SA.lt (Statyba ir architektūra) | 2023 balandis

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“

Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142

Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Julija Novikova

Tekstų autoriai: Elena Paleckytė, Lukas Tamulynas, Aušra Nyman, Lina Svaldenienė, Rolandas

Kažimėkas, Julija Novikova, Marija Drėmaitė

Portalo SA.lt redaktorius Rolandas Kažimėkas

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė

Dizainas Edita Namajūnienė

Reklamos skyrius: Liuda Michalkevičienė

Tel. +370 610 39 642

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.

© Statyba ir architektūra

ISSN 2538-8797

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino UAB „Standart Impressa“

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Mūsų viršelyje – namo Širvintų r. plano („Nytt“ studijos architektai) fragmentas.

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

A++

2 Ar timas gamtai – šiaudinis namas

renovacija

16 Naujas žingsnis renovacijoje –A ir B klasės

statybos

30 Žie dinė ekonomika –efektyvumas statybų industrijoje

contech

34 Nulis iššvaistytų valandų ir žaliavų: skaitmeninis įrankis veda prie strateginių tikslų

42 „Contech“ Lietuvoje – menas bendradarbiauti ir keistis

off-grid

46 Energijos kaupimas – efektyvus atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimas

SAvi namai

54 Namų mikroklimatas: šildymas, vėdinimas, rekuperacija

62 Vonios kambario tendencijos –parodoje ISH 2023

me dinė statyba

78 Ateities statybų konkursas –SDE 21/22

SA ArchBook

90 „Nugriauti negalima palikti“ –kovo mėnesio skaitytojų geriausias „SA ArchBook“ projektas

vie šosios erdvės

98 Miestų planavimo klaidos: kaip iš jų galime pasimokyti

AKVA

104 Minimalaus būsto idėja: XX amžiaus istorija

SĄMATOS

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA

Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius

tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

SAvi namai

108 Viskas apie modernią palėpę: nuo komunikacijų iki langų ir laiptų pasirinkimo

interjeras

114 Seno namo palėp ė, virtusi jaukiu moderniu būstu

A++

Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po Lietuvoje įsigaliojusios privalomos

A++ energinio naudingumo klasės naujai statomiems pastatams, žengėme kiek arčiau link tvaresnės aplinkos kūrimo. A++ klasė –tai energijos beveik nenaudojantis pastatas, tai ne tik kokybiškos medžiagos, sandarūs langai ir storas apšiltinimo sluoksnis, bet ir komfortiškas vidaus mikroklimatas: didelio našumo mechaninės vėdinimo sistemos, užtikrinančios pastovią temperatūrą, gryno oro tekėjimą ir pašalinančios oro taršą.

A++ klasės, arba dažnai vadinamas pasyvusis, namas didžiąją dalį energijos naudoja iš atsinaujinančių šaltinių: vėjo, saulės, aeroterminių, hidroterminių ir geoterminių išteklių, biomasės, biodujų. Kartais gali atrodyti sudėtinga suderinti aukštus tvarių statybų rodiklius ir meninę architektūros koncepciją, tačiau „A++“ rubrikoje

pristatome objektus, kuriuos įgyvendinant pavyko atrasti estetikos ir modernių inžinerinių bei konstrukcinių sprendinių sinergiją.

Verskite ir skaitykite

ARTIMAS GAMTAI –ŠIAUDINIS NAMAS

Elena PALECKYTĖ

U raidės formos namas Širvintų rajone, projektuotas „Nytt“ studijos architektų, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana paprastas, tačiau jame pasitelkti ne tik išskirtiniai planiniai sprendiniai, bet ir ypatingos tvarios konstrukcinės medžiagos bei naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių: būstas pastatytas iš šiaudinių skydų, o šiek tiek nuolaidus jo stogas išnaudojamas saulės moduliams. Apie kūrybos procesą pasakoja „Nytt“ partneriai ir architektai Simonas Norkus bei Ignas Lesauskas.

Gal galite šiek tiek papasakoti apie pastato kontekstą? Kokiomis priemonėmis kūrėte ryšį su aplinka?

Aplinką keliais žodžiais būtų galima apibūdinti kaip vietomis miškingus slėnius su pavieniais pastatais. Kurdami koncepciją kėlėme tikslą sukurti gana neutralų, žalumos neužgožiantį pastatą, nepadaryti didelės įtakos slėnio gamtiniui karkasui. Manome, kad mums tai pavyko – nei šlaitas, nei sklype esantys medžiai ar kiti gamtiniai elementai buvo nepaliesti. Projektuodami palikome kuo daugiau natūralumo, tvarkėme tik iš gatvės pusės esančią priekinę sklypo dalį, galinė, link tvenkinio besitęsianti sklypo dalis palikta natūrali – joje neformavome trinkelėmis dengtų takų, nesėjome vejos. Taigi būtų galima sakyti, kad išsaugoti gamtiniai elementai, prižiūrima, bet netransformuojama gamta ir yra toji pagrindinė jungtis tarp pastato ir aplinkos.

Pastato stogas šiek tiek laužytas, nuolydis padeda namui atsiverti į jau minėtą tvenkinį. Kokias kitas architektūrines priemones naudojote?

Taip, stogas yra šiek tiek laužytas, nuo gatvės pusės jis plokštesnis, o arčiau tvenkinio esančios pastato dalyje stogo nuolydis ryškesnis. Tokiu V raidės formos stogu buvo siekiama sukurti netradicinio tipo architektūrą, kuri išsiskirtų iš aplinkos, tačiau drauge ir atspindėtų šlaitinių stogų tradicijas. Toks stogo pasirinkimas kontrasto principu pabrėžia, kad sklypas link tvenkinio žemėja. Be to, žvelgiant iš tvenkinio perspektyvos, stogo nuolydis padeda suformuoti pagrindinį šio fasado akcentą – aiškiai išreikštą „kaktos“ liniją. Stogas išnaudojamas ir saulės modulių sistemai, kuri tarnauja kaip elektros gamybos šaltinis, įrengti.

Tokia stogo forma bei gamtinė aplinka šiek tiek primena Vilniuje esančius Kompozitorių namus, kuriuos projektavo Vytautas Edmundas Čekanauskas. Šis architektas buvo įkvėptas suomiškojo modernizmo. O kas įkvepia Jus, kur sėmėtės idėjų?

Dažnai įkvėpimo šaltinis yra net ne architektūra. Esame labai universalūs, mėgstame keliauti, kiną, leisti laiką gamtoje. Nors esame skirtingi, kitos mūsų abiejų mėgstamos veiklos labai išsiskiria, tačiau viso to sintezė nukreipia mus link architektūrinių koncepcijų. Taigi dažnai net nežinome, iš kur ateina įkvėpimas arba nuojauta, jog reikia kurti būtent taip, o ne kitaip, įvairios patirtys nukreipia ten, kur reikia.

O ieškodami įkvėpimo konkrečiai architektūroje, stengiamės naudoti sprendinius, kurie Lietuvoje dar nebūtų išbandyti arba būtų mažai nagrinėti. Tai labiausiai užveda ir intriguoja laukti galutinio rezultato. Šis objektas nebuvo išimtis – teko dirbti prie šiaudinių skydinių namų užsienyje, tačiau Lietuvoje to dar nebuvome darę.

Gal galite apie šiuos šiaudinius skydus papasakoti daugiau?

Namo laikančiosios konstrukcijos (sienos) yra pastatytos iš šiaudinių skydų. Juos sudaro dvigubo rėmo laikančioji konstrukcija, kuriai pagaminti naudojama mediena, tiekiama iš tvariai valdomų miškų, bei izoliacinis šiaudų sluoksnis, pagamintas taikant daugiakrypčio slėgimo technologiją. 98 proc. skydo sudėties sudaro natūralios, atsinaujinančios medžiagos, kurios užtikrina aukštą patalpų oro kokybę ir į aplinką neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Be to, konstrukcijoje nesusidaro šilumos tiltelių ir ji yra visiškai sandari, taigi išvengiama skersvėjų ir pelėsio. Dėl natūralių medžiagų ir sistemos pralaidumo garui sukuriamas sveikas patalpų mikroklimatas ir užtikrinama pastovi temperatūra: žiemą šiame namuke bus šilta, o vasarą nebus karšta. Svarbu paminėti, kad visi skydai yra gaminami „Ecococon“ gamykloje Lietuvoje ir atvežami į sklypą sumontuoti. Mūsų projekto atveju surinkimas užtruko apie savaitę.

Idėja naudoti šiaudinius blokus buvo Jūsų ar užsakovų?

Šiaudinių skydų idėją pasiūlė užsakovas, siekdamas kuo tvariau pasistatyti pasyvųjį namą. Mums tai buvo nauja ir labai įdomi patirtis. Projektavimas išsiskiria savo specifika, jis kitoks nei dirbant su karkasinėmis ar mūrinėmis statinio konstrukcijomis, tačiau mums, projektuotojams, dirbti su šiomis konstrukcijomis buvo labai patogu. Tokių skydų panaudojimo galimybės yra labai plačios ir praktiškai nevaržo architekto. Taip pat darbas su jais bei rezultatas džiugina ir motyvuoja projektuoti daugiau tokių namų, jau vien dėl to, kad tai – daug tvariau.

98 proc. skydo sudėties sudaro natūralios, atsinaujinančios medžiagos, kurios užtikrina aukštą patalpų oro kokybę ir į aplinką neišskiria jokių kenksmingų medžiagų.

Ar buvo pritaikyti kokie nors kiti tvarūs sprendimai?

Pastato stogo konstrukcija suprojektuota iš medinių santvarų, o tai padėjo išvengti kolonų planinėje struktūroje. Fasado apdailai buvo panaudotos juodai dažytos pušies dailylentės. Pasirinkta inžinerinė įranga taip pat tvari – ant stogo suprojektuoti elektros energijos gamybai skirti saulės moduliai, o rekuperacinė sistema pasirinkta A++ klasės.

Kodėl pasirinkta juoda pastato apdailos spalva?

Pastato fasado spalvą lėmė kontekstas. Siekėme gamtinėje aplinkoje sukurti neutralų, pernelyg neišsiskiriantį, estetišką vaizdą. Aplink sklypą vyrauja pavieniai vienbučiai gyvenamieji namai, kurių architektūra ir spalvos gan stipriai skirtingi, taigi, siekdami nuraminti aplinkoje vyraujančias spalvas ir medžiagas, nesujaukti esamo gamtinio karkaso, paryškinti žalumą, nusprendėme pasirinkti juodos spalvos fasadą. Jis tarsi tampa fonu augalijai.

Pastato planas primena netaisyklingą U raidės formą. Kuo toks planas pranašesnis?

U raidės formos planas pasirinktas siekiant tinkamai sukomponuoti pastato programą ir atsižvelgiant į orientaciją pagal pasaulio šalis. U raidę tarsi suskaldėme į tris dalis, kuriose paskirstėme skirtingas patalpų funkcijas. Žvelgiant nuo gatvės pusės, dešinioji pastato dalis skiriama sandėliuko ir sporto salės patalpoms, be to, sukuriama pusiau atvira lauko erdvė ties įėjimu, ji dengiama stogeliu. Kairiajame flange numatomi miegamieji su vonios kambariu. Pagrindinė, į tvenkinio pusę atsiverianti dalis yra dedikuota svetainei su virtuve bei valgomuoju bei darbo kambariu. Svetainė – tarsi šeimos židinys, aplink kurį sukasi visas gyvenimas, dėl to daugiausia dėmesio ir skiriama jai, jos vaizdui į tvenkinį. Taip pat ši stiklinė fasado dalis suprojektuota nelygi, tarsi sulaužyta, siekiant sukurti nedideles erdves (terasas) po stogeliu lauko dalyje. Tai leido ir šiek tiek suskaidyti vidaus bendras erdves, padaryti jas mažiau monotoniškas. Sklypas pasižymi dideliu reljefo peraukštėjimu nuo tvenkinio, todėl namas yra gan aukštai ant šlaito, atsiveria panoraminiai vaizdai, o tai ir lėmė svetainės ir kitų bendrų erdvių poziciją planinėje struktūroje.

Pastato stogo konstrukcija suprojektuota iš medinių santvarų, o tai padėjo išvengti kolonų planinėje struktūroje. Fasado apdailai buvo panaudotos juodai dažytos pušies dailylentės.

Efektyvus, tylus ir komfortiškas vėdinimas

Architektų studijos „Nytt“ projektuotame, iš šiaudinių skydų pastatytame name sumontuotas rekuperatorius „SAVE VTR 500“ su didelio efektyvumo rotaciniu šilumogrąžiu, EC tipo kintamojo greičio ventiliatoriaus ir drėgmės jutikliu. Energiškai efektyvus, tyliai veikiantis, sertifikuotas rekuperatorius „SAVE VTR 500“.

Sertifikatai – įrodymas, kad parametrai atitinka realybę

Mūsų klimato zonoje, kur žiemą dažnai vyrauja neigiamos temperatūros, bendrovės „Systemair“ projektų vadovas Šarūnas Šekštela pataria rinktis rekuperatorių su rotaciniu šilumogrąžiu, kuris neužšąla net ir labai šaltomis dienomis: nuolat besisukantis rotorius užtikrina gerus šilumos mainus. Dar vienas šios konstrukcijos pranašumas – maksimaliai sugrąžinama šiluma ir drėgmė. Drėgmės ir šilumos pašalinimas yra dažna vėdinimo sistemų problema, tačiau rotacinis šilumogrąžis grąžina iki 80 proc. drėgmės.

„Mūsų vėdinimo įrenginiai turi įvairių organizacijų sertifikatus, o tai itin svarbu, nes taip tikrinama, kiek deklaruojamos gaminio charakteristikos (vėdinimo sistemos efektyvumas, triukšmo lygis ir kt.) atitinka realybę. Taip vartotojui lengviau išsirinkti ir gamintoją, ir gaminį. Tarkim, yra 10 gamintojų, tačiau tik trys iš jų turi „Eurovent“ sertifikatus, taigi rinkčiausi iš tų trijų, nes žinau, kad jų deklaruojami parametrai realūs. Jei gamintojas nebijo sertifikuoti savo gaminių, juo galima pasitikėti, o kai nėra visiškai tikras, kad jo vėdinimo sistema atitinka deklaruojamus parametrus, jis savo gaminių ir nesertifikuoja“, – pažymi Š. Šekštela. Rekuperatorius „SAVE VTR 500“ turi dar vieną sertifikatą, įrodantį, kad oro maišymasis tarp vidinių rekuperatoriaus kamerų neviršija

3 procentų. Šis svarbus rodiklis parodo, kad rekuperatoriai „SAVE VTR 500“ yra labai sandarūs ir nereikia bijoti, kad iš namų šalinamas oras susimaišys su į namus tiekiamu oru.

Galia, tyla, drėgmės šalinimas, filtrai

Vėdinimo įrenginys pasirenkamas pagal namo poreikius: galia turi būti tokia, kad, tiekdamas projektinį oro srautą, rekuperatorius neviršytų 70 proc. nominalios galios. Tada vartotojas bus patenkintas ir energijos sąnaudomis, ir darbo efektyvumu. Per mažo našumo įrenginys, veikiamas 100 proc. nominalios galios, skleis triukšmą, taip pat bus didelės elektros sąnaudos dėl neefektyviai veikiančių ventiliatorių. Rekuperatoriai „SAVE VTR 500“ dirba itin tyliai, be to, jie turi drėgmės jutiklį, tad vartotojas gali stebėti ištraukiamo oro drėgmės lygį. Jei namo viduje oro drėgmė yra labai didelė (taip būna įsikėlus į namą po statybų), rotorius lėtina savo sūkius, tokiu būdu šalindamas perteklinę drėgmę. Kai drėgmė namuose stabilizuojasi ir gali imti jos trūkti, drėgmės perdavimo funkciją reikia deaktyvuoti ir rotacinis šilumogrąžis, sukdamasis maksimaliais sūkiais, grąžins kuo daugiau drėgmės ir šilumos.

„ECO MODE“ funkcija leidžia nustatyti nuokrypį nuo tiekiamos temperatūros vertės šaltuoju laikotarpiu. Nebereikia keisti tiekiamos temperatūros vertės žiemos ir

vasaros laikotarpiais. Taip įrenginys sumažina elektros sąnaudas ir rūpinasi patalpų vėdinimu ištisus metus. Didelę reikšmę turi vėdinimo sistemos filtrai. Jei po pusės metų darbo pažiūrėsime į rekuperatoriaus filtrą, valantį iš lauko patenkantį orą, pamatysime, kad jis apsinešęs storu dulkių sluoksniu. Filtras labai gerai parodo, koks nešvarus oras patektų į namus iš lauko, jei nebūtų efektyvių oro filtrų. „SAVE VTR 500“ filtravimo sistema atitinka naujausius sugriežtintus ES reikalavimus, tiek vertinant sulaikomų dalelių dydį, tiek oro valymo efektyvumą. Plika akimi tų mikrodalelių nematome, bet jei oras filtruojamas neefektyviai, jos patenka į mūsų plaučius.

Valdymas – įjungiame, nustatome ir pamirštame

Rekuperatorius „SAVE VTR 500“ gali būti valdomas pulteliu arba nuotoliniu būdu programėle. Dažnai keisti rekuperatoriaus nustatymų nereikia – paprastai, įvertinus, kada namo gyventojai keliasi, kada išeina į darbą, kada grįžta ir pan., sudaromas savaitinis grafikas. Rekuperatorius gali būti prijungtas prie namo apsaugos sistemos ir, kai ši įjungiama, jis pereina į lėtesnį darbo režimą. Žinoma, rekuperatoriaus darbą teks pakoreguoti užkūrus židinį, namuose esant daugiau svečių, tačiau visos šios funkcijos jau įdiegtos rekuperatoriaus valdymo sistemoje, jas tiesiog reikės laiku įjungti.

renovacijai ir naujajai statybai

„Purso“ pristatė naujas izoliuotas išorines priešgaisrines duris P94 EI30. Šis durų sprendimas sukurtas itin atšiaurioms klimato sąlygoms.

„Tai draugiškiausias aplinkai sprendimas ir efektyviausios priešgaisrinės išorinės durys rinkoje“, – sako Lauri Hautanen, „Purso“ pastatų sistemų padalinio, klientų vadybininkas.

Izoliuotos priešgaisrinės durys

Priešgaisrinė sauga – vienas itin svarbių pastatų projektavimo klausimų. Reikalavimai tiek priešgaisrinei saugai, tiek energiniam naudingumui nuolat didėja, o „Purso“ priešgaisrinių gaminių pasiūla auga kartu su rinkos poreikiais. „Purso“ pasiūlą papildo suomiškos P94 EI30 išorinės nuo gaisro saugančios durys. Priešgaisrinėms durims ir langams dažniausiai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir pačiai sienai. Naujųjų durų profiliuose naudojama poliuretano pagrindu pagaminta papildoma izoliacija, kuri puikiai veikia tiek naudojant įprastai, tiek kilus gaisrui, o durų konstrukcijoje nėra jokių drėgmei, šalčiui ar UV spinduliams jautrių medžiagų“, –sako L. Hautanen.

Priešgaisrinių durų P94 U vertė –1,0 W/ m2K. Duris galima lengvai integruoti į „Purso“ P50 L fasadinę sistemą, taip pat galima rinktis įvairias ABLOY spynas. Durų gamybą, be kita ko, palengvina naujos

dviejų dalių stiklo tvirtinimo detalės, dėl kurių tapo daug lengviau įstiklinti ir sandarinti.

Durų profilio konstrukcija su naujais termoprofiliais energiškai itin efektyvi, o sandarumas ir tinkamumas naudoti – aukščiausios klasės net ir sudėtingiausiomis žiemos sąlygomis.

„Šios sistemos profiliai, gali būti gaminami iš 100 proc. perdirbto „Purso Greenline“ aliuminio, kurio dalis perlydoma įmonės perlydymo gamykloje ir tai leidžia sumažinti CO2 pėdsaką. – sako Egidijus Bunikis „Purso Baltic“ atstovas.

Vienas naujausių įmonės gaminių panaudojimo pavyzdžių – neseniai lankytojams duris atvėręs rekonstruotas modernus viešbutis „Scandic Hamburger Börs“ istoriniame Suomijos mieste Turku. Rekonstrukcijoje panaudotos efektyvios „Purso“ aliuminio pastatų sistemos. Be naujų P94 EI30 lauko priešgaisrinių durų, objekte panaudotas P50L stiklinis stogas, stiklinis fasadas ir P80 izoliuotos priešgaisrinės durys bei vidinės stiklinės pertvaros.

„Scandic Hamburger Börs“ viešbučio (Suomija) naujojoje konstrukcijoje panaudotos efektyvios „Purso“ aliuminio pastatų sistemos: P94 EI30 lauko priešgaisrinės durys, P50 L stiklinis stogas, stiklinis fasadas ir P80 izoliuotos priešgaisrinės durys bei vidinės stiklinės pertvaros.

Šąlant orams pastebime, jog daugeliui namų ūkių kyla iššūkių valdant temperatūrą ir mikroklimatą. Neretai pasitaiko, kad senos statybos namuose žiemą būna per šalta, o naujos statybos namai, priešingai, vasarą įkaista tiek, kad tampa pernelyg tvanku. UAB „Industek“ savo klientams siūlo bene geriausią investiciją į sveikatą – „Daikin Altherma“ šilumos sprendimus.

UAB „Industek“ ekspertai pastebi, kad vartotojai vis sparčiau atsisako šildymo kietuoju kuru ir renkasi šilumos siurblius. Bene populiariausi Lietuvoje yra universalieji „Daikin Altherma“ šilumos siurbliai oras-vanduo. Šis šildymo ir mikroklimato valdymo sprendimas populiarumo atžvilgiu žengia koja kojon kartu su dujiniais katilais. Ir nors gamintojai siūlo daugybę kitų variantų, kodėl Lietuvos vartotojas visgi renkasi „Daikin Altherma“?

Tobulėjant technologijoms ir keičiantis statybų reikalavimams, namams tampant

vis sandaresniems, ekonomiškas ir ekologiškas šildymo būdas darosi vis aktualesnis. Ypač dabar, kai kiekvienas namo savininkas skaičiuoja investicijas į savo nekilnojamąjį turtą ir nori pasirinkti racionalų ir taupų namų šildymo sprendimą.

„Mąstydami apie patalpų šildymą arba vėsinimą, dauguma galvoja apie tai kaip apie du visiškai nesusijusius sprendimus.

Tačiau „Daikin Altherma“ šilumos siurbliai gali patenkinti abu šiuos poreikius. „Daikin Altherma“ oras-vanduo ir kiti šilumos siurbliai naudoja iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą energiją, todėl yra laikomi vienais tvariausių namo šildymo sprendimų. Tačiau prireikus šie šilumos siurbliai geba pasinaudoti atvirkštiniu įprastu šilumos siurblio veikimo principu ir tai leidžia itin efektyviai atvėsinti namų patalpas bei vandenį“, – sako UAB „Industek“ vadovas Vaidas Ragaišis.

Statistika nemeluoja

2021 m. Lietuvoje, naudojantis parama iš APVA, skiriama senų, taršių katilų

keitimui namų ūkiuose, buvo finansuota projektų už daugiau nei 10 mln. eurų, o 2022-aisiais tam skirta net 25 mln. eurų. Bene dažniausiai keičiami seni malkiniai katilai. Vietoj jų vartotojai dairosi į tvaresnį ir taupesnį šildymą ir mikroklimato valdymą siūlančius šilumos siurblius oras-vanduo.

Viena pagrindinių „Daikin Altherma“ populiarumo priežasčių yra patogumas, nes nebereikia rūpintis malkų pirkimu, skaldymu, sandėliavimu, džiovinimu ar netikėtai pasibaigusių granulių papildymu. Taip pat daugelis džiaugiasi, kad įranga užima gana mažai vietos: vos 60 x 60 cm plotą arba net mažiau nei 0,4 kv. m užimanti sistema nepalyginami efektyviau išnaudoja turimą erdvę, palyginti su senesnių technologijų sprendimais.

Dar vienas aktualiausių ir neretai pirkėjus nustebinančių faktų, jog trečios kartos „Altherma“ linijos šilumos siurbliai oras-vanduo gali gaminti šilumą ir pakaitinti vandenį net iki 70 laipsnių lauke esant -18 laipsnių temperatūrai, o efektyvų šildymą palaiko ir iki -28 laipsnių speigo atveju.

Nei per karšta, nei per šalta –

„Daikin Altherma“ šilumos siurbliai idealioms sąlygoms namuose

Žvilgsnis į ateitį –

„DAIKIN ALTHERMA 4“

Ką tik praūžė didžiausia ŠVOK paroda, kurioje DAIKIN pristatė „Altherma 4“ gaminių liniją, kurį netrukus bus pasiekiama ir Lietuvos gyventojams. Ekspertų manymu, „Altherma“ šilumos siurblį besirenkantis vartotojas pirmiausia renkasi inovatyvų ir itin ekonomišką sprendimą tvariai ateičiai. Apie DAIKIN naujieną rinkoje skaitykite plačiau www.industek.lt.

DAIKIN šildymo įrangos asortimentas:

• „Daikin Altherma 3“ šilumos siurbliai (oras-vanduo);

• geoterminiai (gruntiniai) šilumos siurbliai;

• hibridiniai šilumos siurbliai (oras-vanduo arba dujos-saulė);

• dujiniai katilai;

• monoblokas (oras-vanduo).

Idealus jūsų namų mikroklimatas 365 dienas per metus!

Kiekvienam žmogui aktuali gera savijauta ir sveikata, todėl oro valytuvai ir drėkintuvai tampa įprasta Lietuvos gyventojų namų dalimi.

Patalpų oras dažnai yra net kelis kartus labiau užterštas nei lauko, o mes didžiąją dalį savo laiko praleidžiame viduje. Todėl nenuostabu, jog vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi investuoti į savo sveikatą pasirinkdami įsigyti naujos kartos DAIKIN oro valytuvus bei drėkintuvus. Turėdamas ilgametę patirtį oro kondicionavimo ir klimato valdymo srityje DAIKIN puikiai žino, ko reikia idealiam mikroklimatui, mat geba ne tik pasirūpinti švariu patalpų oru, bet ir palaikyti reikalingą drėgmės lygį.

Pasirūpinti oro kokybe itin svarbu žiemą. Specialistai pastebi, kad atšalus orams kenksmingų medžiagų kiekis namuose padidėja keletą kartų. Prie to prisideda dėl įjungto šildymo sausėjantis oras ir mažiau vėdinamos patalpos, kai verdame maistą ar skalbiame ir džioviname drabužius.

Palaikyti optimalią drėgmę ypač svarbu tiems, kurie dažnai serga kvėpavimo takų ir alerginėmis ligomis, kenčia nuo astmos. Dar daugiau – sveikas drėgmės lygis pagerina miego ir poilsio kokybę. Tyras oras patalpoje tampa itin aktualus, nes iškvėpto anglies dvideginio perteklius mažina darbingumą, gali sukelti galvos skausmą.

Laimei, DAIKIN apie tai jau pagalvojo ir rūpinasi Lietuvos gyventojų sveikata bei gerove ištisus metus. DAIKIN oro valytuvai su drėkinimo funkcija „Ururu“ geba palaikyti tinkamiausią žmogui 40–60 proc. oro drėgmę. Tai padeda apsaugoti mūsų gleivinę nuo kvėpavimo takų negalavimų ir išsausėjimo, tampame atsparesni virusams ir alergenams, esame geresnės savijautos.

Lietuvos gyventojai jau spėjo įvertinti DAIKIN oro valytuvus, todėl juos vis dažniau galima pamatyti gyvenamosiose patalpose, nedideliuose biuruose, mažmeninės prekybos parduotuvėse, medicinos įstaigų laukiamuosiuose ir gydytojų kabi netuose.

DAIKIN oro valytuvų ir drėkintuvų privalumai:

• ta pati įranga ir drėkina, ir valo;

• apsaugo odą, gerklę ir nosiaryklę nuo išsausėjimo;

• palaiko tinkamą kambario drėgmę;

• galingas įsiurbimas ir tylus veikimas;

• kompaktiškas inovatyvus dizainas.

renovacija

Europoje per metus renovuojama kiek mažiau nei 1% visų renovacijai tinkamų pastatų., o tai reiškia, kad tokiais tempais šis procesas gali užtrukti, daugiau nei 70 metų. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje jau ilgą laiką kalbama apie tai, kad renovacija stagnuoja, atnaujinamas tik 1% daugiabučių per metus. Nors dar neturime tikslios 2022 metų informacijos tačiau aišku, kad dėl susidariusios situacijos (Rusijos pradėto karo ir sutrukinejusių tiekimo grandinių, infliacijos) renovacijos mastas turėjo būti dar lėtesnis.

Tačiau jau nuo šių metų pasikeitė ir renovacija Lietuvoje, pereinama prie minimalios B klasės renovacijos, o pirmasis šių metų kvietimas yra jau ir A klasei. Tad ar pajudės renovacijoje Lietuvoje su naujais reikalavimais ?

NAUJAS ŽINGSNIS RENOVACIJOJE –A IR B KLASĖS

Lukas TAMULYNAS

37 tūkstančiai daugiabučių. Maždaug tiek jų dar reikėtų renovuoti, tačiau žinant, kad per 17 metų pavyko renovuoti vos apie 4 tūkstančius, kyla daug klausimų dėl galimybių ne tik efektyviai pasiekti šiuos skaičius, bet ir pasiekti juos kada nors apskritai. Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui. Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energetiškai neefektyvūs. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 procentų. Prarasti energiją trasose yra neišvengiama ir to visiškai eliminuoti neįmanoma (pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse jie vidutiniškai sudaro 10 proc.), tačiau, norint užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos energijos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtina siekti, kad šie nuostoliai būtų kuo mažesni.

Gražūs norai – lėtas tempas

Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti. Iš tiesų, pernai, prasidėjus karui, pasirašyta vos 160 renovacijos sutarčių, 2021-aisiais – 300. Tempas išties labai lėtas, o ir kalbame dar tik apie pasirašytas renovacijos sutartis, o ne pabaigtus renovuoti daugiabučius. Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai išbrangus nepavyko rasti rangovų. Tad net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės. Renovacija neretai yra neįdomi didiesiems rangovams, todėl ne visi jie patikimi, nemaža jų dalis labai greitai paveikiami rinkose pasitaikančių duobelių ir svyravimų. Taip pat, jei atsiranda brokas, nėra lengva tai įrodyti arba tiesiog nebėra kam tą broką taisyti. Tokia situacija kuria užburtą ratą, kai gyventojai nepasitiki arba nesupranta renovacijos proceso, todėl neskuba renovuoti savo namų, nors, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, dabartinė valstybės parama sudaro apie 40 proc. visų renovacijos kaštų, o tai yra viena dosniausių renovacijos schemų Europos Sąjungoje.

Nauja renovacijos schema

Europos Sąjunga skiria daug dėmesio ir pinigų renovacijai, tai yra tikslas, iškeltas norint didinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvykdyti žalumo siekius, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje renovacija vyksta labai lėtai. Kalbama apie maksimalų 1 proc. renovuotų daugiabučių per metus. Dar neturime tikslios 2022-ųjų informacijos, tačiau aišku, kad dėl susidariusios situacijos (Rusijos pradėto karo ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, infliacijos) renovacijos mastas turėjo būti dar lėtesnis. Visa Europa ieško išeities, tačiau vis dažniau manoma, kad dabartinis renovacijos modelis Lietuvoje yra tiesiog atgyvenęs ir netvarus. „Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – apie

renovacija praėjusių metų gale sakė Statybininkų asociacijos pirmininkas Dalius Gedvilas.

