirengimo kambariai prie sporto salės, papildomos persirengimo patalpos teisėjams ir treneriams. „Pavyko kompaktiškai suplanuoti“, – įvertina M. Mačius. Architektūrinių sprendinių pasiūlymą pateikė UAB „Tiksli forma“ architektai. Pastato patalpas suprojektavo įmonė „Inžinerinė mintis“.

STATYBA 73

Meistrų pagamintos pertvaros – puošmena

Pertvaras ir priešgaisrines konstrukcijas Akmenės sporto ir sveikatingumo centrui pagamino ir sumontavo daugiau kaip 20 metų sėkmingai veiklą plėtojanti UAB „Bodesos langai“ – ambicinga langų ir aliumininių fasadų konstrukcijų gamybos įmonė iš Šiaulių. Subūrusi neįkainojamą profesionalų komandą, ji maloniai stebina klientus savo universalumu: kad ir kokių plastikinių ar aliuminio langų, lauko ar priešgaisrinių durų, stiklo ar slankiojamųjų sistemų reikėtų, per du dešimtmečius vertingos inžinerinės patirties prikaupę UAB „Bodesos langai“ meistrai visada glaudžiai bendradarbiauja su kiekvieno pastato inžinieriais ir projektuotojais, kad pastato vizija būtų įgyvendinta iki galo.

„Aliuminio langų techninės galimybės milžiniškos. Be to, jie saugūs, ergonomiški ir ilgaamžiai, išsiskiria lengvumu ir patrauklia išvaizda“, – sako UAB „Bodesos langai“ direktorė Vaida Steponavičiūtė.

Įmonė savo klientams siūlo tik tokias aliuminio profilių sistemas, kurios išties atitinka visas tiekėjų deklaruojamas jų savybes, ir nuolat investuoja į savo gamybinę bazę, kad išlaikytų aukščiausios kokybės paslaugų lygį ir nenuviltų nė vieno kliento. Aukščiausios kokybės gaminiai, greitai įvykdomi užsakymai ir patikimumas – štai tie trys principai, kurių niekada neišduoda UAB „Bodesos langai“, plėtodama savo veiklą.

Akmenės sporto ir sveikatingumo centre UAB „Bodesos langai“ įrengė „Aliplast“ sistemų vidaus pertvaras ir priešgaisrines konstrukcijas.

„Priešgaisrinių durų ir sistemų paskirtis – nutikus nelaimei apsaugoti patalpas nuo ugnies bei dūmų ir neleisti ugniai išplisti. Kad ir kur sumontuotumėte termoizoliuotą „Aliplast“ didelio atsparumo ugniai priešgaisrinių durų sistemą FR90 –privačiame name, biure, mokykloje ar kituose pastatuose, – visada galite būti ramūs: jūs – saugūs“, – teigia UAB „Bodesos langai“ direktorė Vaida Steponavičiūtė.

Viešosios paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų vidinėms pertvaroms be terminės izoliacijos konstruoti skirta „Aliplast“ langų ir

durų aliuminio sistema „Econoline“. Ji gali būti ir vientisa, ir su langais bei durimis. Ši sistema puikiai suderinama su kitomis „Aliplast“ sistemomis, tad pasitelkus stiklo juostas, tarpiklius, kampus ir rėmus, jungiamąsias detales galima sukurti lengvą, patvarų ir funkcionalų korpusą, ypač patogų ir tikslingą biuruose. Toks sprendinys bus estetiškas ir šiuolaikiškas: lengvos aliumininės konstrukcijos suteiks patalpoms grakštumo, patrauklumo ir jaukumo.

Galimi du stiklajuosčių variantai: stačiakampiai ir išgaubti. Yra pastaruoju metu itin paklausi galimybė paslėpti durų vyrius. Montuotojus itin džiugina funkcija „FixClick“ durų varčiai greitai ir saugiai įstatyti.

„Pirmajame naujojo sporto ir sveikatingumo centro aukšte akis traukia išgaubta „Econoline“ stiklinė konstrukcija, o antrajame aukšte įspūdį daro plokščių konstrukcijų koridorius“, – vardija išskirtinius UAB „Bodesos langai“ pagamintus ir sumontuotus sporto ir sveikatingumo centro akcentus įmonės direktorė V. Steponavičiūtė.

74

Elektros tinklai – griežtai pagal reikalavimus

Vidaus ir lauko elektros tinklus

Akmenės sporto ir sveikatos centre įrengė UAB „Euroinstal“. Prieš

18 metų veiklą pradėjusi nuo privačių namų vidaus ir lauko apšvietimo projektų, įmonė jau kone dešimtmetį susitelkusi į visuomeninių ir komercinės paskirties, tarp jų biurų, pastatų, daugiabučių ir laivų elektros instaliacijos projektus.

„Jie – mūsų kraujyje. Gliaudome juos kaip riešutus, turbūt ir užsimerkę padarytume. Apie industrinius projektus irgi daug išmanome – nuo mažų gamyklėlių iki naftos produktų gamyklų“, – šypsosi „Euroinstal“ vadovas Donatas Drūnas ir priduria, kad įmonė taip pat bendradarbiauja su objektų rangovais užsienyje – štai, pavyzdžiui, šiuo metu įrengia duomenų centrų Nyderlanduose apšvietimą.

Antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį „Euroinstal“ su partneriais įgyvendino ir nemažai šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo (ŠVOK) ir industrinės automatikos projektų. Gaisro aptikimo sistemos (GAS), apsauginė signalizacija (AS), įėjimo į objektus ar daugiabučius kontrolės punktai – taip pat jų sritis. Įmonės profesionalai gali įdiegti ir lauko elektros ryšius (LER) – įrengti objekto gatvės apšvietimą ir prijungti jį prie miesto apšvietimo sistemos. Kaip tik LER ir buvo vienas iš „Euroinstal“ užduočių Akmenės sporto ir sveikatingumo centre. Kiti darbai – vidaus ir lauko elektros tinklų įrengimas. Silpnų srovių darbų, tokių kaip GAS, AS, vidaus ER ir kt., buvo atsisakyta, juos atliko kitos įmonės.

„Apskritai mes laikomės principo, kad mūsų konkurentas – mūsų draugas. Mielai padedame konkurentams įgyvendinti jų projektus arba paprašome pagalbos savo projektams.

Lietuva labai maža šalis, o projektų apimtis šiuo metu joje tikrai didėja. Anksčiau su dešimčia žmonių kalnus galėjai nuversti, o dabar ir su dvidešimčia žmonių kai kuriuose projektuose neapsisuksi“, – sako D. Drūnas.

Akmenės sporto ir sveikatingumo centras – jau antras „Euroinstal“ projektas su rangovu „Infes“.

Visi darbai atlikti griežtai laikantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ (EĮĮT), todėl objekte, kaip ir privalu, naudoti tik behalogeniniai kabeliai, gaisro atveju neišskiriantys nuodingų dujų, įrengtas avarinis evakuacinis apšvietimas, apsauga nuo įtampos perviršio, išorinė ir vidinė apsauga nuo žaibo, įžeminimo kabeliai ir kontūras. Naujasis centras priskiriamas pirmosios kategorijos

visuomeninės paskirties pastatams, tad lauke sumontuoti papildomi elektros energijos šaltiniai – du elektros generatoriai, automatiškai įsijungiantys sutrikus elektros tiekimui.

Ir vidaus, ir lauko elektros tinklų valdymo skydeliai yra rakinamose patalpose, generatoriai aptverti tvoromis, prie jų gali prieiti tik elektros ūkį prižiūrintys darbuotojai.

Gražus vidaus akcentas, pasak D. Drūno, – linijiniai LED šviestuvai. O štai salėje teko iš naujo apgalvoti šviestuvų tvirtinimo sprendinius, nes buvo nuspręsta palikti dalį senų šviestuvų, juos reikėjo demontuoti ir vėl sumontuoti.

Vis dėlto didžiausias iššūkis „Euroinstal“ komandai buvo pakabinti šviestuvus virš baseino – iškart reikėjo ir sumąstyti, kaip būtų galima vėliau prireikus juos nukabinti, nes juk šiuolaikinių šviestuvų lemputės nekeičiamos – keičiami jie visi, o išleisti iš baseino vandenį ir pastatyti pastolius pernelyg užtrunka. Šiuo atveju buvo iš kraštų, o ne baseino vonioje sumontuoti stumdomi pastoliai, kuriais galima palube šliaužti per visą baseino ilgį.

„Tai buvo nauja patirtis ir mums, ir tų pastolių montuotojams. Ir ši paslauga kainavo dukart brangiau nei šviestuvų montavimas“, – juokiasi D. Drūnas. Tokia, pasak jo, jau ta visuomeninių projektų specifika: savo darbų sąmatą turi pateikti dar tiksliai nežinodamas, nei ką konkrečiai turėsi atlikti, nei kokios bus tavo darbo ir priemonių sąnaudos. Tačiau kaip tik iš tokių atvejų ir mokaisi.

STATYBA 75

Ir patalpas, ir vandenį šildys „Samsung“

Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekse patalpų šildymą

žiemą ir pirminį karšto vandens ruošimą užtikrins vieno tipo įrenginiai – „Samsung“ šilumos siurbliai DVM S2 su vidiniais hidromoduliais.

„Samsung“ šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK)

produktų vystymo vadovas Tadas Skiparis sako, kad gamintojas aktyviai dalyvauja didesniuose komerciniuose projektuose ir visada užtikrina aukščiausio lygio kokybę.

„Mes visada sisteminę įrangą konkrečiam objektui pasiūlome tik detaliai išsiaiškinę jo poreikius ir galimybes. Kokybiškai įgyvendinti projektą įmanoma tik bendradarbiaujant tarpusavyje tiek užsakovui, tiek projektuotojui, tiek rangovui ir įrangos montuotojui. Šiuo atveju

visų dalyvių tarpusavio sinergija buvo stiprus ir lemiamas veiksnys“, – komentuoja T. Skiparis.

Naujajam kompleksui pasirinktų

„Samsung“ šilumos siurblių DVM

S2 veikimo pagrindas – naujos koncepcijos skaitmeninė hibridinė

sistema, kurią sudaro DVI kompresorius, garų įpurškimo techno-

logija ir tarpinis turboaušintuvas. Būtent šie trys veiksniai sistemai suteikia labai didelį galingumą.

Iš viso patalpose sumontuotos įrangos galia – 200 kW. „Samsung“ specialistai glaudžiai bendradarbiavo su pastato automatikos diegėjais,

kad užtikrintų nenutrūkstamą ir sėkmingą įrangos ir pastato procesų valdymą. Įranga yra sinchronizuota su centriniais tinklais, tad esant papildomam karšto vandens poreikiui yra galimybė įjungti jo tiekimą iš centrinių tinklų.

STATYBA 76

Stogui – unikali balta danga

Akmenės sporto ir sveikatingumo centro stogo danga pasirinkta pagal tvarių, pažangių ir energiškai efektyvių sprendinių srityje besispecializuojančios UAB „Moderni izoliacija“ rekomendacijas.

„Mes orientuojamės tik į aukštos pridėtinės vertės produktus, esame tokie novatoriai, nes pasiūlome rinkai vis naujų, iki tol joje nebuvusių sprendimų ir produktų, visas tas naujoves pirmiausia išbandę patys“, – sako įmonės vadovas Andrius Augūnas. Naujajam sporto ir sveikatingumo centrui „Modernios izoliacijos“ profesionalai išrinko BREEAM, LEED ir VERDE reikalavimus atitinkančią unikalią RENOLIT baltą stogo dangą „ALKORPLAN Bright“. Pasak A. Augūno, kiekviena balta stogo danga taupo energiją pastatui eksploatuoti, mažina aplinkos temperatūrą, neleidžia stogui įkaisti, dėl to pailgėja jo eksploatavimo trukmė. Stogo atspindimą šviesą nukreipus į pastato vidų, čia padaugėja natūralios šviesos. Jei

įrengiami fotovoltiniai moduliai, atspindimą šviesą galima paversti elektra.

Tačiau tiesiog baltas stogas, „Modernios izoliacijos“ vadovo teigimu, greitai apsineša dulkėmis, papilkėja, ir savo naudingas savybes praranda.

Unikalia RENOLIT

vėsaus stogo technologija grįstos baltos dangos „ALKORPLAN Bright“ spalvą, kartu dar labiau stiprindamas gebėjimą atspindėti saulės šviesą, saugo specialus apsauginis sluoksnis, tad jos išskirtinės savybės išlieka ilgai. Ši danga yra

vėsių stogų dangų lyderė, jos saulės atspindžio

indeksas SRI (angl. Solar Reflectance Index) yra

115, aukštesnę reikšmę (122) pasiektų tik tobulas veidrodis. Dėl stogo dangos savybės

išlaikyti vėsą energijos sąnaudos pastatui karštomis dienomis vėsinti gali būti net 20 procentų mažesnės nei namų kitokios dangos stogais.

Be to, baltas yra ne tik viršutinis „ALKORPLAN Bright“ sluoksnis, kaip daugelio kitų vėsių dangų, – ji visa balta, todėl neišryškėja tamsių suvirinimo siūlių: sumontuotos dangos paviršius yra vientisas ir estetiškas.

Jau vien pati balta RENOLIT danga iki 20 procentų padidina pastato energinį efektyvumą, o Akmenės sporto ir sveikatingumo centre pritaikyta dar ir kita unikali RENOLIT technologija: nepažeidžiant stogo hidroizoliacijos ir nesudarant šalčio tiltų prie stogo dangos prilydyta lengva, bet labai tvirta fotovoltinių modulių tvirtinimo sistema ALKORSOLAR. Naudojant šią sistemą, fotovoltiniams moduliams nereikia balastų, dėl to stogas patiria 30 procentų mažesnę apkrovą nei kitos tokio pobūdžio įrangos atveju. Sistema ALKORSOLAR kur kas atsparesnė vėjo gūsiams, be to, fotovoltinius modelius galima nukreipti didesniu kampu į stogą.

STATYBA 77
inf.
„Structum“

INOVACIJŲ IR VERSLO CENTRO PASTATAS –PIRMASIS SU SAULĖS ELEKTRINE ANT FASADO

78

OBJEKTAS: UAB „Inovacijų ir verslo centro“ pastatas

ADRESAS: Mokslininkų g. 6, Verkiai, Vilnius

UŽSAKOVAS: UAB „Inovacijų ir verslo centras“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Inovacijų ir verslo centras“

STATYBOS VALDYTOJAS: UAB „Keista“ Techninė priežiūra: UAB „Keista“

ARCHITEKTAI: UAB „Milimetras“, architektai Tomas Rasiulis, Paulius Mirinavičius

GENERALINIS PROJEKTUOTOJAS: „Be Live“ / UAB „Baltic Engineers“

BENDRAS PLOTAS: 32 188,78 kv. m

ENERGINĖ KLASĖ: A++

METAI: 2021–2023 m.

Saulės moduliai vis dar kabinami ant naujojo BOD GROUP pastato, kuris gerai matosi važiuojant Geležinio Vilko gatve ties Visoriais. Pastatas dengiamas pačios BOD GROUP gamintais saulės moduliais „SoliTek“. 850 kW galios saulės elektrinė dengs viso pastato fasadą ir stogą. Lietuvoje tai – pirmasis pastatas, kurio fasade integruotas toks netradicinis architektūrinis sprendimas. Daugiau kaip 20 milijonų kainavusiam naujajam pastatui tokia inovatyvi statyba pasirinkta bekompromisiškai. Būdama Šiaurės Europos technologijų lyderė, saulės modulius ir optinius akinių lęšius gaminanti BOD GROUP daug investuoja į mokslinius tyrimus, kuriais remiantis kuriami ir gaminami nauji produktai. Inovacijų ir verslo centro pastate bus įkurtos naujos tyrimų laboratorijos ir sutelktas visas įmonės inovacijų ir tyrimų potencialas. Tad norėta, kad pažangos idėją įkūnytų ir pats pastatas. Inovatyvi saulės elektrinė yra būtina tokio pobūdžio pastatui – 33 000 kvadratinių metrų patalpose elektros energijos bus suvartota daug, čia veiks ne tik eksperimentinės laboratorijos, bet ir BOD GROUP priklausiančių aukštųjų technologijų įmonių, lazerių, saulės elementų kūrėjų ir gamintojų biurai. Tad pastate su tokia kompleksiška veikla būtinas A++ energinis naudingumas ir efektyvūs, šiuolaikiški sprendiniai, padedantys tvariai išgauti energiją ir mažinantys jos sąnaudas.

Apsirūpins geotermine

šiluma ir vėsa

Naujame BOD GROUP pastate panaudotas ir kitas inovatyvus sprendimas alternatyvios energijos išgavimui – geoterminių gręžinių ir šilumos siurblių sistema. Sklypo plote yra įrengta 80 geoterminių gręžinių. Tačiau sistema – itin kompaktiška, nes didžioji dalis geoterminių gręžinių įrengta po pastatu. Naujos kartos šilumos siurbliai iš 1 kWh elektros, tikimasi, leis pagaminti 4,5–5 kWh šilumos, o šaldymo efektyvumas sieks 4,91–5,76 kWh.

Geotermija užtikrins ne tik pastato šildymą šaltuoju sezonu, bet ir bazinį patalpų vėsinimą atšilus orams. Reikiamą patalpų klimatą laboratorijose ir tyrimų centre užtikrins net 20 vėdinimo sistemų su šilumogrąža. Pastate bus įrengta ir energijos kaupimo sistema, kuri, reikalui esant, leis patalpose palaikyti šildymo, vėsinimo funkcijas ir avarinį apšvietimą.

79
Vilniuje baigiamas statyti BOD GROUP
priklausančios įmonės Inovacijų ir verslo centro pastatas, kuris ir pats yra inovatyvus.
Lietuvoje tai yra pirmas ir kol kas vienintelis toks pastatas, kuris pats pasigamins visą reikalingą elektros energiją savo eksploatacijai.
Nuotr.: Laimono Ciūnio

Sumontuotos atsinaujinančios energijos geoterminių gręžinių sistemos

Bendrovės „Gelmita“ vadovas Audrius Skrupskelis pabrėžia, kad Inovacijų ir verslo centro pastate maksimaliai išnaudojama žalioji energija. Naujajame objekte šildyti bus naudojama geoterminė šiluma.

„Užsakovas priėmė labai svarbius ir teisingus sprendimus galvodamas apie nepriklausomus, tvarius, šilumos ir vėsos gamybos įrenginius, todėl buvo pasirinkta šiuo metu pati efektyviausia rinkoje esanti sistema – geoterminis šildymas“, – sakė pašnekovas.

