urbanistika
LIETUVOS VALSTYBĖS TERITORIJA: KAS ATSAKINGAS UŽ JOS URBANISTINĘ PLĖTRĄ, RACIONALŲ NAUDOJIMĄ IR TVARKYMĄ? Archit. dr. Liucijus DRINGELIS Archit. dr. Evaldas RAMANAUSKAS
Pastaruoju metu intensyvėjant planetos gamtos išteklių naudojimui, vis didesnis dėmesys skiriamas sparčiai mažėjantiems žemės neužstatytų teritorijų rezervams. Užstatant naujus žemės plotus pastatais, tiesiant juose kelius, negrįžtamai prarandami agrarinio ūkio ištekliai, kyla grėsmė bioįvairovei, ekologinei pusiausvyrai, skatinama klimato kaita.
vai, yra Europos Komisijos 2011 m. patvirtintas komunikatas „Europos planas efektyviam išteklių naudojimui“ ir 2013 m. Europos Parlamento sprendimas dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Šiuose dokumentuose konstatuojama, kad kiekvienais metais daugiau nei 1000 km2 žemės ploto užimama pastatų, pramonės, transporto ir rekreacijos objektų statybai. Todėl, atsižvelgiant į tokias grėsmingas tendencijas, reikia kuo labiau mažinti žemės užėmimą, o ne vėliau kaip iki 2050 m. iš viso nebedidinti bendro statiniais ir infrastruktūra užimamo žemės ploto.
Teritorijų urbanizacijos ir užstatymo tendencijos Lietuvoje Minėtų tarptautinių dokumentų pagrindinės nuostatos ir principai yra įtvirtinti ir mūsų šalies teisinėje bazėje – tai Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (2002), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (1995, 2014) ir kiti teisės aktai bei vyriausybinės programos. Jie skirti darniam teritorijų planavimui, racionaliam žemės naudojimui ir tausojimui, tačiau, vertinant šalies teritorijų planavimo dokumentus ir stebint žemės užėmimo pastatais ir kitais statiniais vyksmą, kyla
pixabay.com nuotr.
Pastaraisiais dešimtmečiais urbanizacijos užimami plotai daugelyje Europos valstybių buvo daug didesni, nei būtų reikalingi per tą laiką išaugusiam gyventojų skaičiui. Vien per pastaruosius 70–80 m. Europos miestų užimamas plotas išaugo iki 78 procentų. Todėl, siekiant apsaugoti žemę, jos neprarasti, priimti tarptautiniai ir Europos Sąjungos susitarimai, direktyvos, darnaus vystymo tikslai (JTO 1987, 2015), klimato kaitos programos (JTO 1994, 2005, 2016) ir kt. Vieni iš tarptautinių dokumentų, reaguojančių į mažėjančius neužstatytus pasaulio žemės plotus, kurie taip pat taikytini ir Lietu-
48
2022 gegužė