Panašiai mąsto ir dalis miestų bei rajonų merų, dalis jų prisideda prie valstybės iniciatyvos savivaldybės lėšomis, kiti skatina rinktis bent jau mažąją renovaciją. Dauguma mini biurokratinių kliūčių mažinimą, procesų spartinimą, įkainių didinimą. Tačiau kartu Aplinkos ministerija kalba apie ilgalaikio laikotarpio paramos mažinimą. Vadinasi, paskatos atlikti renovaciją gyventojams mažės. Jau dabar galime kalbėti, kad renovacija gyventojams atsiperka per 20–30 metų, tad daugelį jų sunku įtikinti jos nauda (didėjanti būsto vertė, gerėjanti gyvenimo kokybė, mažėjantis neapibrėžtumas dėl šildymo kainų ir kt.). Šiais metais keičiasi ir kvietimų taisyklės, renovuoti daugiabučiai turės atitikti bent menkiausiai B klasę, tačiau kol kas vienintelis paleistas APVA renovacijos kvietimas yra skirtas A klasei.

Šiandien tas finansavimo modelis, kuris taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų

pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija. / Statybininkų asociacijos pirmininkas Dalius GEDVILAS /

A ir B klasės renovacija

Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25–35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20–25 proc. – per langus, o dar 10–20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą. Tai milžiniški energijos nuostoliai, trukdantys Lietuvai tapti energetiškai efektyviai, o didėjantis spaudimas ir nespartėjanti renovacija reikalauja imtis ir kitokių skatinimo priemonių.

Anksčiau šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė atliktos analizės rezultatus. Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas realus 1981 m. statytas tipinis penkių aukštų surenkamųjų gelžbetonio plokščių daugiabutis pastatas. „Įvertinus visus aspektus – nuo investicijų ekonominio naudingumo, nekilnojamojo turto vertės padidėjimo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo – akivaizdu, jog gyventojams abejonių dėl

A energinio naudingumo klasės pasirinkimo atnaujinant seną daugiabutį turėtų likti vis mažiau“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Skaičiavimai rodo, kad per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų 200 tūkst. eurų, o įmokos išaugtų nežymiai. Pasirinkus A energinio naudingumo klasę, įmoka siektų nuo 1,60 iki 1,72 euro už m2,

B klasės – nuo 1,36 iki 1,44 euro už m2, o C klasės – nuo 1,32 iki 1,40 euro už m2. Modernizuojant daugiabutį iki

B energinio naudingumo klasės, išlaidos su projekto parengimu, statybos technine priežiūra bei projekto administravimu padidėtų beveik 3 proc., palyginti su C

energinio naudingumo klase. Norint pasiekti A energinio naudingumo klasę palyginti su C energinio naudingumo klase – išlaidos padidėtų 23 procentais. Tačiau dėl didėjančių energijos išlaidų sutaupymų, galutinis kainos keitimasis būtų neženklus. Tipinio dviejų kambarių buto, kurio plotas 50,80 m2, savininkui mėnesinė įmoka grąžinant paskolą bankui atnaujinus namą iki

A energinio naudingumo klasės būtų 80,85 euro per mėnesį, o įmokos už žemesnio energinio naudingumo namą būtų 73,15 euro per mėnesį už B klasę ir 71,12 euro per mėnesį už daugiabutį, modernizuotą iki C energinio naudingumo klasės.

Visoms trims energinio naudingumo klasėms pasiekti naudojamos šios energiją taupančios priemonės: šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės atitvarų šiltinimas, langų ir išorinių durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas ar rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas, vėdinamas fasadas.

Į B ir A klasės priemonių paketus įtrauktas rūsio perdangos šiltinimas, taip pat paketuose skiriasi atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės pagal norminius reikalavimus. Į A klasės paketą įtrauktas rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, kad būtų užtikrinami norminiai higienos reikalavimai.

Tačiau dalis įmonių kalba, kad, daliai daugiabučių norint pasiekti A klasę, vien numatytų priemonių nepakaks ir turėsime kalbėti apie fotovoltinių elektrinių ir kitų priemonių įrengimą. Nors tai teisingas kelias kalbant apie siekius, kad pastatai taptų energetiškai pasyvūs, tačiau menkai įsivaizduojamas dabartinėje finansavimo schemoje, kuri proteguoja mažiausios kainos pirkimus, yra nepatraukli architektams ar didesnėms rangovams.

Apie šių dienų renovacijos ypatumus ir svarbius

rodiklius pasakoja ekspertas, Aplinkos projektų

valdymo agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Atnaujinus standartinį daugiabutį

gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų

šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio

sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus. / Vytautas VRUBLIAUSKAS /

Kodėl pirmam šių metų kvietimui pasirinkta būtent A klasės renovacija?

Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytus tikslus ir naujo 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų programoje numatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, paskelbtas kvietimas po renovacijos pasiekti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atliktas tipinio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) skirtingoms energinio naudingumo klasėms pasiekti alternatyvų modeliavimo, analizės ir ekspertinio vertinimo tyrimas. Rezultatai parodė, kad, nors projekto išlaidos siekiant A energinio naudingumo klasės padidėja, tačiau mėnesio įmokos gyventojams išauga nežymiai, taip pat atlikta studija rodo, jog toks daugiabučio atnaujinimas gali sumažinti šilumos sąskaitas iki 8 kartų.

Ekspertų vertinimu, atnaujinus standartinį daugiabutį gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus. Tai ženklus pokytis, jei gyventojai pasiryžta atnaujinti daugiabutį namą iki A pastato energinės naudingumo klasės.

Koks esminis skirtumas tarp A ir B klasės renovacijos?

Siekiant A klasės visi langai (butų ir laiptinių) ir balkonų, išorės įėjimų durys keičiami naujais, montuojant juos sienos termoizoliaciniame sluoksnyje. Dėl skirtingų šilumos laidumo reikalavimų A ir B klasių pastatų atitvaroms, jų apšiltinimui naudojamų tapačių termoizoliacinių medžiagų sluoksnio storis skiriasi – A klasės pastatuose jis bus didesnis. Palyginimui pateikiame Aplinkos ministerijos užsakymu atlikto tyrimo ištrauką, kurioje pateikiama informacija apie B ir A klasių atitvarų šilumos perdavimo koeficientus. [koment: įkelti grafikai]

Ar gyventojams tokia renovacija atsiperka ar yra gerokai brangesnė?

Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Taigi šis dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiame mieste bus renovuojamas daugiabutis ir kokia šilumos energijos kaina bus rengiant investicijų planą – kuo mažesnė šilumos energijos kaina, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc. daugiau šiluminės energijos sąnaudų patalpoms šildyti, o tai per laikotarpį duoda gyventojams didesnę grąžą.

B energinio naudingumo klasės pastato norminiai ir skaičiuojamieji atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U (W/m2 + K)

* Šiame name visi butų bei laiptinių langai prieš 5–10 metų ar dar anksčiau buvo pakeisti PVC langais. Tačiau rekomenduojama visus langus pakeisti naujais, iš praktikos žinant, jog dažnu atveju langai būna įstatyti neprisilaikant technologinių reikalavimų ir netinkamai užsandarinti, dėl to vėliau susiduriama su problemomis matuojant pastato sandarumą.

A energinio naudingumo klasės pastato norminiai ir skaičiuojamieji atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U (W/m2 + K)

* Visi langai (butų ir bendro naudojimo laiptinių) ir balkonų durys keičiami naujais, montuojant juos sienos termoizoliaciniame sluoksnyje.

** Išorės durys keičiamos naujomis, montuojant jas sienos termoizoliaciniame sluoksnyje.

Preliminaraus mėnesinės įmokos dydžio Eur/m² gyventojui, renovuojant tipinį penkių aukštų daugiabutį, palyginimas:

C energinio naudingumo

klasės pastate svyruoja nuo 1,32 iki 1,40;

B energinio naudingumo

klasės pastate –nuo 1,36 iki 1,44;

A energinio naudingumo

C

Dviejų kambarių buto (50,80 m²) savininkui mėnesinės įmokos pavyzdys:

siekiant C energinio naudingumo klasės –71,12 Eur;

B

klasės pastate –nuo 1,60 iki 1,72. A

siekiant B energinio naudingumo klasės –73,15 Eur;

siekiant A energinio naudingumo klasės –80,85 Eur.

sandarinimo sprendimai renovacijos metu

Renovacija – vienas efektyviausių būdų ne tik suteikti namui ar daugiabučiui gražesnę išvaizdą, bet ir pagerinti žmonėms gyvenimo kokybę renovuotame name. Pagrindiniai pastatų renovacijos pranašumai:

• renovuotų pastatų šilumos sąnaudos sumažėja per pusę. Temperatūros vidurkis patalpose tampa +21 °C (nerenovuotuose vidutinė temperatūra siekia +18 °C). Renovuotų pastatų eksploatavimo laikas gali pailgėti net iki 30 metų.

• pastatų priežiūros išlaidos gali būti sumažinamos iki 80 procentų. Pastatų estetinė vertė taip pat tampa kur kas didesnė, todėl aplinka tampa malonesnė. Tai gali padidinti pastato vertę maždaug 30 procentų.

Per renovaciją sudėtingiausia užsandarinti langų ir durų jungtis. Netaisyklingai šias vietas užsandarinus, per jas iš namų prarandame daugiausia šilumos. „Penosil“ turi specialų langų ir durų sandarinimo sprendimą renovacijai. Kiekvienas produktas atlieka svarbų ir specifinį vaidmenį, kad langų sandarinimas būtų teisingas ir taupantis energiją. Priklausomai nuo situacijos, kiekvienas produktas gali būti naudojamas atskirai arba kaip sistema kartu su kitais siekiant didžiausio įmanomo efekto ir geriausio rezultato. Keičiant langus, sandarinimo juostų naudojimas gali būti nepatogus. Jungčių apsaugai užtikrinti patartina naudoti skystas mastikas : iš vidaus „Penosil Air&Vapour Membrane 660“ garų izoliacinę mastiką, iš išorės – „Penosil Airtight Membrane 704“

Šias mastikas galima naudoti ne tik langams sandarinti. Norint pasiekti geresnius sandarumo reikalavimus, rekomenduojame vidaus perimetro jungtis, įvairius įtrūkimus ar elektros lizdus sandarinti „Penosil Air&Vapour Membrane 660“. Ši mastika, sustiprinta fibropluoštu, sustingusi sudaro elastingą, sandarią ir garams nepralaidžią membraną.

Iš lauko pusės perimetro jungtis, tarpelius aplink lango išnešimo profilius ar kitus įtrūkimus rekomenduojame sandarinti „Penosil Airtight Membrane 704“. Ši mastika sustingusi sudaro besiūlę membraną, kuri yra visiškai nepralaidi orui ir vandeniui, tačiau išlieka pralaidi vandens garams, kurie yra kons trukci joje.

Be įvairių jungčių sandarinimo, renovacijos metu svarbus pastato šiltinimas. Dažniausiai šiltinimui naudojama EPS, XPS plokštės arba vata. Efektyvus ir patogus būdas klijuoti šias šiltinimo medžiagas yra naudoti klijuojančias putas. Šiltinimo plokštėms klijuoti rekomenduojame rinktis „Penosil Polystyrol FixFoam 877“ arba klijuojamąsias putas „EPS&XPS SpeedFix 878“. Šios putos puikiai sukimba su įvairiomis statybinėmis medžiagomis, gali būti naudojamos visais metų laikais. Tinka ne tik izoliacinėms, bet ir apdailos plokštėms, taip pat palangėms klijuoti.

Gyvenkime sandariuose namuose naudodami „Penosil“ sandarinimo sprendimus!

Pažaliavę fasadai – ar įmanoma to išvengti?

Ar fasadas pradės žaliuoti ir kada tai nutiks, priklauso nuo kelių veiksnių: visų pirma, nuo vietos, kur pastatytas namas, ir nuo galutinės fasado dangos, ar ji atspari dumbliagrybių apnikimui. Kai dumbliai, pelėsis ar grybelis jau yra įleidę šaknis į tinką ar kitą sienų dangą, atsikratyti šių fasadų darkytojų nėra lengva. Reikia ne tik pašalinti apnašas nuo fasado, bet, svarbiausia, išnaikinti šaknis, kad kolonija neataugtų.

„Jei statote namą gamtos apsuptyje, arti parko ar didelių medžių, iš karto pagalvokite apie apsaugą nuo dumbliagrybių“, – sako „Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis. Jis rekomenduoja fasadinį tinką „Caparol ThermoSan NQG“. Šis tinkas yra išskirtinis tuo, kad pagamintas pagal nanotechnologiją, jo viršutiniame sluoksnyje susidaro tvirtas kvarco nanogardelių tinklas, kuris neleidžia įsitvirtinti dumbliagrybiams. Ant fasado nusėdusios

augalų sporos ar nešvarumai neprilimpa prie paviršiaus, o pirmas smarkesnis lietus juos nuplauna nuo sienų. Fasadas ne tik nežaliuoja, bet ir ilgai išlieka švarus ir nuo automobilių taršos, suodžių ir kitų apnašų.

Jei fasadas jau yra pažaliavęs, visų pirma, reikia mechaniškai pašalinti pelėsių ir dumbliagrybių apnašas. Patogiausia fasadą nuplauti slėgine vandens srove. Pasak technologo, tokį darbą reikia

planuoti vasarą, nes nuplautas fasadas turi gerai išdžiūti, kad jame neliktų drėgmės. Tuomet visą fasado paviršių reikia padengti biocidiniu tirpalu „Capatox“, kuris išnaikins giliau tinke įsitvirtinusius dumbliagrybius, ir palikti paviršių gerai išdžiūti. Pa skutinis etapas – nudažyti fasadą „Caparol ThermoSan NQG“ fasadiniais dažais, kurie irgi pagaminti pagal nanotechnologiją ir apsaugo paviršių nuo dumbliagrybių bei pelėsio apnikimo.

Mechaniškai pašalinti apnašas slėgine srove.

Visą paviršių padengti mikrobiocidiniu tirpalu „Capatox“.

Nudažyti fasadiniais dažais „ThermoSan NQG dažais“.

PRIEŠ PO

Ilgametė

Išorinės sudėtinės termoizoliacinės tinkuojamosios sistemos (ISTTS) Lietuvoje pradėtos naudoti nuo pat nepriklausomybės pradžios. Jos dažnai naudotos ir vis dar naudojamos pastatų renovacijoje. Per ilgą gyvavimo rinkoje laikotarpį technologija buvo gana sėkmingai perimta statybininkų, projektuotojų bei architektų ir, be jokios abejonės, pačių vartotojų. Ji šiandien plačiai taikoma individualioje statyboje ir šiltinant kitos paskirties pastatus. Kiek mažiau ISTTS ir toliau sėkmingai naudojama renovuojant daugiabučius.

Jau 2007 metais įsigaliojo Statybos techninis reglamentas, įpareigojantis projektuoti bei statybvietėse naudoti tik Europos techninį įvertinimą turinčias ISTTS sistemas, buvo parengtos Statybos taisyklės, aprašančios bendrinius įrengimo principus, rinkoje netrūksta sertifikuotų ir konsultacijas teikiančių šiltinimo sistemų tiekėjų. Reglamentuojančių dokumentų pakanka, tik ne visuomet jais vadovaujamasi.

„Ejot Baltic“ – ilgametis renovacijos procesų dalyvis Lietuvoje. Iš vienų rankų tiekiame objektams aukštos kokybės tvirtinimo elementus, įvairios paskirties profilius ir specialius montavimo elementus ISTTS sistemoms, suteikiame labai reikalingas profesionalias technologines konsultacijas tiek dėl projektavimo, tiek dėl darbų atlikimo. Naudoti aukštos kokybės sistemų detales ir patikimus sprendimus yra svarbu, nes tai turi tarnauti visą sistemų eksploatacijos laiką ir užtikrinti ilgaamžiškumą bei funkcionalumą.

Susiduriame su situacija, kai objektuose pasirenkamos tvirtinimo smeigės, kurios pasižymi dideliais taškiniais šilumos nuostoliais. Šių nuostolių įvertinimas renovacijos

projektuose nėra akcentuojamas, nes dažniausia projektuojama pastato B energijos klasė, o vyrauja nuomonė, kad šie nuostoliai yra skaičiuotini šiltinant naujos statybos aukštesnių energijos klasių, tokių kaip A++, pastatus. Projekto metu parenkamas termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storis, neatsižvelgiant į taškinius šilumos tiltelius. Pasitaiko, kad objektą laimėjęs rangovas savo nuožiūra pasirenka smeiges, kurios gali reikšmingai padidinti šilumos perdavimo koeficiento vertę sienoms (ir sumažinti sienos varžą) – 10 ir daugiau procentų, tačiau termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storio neperskaičiuoja. Tokiu būdu faktiniai šiltinimo sistemos šilumos sutaupymai tampa mažesni už skaičiuojamuosius projektinius. Neaiškumų ir klaidų būtų daug mažiau, jei projektinėje dokumentacijoje būtų nurodoma smeigių taškinio šilumos tiltelio reikšmė χ ir šilumos perdavimo vertė įvertinus taškinius šilumos nuostolius. Tai palengvintų techninės priežiūros atstovų darbą, nes ši reikšmė turi būti pateikiama sertifikuotų smeigių savybių deklaracijoje. Lyginant galima pateikti plačiai renovacijoje

naudojamas EJOT H4 tvirtinimo smeiges, kurių χ  0,001 W/K ir vis dar dažnai renovacijoje sutinkamas senos konstrukcijos smeiges, kurių χ 0,004 W/K. Pastarųjų naudojimas gali sumažinti skaičiuojamąją sienų varžą 10 ar daugiau procentų. O tai, vaizdžiai tariant, kas dešimtą sezoną pastato sienų šiltinimo efektą paverčia niekais. Svarbu paminėti ir teisingą įvairių profilių bei montavimo elementų panaudojimą renovacijos procesuose. Projekte dažniausia pateikiami tik principiniai sistemos mazgai, neretai juose trūksta specifinių, konkretaus objekto sprendinių. Šioje situacijoje vėlgi pats statybininkas užsiima kuriamąja veikla. O juk teisingas aukštos kokybės profilių ar montavimo elementų pasirinkimas, tinkamas mazgų parengimas konkretiems objektams gali užtikrinti, kad sprendiniai tarnaus visą sistemos eksploatacijos laiką. Ne paslaptis, kad ištaisyti klaidas gali būti brangus ir daug darbo sąnaudų reikalaujantis procesas. Ir visada naudinga prieš nusprendžiant konsultuotis su savo srities profesionalais bei naudoti laiko patikrintus sprendinius.

patirtis užtikrinant renovacijos kokyb ę

Nauja „Viessmann“ koncepcija –efektyvesni ir tvaresni šilumos siurbliai

Statant naują namą, galima priimti įvairiausius modernaus šildymo sprendimus. Tačiau yra daugybė senesnių, gerokai mažesnio energinio naudingumo pastatų, turinčių senesnę šildymo sistemą, dujinius ar kietojo kuro katilus. Atnaujinant šiuos pastatus, taip pat galima sumontuoti modernią šildymo sistemą, nes šilumos siurblių oras–vanduo gamintojai gerokai patobulino savo įrenginius, kad jie galėtų būti naudojami renovuojamų pastatų šildymo sistemose. Vieno šios srities lyderių „Viessmann“ naujos kartos šilumos siurbliai sukurti vadovaujantis nauja koncepcija, kurios pagrindinius principus atskleidžia bendrovės atstovas prekybai Marijus Digrys.

Penkios kryptys

„Viessmann“ labai daug dėmesio skiria šilumos siurbliams ir mato didžiulį jų pritaikymo potencialą. Europoje yra daugybė pastatų, kurių šildymo sistemą būtina modernizuoti, o tam siekiama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Atsinaujinančios energijos tema labai plati – tai ne tik šilumos siurbliai, saulės elektrinės, elektromobiliai, ji apima ir tokias sritis kaip biodujų panaudojimas, pritaikant šiam kurui esamus dujų tinklus,

energijos kaupimas gaminant vandenilį ir t. t. Atsižvelgdama į tai, „Viessmann“ suformavo pagrindinius savo šilumos siurblių principus: klimato apsauga, optimizuotas darbas, nuotolinė priežiūra, ypatinga tyla. Jie apibūdina svarbiausias šilumos siurblio savybes“, – sako M. Digrys.

Aplinkai draugiškas šaltnešis

Klimato apsaugos kryptis labiausiai susijusi su šaltnešiu, svarbiu šilumos siurblio komponentu. „Viessmann“ atsiribojo nuo aplinkai nedraugiškų,

šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir pasirinko gamtai neutralų šaltnešį – propaną. „Propanas ne tik aplinkai draugiškas šaltnešis, dėl puikių jo termodinaminių savybių šilumos siurbliai yra efektyvesni. Nors propanas degus, tačiau patentuota „Viessmann“ apsauga užtikrina, kad šios dujos nepateks į šildymo sistemą. Nauji sprendimai padėjo pasiekti tokį aukštą šilumos siurblių našumą, kad dabar „Viessmann“ siurbliai puikiai tinka modernizuojamoms šildymo sistemoms, kur į sistemą reikia tiekti gana aukštos temperatūros (apie 70 °C) vandenį.

Optimizuotas veikimas ir aptarnavimas

Ekspertas pažymi, kad, atliekant renovaciją, tenka modernizuoti tokias šildymo sistemas, kurios iš esmės nepritaikytos šilumos siurbliams. Daugiau nei 100 metų darbo patirtį su šildymo sistemomis turinčios bendrovės „Viessmann“ specialistai atsižvelgė į įvairiausius renovacijos iššūkius, su kuriais susiduria montuotojai, savo siurbliuose integravo atitinkamą patentuotą hidraulinį sprendimą, kad montuotojų darbas būtų kuo paprastesnis, o seną šildymo katilą pakeisti šilumos siurbliu būtų galima lengvai ir greitai.

Pasak M. Digrio, modernus šilumos siurblys turėtų būti prijungtas prie interneto, kad šildymo technikos priežiūros specialistai, gavę vartotojo sutikimą, galėtu nuotoliu stebėti šildymo sistemos darbą, greitai reaguoti į kilusias problemas, optimizuoti sistemą, kad ji dirbtų dar efektyviau. Naujausi „Viessmann“ šilumos siurbliai turi ir integruotą SIM kortelę tam atvejui, jei strigtų interneto ryšys.

Neišsiskiriantis aplinkoje, integruotas viduje

„Turime atsižvelgti, kad gyvename šalia kaimynų, o ir patys norime ramybės, tad išsirinktas šilumos siurblys turi būti labai tylus. „Viessmann“ daug investavo vystydama „Super silent“ koncepciją ir sukūrė labai tyliai dirbančią išorinę siurblio dalį. Svarbus ir siurblio negadinantis vaizdo, harmoningai į namo koncepciją įsiliejantis dizainas.

Naujieji šilumos siurbliai turi naują integruotą pastatų energijos valdymo sistemą – šilumos siurblys yra viso pastato energetinės sistemos dalis, dirbantis ir komunikuojantis kartu su kitais šios sistemos įrenginiais (namų saulės elektrine, vėdinimo sistema, elektromobilių įkrovos stotele ir t. t.“, – pasakoja M. Digrys.

Įvairiems poreikiams

Šilumos siurbliai „Vitocal 250-A“ arba „Vitocal 252-A (2C versija) itin tinka modernizuojantiems šildymo sistemą. 2C variantas ypatingas tuo, kad taupo vietą pagalbinėje patalpoje, nes šildymo sistemos skirstytuvas (grindinis šildymas –radiatoriai) integruotas pačiame siurblyje. Kompaktiško, ekologiško „Vitocal 250-A srauto temperatūra siekia 70 °C, tad galima ir toliau naudoti turimus radiatorius. Šie siurbliai patrauklūs energijos vartojimo efektyvumu, patogiu valdymu, patikimumu, patraukliu dizainu. Gaminama versija be integruoto boilerio, kuri gali būti montuojama mažesnėse, ribotos erdvės patalpose.

Hibridinė versija „Vitocal 250-AH“ tinka didesniems, mažesnio energinio naudingumo namams – šį šilumos siurblį galima sujungti su dujiniu, skystojo kuro ar granuliniu katilu ir turėti visus šilumos siurblio teikiamus privalumus, o itin šaltomis dienomis siurblys pats įjungs dujinį ar kitos kuro rūšies katilą, kurį galima įjungti automatizuotai. Šilumos siurblio valdymo sistema pati pasirinks taupesnį šildymo režimą. Jei vartotojai nori patrauklesnės kainos, turėtų atkreipti dėmesį į „Vitocal 150“ ar „Vitocal 151-A“ šilumos siurblius. Funkcionalumu jie nenusileidžia aukštesnės klasės ir bangesniems siurbliams, tik turi tam tikrus sprendimus, leidusius pagaminti pigesnius, šildymo sistemos modernizavimui tinkamus įrenginius.

Saulės elektrinė –namo energetinės sistemos gamintojas

Pastato energetinę sistemą jau reikia vertinti kaip kompleksą, į kurį integruoti įvairūs įrenginiai. Pavyzdžiui, šildymo įrenginys gali būti susietas su vėdinimo įrenginiu, namų saulės elektrine, elektros energiją kaupiančia baterija, elektromobilių įkrovos stotele ir t. t. Bendrovė „Viessmann“ jau siūlo tokius sprendimus – naujieji „Viessmann“ šilumos siurbliai turi integruotą pastatų energijos valdymo sistemą ir dėl šių sprendimų ji veikia darniai ir efektyviai.

Balansas ir komfortas

Kalbos apie namo energetinę sistemą nėra ankstyvos – nors ant stogo sumontuotos saulės elektrinės pagamintos elektros energijos perteklius atiduodamas elektros tinklams pasaugoti, tačiau tų Europos šalių, kurios atsinaujinančios energetikos keliu pasuko anksčiau, patirtis rodo, kad bendra namo energetinė sistema yra labai svarbus sprendimas.

„Kai kalbame apie elektros energijos kaupimą, gamybą ir naudojimą, labai svarbu gerai suderintas visų įrenginių darbas, pavyzdžiui, kad energiją kaupianti baterija

būtų įkraunama tada, kai saulės elektrinė gamina daug perteklinės energijos, o ne anksčiau, kad baterijoje sukaupta energija būtų panaudota tik tada, kai to reikia, kai nedirba saulės elektrinė. Tą patį galima pasakyti ir apie elektromobilio namų įkrovos stotelę, šilumos siurblį, vėdinimo sistemą. Pastato energetinio komplekso valdymo sistema, įvertinusi vartotojų poreikius, pati sprendžia, kaip racionaliau paskirstyti energiją: ar labiau nukreipti ją į šildymą, ar daugiau skirti elektromobilio įkrovos stotelei ir pan. Ji susieja visus energijos srautus, kad jie būtų panaudoti tada, kai reikia ir kur reikia. Kurdama namo energetinės sistemos valdymą „Viessmann“ laikėsi paprastų principų. „Svarbiausia geras energijos paskirstymo balansas, prioritetu išlaikant žmonių gyvenimo komfortą“, – sako bendrovės atstovas prekybai Marijus Digrys.

Efektyviausias variantas

Namo energetinės sistemos privalumas tas, kad nereikia sukti galvos, nes sistema pati nusprendžia, kaip paskirstyti turimus energijos išteklius. Pasak M. Digrio, nieko blogo, jei jūsų šilumos siurblio gamintojas bus vienoks, saulės elektrinės kitoks, vėdinimo sistemos dar kitoks, – daugelis bendrovių kuria platformas, leidžiančias susieti skirtingų gamintojų įrenginius, tačiau jei visi sistemos elementai yra vieno gamintojo, jų susiejimas kur kas sklandesnis – visi energetinės sistemos elementai veikia efektyviausiai. Pavyzdžiui, įsigijęs moderniausią „Viessmann“ šilumos siurblį, vartotojas jau gauna visą valdymo sistemą, kurią vėliau galės papildyti atitinkamais energetiniais įrenginiais ir juos susieti į visumą su jau esančiais ir veikiančiais.

Svarbiausi pasirinkimo prioritetai

Saulės elektrinė – labai svarbi namų energetinės sistemos dalis, ji yra energijos gamintojas, todėl, renkantis namų saulės elektrinę, negalima žiūrėti vien į kainą. „Saulės elektrinė – ilgalaikis sprendimas, didelė investicija, todėl vartotojas turi

pagalvoti, iš ko perka. Ilgai rinkoje dirbantys stambūs gamintojai, garsūs ir gerai žinomi prekių ženklai kaip „Viessmann“ paprastai užtikrina atitinkamą saugumą ateityje, išsprendžia įvairius eksploatacinius iššūkius. Todėl labai svarbu pasirinkti gamintoją, kurio atstovas būtų Lietuvoje ir galėtų operatyviai padėti. Eksploatacinis saugumas – vienas svarbiausių dalykų, tačiau netolimoje ateityje, kuri ateis greičiau, nei tikimąsi, labai svarbi bus ir saulės elektrinės integravimo į viso namo energetinę sistemą galimybė, tad šis iššūkis turi būti sprendžiamas dabar, ką „Viessmann“ jau yra padariusi“, – akcentuoja ekspertas.

Gaminu ir vartoju

Įsirengus saulės elektrinę, atsiranda efektyvaus pagamintos elektros energijos paskirstymo problema. Nors dažnai sakoma, kad saulės elektrinės gaminama energija nieko nekainuoja, tačiau, norint ją turėti, reikėjo atlikti pirmą

žingsnį – investuoti į elektrinę. Kitas žingsnis – kur dėti jos pagamintą energijos perteklių: ar atiduoti elektros tinklams pasaugoti, ar investuoti į bateriją. Reikėtų įvertinti, kad kuo daugiau bus įrengta saulės elektrinių, tuo labiau elektros tinklai bus apkrauti per piką, kai visos namų saulės elektrinės dirbs didžiausiu pajėgumu. Tinklams tai bus labai dideli iššūkiai, o pasaugojimo kainos turi tendenciją augti.

Kaip ir bet kuri investicija, saulės elektrinė turi atsipirkti. Kad atsiperkamumo laikas sutrumpėtų, tikslingiau kuo daugiau tiesiogiai suvartoti saulės elektrinės gaminamos elektros energijos. Būtent tie valdymo sprendimai, kuriuos „Viessmann“ įdiegė šilumos siurbliuose, leidžia tiek saulės elektrinę, tiek įvairius elektrą naudojančius ar saugančius namo įrenginius sujungti į vieną sistemą.

Išmanieji į valdymo sistemą sujungti įrenginiai komunikuoja vienas su kitu, todėl energija yra racionaliai paskirstoma ir tiekiama ten, kur jos labiausiai reikia.