Tirianti žemės gelmes, projektuojanti ir įrenginėjanti įvairios paskirties gręžinius, UAB „Gelmita“ vykdė tiriamųjų geoterminių gręžinių įrengimo ir geoterminių gręžinių lauko įrengimo darbus: įrengti 150 metrų gylio 3 bandomieji / tiriamieji gręžiniai, kuriuose buvo atlikti terminio grunto atsako testai (TRT), skirti uolienų šiluminiam laidumui nustatyti. O objekto projektuotojai, remdamiesi tyrimo ataskaitos duomenimis, atliko modeliavimus, skaičiavimus geoterminio gręžinių lauko projektui parengti. Vėlesniame etape pagal geoterminių gręžinių projektą bendrovė atliko geoterminių gręžinių įrengimo darbus. Iš viso, be tiriamųjų gręžinių, dar papildomai įrengti 130 metrų gylio 77 gręžiniai. „Ypač daug dėmesio buvo skiriama tinkamam gręžinių įrengimui pagal

NAUDOJANT

ATSINAUJINANČIUS

ENERGIJOS

ŠALTINIUS REIKIA

MAŽIAU KITŲ

IŠTEKLIŲ, TAIP

TAUSOJAMA

GAMTA IR

SAUGOMAS KLIMATAS.

reglamentus, kad šie būtų maksimaliai efektyvūs ir nekeltų pavojaus aplinkai. Dėl to gręžskylė su joje sumontuotu šilumokaičiu buvo pripildoma vandeniui mažai laidaus skiedinio (geoterminio gręžinio gręžskylės užpildo), kuris užtikrino atskirų vandeningų sluoksnių izoliavimą ir apsaugą nuo požeminio vandens pertekėjimo iš vieno vandeningo sluoksnio į kitą, taip pat gerus šiluminės energijos mainus tarp žemės gelmių ir geoterminio gręžinio šilumokaičiu cirkuliuojančio geoterminio gręžinio šilumnešio. Papildomai gręžskylėje buvo izoliuojami atskiri vandeningi sluoksniai, kad požeminio vandens apsauga būtų „šimtaprocentinė“, – apie atliktus darbus pasakoja UAB „Gelmita“ vadovas.

Geoterminių gręžinių šilumokaičiai buvo pripildomi šilumnešio, kuris greitai suyra aplinkoje ir, patekęs tiesiai į požeminius vandeninguosius sluoksnius, nedaro neigiamo poveikio požeminio vandens kokybei, aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Pasak A. Skrupskelio, pasiektas aukštas energijos taupymo ir ekologijos lygis optimaliomis investicijomis. „Lietuvoje toks moderniomis technologijomis ir inžinerinėmis sistemomis išsiskiriantis objektas yra vienas iš nedaugelio. Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius reikia mažiau kitų išteklių, taip tausojama gamta ir saugomas klimatas. Džiaugiamės galėdami būti įgyvendinto projekto dalimi ir neabejojame, kad tokie žalieji pastatai yra ateitis.“

STATYBA 80
AUDRIUS SKRUPSKELIS
Nuotr.: UAB „Gelmita“

Išskirtinės objekto specifikos padiktuoti konstrukcijų sprendimai

Patyrusios statybų rangos įmonės „Būsto investicijos“, sukaupusios 18 metų patirtį, gamybos vadovas

Ričardas Katkauskas džiaugiasi, kad visas Inovacijų ir verslo centro pastato konstrukcijų surinkimas buvo patikėtas būtent jų komandai. Šio projekto įgyvendinimas susidėjo iš kelių etapų: po avarijos atlikti atstatymo darbai, gelžbetoninių konstrukcijų surinkimo, metalo konstrukcijų surinkimo ir konstrukcinių plokščių apsiuvimo darbai.

Šis objektas bendrovei buvo bene didžiausias per visą jos veiklos laikotarpį, todėl tapo vertingas gauta patirtimi bei įdomus savo sprendimais. Iš viso projekte sunaudota daugiau nei 1 500 vienetų konstrukcinių elementų, 600 tonų metalo konstrukcijų, 5 500 kvadratinių metrų daugiasluoksnių sieninių plokščių, išlieta 1 000 kubinių metrų betono. Įgyvendinti svarbūs konstrukcijų sprendimai – išlaikytas ypač tikslus sienų vertikalumas užtikrino, kad pastatas atitiktų specialius reikalavimus, reikalingus dėl integruotų saulės kolektorių ant sienų ir stogo.

R. Katkauskas teigė, kad bendrovė prie kiekvieno projekto prisideda

ne tik savo sukaupta patirtimi, bet ir projekto sėkmei reikalinga darbo kultūra bei kompetentingu požiūriu. Vykdydama jai patikėto statybos projekto valdymą įmonė visada siekia, kad užduotis būtų įgyvendinta laiku, užtikrinant darbų kokybę ir laikantis sutarto biudžeto. Šis projektas įgyvendintas per 10 mėnesių.

„Kiekviename projekte skiriame daug pastangų ir laiko užsakovo poreikių analizei. Taip pat norint užtikrinti sėkmingą statybos projekto eigą ypač svarbus tinkamas ir savalaikis bendravimas su visais statybos projekto dalyviais, dalyvavimas kiekviename proceso žingsnyje. Ypač svarbu laikytis kalendorinio darbų grafiko. Kad „Inovacijų ir verslo centro“ pastatas duris atvertų laiku, reikėjo tinkamai organizuoti proceso dalyvių darbus ir juos suderinti, nes prie projekto prisidėjo nemažai įvairių sričių specialistų. Dėl to norime padėkoti mūsų specialistams, kurie atliko darbus“, – sakė pašnekovas.

Pasak R. Katkausko, objekte iššūkių pasitaikė nemažai, vienas svarbiausių – trumpi darbų atlikimo terminai, darbų intensyvumas ir užsakovo kelti aukščiausi reikalavimai, tačiau galutiniu rezultatu komanda liko patenkinta.

NORINT UŽTIKRINTI SĖKMINGĄ

STATYBOS

PROJEKTO EIGĄ

YPAČ SVARBUS

TINKAMAS IR

SAVALAIKIS

BENDRAVIMAS SU VISAIS STATYBOS

PROJEKTO DALYVIAIS

RIČARDAS KATKAUSKAS

Naujajame objekte taikyti sprendimai bendrovei „Būsto investicijos“ – ne naujiena, nes jos specializacija yra statybinių konstrukcijų statyba. Per daugiau nei dešimtmetį trunkančią veiklą ji yra įgyvendinusi daug sudėtingiausių projektų įvairiose ūkio srityse, pramonėje, statyboje, prekyboje, tarp kurių – Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Transekspedicijos logistikos centras, Lazdynų baseinas, Kauno apskrities vyriausiojo komisariato pastatas Radvilėnų g.. Inovacijų ir verslo centro pastatas – tai vienas iš moderniausių pastatų Lietuvoje A++ energinės klasės kriterijus atitinkantis administracinis pastatas, visa jo suvartojama energija bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

STATYBA 81
Nuotr.: UAB „Būsto investicijos“

Unikalus sprendinys aliuminio fasadams

Inovacijų ir verslo centro pastatas – inžinerine prasme sudėtingas statinys, pareikalavęs rangovų, dirbančių su pažangiausiomis priemonėmis ir technologijomis. Viena tokių įmonių – „Production Line“, klientams teikianti unikalius sprendimus.

Architektų sukurtai lenkto pastato vizijai išpildyti įmonė pagamino lenktus aliuminio profilius su specialiais stiklo paketais. „Tai – unikalus, specialiai kurtas sprendinys saulės moduliams montuoti šio pastato fasade. Lietuvoje tokio projekto dar niekas neįgyvendino. Prieš montuodami fasadus atlikome testus tiek su pačia sistema, tiek su jos komponentais“, – sako Darius Armanavičius, „Production Line“ direktorius.

Be abejo, įrengiant saulės elektrinę pastato fasade ypač svarbus tampa estetinis vaizdas. Pastatui panaudoti „SoliTek“ moduliai yra visiškai nudažyti juodai, atrodo estetiškai

ir pastatui suteikia futuristiškumo.

„Manau, šis statinys yra puikus pavyzdys, kaip galima statyti tvaresnius pastatus, vietoje brangių fasado apdailos komponentų naudojant saulės modulius. Taip gaunama dvejopa nauda – ir estetika, ir tvari energija“, – sako D. Armanavičius. Jis džiaugiasi, kad jo komanda turėjo galimybę prisidėti prie šio unikalaus pastato statybos ir sklandžiai įgyvendinti naują, dar niekur Lietuvoje nenaudotą sprendimą. Nors įmonė gana jauna, su užduotimi puikiai susitvarkyti padėjo komandos 10 metų patirtis fasadų rengimo srityje.

Pasak „Production Line“ direktoriaus, aliuminio fasadų sprendinį įmonė kartu su BOD GROUP jau siūlo ir kitiems klientams, kurie nori įdarbinti savo pastatą energijai gaminti. Jis ypač aktualus tada, kai klientai negali montuoti saulės modulių ant pastato stogo dėl senos stogo dangos ar netinkamos stogo padėties saulės atžvilgiu.

Šviesą atspindinti stogo danga

Aukštos energijos taupymo tikslų siekiantis projekto vystytojas ieškojo šiuolaikinių stogo sprendimų, kurie padidintų pastato energinį efektyvumą ir padėtų sumažinti jo eksploatacijos sąnaudas. Be to, reikėjo tinkamos sistemos, kurioje būtų integruota saulės elektrinė ant pastato stogo.

UAB „Moderni izoliacija“ generalinis direktorius Andrius Augūnas dalijasi, kad projektui pasiūlyta visiškai balta, specialiu laku nulakuota ir savaime nusivalanti, didžiausią saulės atspindžio indeksą SRI115 turinti vėsaus stogo (angl. Cool Roof)

PVC danga RENOLIT ALKORPLAN BRIGHT. Iš viso šiam projektui buvo tiekta 9 500 kvadratinių metrų stogo dangos.

„Kadangi užsakovas gamina pažangius saulės modulius, o pastatas projektuotas taip, kad būtų ypač energiškai efektyvus, nusprendėme pasiūlyti vėsaus stogo dangą, kuri

STATYBA 82

ne tik užtikrins iki 20 procentų mažesnes energijos sąnaudas pastatui vėsinti, bet ir iki 20 procentų padidins užsakovo gaminamų dvipusių saulės modulių sugeneruojamą elektros kiekį jų pačių pastatui“, –pabrėžia A. Augūnas.

Ant pastato stogo bus veikianti saulės elektrinė, naudojant dvipusius „Bifacial“ saulės modulius, kurie sugeria ne tik tiesioginę saulės šviesą, bet ir atspindžius nuo stogo.

Dėl RENOLIT ALKORPLAN BRIGHT stogo dangos savybių ši saulės elektrinė veiks beveik 20 procentų efektyviau nei kitos saulės elektrinės, įrengtos ant įprastų stogų. Be to, saulės modulių eksploatavimo laikas bus ilgesnis dėl mažesnio jų perkaitimo. Didžiausio saulės atspindžio danga ne tik padeda sumažinti pastato stogo paviršiaus temperatūrą, bet ir užtikrina komfortiškas vėsias darbo sąlygas pastate.

RENOLIT gaminiai turi aplinkosauginius EPD sertifikatus, dėl ko pastato vertinimas pagal BREEAM kriterijus įgauna papildomų naudų.

A. Augūnas pasakoja, kad RENOLIT, bendradarbiaudama su organizacija TREEDOM, vykdo COOL3 kampaniją, kurios metu už 100 kvadratinių metrų dangos bus pasodinama po 1 medį vienoje iš probleminių pasaulio vietų, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, siekiant atsodinti iškirstus miškus, ar Afrikoje, siekiant stabdyti dykumų plėtimąsi. BOD projekto atveju užsakovui bus išduotas sertifikatas, kad už nupirktą kiekį RENOLIT ALKORPLAN BRIGHT dangos bus pasodinti 95 medžiai, kurie vidutiniu 10 metų laikotarpiu iš atmosferos pašalins

32’775 kg CO2

Inovacijų ir verslo centro pastatas ne tik siekia energijos taupymo ir naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo. A. Augūno teigimu, šis projektas yra puikus pavyzdys tiems, kurie dirba su nekilnojamojo turto plėtra, ir norintiems ne tik sutaupyti, bet ir aktyviai prisidėti prie CO2 mažinimo.

Tvirtos mūrinės pastato konstrukcijos

Naujame pastate mūrines konstrukcijas rūsyje, pirmame aukšte ir antstato aukšte įrengė atestuota statybos įmonė „Bronzita“. Statinio konstrukcijoms panaudotos kokybiškos medžiagos – keramzitbetonio blokeliai FIBO 5. Kaip pasakoja UAB „Bronzita“ direktorius Mindaugas Radžius, šiai įmonei tai buvo pirmas viešosios paskirties ir tokio dydžio objektas, nes iki šiol įmonės specialistai dirbo su mažesnės apimties, taip pat ir privačiais objektais.

Projekto dalyviams teko dirbti maksimaliai operatyviai: griežtai laikytis įtempto darbų grafiko ir derinti jį su kitais objekte dirbančiais rangovais. Projekto rangovai greitai perprato bendro darbo ritmą, darbai vyko darniai, o dėmesys buvo sukoncentruotas į darbų kokybę.

Bendrovės „Bronzita“ mūrinių konstrukcijų įrengimui buvo panaudoti pažangūs technologiniai sprendimai ir medžiagos. Mūro sienų konstrukcijos turi daugybę privalumų, kurie daro jas populiarias ir plačiai naudojamas statybų srityje. Tokios konstrukcijos ilgaamžės, atsparios išoriniams veiksniams, o tinkamai įrengtos išsiskiria gera garso ir šilumos

izoliacija. Sienų paviršiai gali būti apdoroti įvairiais būdais, suteikiant plačias galimybes kūrybiškam architektūriniam dizainui.

„Objektas tikrai puikus, išskirtinis savo dydžiu bei energijos taupymo sprendimais, – sako įmonės „Bronzita“ direktorius. – Išties malonu dirbti su unikaliais, išsiskiriančiais savo tvarumu ir draugiškumu aplinkai projektais. Be to, ir pačios mūrinės konstrukcijos naudojant šiuos blokelius pasižymi ilgaamžiškumu, tvirtumu, tikslumu bei atsparumu ugniai ir cheminiams poveikiams, todėl mūro sienos yra gerai pritaikytos įvairioms aplinkos sąlygoms. Taip pat mūras gali būti perdirbtas ir naudojamas iš naujo, prisidedant prie tvarių statybos principų.“

„Inovacijų ir verslo centro“ pastate darbuotojus ir lankytojus aptarnaus trys „Schindler“ liftai, kurie turi funkciją, leidžiančią gaminti elektros energiją.

Pastato fasadui panaudotos technologiškai pažangios „Kingspan“ daugiasluoksnės plokštės KS1000 RH su paslėptais tvirtinimo elementais, tiek išskirtinis šių plokščių variantas – lenkti, vertikalūs kampiniai elementai, kurie architektūrinę aptakaus pastato viziją padėjo įgyvendinti realybėje.

„Structum“ inf.

Nuotraukos: Dariaus Merkšaičio

Vizualizacijos: Nebrau.com

KOKYBĖ BE KOMPROMISŲ APARTAMENTUOSE PRIE NEMUNO

OBJEKTAS: „Upės apartamentai“, daugiabučiai

ADRESAS: Raudondvario pl. 107, Vilijampolė, Kaunas

UŽSAKOVAS: UAB „KTG

Asset Management“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Veikus“

ARCHITEKTAS: Laurynas Avyžius, „Nebrau.com“ studija

BENDRAS PLOTAS: 6 716,56 kv. m.

ENERGINĖ KLASĖ: A++

METAI: 2023 m

Kaune, prie Nemuno upės, beveik baigti apartamentai, kurie statomi su išskirtine idėja: įrengti, ko gero, kokybiškiausią būstą iš naujai statomų Lietuvoje. Pastatai įdomūs ir statyba su surenkamaisiais gelžbetoniais ir monolitiniais elementais, taupančiais laiką.

Dviejuose 7 ir 8 aukštų pastatuose pirmieji naujakuriai jau pradeda savo būstų interjero įrengimo darbus. „KTG Asset Management“ valdomi, „Upės apartamentais“ pavadinti daugiabučiai skirti žmonėms, vertinantiems išskirtinės kokybės butus, kurių pasiūla nėra didelė Lietuvos NT rinkoje.

Pirmą įspūdį palieka vietovė –Vilijampolės rajone apartamentų pastatai įsitaisė Nemuno krante, netoli Santakos. Priešais langus tekanti upė gyventojams garantuoja, kad niekada nebus užstatytas gražus vaizdas į gamtą, Aleksoto–Noreikiškių upės šlaitus. Kaip privalumas vertinamas ir patogus susisiekimas su Kauno centru, gretimais rajonais, miesto aplinkkeliu.

Pridėjus visus statybos kokybės aspektus, nesunku suprasti šių būstų kvadratinio metro kainą, kuri prasideda nuo 3 500 Eur. Namai yra aukščiausios A++ energinės klasės, jų statyboje naudotos iškirtinės kokybės medžiagos. Čia įdiegta modernių inžinerinių sprendinių.

Laiptinėse įrengti šveicariškos kokybės keleiviams skirti „Schindler“ liftai, kurie veikia ekonomiškai ir tyliai, tad netrikdys gyventojų ramybės. Į

po namu esantį garažą nukels du automobilių liftai. Name įdiegtos išmaniosios spynos ir raktai, kurių kiekvienas suprogramuotas atidaryti visas duris: lauko įėjimo, garažo ir buto. Po namu įrengta požeminė 60 automobilių saugykla. Įrengta bendra dviračių saugykla, sandėliukai butams, elektromobilių įkrovimo stotelė.

Balkonuose – tarsi laivagalyje

Bekompromisis požiūris matyti pažvelgus į pastato architektūrą. „Upės apartamentus“ suprojektavo architektas Laurynas Avyžius kartu su „Nebrau.com“ architektų studija. Gyvenamąjį pastatą jie derino prie tame pačiame sklype stovinčio, jau rekonstruoto buvusio „Combo“ administracinio pastato, dabartinio „Alia“ verslo centro, kurį taip pat projektavo.

Gyvenamąjį pastatą vakarinėje sklypo dalyje buvo svarstoma statyti dar tada, kai buvo kurta bendroji sklypo koncepcija. „Kadangi aplinkui nebuvo diktuojančios architektūrinės stilistikos, pasirinkome modernią ir minimalią architektūrinę išraišką, – komentuoja L. Avyžius. – Pasta-

to tūriai ritmingai suskaidyti, o proporcijos išlaiko vizualinį ryšį su upės krantine.“

Pastatui naudotos ilgaamžės medžiagos: metalas, betonas, stiklas. Pasirinkti mediniai, aliuminiu kaustyti langai – viduje medis suteikia jaukumo, o išorėje aliuminis padeda išlaikyti vientisą pastato išvaizdą.

Kiekviename aukšte suprojektuota tik po 1–3 butus, nuo 51 iki 163 kvadratinių metrų. Numatyta galimybė juos praplėsti, sujungiant du į vieną. Projektuota apgalvotai, kad kiekvieno buto gyventojai galėtų pro langus matyti Nemuno šlaitus. Kiekvienas butas turi bent po vieną balkoną arba terasą į upės pusę.

Balkonai pastate – taip pat išskirtiniai. Jie yra 7 kvadratinių metrų ir išnešti į priekį. Juose, priartėjęs prie krašto, gali pasijusti tarsi laivagalyje ir netrukdomai grožėtis gamtos panorama.

Apartamentų kiemas bus apželdintas ir taps tarsi užuovėja tarp pastatų tūrių. Čia bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir poilsio zona. Žalieji augalų plotai suskaidys erdvę į mažesnes dalis ir taip sukurs vietų jaukiam pasisėdėjimui, žvalgantis į tekančios upės peizažą.

STATYBA 86

Statybų pasirinkimas –surenkamieji gelžbetoniai ir monolitiniai elementai

„Upės apartamentai “ pastatyti Skandinavijoje ir kitose Vakarų šalyse paplitusiu statybos būdu – naudojant surenkamąsias gelžbetonines konstrukcijas, skirtas laikančiajam karkasui suformuoti. Statyba iš surenkamųjų konstrukcijų trunka trumpiau, palyginus su tradiciniais statybos darbų metodais.

Iš surenkamųjų gelžbetoninių ir monolitinių gaminių įrengtos rūsio sienos, kolonos, sijos, perdangos, vidaus ir lauko sienos. Rūsio statybos darbams atlikti pasitelkta surenkamųjų monolitinių sieninių elementų technologija (angl. double wall). Šių gaminių privalumas yra ir tas, kad jiems nebūtina apdaila.