ŽIEDINĖ EKONOMIKA  –EFEKTYVUMAS STATYBŲ INDUSTRIJOJE

Dauguma pramoninių sektorių per pastaruosius dvidešimt metų milžiniškais žingsniais žengė pirmyn, kad taptų tvaresni, efektyvesni, žalesni, tačiau statybų sektoriuje tokie procesai vyksta gerokai lėčiau. Šis sektorius išlieka vienu didžiausių ir yra atsakingas už reikšmingą taršos dalį. Skaičiuojama, kad jis sudaro apie 40 proc. viso pasaulio su energijos sunaudojimu susijusių anglies dioksido emisijų. Šią taršą sukelia įvairios veiklos, susijusios su statybos procesu, tarp jų – žaliavų gavyba ir transportavimas, pastatų medžiagų gamyba ir perdirbimas, pastatų ir infrastruktūros statyba bei pastatų naudojimas, kai jie jau yra pastatyti. Be anglies dioksido emisijų, statybos sektorius taip pat atsakingas už kitų rūšių taršą, įskaitant oro ir vandens, triukšmo taršą ir atliekų generavimą. Pastaruoju metu vis daugiau akcentuojama galimybė reformuoti ir pakeisti statybų sektorių. Čia ypatingas dėmesys skiriamas technologiniam progresui, kuriame statybų sektorius buvo labai atsilikęs, ir žiedinei ekonomikai.

Technologinis progresas statybų sektoriuje

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai paskelbė, kad statybų sektorius pagal efektyvumo augimo rodiklius atsilieka nuo kitų pramonės šakų. EBPO analizė rodo, kad ši sritis patiria lėtesnį produktyvumo augimą ir mažiau inovacijų, palyginti su kitomis pramonės šakomis. Viena priežasčių yra sektoriaus fragmentacija, kai kiekviename projekte dalyvauja daugybė skirtingų žaidėjų, pradedant architektais ir inžinieriais ir baigiant rangovais ir subrangovais. Sektorius tampa fragmentuotas ir siekia skirtingų tikslų projekto valdymo, komunikacijos ir bendradarbiavimo lygmeniu. Kitas veiksnys – aukštas statybos sektoriaus reguliavimo lygis, dėl ko įmonėms gali būti sunku priimti naujas technologijas ir praktikas. Reguliavimas

skiriasi ir regionuose, todėl, jei nėra vienodų žaidimo taisyklių, sunku vystyti technologinį progresą ar dalytis pasiektomis pergalėmis. Be to, statybos sektorius atsilieka nuo kitų pramonės šakų investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tai riboja naujų technologijų ir praktikų, kurios galėtų pagerinti produktyvumą ir efektyvumą sektoriuje, vystymąsi.

EBPO teigimu, siekiant išspręsti šias problemas, statybos sektorius turėtų sutelkti dėmesį į skaitmeninimą, inovacijas ir aukštesnę darbuotojų kvalifikaciją. Tai apima naujų technologijų, pavyzdžiui, statybos informacinio modeliavimo (BIM), naudojimą, leidžiantį įmonėms sukurti skaitmeninius projektų modelius, kurie gerintų bendradarbiavimą, koordinavimą ir vizualizaciją.

Lukas TAMULYNAS

Pramonė taip pat turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, kad jie turėtų reikiamų žinių bei įgūdžių dirbti pasitelkiant naujas technologijas ir praktikas.

Be produktyvumo augimo lėtumo, statybos sektorius taip pat susiduria su kitais iššūkiais, tokiais kaip aplinkos poveikis, socialinės problemos ir infrastruktūros trūkumai. EBPO pranešime pabrėžiama, kad svarbu vystyti tvarią statybą ir modernizuoti sektorių, kad būtų galima spręsti šias problemas ir užtikrinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą.

Organizacijos siūlymu statybos sektoriaus produktyvumą ir efektyvumą galėtų pagerinti investicijos į inovacijas, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimas, sprendimų priėmimo procesų modernizavimas, tvarios statybos praktikų diegimas ir infrastruktūros modernizavimas. Be to, EBPO skatina šalis šiuo tikslu bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi.

Žiedinė ekonomika statybų sektoriuje

Žiedinė ekonomika statybos sektoriuje reiškia išteklių ir medžiagų naudojimą taip, kad būtų minimizuojamas atliekų kiekis ir maksimizuojama jų vertė. Tai apima tvarų išteklių panaudojimą, pavyzdžiui, projektuoti pastatus taip, kad galima būtų juos išardyti ir medžiagas panaudoti iš naujo. Vienas paprastesnių pavyzdžių – Vilniaus nacionalinio stadiono statybų griaučių išardymas: betoninės konstrukcijos buvo susmulkintos į skaldą, o vėliau šios medžiagos įmonės „Vilniaus BDT“ panaudotos kitose statybose, greičiausiai statant

Nuotr. sgs.com

2 pav. Žiedinės ekonomikos verslo modeliai pagal tipines vertės grandines (Šaltinis: EBPO)

prekybos centrus, stiprinant šaligatvių trinkeles ar gatvių kelkraščius. Įvairiais skaičiavimais, tokios naujos skaldos vienos tonos pagaminimas sukurtų tarp 150 ir 260 kg CO2, tuo tarpu konstrukcijų išardymas, pavertimas skalda ir panaudojimas sukurtų vos apie 3,5 kg CO2

Tai tik pats paprasčiausias pavyzdys, bet jis yra arti mūsų ir parodo, kaip, apmąstydami paprastas detales, galime sukurti žiedinės ekonomikos prielaidas, kurios padėtų kovoti su klimato kaita, perdėtu išteklių naudojimu. Vienas svarbiausių žiedinės ekonomikos statyboje aspektų – išmontavimo projektavimo konceptas. Tai reiškia pastatų ir infrastruktūros projektavimą, atsižvelgiant į jų gyvavimo pabaigą, kad medžiagos galėtų būti lengvai atskirtos ir panaudotos iš naujo ar perdirbtos. Tokiam požiūriui reikalinga bendradarbiavimas tarp architektų, inžinierių ir rangovų, kad išmontavimas būtų saugus ir efektyvus.

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus atvejus, galima išskirti penkis būdus, kaip statybos sektorius gali dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.Projektavimas siekiant demontavimo ir antrinio naudojimo: pastatai ir konstrukcijos gali būti projektuojami taip, kad juos būtų lengva išardyti ir naudoti antrąkart. Tai gali apimti modulinius komponentus ir medžiagas, kurias galima lengvai atskirti ir naudoti dar kartą.

Perdirbtų medžiagų pakartotinis panaudojimas: medžiagos, tokios kaip betonas, plienas ir mediena, gali būti perdirbtos ir naudojamos naujiems statybų projektams. Tai sumažina naujų medžiagų poreikį ir palieka mažiau atliekų

Atliekų mažinimas: statybos sektorius gali sumažinti jų kiekį taikydamas efektyvų medžiagų valdymo modelį, išnaudodamas medžiagų perteklių ir mažindamas statybų nutrūkimus.

Energinis naudingumas: pastatai ir konstrukcijos gali būti projektuojami ir statomi taip, kad būtų efektyviau naudojama energija, taip sumažinant energijos poreikį ir ekologinį poveikį.

Gyvavimo ciklo vertinimas: pastato ar konstrukcijos ekologinis poveikis gali būti įvertinamas per visą jo gyvavimo ciklą, nuo žaliavų gavybos iki griovimo ir likvidavimo. Tai suteiktų galimybių mažinti atliekas ir gerinti tvarumą.

Norint iš tikrųjų pradėti statyti tvariai, o toks noras yra būtinas tam, kad kovotume su klimato kaita, paliktume pasaulį švaresnį ir geresnį bei, žinoma, taupytume ribotus išteklius, privalome į statybas pradėti žiūrėti kitaip.

Turime įtraukti į jas naująsias technologijas, statyti lego principu, kai namai išrenkami ir surenkami, panaudoti medžiagas ir kuo labiau planuoti visą statybų procesą.

„BIOPORAS“ – tvari, aukštų šiluminių savybių izoliacinė medžiaga

Izoliacinę medžiagą polistireninį putplastį (EPS) „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla tiekia beveik tris dešimtmečius. Siekdama diegti tvarius sprendimus statybų sektoriuje, statybinių medžiagų gamyboje, gamykla pradėjo surinkti statybvietėse esančias EPS atraižas, kad atliekos būtų perdirbtos ir panaudotos antrąkart. Taip „Ukmergės gelžbetonis“ prisideda prie aplinkos saugojimo bei tvarumo. Gamykla surenka putplasčio atraižas, jas susmulkina ir suspaudžia bei perduoda partneriams, kurie taip apdorotą putplastį perdirba.

Labai svarbus gamtai draugiškas žingsnis – „Ukmergės gelžbetonio“ asortimente esantis, tvariai statybai sukurtas, pilkasis polistireninis putplastis „Bioporas“.

„Bioporas“ – izoliacinė medžiaga iš biodujų

Pilkasis polistireninis putplastis „Bioporas“ gaminamas naudojant ne tradicinę putplasčio gamybos žaliavą naftą, o biodujas, gaunamas perdirbus organines maisto atliekas. Gamyklos poreikiams reikalinga elektros energija taip pat gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. „Bioporas“ yra pirmas toks tvarus polistireninis putplastis Baltijos šalyse ir Rytų Europoje, jam suteikta statybos produktų poveikio aplinkai deklaracija (Environmental Product Declaration), pagal tarptautinius standartus parodanti konkretaus gaminio CO2 emisiją. Deklaracija vertina visą gaminio gyvavimo ciklą: produkto gamybai reikiamų žaliavų išgavimą, gamybos proceso energijos sąnaudas, gatavos produkcijos eksploatavimą, utilizavimą ir perdirbimą.

„Bioporo“ gamybai reikalingos biodujos gaunamos perdirbus organines maisto atliekas, todėl gaminant šią žaliavą anglies dioksido į atmosferą išmetama apie 86 proc. mažiau, gaminant plokštes – apie 66 proc. mažiau, o per visą „Bioporo“ gyvavimo ciklą į atmosferą patenka 40 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su tradiciniu, iš naftos gaminamu, pastato elementams apšiltinti naudojamu polistireniniu putplasčiu „Ne oporu“.

Tvari žaliava ne tik leido sumažinti CO2 emisijas – „Bioporas“ išlaikė visas pilkojo polistireninio putplasčio savybes, o jo šilumos izoliacinės savybės tapo dar geresnės – šilumos laidumas ne didesnis nei 0,030 W/(m·K).

„Ukmergės gelžbetonis“ siūlo trijų rūšių tvarias izoliacines plokštes „Bioporas“:

• „Bioporas EPS 70“, skirtas grindims su nedidele apkrova apšiltinti. Šios medžiagos šilumos laidumo koeficsientas ≤ 0,030 W/(m K), gniuždymo įtemptis esant 10 proc. deformacijai ≥ 70 kPa, lenkimo stipris ≥ 115 kPa;

• „Bioporas EPS 70 Fasadinis“, naudojamas fasadams apšiltinti iš išorės padengiant polistireninį putplastį tinku ar lakštiniais elementais. Šios medžiagos šilumos laidumo koeficientas ≤ 0,030 W/ (m K), gniuždymo įtemptis esant 10 proc. deformacijai ≥ 70 kPa, lenkimo stipris ≥ 115 kPa;

• „Bioporas EPS 80“, naudojamas plokštiems stogams ir grindims apšiltinti. Šios medžiagos šilumos laidumo koeficientas ≤ 0,030 W/(m K), gniuždymo įtemptis esant 10 proc. deformacijai ≥ 80 kPa, lenkimo stipris ≥125 kPa.

Visas putplastis gali būti

perdirbamas

Statybinių medžiagų gamintojų požiūrį į aplinką rodo ne tik naujų, tvarių produktų gamyba, bet ir siekis surinkti, perdirbti statybines atliekas. Tai labai svarbus žiedinės ekonomikos, taigi ir tvarios statybos žingsnis. „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla rodo pavyzdį, kad, gaminant gelžbetonio gaminius, polistireninį putplastį, galima maksimaliai rūšiuoti atliekas, o apdirbus putplasčio atraižas, perduoti tolesniam perdirbimui. Gamykla skatina savo klientus mažinti statybinių atliekų kiekį ir prisidėti prie EPS atraižų perdirbimo. Polistireninio putplasčio atraižas įmonė priima tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų, o į savo klientų objektus įmonės darbuotojai važiuoja ir nemokamai surenka polistireninio putplasčio atraižas. Jas taip pat galima priduoti ir pačioje gamykloje, kur jos apdorojamos kompaktoriumi ir keliauja tolesniam perdirbimui pas įmonės partnerius.

„CutListOptimizer“:

„Staticus“ sukurtas programinis įrankis leidžia efektyviai valdyti informaciją;

pradėjus jį naudoti atsisakyta daug rankų darbo;

skaitmeninis papildinys taupo ne tik darbo laiką, bet ir žaliavas;

kiekviename skyriuje dirbantys plėtotojai nuolat ieško veiklos efektyvinimo galimybių;

vengdama švaistymo ir siekdama kitų

strateginių tikslų, įmonė iš naujo panaudoja pakuotes, kuria hibridines fasadų sistemas, naudoja tik atsinaujinančią energetiką ir planuoja automatizuoti fasadų CO2 skaičiuoklę.

Pastatas Stockholm New, Oslas, Norvegija.

NULIS IŠŠVAISTYTŲ VALANDŲ IR ŽALIAVŲ:

SKAITMENINIS ĮRANKIS VEDA

PRIE STRATEGINIŲ TIKSLŲ

Lina SVALDENIENĖ

Statybų sektorius yra verslo šaka, itin gausiai naudojanti išteklius, tačiau gamintojai ir rangovai gali švaistyti mažiau medžiagų ir laiko. „Staticus“, vieno didžiausių fasadų rangovų Šiaurės Europoje, 3D dizaino skyriaus vadovas Aivaras Bijūnaitis žurnalui „Statyba ir architektūra“ pasakoja, kaip tai daro įmonėje sukurtas papildinys, skirtas paruošti pjovimo planui, užsakyti žaliavoms ir simuliuoti gamybinį procesą, verčiant žaliavas į detales.

Įmonės „Staticus“ tvarumo strategijos pagrindą sudaro penkios sritys:

• skaidrumas;

• partnerystė;

• projektavimo ir montavimo inovacijos;

• kova su klimato kaita;

• tvarus veiklos organizavimas.

Įsipareigojimą užtikrinti tvarumą ir ilgalaikį poveikį bendrovė „Staticus“ įrodė dar 2022 m. pradžioje, kai buvo pristatyta įmonės tvarumo strategija. Zero waste strategija, padedanti ne tik nešvaistyti, bet ir reikšmingai sutaupyti, skatina inovacijas: viena jų yra 3D dizaino komandos išplėtotas papildinys, mažinantis švaistymus vienoje iš veiklos sričių – panaudojant žaliavas. „Naujasis papildinys geba parinkti tinkamiausią žaliavos ilgį, priderinti skaičiavimą pagal realius vykstančius procesus ir panaudoti jau turimas, nuo kitų projektų atlikusias medžiagas bei projekto metu sugeneruotus likučius“, – programėlės galimybes aiškina A. Bijūnaitis.

Optimalus žaliavų naudojimas

Sukurta nauja programinė įranga apima žaliavos optimizavimo procesą apdirbimo padalinyje. „Mūsų įmonė užsisako daug žaliavos, iš kurios yra gaminamos detalės, skirtos elementams surinkti. Žaliava gali būti įvairių ilgių, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią, siekiant kuo mažiau švaistyti. Būtent tai ir daro mūsų programinė įranga“, – paaiškina A. Bijūnaitis.

Projektuotojai įrankiui duoda duomenis, kokias detales ketinama pagaminti, – jis suskaičiuoja žaliavos ilgį pagal geriausią įmanomą išeigą. Įrankis unikalus tuo, kad geba panaudoti atraižas iš anksčiau supjautų detalių imčių ir jas skaičiuoti kaip žaliavas tolesnėms detalių imtims. Taip atkartojami realūs įmonėje vykstantys procesai: atraižos saugomos, apskaitomos ir vėl panaudojamos. „Turime tam atskirą procesą: yra generuojamos detalių imčių supjautinės, gimsta atraižų planas. Tada pagal atraižų planą jos priimamos ir apskaitomos sandėlyje ir vėl tampa žaliavomis, kurias galima naudoti kitose supjautinėse“, – džiaugiasi 3D skyriaus vadovas.

„CutListOptimizer“ kūrimo procesas

3D dizaino komandos vadovas svarsto, kad įrankio kūrimo procesas nebuvo kažkuo išskirtinis, nes įmonė jau turėjo panašų įrankį. „Darbas buvo panašus, tačiau ne toks tikslus. Visa imtis buvo optimizuojama ir paskui tikrinama rankiniu būdu. Dabar visas šis procesas vyksta papildinyje, ir skaičiavimas bei patikrinimas atliekamas vienu metu – iškart gaunant rezultatus“, – skirtumus pabrėžia A. Bijūnaitis.

„Būtent naudodami ankstesnį įrankį supratome, jog jis neša be galo daug naudos, padeda geriau valdyti įmonės realius procesus. Augant įmonei, matėme, jog perspektyvu investuoti ir plėtoti jį toliau. Taip atsirado idėja sukurti savo įrankį, kuris leistų valdyti duomenis būtent taip, kaip mums reikia, keisti įvesties ir išvesties duomenų formatus, atlikti visus reikalingus veiksmus“, –programėlės priešistorę pasakoja A. Bijūnaitis.

Įrankį integruoti su visomis įmonėje egzistuojančiomis sistemomis pasirodė besąs didžiausias iššūkis. Pasak 3D skyriaus vadovo, net ir šiandien aplikacija

Nuotr. „Staticus“

„Staticus“ fasado elementas.

neišnaudojama pilnai, tačiau komanda juda į priekį, bando jį kuo labiau pritaikyti prie visų veikiančių sistemų, įrankiui prideda papildomų funkcionalumų.

Kiekviename skyriuje po plėtotoją

Vienas akivaizdžių iššūkių, susijusių su bet kokiomis naujovėmis, yra žmonių atvirumas pokyčiui. „Naujoves reikia pristatyti kolegoms, papasakoti ir įrodyti jų naudą, taip skatinant žmones naudotis geresniais įrankiais. Su šuo iššūkiu dirbti tenka ir pačiam – jeigu kažkas veikia, ir aš žinau, kaip tuo naudotis, kam man gilintis į kažką, kas galbūt neveiks, kam reikia atskiro gilinimosi ir iš naujo mokytis“, – įpročio galią mini A. Bijūnaitis.

„Staticus“ 3D dizaino skyrius yra vienas projektavimo padalinių, prie projektavimo taip pat dirba techninio dizaino, struktūrinių skaičiavimų ir gamybinio projektavimo skyriai. 3D dizaino skyrius įmonėje atsakingas už fasado BIM modelio kūrimą, kuris dažniausiai atliekamas „Revit“ programine įranga.

„Turime daugiau nei 20 inžinierių, kurie dirba su BIM modeliais. Taip pat kiekviename skyriuje turime ir programinės įrangos plėtotojus, kurie dirba ties programinės įrangos tobulinimu, efektyvumo didinimu, įvairių įrankių ar papildinių kūrimu. Būtent tos komandos darbo rezultatas ir yra šis mūsų išplėtotas papildinys“, – vidinę įmonės struktūrą aiškina A. Bijūnaitis.

Apčiuopiama nauda

Nors įrankis pernelyg naujas, kad galima būtų analizuoti konkrečius skaičius, bet 3D skyriaus vadovas jau pastebėjo, kad sutaupoma daugybė valandų, skirtų gimstantiems duomenims analizuoti ir geriausiam variantui pasirinkti. „Anksčiau vykdant šį darbą buvo daug skaičių, kuriuos sudėtinga suvesti į vieną vietą ir pasirinkti geriausią variantą. Naudą pagrįsti dar sunku, detalesni skaičiavimai pasirodys vėliau, kai palyginsime keleto projektų duomenis su dabar turimais skaičiais“, – žada A. Bijūnaitis ir pabrėžia, kad įmonėje „Staticus“ visada skatinamos iniciatyvos, gebančios optimizuoti atliekamus darbus ir taip mažinti švaistymus bet kurioje srityje. Taigi įrankis turi potencialą būti pritaikomas kitoms situacijoms, pavyzdžiui 2D pjovimo procesui.

Be žaliavų skaičiavimo įrankio „CutListOptimizer“, „Staticus“ turi ir kitų iniciatyvų, susijusių su švaistymo mažinimu. Viena jų – perėjimas prie vien tik atsinaujinančios energijos vartojimo. Jau 2022 metais įmonė naudojo vien tik energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiau nei 40 proc. jos buvo saulės energija.

„Kita svarbi iniciatyva yra medienos panaudojimas pakuojant mūsų gaminius. Didžioji dalis išvežamų elementų pakuojami įmonės viduje į medinę tarą. Rūpindamiesi aplinka ir siekdami taupyti medžiagas, stengiamės parsivežti pakuotes, jas išardyti ir naudoti pakartotinai“, – pasakoja 3D dizaino skyriaus vadovas. Šiuo metu per mėnesį fasadų rangovai vidutiniškai išardo ir išrūšiuoja 40 m3 medienos ir 9000 vnt. tvirtinimo elementų. Bendrovė ketina pakuotei skirti dar daugiau dėmesio ir auginti pakartotinai naudojamų medžiagų kiekį.

„Staticus“ profiliai ir paletės.

Nuotr. „Staticus“

Hibridiniai fasadai

Įmonės viduje kuriama hibridinė sistema yra dar viena iniciatyva, skirta „Staticus“ fasadų CO2 žymeniui statybų grandinėje mažinti. „Turime sistemą, kurioje jungiasi aliuminio ir medžio konstrukcijos, tokiu būdu gerokai sumažėja naudojamo aliuminio kiekis. Su šia sistema projekto įgyvendinti dar neteko, tačiau pardavimų skyrius aktyviai tuo klausimu dirba“, – naujovę pristato A. Bijūnaitis.

„Staticus“ skaičiavimais, hibridinė sistema galėtų sumažinti CO2 išmetimą nuo 45 iki 75 procentų. Taip pat bandymai ir skaičiavimai parodė, jog ši sistema dėl jos standartizavimo galimybių galėtų būti netgi našesnė nei paprastos aliuminio sistemos, taip pat jos šiluminės charakteristikos yra geresnės nei įprastos aliuminės sistemos.

Pastatas Stockholm New, Oslas, Norvegija.

Architektai: Sauerbruch Hutton with BAU.

Pastatas VIA, Oslas, Norvegija. Architektai: Schmidt Hammer Lassen Architects.

Ateities planai

Plėtotojai su „CutListOptimizer“ dirbs toliau, siekdami optimizuoti plokščių užsakymą, toliau integruos programėlę ir duomenų atidavimą kitoms sistemoms. Taip pat 3D dizaino skyrius turi planų plėtoti įrankius, skirtus darbams automatizuoti CAD programinėse įrangose. Padidinus bendru modeliu paremtos geometrijos duomenų perdavimo efektyvumą, sumažėtų iššvaistytų projektavimo valandų, kuriant ir valdant ne iki galo integruotą informaciją. Taip pat fasadų rangovai planuoja visiškai automatizuoti CO2 skaičiavimą, šiuo metu ties šiuo klausimu dirbama vidinėje verslo valdymo sistemoje.

Kiekvienas žingsnis veda prie didelio tikslo – integruoti visą informaciją. Anot A. Bijūnaičio, jos yra be galo daug, ji saugoma skirtingose platformose, skirtingais formatais ir yra labai fragmentuota. Informacijos valdymas –vienas didžiausių šiandienos iššūkių, ir kai pavyks informaciją integruoti ir ją valdyti centralizuotai, įmonė galės siekti dar didesnių tikslų.

Nuotr. Andriaus Gudelio

GEALAN BIM

sprendimai – visiškai naujos bendro darbo su projektuotojais galimybės

Projektavimas taikant BIM metodą architektams, projektuotojams ir inžinieriams tampa norma. Viena pirmaujančių Europoje modernių PVC langų ir durų profilių sistemų gamintojų GEALAN sukūrė savo BIM sprendimus ir plečia savo kompetenciją šioje srityje. Tikslas – užtikrinti skaitmeninės gamintojų informacijos naudojimą praktikoje, siekiant projektuotojams, perdirbėjams, produktų gamintojams ir pastatų eksploatuotojams atverti visiškai naujas darbo galimybes.

BIM – didelė GEALAN sėkmė

„BIM suteikia mums visiškai naują galimybę bendrauti su projektuotojais, kurių anksčiau nepasiekdavome“, – teigia GEALAN informacinio modeliavimo (BIM) strategas Özkanas Arslanas, jau seniai besižavintis 3D projektavimo metodais ir kurio dėka GEALAN jau turi savo pasiekimus ir strategiją, vienas tikslų – kurti savo BIM sprendimus. Kiekvienos GEALAN langų sistemos virtualus BIM dvynys gali būti įkeliamas į dideles BIM platformas, pavyzdžiui, „BIMobject“, iš kur architektai jį gali parsisiųsti ir įsikelti į savo 3D projektavimo programą. „BIM duomenys yra prieinami 99,9 proc. mūsų gaminių – langų profilių, durų ir stumdomųjų sistemų, vėdinimo

produktų. Taip pat sukūrėme ir programas, kurios atveria visiškai naujų galimybių architektams“, – sako Ö. Arslanas.

GEALAN BALTIC architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas Giedrius Mastavičius pabrėžia, kad BIM projekte visi suinteresuoti specialistai gali matyti langų, durų mazgus, konsultuotis, ieškoti optimalaus sprendimo, stebėti vienas kito sprendinius. Projektavimas BIM aplinkoje padeda išvengti įvairiausių konfliktinių situacijų, nes BIM projekte yra visos realaus lango charakteristikos – ne tik matmenys, bet ir įvairiausias lango savybes apibūdinantys rodikliai.

GEALAN siūlomi BIM sprendimai pasižymi vienu svarbiu bruožu – juos patogu naudoti. Architektai palankiai vertina GEALAN projektavimo programų integraciją ir patogumą.

Didžiausioje pasaulyje BIM platformoje „BIMobject“, kurioje yra daugiau kaip 2000 statybos sektoriaus prekės ženklų ir 100 didžiausių architektūros bendrovių, 2018 m. GEALAN užėmė 7 vietą iš 1200 gamintojų, o šiandien GEALAN užima 1 vietą langų gamybos sektoriuje.

Projektuotojų vertinama

GEALAN programa

Svarbiausia GEALAN langų projektavimo programinė įranga – naujausia „Planersoftware 3.0“ programos versija yra ir plačiai naudojamų CAD projektavimo programų „Revit“ ir „ArchiCad“ papildinys. Dėl programoje esančio langų ir durų konfigūratoriaus architektai pagal savo idėjas gali sukurti

langus bei duris. „Norėdamas pats nubraižyti sudėtingą lango modelį, architektas užtruktų porą dienų, o naudodamasis mūsų įrankiu jis tai padaro per dvi minutes, – sako Ö. Arslanas. – Mūsų durų ir langų generatorius patikrina, ar langų gamintojo techninės galimybės leidžia pagaminti tokį langą, kokį sukūrė architektas. Jei architektas pageidauja keturių metrų aukščio lango, programinė įranga sako: deja, tai neįmanoma. Jei jis projektuoja pastatą vėjuotoje vietoje, programa jam pataria įterpti stipresnius standumo elementus, atlaikančius didesnes vėjo apkrovas.“

GEALAN BALTIC architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas G. Mastavičius antrina: „Ne kiekvieną idėją gamintojai gali įgyvendinti. Taip prarandama laiko, tenka atlikti pakeitimus, kyla ginčų, nepasitenkinimas, nes buvo suplanuoti vienokie langai, o gaminti tenka kitokius, tada keičiasi ir bendras vaizdas, ir gaminių techninės charakteristikos. Viso to galima išvengti, jei architektas laiku gauna visavertę informaciją.“

GEALAN projektavimo programinė įranga nuolat tobulinama bei plečiama ir projektuotojai tai vertina. Atsižvelgus į jų pastabas, programoje atsirado tokių sprendimų kaip „projekto struktūra“. Architektas langų projektavimo programoje „Planersoftware 3.0“ sukuria projektą, nustato, kiek jam reikia varstomųjų, stumdomų langų, pakeliamųjų-stumdomų durų ir t. t. Šį projektą jis gali nusiųsti langų gamintojui, kuris pagal technines galimybes atlieka savo korekcijas. Galimas ir atvirkštinis variantas, kai pagal architekto pageidavimus langus ir duris programoje „Planersoftware 3.0“ sukuria gamintojas, o architektas projekto failą perkelia į savo pastato modelį.

Dar vienas svarbus žingsnis – duomenų iš „Planersoftware 3.0“ perkėlimas į langų gamintojų langų gamybos programinę įrangą. Ö. Arslanas tikisi, kad ir šis žingsnis bus sėkmingas, net jei langų gamybos programinė įranga šiuo metu vis dar tam nėra pritaikyta. Kuo daugiau architektų dirbs su BIM programomis, tuo didesnis bus noras perduoti pakete esančius duomenis. Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip programinė įranga „Planersoftware 3.0“, sukurti tam, kad būtų galima pašalinti skaitmeninės grandinės pertrūkius.

GEALAN pasiruošusi ateičiai

Ö. Arslano teigimu, itin aiškiai dabarties pokyčius rodo „Google“ paieškos statistika: automatizuotos projektavimo programos „AutoCAD“ paieškos užklausų kasmet mažėja, o trijų didžiausių BIM programų užklausų kasmet daugėja.

Trimatė statyba ir trimatis projektavimas naudojant BIM duomenis – galimybė taikyti kompleksinį požiūrį į statinio projektą. Taikant BIM modeliavimą, per visą pastato naudojimo ciklą duomenys yra nuolat apdorojami. Dar prieš pradedant statymo darbus pažymimos erdvinės struktūros, BIM objektai ir statinio elementai ir jiems priskiriami atitinkami požymiai (statinio dalies tipas, statinio elementai, tokie kaip BIM langai ir BIM durys, naudojamos medžiagos, įranga, savybės statybinės fizikos aspektu, išlaidos ir kt.). Jei daromas statinio pakeitimas, jis tuoj pat įtraukiamas į BIM modelius. Taip visi su statiniu susiję asmenys iškart mato atnaujintus BIM duomenis. Langų gamintojas, taikantis inovatyvų BIM metodą, dirba

puikiai susietame tinkle, gali nedelsdamas reaguoti ir imtis būtinų savo gamybos planavimo veiksmų.

Bendros BIM projektavimo sąnaudos, palyginti su įprastu metodu, gerokai sumažėja, pagerėja projekto kokybė, sumažėja projektavimo rizika, laikomasi terminų, optimizuojama išlaidų kontrolė – ir visa tai dėl per visą statybos procesą užtikrinamo didesnio skaidrumo ir nuosekliai vykdomos priežiūros.

Langams ir durims skirtų PVC profilių gamintoja GEALAN aktyviai taiko BIM metodą, siekdama kartu su kitomis bendrovėmis plėtoti gamintojų skaitmeninių paslaugų potencialą ir užtikrinti pastovų BIM metodo taikymą.

GEALAN yra vienas iš nedaugelio PVC langų ir durų sistemų kūrėjų Europoje, siūlantis visą savo produktų portfelį BIM failų formatais. Toks informacijos pateikimas labai naudingas visai grandinei: nuo langų konstruktorių ir gamintojų iki vartotojų, o ateityje palengvins langų priežiūrą, remontą ir netgi utilizavimą.

BIM duomenys yra prieinami 99,9 proc. mūsų gaminių – langų profilių, durų ir stumdomųjų sistemų, vėdinimo produktų. Taip pat sukūrėme ir programas, kurios atveria visiškai naujų galimybių architektams / Özkan ARSLAN /

LIETUVOJE –

MENAS BENDRADARBIAUTI IR KEISTIS

Naujausių technologijų naudojimas statybose, arba trumpai contech, žada revoliuciją sektoriuje, kurį daug metų kausto žemas produktyvumo augimas, sukuriama didelė tarša, nuolatiniai vėlavimai, dideli energiniai poreikiai bei milžiniška priklausomybė nuo svyravimų rinkose. Statybų verslas turi keistis ir tie, kurie pirmieji tai supras, kaip dažniausiai ir būna, išloš daugiausiai, tad šiandien pasirinkimas paprastas: arba jungtis ir dirbti kartu, arba pasiduoti vis didesniam išorės spaudimui (ES reglamentavimui dėl žalumo ir žiedinės ekonomikos, vis didėjančiai konkurencijai dėl darbuotojų, augantiems rinkos poreikiams) ir žlugti. Tad šiame straipsnyje išsamiau pristatome, kas yra contech, kalbame apie naujausias technologijas ir bendrą kūrybą siekiant tikslų.

Bendradarbiavimas – kelias į priekį

Statybos gana konservatyvus sektorius, tačiau negalima teigti, kad naujovės į jį neateina. Technologijos dėl didelės konkurencijos, susiklosčiusių istorinių perspektyvų ir nuolat augančio naujų pastatų poreikio, reglamentavimo ypatybių dažnai lėtai skinasi kelią į šią sritį. Niekas nenori dalytis su konkurentais savo verslo problemomis ar ypatybėmis, bijoma, kad tai bus panaudota prieš juos. Tačiau neretai tų pačių arba panašių sunkumų turi ne viena įmonė, nesvarbu, ar tai tiekėjai, gamintojai, rangovai, startuoliai, ar kiti. Viena įmonė dažnai turi vieną mozaikos detalę esamai problemai spręsti, tačiau negali pasistūmėti į priekį, todėl bendradarbiavimas atlieka bene svarbiausią vaidmenį, siekiant skatinti statybų skaitmeninę transformaciją.

Nors Lietuvoje Contech yra naujas dalykas, jau turime puikių pavyzdžių, kaip dirbant kartu galime spręsti problemas. Dar praėjusiais metais, pirmoje „Statybos ir architektūros“ organizuotoje šios srities konferencijoje, pavyko paskatinti bendradarbiavimą tarp kompanijų „INHUS“ ir „Strato 3D print“. Pirmoji turėjo poreikį surasti lengvesnį būdą gaminti savo patentuotą plokštę, antroji turėjo sprendimą. Pirminiai bandymai buvo itin

sėkmingi, tačiau pasirodė, kad plokštės gamyba tokiu būdu – kiek per brangi. Tačiau „Statybai ir architektūrai“ toliau skatinant bendradarbiavimą tarp skirtingų industrijos dalyvių, pavyko rasti, kad įmonės „Ekobazė“ smulkintas plastikas galėtų tikti „Stratos“ 3D spausdintuvams, gaminant „INHUS“ plokštes. Tai, kas dar vakar buvo atlieka, virto naudinga, antrą kartą panaudojama statybine medžiaga. Contech būtent ir yra apie tokią sinergiją, bendradarbiavimą ir vienas kito stiprybes.

Naujausių technologijų išnaudojimas

Nuo dirbtinio intelekto iki robotikos, nuo darbuotojų sveikatą stebinčių daviklių iki 4D spausdinimo – statybos pramonė sparčiai priima naujas technologijas, kurios žada padaryti statybas greitesnes, saugesnes ir efektyvesnes. Prognozuojant, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. pasieks 9,7 mlrd., contech bus esminis sprendimas, atliepiant didėjantį poreikį gyvenamųjų namų, infrastruktūros ir komercinių pastatų srityse. Technologijų įsiliejimui į bet kurią industriją be galo svarbi informacija ir jos sisteminimas, ne išimtis ir statybų sektorius. Gyvename laikotarpiu, kai įprasta viską fiksuoti. Nešiojame išmaniuosius laikrodžius ir apyrankes, kad

sektume širdies ritmą, nueitus žingsnius, įėjimo kortelės integruojamos į telefonus, diabetikai savo cukraus lygį gali stebėti realiu laiku, vos už 300 eurų galite įsigyti oro taršos stotelę, kuri įkraunama saulės energija ir leidžia stebėti kietųjų dalelių kiekį jūsų kieme. Tai tūkstančiai terabaitų informacijos, kurią kasdien patys renkame, o dažnai ir atiduodame. Nuasmeninti šie duomenys leidžia daryti tikslesnes orų prognozes, stebėti žmonių kardiovaskuliarinių ligų dinamiką ir daugybę kitų dalykų. Tačiau statybų sektoriuje realiu laiku renkama statistinė informacija vis dar dažniau retenybė nei kasdienybė, ir tai turi keistis. Jeigu nuo pat amžių pradžios nekilnojamojo turto rinka buvo grindžiama posakiu – location, location, location, tai dabar, jau visai industrijai, galime pridėti –big data and location. Renkami ir būtinai sisteminami ir analizuojami duomenys leis efektyviau planuoti gamybą ir žmogiškųjų išteklių paskirstymą, taip pat stebėti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugumą darbe.

3D ir net 4D spausdinimas – dar viena sritis, link kurios juda statybų sektorius. Jeigu 3D spausdinimą dabar labiausiai stabdo nesusiformavęs teisinis reguliavimas,

Nors Lietuvoje Contech yra naujas dalykas, jau turime puikių pavyzdžių, kaip dirbant kartu galime spręsti problemas.

tai apie 4D spausdinimą Lietuvoje dar nėra tiek daug šnekama. 4D į 3 matmenų spausdinimą prideda dar vieną matmenį – laiką. Iš esmės taip sukurti produktai leidžia laiku reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Pavyzdžiui, savaime susitvarkantis trūkęs vamzdis arba automatiškai besikeičiantis fasadas, kuris reaguoja į aplinkos temperatūrą ir dėl to sukuria daugiau šešėlio arba kaip tik pasisuka į saulės pusę, kad generuotų daugiau energijos. Tiek 3D, tiek 4D spausdinimas – technologijos, kurios artimiausiu metu visiškai pakeis statybų sektorių.

Contech ir inžinierių trūkumas

Inžinierių ir kitų kvalifikuotų darbuotojų statybų ir gamybos sektoriuje trūkumas lemia nuolatinę kovą dėl žmogiškųjų išteklių, vėluojančius projektus, stringantį vystymąsi. Norint tai pakeisti, reikėtų dirbti dviem kryptimis: stiprinti studijų populiarumą tarp moksleivių ir efektyvinti inžinerinius procesus bei skatinti tipinių projektų dalijimąsi. Abiem atvejais turėtume atsigręžti į informacines technologijas. Jų specialistai labai linkę dalytis savo kodu ar sprendiniais open source principu. Taip, programuotojas gali rasti tiek tipinius sprendimus, tiek matyti klaidų ar problemų sprendinius internete. Panašiu principu galima ir turima eiti inžinerijoje, tipiniai sprendimai turėtų būti lengviau prieinami. Tai leistų ne tik taupyti darbuotojų laiką, bet ir susipažinti bei mokytis iš kitų kolegų.

Pačios specialybės populiarinimui naujausios technologijos taip pat labai pasitarnauja. Jos padeda pateikti

inžineriją kaip novatorišką, įdomią, padedančią atrasti sprendimus sudėtingiems ir svarbiems klausimams. Nuo mokyklos laikų reikėtų moksleivius įtraukti į 3D spausdinimo konkursus, įvairius hakatonus, pristatyti realius žmones ir jų sėkmės istorijas, naudoti mokymosi procesuose virtualiosios realybės akinius ir parodyti jų teikiamas galimybes ateities inžinieriams, supažindinti, kaip statybose naudojami dronai, ir pan. Visa tai skatintų daugiau moksleivių rinktis inžinerijos mokslus, domėtis jais ir bendrai kurtų aplinką, kur į statybų sektorių būtų žvelgiama kaip į modernią, gerai išvystytą ir didžiulę pridėtinę vertę kuriančią sritį.

Contech Lietuva – ekosistemos link

Mes, „Statybos ir architektūros“ redakcija, save matome kaip šių pokyčių katalizatorių, norintį paskatinti diskusiją ir bendradarbiavimą tarp skirtingų organizacijų – asociacijų, verslo atstovų, startuolių, mokslo įstaigų, valstybinio sektoriaus, kad Lietuvos statybų industrija žengtų bendros kūrybos žingsnius kaip galima greičiau. Todėl šiais metais kartu su partneriais iš verslo, asociacijų ir mokslo įstaigų organizuosime 3D spausdinimo konkursą, pristatysime partnerių veiklą parodoje „Resta“, organizuosime contech konferenciją ir, žinoma, diskutuosime ir įgarsinsime rinkos dalyvius ieškodami atsakymų į jų keliamus klausimus, kad jau rytoj turėtume daugiau tvarumo, bendrumo ir pagreičio keistis.

Nuotr. ICD/ITKE

ŽEMOS ĮTAMPOS SROVĖS

Current transformers with integrated transducer

TRANSFORMATORIAI

Skirti komercinei elektros energijos apskaitai

• plačios pritaikymo galimybės:   nuo buities iki pramonės įrenginių

• TAC051 ir TAC033 įtraukti į ESO techninius reikalavimus atitinkančių gaminių sąrašą

• TAC051, TAC033 ir TAT101 užregistruoti Lietuvos metrologijos registre

www.utugroup.com/lt

off-grid

Energijos kaupimas – didesnė nepriklausomybė nuo energijos tiekėjo, tolygesnis elektros tinklo funkcionavimas, efektyvesnis saulės jėgainės darbas, taupymas, galimybė kurti nuosavą išmanų tinklą.

Verskite ir skaitykite

ENERGIJOS KAUPIMAS –

EFEKTYVUS ATSINAUJINANČIŲ

ŠALTINIŲ ENERGIJOS NAUDOJIMAS

Rolandas KAŽIMĖKAS

Off-grid projektuose pagrindiniu energijos šaltiniu dažniausiai yra saulės elektrinės, o tai reiškia, kad, nekaupiant pagamintos energijos, realus atsijungimas nuo tinklo netikslingas. Saulės elektrinė energiją gamina dienos metu, kai namuose jos poreikis yra mažiausias. Be to, efektyviausiai saulės elektrinės dirba vasarą, kai namų šildyti nereikia, o žiemą, kai šilumos siurblys dirba visu pajėgumu ir reikalauja nemažai elektros, saulės elektrinės apskritai negeneruoja energijos.

Taigi energijos gamybos ir jos vartojimo laikas nesutampa, todėl saulės elektrinės pagamintą energijos perteklių tenka atiduoti tinklams pasaugoti.

Energijos kaupikliai leidžia atsieti elektros energijos vartojimą nuo jos gamybos laiko saulės elektrinėse ar vėjo jėgainėse, tad apie tai vis dažniau kalbama, tačiau vis dar ne taip dažnai diegiama. Tačiau yra šalių, kuriose investuojant į saulės elektrinę, nesvarbu, ar ji būtų skirta namų ūkiui, ar verslo įmonei, dažnai kartu pasirenkamas ir energijos kaupimo įrenginys. Ar verta investuoti į energijos kaupimą, ar elektros energijos kaupimas užtikrina energetinę nepriklausomybę?

Kaip energijos kaupimas keičia elektros energijos rinką

Elektros energijos kaupimo klausimas nėra naujas –kai kurioms energijos kaupimo technologijoms jau daugiau nei 100 metų. Didžiausia Lietuvos energijos kaupykla yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau tokia technologija netinka nei namams, nei įmonėms, ant kurių stogų įrengtos saulės elektrinės. Atrodytų, energijai kaupti geriausiai tiktų tokios baterijos, kurios naudojamos elektromobiliuose ar mūsų telefonuose,

tačiau, imant platesniu mastu, tai tikrai nėra vienintelė išeitis – priklausomai nuo reikiamos talpos ir iškrovimo laiko, galima naudoti įvairias technologijas.

1 pav. (50 p.) pavaizduoti įvairūs elektros energijos kaupimo būdai, sugrupuoti pagal iškrovimo laiką ir talpą. 2 pav. (52 p.) – superkondensatoriai, kurių iškrovos laikas yra itin trumpas, tinkantys tada, kai reikia trumpo impulso, pavyzdžiui, norint išlyginti elektros įtampos svyravimus tinkle.

Didelė talpa ir ilgas iškrovos laikas būdingas įrangai, naudojančiai vandenilį arba sintetinį metaną. Ši technologija elektros energiją gali pasaugoti kelis mėnesius, apie ką svajoja daugelis saulės elektrinės savininkų: pavyzdžiui, vasarą saulės elektrinės pagamintos energijos perteklius būtų skiriamas vandenilio gamybai, o žiemą šis kuras naudojamas šildymui ir elektros gamybai. Teoriškai viskas gražu, praktikoje vaizdelis kitoks – komercinės įrangos dar nėra (tik eksperimentinės), tačiau šio metodo, vadinamo „Power-to-Gas“, moksliniai tyrimai – labai intensyvūs.

Naudojamos ir suspausto oro kaupyklos, kai perteklinė elektros energija tiekiama kompresoriams, o vėliau

suspaustas oras panaudojamas elektros gamybai. Arba superlaidininkų magnetinės energijos kaupikliai, kurie, panašiai kaip ir superkondensatoriai, tinka trumpalaikiam elektros energijos kaupimui ir naudojami, kai reikia sumažinti elektros energijos svyravimus. Kalbant apie elektros energijos kaupimą namuose ar įmonėse, dažniausiai pasirenkamos ličio jonų baterijos. Nes tai žinoma ir namų sąlygomis pritaikoma technologija, be to, vis didesnė jų talpa, ilgesnis veikimas bei mažėjančios kainos skatina domėtis šiuo energijos kaupimo būdu, vertinti jo ekonomiškumą, perspektyvumą.

Saulės elektrinės pagamintos energijos kaupimas. Kam tai?

Energijos kaupimas leidžia naudoti elektros energiją kitu metu, o ne tada, kai ją gamina saulės elektrinė. Tai elektros energijos vartojimo atidėjimas laike, nesinaudojant elektros pasaugojimo tinkluose paslauga, kuri pas mus kol kas nėra brangi, bet, kaip rodo keli pastarieji metai bei Vakarų Europos šalių praktika, turi tendenciją brangti.

Tiesioginis namų ūkiuose įrengtos saulės elektrinės pagamintos energijos suvartojimas savo reikmėms, kai elektrinė dirba intensyviai, paprastai neviršija 30 procentų. Taip yra todėl, kad vidury dienos, kai elektros energijos gamyba intensyviausia, namuose paprastai nieko nėra. Tad nepanaudotą energiją tikslinga išsaugoti ir susigrąžinti tada, kai saulės elektrinė nebedirba.

Kalbant apie nepriklausomybę, galimi du energijos kaupimo principai:

• įrenginyje, kuris nėra prijungtas prie viešojo tinklo (off-grid) ir yra autonominis;

• įrenginyje, kuris prijungtas prie elektros tinklų (on-grid).

Pirmasis variantas pasitaiko rečiau, jis naudojamas atokiuose, elektros įvado neturinčiuose namuose, vasarnamiuose arba laivuose. Ar tai gali užtikrinti energetinę nepriklausomybę ištisus metus? Daug kas priklauso nuo geografinės padėties: juk saulės elektrinės efektyvumas vienoks, kai ji dirba ten, kur per metus yra 300 saulėtų dienų, ir visai kitoks, kai ji sumontuota regione, kur dominuoja lietingi orai. Energijos poreikiai irgi skirtingi: pietinėse šalyse žiemą apsieinama ir be šildymo, o šiauriniuose kraštuose šildymo sezonas trunka ir beveik pusmetį, taigi skiriasi ir saulės elektrinės darbas, ir energijos poreikiai.

Tiesioginio pagamintos elektros sunaudojimo padidinimas

Energijos kaupikliai nepriklausomybės laipsnį gali padidinti, tačiau tas padidėjimas bus išreikštas tik procentais, o ne kartais. Vidutiniškai namų ūkis gali tiesiogiai panaudoti apie 30 proc. saulės elektrinės pagamintos energijos, visą kitą dalį jis turi kažkur saugoti. Jei dienos metu įjungsime daug energijos vartojančius buitinius prietaisus, tokius kaip indaplovė, skalbyklė ar džiovyklė, tiesioginę saulės elektrinės energijos vartojimo dalį galime dar kiek padidinti, tačiau ji nebus didesnė nei 40 procentų. Ar tokiu atveju verta elektros energijos perteklių nukreipti į namuose įrengtas energijos saugyklas?

Kitų šalių patirtis rodo, kad dauguma vartotojų pasirenka tą sprendimą, kuris jiems finansiškai naudingesnis. Vokietijoje, kur namų ūkių elektros energijos kaupimo rinka yra didžiausia, saulės elektrinių savininkai nesiekė didinti gaminamos energijos suvartojimo dalies tol, kol saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifai buvo dideli. Kai mokestis už į tinklą patiektą energiją buvo didesnis už iš tinklo gaunamos energijos kainą, didžioji namų ūkiuose pagamintos energijos dalis keliaudavo į tinklą. Padėtis ėmė keistis, kai vartotojai už į tinklą atiduotą energiją pradėjo gauti mažiau, nei mokėjo už iš tinklo gaunamą elektrą. Tuomet jie jau stengėsi panaudoti kuo daugiau saulės elektrinės pagamintos energijos, bet apie elektros energijos kaupiklius dar nesvarstė – per brangu. Bėgant laikui, skirtumas tarp į tinklus atiduodamos ir iš tinklų gaunamos elektros kainų tik didėjo (vartotojų nenaudai), natūraliai atsirado ir energijos saugyklų poreikis, juolab kad tokius sprendimus skatino ir paramos projektai.

Nors tendencijos buvo prognozuojamos, tačiau žmonėms savo kailiu reikėjo pajusti priklausomybę nuo elektros energijos kainų pokyčių.

Ar įmanoma pasiekti šimtaprocentinę autonomiją?

Teoriškai – taip, bet tada reikėtų gerokai padidinti nuosavą elektros gamybos ir kaupimo sistemą – tiek saulės elektrinės galią, tiek energiją kaupiančių baterijų talpą. Ekonominiu požiūriu toks sprendimas neperspektyvus, nes investicijos milžiniškos, jų atsipirkimo laikas labai ilgas. Rizikinga, ypač dabar, kai technologijų pažanga labai sparti ir niekas negali pasakyti, kas bus po 10–15 metų, ar tai, ką įsigysime dabar, nebus beviltiškai pasenę? Šiuo metu rinkoje esančių daugelio baterijų garantuojamas

tarnavimo laikas – 6000 įkrovimo ir iškrovimo ciklų. Taigi, jei kiekvieną dieną ją įkrausime ir iškrausime, baterija, beveik neprarasdama savo savybių, tarnaus apie 16 metų. Tarnaus ir dar ilgiau, tik talpa bus sumažėjusi.

2016 m. pabaigoje Vokietijos namų ūkiuose buvo įrengta apie 50 000 baterijų.

Vokietijos namų ūkiuose dominuoja nedideli 4–8 kWh energijos kaupimo įrenginiai.

Bendra stacionarių baterijų talpa – 7,0 GWh

Vokietijoje registruoti 1 878 000 elektromobilių, o jų baterijų talpa siekia 65 GWh

Bendra įrenginių talpa siekia apie 72 GWh

Šalyje įrengtų hidroakumuliacinių elektrinių talpa – 39 GWh

2020 m. jau buvo 300 000 elektros energijos kaupiklių.

2022 m. pabaigoje energiją Vokietijoje kaupė daugiau kaip 650 000 stacionarių baterijų (skaičiuojant ir namų ūkius, ir įmones), kurių bendra talpa siekė 7,0 GWh.

Jei prie jų pridėtume 1 878 000 Vokietijoje registruotų elektromobilių, kurių baterijų talpa siekia 65 GWh, bendra talpa yra apie 72 GWh, kas beveik dvigubai daugiau už šalyje įrengtų hidroakumuliacinių elektrinių talpą (39 GWh).

Energijos kaupimo įrenginių skaičius Vokietijos namų ūkiuose ir įmonėse Baterijos, energijos kaupikliai

2016 m. 2020 m. 2022 m.

Saulės elektrinės veikimo pikas

Neoptimalus įkrovimas

Baterijos panaudojimo laikas

Optimalus sistemos darbas

Saulės elektrinės veikimo pikas

Periodas, kai baterija neįkraunama

Energijos kaupimo sistemų įtaka energetikai

Tai rodo didžiulę baterijų įtaką visai energetikos sistemai. Vokietijos energetikai džiaugiasi, nes ši tendencija tiesiogiai susijusi su atsinaujinančių energijos išteklių integracija tinkluose, geriau atskleidžia atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą.

Tačiau Vokietijos namuose sumontuotų baterijų ir įrengtų saulės elektrinių skaičiai – nesulyginami: 2022 m. pabaigoje šioje šalyje buvo daugiau nei 2,58 mln. saulės elektrinių, t. y. gerokai daugiau nei baterijų. Tačiau reikia įvertinti, kad saulės elektrinės Vokietijoje pradėtos įrengti maždaug prieš 20 metų, o namų baterijos išpopuliarėjo tik pastaraisiais metais.

1 pav. Įvairūs elektros energijos kaupimo būdai, sugrupuoti pagal iškrovimo laiką ir talpą.

2013 m., kai Vokietijoje buvo svarstoma paramos elektros energijos kaupykloms, Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas paskelbė tyrimą „Speicherstudie 2013“, kuriame atskleista, kokį poveikį tinklams galėtų turėti plataus masto energijos kaupyklų naudojimas kartu su namų saulės elektrinėmis. Paaiškėjo, kad, naudojant elektros energijos kaupyklas, namų poreikiams galima panaudoti iki 66 proc. saulės elektrinės pagamintos energijos, tinklams atiduodant 34 procentus. Tačiau, siekiant elektros tinklų darbo tolygumo, būtina, kad elektros energija į baterijas tekėtų vidurdienį, kai saulės elektrinių našumas didžiausias. Reikia skatinti taip naudoti energijos kaupyklas, kad jos nebūtų užpildytos anksčiau iki vidurdienio, kad per

elektros gamybos piką visa perteklinė energija nebūtų atiduodama elektros tinklams.

Fraunhoferio instituto išvados atsispindėjo 2013 m. Vokietijoje pradėtose taikyti energijos kaupimo įrenginių įsigijimo paramos schemose: paramos gavėjų į tinklą tiekiamos elektros energijos kiekis per piką negalėjo viršyti 60 proc. saulės elektrinės galios. 2016– 2018  m. paramos gavėjams buvo nustatyta griežtesnė sąlyga dėl į tinklą tiekiamos energijos kiekio – per gamybos piką ji negalėjo viršyti 50 proc. saulės elektrinės įrengtos galios. Buvo rekomenduojama net dar sumažinti į tinklą per piką tiekiamos energijos kiekį.

Vokietijoje šiuo metu nėra nacionalinės subsidijų programos, skirtos saulės elektrines papildantiems

energijos kaupikliams įsigyti, tačiau tokius namų ūkių žingsnius remia kelios federalinės žemės ir miestai. Lietuvos Aplinkos projektų valdymo agentūra paraiškų priėmimą įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius – baterijas skelbė 2022 m. rugsėjį. Parama buvo skiriama gyventojams, kurie įsigyja geležies fosfato arba ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį ir naudoja jį savo pagamintai elektros energijai kaupti. Kompensacija buvo teikiama nuo 0,5 iki 10 kWh talpos baterijai, bet gyventojai galėjo įsigyti ir talpesnius nei 10 kWh elektros energijos kaupimo įrenginius, tačiau maksimali kompensacinė išmoka skirta tik už 10 kWh talpą. Ličio geležies fosfato kaupikliui nustatytas 450,26 euro įkainis už 1 kWh, o ličio jonų kaupikliui – 391,08 euro dydis. Paramai iš viso buvo skirta milijonas eurų. Šis paramos etapas yra baigtas, tačiau šiais metais valstybės paramos etapas numatytas gegužės mėnesį.

Kokia baterija?

Pradiniame namams skirtų elektros energijos kaupiklių vystymo etape konkuravo dviejų tipų baterijos: ličio jonų ir tradiciniai švino – rūgštiniai akumuliatoriai (pirmiau minėtos geležies fosfato baterijos irgi yra ličio jonų baterijos tipas). Pirmųjų savybės, ypač energijos tankis, ilgaamžiškumas (skaičiuojant tiek tarnavimo laiką, tiek įkrovimo ir iškrovimo ciklų skaičių) buvo kur kas geresnės, o švino – rūgštinių akumuliatorių gamintojų pasiūlymų svarbiausias argumentas buvo kaina. Tačiau vos keleri eksperimentų metai viską išsprendė – namų ūkiuose ličio jonų baterijos tapo dominuojančios. Tam turėjo įtakos ne tik didėjantis

Tiesioginis namų ūkiuose įrengtos saulės elektrinės pagamintos energijos suvartojimas savo reikmėms, kai elektrinė dirba intensyviai, paprastai neviršija 30 procentų. Taip yra todėl, kad vidury dienos, kai elektros energijos gamyba yra intensyviausia, namuose paprastai nieko nėra. Tad nepanaudotą energiją tikslinga išsaugoti ir susigrąžinti tada, kai saulės elektrinė nebedirba.

baterijų efektyvumas, bet ir kainų mažėjimas. Kitų tipų baterijų, pavyzdžiui, natrio jonų, šiame rinkos segmente užimama dalis yra nereikšminga.

Energijos kaupimo sistemos nėra naujiena rinkoje, tai daugelį metų kuriamos ir tobulinamos energijos kaupimo technologijos, tad tokią įrangą namų ūkiams siūlo dešimtys tiekėjų. Produktų ir įvairių sprendimų įvairovė – gana didelė. Atrodytų, vieno prekės ženklo 10 kWh energijos kaupiklis yra toks pats kaip ir kito prekės ženklo tos pačios talpos kaupiklis, tačiau tai tas pats, kas manyti, jog visi automobiliai su 4 ratais yra vienodi. Energijos kaupimo sistemos skiriasi svarbiomis detalėmis, funkcijomis, pajungimo galimybėmis, tad, norint išsirinkti tinkamą, reikia į šią temą gilintis, išsiaiškinti, kuo skiriasi įvairūs variantai, kokios jų galimybės. Čia jau tektų darbuotis su konkrečiais pasiūlymais, konkrečiais įrenginiais.

Privalumai ir vienas trūkumas

Elektros energijos kaupimo privalumai: energijos tiekimas sutrikus tiekimui tinkle, didesnė nepriklausomybė nuo energijos tiekėjo, tolygesnis elektros tinklo funkcionavimas, patikimesnis energijos tiekimas ten, kur nėra prieigos prie viešojo tinklo, efektyvesnis saulės jėgainės darbas, taupymas, galimybė kurti nuosavą išmanų tinklą.

Energijos kaupiklių kainos labai skiriasi. Gana populiarūs 10 kWh talpos kaupikliai, užimantys mažiau vietos nei skalbyklė ar indaplovė ir naudojami kartu su standartinėmis 5–10 kWp galios namų saulės elektrinėmis. Didesnės talpos baterijų kaina patrauklesnė, nes jas įsigyjant paprastai už 1 kWh mokama mažiau, nei

įsigyjant mažesnės talpos bateriją, bet optimali baterijos talpa priklauso nuo per dieną suvartotos energijos kiekio ir nuo to, kiek energijos reikia sukaupti tam paros metui, kai saulės elektrinė nebedirba.

Baterijų kaina priklauso ir nuo įkrovimo laiko, atliekamų funkcijų spektro (pavyzdžiui, avarinio maitinimo funkcija), nuo įrengimo montavimo galimybės (pastato viduje ar išorėje), dizaino ir kt. Energijos kaupiklių kainos dabar yra gerokai mažesnės nei prieš kelerius metus, o jų eksploatacinės savybės – gerokai geresnės.

Vis tik nereikėtų pamiršti, kad nuosavas energijos kaupimas baterijoje yra trumpalaikio energijos kaupimo principas. Todėl dažnai energijos saugykla parenkama taip, kad ji galėtų patenkinti mažesnį nei vienos paros namų ūkio energijos poreikį. Didesnis energijos kaupimo pajėgumas paprastai pasirenkamas tais atvejais, kai namas yra atokiai, kai įvairios stichijos (stiprios vėtros) gali nutraukti elektros energijos tiekimą ilgesniam laikui, na ir, žinoma, tikrose off-grid sistemose, kurios neprijungtos prie elektros tinklų.

pasiekti šimtaprocentinę autonomiją? Teoriškai – taip, bet tada reikėtų gerokai padidinti nuosavą

gamybos ir kaupimo sistemą –

saulės elektrinės galią, tiek energiją

baterijų talpą.

–

Modernios, karštam vandeniui ruošti ir šildyti skirtos baterijos „Sunamp THERMINO“ ne tik leidžia efektyviau naudoti energiją namuose bei mažina CO2 emisijas, bet ir taupo erdvę. Patikima, saugi ir ekonomiškai efektyvi šių baterijų technologija užtikrina greitą karšto vandens srautą. Baterija „Sunamp THERMINO“ beveik keturis kartus mažesnė už lygiavertį cilindrinį karšto vandens boilerį ar akumuliacinę vandens talpyklą, puikiai atrodo bet kokiuose namuose ir neužima vertingos erdvės. Baterijas lengva montuoti, prijungti, jos yra ekologiškos ir ilgaamžės, nereikalauja privalomos kasmetinės priežiūros.

„Sunamp“ atstovas Baltijos regione –MB „Energijos baterijos“ www.energijosbaterijos.com

Efektyvus ir kompaktiškas įrenginys

Baterijos „Sunamp THERMINO“ pagrindas – unikali ir inovatyvi energijos kaupimo ir saugojimo technologija, kai medžiagos būvio (skysto ir kieto) virsmo metu sukaupiama ir esant poreikiui išskiriama šilumos energija. Dėl šios technologijos „Sunamp THERMINO“ baterijos yra itin kompaktiškos – net 4 kartus mažesnės už tradicinius, to paties pajėgumo cilindro formos karšto vandens boilerius ar akumuliacines vandens talpyklas, aukšto energinio efektyvumo, kuris taip pat yra 4 kartus didesnis nei tradicinių boilerių. Tai A+ energinės klasės įrenginys, namų ūkiui galintis sutaupyti iki 1000 kWh energijos per metus. „Sunamp THERMINO“ baterijų šilumos nuostoliai yra daugiau kaip 80 proc. mažesni nei tradicinių karšto vandens boilerių.

Tęstinis veikimo principas

Baterijos tūris, kuriame sumontuoti du variniai gyvatukai, užpildytas specialia medžiaga „Plentigrade P58“. Vienas gyvatukas skirtas baterijai įkrauti termofikaciniu vandenui („i“ modeliai), antruoju gyvatuku momentiškai ruošiamas karštas vanduo. Baterijos apačioje sumontuotas 2,8 kW galios elektrinis šildytuvas veikia kaip rezervinis arba pagrindinis („e“ modeliuose).