Perdangoms panaudoti monolitiniai elementai (angl. filigran slab) išsiskiria tuo, kad – inžinerinės sistemos paslepiamos perdangos sluoksnyje, jas užbetonuojant, todėl nereikia daryti papildomo grindų sluoksnio inžinerinėms sistemoms paslėpti. Perdanga yra lygaus paviršiaus, tad nebūtina papildoma lubų apdaila.

Patogumas ir laiko taupymas naudojant monolitinius elementus yra ir tas, kad jie į objektą atkeliauja su jau įrengta elektros instaliacija, numatytomis angomis vandentiekio ir nuotekų vamzdynams montuoti. Fasadinių elementų gamybai

naudota matrica, kuri iškart sukuria norimą dekorą – tad fasadui nereikia papildomos apdailos, jis yra ilgaamžis. Taip pat pagreitėja bendras statybų procesas, palyginus su tradiciniais fasadais, kurie dar dengiami klinkeriu ar dekoratyviniu tinku ir pan.

STATYBA 87

Įmonė „Agda“ laiku suvaldė darbus

Gelžbetoninių ir monolitinių gaminių konstrukcijas „Upės apartamentų“ pastate sumontavo įmonė „Agda“. Tai atestuota, ilgametės patirties turinti statybų įmonė, atliekanti gelžbetonio konstrukcijų, metalo konstrukcijų montavimo bei fasadų įrengimo darbus.

Nepaisant to, kad ši statyba buvo nestandartinė, dirbta su naujais produktais, tokiais kaip trisluoksnės sienos kartu su filigran slab perdangomis, „Agda“ komanda darbus įvykdė sklandžiai ir laiku. Tai lėmė skirtingų produktų iš skirtingų gamyklų tiekimo į statybų aikštelę grafikų suderinimas, atsižvelgiant į kitų subrangovų planuojamus darbus.

„Vienas iš svarbiausių įgūdžių mūsų komandoje – sklandus laiko ir darbų eigos koordinavimas. Tai buvo esminė sėkmės priežastis ir šiose statybose“, – sako Andrius Rudminas, įmonės „Agda“ vadovas. Pasak jo, darbuotojų kompetencijos, gebėjimas kokybiškai ir laiku atlikti darbus, be abejo, išlieka svarbiausiu veiksniu šiuolaikinėje statyboje. Tačiau dėl ekonominių priežasčių ir technologinių galimybių

trumpėjant statybų procesams sklandus darbų koordinavimas tampa vis reikšmingesnis. Tad „Agda“ savo patirtimi ir praktinėmis žiniomis siekia visada prisidėti prie efektyvaus statybų proceso valdymo.

Kokybiškai apsaugotas nuo drėgmės

„Upės apartamentų“ statybų aikštelėje 2022 metais vieni pirmųjų darbus pradėjo MB „M2 projektai“. Komanda atliko daugybę darbų, iš kurių itin svarbus – pastato hidroizoliacija.

„Prie vandens telkinio įsikūrusiems pastatams ypač svarbu užtikrinti, kad didesnis drėgmės kiekis nepakenktų pastato fasadui, konstrukcijoms, neįsiveistų dumbliagrybių ar pelėsio, kitaip tariant – kad fasadas nepažaliuotų“, – sako Mindaugas Spirauskas, MB „M2 projektai“ vadovas.

Apsaugai nuo šių grėsmių „M2 projektai“ komanda ant apartamentų betono fasadų aplikavo hidrofobizatorių, kuris dar nėra įprastas mūsų šalies statybose. Ši patikima medžiaga ant pastato paviršiaus sudaro vandenį atstumiantį sluoksnį, apsaugo nuo mikroorganizmų. Kartu šis sluoksnis yra pralaidus

orui ir leidžia pastatui kvėpuoti. Toks pastatų sandarinimas tinkamas plytų, betono, natūralaus akmens, cemento paviršiams apsaugoti.

„Lietuvoje šis būdas nėra įprastas, tačiau ypač dažnai naudojamas Vokietijoje. Ši technologija ten mėgstama statytojų, nes yra išbandyta, patikima“, – sako M. Spirauskas. Pasak jo, šiems pastatams panaudoto hidrofobizatoriaus sluoksnis savo apsaugines savybes išlaikys net iki 20 metų. MB „M2 projektai“ komanda taip pat hermetizavo pastato siūles iš išorės, atliko rūsio išorės hidroizoliaciją, stogų, terasų prilydomas dangas. Taip pat išliejo 2 700 kvadratinių metrų ploto betono perdangų, gerai organizavę darbus tai atliko ypač sparčiai, per dieną sugebėdami išlieti net iki 1 300 kvadratinių metrų ploto.

„Upės apartamentų“ pamatų hidroizoliaciją su SCHOMBURG produktų sistema atliko UAB „SCHOMBURG Baltic“.

„Structum“ inf.

„Upės apartamentų“ fasadinių betoninių elementų faktūrinis pavi ršius suformuotas RECKLI matricų pagalba.

89
Vizualizacija Nebrau.com architektūros studijos.

Šiluma ir vėsa „Upės apartamentuose“ bus užtikrinta stilingai

NAUJUOSIUOSE „UPĖS APARTAMENTUOSE“ SUMONTUOTA VIENA

GERIAUSIŲ PASAULYJE VĖSINIMO IR ŠALDYMO ĮRANGŲ DAIKIN, KURIAI LIETUVOJE OFICIALIAI ATSTOVAUJA UAB „AIRVAWE LIETUVA“. IŠORINIAI IR VIDINIAI ĮRENGINIAI – NE TIK TECHNIŠKAI PAŽANGŪS, BET IR IŠSKIRTINAI ESTETIŠKO DIZAINO.

DAIKIN STYLISH įrenginys

Pastatuose įrengti DAIKIN išoriniai blokai MULTISPLIT ir MINI VRV. Vidiniai blokai dar laukia montavimo –juos būstų savininkai galės pasirinkti individualiai, iš EMURA ir STYLISH asortimento, pagal savo estetinį skonį ir interjero idėją.

MULTISPLIT – galingas ir tylus

DAIKIN MULTI-SPLIT išorinis blokas pasirenkamas ne veltui – jis efektyvus ir taupus, yra galingas ir užima mažiau vietos, ypač tylus, patikimas ir ilgaamžis.

Nepaisant nedidelio dydžio, DAIKIN MULTI-SPLIT įrenginiai yra stulbinančiai galingi. Tai leidžia juos pritaikyti ne tik mažų, bet ir didelių patalpų klimato komfortui. Prie vieno išorinio bloko galima prijungti net iki penkių vidinių šaldymo įrenginių, o kiekvienas iš jų gali būti įrengtas atskirai, skirtingu metu. Toks lankstumas leidžia pritaikyti sistemą pagal konkrečius patalpos ar kambario poreikius.

Taip pat maži įrenginio gabaritai palengvina užduotį surasti tinkamą, mažiau matomą pastato vietą, kurioje įrenginys nekris į akis, negadins estetinio pastato vaizdo.

DAIKIN MULTI-SPLIT įrenginiai žinomi dėl jų aukštos kokybės ir patikimumo. Investuojant į šias klimato sistemas, „Upės apartamentų“ gyventojai gali būti tikri, kad įrenginys tarnaus ilgą laiką, be dažnų gedimų ir remonto išlaidų. DAIKIN MULTI-SPLIT įrenginių pasirinkimas suteikia ramybę ir pasitikėjimą.

MINI VRV IV S –kompaktiškas ir efektyvus Kitas „Upės apartamentuose“ sumontuotas DAIKIN lauko įrenginys yra MINI VRV IV S serijos. Tai – kompaktiškas, subtilaus dizaino įrenginys su vienu ventiliatoriumi. Sumontuotas jis yra beveik nepastebimas dėl itin žemo tik 823 mm aukščio. Šis įrenginys yra puikus sprendimas apartamentams, kurių lauko blokai nutolę nuo vidinių blokų didesniu nei 20 metrų atstumu, o aukščio perkrytis gali būti net iki 30 metrų.

MINI VRV IV S vienas patenkina visus patalpos šildymo ir šaldymo poreikius: tiksliai kontroliuoja temperatūrą dėl unikalios kintamo garavimo temperatūros funkcijos, kuri taip pat leidžia kontroliuoti išpučiamo oro temperatūrą pagal poreikį ir taip užtikrinti maksimalų komfortą. Lauko blokas itin tylus, taip pat turi tylųjį naktinio veikimo režimą.

Laikotarpiais, kai yra didžiausias įrenginio naudojimo poreikis, MINI VRV IV S elektros energijos sąnaudos yra 30–80 procentų mažesnės nei kitų tokio tipo įrenginių.

EMURA – komfortiškam mikroklimatui namuose „Upės apartamentų“ butų savininkai, rinkdamiesi vidinį „oras–oras“ įrenginį iš DAIKIN EMURA kolekcijos, bus garantuoti dėl temperatūros komforto ištisus metus, energijos vartojimo efektyvumo, patikimumo ir patogaus valdymo.

Be to, įrenginio dizainas džiugina akį – galima rinktis iš subtilių monochrominių spalvų: sidabrinės, matinės baltos arba juodos.

DAIKN EMURA sukuriamą komfortą namuose lemia net keli veiksniai. Itin svarbu, kad jo veikimo garsas tesiekia 19 dBA – jis yra tylesnis nei lapų šnarėjimas, kuris siekia 30 dBA.

Taip pat šis įrenginys šiltą ir vėsų orą paskirsto tolygiai – srautą nukreipia tik į tas vietas, kurioms jo reikia. Tai leidžia padaryti unikali technologija – įrenginyje integruotas išmanusis šilumos jutiklis. Jis pirmiausia nuskenuoja oro temperatūrą patalpoje, tada įrenginio sklendėms siunčia signalą, į kurias vietas joms nukreipti oro srautą, ir tik tada jį įjungia.

Įrenginys taip pat turi 3D srauto funkciją – sukuria vertikalius arba horizontalius oro sūkurius, kurie pasiekia visus kampus. Tai aktualu, kai patalpa yra didelė. Dar vienas

EMURA privalumas – patalpas jis įšildo per labai trumpą laiką.

neapsiriboja tik išoriniu grožiu – jie taip pat žavi pažangiomis funkcijomis, tokiomis kaip pažangi oro valymo sistema, patogūs valdymo būdai per mobiliuosius įrenginius ir daugiau. Šie įrenginiai ne tik užtikrina puikų klimatą, bet ir suteikia subtilumo ir elegancijos interjerui.

Įrenginį priderinti prie dizaino padės 3 spalvų pasirinkimai – baltos, sidabrinės ir juodos.

DAIKIN STYLISH turi įdiegtą technologiją su šilumos jutikliu ir sklendėmis, kuri kryptingai paskirsto oro

srautą ten, kur reikia, ir taip sukuria tolygią temperatūrą visoje patalpoje. Taip pat vėsus ir šiltas oras pučiami atsižvelgiant į fizikos dėsnius – vėsus oras pučiamas į viršų, nes šaltesnis oras turi savybę leistis žemyn. O šildant patalpą, atvirkščiai – sklendės šiltą orą nukreipia žemyn, nes jis patalpoje kyla į viršų.

Įrenginyje integruota dar viena DAIKIN technologija, kuri pasitelkus elektronus sunaikina nemalonius kvapus ir įvairius alergenus, tokius kaip žiedadulkės, grybelio sporos. Tad oras namie bus ne tik komfortiškos temperatūros, bet ir švaresnis bei sveikesnis.

DAIKIN įrenginius dar paprasčiau valdyti, tereikia prijungti prie „Amazon Alexa“ arba „Google Assistant“ ir duoti jam komandas balsu.

DAIKIN STYLISH įrenginiai sužavi moderniu ir elegantišku išvaizdos dizainu. Jų plonas, stilingas ir diskretiškas dizainas puikiai įsikomponuoja į bet kurią patalpą. Tačiau STYLISH

STYLISH – pelnęs prestižinių dizaino apdovanojimų
DAIKIN STYLISH įrenginys DAIKN EMURA įrenginys

PROFESIONALUS POŽIŪRIS Į STATYBINĖTRIUKŠMĄ: AKUSTIKA

TRIUKŠMO TARŠOS NEMATOME, NEJAUČIAME JOS SKONIO IR KVAPO, TODĖL IR NESKIRIAME JAI TIEK DĖMESIO, KIEK, PAVYZDŽIUI, ORO, VANDENS AR DIRVOŽEMIO TARŠAI. TAI YRA DIDELĖ KLAIDA: NORS TRIUKŠMO TARŠA TRUMPALAIKĖ IR NESIKAUPIA APLINKOJE, JI DARO ILGALAIKĮ POVEIKĮ ŽMONIŲ GYVENIMUI IR TURTO VERTEI.

Autorė: Rosita Rastauskienė

Giesmės po bažnyčių skliautais užburia. Opera geros akustikos salėje sujaudina ir pakylėja. Bet iš kaimynų buto sklindanti muzika, jų ištarti žodžiai, per sienas atsklidę iki mūsų, geriausiu atveju tik erzina. Kodėl?

Todėl, kad mūsų kasdienybėje girdimi garsai iš tikrųjų yra įvairių garsų kratiniai. Ne aiškūs, sistemiški dažniai, kaip muzikoje, o chaotiški, atsitiktiniai, nesubalansuoti ir pernelyg didelio intensyvumo trikdantys ar erzinantys garsai. Kitaip tariant – triukšmas.

Mieste triukšmas mus persekioja nuolat: jį skleidžia transporto eismas, praeiviai gatvėje, kaimynai pastato viduje ir išorėje, pramoniniai ir pramoginiai, prekybos ir verslo objektai, bet labiausiai – oro uostai ir statybvietės.

Atlikę daugiabučiuose gyvenančių suaugusiųjų tyrimą, danų mokslininkai nustatė, kad labiausiai paplitusi reakcija į nuolatinį aplinkos triukšmą yra susierzinimas, virstantis baime, pykčiu, agresija ir net smurtu. Jei padėtis ilgai nesikeičia, galiausiai gali kilti rimtų psichikos ir fizinės sveikatos problemų. Nuolat leidžiant laiką triukšmingoje aplinkoje, ilgainiui gali imti spengti ausyse, apimti nerimas ir depresija, kankinti nemiga. Su nuolatinio triukšmo poveikiu siejamas netgi cholesterolio padidėjimas, taip pat hipertenzija, kitos širdies ir kraujagyslių ligos.

TRIUKŠMAS VISADA LYDĖJO

MIESTO GYVENIMĄ

Iki mūsų, modernių, laikų žmonės nuo triukšmo, sklindančio iš išorės, gynėsi storomis sienomis ir aklinais langais, o patalpų aidą slopino apmušalais, minkštais baldais, kilimais ir sunkiomis užuolaidomis. Žmonijai persikraustant į dangoraižius, kur karaliauja betonas, stiklas ir nerūdijantis plienas, to nebepakanka – reikia kompleksinio, profesionalaus požiūrio.

Profesionalių garso izoliacijos sprendinių pradžia laikytina XX a. penktojo dešimtmečio antroji pusė,

kai pastatuose buvo imta taikyti povandeninių laivų akustinės inžinerijos patirtis. Taip išsirutuliojo statybinė akustika – mokslas apie triukšmo statiniuose kontrolę, aprėpiančią triukšmo sklidimo iš vienos erdvės į kitą mažinimą ir garso valdymą uždaroje erdvėje atsižvelgiant į aidėjimo laiką (arba aido laipsnį), bendrą triukšmo lygį ir kalbos suprantamumą. Statinio akustikai įtakos gali turėti daug dalykų: erdvės geometrija ir tūris. Erdvėje ir aplink ją esančių paviršių garso sugerties, perdavimo ir atspindėjimo savybės. Erdves skiriančių konstrukcijų garso sugerties, perdavimo ir atspindžio charakteristikos. Garso susidarymas erdvėje arba už jos ribų. Ore sklindančio garso perdavimo galimybės. Smūginis triukšmas. Taip pat visa patalpos apdaila ir naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.

TRIUKŠMO VALDYMAS

PRASIDEDA NUO JO LYGIO STEBĖJIMO

Tobulas kasdienybės triukšmo lygis yra nuo 30 dB iki 50 dB, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tai itin retas malonumas, juolab kad ir įprastas mūsų pokalbių garso stiprumas 65 dB. Idealios triukšmo atžvilgiu aplinkos galime tikėtis nebent vienumoje leisdami savaitgalius atkampioje sodyboje.

Mieste triukšmas niekada nesiliauja. Ir vien nurodymais, kuriomis valandomis, pavyzdžiui, galima gyvenamuosiuose rajonuose naudoti triukšmingą techniką ir įrangą statybose, nuo kada iki kada gyvenamuosiuose pastatuose yra ramybės laikas, kokių taisyklių laikytis atliekant remonto darbus, kenksmingo triukšmo poveikio neišvengsime.

Siekiant įvertinti miesto garsų keliamą riziką ir užkirsti kelią jų žalingam poveikiui, reikia reguliariai matuoti triukšmo lygį – garso lygio matuokliais (SLM), integruojamaisiais garso lygio matuokliais (ISLM) ar triukšmo dozimetrais.

Šiais prietaisais atliekami ir naują statinį perduodant eksploatuoti būtini natūriniai akustiniai matavimai (ore sklindančio garso ir smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo). Tai – vienas iš naujų pastatų vertinimo kriterijų: pagal šių matavimų rodiklius nustatoma pastato garso klasė – A, B, C, D, E arba F. Nuo 2004 m. visi Lietuvoje statomi daugiabučiai turi atitikti ne mažiau kaip C klasės reikalavimus.

Nors mažas triukšmo lygis laikomas vienu iš devynių svarbiausių sveiko pastato požymių, o apželdinti stogai išties gerai izoliuoja garsą, žaliųjų pastatų akustinės savybės, deja, dažnu atveju yra prastesnės nei įprastų pastatų. Ekspertų teigimu, projektuojant žaliuosius pastatus susitelkiama į CO2 emisijos mažinimą, dėl to dažnai atsisakoma garsą sugeriančių statybinių medžiagų, taip pat garsą slopinančių elementų (akustinių plokščių, kiliminės dangos ir k.). Be to, garso izoliacijai mažiau dėmesio skiriama ir žaliųjų pastatų sertifikavimo sistemose, tokiose kaip LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design).

Akustikai daug dėmesio skiriama BREEM sistemoje ir ypač prieš dešimtmetį pradėtame taikyti Tarptautinio WELL pastatų instituto (angl. The International WELL Building Institute, IWBI) pastatų sertifikavimo standarte WELL. Laikantis šio standarto, pastatai sertifikuojami pagal jų poveikį žmonių sveikatai ir gerovei remiantis dešimčia pagrindinių rodiklių, tarp jų ir akustikos. Ši koncepcija apima iš viso 108 charakteristikas, susijusias su dizainu, kultūra, politika ir priežiūra.

PAGRINDINIAI TRIUKŠMO KONTROLĖS BŪDAI

Triukšmo lygis kontroliuojamas iš esmės keturiais būdais: izoliuojant garsą ir vibraciją, sugeriant garsą ir slopinant vibraciją. Kiekvieno iš šių būdų poveikis skirtingas, tad jie taikomi atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Garso izoliacijos pavyzdys – tvirta pertvara darbo erdvėje, blokuojanti sklindančias garso bangas. Tokios tipo pertvaros dažniausiai būna iš labai tankių medžiagų, pavyzdžiui,

INŽINERIJA 93
Nuotr.: Helmi Adnan, Unsplash

betono ir plieno. Kuo sunkiau garso bangoms prasiskverbti pro kietąjį barjerą, tuo didesnis šio, kaip triukšmo kontrolės priemonės, efektyvumas. Vibracijos izoliavimo atveju taip pat įrengiamos fizinės užtvaros.