Priimdamas ar atiduodamas šilumą, baterijos užpildas keičia fizinę būklę – skystėja arba kietėja, tad baterija veikia tęstiniu principu: priima, saugo energiją ir prireikus ją atiduoda. Aplinkai draugiškas įrenginys neturi pavojingų medžiagų – visos medžiagos tinkamos perdirbti ir naudoti pakartotinai. „Sunamp THERMINO“ energijos baterijos – patraukli alternatyva tradiciniams karšto vandens boileriams, jos puikiai tinka individualaus namo, buto, renovuojamo daugiabučio, administracinių pastatų ar pramonės įmonių karšto vandens ruošimo ir šildymo sistemoms.

Kuo skiriasi „i“ ir „e“ modeliai?

„Sunamp“ siūlo dvi skirtingas THERMINO baterijų versijas. „e“ modelis naudoja elektros tinklo ar saulės elektrinės elektros energiją. Papildomu valdymo bloku galima nustatyti palankiausią ar pigiausią sistemos įkrovimo laiką: pavyzdžiui, tik naktinis tarifas (naudojant tinklo elektros energiją), tik šviesusis paros laikas (naudojant saulės elektrinę), o sukaupta energija pasigaminti karštą (iki + 70 oC) vandenį reikiamu metu, praktiškai nepatiriant saugojimo nuostolių.

„i“ modelis įkrovimui naudoja karšto vandens šaltinį: kietojo kuro, dujinį katilą, šilumos siurblį, centralizuotai tiekiamą karštą vandenį. Šis modelis gali būti prijungtas ir prie elektros energijos šaltinio.

Buitiniam naudojimui skirtos 3,2 14,0 kWh šiluminės galios baterijos, vienu įkrovimu pašildydamos atitinkamai 105–435 litrus karšto vandens iki + 40 oC.

Kodėl verta rinktis THERMINO?

Vartotojai iš karšto vandens ruošimo įrenginio tikisi vandens šviežumo, komforto, patogumo, operatyvumo (kad karštas vanduo būtų tiekiamas iš karto), palankios kainos ir nedidelių gabaritų (kad įranga neužimtų daug erdvės). Siekis mažinti savo namų anglies dioksido pėdsaką, energijai skirtas išlaidas – taip pat labai svarbus veiksnys. Tokios savybės būdingos THERMINO, be to, šios baterijos užtikrina tiekiamo vandens šviežumą, pašalina legionelių riziką, joms nereikia privalomų metinių patikrų (nėra priežiūros išlaidų), suteikiama ilga 10 metų garantija šildymo elementui, testuotas įrangos ilgaamžiškumas siekia 40 000 ciklų (iki 40 metų). Montuotojai mielai dirba su THERMINO baterijomis, nes jas lengviau įrengti nei tradicines karšto vandens talpyklas. Be to, THERMINO baterijos idealiai veikia kartu su saulės elektrine. Saulės piko metu, be tarpininko, tiesiogiai panaudojant ir sukaupiant energiją, kuri panaudojama karšto vandens ruošimui bet kuriuo paros metu.

„Sunamp THERMINO“

ekonomiška, unikali ir inovatyvi karšto vandens ruošimo ir saugojimo technologija

SENOJI TECHNOLOGIJA THERMINO

NAMŲ MIKROKLIMATAS: ŠILDYMAS, VĖDINIMAS, REKUPERACIJA

„Pagrindų pagrindas yra vėdinimas“, – kalbėdamas apie namų mikroklimatą sako Remigijus Simanavičius, Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas. Jei pastebite, kad atsikėlus ryte visada skauda galvą, nesvarbu, kiek miegojote, o oda suirzusi, gali būti, kad jūsų namuose mikroklimatas yra prastas bei reikėtų susimąstyti, kaip jį būtų galima pagerinti. Svarbu atsižvelgti į esamų įrenginių teikiamą naudą ir ką reikia žinoti juos renkantis.

Kas yra geras mikroklimatas?

Anot R. Simanavičiaus, kiekvienas iš mūsų subjektyviai vertina, ar mikroklimatas namie yra geras, ar blogas. Jei jums šalta, nebūtinai greta esantis žmogus jausis lygiai taip pat, tačiau egzistuoja parametrai, kurie apibrėžia sveiką ir rekomenduotiną mikroklimatą. Pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys sveiką gyvenseną: oro temperatūra, drėgmė ir CO2 koncentracija.

„Jie apibrėžia, kiek mikroklimatas atitinka rekomenduojamas normas. Pavyzdžiui, rekomenduotina temperatūra šaltuoju metu yra 20–22 laipsniai, šiltuoju – nuo 24 iki 26 laipsnių. Svarbi ir santykinė drėgmė, kuriai taip pat įtaką daro metų laikas ir klimatas. Jeigu esame

šaltojoje zonoje, yra vienos sąlygos, jei šiltojoje – kitos. Bet, kalbant apie Lietuvą, mes esame vidutinio klimato zonoje ir, norint pasiekti rekomenduojamus parametrus, reikia tam tikrų priemonių“, – sako pašnekovas. R. Simanavičius tvirtina, kad pats geriausias jutiklis nustatyti mikroklimato lygį yra žmogus. Esant per daug sausame ore, atsiranda įvairių odos reakcijų, sudirginimas, gerklės dirginimas, leidžiant laiką blogai vėdinamose, šiltose patalpose, jaučiama apatija, mieguistumas, norisi mažiau judėti.

„Mikroklimatui įtaką daro ir žmogaus veikla. Vienokių sąlygų norime sportuodami, kitų ramiai dirbdami. Svarbus rodiklis – miegas, kurio metu rekomenduojama rinktis kitokius parametrus.

SA redakcijos turinys

Kaip nustatyti, ar namuose yra geras mikroklimatas?

Šiais laikais, pasak specialisto, egzistuoja išmanūs būdai, tie patys išmanieji telefonai turi daviklius, kurie leidžia nustatyti kai kuriuos svarbius parametrus, prie jų jungiami įvairūs nuotoliniai davikliai, o kartais užtenka termometro ar drėgmės matuoklio, norint sekti ir matyti, prie kokių sąlygų žmogus jaučiasi geriau.

Mikroklimatas yra komfortiškas tuomet, kai jis kuo mažiau neigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą, termoreguliacinį mechanizmą. Kaip žinia, per dideliame karštyje žmogus ima prakaituoti, šaltyje pasireiškia kitų simptomų. Geras mikroklimatas yra toks, kuris tinka organizmui, nesukelia neigiamos reakcijos.

Vėdinimas mikroklimate ypač svarbus. Į buitį žmonės įneša įvairių teršalų, kvapus skleidžia baldai, kilimai, turime namuose gyvūnų.

„Nevėdinant ar neteisingai eksploatuojant patalpas, gali atsirasti kondensatas, pelėsis ar kitkas. Tai reikia kontroliuoti, prižiūrėti, kad nesukeltumėte bėdų, kurias pašalinti yra sudėtinga“, – nurodo R. Simanavičiaus.

Rekuperacijos svarba

R. Simanavičius pabrėžia, kad šiuolaikinė įranga leidžia pašalinti tai, kas trukdo namuose jaustis gerai. Įvairūs vėdinimo įrenginiai, rekuperacija leidžia užtikrinti kontroliuojamą oro srautą, kad į patalpas būtų paduodamas reikiamas jo kiekis. Kita svarbi rekuperatorių ypatybė – jie grąžina šilumą, tokiu būdu prarandame mažiau energijos ir dėl to mokame mažiau už šildymą. Be to, vėdinimas atkuria tinkamą CO2 koncentraciją, įrengus kokybiškus filtrus, iš aplinkos nepatenka teršalų, dulkių, kietųjų dalelių.

„Alergiškiems žmonėms rekuperatoriai ir juose įrengti filtrai leidžia apsisaugoti nuo įvairių alergenų ir panašių dirgiklių. Temperatūrą užtikrina šildymo sistemos, drėgmei palaikyti yra įvairių būdų, vienas paprasčiausių – augalai, drėgmės atsiranda ruošiant maistą, prausiantis. Prie paduodamo pakankamo oro kiekio papildomo drėkinimo nebūtinai reikia, tačiau kitu atveju egzistuoja įvairūs oro drėkintuvai, valytuvai. Svarbu juos eksploatuoti taip, kaip rekomenduoja gamintojai, keisti filtrus“, – sako pašnekovas.

Alergiškiems žmonėms rekuperatoriai ir juose įrengti filtrai leidžia apsisaugoti nuo įvairių alergenų ir panašių dirgiklių.

Kaip išsirinkti gerą rekuperatorių?

R. Simanavičiaus teigimu, tokį įrenginį reikia rinktis ne pagal grožį. Pirmiausia reikia apibrėžti, kur jis bus naudojamas – buityje ar didesnėje patalpoje? Iš esmės geras rekuperatorius tas, kurį sumontavus galima pamiršti, kad jis namuose yra. Įrenginys nekelia jokių rūpesčių, triukšmo ir netrukdo kasdienai, tereikia nepamiršti pasikeisti filtrus.

„Geras rekuperatorius yra tas, kuris paduoda tinkamą oro kiekį į reikiamas patalpas. Antrinis efektas, kai kalbama apie energinį naudingumą, tai šilumos sugrąžinimo efektyvumas ir elektros sąnaudos. Kai kuriais atvejais atkreipiamas dėmesys, kad jo šilumos grąžinimo parametrai būtų kuo aukštesni, tačiau nepažiūrima, kiek jis sunaudoja elektros. Pasitaiko, kad vėdinimo sistemos tampa neeksploatuojamos, nes įrenginio elektros sąnaudos viršija patalpų šildymo sąnaudas, todėl tai tampa brangiu malonumu“, – sako R. Simanavičius.

Be to, specialistas pabrėžia, kad kaina ne visuomet lemia kokybišką įrenginį.

„Būna ir šiek tiek pigesnių kokybiškų rekuperatorių, nes jeigu yra didelio oro kiekio našesnis rekuperatorius,

jis gali būti brangesnis, bet jeigu didesnio oro kiekio rekuperatorius bus sumontuotas nedideliam būste, name ar bute, tai visiškai nereiškia, kad mikroklimatas ten bus geresnis. Net gali pasitaikyti, kad per intensyviai vėdinamose patalpose mikroklimatas bus palyginti prastesnis.

Žiemą, už lango esant minusinei temperatūrai, oras lauke yra sausas ir jeigu intensyviai vėdiname, tą sausą orą įnešame į patalpų vidų, o iš jų ištraukiame drėgmę. Tokiu būdu, intensyviai vėdinant, patalpos pradeda labai sausėti ir jas reikia drėkinti. „Vienas iš būdų, kaip tai išspręsti, yra naudoti drėkintuvus ir patirti energetines sąnaudas. Išeina taip, kad vienu įrenginiu šaliname drėgmę, kitu drėkiname ir abu kartus naudojame perteklinę energiją. Nuo to, kad bus paduodamas intensyvesnis oro srautas, jo kokybė netaps geresnė, dėl ko reikia atidžiai parinkti tinkamą oro kiekį“, – aiškina R. Simanavičius.

Vienam žmogui buityje, pagal Lietuvos higienos normas, rekomenduojama 36 kub. m oro per valandą. Pavyzdžiui, jei namuose gyvena keturių asmenų šeima, jiems reikia į patalpą paduoti apie 150 kub. m šviežio oro ir tokiu atveju mikroklimatas bus geras.

Geras rekuperatorius yra tas, kuris paduoda tinkamą oro kiekį į reikiamas patalpas.

Ortakių įrengimas

R. Simanavičius pabrėžia, kad rekomenduojama rinktis vėdinimui skirtus ortakius.

„Kadangi per ortakius paduodant orą, kartu jį ištraukiant, patenka šiek tiek dulkių ir kitokių dalelių, todėl jeigu jie nėra skirti vėdinimui, dažniausiai susidaro elektrostatiniai krūviai ir juose gali pradėti kauptis nešvarumai. Jeigu ortakiai yra sumontuoti nesandariai, gali būti traukiama arba išmetama papildomai oro arba gali pradėti kauptis įvairūs nešvarumai, kuriuos sunku išvalyti.

Jeigu parenkamas netinkamas ortakių skersmuo, gali būti skleidžiamas triukšmas. Esant per mažam ortakių skersmeniui, oro tiekimui reikia skirti daugiau energijos. Natūralu, kad projektavimo metu ortakynas turi būti racionaliai išvedžiotas, vengiant alkūnių, sudėtingų apėjimų, nes tai sukelia papildomą pasipriešinimą, o tai reiškia energijos nuostolius, ir pats oras sunkiau patenka į patalpas“, – nurodo ekspertas.

Didžiausių klaidų žmonės padaro tada, kai ortakius montuoja nelabai žinodami geriausio sprendimo. Be jau išvardytų, gana dažnai pasitaikanti klaida – pasirenkami pigūs ir nekokybiški ortakiai.

„Pasitaiko, kad žmonės pakliūva į „burtininkų“ pinkles ir susimontuoja su sidabro jonais ar kažkokiais kitais tariamai stebuklingais būdais paveiktus ortakius, kurie valo, jonizuoja orą. Tada neadekvačiai sumokama už absoliučiai netinkamus, išgalvotus dalykus.

„Būna atvejų, kai statyboje pasitaiko „stebuklingų dažų, kurie apsaugo šilumą“, taip ir su ortakiais: atsiranda tokių trumpalaikių projektų, susikaupia kritinė masė klientų ir dažniausiai tiekėjai labai greitai išnyksta. Gerą reputaciją turintys gamintojai tuo neužsiima ir šiais informacijos sklaidos laikais yra tikrai nesudėtinga

pasitikrinti, rasti atsiliepimus, tik svarbu atpažinti, kur informacija nepatikima, o kur parametrai objektyvūs“, –nurodo R. Simanavičius.

Šilumos siurbliai

Mažėjant iškastinio kuro naudojimui, šilumos siurblių rinka prie to taip pat prisitaiko ir siūlo įvairius gaminius, kurie leidžia iš įvairios aplinkos gauti šilumą. Rinkoje yra daug geros reputacijos gamintojų, tačiau neteisingai parinktas šilumos siurblys neužtikrins reikiamos temperatūros ir elektros sąnaudos bus didelės. Vartotojams renkantis šilumos siurblį ekspertas rekomenduoja atkreipti dėmesį į du parametrus. Pirma, kad siurbliai gebėtų mūsų klimato sąlygomis užtikrinti reikiamą temperatūrą. Antra, kad siurblys tuo metu, kada reikia šilumos, t. y. pačiu šalčiausiu sezonu, nesustotų veikti. Tai nulemia teisingas siurblio parinkimas ir kokybiškas montavimas. Todėl dažnai daug svarbiau pasirinkti ne šilumos siurblį, o profesionalų projektuotoją ir montavimo įmonę.

R. Simanavičius tvirtina, kad norintiems įsirengti orinius šilumos siurblius reikia turėti omeny, jog deklaruojamas jų galingumas dažniausiai būna prie tam tikros temperatūros. Tačiau, jai krintant, galia ir efektyvumas mažėja.

„Tokiu atveju, jei šildymo įrenginys pasirinktas netinkamai, galima šalčiausią mėnesį sulaukti labai didelių sąskaitų. Jeigu įrengiamas per mažo galingumo prietaisas, kaip papildomas šaltinis būna paprastas elektrinis tenas, tuomet mėnesio gale gaunamos milžiniškos sąskaitos. Kai kalbama apie šilumos siurblį, visada siūlau galvoti, o kokios yra galimos alternatyvos? Ar tai orinis, ar gruntinis, kai kuriais atvejais svarstytinas siurblys oras–oras (bet galbūt mažiau buityje). Žinant parametrus ir kur jis bus naudojamas, galima pasirinkti tinkamą sprendimą“,– sako pašnekovas.

SUKURTA LIESTI.

SKIRTA VALDYTI.

SUKAMASIS ŠVIESOS

STIPRUMO REGULIATORIUS.

LS 990, NERŪDIJANTYSIS PLIENAS.

Fotogrāfs: Constantin Meyer, Interjars: Wesel

Nuskenavę užsiregistruokite ir apsilankykite „JUNG Showroom“ adresu Senasis Ukmergės kelias 12, Užubaliai, Vilniaus raj.

Pasak R. Simanavičiaus, vienas populiariausių siurblių mūsų šalyje yra oras–vanduo, nes iš visų siurblių toks šildymo įrenginys yra pigiausias.

„Dažniausiai tik todėl tokie įrenginiai būna montuojami, nes tie patys gruntiniai ar geoterminio šildymo šaltiniai, jų vienintelis trūkumas, kad jie iš tikrųjų yra brangesni, nes reikia susimontuoti gręžinį, bet tai nereiškia, kad to nereikia daryti. Netgi priešingai, jei tai nauja statyba ir tikimasi turėti komfortišką žematemperatūrį šildymą, pavyzdžiui, grindinį, tai tikrai efektyvumą galima pasiekti ypač didelį. Pradinė investicija, kuri padaroma statybos metu, jeigu paskaičiuotume banko paskolą 20 ar 30 metų ir tiek, kiek sumažėja sąnaudos įrengus kokybišką geoterminį šildymą, manyčiau, kad tos energinės sąnaudos kompensuoja banko palūkanų dengimą, nes jie dirba tikrai efektyviau nei oras–vanduo šilumos siurbliai“, – tikina specialistas.

Renkantis šilumos siurblį, reikia nepamiršti, kad jis šiltuoju sezonu gali vėsinti patalpas. Todėl būtinai rekomenduojama įvertinti ir vėsos poreikį bei konkretaus

šilumos siurblio galimybes vasarą patalpas vėsinti, kas šiuolaikiniuose pastatuose tapo ypač aktualu.

Tačiau, R. Simanavičiaus žodžiais, naujos statybos pastatai yra gana sandarūs, todėl net ir mažesnio efektyvumo siurbliai oras–vanduo gali atitikti lūkesčius.

Papildomi rodikliai, lemiantys namų mikroklimatą

Ne tik įvairūs įrenginiai gali lemti namuose vyraujantį mikroklimatą. Taip pat svarbi ir statinio architektūra –t. y. jo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

„Turime ne tik prietaisais matuojamus parametrus, yra ir jutiminiai rodikliai – ne tik temperatūra, bet ir pro langą šviečianti saulė gali daryti gana didelę įtaką mikroklimatui. Vasara gali perkaitinti ir tuomet reikalingas intensyvus vėsinimas, žiemos metu galima sumažinti šilumos poreikius. Tokiais atvejais reikia atkreipti dėmesį į pasyviąsias priemones. Pavyzdžiui, jei namo langai į pietus, architektūriniai elementai, šešėliavimas, stiklai su saulės kontrole gali stipriai sumažinti neigiamą įtaką vasaros metu. Taip pat reikia stebėti ir sklypo daromą įtaką: kokia jo aplinka, ar jis šešėlyje, ar saulėtoje vietoje, ar teritorijoje su aukštesne altitude, atkreipti dėmesį į vyraujančius vėjus“, – sako R. Simanavičius.

Kalbant apie židinius, anot eksperto, dažnai įsivaizduojamas idiliškas vaizdas: užkuriamas židinys, arbata ir maloniai šildanti liepsna. Tačiau nepagalvojama, kad toks įrenginys montuojamas sandariuose pastatuose, todėl porąkart panaudojus židinys tampa neeksploatuojamas.

„Tam, kad vyktų degimo procesas, ugnis turi gauti deguonies. Priešingu atveju jis skleis labai nemalonius kvapus, nedegs, sukels daug rūpesčių. O jei jis nėra izoliuotas, jo skleidžiama maloni šiluma, kaip įsivaizduojama, gali pakelti temperatūrą iki nekomfortiško lygio, tai veikia žmogaus miegą ir ryte prabundama skaudama galva. Židinio montavimas lygiai taip pat reikalauja tam tikrų žinių, specialaus oro padavimo, kad jis veiktų, vyktų trauka ir neskleistų per daug šilumos“, –pažymi pašnekovas.

O ką daryti, jei namas nėra naujas? Ar galima pagerinti mikroklimatą? R. Simanavičius nurodo, kad, prieš pradedant tai daryti, būtina nustatyti „ligą“, kitaip sakant, atrasti, kas pastate blogai.

„Kartais tik galvojama, kad yra per karšta, per sausa ar per didelė drėgmė, o iš tikro patalpos paprasčiausiai nėra vėdinamos. Visuomet rekomenduoju pastebėti patalpas savaitę, kitą, kad sužinotumėte, koks yra mikroklimatas. Galbūt kartais reikia dažniau vėdinti, valyti dulkes, palaikyti higieną, tada tas mikroklimatas bus geras ir nebus būtina drėkinti ar kažką papildomai daryti“, – apibendrina R. Simanavičius.

Kartais tik galvojama, kad yra per karšta, per sausa ar per didelė drėgmė, o iš tikro patalpos paprasčiausiai nėra vėdinamos.

Visuomet rekomenduoju pastebėti patalpas savaitę, kitą, kad sužinotumėte, koks yra mikroklimatas.

Nuotr. varcevanje-energije.si

Svajojate apie atostogas šiltuose kraštuose? O gal norėtumėte jomis mėgautis kasdien savo namuose? Tai įmanoma!

Kokybiški „Reynaers Aluminium“ panoraminiai langai panaikina ribą tarp eksterjero ir interjero.

Estetika, grakštumas, solidumas, komfortas, ramybė – viskas viename. Atostogų dvelksmas kasdien!

Juk kas gali būti įspūdingiau nei unikalus kraštovaizdis per Jūsų langus! Įsivaizduokite jausmą, kai vakarieniaujate prie stalo svetainėje, o jaučiatės taip, lyg būtumėte gamtoje. Vasaros rytais geriate kavą terasoje, šiltas vėjas kutena kojas, paukščių garsai džiugina ausis. Tobula dienos pradžia.

Belgų kompanijos „Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje preciziškai išpildys Jūsų lūkesčius ir architektų idėjas: padės suprojektuoti, pagamins ir sumontuos langus.

„Reynaers Aluminium“ suteikia visoms aliuminio sistemoms išskirtinę – net 10 metų garantiją!

VONIOS KAMBARIO TENDENCIJOS –PARODOJE ISH 2023

Kas dvejus metus Frankfurte prie Maino (Vokietija) vykstančios tarptautinės ŠVOK ir sanitarinės įrangos bei technologijų parodos ISH organizatoriai renginyje pristato ir naujausias vonios kambario tendencijas.

Šiais metais lankytojai sulaukė naujo ISH 2023 papildymo: seminarų ir diskusijų, kuriuose nuodugniai apžvelgiamos populiariausios vonios kambario tendencijos bei nagrinėjamos keturios kryptys, kurios turės lemiamą reikšmę holistiškai planuojant vonios kambarį per ateinančius kelerius metus.

TVARUS,

MAŽAS, SVEIKATINGAS, EMOCIONALUS –keturios pagrindinės vonios kambario tendencijos, išgrynintos šiųmetėje ISH 2023 parodoje.

Parengė Aušra NYMAN Nuotraukos ir koliažai: Messe Frankfurt GmbH

„Vonios kambario patirtis ISH 2023“ pasakoja apie ateitį

Populiarus „Pop up my Bathroom Atelier“ pokalbių forumas su seminarais ir atviromis diskusijomis šiais metais siūlė ISH lankytojams pridėtinę vertę bei žinias tiek darbe, tiek kasdienybėje. Moderuojamose diskusijose kartu su aukščiausios klasės modernaus vonios kambario tendencijas ir ateities strategijas planuojančiais pramonės atstovais buvo pristatyti ir su vonios kambariais susiję amatai, atsižvelgiant į šiandienos ir rytojaus iššūkius. Ekskursijos su gidu „Pop up my Bathroom“ tendencijų demonstracijoje tapo šios parodos naujove. Be pramonės specialistų, pokalbiai taip pat vyko su vonios kambario planavimo, architektūros, tyrimų, interjero dizaino ir rinkodaros profesionalais. Dėmesio skirta ir dabartinėms aktualijoms: renovacijai, apšvietimo dizainui ir stiliaus tendencijoms. Vienas svarbiausių dalykų buvo ekspertų nuomonė, kaip įrengti tvarų vonios kambarį.

Tvarus vonios kambarys: pagrindinė ISH 2023 tema

Tvarus vonios kambarys yra bene svarbiausia iš keturių populiariausių tendencijų, rodomų parodoje, pavadintoje „Vonios kambario patirtis parodoje ISH 2023“, arba „Pop up my Bathroom“. Tvarumas vonios kambaryje pristatomas kaip ateities koncepcija, siekiant optimalaus ir protingo vandens taupymo derinio. Energiją tausojantys produktai, ekologiška pramoninė gamyba, tvarios medžiagos ir ilgalaikis dizainas perteikia glaudaus bendradarbiavimo su gamta galimybes. Tačiau daugeliui žmonių to nebeužtenka. Dėl vartotojų tendencijų, tokių kaip zero waste, tvarus vonios kambarys vėl atsiduria parodos organizatorių, dalyvių ir lankytojų dėmesio centre kaip naujų tvarių idėjų pagrindas.

Mažytis vonios kambarys – nauja vonios kambario tipologija su didžiuliu potencialu

Kompaktiškų vonios kambarių miesto namams tendencija skatina pramonę ir vonios kambario planuotojus kurti novatoriškus sprendimus, specialiai pritaikytus mažoms erdvėms. Aukščiausius komforto ir patogumo standartus derinant su kukliu minimalizmu, anksčiau buvęs ankštas ir utilitarus vonios kambarys (angl.  Tiny Bathroom) tampa madingu modeliu dideliam vartotojų skaičiui. Jo skiriamieji bruožai – paprastumas, estetika, inovatyvumas, išmanumas, tačiau kartu ir patogumas. Ergonomiką jame užtikrina nestandartinių, sumažintų gabaritų gaminiai ir šiuolaikinės technologijos. Skaitmenizuota tokių komponentų kaip aksesuarų laikiklių, vonios baldų arba kompaktiškų dušo kabinų (mažasis SPA) gamyba suteikia reikiamų techninių ir ergonominių pajėgumų norimam komfortui išlaikyti mažoje patalpoje, atsižvelgiant į tokiai erdvei būtiną didelį tikslumą ir kruopštų planavimą

Vonios kambarys gerai savijautai: patirtis visiems pojūčiams

Vonios kambario pavertimas mažuoju namų SPA, siekiant daugiau laiko skirti sveikatinimo procedūroms, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti bereikalinga prabanga. Bet jei į vonios kambarį žiūrėsime holistiškai, kaip į gerovės elementą, reikėtų prisiminti, kad jis atlieka svarbų vaidmenį sveikatingumo procese, kurį sudaro dėmesingumas, laiko skyrimas sau, aktyvumas, tvarka ir švara, sveika mityba, paprastumas. Gera savijauta, kaip gyvenimo būdo tendencija, reiškia siekį ne tik atsipalaiduoti, bet ir užsiimti prasminga veikla, kuri didina pasitenkinimą ir daro mus laimingus. Gerą savijautą užtikrinantis vonios kambarys čia gali atlikti svarbų pagalbinį vaidmenį – kalbant tiek apie paprastus, tiek apie labai sudėtingus gaminius: pradedant sūkurine vonia (skirta vidui arba laukui), infraraudonųjų spindulių pirtimi arba individualiai programuojamais dušais ir baigiant klasikinėmis vandens programomis, estetišku, išmaniuoju terapiniu apšvietimu ar patirtį stiprinančia multimedija. Geros savijautos vonios kambarys – vieta, kur atgyja pojūčiai ir juslės, kurių pagrindinis elementas yra vanduo.

Vonios kambarys atlieka svarbų vaidmenį sveikatingumo procese, kurį sudaro dėmesingumas, laiko skyrimas sau, aktyvumas, tvarka ir švara, sveika mityba, paprastumas.

SAvi namai

Emocinis vonios kambarys – aukštos emocijos pranoksta aukštąsias technologijas

Vonios kambarys tapo jaukia namų erdve. Jo raidą, siekiant funkcionalią patalpą paversti gyvenimo būdo vieta, per pastaruosius kelis dešimtmečius lėmė estetiniai veiksniai. Tačiau dėl pastaruoju metu ypač išaugusio poreikio rinktis įrangos, LED technologijų tvarumą ir dėl įvairių funkcijų programuojamumo tarsi vėl skatinamas technologinis vonios kambario įvaizdis. Planavimas ir vonios kambario įrengimas – sudėtingas procesas, kurį tradiciškai lemia techniniai sprendimai. Vis tik dienos pabaigoje vonios kambario naudotojai labiausiai trokšta grynų emocijų. „Pop up my Bathroom“ kūrėjai tyrinėja, kaip įnešti emocionalumo planuojant vonios kambarį holistiškai. Kokią įtaką daro bendra spalvų, formų ir naudojamų medžiagų visuma? Kurie technologiniai procesai ir projektavimo metodai padeda greitai pasiekti norimų rezultatų? Net jei aukštosios technologijos vis dar yra patrauklios, galiausiai jos – tik priemonė tikslui pasiekti ir slepiamos sienose ar matomos įrangos viduje. O tikrasis vonios kambario planavimo tikslas – geros emocijos: emocionalus vonios kambario dizainas, pagrįstas spalvomis, šviesa ir pojūčiais.

TVARUMĄ lemia ilgaamžės ir kokybiškos medžiagos. Dirbtinio akmens plytelės „Dekton“ dėl savo itin mažo porėtumo užtikrina didelį atsparumą dėmėms ir vandeniui, kurio vonios kambaryje gausu. Dėl atsparumo įbrėžimams, smūgiams, dilimui ir temperatūrų kaitai plokštės tampa nepavaldžios laikui. Kokybiškos ir ilgaamžės plytelės „Dekton“ gali būti naudojamos vonios grindų, sienų, baldų apdailai. „Dekton“ paviršiai taip pat naudojami dušo padėklų ir praustuvų gamybai. Plytelių paviršių galimi storiai – 0,4; 0,8; 1,2; 2 ir 3 cm. Nepaisant skirtingo storio „Dekton“ atsparumas išlieka toks pats. „Silestone“, kolekcija „Natural“, spalva „Opera“. Gamintojas „Cosentino“ (Ispanija).

Kuo mažiau detalių MAŽAME vonios kambaryje, tuo erdvė atrodo didesnė. Todėl jame ypač svarbu išlaikyti vientisumą. Kuriant vientisą įvaizdį vonios kambariuose, rekomenduojama rinktis didelio formato plyteles. Jos padeda išvengti daug ir matomų jungčių, taip pat sukuria vientisumo vaizdą, kuris optiškai didina erdvę. Dirbtinio akmens „Silestone“ paviršiai gali būti naudojami tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Medžiagos puikiai tinka grindų, sienų ir baldų apdailai. Daugeliu atvejų iš tų pačių spalvų galima gaminti ir dušo padėklus bei praustuvus. Didelis atsparumas dėmėms bei įbrėžimams, lengva priežiūra. „Silestone“ matmenys: 325 x 159 cm arba 306 x 144 cm.; storiai: 1,2; 2; 3 cm. „Silestone“, kolekcija „Sunlit days“, spalva „Posidonia Green“, gamintojas „Cosentino“ (Ispanija).

LAUKO BALDŲ KOLEKCIJA „HAVANA“

ESSENTIAL

2023-iaisiais Šveicarijos santechninės įrangos kompanija LAUFEN

pristatė ne tik naujas stilingas vonios kambario kolekcijas, bet ir išmaniųjų įrenginių programą „LAUFEN Smart“, kuri neabejotinai turės didžiulę įtaką tolesnei vonios kambario projektavimo raidai.