Garso sugėrimas (akustinė absorbcija) grindžiamas prielaida, kad energijos negalima nei sukurti, nei sunaikinti. Ją galima tik paversti kita forma. Taikant šią triukšmo kontrolės formą, garso bangų energija paprasčiausiai paverčiama šiluma, o triukšmo sumažėjimas yra natūralus šio proceso šalutinis produktas.

Akustinė absorbcija taikoma reverberacijos (aidėjimo) trukmei kontroliuoti. Įprastai naudojamos dviejų rūšių medžiagos: pluoštinės arba akytosios (putplastis). Pluoštinių medžiagų gijas garso bangos priverčia lankstytis, taip akustinė energija paverčiama šilumos energija, ir garsas sugeriamas. Putplastis tarsi kempinė sugeria mechaninių virpesių (garso bangų) sujudintas oro molekules, o šių energija siauruose kanaluose dėl klampumo virsta šiluma.

Vibracijos slopinimas panašus į garso sugėrimą – užuot kliudžius sklisti garso bangoms, ieškoma būdo jų energijai konvertuoti į šilumą.

Architektūriniu požiūriu pluoštinės medžiagos ir putplastis ne visada atitinka patrauklumo sampratą ar tvirtumo parametrus, todėl įprasta šias medžiagas dengti akustiškai skaidria apdaila – audiniu, mediena, metalu, gipso kartono plokštėmis ir pan.

Medžiagos akustinėms savybėms didelės įtakos turi ir storis. Patalpų apdailos efektyvumą rodo jos sugerties koeficientas. Jis gali būti nuo 0,0 (100 proc. garsą atspindintis paviršius – pavyzdžiui, akmuo, plytelės ar betonas) iki 1,0 (100 proc. garsą sugeriantis paviršius –aukštos kokybės akustinės lubų plokštės, mineralinės vatos plokštės ir pan.). Tokių gaminių kaip akustiniai kilimai, užuolaidos sugerties koeficientas paprastai yra nuo 0,1 iki 0,3, perforuotų gipso kartono plokščių –apie 0,6–0,7.

Paminėtina, kad jau kuriamos vis naujos garso izoliacijos ar absorbcijos medžiagos iš perdirbtų žaliavų. Jos ne tik efektyviai mažina triukšmą, bet ir padeda kurti tvarią aplinką.

94 Nuotr.: Utpal Sarkar, Pexels
Singapūro „Esplanade“ salės sienos ir lubos specialiai sukurtos taip, kad efektyviai sugertų garsą, mažintų garso bangų atspindžius ir užtikrintų puikią garso kokybę.

TRIUKŠMO KONTROLĖ

PASTATO IŠORĖJE IR VIDUJE

Tinkamą triukšmo lygį garantuoti pastatytame pastate yra sunkiau, todėl atsakingi statytojai tuo pradeda rūpintis jau pradiniu pastato projektavimo etapu.

Pirmiausia įvertinamos galimybės statyti pastatą toliau nuo triukšmo šaltinio, pavyzdžiui, greitkelio. Jei įmanoma, tarp gyvenamojo pastato ir triukšmo šaltinio (tarkim, geležinkelio) kaip buferiai panaudojami žemės plotai su negyvenamaisiais ele-

2002 m. Singapūre atidarytas „Esplanade –Theatres on the Bay“, tituluojamas Singapūro nacionaliniu meno centru, garsėja savo akustiškai tobula koncertų sale, kurioje pritaikyti unikalūs triukšmo slopinimo sprendiniai.

mentais. Akustiką galima kontroliuoti ir tinkamoje vietoje įrengus, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelę – garažą. Kaip naujų gyvenamųjų pastatų triukšmo skydai gali būti panaudojami jau esami komerciniai pastatai (tokiu

INŽINERIJA 95
Nuotr.: Shivaraman, Unsplash

atveju nauji pastatai statomi lygiagrečiai už jų reikiamu atstumu). Jeigu barjeriniai pastatai veikiami didelio triukšmo, įrengiama akustinė apsauga.

Kai šis metodas neefektyvus, naujojo gyvenamojo pastato virtuvės ir vonios kambariai planuojami triukšmo pusėje, kitos patalpos – toliau nuo triukšmo. Ypač ekstremaliais atvejais ekranuojami langai ir durys, nukreipti į triukšmo pusę.

Ne mažiau svarbu sulaikyti ir triukšmą, sklindantį per sienas, grindis, langus, lubas ir pastato duris.

Kuo didesnė medžiagos masė, tuo sunkiau sklisti garsui, todėl, pavyzdžiui, betoninės sienos garsą izoliuoja labiau nei medinės, tačiau šioms būdinga kitų pranašumų. Pasirinkus lentas, viena efektyviausių garso izoliavimo priemonių – mineralinės vatos plokštės.

Daugumos daugiabučių būstų sienos yra tuščiavidurės – du tvirti statybinės medžiagos (paprastai gipso kartono plokščių) sluoksniai ir oras tarp jų. Ši tuščia erdvė paprastai užpildoma izoliacinėmis medžiagomis, kurios, be kita ko, sugeria ir garsus, – neaustinėmis garso izoliacijos medžiagomis su mineraline arba akmens vata, medžio arba stiklo pluoštais, poliuretano putomis. Dar vienas variantas – storesnės monolitinės sienos, bet tokiu atveju didėja statybų sąnaudos ir mažėja naudingas patalpų plotas.

Kad ir koks sienų garso izoliacijos būdas būtų pasirinktas, geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai jos yra tinkamai užsandarintos, be menkiausių įtrūkimų.

GARSO SKLIDIMAS PER LUBAS, GRINDIS IR LANGUS

Garso sklidimas per lubas ir grindis pirmiausia priklauso nuo perdangų tipo (gelžbetoninės, mūrinės, medinės ir kt.). Ekspertų teigimu, gerą garso izoliaciją tarp aukštų, skiriamų gelžbetoninių perdangų, užtikrina plūdriosios grindys su ne mažesnio kaip 3 cm storio specialiu akustiniu polistireniniu putplasčiu EPS T (su padidinta smūgio garso izoliacija). Jei perdangos medinės, naudotina kuo minkštesnė vata.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučiame pastate iš viršesnio buto sklindančių garsų lubų izoliacija nenuslopins – bus kur kas efektyviau, jei tame bute bus įrengta tinkama grindų garso izoliacija.

Naujas akustikos standartas –viešbutyje „Jacy'z Hotel & Resort“ Geteborge (Švedija).

INŽINERIJA 96

PAGALBA MEDŽIAGAI IŠSIRINKTI: KLASIFIKACIJA

* Absorbcinės medžiagos paprastai skirstomos į kategorijas nuo A iki E (A – labai garsą sugeriančios, E – beveik visiškai atspindinčios).

* 1961 m. JAV bandymų ir matavimų draugija įvedė ir parametrą skirtingų statybinių medžiagų eksploatacinėms savybėms palyginti – garso perdavimo klasę (angl. Sound Transmission Class, toliau – STC). Ji rodo, kiek sumažėja garsas (dB) sklisdamas per tam tikrų garso izoliacinių savybių turinčią medžiagą. Kuo didesnė STC vertė, tuo geresnės medžiagos izoliacinės savybės. Pavyzdžiui, jei pageidaujamas garso lygis viduje yra 45 dB, o triukšmo lygis išorėje – 85 dB, akustinį komfortą užtikrins medžiaga, kurios garso perdavimo klasės vertė yra 40 STC.

Vis dėlto vienu silpniausių pastato elementų garso izoliacijos aspektu laikomi langai. Netinkama jų padėtis arba varstymas gali turėti įtakos izoliacinių sienų eksploatacinėms savybėms. Geriausiai triukšmą absorbuoja nuolat uždaryti ir tinkamai užsandarinti langai, tačiau daugeliui žmonių tai kelia psichologinį diskomfortą. Per langus iš aplinkos sklindantį garsą galima sumažinti ir sumažinus jų dydį, tačiau šį būdą riboja langų dydžio reglamentai ir estetikos suvokimas. Taip pat galima padidinti stiklo storį, laminuoti stiklus tvirtu skaidriu plastiku, didinančiu atsparumą ne tik triukšmui, bet ir dužimui. Vis dėlto geriausiai nuo triukšmo saugo akustiniai langai, tik jie, deja, brangūs.

KITI BŪDAI MAŽINTI TRIUKŠMĄ PATALPOSE

Triukšmas sklinda ir pro duris. Vienas iš sprendimų – tuščiavidures duris pakeisti masyvo durimis. Garso izoliaciją galima padidinti apačioje ir viršuje sumontavus sandarinimo tarpines. Taip pat veiksminga kuo mažiau

durų angų projektuoti sienose, kurios tiesiogiai susiduria su triukšmu. Slankiojamosios durys taupo erdvę, bet neužtikrina reikiamos garso izoliacijos, pavyzdžiui, darbo ar vonios kambaryje.

Siekiant užtikrinti komfortiškas darbo ir gyvenimo sąlygas, būtina ir tinkama vėdinimo sistemos įrangos, ortakių, šilumos siurblių garso izoliacija.

Triukšmą galima sumažinti ir patalpų dekoratyviniais elementais –minkšta sienų danga, kilimais, drobės paveikslais, sunkiomis tankaus audinio užuolaidomis, minkštais baldais.

Triukšmo svyravimams slopinti galima pasitelkti foninį triukšmą – švelnią muziką, vadinamąjį baltąjį triukšmą arba tiesiog įjungti kondicionavimo ar šildymo sistemą.

Nusprendus remontuoti seną būstą, nevertėtų imtis „pasidaryk pats“ projekto – savo nuožiūra perplanavus erdvę, išgriovus sienas dažnai kyla nenumatytų triukšmo problemų. Geriau jau remontą pradėti pasitarus su profesionalais.

INŽINERIJA 97

TINKAMA AKUSTINĖ APLINKA BIURUOSE

Be visų anksčiau minėtųjų aspektų, įrengiant biurus atsižvelgtina ir į tai, kokio pobūdžio veikla juose bus užsiimama, kaip bus atliekamos užduotys – pavieniui ar komandomis. Tyrimų duomenimis, tinkamai suprojektuotos biuro patalpos darbo efektyvumą gali padidinti iki 20 proc.

Triukšmo ekspertai, pavyzdžiui, nepataria buvusiuose pramoniniuose pastatuose (loftuose) įrengiamuose biuruose palikti daug bendros atviros erdvės ir pasiūlyti galimybę per pertraukėlę sužaisti stalo teniso partiją – tokios akustikos patalpose tai neigiamai veiktų produktyvumą.

Tinkama akustinę aplinką biuruose padeda sukurti modulinės baldų sistemos, stalų ir patalpų akustinės pertvaros ir sienelės, PET veltinio produktai, vadinamosios „telefono būdelės“ – sandarios patalpos pokalbiams telefonu, vaizdo skambučiams, konfidencialiems pokalbiams.

Efektyviai garsą sugeria ir specialia akustine medžiaga padengti ekranai, tamsinantys erdvę, taip pat įvairūs dekoratyviniai akustiniai elementai – pavyzdžiui, akustinės plokštės,

kurios ne tik minkština garsą, bet ir savo forma bei raštais suteikia išskirtinumo interjerui.

Pastaruoju metu vis naujų efektyvių akustinių galimybių atveria nanoir išmaniosios technologijos. Iš pastarųjų paminėtinas akustinių jutiklių tinklas, sekantis triukšmo lygį ir automatiškai reguliuojantis akustinę aplinką, arba akustinės sistemos, veikiančios pagal dirbtinio intelekto algoritmus ir mašininio mokymosi metodus triukšmui mažinti.

Tai – tik pora naujausių tendencijų, tačiau akustinės priemonių pasiūla vis didėja ir pažangėja, svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą pagal konkrečias triukšmo mažinimo reikmes ir kontekstą: triukšmo šaltinio pobūdį, taikymo sritį ir aplinkos sąlygas.

TRIUKŠMO KONTROLĖ MIESTE

Vien triukšmo draudimų ir ribojimų tam tikrose teritorijose arba tam tikru laiku yra per maža.

Būtina kritiškai įvertinti miesto plėtros planus ir gyvenamuosius rajonus planuoti atokiau nuo triukšmo šaltinių arba sykiu kurti ir žaliąsias zonas, tylesnę ir ramią erdvę. Triukšmo barjerais arba sienomis tarp triukšmo

šaltinio ir gyvenamųjų zonų galima apriboti triukšmą, sklindantį iš intensyvaus eismo gatvių ar pramonės teritorijų, o gatves iškloti specialiomis akustinėmis asfalto ar kitokių medžiagų dangomis, sukurtomis mažinti transporto eismo keliamą triukšmą.

Oro uostuose ir teritorijose arti skrydžių takų galima pastatyti garsą sugeriančias sienas, terasas arba triukšmo barjerus, mažinančius kylančių ir besileidžiančių lėktuvų triukšmą.

Tuo pat svarbu sumažinti mieste automobilių srautą plėtojant viešojo transporto paslaugas ir skatinti naudoti ne tik ekologiškesnius, bet ir tyliai veikiančius elektromobilius bei hibridines transporto priemones. Efektyvu ir valdyti eismą pasitelkus modernias šviesoforo sistemas bei informacines technologijas: taip sumažinamos spūstys, sumažėja didelį triukšmą keliančio staigaus stabdymo situacijų. Be abejo, veiksminga apriboti eismą tam tikrose miesto dalyse ir tiesti kuo daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų.

Kitaip tariant, triukšmą mieste suvaldyti pavyks tik veikiant kompleksiškai visoje teritorijoje.

98
Londono karališkasis operos teatras žinomas dėl savo aukštos kokybės garso sistemos. Jo sienos ir lubos padengtos specialiomis akustiškai efektyviomis medžiagomis, kad būtų užtikrintas puikus garsas ir mažas garso bangų atspindys.

PYST – IR ŠILTA!

Taip! Būtent taip paprastai ir greitai apšiltinsite bet kokį paviršių, pagerinsite pertvaros akustines savybes purškiamomis termoizoliacinėmis poliuretano putomis INSOLA Thermospray 3D su specialiu purkštuvu-aplikatoriumi pistoleto antgaliui!

PAGRINDINĖS SAVYBĖS

Balionėlio išeiga (3 cm sluoksniu)

Šilumos laidumas Uždarų porų kiekis

Vienkomponentės ar dvikomponentės?

Čia kaip lyginti akumuliatorinį įrankį su laidiniu. Be abejo, vienkomponentės poliuretano putos! Vienkomponentėms savaime besiplečiančioms INSOLA Thermospray 3D

nereikia sudėtingos purškimo sistemos, kuri tikrai trikdo tiek gamybos, tiek statybų procesą. Ir nebūtina ieškoti meistro – darbus galima atlikti be specialaus pasirengimo: tik užsuki standartinį putų balionėlį ant putų pistoleto ir purški maždaug 40 cm atstumu ant reikiamos plokštumos.

Rimtas šilumos ir garso barjeras – vos per pusvalandį

Užpurkštos INSOLA Thermospray 3D itin greitai sustingsta – maždaug po pusvalandžio jau yra tinkamos pjauti. Susiformavusi jų masė elastinga, nelaidi vandeniui, neleidžia kauptis kondensatui, besiūlė, todėl švengiama šalčio tiltų ir sukuriamas rimtas termoizoliacinis ir akustinis barjeras.

Kam tinka?

Betonui, mūrui, akmeniui, medienai, EPS, gipso kartonui, daugumai metalų, gipso plokščių, kietam PVC ir kt. – INSOLA Thermospray 3D tinka visoms įprastoms statybinėms medžiagoms izoliuoti. Šioms poliuretano putoms, skirtingai nei akmens vatai, polistirenui, poliuretano izoliacinėms (PIR) ir kitoms termoizoliacinėms bei akustinėms plokštėms, nereikia lygaus pagrindo, jomis paprasta pasiekti visas nepatogias, sunkiai prieinamas vietas, net lenktus, rifliuotus ir kitokius sudėtingus paviršius, padengti komunikacijas, pertvaras ir perdangas, kurioms tradiciniai sprendiniai sunkiai pritaikomi.

Naudodami INSOLA Thermospray 3D greitai ir lengvai apipurkšite:

vėdinimo, rekuperacijos vamzdžius. Putos sugers vibraciją, vamzdžiai nerasos;

lauko kubilus. Užtruksite vos kelias minutes, o šiltu vandeniu mėgausitės ilgiau ir kur kas tylesnėje aplinkoje;

pirteles ar modulinius namelius. Jų termoizoliacinės ir akustinės savybės pastebimai pagerės;

balkonus, stogines, palėpes, vonias, garažus, konteinerius, cisternas ir pan.

Su INSOLA Thermospray 3D Jūsų galimybės neribotos!

Vienkomponentė savaime besiplečianti poliuretano termoizoliacija INSOLA Thermospray 3D gaminama Lietuvoje pirmoje ir vienintelėje tokioje modernioje gamykloje. Pastatyta prieš kelerius metus netoli Vilniaus, ji užsiima ne tik poliuretano termoizoliacijos, bet ir įprastų montavimo putų bei poliuretano klijų gamyba. Produkcija žymima tiek savais – INSOLA ir POLYNOR, tiek užsakovų iš įvairių šalių prekių ženklais.

Eksploatavimo temperatūra 2,5 m² = 0,030 W/(m*k) 80 % 60 dB -60 °C – +110 °C
Garso izoliacija
Vaizdo instrukcija, taip pat daugiau informacijos apie produktą

GARSO POVEIKIU

GRĮSTAS DIZAINAS – IŠMINTINGA IR

TVARI INVESTICIJA

Nepageidaujami garsai darbo vietoje yra viena didžiausių nepasitenkinimo darbu priežasčių. Daugybė pasaulinių tyrimų patvirtina: darbuotojai gerai jaučiasi ir didžiausią produktyvumą pasiekia tik akustiškai komfortiškoje aplinkoje.

Apskaičiuota, kad šiais laikais darbuotojai, norėdami atlikti kasdienes užduotis, vidutiniškai 60 procentų darbo laiko turi praleisti susikaupę. Tačiau užduotys vis sudėtingėja, dėl sparčios technologijų plėtros vis didėja smegenų darbo ir tvirtų kognityvinių įgūdžių poreikis, o triukšmas šiuos gebėjimus slopina, ypač atviruose biuruose. Tai ne tik kelia stresą ir nepasitenkinimą, bet ir trikdo bendradarbiavimą. Neginčijamai įrodyta: darbas atvirose

erdvėse dėl darbo vietų artumo ir pernelyg menko privatumo blogina ir darbuotojų tarpusavio santykius. Taip pat nustatyta, kad praeina vidutiniškai 25 minutės, kol nuo darbo atitrauktas darbuotojas grįžta prie pradinės užduoties, tačiau tokį pat susikaupimo lygį jis pasiekia tik dar po aštuonių minučių, taigi, kaskart sutrukdytas iš viso iššvaisto net 33 minutes brangaus darbo laiko. Per didelis triukšmo lygis ir mokyklose – dažnu atveju jis

Petrovicių kultūros centras (Cultural Center Petrovice), Petrovicės, Čekija

Architektas: Ing. Roman Fildán

Fotografas: Štěpán Látal

Panaudoti produktai: „Solo Square“, „Solo Circle“, „Solo Baffle“, „Solo Matrix“

viršija 80 dB, o tai moksleiviams kelia arba agresiją, arba bejėgiškumo jausmą. Mokytojai, dirbdami tokioje triukšmingoje aplinkoje, dažnai serga balsų stygų uždegimu.