Vienos sėkmingiausių vonios kambario

kolekcijų „Il Bagno Alessi“ 20 metų jubiliejų kompanija paminėjo atnaujinta jos versija.

Garsus italų dizaineris Stefano Giovannoni su inovatyvia keramika „SaphriKeramik“

pagaliau galėjo įgyvendinti savo laiką pralenkusias idėjas: kolekciją papildė naujas kultinio praustuvo „Tuna“ modelis, taip pat du nauji itin elegantiški pastatomieji praustuvai.

Ypatingu kolekcijos akcentu tapo veidrodis tamsiai rudo aliuminio rėmu su dešimčia

įvairiose jo dalyse integruotų LED šviestuvų, kurių apšvietimo scenarijus, intensyvumą ir kryptį galima valdyti nuotoliniu būdu.

Kitas garsus šveicarų dizaineris Peteris Wirzas prieš 20 metų sukūrė kitą itin sėkmingą LAUFEN vonios kambario seriją PRO, jau tapusią tikru kompanijos bestseleriu. Su naująja vonios kambario kolekcija „Meda“

P. Wirzas darsyk įrodo tikėjimą savo dizaino filosofija. Pasitelkęs šiuolaikines technologijas ir inovacijas dizaineris nenuklydo į

ekstravaganciją ar stilistinius kraštutinumus ir išsaugojo puikų balansą tarp aiškių išgrynintų formų ir funkcionalumo. Į kolekcijos „Meda“ asortimentą įtraukti skirtingo dydžio ir formų praustuvai, unitazai, bidė, vonios, maišytuvai ir vonios kambario baldai. Tai tik kelios esminės priežastys, kodėl „Meda“ harmoningai įsikomponuos į bet kokio dydžio, suplanavimo ir stiliaus vonios kambarį. Ar „Meda“ pakartos PRO sėkmę? Tikimybė tikrai didelė.

Peterio Wirzo dizainas. „Meda“ kolekcija.

There is no piece that stands out from the rest. Each one is special and important for the collection.

pradeda vonios kambario skaitmenizacijos revoliuciją

Unitazas – ko gero, labiausiai per pastarąjį dešimtmetį technologiškai patobulėjęs santechnikos prietaisas, o LAUFEN svariai prisidėjo prie šio proceso. Prieš daugiau kaip dešimtmetį kompanija nustebino rinką su „Rimless“ apiplovimo technologija, o šiemet pristatė patobulintą naujos kartos „Silent Flush“. Naujoji technologija veikia sūkurio principu ir ne tik užtikrina efektyvų, aukščiausius higienos ir taupumo standartus atitinkantį nuplovimą, bet ir veikia itin tyliai. „Silent Flush“ jau įdiegta į „Kartell • LAUFEN“ ir „Meda“ kolekcijų unitazus.

LAUFEN pristatė ir plačią potinkinių montavimo sistemų liniją INEO. Į šią gamą įtrauktos visos reikalingos montavimo dalys, pradedant rėmu, bakeliais, profilinėmis montavimo detalėmis, baigiant skirtingo dizaino ir spalvų vandens nuleidimo klavišais. Tarp naujienų – ir unitazo dangtis su

integruota bidė funkcija SIT. Tai gera žinia tiems, kurie neturi galimybės įsirengti atskiros bidė. SIT galima montuoti ant jau pastatyto unitazo – reikalingos tik vandens padavimo ir elektros šaltinio jungtys.

Dar viena revoliucinė LAUFEN inovacija unitazams – „LCC Active“. Tai pirmoji antimikrobinė paviršių danga, per 24 valandas sunaikinanti net 99,99 proc. bakterijų ir virusų. Ši danga skirta ne tik keramikos, bet ir unitazų dangčių paviršiams. Nepriklausomi tarptautiniai testavimo institutai patvirtino, kad „LCC Active“ atitinka itin griežtus ISO standartų reikalavimus. LAUFEN ekspertai pabrėžia, kad ši antimikrobinė danga ypač pasiteisins viešosiose erdvėse, tokiose kaip ligoninės, slaugos namai, viešbučiai, ir kitose, kur keliami išskirtiniai švaros ir higienos reikalavimai.

Skaitmenizacija – vonios kambario dabartis

Vis dėlto labiausiai intriguoja vonios kambario skaitmenizacijos procesai. Ar išmaniųjų technologijų ir santechnikos prietaisų sąsajos gali užtikrinti efektyvų vandens ir elektros energijos sunaudojimą, finansinių išteklių taupymą ir aplinkos saugojimą?

„LAUFEN Smart“ šiemet jau pateikė svarbių atsakymų. Su šia technologija jau įmanoma tarpusavyje susieti įvairius santechnikos prietaisus skirtingose patalpose, koncentruotai valdyti nemažą santechnikos skaičių, užtikrinti informacijos, tarkim, apie sunaudoto vandens kiekį, stebėseną, operatyviai identifikuoti technines problemas. Vienas svarbiausių „LAUFEN Smart“ pranašumų –atskirų santechnikos prietaisų parametrų nustatymas pagal konkretaus objekto specifinius higienos reikalavimus.

Potinkinė sistema INEO.

„Silent Flush“ sistema.

Antimikrobinė paviršių danga „LCC Active“.

Kompanija „Roca“, įkurta dar 1917 m. Barselonoje (Ispanija), šiandien – viena didžiausių santechnikos įrangos ir keramikos gamintojų pasaulyje. Pagarba kultūrinėms ir istorinėms

tradicijoms, aistra šiuolaikiniam dizainui ir inovacijoms, atsakingas požiūris į aplinką ir gamtos išteklius suformavo išskirtinį šios kompanijos DNR, kuris ir vėl atsiskleidė ISH

parodoje Frankfurte pristatytose 2023 metų naujienose.

Dvi naujos vonios kambario kolekcijos

Tarp 2023-iųjų kompanijos „Roca“ naujienų – dvi vonios kambario kolekcijas TURA ir ONA. Bendradarbiaudamas su „Roca“ dizaino centru, TURA autorius Andreu Carulla dizaino atskaitos tašku pasirinko Barselonos XX a. architektūrą, o skiriamuoju stilistiniu elementu tapo architektūrinis konsolės elementas, subtiliai atsikartojantis praustuvų, vonių, unitazų bei bidė dizaino sprendimuose.

TURA praustuvų vandens nutekėjimo anga suformuota dubens krašte, o ne viduryje. Šis sprendimas ne tik estetiškas, bet ir praktiškas – sifonas užima mažiau vietos, o po praustuvu esantis stalčius yra talpesnis. Spalvinėje baldų paletėje vyrauja Viduržemio jūros regionui būdingos spalvos: balta, šviesiai pilka ir terakotos. Atvirų ir uždarų spintelių kombinacijos yra nepretenzingos, o jaukumo ir asmeniškumo įspūdį sustiprina aksesuarai: krepšiai iš perdirbto veltinio, specialūs vonių ir praustuvų padėklai, netgi muilo gabalėliai ir audiniai. Atsakingą kompanijos požiūrį į tvarumą ir aplinkos saugojimą atspindi iš FSC sertifikuotos medienos gaminami baldai, kitos medinės detalės.

Į kolekcijos TURA unitazus įdiegta naujausios kartos technologija „Rimless Vortex“. Sūkurio principu veikianti technologija efektyviam nuplovimui sunaudoja labai mažai vandens ir veikia itin tyliai. Patentuotą

naujienos: nuo vonios kambario kolekcijų iki kosminių

išmaniųjų unitazų

TURA kolekcija.

„Supraglaze®“ dangą turinti keramika pasižymi lygiu paviršiumi ir apsaugo jį nuo nešvarumų. Unikalios formos kolekcijos TURA vonios gaminamos iš patentuotos „Stonex®“ medžiagos, kurią itin malonu liesti, ji neslidi, atspari trinčiai, yra ilgaamžė.

Kurdami kolekciją ONA, „Roca“ dizaino centro, dizaino studijų „Noa Design Studio“ ir „Benedito Design“ dizaineriai pagrindinį dėmesį sutelkė į praktiškus, funkcionalius sprendimus, kurie palengvintų vonios kambario projektavimą ir padėtų sukurti vientisą, iki mažiausių detalių apgalvotą unikalų vonios kambario stilių. Kolekcijoje taip pat vyrauja Viduržemio jūros regiono kraštovaizdžiui būdingi spalviniai deriniai.

Spalvoti maišytuvai ir pagarba Brazilijos architektūros legendai

Ispanų dizaino studija „Inma Bermudez Studio“ į naująją maišytuvų seriją NU įtraukė dviejų tipų maišytuvus praustuvams ir bidė. Išskirtinis kolekcijos akcentas – skirtingo dizaino vandens reguliavimo rankenėlės ir... spalvos. Ryškių, nestandartinių spalvų maišytuvai – viena įdomiausių pastarųjų metų vonios kambario tendencijų, o kolekcijoje NU dizaineriai drąsina nevaržyti kūrybiškumo ir rinktis ne tik chromo, juodą ar baltą, bet ir tokias ryškias spalvas kaip mėlyna, geltona, žalia. Šios kolekcijos maišytuvai gali turėti tris skirtingas reguliavimo svirteles: kupolą, rievėtą cilindrą ir įprastą elegantišką strypelį. NU maišytuvai tampa netikėtu ir žaismingu elementu, žadina vartotojo vaizduotę, kaip pagyvinti ir individualizuoti vonios kambarį.

Dar vienas išskirtinė kompanijos „Roca“ naujiena – praustuvų serija „Ohtake“, kurios autorius – žymus brazilų architektas Ruy Ohtake. Šis kūrėjas įkvėpimo savo projektams sėmėsi iš gamtoje aptinkamų formų. Bendradarbiaudamas su „Roca“ jis sukūrė organiškos formos praustuvų modelius, iš kurių trys gaminami naudojant unikalią „Fineceramic®“ keramiką. Tik dėl šios medžiagos išskirtinio tvirtumo ir lengvumo pavyko išgauti itin plastiškas, jūros bangas primenančias praustuvų formas, kurios vonios kambaryje tampa tikru meno kūriniu.

Išmanieji unitazai: visos inovacijos skirtos komfortui, švarai ir vandens taupymui

„Roca“ jau keletą dešimtmečių stebina rinką unikaliomis ir inovatyviomis unitazų technologijomis. Prieš penkiolika metų kompanija pristatė stilingą, funkcionalų ir vandenį tausojantį įrenginį „W+W“, kuriame iš praustuvo vanduo galėjo būti darsyk panaudotas unitazui apiplauti. 2010-aisiais pasirodė revoliucinis unitazas „In-Tank Meridian“ be atskiro bakelio, o vanduo nuplovimui kaupėsi unitaze integruotame rezervuare.Naujajame išmaniojo unitazo „In-Wash® Insignia“ modelyje visos inovacijos skirtos patogumui, švaros užtikrinimui ir vandens taupymui. Vienas esminių elementų tokio pobūdžio įrenginyje – išsivalantis vandens purkštukas, kurio poziciją, vandens srovės stiprumą, temperatūrą galima reguliuoti nuotoliniu būdu su valdymo pulteliu arba išmaniuoju telefonu. Įdiegus specialią išmaniąją programėlę galima stebėti ir gauti naudingą informaciją apie unitazo suvartojamą vandens kiekį, taupymo rekomendacijas. Programėlėje paprasta sukonfigūruoti ir įvairias automatines funkcijas, tokias kaip dangčio pakėlimas, naktinis apšvietimas ir kitas. „In-Wash® Insignia“ turi ir jau paminėtą „In-Tank®“ integruotą vandens rezervuarą. Šildoma unitazo sėdynė pagaminta iš „Supralit®“ medžiagos, atitinkančios aukščiausius higienos reikalavimus.

Naujausia technologija „Ri mless Vortex 360º“ užtikrina itin tylų, taupų ir efektyvų nuplovimą su mažiausiomis vandens sąnaudomis. Ir nors keraminio puodo paviršius padengtas nešvarumams atsparia „Supraglaze®“ danga, unitazas automatiškai valosi pasitelkęs UV spinduliuotę, taip pašalindamas 99,9 proc. visų mikroorganizmų.„Roca“ jau oficialiai paskelbė apie dar vieną revoliucinio išmaniojo unitazo modelio „WC HYDRO IN-TANK“ premjerą. Tai bus pirmasis pasaulyje unitazas, kuris ne tik neturės išorinio bakelio, bet ir nuplovimui nenaudos elektros energijos. Šis modelis ISH parodoje jau gavo ir „DesignPlus“ apdovanojimą, o jo serijinė gamyba numatyta 2024-aisiais.

www.roca.com/ish

NU kolekcija.

OHTAKE praustuvas.

JUNG INOVACIJOS: išmanesni namai paprasčiau ir energiją taupantys sprendimai

Sprendimai išmanesniam ir tvaresniam gyvenimui dabar – ranka pasiekiami.

Protingų namų technologijų ir estetiško

dizaino inovatoriai JUNG pristato ilgai lauktą skaitmeninę sistemą, lengvai diegiamą net ir senuose pastatuose, atitinkančiuose

įrengimui reikiamas sąlygas. Energijos taupymo pranašumu pasižymi ir kitos funkcionalios, nuosaikesnės išvaizdos

šių metų inovacijos.

Bus lengviau kurti išmanesnius namus

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis ilgai rinkoje lauktą skaitmeninės namų sistemos inovaciją

JUNG HOME vadina alternatyva profesionalioms sistemoms, skirta tiek naujos statybos, tiek inžineriniu aspektu paprastesniems pastatams.

„Nebrangiai sistemai reikia tik tradicinės elektros instaliacijos, todėl namus lengvai transformuos kvalifikuotas elektrikas. Valdymas, konfigūravimas, naujinimai vyksta be interneto ryšio ar serverio – per nemokamą specialią programėlę, susiejančią komponentus saugiu „Bluetooth® Mesh“ ryšiu“, – pasakoja ekspertas.

Į bendrą tinklą sujungtų funkcijų sinergija atveria neribotų galimybių. Visgi pranašumų suteiks ir vienas estetiškos išvaizdos išmanusis jungiklis ar kištukinis lizdas – palaipsniui JUNG HOME galima plėsti pagal naudotojo poreikius ar finansinę situaciją.

„Be visų išmanumui būdingų automatizacijos galimybių, sistema atliepia ypač aktualų tvariau eksploatuojamų būstų poreikį, nes gali stebėti įrenginių energijos suvartojimą. Susiejus su tokiais virtualiaisiais asistentais kaip „Amazon Alexa“ ar ekosistema „SmartThings“ namų ribose su JUNG HOME funkcijos valdomos per nuotolį ar balsu“, – vardija R. Skurdenis.

Vienas dailus valdiklis –platus pritaikymas

32 išmaniųjų funkcijų intuityviame jutikliniame ekrane-jungiklyje visapusiškas konkrečios patalpos KNX sistemos valdymas ir atvaizdavimas dera su universaliu LS 990 arba potinkinės versijos dizainu.

Itin pažangiai kambario temperatūrą matuojančiame įrenginyje galima sukurti 8 savaitinius laikmačius ir apšvietimą bei žaliuzes reguliuoti pagal laiką.

„Taip pat pritaikyti LS TOUCH keliems naudotojams iškviečiant mėgstamus scenarijus ir individualizuojant meniu išvaizdą bei valdymą. Jis, beje, primena nesudėtingą išmaniojo telefono naudotojo sąsają“, – teigia R. Skurdenis ir pamini 63 „Les Couleurs® Le Corbusier“ spalvų pasirinkimą kuriant interjerą.

Taupantys naujos išvaizdos termostatai

Priklausomai nuo konkretaus tipo, energijos išteklius tausojantys patalpos termostatai turi standartinius šildymo, vėsinimo bei ekonominį nakčiai šildymą sumažinantį režimą. Pasak R. Skurdenio, kai kurie automatiškai koreguoja temperatūrą užfiksavę kritimą viduje, pavyzdžiui, dėl praviro lango, arba veikia išvien su šildomomis grindimis. Klimatas pasirenkamas pasukus ratuką, kuriuo taip pat galima saugumo sumetimais mechaniškai užfiksuoti maksimalią nustatomą termostato vertę.

Ypatinga šviesos reguliatorių apdaila

Įgyvendinti klientų vizijas su kone visomis įmanomomis JUNG dizaino serijomis ir medžiagų bei spalvų gausa lengva dėl atnaujintos termostatų išvaizdos – identiškos patobulintiems šviesos reguliatoriams. „4 mm paplatinus ir sumažinus sukamųjų rankenėlių aukštį, su visu elementu suderinus priekinės dalies paviršių optimizuota konstrukcija atrodo harmoningiau ir valdoma pažangiau“, – paaiškina R. Skurdenis. Be to, senieji ir naujieji reguliatorių dangteliai dera tarpusavyje, todėl anksčiau sumontuotus mechanizmus lengva pakeisti modernesniais.

ATEITIES STATYBŲ KONKURSAS –SDE 21/22

Parengė Aušra NYMAN

„Be tradicinio grožio, tvirtumo ir naudingumo, architektūra taip pat turi didžiulę atsakomybę visuomenei ir aplinkai. Turime atsisakyti nesąmoningos atliekų gamybos ir siekti, kad pastatai taptų atsinaujinančių energijos formų kūrėjais ir ateities medžiagų bankais“, – sakoma konkurso SDE 21/22, kuriam ruoštasi dvejus metus, pirmos vietos nugalėtojų, komandos „RoofKit“, darbo pristatymo įžanginiame žodyje.

„Solar Decathlon Europe 21/22“ (SDE 21/22) konkurso tikslas – atspindėti Europos žaliojo kurso užduotį paspartinti energijos iš atsinaujinančių gamtos šaltinių naudojimą urbanizuotose teritorijose. Organizacija, finansuojama Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos, šiuo konkursu prisideda prie to, kad iki 2050 m. pastatai būtų beveik neutralūs klimatui.

Aštuoniolika novatoriškų prototipų

Konkurso SDE 21/22 apdovanojimų ceremonija ir projektų pristatymas 2022 m. vyko Vokietijos mieste Vupertalyje. Birželio 10–26 d. SDE 21/22 dėmesio centre renginyje buvo aštuoniolika komandų iš įvairių

šalių. Savo įkvepiančias koncepcijas jos pavertė apčiuopiamais ir funkcionaliais pastatais. Aštuoniolika novatoriškų prototipų sudarė gyvos laboratorijos dalį, skirtą toliau tyrinėti už išteklius atsakingas bendruomenes. Lankytojams buvo surengtos ekskursijos po demonstracinę aikštę – „Saulės miestelį“, kad šie galėtų pažvelgti į tvarių miestų ateitį. Šis tarptautinis renginys subūrė daugelio disciplinų tyrėjus ir tvarumo ekspertus, siekiant pristatyti pažangiausius tyrimus ir technologijas, susijusias su tvaria architektūra, atsinaujinančia energija, vandeniu, atliekų ir maisto sistemomis. „Mes nekalbame, mes darome!“ – toks konkurso organizatorių ir dalyvių devizas. Galutiniai rezultatai turėtų paskatinti pereiti prie socialiai įtraukios ir ekologiškai atsinaujinančios ateities.

Vupertalyje vykusio konkurso SDE 21/22 komandos sprendė tris šiuolaikines miesto situacijas, gerindamos esamų pastatų energinius rodiklius.

1. Pastato renovacija ir praplėtimas.

2. Perimetrinio gatvių užstatymo tuščių tarpų užpildymas.

3. Esamo pastato renovacija įrengiant papildomą aukštą.

Realūs rajonai – komandų gimtosiose šalyse arba Vupertalio rajone Mirke.

Optimizuoti esamą pastatų fondą

Urbanizuotose pramoninėse Vakarų šalyse ypatingas iššūkis – ieškoti geriausių sprendimų jau esamam pastatų fondui. Todėl pirmą kartą konkurse SDE 21/22 dėmesys skirtas esamo pastato modernizavimui, o ne naujų pastatų kūrimui. Vokietijoje, kur žmonių, ypač vidutinio dydžio miestuose, itin daugėja, Vupertalis su 363 tūkst. gyventojų tapo idealia vieta konkursui rengti – nedidelis miestas su kabančiu geležinkeliu reprezentuoja daugelio Europos miestų patiriamus iššūkius.

10 vertinimo kriterijų, autoritetinga komisija ir speciali programa

Konkurso komandų sukurti pastatai vertinti dešimtyje kategorijų. Autoritetingą komisiją sudarė vietos ir pasaulinio lygio architektūros įžymybės bei inžinieriai ekspertai, tarp jų – į renginį atvykusi 2021 m Pritzkerio premijos laureatė architektė Anne Lacaton („Lacaton & Vassal“ architektų įmonė).

Renginio dalimi tapo komisijos narių paskaitos ir konkrečiai disciplinai skirta speciali programa. Galutinė apdovanojimų ceremonija vyko birželio 24 dieną. Pagal visose kategorijose surinktus taškus absoliučia konkurso nugalėtoja pripažinta komanda „RoofKIT“.

Vizual. © „Solar Decathlon Europe 21/22“

1 VIETA. PROJEKTAS „ROOFKIT“, KARLSRŪHĖS TECHNIKOS UNIVERSITETAS, Vokietija

Karlsrūhės technikos universiteto komandos projektas „RoofKIT“, įvairiuose etapuose dalyvaujant daugiau nei 100 studentų ir vadovaujant profesoriams Dirkui E. Hebeliui (tvari statyba) ir Andreasui Wagneriui (pastatų technologijos), sujungia tradicinį ir šiuolaikinį požiūrį į klimato kaitos, socialinio atsiribojimo ir išteklių trūkumo iššūkius. Sukurtas kaip esamos XIX a. struktūros papildymas senamiesčio audinyje, jis demonstruoja statybos pramonės viziją: socialiai tinkamas, energiškai aktyvus ir žiediškai tvarus.

Antstato koncepcija

„RoofKIT“ sukurtas kaip antstatas ant esamo pastato, įtraukiant ir viso statinio renovaciją. Tai puiki galimybė sukurti alternatyvių gyvenamųjų erdvių, tvariai didinant miestų tankumą. Dažnai papildomų aukštų atsiranda gyvenamuosiuose ir biurų pastatuose. Miestuose taip pat vis dažniau plečiami sandėliai ir senos gamyklos. Naudojimo įvairovė atgaivina miesto erdvę, o stogo pratęsimas leidžia intensyviau pasitelkti saulės energiją.

Moduliai išdėstyti aplink techninę šerdį

Funkcinis demonstracinio bloko planas paremtas bendros erdvės ideologija: individualūs, moduliniai mediniai gyvenamieji blokai projekte išdėstyti aplink viešą atrijų ir centrinį pagrindinį elementą – virtuvę, vonią, sandėliuką, kuriuose įrengta techninė infrastruktūra ir inžinerinės komunikacijos. Struktūra dėl tokio koncentruoto išdėstymo aplink techninę šerdį yra labai efektyvi: tik vienas iš keturių modulių turi vientisą nedalomą infrastruktūrą, o kiti siejami jungčių sistemomis.

Pakartotinai naudojami statybiniai elementai ir perdirbtos medžiagos

Statinys, sukurtas kaip surenkama 100 proc. perdirbama modulinė sistema, parodo, kad su esamomis technologijomis ir projektavimo pajėgumais galime išpildyti keliamus Europos žaliojo kurso reikalavimus. Nebuvo naudojama jokių klijų, dažų, putų ar drėgnų sandariklių, todėl užtikrinamas pastato ir jo medžiagų žiediškumas. Be to, naudota tik vientisos medžiagos konstrukcija, vadinasi, nesimato jokių kompozitų ar medžiagų mišinių. Projektu „RoofKIT“ siekta parodyti ateities galimybes: daugelis statybinių komponentų ir

medžiagų jau yra pakartotinai naudojami antrame, trečiame ar net ketvirtame cikle. Patamsėjusi mediena – iš senų tvartų, įėjimo durys – iš XIX a. pastato, langai –iš nugriauto pastato Bazelio mieste, vonios ir virtuvės kriauklės, taip pat šviestuvai – iš parodų ekspozicijų. „RoofKIT“ taip pat naudotos perdirbtos medžiagos: stogas pagamintas iš 100 proc. perdirbto vario, virtuvės ir vonios stalviršiai – iš senų jogurto indelių, klozeto vieta ir dušas aptaisyti stiklo keramika, pagaminta iš sudužusio stiklo, veidrodis yra poliruoto plieno, vengiant metalo ir stiklo kompozito (kaip įprastuose veidrodžiuose), įvažiavimo takas klotas atnaujintos statybinės skaldos akmenimis.

Tvarumo aspektas lėmė ir interjero dizainą

Sveikam mikroklimatui užtikrinti ir drėgmei kontroliuoti naudojamos natūralios biologinės medžiagos: sienos aptaisytos priemolio tinku ar priemolio plokštėmis, statinio techninė šerdis ir lubos padengtos 100 proc. natūraliu veltiniu, izoliacinė medžiaga 100 proc. džiovinta jūrų žolė be jokių papildomų priemaišų. Demonstruojamos grybienos plokštės ir lempų gaubtai, gyvi grybų organizmai naudojami ir išorinio fasado apsaugai nuo oro sąlygų. Nešlifuotos medienos konstrukcija sukurta nenaudojant klijų – kad būtų išvengta kompozicinės medienos medžiagų, elementams sujungti naudojami skaitmeniniai jungčių sistemos gamybos procesai. Siekiant išlaikyti pakankamą šiluminę masę pastato viduje pasitarnavo priemolio tinkas bei plokštės ir medinės grindų lentos. Šiuo atveju žiediškumo aspektas nulėmė ir interjero dizainą.

Remiasi atsinaujinančia energija

Toks žiedinis metodas yra prasmingas tik tada, kai remiasi atsinaujinančia energija. Projektas „RoofKIT“ –tai nauja statyba, turinti aukštą energinio naudingumo standartą. Bendras energijos poreikis (įskaitant elektroninius prietaisus) bus padengtas saulės energijos sistemomis ant pastato apvalkalo. Naujas iššūkis – suteikti energijos ir naujam antstatui, ir esamam pastatui. Proporcija tarp galimo saulės kolektorių ploto ant išorinių pastato atitvarų ir grynojo grindų ploto (nustatančio energijos poreikį) mažėja, didėjant grindų plotui. Tai reiškia, kad esamam pastatui taip pat reikia esminio energetinio atnaujinimo. Saulės energijai surinkti naudojami fotovoltiniai terminiai (PVT) kolektoriai, kurie

„RoofKIT“ – ateities statybos kultūros ir pramonės pavyzdys.

kartu suteikia elektrą ir šilumą, pastaroji naudojama kaip šilumos siurblio, maitinančio grindų šildymo sistemą, šaltinis ir karšto vandens talpykla. Fotovoltinių modulių paviršius nudažytas specialia dengimo technologija ir sujungtas su varine stogo danga beveik neprarandant efektyvumo. Šis svarbus žingsnis yra būtinas, siekiant parengti būsimų pastatų projektavimo metodiką integruojant saulės baterijas. Išmaniojo energijos valdymo sistema maksimaliai padidina savaiminį saulės energijos suvartojimą, optimizuodama saulės energijos išeigą. Elektros energijos ir baterijų (statybinių ir elektroninių dviračių) įkrovimo ir terminis poreikis kompensuojamas papildoma akumuliuojamos energijos saugykla.

Išmanusis statinio valdymas ir mikroklimato sprendimai

Siekiant užtikrinti optimalų patalpų klimatą vasaros mėnesiais, buvo sukurta daug pasyvaus vėsinimo koncepcija paremtų sprendimų: įgyvendintas efektyvus

šešėliavimas, sukurta anksčiau minėta pakankama šiluminė masė, akumuliuojanti savyje naktį sukauptą vėsą. Išmaniąja namo sistema valdant pietinio ir vakarinio fasado žaliuzes ir stoglangius (rytinis fasadas yra be angų), kad būtų suaktyvinta natūrali ventiliacija, optimizuojamas patalpų mikroklimatas. Sistema į sprendimo procesą įtraukia ir vartotojus, kurie gauna informaciją iš įdiegtos sąsajos: kada atidaryti fasado langus, kad naktį vėdinimas taptų efektyvesnis. Šios sistemos lankstumas taip pat demonstruojamas naudojant šviesos jungiklius be laidų. Paspaudus jungiklį, gaminama elektros energija, panaši į dviračio dinamos variklį, informuojanti, kada įjungti arba išjungti šviestuvus. Bendra apšvietimo koncepcija remiasi šia idėja: jei įmanoma, vengti nereikalingų šviestuvų ir naudoti lanksčius, nešiojamus, be kabelių elementus, kad būtų apšviestos tik norimos vietos. Be to, dirbtinio apšvietimo sistema, išdėstyta apie statinio techninę šerdį, generuoja šviesą, kurios spalva yra pritaikyta paros laikui (HCL principu).

Pasibaigus konkursui bus išardyta ir perdirbta

Statinys įrengtas ant pastolių, siekiant pademonstruoti kilnojamojo modulio strategiją. Ši konstrukcija yra laikina, kad po konkurso, išlaikant žiediškumo principą, visi elementai galėtų būti išardyti perdirbimui arba antriniam panaudojimui. „RoofKIT“ komanda medžiagas tam tikram laikotarpiui tik pasiskolino. Kadangi konkurso demonstracinėje aikštelėje nebuvo leidžiami tradiciniai pamatai, naudojami gabionai, siekiant atremti galimas horizontalias konstrukcijos apkrovas. Po konkurso jie sugrįš pas vietinį paslaugų teikėją.

Nuotr. © Zooey Braun

Naudojimo įvairovė atgaivina miesto erdvę, o stogo pratęsimas leidžia intensyviau pasitelkti saulės energiją.

2 VIETA.

PROJEKTAS „VIRTUE“, EINDHOVENO TECHNOLOGIJŲ UNIVERSITETAS, Olandija

Olandų studentai siūlo banguojančia lenktų fasadų struktūra paįvairinti įprastus pastatų modeliavimo sprendimus, siekiant tvaraus mąstymo tiek kūrybos procese, tiek rezultatuose.

„Mūsų tikslas – pristatyti savo „lašą“ – modulinį pastatų plokščiais stogais antstatą ir naują urbanistinę koncepciją, tinkančią įvairiuose kontekstuose, įvairiems Šiaurės Europos miestų poreikiams ir situacijoms, tarsi sukuriant vilnijančias bangas vandens paviršiuje, skatinančias plačiąją visuomenę dalyvauti tvarioje urbanizacijoje“, – sako „VIRTUe“ komandos atstovai.

Tai bandomasis modelis, sukurtas gaminti pramoniniu būdu ir skatinantis plėtoti sistemą, kuri tvarų gyvenimo būdą paverstų patraukliu. „Galime įkvėpti vieni kitus ir skleisti šią idėją iš kaimyno kaimynui ar dar plačiau“, – įsitikinę kūrėjai.

Sluoksninė struktūra

Banguojanti arba „Ripple“ koncepcija paremta pastato modeliavimu sluoksniais. Dėl sluoksniuotos struktūros, naudojant biologines ir perdirbtas medžiagas, pastatas yra nesunkiai išardomas ir todėl beveik visiškai atitinkantis žiedinės ekonomikos principus. Pristatant medieną kaip pagrindinę statybinę medžiagą, pastatas projektuojamas trijų sluoksnių: fiksuotojo, lanksčiojo ir laisvojo.