Nuo triukšmo kenčia ir ligoninių pacientai. Tarptautiniai tyrimai patvirtina: pacientams reikia ramybės ir gero miego, kad greičiau pasveiktų, o gydytojams – gerų darbo sąlygų. Medicinos personalas, veikiami nepageidaujamų garsų, dažniau daro klaidų.

„Ecophon“ – už akustiškai efektyvų dizainą Švedijos bendrovė „Ecophon“ – gerą patalpų akustiką ir sveiką patalpų aplinką užtikrinti padedančių akustinių sistemų rinkos lyderė, daugiausia dėmesio skirianti biurams, švietimo, sveikatos priežiūros ir pramoninės gamybos patalpoms. Bendrovė palaiko nuolatinį ryšį su vyriausybinėmis agentūromis, darbo aplinkos organizacijomis ir mokslinių tyrimų institutais, dalyvauja rengiant nacionalinius standartus patalpų akustikos srityje, prisideda prie geresnės aplinkos kūrimo visur, kur žmonės dirba ir bendrauja.

Ateities muziejus (Museum of the Future), Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai

Architektai: „Killa Design“

Projektavo: inžinierių konsultacinė įmonė „Buro Happold“

Fotografas: Chris Goldstraw

Panaudoti produktai: „fade Acoustic Plaster – Plus+“

Net palyginti nestiprus garsas gali mažinti motyvaciją atlikti užduotį, nes stresą sukelia ne garso intensyvumas, o negalėjimas jo kontroliuoti, teigia „Ecophon“ ir šiuo metu siūlo

per 100 įvairių spalvų ir formų produktų, suskirstytų į septynias kategorijas: laisvai kabantys elementai ir vertikalios plokštės; modulinės pakabinamosios lubos; sieninės plokštės; tamprūs audiniai; konstrukcijos ir tvirtinimo detalės; purškiamasis akustinis tinkas. Absoliuti dauguma produktų yra aukščiausiosios – A garso sugerties klasės.

Vis daugiau Lietuvos organizacijų savo projektų akustiniams poreikiams įgyvendinti renkasi „Ecophon“ produktus. Bendrovę ypač džiugina, kad tarp tokių organizacijų yra švietimo įstaigų. „Ecophon“ akustinės sistemos jau įrengtos sostinės Balsių pradinėje ir Karalienės Mortos mokyklose, Vilniaus tarptautinėje mokykloje. Šiuo metu įgyvendinamas projektas Senvagės mokykloje Klaipėdoje.

Ypatinga naujovė –purškiamasis akustinis tinkas „Ecophon Fade™“

Tai besiūlė sistema, diskretiška tradicinių akustinių sprendinių alternatyva sienoms ir luboms. Itin gerai sugeria garsą (A klasė), todėl leidžia optimaliai kontroliuoti akustiką didelėse komercinėse patalpose. Greitai sumontuojama, lengvai pataisoma, ji puikiai tinka nestandartinėms patalpoms – formuojant arkas, skliautus, šlaitines lubas.

www.ecophon.com

NET MODERNIAUSIŲ VĖDINIMO SISTEMŲ VENTILIATORIAI, UŽTIKRINDAMI ORO CIRKULIACIJĄ JOJE, VISADA SKLEIDŽIA DIDESNĮ AR MAŽESNĮ TRIUKŠMĄ. TAČIAU JĮ GALIMA KONTROLIUOTI TINKAMAIS SLOPINTUVAIS.

Garso bangos oru sklinda labai panašiai kaip ratilai vandens paviršiumi: oro molekulės perduoda vienos kitoms kinetinę energiją judėdamos nuo garso šaltinio visomis kryptimis vienodai, kol besitrindamos viena į kitą praranda energiją arba susiduria su barjerais. Vėdinimo sistemoje garso bangos juda visomis kryptimis ir, atsitrenkusios į ortakio sieneles, keičia judėjimo kryptį, slopsta ir pradeda jas virpinti tokiu pat dažniu, kokiu vibruoja triukšmo šaltinis. Ortakio sistema, papildyta slopintuvais – elementais su minkšta slopinamojo poveikio medžiaga, pavyzdžiui, mineraline vata ir kitomis akustinėmis medžiagomis, skleidžia mažesnį triukšmą, nes dalis triukšmo energijos yra sugeriama ir išsklaidoma minkštos medžiagos sluoksniuose dėl vidinės trinties į plaušelius, kur triukšmo energija virsta šilumine energija. Kuo dažniau garso bangos keičia savo judėjimo kryptį ir patenka į minkštą, porėtą paviršių, tuo greičiau mažėja kinetinė garso energija ir tuo mažiau vibruoja mūsų ausų būgnelių membranos.

Triukšmo slopintuvai – dvejopi

Triukšmo slopintuvai gali būti apvalūs ir stačiakampiai. „Abiejų tipų slopintuvuose kaip slopinamoji medžiaga naudojama mineralinė vata, tačiau stačia-

kampiuose triukšmo slopintuvuose yra numatytos pertvaros, todėl triukšmas slopinamas gerokai efektyviau. Be to, apvalūs yra tik standartizuotų dydžių, todėl iš esmės parenkami tik pagal pajungimo skersmenį ir ilgį, o stačiakampis – kiekvienu atveju individualiai pagal norimą nuslopinti triukšmo lygį“, – paaiškina Marius Kibildis, UAB „MK Technika“ vadovas.

UAB „MK Technika“, jau 15 metų susitelkusi į vėdinimo sistemų elementų gamybą, nuolat investuoja į modernią įrangą, pažangiausias gamybos technologijas, aukštos kvalifikacijos specialistus ir kokybiškas žaliavas, todėl jos gaminiai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, ypač Skandinavijoje. Naujai kuriami gaminiai išbandomi įmonės laboratorijoje ir tikrinami nepriklausomose sertifikavimo ir bandymų įstaigose.

Kodėl stačiakampiai geriau nei apvalūs?

„Kuo didesnis yra ortakis, kuriuo teka oras, tuo daugiau reikia slopinimo medžiagos, kurioje triukšmas galėtų nuslopti, – tęsia M. Kibildis. – Stačiakampiuose pertvariniuose slopintuvuose banga, sklisdama nedideliu atstumu tarp vidinių pertvarų, nuo kiekvieno atsimušimo silpsta. Kuo didesnis sistemos

skleidžiamas triukšmas ir kuo tylesnę aplinką norima užtikrinti, tuo ilgesnis ir didesnis turi būti slopintuvas. Iš apvaliųjų slopintuvų gan efektyviai triukšmą slopina kampinis (lenktas) slopintuvas.“

UAB „MK Technika“ vadovaujasi savo ilgamete patirtimi ir bandymais: išties geriausias yra tik unikalus slopintuvas – skirtas būtent konkrečiai vėdinimo sistemai, o toks yra stačiakampis slopintuvas.

Kiekvienu atveju optimalūs stačiakampių slopintuvų dydis ir ilgis parenkami individualiai. Matmenys pagal vėdinimo kameros skleidžiamo triukšmo lygį ir reikalaujamą triukšmo lygį patalpose, oro srauto greitį pačiame slopintuve ir slopintuvo sukuriamą pasipriešinimą apskaičiuojami specialia stačiakampių slopintuvų parinkimo programa. Prie kiekvieno programos parinkto slopintuvo pridedamas duomenų lapas su grafine ir technine informacija.

„Mūsų neriboja nei kiekiai, nei dydžiai – galime pagaminti tokius stačiakampius slopintuvus, kokių tik reikia: išardomus, sumontuojamus dalimis objekte, plaunamus, su išimamomis kasetėmis, kurias galima išvalyti. Tai aktualu, pavyzdžiui, gydymo, maitinimo įstaigose, kur ypač griežti higienos reikalavimai. Reikia tylos – bus TYLA“, – sako M. Kibildis, „MK Technika“ vadovas.

101
www.mktechnika.lt
A++

GARSO IZOLIACIJA –KOMFORTAS IR SVEIKATA

Nepageidaujamas triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą ir savijautą. Dėl jo prasčiau miegame, darbe neatsiskleidžiame visu produktyvumu ir įprantame kalbėti pakeltu tonu. Triukšmas trikdo mūsų klausą, nuolat būdami tokioje aplinkoje galime net apkursti. Hipertenzija, diabetas, kitos rimtos sveikatos bėdos taip pat gali būti siejamos su triukšmu. Kaip ir vaikų kognityvinių gebėjimų suprastėjimas.

Net 90 procentų savo laiko praleidžiame pastatuose, bet, laimei, statybų sektoriaus rinkoje yra priemonių triukšmui, o kartu – ir jo sukeliamam neigiamam poveikiui sumažinti.

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ TRIUKŠMUI?

Triukšmas būna dvejopas – orinis arba smūginis. Dažniausiai skundžiamasi smūginiu triukšmu – baldų stumdymu, žingsniais, vaikų bėgiojimu, daiktų kritimu ir pan., tačiau ne mažiau erzina ir orinis triukšmas, kurį sukelia tranki muzika, pernelyg garsus kalbėjimas ar dainavimas, veikianti buitinė technika ir netgi lietaus lašų barbenimas į stogą. Kad ir kokio pobūdžio būtų triukšmas, bet kurios paskirties pastatuose akustinį patalpų komfortą užtikrina, patogią ir saugią sveikatai vidaus aplinką sukuria efektyvi garso izoliacija.

Pasak akmens vatos gamintojo ROCKWOOL techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, apsauga nuo triukšmo gali būti užtikrinama pastato vidinių ir išorinių atitvarinių konstrukcijų bei tarpaukštinių perdangų garso izoliavimu.

Norminiai perdangų ir sienų (ar pertvarų) tarp butų garso izoliacijos rodikliai skiriasi priklausomai nuo pastato garso klasės. Šiuo metu naujos statybos pastate turi būti pasiekta C garso klasė, todėl perdangos smūgio garso izoliavimo rodiklis (L‘n,w) turi būti ne mažesnis kaip 53 dB, oro garso (R‘w) – ne mažesnis kaip 55 dB, o sienų (ar pertvarų) tarp butų oro garso izoliavimo rodiklis (R‘w) – ne mažesnis kaip 55 dB.

Nustatyta, kad triukšmą sumažinus 10 dB garso lygis nuslopinamas maždaug 50 procentų – t. y. žmogaus suvokimu, aplinka tampa perpus tylesnė.

Geriausia naudoti daugiasluoksnes konstrukcijas, sudarytas iš kelių sluoksnių, – tokias, kuriose garsą sugeriantys sluoksniai kaitaliojasi su didelės ploto masės sluoksniais. Itin svarbu ir atitvarų tarpusavio jungtys – garsą izoliuojančios tvirtinimo detalės, garsą sugeriančios juostos sujungimų vietose.

„Tiek naujuose statiniuose, tiek renovuojamuose pastatuose grindų, išorinių sienų ir stogo izoliacijai patariama naudoti universalias akustines akmens vatos plokštes, kurios ne tik gerai sugeria triukšmą, bet ir pasižymi atsparumu ugniai, drėgmei ir nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje“, –sako dr. A. Buska.

Akmens vatos gaminiai yra tankūs, juos sudaro persipynęs uolienų pluoštas su oro tarpais, o tokios struktūros pluoštinė medžiaga itin gerai sugeria garso bangas ir užtikrina gerą akustinę kontrolę plačiu garso dažnių diapazonu.

ORINIO TRIUKŠMO

IZOLIACIJAI –UNIVERSALIOS PLOKŠTĖS

ROCKWOOL techninis vadovas dr. A. Buska rekomenduoja orinį triukšmą, sklindantį per sienas ar pertvaras, izoliuoti universaliomis pusiau kietomis akmens vatos plokštėmis SUPERROCK PREMIUM. Šios plokštės tinka įvairių lengvų konstrukcijų, kurių neveikia apkrovos, garso ir šilumos izoliacijai.

SMŪGINIAM TRIUKŠMUI SLOPINTI – GRINDINĖS PLOKŠTĖS

Smūginį triukšmą dr. A. Buska siūlo izoliuoti tvirtomis ir nedegiomis akmens vatos plokštėmis

STEPROCK PLUS. Šios plokštės gali būti naudojamos plūdriųjų („plaukiojančių“) grindų garso ir šilumos izoliacijai įvairiausiuose statiniuose –gyvenamuosiuose, viešosios paskirties pastatuose, viešbučiuose, mokyklose, ligoninėse ir kt. Naudojant STEPROCK PLUS izoliaciją nuslopinamas šokinėjimo, vaikščiojimo ar baldų stumdymo garsas.

Šių plokščių savybės izoliuoti garsą patikrintos laboratorinėmis sąlygomis ir per natūrinius bandymus realiuose pastatuose: nustatyta, kad jos pasižymi puikiomis akustinėmis / garso izoliacinėmis savybėmis. Nacionalinio techninio įvertinimo sertifikatas liudija, kad akmens vatos plokštės STEPROCK PLUS tinkamos tarpaukštinių perdangų oro ir smūgio garso izoliacijai įrengti, jų efektyvumas grįstas bandymais.

BENE GERIAUSIAS SPRENDIMAS TYLAI UŽTIKRINTI

Itin gerai garsą sugeriantys akmens vatos gaminiai ženkliai sumažina triukšmo lygį ne tik tarp to paties buto kambarių arba tarp butų skirtinguose aukštuose – panaudoti kaip pastato stogo ir išorės sienų garso izoliacija, jie sulaiko ir iš lauko sklindančius garsus. ROCKWOOL akmens vatos gaminiai – teorijoje ir praktikoje įrodyti efektyvūs sprendimai tylai ir komfortui namuose ir darbo aplinkoje užtikrinti.

www.rockwool.lt

GAJA DECOR GROUP – NETRUKUS DEŠIMTMETĮ ŠVĘSIANTI ĮMONĖ, KURI DAR

BIURŲ PASTATO PAMATAMS KYLANT BRĖŽINIUOSE JAU

ŽYMI SAVO BŪSIMŲ DEKORACIJŲ ĮRENGIMO VIETAS. TAI ĮMONĖ, Į KURIĄ KREIPIASI ARCHITEKTAI, SIEKDAMI PASTATUS PAVERSTI NE TIK DEKORATYVIAIS, BET IR PATOGIAIS GYVENTI AR DIRBTI.

Nemažą dalį sąvokoje „patogumas“ užima ir žema triukšmo tarša ar gera garso izoliacija. Būtent šiomis savybėmis pasižymi „Gaja Decor Group“ kuriamos stabilizuotų augalų sienos, akustinės sienelės, pertvaros tarp darbo stalų, paveikslai ir kitos dekoracijos. Šiuos savo gaminius įmonės dizaineriai ir konsultantai, susitikę su klientais, projekto dizaineriais ar architektais, jau ne pirmus metus siūlo įrengti ypač didelėse, erdviose patalpose. Taip dažnu atveju niūriai aplinkai ne tik suteikiamas estetiškas, prie gamtos priartinantis vaizdas, bet ir išsprendžiamos triukšmo problemos. Specialia technologija „užmigdytos“ augalai efektyviai mažina akustinius trikdžius patalpoje, leisdami kokybiškai dirbti, ilsėtis ar tiesiog patogiai gyventi miesto ritmu pulsuojančioje aplinkoje.

Pirmoji tokia ir iki šiol stabilizuotų augalų projektų srityje lyderiaujanti „Gaja Decor Group“ pristato naujieną – samanų dekoraciją, unikalų centrinį dekoro elementą, kuris yra daugiau nei tik papuošalas: tai yra pareiškimas.

Iš samanų suformuota geometrinių formų dekoracija, sudaranti trimatį muralą, įkvepia gyvybę bet kuriai erdvei. Beribių grafinių formų mišinys susijungia į kruopščiai suderintą raštą ir sukuria tiek vizualiai patrauklią, tiek aplinkai draugišką unikalią kompoziciją – floralinę dekoraciją.

Natūrali samanų tekstūra ir spalvų gama organiškai įsilieja į šiuolaikinį dizainą. Spalvų įvairovė dar labiau padidina samanų universalumą, jos lengvai pritaikomos prie bet kokių patalpų spalvų derinių ar gali išsiskirti kaip ryškus fokuso taškas.

Šis šedevras, liudijantis gamtos įkvėpto dizaino transformacinę galią, išdėstytas frezuotose medienos vilnos plokštėse, todėl bet kurioje aplinkoje dar efektyviau sprendžia ir triukšmo bei aido problemas, nes ir stabilizuotos samanos, ir medžio vilna yra tobulai veikianti garso izoliacija.

Unikalios samanų dekoracijos grožio esmė – prisitaikymas. Įkvėpta bet kokio grafinio rašto, ji gali būti pritaikoma kuriant meninius dizainus ar korporatyvines estetikas. Samanomis galima atkurti beveik begalinę grafikos įvairovę, tai daro ją universalia interjero dizaino priemone. Į ją galima įtraukti įmonės logotipus ar kitus grafinius elementus, todėl tai nėra tik dekoracija, tai – ir komunikacijos įrankis.

„Gaja Decor Group“ samanų sienos dekoracija – daugiau nei tik dizaino elementas. Tai pokalbių pradžia, meno kūrinys ir gamtos galios liudijimas dizaine. Ji – bet kurios erdvės širdis, gamtos prisilietimas patalpoje, suteikiantis unikalų, įsimintiną potyrį, švarų garsą ir komfortą dirbti bei gyventi.

ATEITIES APŠVIETIMAS

O ED

KUO JIS YPATINGAS?

Energiją taupančios, ilgai šviečiančios šviesos diodų (LED) lemputės, tapusios alternatyva tradicinėms kaitinamosioms, vargu ar ką nustebintų. Tačiau dabar atsirado OLED – organinių šviesos diodų lemputės. Kai kurie apšvietimo ekspertai teigia, kad tai gali tapti namų apšvietimo ateitimi.

INŽINERIJA 106
„LG Chem“ įrengtas OLED apšvietimas Seulo nacionaliniame universitete.

Kas yra OLED?

Panašiai kaip mūsų išmanieji tapo mažesni ir plonesni, taip ir OLED, paprastai sakant, yra tie patys LED, tik plonesni, šviesą skleidžiantys kitaip nei puslaidininkiai. Kadangi yra popieriaus plonumo ir lengvi, OLED skydelių konstrukcijų dydis ir forma gali lengvai kisti.

Tradicinės LED lemputės padengtos geltonu fosforu, o OLED naudoja organinius junginius. Be to, OLED neskleidžia ultravioletinių spindulių, o spalvų perteikimo indeksas (CRI) yra 90 ir didesnis – beveik prilygstantis natūraliai saulės šviesai. Taip pat šios lemputės skleidžia mažiau šilumos nei LED.

OLED nekaista, kaip kiti šviesos šaltiniai, todėl nereikia sprendimų, kaip atsikratyti šiluma. Šios lemputės šviesos skleidžia tiek, kiek reikia, o jos intensyvumas mažesnis. Ši šviesa nekenkia akims ar odai ir nekelia fotobiologinio pavojaus.

Plataus spektro OLED suteikia visą šviesos paletę ir kartu panaikina neigiamas didžios dalies dirbtinių šviesos šaltinių savybes, tokias kaip ultravioletinius spindulius, atspindžius, šešėlius, mirgėjimą. OLED yra ryškumo ir nepakartojamo švelnumo derinys, pagerinantis aplinką, sukuriantis panašų į dienos šviesą apšvietimą.

Tyrimais įrodyta, kad OLED apšvietimas greitai taps toks pat efektyvus, koks jau dabar yra LED. Be to, tai yra tvarus šviesos šaltinis. OLED šviesos šaltiniai yra paviršiniai, tad nebūtina naudoti šviesą sklaidantį

tinklelį, dėl kurio prarandama net iki 70 proc. šviesos.

Kadangi beveik 100 proc. OLED apšvietimo sudaro dujos, jis lengvai perdirbamas veikimo ciklo pabaigoje.

Kur OLED tinka labiausiai?

Visų pirma muziejuose, kurių apšvietimo šaltiniai turi būti atsakingai parinkti, atsižvelgiant į du svarbiausius reikalavimus: apšvietimas neturi kenkti eksponatams ir parodos veiklai. Šviesos ryškumas ir pasklidimas yra svarbūs veiksniai. Šviesos šaltinis turi būti pakankamai ryškus, kad apšviestų visą erdvę ir kartu būtų išvengta atspindžių. Svarbus ir tikslus spalvų bei me-

džiagų atvaizdavimas, leidžiantis įžiūrėti smulkiausias detales.

OLED apšvietimas dėl unikalių savybių jau panaudotas keliose muziejų instaliacijose. Muziejų kuratoriai atkreipė dėmesį į tokį apšvietimą, nes jis apsaugo eksponatus ir užtikrina parodos tikrumą. Mažas kaitrumas ir ultravioletinių spindulių nebuvimas leidžia OLED laikyti arti meno kūrinių (dėl to eksponatai nepraranda tekstūros ar nenublunka). Kadangi tai yra natūraliai išsklaidyta šviesa, turinti 90+ CRI, kūriniai pristatomi geriausioje šviesoje, jiems netrukdo šešėliai, matomos natūralios spalvos. Plono profilio OLED galima paslėpti į demonstravimo dėžes ir lentynas, taip įdiegti apšvietimą be atspindžių ten, kur mažai erdvės.

Taip pat OLED tinka vaizdo atpažinimo sistemoms, kurios padeda užkrinti gamybos kokybę ir diagnostinius procesus, bet tam būtinas geras apšveitimas. Objekto atvaizdas gaunamas per spalvų perteikimą, paviršiaus ypatybes ir kontrastą.

Pagal tai, kaip šviesa krinta ant stebimo paviršiaus, šviesos bangos ilgis ir paviršiaus ypatybės veikia kamera gaunamą vaizdą. Šviesos kryptis leidžia atskleisti skirtingas savybes, šviesos bangos ilgis nulemia gauto vaizdo ryškumą. Be to, objekto paviršius veikia gautą vaizdą – kuo daugiau skirtingų paviršių, tuo didesnė atspindžių tikimybė.

ARCHITEKTŪRA 107
OLED plokštės yra estetiškos, gali suteikti naujų idėjų interjero dizainui. OLED šviesa nekuria šešėlių.

OLED išlaiko aukštos kokybės ir kokybišką spalvų vientisumą, net esant dideliam ryškumui. Šios apšvietimo sistemos sukuria konfigūravimo pranašumą ten, kur mažai erdvės, o šviesa turi būti šalia objekto. Tai galima padaryti dėl plono profilio ir vėsaus paviršiaus prilietus.

OLED apšvietimas puikiai tinka ir sveikatos apsaugos sistemos įstaigose. Šio apšvietimo gintarinėje šviesoje nėra mėlyno komponento, taigi jis puikiai tinka naktiniam apšvietimui, nes netrikdo cirkadinių ritmų. Keliais tyrimais nustatyta, kad gryna gintarinė šviesa, be mėlynos priemaišų, gali sumažinti vyresnių pacientų jaudulį ir padėti greičiau sveikti. Be to, tokia šviesa naudinga paciento apžiūrai.

Trūkumai

OLED lemputės yra brangesnės, nes pagamintos iš organiškų medžiagų. Kainą labai padidina ir lemputės viduje naudojamas frituotas stiklas. O štai pigesni LED šviestuvai pastaruoju metu patobulėjo: tapo ryškesni, jų liumenų veikimo laikas pailgėjo.

Be to, dauguma OLED ekranų sugenda greičiau nei kitų technologijų.

Jie mažiau atsparūs drėgmei – net nedidelis kiekis vandens OLED plokštėje gali juos sugadinti. Taip pat jiems kenkia karštis ar saulės spinduliai. OLED šviestuvai yra įdomi koncepcija, bet jie vis dar yra pradinėje vystymo stadijoje. Taigi užtruks, kol bus tinkami pristatyti plačiai rinkai.

Visgi jau yra keletas įstabių projektų, kuriuose jie panaudoti.

„Selux and ART+COM“

sukurtas šviestuvas

„Manta Rhei“

Šviestuvas, panašus į plūduriuojančią rają

„Selux and ART+COM“ sukūrė nuostabų iliuzijas kuriantį šviestuvą, pavadintą „Manta Rhei“. Jis primena dygliauodegę rają, plūduriuojančią vandenyno dugne. Toks šviestuvas puikiai tiktų valgomajam, restoranui ar barui.

Šviestuvą sudaro 140 popieriaus plonumo kvadratinių OLED modulių, kurie šviečia pagal tam tikrą choreografiją (ją išmaniuoju įrenginiu galima pasirinkti iš kelių galimų). Visi OLED moduliai skleidžia vienodą šviesą. Atrodo, kad jie plūduriuoja ore – judėjimo iliuziją padeda sukurti specialios technologijos.

Šis šviestuvas – išplečiama modulinė technologija. Vadinasi, galite reguliuoti jos dydį.

Gamintojas žada, kad tai – tik pradžia. Greitai bus sukurta visa kinetinių šviestuvų produktų šeima.

INŽINERIJA 108

Stulbinamas odontologo kabineto apšvietimas

Dar vienas nuostabus OLED panaudojimo pavyzdys – odontologo daktaro Pasquale’io Malpeso kabineto

Niujorke, Manhatane, garsiojoje Park Avenue apšvietimas, kurį sukūrė Donas Kossaras, „Don Kossar Interiors“ vadovas.

Architektas norėjo, kad apšvietimas suptų priimamojo stalą ir driektųsi žemyn į laiptinę. OLED buvo vienintelis sprendimas, kuris techniškai galėjo išspręsti užduotį, nes jis neskleidžia šilumos, bent 20 metų nereikia keisti lempučių, jos gana plonos ir mažos. Architekto idėją įgyvendino „Hospitality Lighting for 2nd Ave Lighting“ įmonė.

Grupės Black Eyed Peas dainininkė Fergie, per koncertą vilkinti odiniu kostiumu su 75 OLED plokštėmis. Kostiumus visiems grupės nariams specialiai 2011 metų turui sukūrė Philips Lighting.

Sietynuose OLED plokštės išdėstytos skirtingame aukštyje ir apgaubtos metaliniais vamzdeliais, prijungtais prie lubų. 287 cm ilgio sietynas, pakabintas virš priimamojo stalo, yra puslankio formos su 188 integruotais unikaliais plonais skydeliais. Laiptinėje kabantis 203 cm ilgio OLED šviestuvas sudarytas iš 100 skydelių, sukuriančių unikalią bangą.

Šviestuvai turi valdiklius, kuriais juos galima pritemdyti ir parinkti platų šviesos spektrą. OLED šviestuvai leidžia pasiekti labai aukštą šviesos atkūrimo indeksą – apie 90 CRI, kartu taupo energiją, sukuria 4000 K apšvietimą be atspindžių ant plokščių paviršių. Įmantri metalinė dalis padengta stulbinančia lengvojo lydinio ratlankiams skirta skaidria danga.

TRUMPAI APIE OLED

Organinis, šviesą skleidžiantis diodas.

Jo gamybai naudojami anglies pagrindo komponentai.

Tekant elektros srovei, OLED cheminės medžiagos skleidžia šviesą. Šis reiškinys vadinamas elektroliuminescencija.

OLED diodas itin plonas – tarp 1,8 ir 0,7 mm. Sluoksniai, kurie skleidžia šviesą, yra 400 nm – plonesni už žmogus plauką.

Tam, kad šie organiniai sluoksniai būtų apsaugoti, OLED iš abiejų pusių uždengtas dviem stiklo sluoksniais.

Veikimo principas atrastas 1953 metais, o šiuolaikinio OLED pradžia laikomi 1975-ieji.

OLED panaudojimo pavyzdys – odontologo

daktaro Pasquale’io

Malpeso kabineto

Niujorke, Manhatane, garsiojoje Park Avenue apšvietimas, kurį sukūrė

Donas Kossaras, „Don Kossar Interiors“ vadovas

„OLED šviestuvai yra dramatiška dizaino detalė, kuri sukuria nuostabų apšvietimą virš priimamojo stalo ir visos laiptinės, – sakė D. Kossaras. –Apšvietimo sprendimai tapo šviesos skulptūromis ant lubų erdvės. Žmonės labai nustemba, pamatę tokius apšvietimo sprendimus, – jie nieko panašaus niekada nėra matę ir klausia, kur lemputės. Šalia pacientų ir lankytojų pagyrų darbuotojai mėgaujasi apšvietimu ir stiliumi.“

OLED jau dešimtmetį naudojami televizorių, išmaniųjų telefonų ekranuose. Tačiau patalpų apšvietime tai – nauja technologija.

OLED laikoma revoliucija apšvietime, nes šviesa sklinda ne iš vieno taško, o iš plataus paviršiaus – tokia šviesa yra malonesnė, minkštesnė, nesukuria šešėlių ir atspindžių.

OLED gali skleisti nuo šaltos iki šiltos baltos šviesos, taip pat visas spalvas, maišant raudoną, žalią, mėlyną.

OLED švietimo trukmė– apie 15 tūkstančių valandų.

109

Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse mokymų centras

Japonijos kompanija „Panasonic“ Vilniaus „Technopolio“ verslo komplekse Juozo Balčikonio g. 3 atidarė pirmąjį Baltijos šalyse šildymo ir vėsinimo sistemų mokymų centrą. Jame bus organizuojami mokymai distributoriams ir montuotojams, norintiems lengviau perprasti naujausias sistemas arba pagilinti žinias apie „Panasonic“ produktus.

„Panasonic“ Lietuvoje dirba jau daugiau nei 10 metų, tačiau dar neturėjome tokių modernių savo namų, kuriuose galėtume priimti partnerius ir, gyvai pademonstruodami įrangą, atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Šiame centre ne tik bendrausime su partneriais, nekilnojamo turto vystytojais ar projektuotojais, bet ir dalinsimės naudingais patarimais bei žiniomis, kad čia apsilankę specialistai jaustųsi geriausiais montuotojais Baltijos šalyse“, – sako Rolandas Kuprys, „Panasonic Heating & Cooling Solutions“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims.

Nauji namai

„Panasonic“ į mokymų centrą Vilniuje, neskaičiuojant patalpų nuomos ir kitų biuro paslaugų, investavo daugiau nei 112 tūkst. Eur. Bendras patalpų plotas siekia apie 160 kv. m. Patalpos suskirstytos į tris zonas: bendra erdvė mokymams bei gaminių ekspozicijai, susirinkimų kambarys ir biuras įmonės darbuotojams.

Mokymų salėje įrengti stendai su veikiančiais skirtingų produktų kategorijų įrenginiais, tokiais kaip oras-vanduo bei oras-oras šilumos siurbliai ir kondicionieriai (įskaitant komercinius, pvz. skirtus serverinėms). Taip pat komerciniai sprendimai: ECOi, PACi, AHU-kit bei valdiklių stendas.

„Šildymo ir vėsinimo verslas sparčiai keičiasi: naujos technologijos, nauji reglamentai, nauji sprendimai, iš profesionalų reikalaujantys nuolatinio žinių atnaujinimo. Pardavėjai privalo gerai žinoti, kuo skiriasi vieni gaminiai nuo kitų, kokie yra įrangos parinkimo pagal objektą kriterijai“, –pasakoja R. Kuprys.

Be to, kiekvienas distributorius turi specialistų ratą, kurie ne tik montuoja ir atlieka techninį aptarnavimą, bet ir patys pardavinėja įrangą, įsigytą iš platintojų. Jie taip pat privalo būti gerai susipažinę su gaminiais. Turi žinoti, kaip teisingai juos sumontuoti, sukonfigūruoti, kaip greitai atrasti ir saugiai pašalinti gedimus, jei tokių pasitaikytų.

Jis patikslina, kad mokymai nieko

nekainuos. Tačiau į mokymo centrą bus kviečiami atvykti tik bendrovės partneriai – visi oficialūs platintojai (Lietuvoje tai UAB „Celsis“ ir UAB „Komfovent“) bei jų partneriai iš visų trijų Baltijos šalių – montuotojai ir serviso meistrai.

„Pastarųjų, žinoma, yra ir dirbančių individualiai. Jie taip pat bus kviečiami gilinti ir atnaujinti žinias. Pagrindinė sąlyga – mokymai bus skirti būtent tiems, kurie yra arba mūsų platintojų darbuotojai, arba montuotojai, su kuriais mūsų distributoriai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis. Norėdami mokytis, montuotojai visų pirma turi tapti mūsų distributorių partneriais. Būtent distributoriai pagal tam tikrus kriterijus atsirenka specialistus,

kuriais pasitiki, o mūsų vienas iš tikslų – visokeriopai jiems padėti, kad ir patys specialistai jaustųsi užtikintai, ir pirkėjai būtų ramūs, kad gaus kokybišką paslaugą“, – sako „Panasonic“ šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo verslo Europoje atstovas. Anot jo, mokymai bus rengiami atsižvelgiant į poreikį, pavyzdžiui, pristatant naują gaminių kartą ar patobulinus esamus modelius. R. Kuprys pastebi, kad ir esamos įrangos technologijos bei funkcijos nėra iki galo pažintos, dėl to ne visuomet būna visiškai išnaudojamos ar pakankamai akcentuojamos potencialiems pirkėjams. Todėl dalis mokymų bus skirtos gilintis į esamas technologijas, pavyzdžiui „Panasonic“ sukurtą unikalią „nanoe™ X“ technologiją, integruojamą į oro kondicionierius.

Anot „Panasonic“ atstovo, kursai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Registruotis į juos bus galima per vidinę sistemą, arba per Japonijos bendrovės partnerius-platintojus. Mokymus ves „Panasonic“ serviso technikas-inžinierius Marius

Jončas, o kartais – specialistai iš Skandinavijos šalių.

R. Kuprys taip pat pažymi, kad centre nebus vykdomas perkvalifikavimas.

„Nemokome specialistų nuo nulio, mes siūlome gilesnes žinias jau dirbantiems specialistams. Mokymai skirti pakelti jų kompetenciją susipažįstant su įranga ne tik teoriškai, bet, svarbiausia, ir praktiškai – tam ir yra skirti visi realūs gaminiai, sumontuoti mūsų mokymų centre. Be to, norint montuoti šilumos siurblius, t. y. dirbti su freonu, būtina turėti specialų F-Dujų sertifikatą – juos išduota specializuotos mokymo įstaigos. Šis mokymų centras atneš naudos ne tik pardavėjams, projektuotojams ar montuotojams, bet laimės ir galutiniai naudotojai. Neabejojame, kad bendrai pakėlus įrangos parinkimo ir jos sumontavimo kokybę, savininkų pasitenkinimas įsigytomis ir naudojamomis šildymo bei vėsinimo sistemomis tik augs“, – sako pašnekovas.

Tiesa, jis užsimena, kad ateityje kompanija galimai organizuos ir viešus mokymus verslui. Taip pat svarstoma bendradarbiavimo su profesinėmis mokyklomis galimybė. Jų specialistai galėtų būti retkarčiais kviečiami apsilankyti naujuose „Panasonic“ namuose ir susipažinti su nauja technika. Tačiau tai priklausys nuo laiko ir resursų.

Skirtas visoms Baltijos šalim

Naujas mokymų centras Vilniuje skirtas visam Baltijos šalių regionui. Išklausę mokymų kursą, montuotojai gaus tai įrodantį sertifikatą. Šis pažymėjimas klientams patvirtins, kad jų namuose ar biure „Panasonic“ įranga sumontuota kvalifikuotų specialistų, laikantis aukščiausių kokybės ir saugumo reikalavimų.

„Pas mus atvyks tiek distributoriai, tiek montuotojai iš Latvijos bei

Estijos. Galimai sulauksime svečių ir iš kitų Šiaurės regiono šalių, tokių kaip Danija, Suomija, Norvegija ir Švedija. Žinoma, čia vyks ir mūsų vidiniai susirinkimai bei susitikimai su partneriais“, – teigia R. Kuprys.

„Panasonic Heating & Cooling Solutions“ Europos veiklos žemėlapyje šiandien iš viso yra 43 mokymų centrai 22-ose Senojo Žemyno šalyse.

Apie „Panasonic“

grupę:

1918 m. įkurta „Panasonic“ grupė šiandien yra pasaulinė lyderė, kurianti novatoriškas technologijas ir įvairius sprendimus buitinės elektronikos, būsto, automobilių pramonės, ryšių, energetikos ir pramonės sektoriams visame pasaulyje. 2022 m. balandžio 1 d. „Panasonic“ grupė perėjo prie valdančiosios bendrovės sistemos, kurioje „Panasonic Holdings Corporation“ yra kontroliuojančioji bendrovė, po kurios skėčiu veikia 8 bendrovės. Grupė pranešė, kad 2023 m. kovo 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais jos konsoliduota grynoji pardavimo apyvarta siekė 8 378,9 mlrd. jenų (apie 59,4 mlrd. eurų). Daugiau informacijos apie „Panasonic“ grupę pateikta interneto svetainėje https://holdings. panasonic/global/

Šildymo ir vėsinimo verslas sparčiai keičiasi: naujos technologijos, nauji reglamentai, nauji sprendimai, iš profesionalų reikalaujantys nuolatinio žinių atnaujinimo.“
Rolandas Kuprys

STOKHOL

IŠ TERŠALŲ DEBESIES – Į ŽALIAUSIAS

URBANISTIKA

MAS: PASAULIO SOSTINES

ŠVEDIJA TITULUOJAMA

ŽALIAUSIA ŠALIMI PASAULYJE. Į LYDERES JĄ IŠVEDĖ SOSTINĖ

STOKHOLMAS – YPATINGAS

MIESTAS, KURIAME VISADA BUVO

JUNTAMA STIPRI GAMTOS IR URBANIZACIJOS SĄVEIKA. KAIPGI JAM, IŠSIBARSČIUSIAM PER KETURIOLIKA SALŲ, IŠRAIŽYTAM

ĮVAIRIAUSIŲ VANDENS TELKINIŲ, APSUPTAM TŪKSTANČIŲ UOLĖTŲ SALELIŲ, PAVYKO TAPTI VIENU IŠ

LABIAUSIAI APLINKĄ TAUSOJANČIŲ

MIESTŲ NE TIK EUROPOJE, BET IR VISOJE MŪSŲ PLANETOJE?

Autorė: Rosita Rastauskienė

Pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XIII amžiuje, Stokholmas augo chaotiškai ir, pasak istorikų, pradžioje greičiau priminė kaimų santalką. Tačiau kuo labiau stiprėjo jo įtaka Europos prekybai, tuo sparčiau jame buvo plėtojama pramonė, tuo daugiau žmonių į jį plūdo.

XVIII–XIX amžiuose buvo pastatyta daug pilių ir dvarų, o miesto centre atsirado pirmieji viešieji parkai. Ilgainiui miesto architektūrai ir gamtovaizdžiui stiprią įtaką ėmė daryti socialinė bei ekonominė gyventojų padėtis. Vis dėlto XX amžiaus pradžioje išorinę miesto dalį tebesudarė šimtai kaimų ir pilys bei dvarai su parkais medžioklei ir pramogoms.