Fiksuotasis sluoksnis susideda iš laikančiosios šerdies ir kolonų, kurios pagamintos iš aukštos kokybės medienos, todėl pastato tarnavimo laikas beveik panašus į betono ir plieno, be neigiamų emisijų.

Lankstusis sluoksnis, pavyzdžiui, fasadai, vonios ir virtuvės moduliai, yra lengvai išmontuojami, todėl pastatas ateityje bus paruoštas pakeisti savo funkciją arba perdirbtą fasado medieną, neliečiant fiksuotojo sluoksnio. Kartu su nieko nekainuojančiais, iš perdirbtos medienos pagamintais baldais pastatą lengva prižiūrėti ir pritaikyti pagal poreikį.

Laisvasis sluoksnis – nepriklausomas nuo infrastruktūros tinklo. Fasade taip pat yra dalis saulės baterijų, esančių vadinamojoje saulės juostoje. Kombinuotos fotovoltinės (PV) ir saulės energiją generuojančios terminės plokštės (PVT) elektrai ir šiltam vandeniui tiekti, pagal užsakymą pagamintas artimos perdirbtai medienai spalvos, siekiant parodyti, kad saulės kolektoriai gali būti patraukliai integruoti į pastato architektūrą. Be to, judresniame mieste vis mažiau vietos lieka sodui, o tai lemia žmonių ir gyvūnų gyvenimo būdą ir elgesį. Todėl „Ripple“ nori susigrąžinti šią erdvę, kad, naudodama žaliuosius stogus, skatintų biologinę įvairovę ir socialinę sąveiką.

Mažo poveikio aplinkai (zero waste) gyvenimo būdą paversti įprastu

„VIRTUe“ komandos atstovų teigimu, sumažinti bendrą pėdsaką, kurį visi paliekame aplinkoje, galime tik tuo atveju, jei tai darysime kartu. Projektu siekiama skatinti žmones aktyviau kurti išmaniąsias bendruomenes. Laisvumo koncepcija leidžia nutolti nuo pagrindinio pastato bloko, pakeičiant koridorius bendromis patalpomis ir skatina dalytis prietaisais, įrankiais ir veikla. Moduliniame bloke yra du nedideli butai ir bendroji patalpa, kurioje gyventojai dalijasi skalbykle, indaplove, šaldytuvu ir orkaite. Todėl butų erdvė išnaudojama labai efektyviai, skatinant tvaresnį gyvenimą, bet neprarandant komforto.

Bendrojoje patalpoje – kita išmanaus gyvenimo dimensija: interaktyviame ekrane gyventojai mato ir kontroliuoja elektros gamybą ir vartojimą. Vis daugiau namų ūkių, naudojančių saulės energiją, stebi didėjantį atotrūkį tarp gamybos piko (dieną) ir vartojimo piko (vakare). Dažniausiai tai vyksta dėl saulės elementų, tačiau išmanieji įrenginiai taip pat gali padėti naudoti prietaisus geriausiu paros metu, remiantis saulės prognozėmis.

„Išeinate iš namų ryte ir norite, kad grįžus indai būtų išplauti? „EQUI“ išmanusis įrenginys suplanuos jį pačiu ekonomiškiausiu laiku, kad maksimaliai išnaudotumėte saulės kolektorių galimybes ir pereitumėte prie autonominio režimo“, – siūlo kūrėjai.

Bandomasis modelis, sukurtas gaminti pramoniniu būdu ir skatinantis plėtoti sistemą, kuri tvarų gyvenimo būdą paverstų patraukliu.

3 VIETA.

PROJEKTAS „AURA“. GRENOBLIS, Prancūzija

Projekto kūrėjai – jungtinė komanda, kuriai vadovauja Grenoblio nacionalinė architektūros mokykla (ENSAG) ir „Grands Ateliers Innovation Architecture“ (GAIA). Šios dvi Prancūzijos institucijos buvo įsitraukusios į ankstesnę komandos veiklą SDE konkursuose Madride (Ispanija) ir Versalyje (Prancūzija). Komandoje taip pat buvo ir Sent Etjeno nacionalinės architektūros mokyklos (ENSASE), Grenoblio universiteto (UGA) ir keleto kitų institucijų bei asociacijų, vienijančių architektus bei urbanistus, dalyviai.

Prancūzų komandos projektas buvo plėtojamas buvusiame Col de l’Arzelier slidinėjimo kurorte Château Bernard vietovėje, netoli Grenoblio. Ši vaizdingose

Prancūzijos Alpėse, 1154 m aukštyje esanti gyvenvietė patiria ekonominį nuosmukį nuo pat slidinėjimo kurorto uždarymo 2018-aisiais. Projektas „AuRA“ siekia atgaivinti ir plėtoti jos potencialą pritraukiant naujus nuolatinius gyventojus.

Tam tikslui komanda užsibrėžė parengti būdingo septintojo dešimtmečio buvusio viešbučio rekonstrukcijos koncepciją, integruojant gyvenamosios paskirties ir bendrojo naudojimo patalpas. Projekte numatytos tik vietinės perdirbtos ar biologinės kilmės medžiagos.

Projekto „AuRA“ komandos nariai įsitikinę, kad Prancūzijoje reikia sukurti teritorinę pusiausvyrą tarp didelių metropolių ir rečiau apgyvendintų vietovių. Taigi, užuot gvildenusi miestų tankinimo perspektyvas, komanda plėtojo paskirstytos urbanistikos sąvoką ir sprendė klausimą, koks šiandien yra tvariausias teritorijos kūrimo ar regeneravimo būdas? Todėl jos nariai dirbo trimis skirtingais lygmenimis: teritoriniu, vietiniu ir architektūriniu.

Teritorinis lygmuo: pasiūlyti didmiesčiams galimas alternatyvas, besiremiančias priemiesčių ir kaimo vietovių esamu pastatų fondu.

Vietinis lygmuo: skatinti savarankiškų bendruomenių vystymąsi.

Architektūrinis lygmuo: pasiūlyti architektūrinį projektą, pagrįstą racionalumu, atsinaujinančios energijos naudojimu ir energijos vartojimo efektyvumu. Šis tikslas tiesiogiai susijęs su trimis Negawatt (energijos vienetas, sutaupytas dėl taupymo priemonių, pavyzdžiui, sumažinus šilumos ar elektros naudojimą – red. pastaba) scenarijaus ramsčiais, sukurtais siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą.

Daugiau informacijos apie konkursą: https://solardecathlon. eu/sde21/, https://sdeurope.uni-wuppertal.de/de/

Užuot gvildenusi miestų tankinimo perspektyvas, komanda plėtojo paskirstytos urbanistikos sąvoką ir sprendė klausimą, koks šiandien yra tvariausias teritorijos kūrimo ar regeneravimo būdas?

žymuo, skiriantis nuo kitų. Jo pagal poreikį reprezentacijos priemonėms. naudojimo

PIR plokštės – naujausių technologijų

variantų yra horizontalus logotipo užrašo).

universali izoliacinė medžiaga pastatų išorei ir vidui šiltinti jau gaminama ir Lietuvoje

Pastaruoju metu vis augant poreikiui išgauti kuo geresnę šiluminę varžą, rinkoje ypač išpopuliarėjo labai efektyvi šilumos izoliacinė medžiaga – poliizocianurato (PIR) plokštės.

PIRO GRUPE

Dėl šios priežasties priimtas sprendimas statyti naują modernią PIR plokščių gamyklą, kuri pradeda veiklą Šiaurės Lietuvoje, prie Panevėžio aplinkkelio, vedančio į Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Rygą.

Universalios, modernios, naujausia itališka ir vokiška įranga gaminamos UAB „Piro grupė“ siūlomos PIR plokštės gali būti naudojamos grindims, sienoms, stogams, perdangoms ir kitoms konstrukcijoms šiltinti, statant tiek komercinės, tiek individualios paskirties statinius. Jos išsaugo šilumą net ir itin erdviose patalpose, plokštes galima naudoti ir viso statinio izoliacijai, ir atskirų pastato dalių konstrukcijose.

Puikių savybių izoliacinė medžiaga

„Kokybiškas izoliacinis pastato sluoksnis turi begalę pranašumų: sumažina

šilumos nuostolius žiemą, išlaiko vėsų orą pastato viduje, kai lauke karšta, padeda sureguliuoti drėgmės lygį ir, be abejo, suteikia ilgaamžiškumą bet kokio pastato konstrukcijoms“, – sako UAB „Piro grupė“ vadovas Redas Valaitis. Puikiomis šilumos

izoliacijos savybėmis (0,022 W/mK) pasižyminčios PIR plokštės nesugeria vandens, o jų savybės per visą eksploataciją nekinta. Labai aukšta šiluminė plokščių varža leidžia lengvai pasiekti A+ ar net A++ energinį naudingumą, be to, izoliacinis sluoksnis gali būti net iki dviejų kartų plonesnis, nei naudojant kitas medžiagas, o tai leidžia taupyti vidaus erdvę ir kartu įsileisti į patalpas daugiau šviesos.

Plokštės paviršių dengiantis aliuminio laminato arba aliuminio folijos sluoksnis veikia kaip papildomas garų barjeras, todėl konstrukcija tampa ypač sandari, o jų darbinių temperatūrų diapazonas (nuo –50 iki +120 °C) leidžia naudoti jas pačioms įvairiausioms paskirtims ir dirbti bet kokiomis oro sąlygomis. Poliizocianurato plokštės su aliuminio folijos danga gali atlaikyti net ir +200 °C temperatūros trumpalaikį poveikį, o esant dideliam karščiui į aplinką neišskiria sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, todėl ypač populiaru jas naudoti įrengiant saunas. PIR plokštės efektyviai saugo patalpose sukauptą šilumos energiją net ir tose vietose, kur vyrauja drėgmė.

Dar vienas šių plokščių pranašumas –nedidelis svoris (iki 32 kg/m3) ir atsparumas gniuždymui (CS>140), tad PIR plokštės neapkrauna stogo konstrukcijų, lengvai transportuojamos, pjaustomos ir montuojamos. Reikėtų pažymėti ir tai, kad šių plokščių matmenys, veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, išlieka stabilūs. Visos PIR plokštės yra nepalaikančios degimo, todėl atitinka reikiamus saugumo reikala vimus.

Visiškai automatizuota gamyba

Panevėžio rajone, prie kelio „Via Baltica“ (E67), įsikūrusi PIR plokščių gamykla standžias poliizocianurato (PIR) šilumos izoliacines plokštes gamina iš dviejų polimerizacijos reakcijoje dalyvaujančių komponentų – poliolio ir poliizocianato bei priedų. Gamybos proceso metu šios medžiagos sumaišomos ir išliejamos ant specialios dangos, jos plečiasi ir specialiame konvejeryje įgauna formą bei stabilizuojasi (stingsta). Gamybos linija, nuo – žaliavos patekimo į gamybą iki gaminių supakavimo – visiškai automatizuota, gamyba vykdoma tausojant aplinką.

PIR plokštės šiuo metu gali būti dengiamos trimis skirtingais sluoksniais:

• PIRO UNIVERSAL plokštė dengiama trisluoksniu aliuminio laminatu (popierius, folija, plėvelė);

• PIRO FOIL – garui nepralaidžia aliuminio folija;

• PIRO FIBERGLASS stiklo pluošto danga.

PIRO UNIVERSAL – populiariausios ir universaliausios plokštės, dažniausiai naudojamos sienoms, perdangoms ir stogams bei kitiems elementams apšiltinti. PIRO FOIL tinka ventiliuojamiems fasadams, stogams, pirtims ir kt. PIRO FI BERGLASS – tinkamiausia tinkuojamiems fasadams, bituminėms stogų dangoms, pertvaroms, betonavimui.

Plokštės gali būti lygiais kraštais, be profilio („I“ profilis), su „L“ profiliu ir su „C“ profiliu. Standartiniai plokštės matmenys 2,400 x 1,200 mm (gali būti ir 1,200 x 1,200 mm bei 1,200 x 600 mm), storis – nuo 50 iki 200 mm. Medžiagos storis parenkamas individualiai – atsižvelgiant į pastato konstrukcijos tipą, paskirtį, norimą išgauti šiluminę varžą ir gamtines sąlygas.

Daugiau informacijos galite sužinoti interneto puslapyje www.pirogrupe.lt.

SA A rch B ook

Nuotr. Luko Mykolaičio

SA A rch B ook

rinkimai – nuo šiol kas mėnesį „ArchBook: Skaitytojų geriausias“

Nuo šių metų kovo SA.lt nemokamoje platformoje architektams „ArchBook“ pradėtas vykdyti konkursas „ArchBook: Skaitytojų geriausias“. Balsavimo laikotarpiu Lietuvos architektūros gerbėjai remia savo mėgstamiausią projektą ir taip padeda profesionalams skleisti žinią apie jų projektus. Konkurso „ArchBook: Skaitytojų geriausias“ rinkimai vyks kiekvieną mėnesį, po dvi savaites, nuo einamojo mėnesio vidurio iki pabaigos. Konkurse galioja vienintelė taisyklė: vieną kartą jau išrinktas projektas konkurso „ArchBook: Skaitytojų geriausias“ rinkimuose dalyvauti negalės, todėl pastebėtas bus kiekvienas platformoje savo darbus viešinantis architektas. Skaitytojų mėgstamiausias sulauks išskirtinio dėmesio: apie jį bus rengiamas specialus SA.lt straipsnis, SA .lt naujienlaiškis ir socialinių tinklų įrašas.

„SA ArchBook“ –

išskirtinė galimybė architektams

Inovatyvioje platformoje „SA ArchBook“ architektams siūloma visiškai nemokamai dalytis savo kūriniais, garsinti įgyvendintus ir sukurtus projektus. Kiekvienas architektų projektas dalyvauja įvairiuose konkursuose, taip pat gauna įvairių naudų ir viešinimo galimybių. Kiekvienas naujas prisijungęs projektas viešinamas specialiame SA.lt socialinio tinklo įraše ir naujienlaiškyje.

Visi „SA ArchBook“ paviešinti projektai dalyvaus pavasarį–vasarą vyksiančiame SA.lt konkurse „ArchBook Lyderis 2023“, kuriame bus renkami geriausi metų platformos architektūriniai projektai. Visų architektų darbai, kurie atsidurs išskirtinėje „SA ArchBook“ platformoje, turės galimybę laimėti prizus. Trijų kategorijų (visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų) laimėtojai bus apdovanoti komandos darbostogomis Juodkrantėje 5-iems asmenims. Daugiau informacijos – netrukus.

Verskite ir skaitykite

„NUGRIAUTI NEGALIMA PALIKTI“ –

KOVO

MĖNESIO SKAITYTOJŲ

GERIAUSIAS „SA ARCHBOOK“ PROJEKTAS

Nugriauti negalima palikti – kur dėtumėte kablelį? Kauno architektūros studija „Ugnius ir architektai“, projektuodama daugiabutį laikinojoje sostinėje, nusprendė išsaugoti teritorijoje išlikusius XIX a. kareivinių elementus, nors pagal įstatymus to neprivalėjo. Jie susidūrė ir su pirmine atmetimo reakcija iš užsakovo, bet galiausiai projektas buvo įgyvendintas. Šis architektų sprendimas įvertintas kovo mėnesį vykusiame konkurse

„ArchBook: Skaitytojų geriausias“.

Objektas: daugiabutis gyvenamasis namas

Vieta: Z. Gerulaičio g. 4, Kaunas

Architektai: Ugnius Vasiliauskas, Tomas Jonaitis, Aurelija Daugėlaitė, Danguolė Ručinskaitė (UAB „Ugnius ir architektai“)

Plotas: 1995 m2

Butų skaičius: 38

Aukštų skaičius: 4

Metai: 2021

Z. Gerulaičio gatvėje, Kaune, stovi XIX a. carinių kareivinių kompleksas. Nemaža dalis raudonplyčių statinių apleisti, likusios tik sienų dalys. 4-uoju numeriu pažymėtas pastatas – karininkų kultūros namai, kur buvo likę tik kai kurie statinio fragmentai – pirmo aukšto kampinės sienos ir dalis fasado. Saugoti pastato likučių architektai neprivalėjo, išlikę fragmentai nebuvo įtraukti į Kultūros paveldo departamento registrą. Tačiau pasirinkta eiti sunkesniu keliu – juos išsaugoti. Kodėl? Nuspręsta išnaudoti pasitaikiusią galimybę sujungti šių dienų projektavimo tendencijas su išlikusiais XIX a. fragmentais.

„Tai istorinis palikimas. Nesvarbu, kad XIX a. pastatytų carinių kareivinių komplekso likučiai neturėjo jokio apsaugos statuso. Mūsų nuomone, ne tik reglamentai

ar įstatymų aktai turi nurodyti, ką saugoti, o ką galima naikinti. Išlikę statinio likučiai yra savotiškas to laiko architektūros atspindys ne tik šiam sklypui, bet ir didžiajai daliai Panemunės ar Šančių rajonų“, – įsitikinęs architektas, vienas projektų autorių Ugnius Vasiliauskas.

Susidūrė su atmetimo reakcija

Kaip į tokį pasiūlymą reagavo užsakovas? U. Vasiliauskas atviras – idėja jo nepradžiugino. Tačiau kliento reakciją jis suprato. „Užsakovo užduotis neatsiejama nuo jo planuojamo finansinio naudingumo ar objekto atsiperkamumo. Šis objektas nebuvo namo rekonstravimas savo poreikiams. Visų pirma, tai komercinis objektas, kurio tikslas – sukurti pridėtinę vertę. Labai džiaugiamės,

kad pavyko įtikinti užsakovą, jog vertė gali būti ne tik finansinė, bet ir estetinė. Su užsakovais dažniausiai galvojame, kaip išspręsti ir rasti kompromisus dėl apsaugos reglamentų, saugomų elementų tvarkymo ir pan. Šiuo atveju situacija šiek tiek komiška, nes iš šono atrodė, kad patys sau kūrėmės problemas lygioje vietoje“, – sako pašnekovas.

Architektas tvirtina, kad tiek architektūros studija „Ugnius ir architektai“, tiek užsakovai patikėjo ir suprato, kad turi neeilinę galimybę sukurti kažką nepaprasto, ne dar vieną „dėžutę“ plyname sklype. „Reikia padėkoti ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistams, kurie palaikė šią projekto idėją, prisidėjo prie jos įgyvendinimo patardami bei konsultuodami dėl tam tikrų projektinių ir techninių sprendimų tiek projektuojant, tiek statant.

Tiek visuomenei, tiek kitiems projektuotojams tai parodys, kad kuriant galima vadovautis ne tik reglamentais, bet ir emociniais aspektais, kurie nėra aprašyti jokiuose įstatymų aktuose. Kartais tiesiog reikia savęs paklausti, ar saugoti reikia tik tai, kas parašyta popieriuje, ar tai, kas mums patiems atrodo svarbu“, – svarsto vienas projekto autorių.

Kontrastuojantis namas

U. Vasiliauskas „Statybos ir architektūros“ redakcijai atskleidė, kaip buvo integruojamos išlikusios pastato dalys. Raudonų plytų sienų likučiai buvo nušveisti. Į jų vidų įkomponuotas naujas baltas modernus keturių aukštų namas. Pavyko išsaugoti ir pastato rūsyje buvusias iš riedulių sumūrytas sienas. „Atlikome elementų (ne tik raudonų plytų sienų fragmentų, bet ir dalinai išlikusių pamatų) esamos būklės tyrimus, parengėme tvarkybos projektą, kuriuo remiantis fragmentai buvo užkonservuoti. Fragmentų būklė buvo labai prasta, teko pasukti galvas, kaip juos sustiprinti, kad ant jų būtų galima statyti papildomus pastato aukštus, todėl stiprinome ne tik sienas, bet ir pamatus. Didžiąją dalį raudonų plytų sienų teko permūryti iš naujo naudojant tas pačias, tik jau nuvalytas, šimtametes plytas. Turiu pažymėti, kad šių dienų mūrininkams atkartoti istorinį mūro raštą, detales ir kitus elementus nebuvo pati paprasčiausia užduotis“, – tvirtina U. Vasiliauskas. Statybvietėje atrastos besimėčiusios pavienės XIX a. plytos panaudotos daugiabučio koridorių sienų puošybai. „Dėl esamų sienų klausimų nekilo, palikome esamas raudonas plytas. Minties papildomus aukštus statyti iš raudonų plytų nebuvo, nes tai jau būtų imitacija, o nuo imitacijos iki kičo – labai mažas atstumas. Pasirinkome lakonišką medžiagą (struktūrinį tinką), kuri nekonkuruotų su esamomis plytomis ir sudarytų savotišką foną. Tai vadinamasis kontrasto principas, bet medžiagos tarpusavyje nekonkuruoja, o labiau viena kitą pabrėžia. Naujai statomų aukštų sprendimą diktavo ir šiuolaikinės architektūros tendencijos, t. y. tai, kas būtina šiuolaikiniam būstui: vitrininiai langai, balkonai, patalpų aukštis ir kt. Žinoma, turėjome atitikti ir visus STR reikalavimus“, – aiškina U. Vasiliauskas.

Nuotr. Luko Mykolaičio

Pastatomos INSTALIACINĖS KOLONOS su lanksčia rankove

Paprasti maitinimo ir duomenų perdavimo sprendimai darbo vietai

• Vienpusiai ir dvipusiai modeliai

• Mini kolonos – 600 mm

• Standartinės kolonos – 2300 mm

Namai Lenkijoje –„BTR Systems“ stogo danga su uolienų pabarstais

Stogo dangos su uolienų pabarstais – vieni pranašumai.

Tokia danga ne tik suteikia estetišką įvaizdį stogui, bet ir yra labai patvari, puikiomis savybėmis pranoksta tradicines metalines stogo dangas.

Stogo dangos su uolienų pabarstais itin atsparios UV spinduliams, puikiai slopina lietaus ir krušos garsus bei pasižymi dideliu patvarumu.

Tokias dangas siūlo įmonė „BTR Systems“, o jų pavyzdį galima pamatyti Lenkijoje Marcin Migiel suprojektuotuose objektuose.

OBJEKTAS

„Domki Tatrzańska Panorama“ – 4 namų kompleksas, įsikūręs vaizdingame Ząb miestelyje. Kompleksas yra ant kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Ta trus ir Žyveco Beskidus. Namai suprojektuoti tradiciniu kalnų namų architektūros stiliumi su išskirtiniu stogu. Projekto tikslas – sukurti pastatą, kuris puikiai derėtų su aplinka. Šis stogas suteikia ne tik unikalų stilių, kuris atitinka regiono kontekstą, bet ir daugelį kitų teigiamų aspektų. Svarbus stogo dangos su uolienų pabarstais pranašumas yra natūrali pastato šilumos ir garso izoliacija. Įgyvendinant tokį sprendimą, žinoma, nebuvo pamiršta ir tinkama mineralinės vatos izoliacija. Namai pastatyti panaudojus tradicinę mūro statybą. Patalpos aukštos ir erdvios, balta spalva ir medienos apdaila atspindi modernų objekto charakterį, kartu ir vietines tradicijas. Langai, pro kuriuos atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai, ne tik užtikrina natūralios šviesos patekimą į vidų, bet ir suteikia pastatui šiuolaikiškumo.

Konstrukcija:

mūras (silikatinės plytos + gelžbetoninės perdangos), 24 cm blokeliai „Termalica“, 15 cm vata, 8 cm lentos.

Medžiagos:

„BTR Systems“ stogo danga „Thunder“, onikso spalvos, su natūralių uolienų pabarstais, medinių rąstų danga.

APRAŠYMAS

Vietovė – Ząb

Įgyvendinimo metai – 2022

Objekto plotas – 55 m2

Investuotojas – privatus asmuo

Projektavo:

Marcin Migiel „ARCHITEKTURA“ –architektūra, Ewelina Gąsienica-Ladzi „Ladzi Architektura“ – interjero dizainas.

PRITAIKYTI SPRENDIMAI

MIESTŲ PLANAVIMO KLAIDOS: KAIP IŠ JŲ GALIME PASIMOKYTI

SA redakcijos turinys

Galima pasijuokti, kad Lietuvoje yra tiek krepšinio mėgėjų, kiek planavimo ekspertų. Kiekvienas mūsų šalies gyventojas atkreipia dėmesį į kasdien juntamas gyvenamosios vietos projektavimo klaidas: nepatogu važiuoti į darbą, per mažai žalumos, nejauki atmosfera ar tiesiog nenoras lankytis viešosiose erdvėse. Praeito žurnalo numeryje kartu su KTU dr. Evaldu Ramanausku aptarėme teritorijų planavimo dokumentų ir urbanistinės plėtros problematiką, šį kartą kalbiname specialistus apie tai, kokios iš tiesų vidinės problemos slypi planuojant miestus. Ekspertai pabrėžia, kad nekokybiško miesto audinio susiformavimo priežastys yra kompleksinės ir negalima kaltinti tik architektų, reikia žvelgti plačiau ir atrasti, kaip galima iš šių klaidų pasimokyti.

PARTNERIAI:

Donatas Baltrušaitis, architektūros ir urbanistikos inovatorius, įsitikinęs, kad miestų planavimo disciplina Lietuvoje beveik neišsivystė ir tik dabar jai skiriama dėmesio. Dėl to miestuose kylančias problemas koduoja dažnai ne miestų planavimo klaidos, o kokybiško urbanistinio planavimo trūkumas. „Viena iš galimų priežasčių – šalies politinio ir ekonominio nestabilumo istorija, kuri galėjo trukdyti sukurti visapusišką miestų planavimo sistemą. Kita priežastis galėtų būti išteklių ir kompetencijos planuojant miestus, taip pat politinės valios

į tai investuoti stygius. Be to, dėl santykinai mažo šalies gyventojų skaičiaus ir geografinio dydžio miestų planavimas netapo prioritetine sritimi, palyginti su kitais klausimais“, – įsitikinęs pašnekovas.

Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė tvirtina, kad miestų planavimo klaidos yra dažnos ir gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, eismo spūstys, socialinė segregacija, aplinkos ir gyvenimo kokybės suprastėjimas.

Miestai, praradę identitetą

D. Baltrušaitis nurodo, kad dažnu atveju Lietuvos miestų planavimo problemos yra kompleksinės. Viena jų – urbanistikos teisinės bazės nebuvimas, terminų trūkumas. „Urbanistika – architektūros šaka, kurios pagrindiniai objektai yra urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinė aplinka, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantys užstatymo sprendiniai“, – teigiama Architektūros

įstatyme. Todėl Lietuvoje urbanistika teisiškai kaip atskira mokslo šaka net neegzistuoja, ji yra architektūros dalis. Dar viena priežastis – urbanistinių vizijų trūkumas.

„Neretai ištisi rajonai planuojami be urbanistinių vizijų, pasitelkiant tik būtinus atlikti teritorijų planavimo dokumentus (pavyzdžiui, bendruosius planus). Arba urbanistinė vizija kuriama jau atlikus architektūrinius projektus, taip tiesiogiai koduojamos su identitetu, socialine gyventojų sanglauda, viešųjų erdvių sistema ir kokybiška gyvenamąja aplinka susijusios problemos“, –sako ekspertas.

Kaip kitas priežastis D. Baltrušaitis įvardija dialogo trūkumą, strateginio ir teritorijų planavimo nesuderinamumą, miestų vyriausiųjų architektų vaidmenį ir jų politinio balanso paieškas, projektų neįsipaišymą į kontekstą, miestų drieką ir ne kartą aptartą sovietmečiu statytų mikrorajonų problematiką. D. Baltrušaičiui antrina Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kuris įsitikinęs, kad pačios didžiausios klaidos planuojant miestus padarytos modernizmo epochoje, po karo visoje Lietuvoje atkuriant sugriautus miestų centrus ir juos toliau plėtojant. „Nebuvo formuojamos miestietiškos erdvės, statyti pastatai erdvėje, be aiškių kiemų, gatvių, skverų. Modernizmo laikais atsirado monofunkciai gyvenamieji rajonai, jų prekybos centrai, neatkurtas gatvių gyvenimas su pirmais aukštais, tai pakeitė kai kurių miestų likimą. Jų pirmuose aukštuose nėra kavinių, bandelių parduotuvių ar kirpyklų, todėl norint gauti visas paslaugas reikia eiti į prekybos centrą“, –pažymi pašnekovas.

Pasak M. Pakalnio, modernizmo laikais kai kurie miestai prarado identitetą, juose įrengtos per plačios gatvės, aikštės ir kvartalai – per dideli, o tai sugriovė miestiškumą. Kaip pavyzdį architektas pateikia Vilkaviškio pagrindinę aikštę, kuri anksčiau buvo du kartus mažesnė, o dabar ji per didelė, visuomet tuščia, išskyrus du kartus metuose vykstant renginiams. Panašią situaciją jis mato ir Biržuose. „Biržai buvo europinis miestas, o dabar centrinėje dalyje likusios gatvės

ir namai, bet nesijaučia miesto struktūros. Tai, kad statant miestus nesukūrėme miestietiškų erdvių, yra skausmingiausia“, – teigia ekspertas.

Viskas priklauso nuo kelių valdininkų

Tiesa, ir šiais laikais pridaryta nemažai klaidų planuojant, kiekviename mieste jų galėtume atrasti ne vieną. Žymiausias Vilniaus pavyzdys – Perkūnkiemio kvartalas, kuris yra miesto driekos ir nesuderintų planavimo dokumentų išdava. „Tai, kad mūsų teisė iki šiol leidžia statyti miestą nekuriant miestietiško tipo erdvių, o tai priklauso tik nuo savivaldybėje dirbančių pareigūnų norų, yra besitęsianti klaida“, – pabrėžia architektas. A. Rokickienė pažymi ir kitas, kiek žemiškesnes, miesto planavimo klaidas, pavyzdžiui, pernelyg didelį dėmesį automobilių transportui alternatyvių transporto rūšių, tokių kaip ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir viešasis transportas, sąskaita. „Trūksta mišrios paskirties plėtros, dėl ko atskiriami gyvenamieji ir komerciniai rajonai, ilgėja kelionių atstumai, prastai suplanuotos viešosios erdvės, kurios neatitinka gyventojų ir lankytojų poreikių. Įperkamo būsto trūkumas, o tai gali prisidėti prie gentrifikacijos ir mažas pajamas gaunančių gyventojų perkėlimo. Šios klaidos dažnai kartojasi dėl politinės valios stokos teikti pirmenybę miestų planavimui, trumpalaikio mąstymo ir nesugebėjimo bendrauti su bendruomenės nariais ir kitomis suinteresuotomis šalimis“, – tvirtina pašnekovė.

Urbanistinio projektavimo nauda

Urbanistas D. Baltrušaitis įsitikinęs, kad reikėtų ne ieškoti kaltų, o rasti sprendimus, kaip kelti miestų planavimo kokybę, kurti atitinkamą teisinę bazę didinant miestų planavimo teisėtumą, pradėti vykdyti urbanistinę politiką, remtis Jungtinių Tautų darnaus vystymo tikslais. Jam pačiam yra tekę gyventi ir dirbti Belgijoje, Nyderlanduose, Vakarų Europos miestų planavimo

Nebuvo formuojamos miestietiškos erdvės, buvo statomi pastatai erdvėje, be aiškių kiemų, gatvių, skverų. Modernizmo laikais atsirado monofunkciniai gyvenamieji rajonai, jų prekybos centrai, neatkurtas gatvių gyvenimas su pirmaisiais aukštais, tai pakeitė kai kurių miestų likimą.