1700–1800 metais dalis tų parkų buvo atverta ir miestiečiams. Pirmiausia buvo įleista į karališkuosius sodus, šiam įvykiui skirtame įstatyme išvardijant, kas gali į juos įeiti ir kaip turi juose elgtis. Netrukus keli viešieji parkai buvo atidaryti ir miesto centre.

XIX amžiaus pradžioje vis labiau stiprėjanti buržuazija ėmė reikalauti socialinių centrų ir susitikimų vietų visai šeimai. 1832 metais buvo atidarytas Striompartarenas (Strömparterren) – pirmasis miesto parkas, įveistas valstybės lėšomis.

Nuo XIX amžiaus vidurio prasidėjus intensyviai industrializacijai, Stokholmas ėmė drastiškai plėstis, esamų parkų nebepakako. Oro ir vandens tarša pasiekė pavojingą ribą, žmonės dėl to pradėjo masiškai sirgti sunkiomis kvėpimo takų ir odos ligomis, smarkiai padidėjo kūdikių mirštamumas.

URBANISTIKA 113

PIRMIEJI ŽINGSNIAI TVARUMO LINK

1866 metais miesto planuotojas urbanistas Albertas Lindhagenas pateikė pirmąjį ekstensyvios planą, pagal kurį į miesto gyvenamuosius kvartalus turėjo patekti daugiau šviesos ir oro. Šalia namų buvo pažymėtos vietos parkams.

Ypač prie gamtosaugos, aplinkosaugos ir miestiečių sveikatos gerinimo prisidėjo trečiąjį dešimtmetį Švedijos vyriausybės vairą perėmęs Peras Albinas Hanssonas, „tautos namų“ idėjos autorius. Jo iniciatyva buvo įsteigta ir Miškų priežiūros valdyba

(Skogsvårdsstyrelsen), kurios paskirtis buvo ne tik valdyti, bet ir saugoti miškų išteklius, taigi, buvo pakloti pamatai tvariam miškų naudojimui. Tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, ir siekis išlaikyti jame neutralumo politiką nustelbė rūpinimąsi gamtos ir žmonių veiklos derme.

Po Antrojo pasaulinio karo Stokholmo gyventojų nenumaldomai daugėjo, dėl to kilo vis naujų socialinių ir ekologinių iššūkių, miestą krėtė aplinkosaugos krizės, oro ir vandens tarša šoktelėjo iki padebesių.

Ne ką geresnė padėtis buvo ir kituose Švedijos miestuose. Reikėjo ką nors daryti, ir tos misijos ėmėsi

premjeras Olofas Palme.

Jo vadovaujama vyriausybė, laikydamasi transporto, pramonės ir kitokios taršos prevencijos politikos, 1967 metais įsteigė Švedijos aplinkos apsaugos agentūrą, atsakingą ir už gamtosaugą bei tvarų vystymąsi, skatino kuo plačiau naudoti atsinaujinančią energiją, steigė vis naujus gamtos rezervatus ir propagavo ekologišką gyvenseną.

O. Palme suvokė, kad vienas tvarumo politikos besilaikantis miestas, viena tokia šalis situacijos planetoje nepakeis – žmonija nuo žūties gali išsigelbėti tik bendromis pastangomis. 1972 metais jo iniciatyva pasau-

URBANISTIKA 114

lio lyderiai buvo sukviesti į Stokholme surengtą pirmąją Jungtinių Tautų (JT) konferenciją aplinkosaugos klausimais. O. Palme į juos kreipėsi tokiais žodžiais: „Oras, kuriuo kvėpuojame, nėra kurios nors vienos šalies nuosavybė. Mes juo dalijamės. Didžiųjų vandenynų neskiria valstybių sienos – jie yra mūsų bendra nuosavybė.“ Jam pavyko susirinkusiuosius įtikinti, jog reikia laikytis tam tikrų sutartų tarptautinių taisyklių, kad ta bendra nuosavybė būtų apsaugota ir išlaikyta būsimoms kartoms. Per Stokholmo konferenciją buvo parengta pirmoji JT pasaulio aplinkos apsaugos programa.

1976 metais Stokholmas priėmė savo, kaip miesto, pirmąją aplinkosaugos programą, ir žingsnis po žingsnio ėmė ją įgyvendinti. 2010 metais dėl tokių ilgamečių sėkmingų pastangų jis buvo pripažintas pirmąja Europos žaliąja sostine.

TIKSLAI VIS REIKALAVIMAIDIDESNI, – GRIEŽTESNI

Stokholmas ir toliau sparčiai auga –jau pustrečio milijono žmonių puoselėja jame savo svajones apie gerą gyvenimą. Visiems reikia būstų, darbo vietų, komercinių ir viešųjų paslaugų, tarp jų mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Miestas turi plėtoti savo infrastruktūrą ir prižiūrėti, kad ji tinkamai funkcionuotų.

Daugėjant gyventojų, vis didesni tampa ir gamtosaugos, aplinkosaugos siekiai. XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje kartu su 2020–2023 metų aplinkosaugos programa buvo parengtas ir to paties laikotarpio klimato kaitos veiksmų planas „Stokholmas be iškastinių kuro ir palankus klimatui – iki 2040 metų“.

Aplinkosaugos programos tikslas –įgyvendinti klimato požiūriu pažangaus ir ekologiškai tvaraus Stokholmo viziją. Tam numatyti septyni bendrieji tikslai ir 16 tarpinių tikslų, kuriuos miestas turi pasiekti.

Pagal minėtąją viziją, Stokholmas iki 2040 metų tampa miestu be jokio iškastinio kuro ir jokių toksinių medžiagų. Prisitaiko prie klimato kaitos. Tampa išmanus ir naudoja tik atsinaujinančius išteklius. Jo darniose ekosistemose klesti biologinė įvairovė. Jame oras yra švarus, o triukšmo lygis – mažas.

Klimato kaitos veiksmų plane numatoma pasiekti, kad iki 2023-iųjų pabaigos CO2 emisija per metus būtų ne daugiau kaip pusantros tonos vienam gyventojui. 2020–2040 metų laikotarpiu anglies dioksido emisija turėtų būti ne didesnė kaip 19 milijonų tonų.

Visiems pastatams, kad ir kas tai būtų – viešbučiai, biurai ar būstai, –taikomi griežti energijos vartojimo efektyvumo standartai ir pirmenybė teikiama tvarioms statybinėms medžiagoms, žaliesiems stogams ir žaliajai erdvei, kuo geresnei šilumos izoliacijai, energiją taupančioms apšvietimo sistemoms, saulės ir vėjo jėgainėms ir kt. Miestas taip pat finansiškai skatina nekilnojamojo turto savininkus modernizuoti savo pastatus, kad jie taptų energiškai efektyvesni.

Stokholmas jau 2019 metais 70 procentų mieste suvartotos energijos gavo iš atsinaujinančiųjų išteklių, tokių kaip vėjo ir saulės energija.

Nors miesto ekonomika nepaliaujamai auga, nustatyta, kad nuo 1990 metų vienam gyventojui tenkantis išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis dėl šildymo, elektros energijos vartojimo ir transporto, sumažėjo 70 procentų, taip pat pagerėjo vandens kokybė.

Vienas pirmųjų Švedijoje pastatų, įvertintų „nulio energijos“ sertifikatu, – būstų kompleksas „Kungsbrohuset“. Jame įdiegti pažangūs šilumos ir vėsinimo sistemų sprendiniai, taip pat atsinaujinančios energijos šaltiniai. Iki 2030 metų apleistoje Stokholmo karališkojo jūrų uosto (Norra Djurgårdsstaden i Stockholm) teritorijoje bus įgyvendintas itin ambicingas prie klimato kaitos pritaikytos miesto plėt-ros projektas, kuriame numatyta pastatyti 12 tūkstančių naujų būstų ir įsteigti 35 tūkstančius darbo vietų. Panašus inovatyvus miškingas miesto rajonas – Orsta Holmaras (Årsta Holmar) iškilo senoje pramoninėje teritorijoje.

Jau devynerius metus iš palydovo „Landsat-8“ matuojama spinduliavimo temperatūra Stokholmo mieste leidžia atlikti daugelį analizių, tarp jų želdinių, pastatų konstrukcijų ir karščio sąveikos, taip pat išsiaiškinti, ar yra mieste vėsių zonų.

Stokholmas supranta, kad klimato kaitos poveikio išvengti nepavyks, ir, vadovaudamasis klimatologų prognozėmis, pirmiausia investuoja į liūčių ir karščio bangų keliamų problemų prevenciją.

Stokholme yra 45 tūkstančiai individualių namų, o maždaug pusė visų Stokholmo būstų –nuomojami. Nesvarbu, dėl kokio būsto būtų kreipiamasi, Energetikos ir klimato konsultacijų tarnyba pataria visiems, kaip savo namuose sumažinti energijos vartojimą, pakeisti šildymo sistemą, įsirengti fotovoltinių modulių, pagerinti langų sandarumą, būstų šilumos izoliaciją ir apšvietimą, gauti dotacijų.

URBANISTIKA 115
Nuotr.: Adobe Stock

MIESTE PIRMENYBĖ – VIEŠAJAM TRANSPORTUI

Stokholmo susisiekimo strategija, parengta dar 2012 metais, vis peržiūrima ir papildoma atsižvelgiant į naujus miesto eismo iššūkius, klimato kaitą ir jos poveikį žmonių sveikatai bei gerovei. Kad ir kas būtų svarstoma, visada vadovaujamasi keturiais kriterijais: pajėgumas, prieinamumas, patrauklumas ir tvarumas. Jie taikomi ir esamiems, ir tiesiamiems naujiems keliams ir gatvėms, taip pat aikštėms ir krantinėms, kuriose yra eismo zonų, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelių.

Siekdamas sumažinti išmetamųjų dujų kiekį ir padidinti eismo efektyvumą, Stokholmas ypač daug investuoja į viešojo transporto sistemą. Autobusai, traukiniai, tramvajai, metro ir vandens transporto priemonės daugiausia varomi biodegalais arba elektra. Daugelis viešojo transporto autobusų yra elektriniai arba hibridiniai – varomi ir elektros energija, ir biodegalais. Yra ir eksperimentinių vandeniliu varomų autobusų.

Stokholmo viešojo transporto sistema garsėja kaip viena geriausių pasaulyje. Kelionių kainos palyginti prieinamos, maršrutai lengvai suprantami ir aiškiai žymimi, keliaujant galima naudotis nemokamu WiFi ryšiu, be to, viešasis transportas integruotas su taksi, nuomojamų dviračių sistema.

Privačios – gyventojų transporto priemonės kol kas dar neatitinka

miesto lūkesčių: nors ekologiškų transporto priemonių kasmet daugėja, dauguma vis dar varomos iškastiniais degalais. Pereiti prie tvarių transporto priemonių skatinama įrengiant viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles patogiose ir populiariose vietose – pavyzdžiui, prekybos centrų, viešbučių, oro uostų automobilių stovėjimo aikštelėse. Praėjusių metų pabaigoje tokių sto-

telių jau buvo per du tūkstančius. Stokholmas įvertino ir tai, kad dauguma Stokholmo gyventojų kasdien yra veikiami triukšmo, kuris kartu su kitais stresą keliančiais veiksniais daro neigiamą įtaką žmonių sveikatai, gali tapti miego ir dėmesio, širdies ritmo sutrikimų priežastimi. Nustačius, kad vienas iš didžiausių triukšmo šaltinių mieste yra intensyvus eismas pagrindiniais keliais ir geležinkeliais, ribojamas eismas ir statomos triukšmasienės, kiti įrenginiai triukšmui slopinti gyvenamosiose ir poilsio zonose, mokyklų kiemuose ir pan.

Eismo intensyvumą ir oro taršą miesto centre Stokholmas sumažino dar praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį įvedęs čia spūsčių mokestį. Šiuo metu jis siekia 135 Švedijos kronas (apie 12 eurų) sezono metu ir 105 kronas (9 eurus) ne sezono metu vienai transporto priemonei per dieną.

FAKTAS

Statistikos duomenimis, Stokholmo gyventojai kasdien iš viso atlieka vidutiniškai du milijonus kelionių ir 80 procentų jų sudaro kelionės viešuoju transportu. Taip gerokai sumažinamos eismo spūstys, mąžta ir išmetamųjų dujų kiekis.

URBANISTIKA 116
Nuotr.: Patrik Carlberg, Unsplash Nuotr.: Norman Tsui, Unsplash

DVIRAČIŲ EISMAS STEBIMAS 30 METŲ, PĖSTIESIEMS –SPECIALŪS TAKAI

Stokholmo miesto tarybos tikslas – įkvėpti kuo daugiau žmonių važinėti dviračiais kuo ilgesnius atstumus didžiąją metų dalį, todėl Eismo ir techninės priežiūros komitetas 2012 metų spalį patvirtino Dviračių eismo planą, ir jau 2013 metų vasarį buvo pradėta kurti dviračių eismo infrastruktūra: tiesiami dviračių takai, rengiamos vis naujos dviračių stovėjimo aikštelės, diegiamos dalijimosi sistemos, gerinamos dviračių eksploatavimo bei techninės priežiūros sąlygos, keičiami eismo signalų prioritetai. Iki 2018 metų miestas investavo daugiau kaip vieną milijardą kronų (apie 86 milijonus eurų), kad dviračiai gyventojams taptų patogia ir prieinama transporto priemone. Siekiama, kad 2030 metais kelionės dviračiais sudarytų 15 procentų visų kelionių Stokholme piko valandomis.

Ypač svarbu mažinti automobilių eismą ir skatinti keliones dviračiais miesto centre, todėl čia jau 30 metų stebimas dviratininkų srautas. Dviračių perėjose ties miesto centrinės dalies ribomis, iš viso 14 taškų, kasmet gegužės–birželio mėnesiais registruojami važiavimai dviračiais. Siekiant kompensuoti palyginti didelius atskirų metų svyravimus, kurių gali atsirasti dėl skirtingų oro sąlygų ar kitų

laikinų aplinkybių, skaičiuojami ir lyginami penkerių metų stebėjimų vidurkiai. Ilgalaikė tendencija rodo, kad važiavimų dviračiais daugėja.

Kad statistika būtų dar patikimesnė, vieną pasirenkamą gegužės–birželio dieną 20-yje miesto centro taškų dviratininkai skaičiuojami 7–9, 12–14 ir 16–18 valandomis: laikoma, jog tokiu metu važiuojantys dviratininkai sudaro apie 40–50 proc. viso dienos dviratininkų srauto. Ir šiuo atveju norima išvengti oro sąlygų ir nenumatytų aplinkybių įtakos rezultatams, todėl lyginami vidutiniai penkerių metų duomenys.

Pastaruosius du dešimtmečius dviratininkų srauto apskaita atliekama ir kitose Stokholmo dalyse. Nuo 2015 metų daugiau kaip dviejuose šimtuose Stokholmo rankinio valdymo perėjų kartu su dviratininkų apskaita kasmet pavasarį ir rudenį atliekama ir pėsčiųjų apskaita. Taip pat nuolat duomenis teikia septynios stacionarios automatinio pėsčiųjų skaičiavimo stotys.

Siekiant sveikatinti miesto bendruomenę, nutiesti patogūs pėsčiųjų takai, jungiantys miesto vidines dalis su priemiesčio apylinkėmis. Siūlomi 26 maršrutai pro įdomius miesto objektus, per parkus ir žaliąsias erdves, prie vandens telkinių, reikia tik atsisiųsti į savo išmanųjį įrenginį maršrutų žemėlapį. Visi pėsčiųjų takai taip apgalvoti, kad netoli jų būtų miesto metro, traukinių ar tramvajų stotelės ir pasivaikščiojimą būtų galima baigti kada panorėjus.

Palyginti su 2006 metais, kasdien keliaujančiųjų dviračiais Stokholmo mieste 2022 metais padaugėjo nuo 76 tūkstančių iki 150 tūkstančių.

37 procentai visų kelionių mieste atliekama pėsčiomis. Miesto centre tokios kelionės sudaro 52 procentus.

50,5 procento keliaujančiųjų pėsčiomis yra moterys.

Vidutiniškai Stokholmo gyventojas pėsčiomis nueina 1,6 kilometro per dieną.

Elektriniams paspirtukams taikomos tokios pat eismo taisyklės kaip ir įprastiems dviračiams, didžiausias jų greitis gali būti 20 km/h, didžiausia variklio galia – 250 W. Nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos draudžiama elektriniais paspirtukais važinėti pėsčiųjų takais ar juos čia statyti.

URBANISTIKA 117
Nuotr.: Adobe Stock

ŽALUMA – PRIE KIEKVIENŲ NAMŲ

Kuo daugiau mieste žalumos, tuo lengviau spręsti lietaus vandens ir debesuotumo valdymo problemas, reguliuoti temperatūrą per karščio bangas. Augmenija valo orą ir vandenį, suteikia galimybę atsipalaiduoti. Biologinės įvairovės apsauga labai svarbi siekiant ekologiškos ir tvarios miesto plėtros: jei jame gausu įvairių augalų, gyvūnų ir veikiančių ekosistemų, lengviau sukuriama gera gyvenimo aplinka ir žmonėms.

Stokholmo tikslas – pasiekti, kad ne toliau kaip 200 metrų atstumu nuo kiekvieno miestiečio namų būtų ža-

lioji erdvė, žaidimų aikštelė, vieta pasikaitinti prieš saulę ir pasivaikščioti, pailsėti nuo triukšmo ne didesnį kaip 50 dB garsą skleidžiančioje aplinkoje (dėl to net sudarytas žaliųjų teritorijų žemėlapis pagal triukšmo lygį jose). Ne toliau kaip už 500 metrų turi būti gėlynas, žaidimų su kamuoliu aikštelė, vieta vasaros iškyloms ir žiemos pramogoms; ne toliau kaip už 1000 metrų arba lengvai pasiekiami viešuoju transportu – paplūdimys ar lauko baseinas, gyvulininkystės ar sodininkystės oazė, bėgiojimo takas, parkas, gražus gamtovaizdis, vandens telkinys ar laukinės gamtos lopinėlis. Taip pat turi būti sudaromos

sąlygos pasiirstyti valtimis, jodinėti, žvejoti, dalyvauti renginiuose ir pasisėdėti restoranuose po atviru dangumi, apsipirkti daržovių turguose. Tankiai apgyvendintose mišriose miesto teritorijose viešosios atviros erdvės turi sudaryti 15–20 procentų viso žemės ploto.

Miestas nori, kad visos paslaugos, visos pramogos būtų lengvai pasiekiamos visiems. Todėl įrengiant tiek rekreacines zonas, tiek žaidimų aikšteles galvojama apie neįgaliuosius ir senyvus žmones: taikomas kontrastingas ženklinimas, statomi laiptai su turėklais, prie parko suolų pritaisomi porankiai, parenkamas

URBANISTIKA 118
Vizualizacija: White Arkitekter

atitinkamas apšvietimas ir net kelių danga (manoma, kad labiausiai tinka asfaltas, lygios betono ir akmens plokštės). Išimtys – tik pėsčiųjų takai, besidriekiantys uolėtomis ir stačiomis vietovėmis.

Miesto želdynai tvarkomi ekologiškai, stengiamasi palaikyti biologinę įvairovę: augalai tręšiami organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip kompostas ir lapų durpės, tam tikri plotai paliekami laukinėms gėlėms, retesnių rūšių augalams ir gyvūnams. Stokholme yra didelių spygliuočių miškų ir milžiniškų ąžuolų, pelkių ir tvenkinių, užliejamų pievų. Nieko nebestebina miesto gatvėmis straksintys kiškiai ir

naktį ūbaujančios pelėdos.

Taip pat skatinamas miesto ūkininkavimas – viešosiose erdvėse įrengta keletas bendruomenės sodų ir ūkių, remiamos žaliavalgių iniciatyvos, organizuojami renginiai sveikesnei maisto vartosenai propaguoti.

Aplinkos departamentas kartu su kitais miesto departamentais parengė pasiūlymus miesto administracijai ir įmonėms dėl biologinės įvairovės stiprinimo priemonių konkrečiuose rajonuose. Atskiras vadovas dėl biologinės įvairovės stiprinimo parengtas ir Stokholmo nekilnojamojo turto savininkams.

Stokholme gyvena apie 30 rūšių žinduolių: šikšnosparnių (9 rūšių), smulkių graužikų (voverių, žiurkių, pelių ir kt.), ežių, kiškių, kiaunių, elnių, briedžių, barsukų, bebrų, netgi snapuočių (banginių rūšis) ir pilkųjų ruonių.

Norėdamas sudaryti sąlygas neršti žuvims, Stokholmas pavasarį dalį pievų užlieja. Kai kuriose iš tokių pievų pastatyti bokštai, kad žmonės galėtų stebėti žuvų nerštą. Pasibaigus neršto sezonui, vanduo iš šių pievų nutekinamas. Vasaros pabaigoje jos nuganomos, kad pernelyg neapaugtų. Po žiemos viskas kartojama iš pradžių.

Stokholmo miestui priklauso 21 vandens telkinys, 13 rezervatų. Specialiai kuriamos pelkės ir tvenkiniai, kad gamtoje galėtų laisvai veistis varlės ir ropliai. Taip pat kuriama geresnė aplinka vandens paukščiams ir vabzdžiams. Stokholmas siekia, kad iki 2027 metų visų miesto telkinių ekologinė ir cheminė būklė atitiktų ES Vandens pagrindų direktyvą.

„Geriau pažindami Stokholmo laukinius augalus ir gyvūnus, suteiksite daugiau galimybių juos pažinti ateities kartoms“, – teigia miesto aplinkosaugininkai ir kviečia gyventojus padėti sudaryti miesto biologinės įvairovės žemėlapį – pranešti apie aptiktus nykstančių ir saugomų rūšių augalus ir gyvūnus.

Gyventojams draudžiama savo nuožiūra gyvūnus šerti ir gaudyti, taip pat jie įpareigoti netrikdyti jų ramybės, nesiimti jokių veiksmų – kad ir kas nutiktų, kreiptis į atitinkamas institucijas. Vis dėlto incidentų pasitaiko. 2021 metais Stokholmo policijai teko nušauti kelis briedžius, kuriuos suerzino žmonės, bebandydami su jais pasidaryti asmenukių. 2017 metais į vieną privatų namą, ragais išdaužęs langą, ėmė veržtis briedis, apgirtęs nuo parūgusių sodo vaisių. Namo savininkas buvo priverstas sprukti pas kaimyną.

URBANISTIKA 119

KUO MAŽIAU IŠMESTI, KUO DAUGIAU PERDIRBTI

Stokholme, kaip ir visoje Švedijoje, siekiama netoksiškos aplinkos: visuomenės sukurtos ar išgautos medžiagos turi nekelti grėsmės žmonių sveikatai ar biologinei įvairovei, todėl intensyvinamas medžiagų perdirbimas, kad vienam asmeniui tenkančių buitinių atliekų kiekis kasmet vis mažėtų, kartu mažtų ir sąvartynų poreikis.

Stokholmas stengiasi kuo geriau savo gyventojus informuoti apie chemines medžiagas, siekiama palaipsniui daugiau kaip trečdaliu sumažinti miesto veikloje naudojamų cheminių medžiagų, griežtinami cheminių produktų aplinkosauginio vertinimo kriterijai statybų projektams.

Visame mieste įdiegta atliekų rūšiavimo sistema, skatinanti perdirbimą ir kompostavimą, taip pat yra specialių vietų elektronikai, pavojingoms ir kitoms specialiosioms atliekoms surinkti. Gyventojai mažinti atliekų kiekį skatinami ir mokesčiu už išmestas atliekas.

Stokholmas užsibrėžęs iki 2040 metų tapti miestu visiškai be atliekų, tad jau 2021 metais buvo perdirbama 30 procentų miesto atliekų, dar 69 procentai – sudeginama inovatyviose atliekų deginimo arba biomasės kogeneracinėje elektrinėse, kurios per deginimo procesą tuo pat metu gamina elektros energiją ir šilumą.

Stokholmo biomasės kogeneracinė elektrinė, degindama biomasę, išskiria tik tą CO2, kurį augalai yra pasisavinę

iš atmosferos augimo metu. Ji neišskiria papildomo CO2 iš iškastinio kuro, atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir yra reguliariai tikrinama, todėl laikoma viena pažangiausių bei švariausių kogeneracinių elektrinių pasaulyje ir buvo nominuota ES tvaraus vystymosi apdovanojimui.

Miestas tikisi, kad iki šių metų pabaigos daugiau medžiagų bus perdirbama nei deginama ir energijos gavyba iš plastiko, palyginti su 2019 metais, sumažės maždaug trečdaliu, o maisto atliekų biodujoms gaminti ir į ciklą grąžinamo fosforo kiekis padidės beveik tris kartus. Taip pat bus efektyviau naudojami statybų proceso ištekliai, daugiau perdirbama statybos atliekų.

Stokholmo rajonas Hamarbi Šios-

ARCHITEKTŪRA 120
Vizualizacija: White Arkitekter

tadas (Hammarby Sjöstad) – viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur gali būti perdirbamas ir vėl naudojamas nuotekų vanduo. Surinktas iš kiekvieno namo, jis perduodamas į valymo įrenginius, čia pašalinamos kenksmingos medžiagos, iš vandens gauta biomasė naudojama kaip trąša augalams, o švarus vanduo tiekiamas į sanitarinius mazgus (tualetus), šildymo ar vėsinimo sistemas, augalams laistyti. Jis negali būti naudojamas maistui gaminti, nes valymo įrenginiai dar nepajėgūs pašalinti visų chemikalų ir bakterijų, kurie gali būti pavojingi žmonių sveikatai. Nors vanduo naudojamas uždaru ciklu, gyventojai suinteresuoti jį taupyti, nes ir už perdirbtą vandenį jiems reikia mokėti.

Technologijų ir aplinkos tvarios dermės pavyzdys –projektas „Stokholmo duomenų parkai“ (Stockholm Data Parks): siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir suvartojamos energijos kiekį, šilumai gaminti naudojama miesto duomenų centrų generuojama energija.

2022 metų kovą Stokholmo laikraštis „Mitt i“ pranešė, kad į Skogskiurkogerdeno (Skogskyrkogården) centrinio šildymo sistemą bus tiekiama iš miestiečių kremavimo gaunama energija. Nuo 2006 metų tokią praktiką taiko ir antrasis Stokholmo krematoriumas Rekstoje (Råcksta). Skirtingai nei praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, tai jau nebekelia visuomenės pasipiktinimo. Daugiau kaip 80 procentų mirusių švedų yra kremuojami, tad panaudoti jų deginimo metu susidarančią energiją atrodo visai natūralus sprendimas.

IŠŠŪKIAI, KLIŪTYS IR SĖKMĖS PAGRINDAS

Stokholmo ilgalaikiai miesto plėtros planai brėžia aiškią tvarumo kryptį ir leidžia padaryti didelę pažangą siekiant iškeltų tikslų. Mieste gerokai sumažėjo išmetamų teršalų, pagerėjo vandens kokybė, buvo sudarytos sąlygos gyventi sveikiau ir ekologiškiau. Jis tapo pasauliniu darnios miestų plėtros lyderiu, jo iniciatyvos ir praktika pripažįstamos ir įvertinamos prestižiniais tarptautiniais apdovanojimais.

Vis dėlto ne viskas pavyko ir pavyksta iš karto ir sklandžiai. Pirmiausia teko įveikti kai kurių politinių grupių pasipriešinimą ir suburti tvarumo idėjas palaikančias politines jėgas.

Ne mažesnis iššūkis buvo ir yra didelės žaliosios infrastruktūros bei technologijų sąnaudos. Miestas šį iššūkį įveikia bendradarbiaudamas su privačiuoju ir viešuoju sektoriais, ieškodamas finansavimo per tarptautines organizacijas ir finansiškai skatindamas gyventojus bei įmones pereiti prie tvarumo praktikos.

Taip pat svarbu pelnyti gyventojų pasitikėjimą. Miestas nuolat propaguoja ekologišką gyvenseną, šviečia apie jos svarbą ir padeda gyventojams keisti savo kasdienybę, nes be individualių veiksmų jokių tikslų pasiekti nepavyks.

Kol kas Stokholmui sekasi – gyventojai priima pokyčius ir tampa aktyviais miesto žaliojo kurso iniciatyvų dalyviais.

ARCHITEKTŪRA 121

„Kalbant apie modernius stadionus, šiuo metu vyrauja dvi tendencijos: išskirtinė žiūrovo patirtis ir įsitraukimas bei stadiono daugiafunkciškumas, pritaikomumas įvairioms veikloms“, – pasakoja UAB „Scenos techninis servisas“ (StS) generalinis direktorius Laurynas Paškevičius.

Išskirtinės patirties suteikia mobiliosios aplikacijos – telefone galima ne tik užsisakyti maisto ir gėrimų, kuriuos pristato į jūsų vietą, apmokėti už paslaugas, bet ir stebėti žaidimo statistiką, pažiūrėti žaidimo epizodo pakartojimą, o jei telefonas išsikrauna, čia pat jį patogiai įkrauti stadiono kėdėje integruotu krovikliu.

L. Paškevičius pastebi, kad kita svarbi tendencija įrengiant naujus stadioErdvę transformuojančius sprendimus siūlo prancūzų įmonė „Serapid“. Tokias kėlimo platformas StS įprastai montuoja teatruose ir koncertų salėse kaip kilnojamą orkestro duobę, scenos platformas, tačiau technologija taikoma ir stadionuose. Singapūro „Sports Hub“ stadione „Serapid“

įrengė kilnojamas kėdžių tribūnas. Šis sprendimas leidžia transformuoti futbolo stadioną į lengvosios atletikos stadioną per 48 valandas.

nus – galimybė išplėsti jų veiklą, didinti užimtumą. Stadionuose įrengiami konferencijų centrai, specializuotos sporto prekių parduotuvės, patalpos vaikų būreliams, be to, vyksta įvairūs renginiai – ne tik įvairių sporto šakų varžybos, bet ir koncertai, šventės. Šiuolaikinės technologijos, kurios diegiamos stadionuose, suteikia galimybę transformuoti stadiono erdves, pritaikyti jas įvairiems renginiams. „Tam, kad stadione galėtų vykti koncertas, reikia apsaugoti žolę ir bėgimo takelius – specialios sistemos leidžia keisti stadiono dangą, aikštėse su bėgimo takeliais galima keisti žiūrovų susodinimo planą, jei tam tikroms varžyboms takeliai nenaudojami, – sako jis. – Įgar-

sinant stadioną galima parinkti įrangą, pritaikomą ir koncertui. Tai keli pavyzdžiai, kaip projektuojant stadioną padaryti jį daugiafunkcį.“

Pasak StS generalinio direktoriaus, vis dažniau stadionuose montuojamos tokios kėdės, kokios anksčiau buvo siūlomos tik teatro salėms ar kino teatrams. Pavyzdžiui, StS partneris „Figueras“ Renovuotame Majamio „Hard Rock“ stadione įrengė geriausias ir moderniausias rinkoje kėdes – tokių užsakovai pageidavo stadiono VIP zonai. Viešųjų erdvių kėdės gali būti parenkamos pagal komforto lygį, funkciškumą, o modelių dizainas ir spalvingumas pritaikomas prie stadiono interjero.

Majamio „Hard Rock“ stadionas

Itin aukšti reikalavimai taikomi stadiono įgarsinimui – jis turi atitikti FIFA reikalavimus, garsas stadione turi puikiai girdėtis, tačiau neturėtų užgožti žaidimo, be to, garso sistema turėtų būti suderinta su kitomis pastato sistemomis.

Tinkamai parinkus garso įrangą, ją galima pritaikyti ir koncertams. StS partneris „L-Acoustics“

šou verslo rinkoje puikiai žinomas kaip profesionalios koncertų garso įrangos gamintojas, neseniai atnaujino Malmės stadiono garso sistemą. Atnaujinta sistema leido ne tik pagerinti garso kokybę, bet ir atskirti garso zonas – dabar sportininkų neblaško sirgaliams skirti pranešimai. Visa pastato garso sistema, priešgaisrinė ir evakuacijos sistemos, valdoma Q-SYS sistema. Tai – pasaulyje gerai žinoma sistema, leidžianti derinti foninę muziką, gyvus pranešimus, žiūrovų informavimą per garsiakalbius.

Singapūro „Sports Hub“ stadionas Malmo „Elada“ stadionas
INŽINERIJA 124

Kosmoso turizmas tampa tikrove

Į GYVENIMO KASDIENYBĘ

BELDŽIASI NAUJA

SRITIS – KOSMOSO TURIZMAS. APŽVELGUS NAUJAUSIAS

KELIAVIMO PRIEMONES

PANAŠU, KAD KELIONĖS Į KOSMOSĄ BUS IŠTIES PATOGIOS.

Kelionės į kosmosą jau seniai nėra naujiena, tačiau turistinės išvykos iki šiol nebuvo tapusios dažnu reiškiniu. Vis dėlto ilgainiui atsirado turtingų verslininkų, kurie investuoja į kosmosą, turi nuosavus kosmodromus ir naujausiomis technologijomis kuria kosmoso turizmui tinkamą infrastruktūrą.

2021 metų vasarą, konkuruodami tarpusavyje, milijardieriai Richardas Bransonas su privačiu raketiniu lėktuvu „Unity 22“ ir Jeffas Bezosas su privačia kapsule „New Shepard“ pabuvo kosmose ir taip prisidėjo prie kosmoso turizmo eros pradžios.

Tais pačiais metais kompanija „SpaceX“ į kosmosą pirmą kartą istorijoje išskraidino civilių asmenų įgulą, kuri misijos „Inspiration4“ metu suko ratus aplink Žemę aukštesnėje orbitoje, nei yra Tarptautinė kosminė sritis ir net Hablo teleskopas. Kiekvienas įgulos narys už skrydį susimokėjo po 55 mln. JAV dolerių.

2022 metų pabaigoje „SpaceX“ pranešė, kad skrydžiui aplink mėnulį kartu su japonų verslininku Yusaku Maezawa surinkta 10 asmenų įgulą, kurią sudarys tik civiliai asmenys. Norėdami prisijungti prie šios misijos, kreipėsi daugiau nei 1 mln. žmonių.

Netrukus keliautojai galės ir likti nakvoti kosmose, kai bus atidaryta „Voyager“ stotis. Planuojama, kad „Orbital Assembly“ įkurtas viešbutis aplink Žemę ims skrieti 2027 metais. Viešbutyje tilps iki 280 svečių. Projekte numatytos ir vilos, kurias bus galima įsigyti kaip vasarnamius savo atostogoms.

INŽINERIJA 125
Autorė: Vaiva Didžiulytė

Skirtingi keliavimo būdai

Turistinės kelionės į kosmosą bus dviejų tipų: raketomis nešamais erdvėlaiviais ir stratosferiniais balionais. Raketos erdvėlaivius išneš iš Žemės orbitos, jais bus galima keliauti į kitas planetas.

Tarpplanetinių kelionių sektoriuje varžosi trys didžiausios bendrovės: R. Bransono „Virgin Galactic“, J. Bezoso „Blue Origin“ ir Elono Musko „SpaceX“.

Stratosferinių balionų srityje smarkiausiai konkuruoja „Space Perspectve“ ir „World View“ – jau po poros metų abi žada skraidinti pirmuosius keleivius.

Stratosferiniai balionai, keliami arba heliu, arba vandeniliu, turistų kapsules pakels žemiau nei raketomis nešami erdvėlaiviai – tik į antrąjį Žemės atmosferos sluoksnį, esantį tarp 10–50 kilometrų. Tačiau to užteks pasigrožėti nematytu Žemės ir kosmoso vaizdu.

Keliauti stratosferiniais balionais - pigiau

Raketų nešamais erdvėlaiviais pakilti į kosmosą – misija įmanoma nedaugeliui. Ekspertai prognozuoja, kad net netolimoje ateityje, kai orbitinės kelionės taps įprastos, kaina už bilietą sieks iki 500 tūkstančių dolerių.

Realesnė svajonė daugeliui yra virš Žemės planetos pakilti stratosferine kapsule – bilietą jau dabar galima įsigyti už 50–125 tūkstančius dolerių.

„Space Perspective“ primą turistinę kelionę su sferine kapsule „Neptune“ planuoja 2024 metais. Pakilus į stratosferą, iš šios kapsulės 360 laipsnių kampu bus galima grožėtis žvaigždėmis, planetomis ir kitais dangaus kūnais.

„Neptune“ yra neutralus anglies dioksidui ir turės specialią technologiją, skirtą švelniam nusileidimui jūroje. Kapsulėje sumontuoti švie

są atspindintys langai, kurie apriboja saulės spindulių srautą. Kapsulė yra patentuota ir šiuo metu gaminama NASA Kenedžio kosmoso centre Floridoje. Kelionė pirmyn ir atgal truks 6 valandas, dvi iš kurių – sklendimas virš Žemės. Kapsulėje netgi bus „Wi-Fi“, kad keleiviai galėtų užfiksuoti kiekvieną nuostabią akimirką.

Laukia tūkstantis norinčiųjų

Kosminio turizmo kompanija

„World View“ jau atidarė išankstinę registraciją skrydžiui į kosmosą, kuris planuojamas 2024 metais. Norintiesiems patekti į šešiakampę „World View Explorer“

kapsulę bilieto kaina – 50 tūkstančių JAV dolerių. Skelbiama, kad norinčiųjų skristi pernai užsiregistravo 1 tūkstantis – tai ilgiausias laukiančių klientų sąrašas iš visų kosminio turizmo kompanijų.

INŽINERIJA 126 Vizualizacija: Of My Imagination, Space Perspective, PriestmanGoode, World View
-

ŽEMĖS ATMOSFERA

EGZOSFERA

EGZOBAZĖ

Kapsulė sukurta panašiu principu kaip „Space Perspectve“. Tik „World View“ balionas naudos helį kaip keliamąsias dujas, o „Space Perspective“ – vandenilį.

TROPOSFERA

KARMANO LINIJA

MEZOSFERA

STRATOSFERA TERMOSFERA

OZONO SLUOKSNIS

Kapsulėje yra sėdimos vietos aštuoniems keleiviams ir dviem įgulos nariams klimato kontroliuojamoje, slėginėje aplinkoje. Skrydžiai prasidės prieš aušrą ir truks nuo 6 iki 12 valandų. Dviejų metrų aukščio elipsės formos langai suteiks galimybę grožėtis vaizdais, o pro viršutinį liuką keleiviai galės matyti milžinišką balioną, keliantį juos į kosmoso kraštą ir žvaigždynus.

Viduje kapsulė sukurta taip, kad keleiviai kuo mažiau nerimautų ir jaustųsi tarsi įprastame lėktuvo verslo klasės skrydyje: prie sėdynių – gėrimų stalelis, ekranas su mokomąja ir pramogine medžiaga, daiktų dėklas ir kiti dalykai.

127 Vizualizacija: PriestmanGoode, World View Iliustracija: AdobeStock

Bloko tūrį sudaro daugiau kaip 90%

„užrakinto“ CO2

daina apie namą
V. Putvinskio g. 12-1 LT-47412 Kaunas Tel. +370 686 38 522 info@infantas.lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.