/ Urbanistas Donatas BALTRUŠAITIS /

Nuotr. realu.lt

praktikoje stipriai išvystyta miestų, urbanistinio projektavimo (angl. Urban design) praktika. Tai tarsi tarpinis variantas tarp dvimačio funkcinio zonavimo ir architektūrinių sprendinių. „Urbanistinis projektavimas yra miesto erdvių kūrimo ir tvarkymo procesas, kuris apima architektūros, urbanistikos, inžinerijos, socialinių mokslų ir kitų sričių elementus. Jo tikslas yra sukurti patrauklias, funkcionalias ir tvarias miesto erdves, kurios atitinka gyventojų poreikius ir gerina jų gyvenimo kokybę“, – pasakoja urbanistas.

Pagrindiniai urbanistinio projektavimo principai

1. Funkcionalumas: miesto erdvės turi būti pritaikytos skirtingoms funkcijoms, pavyzdžiui, gyvenimui, darbui, pramonei, kultūrai ir kt.

2. Estetika: miesto erdvės turi būti patrauklios ir estetiškai pritaikytos aplinkai.

3. Tvarumas: miesto erdvės turi būti tvarios ir atitikti ekologinius, socialinius ir ekonominius tvarumo principus.

4. Prieinamumas: miesto erdvės turi būti lengvai pasiekiamos ir prieinamos visiems gyventojams, taip pat ir žmonėms su negalia.

Pasak D. Baltrušaičio, urbanistinis projektavimas yra svarbus, nes padeda sukurti patrauklias ir funkcionalias miesto erdves, kurios atitinka gyventojų poreikius ir gerina jų gyvenimo kokybę. Be to, urbanistinis projektavimas gali padėti spręsti miesto problemas, pavyzdžiui, transporto spūstis, oro taršą, socialinę atskirtį. „Urbanistinį projektavimą galima taikyti miestų planavimo kontekste, kai reikia kurti ar atnaujinti miesto erdves. Tai gali būti naujų gyvenamųjų rajonų, prekybos centrų, viešbučių ar parkų kūrimas. Urbanistinis projektavimas taip pat gali būti taikomas esamoms miesto erdvėms atnaujinti ir modernizuoti (pavyzdžiui, sovietinių mikrorajonų kompleksinėms vizijoms kurti), kad jos atitiktų šiuolaikinius poreikius ir standartus“, – pabrėžia ekspertas.

Be to, kaip dar vieną pavyzdį D. Baltrušaitis nurodo Lietuvoje neegzistuojančią šalies vyriausiojo architekto poziciją. Tokia pareigybė yra daugelyje kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir kitur. „Šalies vyriausiasis architektas yra valstybės pareigūnas, kurio užduotis – užtikrinti, kad visi valstybės projektai ir viešųjų erdvių kūrimas būtų paremti aukščiausio lygio architektūros ir urbanistikos standartais. Jis yra atsakingas už projektų kokybės kontrolę, projektų rengimą ir viešųjų erdvių kūrimo planavimą. Vyriausiasis architektas taip pat gali teikti rekomendacijas ir patarimus valdžios institucijoms ir viešųjų erdvių kūrimo projektų kūrėjams. Vyriausiojo architekto pozicija yra svarbi“, – pabrėžia pašnekovas.

A. Rokickienės manymu, siekdami išvengti klaidų, miestai gali teikti pirmenybę tvaraus susisiekimo galimybių, pavyzdžiui, dviračių takų ir pėsčiųjų zonų, kūrimui, skatinti mišrios paskirties plėtrą, teikti pirmenybę viešųjų erdvių projektavimui, atitinkančiam įvairių bendruomenių poreikius, ir investuoti į prieinamą būstą. „Yra daug sėkmingų miestų planavimo strategijų pavyzdžių iš viso pasaulio. Tokie miestai kaip Kopenhaga ir Amsterdamas pirmenybę teikia tvaraus susisiekimo galimybėms, todėl važinėjama dviračiu ir viešuoju transportu. Barselona įgyvendino vadinamųjų superblokų programą, kurios tikslas – sumažinti automobilių srautą tam tikruose rajonuose ir teikti pirmenybę viešajai erdvei, pėstiesiems ir dviratininkams. Jungtinėse Amerikos Valstijose tokie miestai kaip Mineapolis ir Sietlas įgyvendino programas, skirtas didinti įperkamo būsto galimybėms mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – pavyzdžius vardija specialistė.

M. Pakalnis tikina, kad atsakymas, ko galima pasimokyti iš šių klaidų, yra paprastas. Pirmiausia reikia daugiau atsakomybės, didesnio procesų vertinimo, numatant ne tik trumpalaikius tikslus, bet ir tolesnę ateitį. „Reikia numatyti, kas atsitiks padarius vieną ar kitą sprendimą“, – apibendrindamas sako architektas.

Trūksta mišrios paskirties plėtros, dėl ko atskiriami gyvenamieji ir komerciniai rajonai, ilgėja kelionių atstumai, prastai suplanuotos viešosios erdvės, kurios neatitinka gyventojų ir lankytojų poreikių. Įperkamo būsto trūkumas, o tai gali prisidėti prie gentrifikacijos ir mažas pajamas gaunančių gyventojų perkėlimo.

/ Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta ROKICKIENĖ /

Prezidento parkas –gyvyb ės įnešanti viešoji erdvė

Viešųjų vietų architektūra gali reikšmingai prisidėti prie miesto charakterio ir gyvybingumo formavimo, tačiau ne visais atvejais pavyksta šį potencialą atskleisti. Dažnai net ir po nemažų investicijų girdime kalbų apie trinkelizaciją ir merdinčias viešąsias erdves. O tam, kad investicijos atsipirktų, verta pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių. Vienas jų – bendruomeninį jausmą ir socialinį įtraukumą kuriantis Algirdo Mykolo Brazausko parkas Kaišiadoryse.

Nuotr. Andrejaus Tomenko

Tam, kad viešoji erdvė formuotų miesto charakterį ir pritrauktų žmonių, būtina derinti jos funkcionalumą, dizainą ir netgi istorinę atmintį. Tokios galimybės plačiai atsiveria rekonstruojant ir įveiklinant parkus, kur įveiksminama daugybė įvairių veiklų. Tai gali pritraukti skirtingų grupių žmones, kurios įprastai būtų viena nuo kitos atsiribojusios. Gerai suprojektuota aikštė gali tapti miestui svarbiu kultūrinių renginių, mugių ir kitų bendruomenės susibūrimų centru bei suteiktų galimybę gamtos apsuptyje pasislėpti nuo varginančio miesto šurmulio. Parkai, sodai ir kiti gamtos plotai ne tik puoselėdami gyventojų sveikatą teikia laisvalaikio ir poilsio galimybių, bet ir įamžina istorinę to krašto atmintį – leidžia įprasminti ryškiausias asmenybes. Natūralu, kad kultūriškai brandžios šalys ir miestai savo viešosiose erdvėse siekia atsispindėti gyvenimo būdą, vertybes ir istoriją.

Viešosios erdvės transformacija nedideliame mieste

Kaišiadorys – viena tų Lietuvos vietų, kuri per pastaruosius aštuonerius metus sugebėjo pasinaudoti ne tik savo strategine padėtimi, bet ir narystės Europos Sąjungoje teikiamais pranašumais bei savivaldybės darbuotojų talentais. Patys kaišiadoriečiai neslepia, kad, atsiradus naujajai vėžei „Rail Baltica“, kraštas dar labiau priartės prie didžiųjų šalies miestų, todėl išaugs jo patrauklumas. Ypač gamtos apsuptų namų ramybę ir darbą didmiestyje norinčios derinti viduriniosios klasės akyse. Patys Kaišiadorys išgyvena tikrą transformacijų laikotarpį:

europinės vėžės geležinkelis, pirmojo per nepriklausomybės laikotarpį daugiabučių kvartalo statybos, didžiausia istorijoje privataus kapitalo investicija ir, žinoma, viešųjų erdvių suklestėjimas. Viena šių erdvių – miesto širdimi tapęs, 2017 metais atnaujintas, pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento vardu pavadintas Algirdo Mykolo Brazausko parkas.

Parkas, įsikūręs šalia taip pat pavadintos gimnazijos, savo dabartinį vardą gavo dar 2010-aisiais, tačiau anuomet apleista erdvė negalėjo būti miestiečių ir turistų traukos centru. Tačiau dar 2016 m. buvo paruoštas parko rekonstrukcijos projektas, kuris 95 proc. finansuotas iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės lėšų, visa parko ir gimnazijos prieigų rekonstrukcija kainavo 743 tūkst. Eur. Net 130 tūkst. eurų pigiau, negu numatyta pirminiame planavime. Pats parko rekonstrukcijos projektas 2020 m. laimėjo ir geriausio Vidaus reikalų ministerijos finansuoto projekto konkursą, publikos balso kategorijoje. Rekonstrukcijos metu parke atnaujinta baseinėlių koncepcija –įrengti trys fontanai, jis pritaikytas tiek pasyviam, tiek aktyviam laisvalaikiui. Nutiesti nauji takeliai ir pagal projekto sprendinius atlikti apželdinimo darbai leidžia kaišiadoriečiui ar miesto svečiui pasijusti gamtos apsuptyje. Daug dėmesio skirta erdvės funkcionalumui, todėl smulkiosios architektūros elementai pritaikyti įvairių grupių pomėgiams. Apie tai liudija įrengti šachmatų stalai su suolais bei jaukios šeimoms skirtos erdvės. O norintys aktyviau praleisti laiką ras ir teniso stalą bei tris diskgolfo taikinius.

Dėl pirmojo būsto paramos programos ir pastangų formuoti nekilnojamojo turto pasiūlą Kaišiadorys šiandien tampa kylančiu jaunų šeimų traukos centru, todėl rekonstruojant laiptus buvo svarbu pritaikyti juos mamoms su vežimėliais ir gyventojams, turintiems judėjimo negalią. Visame parke savivaldybės lėšomis veikia ir bevielis internetas, taip sujungiant gamtos ramybės oazę su bekraštėmis interneto platybėmis.

Pats parkas įsikūręs ne tik šalia palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska išpuoštos Algirdo Mykolo Brazausko gimnazijos, bet ir yra sujungtas su kitais objektais. Pavyzdžiui, su greta Lomenos upės kranto įrengtais dviračių ir pėsčiųjų takais, taip susiejant net keletą įspūdingų miesto objektų į vientisą miesto ir gamtos sąveikos ritmą, sukuriant ramybės oazę miesto apsuptyje.

2022 m. Algirdo Mykolo Brazausko parkas gavo ir dar vieną traukos objektą –jo teritorijoje, Jaunimo metų proga, buvo pasodintas iš gilės išaugintas Stelmužės ąžuolo ąžuoliukas. Tai pavyzdys, kaip atnaujinti viešąsias erdves, padarant jas prieinamesnes, patrauklesnes, šiuolaikiškesnes, įprasminant istorinę atmintį ir kartu išlaikant vientisumą su šalia esančiais objektais, sukuriant bendrą ansamblį. Natūralus perėjimas nuo gimnazijos, gamtos apsuptyje keliaujant parko takeliais iki vieno gražiausių miesto pastatų – Kaišiadorių vyskupijos rūmų, o vėliau pasiekiant ir upės pakrantę su dviračių takais bei lauko treniruokliais. Už lango vis drąsiau ir šilčiau šviečiant pavasario saulei, Kaišiadorys ir jų Algirdo Mykolo Brazausko parkas turėtų tapti kiekvieno keliautojo dėmesio vertu objektu.

Urbanistinį projektavimą galima taikyti miestų planavimo kontekste, kai reikia kurti ar atnaujinti miesto erdves. Viena iš itin svarbių viešųjų erdvių mieste – žaliosios erdvės ir parkai, kurie ne tik suteikia miestui daugiau gyvybės, pritraukia lankytojus, bet ir prisideda prie gyventojų emocinės sveikatos gerinimo.

MINIMALAUS BŪSTO IDĖJA: XX AMŽIAUS ISTORIJA

Marija DRĖMAITĖ (Vilniaus universitetas)

1929 m. Frankfurte prie Maino surengtame CIAM (Congrès internationaux d’architecture moderne) kongrese, pavadintame „Būstas minimaliam gyvenimui“ (Die Wohnung für das Existenzminimum), Europos architektai modernistai apibendrino to meto aktualiją – minimalių ir standartizuotų butų statybą darbininkams.

Tokio buto koncepciją 1929 m. tekste „Miesto pramonės darbininkų minimalaus būsto sociologinės prielaidos“ suformulavo architektas Walteris Gropius: „Keliame klausimą apie erdvės, oro, šviesos ir šilumos minimumą, būtiną žmogui, kuriam dėl jo biologinių poreikių pakanka gerų vėdinimo ir apšvietimo sąlygų bei nedidelio gyvenamojo ploto, ypač jei jis yra techniškai teisingai suprojektuotas. Minimalus būstas – tai elementarus žmogui reikalingas erdvės, oro, šviesos ir šilumos minimumas, leidžiantis jam visapusiškai atlikti savo gyvenimo funkcijas nepatiriant jokių suvaržymų dėl būsto.“ Tikėta, kad mažų butų standartizavimas ir masinė statyba sumažins jų kainą ir taip leis žemiausias pajamas turintiems visuomenės sluoksniams pasiekti aukštesnius gyvenimo, higienos ir buities standartus.

Minimalus būstas – socialinis ir biologinis uždavinys

Įdomu, kad minimalus būstas buvo sprendžiamas kaip socialinė ir biologinė XX a. architektūros problema, susiformavusi per keletą sparčios industrializacijos dešimtmečių Europos miestuose nuo XIX a. antrosios pusės iki Pirmojo pasaulinio karo. Miestų perkrovimas, sanitarinių patogumų trūkumas ir būsto stygius apskritai skatino miestų vadovus ir planuotojus ieškoti būdų, kaip būtų galima greitai, pigiai ir gausiai statyti nebrangius, bet patogius butus darbininkams ir kitiems mažesnes pajamas gaunantiems miesto gyventojams. Higienistai pastebėjo, kad, esant geroms vėdinimo ir saulės šviesos sąlygoms, žmogaus gyvenamojo ploto poreikiai biologiniu požiūriu yra labai maži. Tai skatino standartizavimo, industrializavimo, funkcinio zonavimo sprendimus.

CIAM kongreso dalyviai ne šiaip sau rinkosi Frankfurte prie Maino. Būtent šiame mieste meras Ludwigas Landmannas drauge su architektu Ernstu May ir jo komanda 1925 m. pradėjo modernizacijos programą – ištisų naujų gyvenamųjų rajonų statybą darbininkams. Tokie modernistiniai mažų butų rajonai kaip Die Heimatsiedlung (Ernst May, Herbert Boehm, Fritz Berke, 1927–1934), kuriame buvo pastatyta per 1000 butų su visa socialine infrastruktūra (vaikų darželiu, žaidimo aikštelėmis, skalbyklomis, teatru), ar Siedlung Römerstadt (Ernst May, Herbert Boehm, Wolfgang Bangert, 1928–1929) su 1220 butų ir 663 vienbučiais namais tapo pavyzdžiais daugeliui sparčiai augančių Europos miestų.

Juo labiau kad Frankfurte buvo sukurta ir ikoninė minimalaus būsto naujovė – Frankfurto virtuvė (Frankfurter Küche). Ją suprojektavo May kvietimu į Frankfurtą 1926 m. atvykusi Margarete Schütte-Lihotzky. Ši

1,9 x 3,44 m dydžio virtuvė, pasižymėjusi moksliniais tyrimais pagrįstu planavimu, veiksmų sekos išdėstymu ir ergonomiškais įmontuotais baldais dėl savo efektyvumo ir patogumo buvo prilyginama pramoninei laboratorijai.

Privačios ir viešos erdvių pusiausvyra

Minimalaus būsto klausimas tapo svarbia kairiosios ideologijos dalimi tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Šiuo požiūriu svarstyta, kiek iš tiesų asmeniui reikia individualios privačios erdvės, o kiek veiklų būtų galima atlikti kolektyviai, bendrose patalpose. Pavyzdžiui, čekas Karelas Teige savo knygoje „Minimalus būstas“ (Nejmenší byt, 1931) siūlė palikti tik minimalią erdvę

Römerstadto rajono Frankfurte planas ir minimalių butų planai (archit. Ernst May, Herbert Boehm, Wolfgang Bangert, 1928–1929), iliustracija iš žurnalo Das neue Frankfurt, 1928, nr. 2, p. 133.

Margarete Schütte-Lihotzky, Frankfurto virtuvė. Nuotrauka iš žurnalo Das neue Frankfurt, 1926–1927, nr. 5.

miegui ir gamtiniams reikalams atlikti, o visa kita perkėlė į bendrąsias erdves – pirtis, valgyklas, vaikų darželius, poilsio kambarius, sporto patalpas ir panašiai. Bene radikaliausių ieškojimų ir pasiūlymų jis pasiekė porevoliucinėje Rusijoje, siekdamas suformuoti naują socialistinį miestą ir naują socialistinio piliečio būstą. 1919 m. RSFSR Narkomzdrav (Sveikatos reikalų liaudies komisariatas) apskaičiavo minimalų oro kubatūros dydį, reikalingą normaliai žmogaus savijautai po nakties miego, – 30 m3 (esant mažesniam oro kiekiui, žmogus, per naktį suvartojęs visą deguonį ir patyręs jo trūkumą, ryte atsibunda skaudančia galva). Remiantis šia kubatūra, buvo nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto dydis. Jis sudarė 8,25 m2 suaugusiam žmogui ir pusę minėto ploto vaikui. Naujieji sovietų mokslininkai atliko daugybę tyrimų, siekdami apskaičiuoti ekonominį naudingumą ir santykį tarp pastato kubinio tūrio ir butų naudingojo ploto kiekvienam šešiems skirtingiems butų tipams.

Masinė minimalaus būsto statyba

Vis dėlto praktiškai ir masiškai minimalaus būsto idėjos Europoje ir Sovietų Sąjungoje pradėtos įgyvendinti tik po Antrojo pasaulinio karo – kai teko kuo skubiau atstatyti sugriautus miestus, o vėliau plėsti gyvenamuosius rajonus sparčiai augančiuose miestuose, tad tiek socialistiniame bloke, tiek Vakaruose praktinis gyvenamųjų namų statybos aspektas (pigiau, daugiau, greičiau) tapo labai svarbus. Prancūzijos vyriausybė pagal 1955–1962 m. programą Operation Million pastatydino kelis tūkstančius mažų butų daugiabučių Paryžiaus ir Marselio priemiesčiuose. Suomijoje pradėta daugiabučių statyba iš surenkamųjų elementų. Pokario Švedijos socialdemokratų vyriausybė 1947 m. paskelbė naują Milijono butų programą, žadėjusią visiems gyventojams suteikti modernius būstus. Panašios iniciatyvos ėmėsi Danija ir daugelis kitų Europos valstybių, o būsto statyba tapo savivaldybių uždaviniu.

Le Corbusier, Unité d’habitation,1947–1952, Marselis. M. Drėmaitės nuotraukos, 2021.

Serijos I-464-LI penkių aukštų namo (archit. Bronius Krūminis, 1967) sekcijos planas – vieno, dviejų ir trijų kambarių butų planai. Planšeto kopija iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo.

Du atstatymo pokaryje simboliai

Šio atstatymo simboliais tapo žymusis Le Corbusier daugiabutis (Unité d’habitation) Marselyje, 1947–1952 m. pastatytas minimalių butų kompleksas, suprojektuotas pagal architekto sukurtą Modulor (1948) dydžių ir proporcijų sistemą. Jis teigė, kad žmogaus kūnas (183 cm) paklūsta matematiniam tikslumui: 27 cm – žmogaus sėdėjimo minimalus aukštis, 43 cm – kėdės aukštis, 70 cm – stalo aukštis, o tiksliai viską suprojektavus žmogui pakanka mažų patalpų.

Kitas pokario atstatymo simbolis – Havro miestas Prancūzijoje, 1945–1964 m. atstatytas pagal Augusto Perret planą taikant surenkamąsias gelžbetonio plokštes. Būtent šią sistemą iš Prancūzijos įsigijo tuometis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas, 1954 m. pradėjęs sovietinę statybos ir architektūros reformą, visų pirma orientuotą į minimalaus būsto masinę statybą. Tam jam reikėjo pritaikyti vakarų technologijas, o efektyviausia laikyta Raymondo Camus sukurta stambių plokščių surenkamoji namų sistema.

Minimalaus būsto normatyvai Sovietų Sąjungoje

1957 m. SSKP CK ir SSRS MT išleido nutarimą „Dėl kiekvienos šeimos aprūpinimo atskiru butu“, o tai reiškė, kad reikėjo gaminti daug, sparčiai ir pigiai. Butai projektuoti laikantis normatyvo – 9 m2 žmogui, butų

aukštį sumažinus iki 2,5 m, o virtuvių plotą iki 4,5 m2. Normos nurodė, jog vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių minimalūs gyvenamieji plotai atitinkamai yra 16, 22, 30, 40 m2. Šios normos iki 1990 m. keistos tik keturis kartus, todėl Sovietų Sąjungoje masinė mažų butų statyba tęsėsi iki pat sistemos žlugimo.

Minimalaus būsto samprata XXI amžiuje

Atrodė, kad, žlugus sovietinei sistemai, minimalus būstas žlugo drauge su ja ir daugiau niekada nebeatgims. Tačiau XXI amžiuje jis atgimė su įkarščiu, o šį atgimimą paskatino socialinės ir ekonominės transformacijos, kurios nebetęsia XX a. Vakarų civilizacijai ir gerovės valstybėms būdingo viešojo sektoriaus aprūpinimo būstu. XX a. socialinės ir ekonominės būsto struktūros buvo pagrįstos iš anksto nustatyta namų ūkio forma (šeima), o pastaraisiais dešimtmečiais akivaizdžiai mažėjančios viešojo sektoriaus galimybės ir kapitalistinės akumuliacijos transformacijos smarkiai paveikė būsto sferą ir jos architektūrą. Viduriniosios klasės krizė sutampa su freelancerių (laisvai samdomų, ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ir kt.), apibrėžiamų kaip naujas bendrasis proletariatas, atsiradimu. Nesaugus, savarankiškas ir lankstus darbas nulemia modus vivendi mieste ir naujo minimalaus būsto poreikį.

Straipsnis pristato architektūros istorikės, VU prof. dr. Marijos

Drėmaitės paskaitą „Egzistencinis minimumas: Mažo gabarito buto istorija XX amžiuje“. Paskaita skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“ / sa.lt rengtame nuotolinių paskaitų cikle

„Naujasis Existenzminimum: architektūros kokybės klausimai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paskaitą galima peržiūrėti čia: https://youtu.be/pfeNoFjkzzw

VISKAS APIE MODERNIĄ PALĖPĘ: NUO KOMUNIKACIJŲ

IKI LANGŲ IR LAIPTŲ PASIRINKIMO

Rolandas KAŽIMĖKAS

Po šlaitiniu stogu esanti vertinga erdvė dažniausiai virsta nereikalingų daiktų sandėliu. Tačiau ją galima įrengti patraukliai ir praktiškai. Kokie turėtų būti langų sprendimai, o gal net balkonas palėpėje? Kaip palėpė turėtų būti apšiltinta ir šildoma? Kur ir kokias pertvaras įrengti? Šie ir kiti darbai atgaivintų palėpę, bet reikia tinkamai juos suplanuoti.

Palėpė – iššūkis

Šiais laikais nauji individualūs namai dažnai turi lėkštus stogus, tad palėpei įrengti tiesiog nėra vietos. Ar verta planuojant nuosavo namo statybą pagalvoti ir apie palėpės galimybę? Ar verta senesnės statybos namuose įrengti jau esančią palėpę? Spręskite patys: palėpė yra originali, patraukli ir gana atskirta gyvenamoji erdvė, galinti tapti itin jaukia namų dalimi. Joje galima įrengti darbo ar poilsio kambarį, mažas dirbtuves, studiją ir kt.Palėpė yra iššūkis jau vien dėl šlaitinio

stogo geometrijos, stogą laikančiosios konstrukcijos. Senesnės statybos namuose ji neapšiltinta, nėra komunikacijų, todėl jos įrengimas artimesnis naujai statybai nei remontui.

Reikia žinoti, kad palėpė turi atitikti gyvenamosioms patalpoms nustatytus standartus, būti saugi ir patogi. Statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ pažymima, kad vienbučių namų horizontalių lubų pastogės patalpos turi būti bent 2,3 mm aukščio, o pastogės patalpų nuožulnios lubos darbo vietoje – ne mažiau 2 m aukščio.

Palėpės karkasas

Jei norite, kad erdvės būtų funkcionalios ir patogios, palėpėje atsiras karkasas, kurį teks „apsiūti“ mechaniškai tvirtinamais elementais. Tam dažniausiai naudojamos plokštės: gipso kartono, cemento pluošto, medžio drožlių ir kt. Pasirinkimą lemia kaina, montavimo ir apdirbimo paprastumas, apdaila, įvairūs reikalavimai (nedegumas, gera garso izoliacija ir t. t.). Pertvaros palėpėje leidžia sukurti atskirus kambarius ar uždaresnes erdves. Jos gali būti ne tik karkasinės, bet ir mūrinės, bet pastarosios daug sunkesnės ir ne visada laikančioji konstrukcija yra pakankamai stipri. Karkasinės pertvaros patrauklesnės savo paprastumu, konstrukcijos lengvumu, be to, įrengimas greitesnis ir švaresnis.

Aukštoje palėpėje galima įrengti antresolę – papildomą erdvę, kurioje galėtų būti miegamasis arba poilsio zona. Planuojant palėpės erdves visada reikia įvertinti, kad jos sienos yra šlaitinės, todėl dalis erdvės bus nefunkcionali ir žemiausios vietos, kur stogas susijungia su siena, tiks tik daiktams laikyti. Tad verta pagalvoti apie individualius baldus, kad kiekviena erdvė būtų išnaudota racionaliai.

Planuojant įrengti palėpę, reikia nuspręsti, ar norite matyti masyvias stogo konstrukcijos sijas ir turėti gana aukštas lubas. Stogą laikantys mediniai elementai gali

būti paslėpti, bet gali tapti visos palėpės puošmena. Tokiu atveju palėpės lubų ir sienų apdaila greičiausiai bus iš medžio ar su medžiu derančių medžiagų, be to, norint, kad sijos būtų atidengtos, teks rinktis brangesnius sprendimus, kurie lems, kokie stogo šiltinimo principai bus parinkti.

Šilumos, garso izoliacija

Kad palėpė būtų gyvenama ir nekeltų diskomforto, ji turi būti tinkamai apšiltinta. Efektyvus šiltinimas svarbus ne tik žiemą, bet ir vasarą, kai tamsus stogas gali įkaisti iki 60 °C ir be tinkamos izoliacijos palėpėje būtų labai tvanku. Šaltomis žiemos dienomis problemų gali sukelti šalčio tiltai, įkyrius ir erzinančius garsus sukeliantys stiprūs vėjai, kyla drėgmės kaupimosi pavojus, galintis turėti labai nemalonių pasekmių. Todėl į stogo, palėpės šiltinimą ir kartu į garso izoliaciją reikia žiūrėti atsakingai. Šiuo atveju geru patarėju gali būti izoliacinių medžiagų gamintojai ar jų atstovai, galintys pasiūlyti ir gerą šilumos bei garso izoliaciją, produktus, kurie dera su medžiu, didina konstrukcijų atsparumą ugniai. Tam puikiai tinka nedegi akmens vata, idealiai priglundanti prie nelygių konstrukcijų, tačiau konkretus sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus palėpės būklę.

Palėpėje esantis naudingasis plotas, pagal Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką, skaičiuojamas

visiškai kitaip nei stačias sienas turinčių patalpų plotas. Šiuo atveju skaičiuojamas visas grindų plotas, o palėpėje, kur sienas formuoja stogo

šlaitas, reikia atmesti tą plotą, kur aukštis tarp grindų ir lubų nesiekia 1,6 metro.

Tai – pagalbinis plotas, kuris palėpėje gali būti gana didelis. Šį plotą galima išnaudoti itin išradingai, žemus nuolydžius paverčiant funkcionaliomis erdvėmis, daiktų sandėliavimo vietomis.

Šviesos kelias – langai

Norint, kad palėpė būtų jauki, šviesi, į ją reikia įsileisti saulę. Jos šviesa į palėpę gali sklisti per vertikalius langus, įrengtus dvišlaičio namo galuose, tačiau jei namas ilgas ir siauras, paprastai to nepakanka, todėl kartais įrengiami mansardiniai langai, pro kuriuos patenka gana daug šviesos, tačiau reikšmingai išauga stogo kaina, nes jo konstrukcija tampa kur kas sudėtingesnė. Todėl palėpei dažniau pasirenkami stoglangiai. Jų pranašumas tas, kad, trūkstant šviesos, nesunkiai galima įrengti papildomus stoglangius, tačiau reikėtų nepamiršti, kad, didėjant langų skaičiui, mažėja stogo šilumos varža. Projektuodami langus, architektai paprastai

atsižvelgia į įstiklinimo ploto ir grindų ploto santykį, nes kiekviena gyvenamoji erdvė turėtų būti apšviesta langais, užimančiais 1/8 grindų ploto.

Modernus sprendimas – šviesos tuneliai, nukreipiantys šviesą į tamsesnes neapšviestas vietas. Viršutinis, prie stogo tvirtinamas tunelio elementas turi stiklą, į kurį krintanti šviesa keliauja lanksčiu, ilgu šviesos perdavimo vamzdžiu į apatinę palėpės lubose montuojamą dalį –natūralią šviesą skleidžiantį šviestuvą.

Palėpėje galima sukurti šviesius ir patrauklius derinius, kai keli langai montuojami vienas virš kito arba vienas šalia kito. Taip suformuojami dideli įstiklinti

plotai. Geriausias vaizdas į aplinką atsiveria pro L formos stoglangius, kurie yra stoglangio ir vertikalaus lango junginys. L formos langai montuojami ten, kur stogas jungiasi su vertikalia siena. Vertikali lango dalis prailgina stoglangį ir į palėpę patenka daugiau šviesos, padidėja apžvalgos laukas.

Šviesa, aplinkos vaizdai ir grynas oras – tuo norime mėgautis ir palėpėje, tad galima įrengti ir mažą balkoną. Vienas įdomesnių sprendimų – stoglangis-balkonas. Funkcionalumu toks sprendimas neprilygsta tikram balkonui – jis tik kukli alternatyva, bet visai patraukli ir žavinga. Stoglangis-balkonas ne tik geriau apšvies jūsų palėpę natūralia šviesa, bet ir atvers daug platesnį aplinkos vaizdą nei įprastas stoglangis.

Komunikacijos

Vanduo, kanalizacija, elektra, apsaugos sistemos – jei norime, kad visa tai būtų paslėpta, komunikacijas teks įrengti iki apdailos. Karšto ir šalto vandens vamzdžius, elektros laidus lengva nuvesti į palėpę, be to, jie gali būti paslėpti grindyse, išlyginamajame sluoksnyje arba sienose po tinku ar gipso kartono plokštėmis.

Palėpėje turi būti ir vėdinama. Lengviausia įrengti populiarų gravitacinį vėdinimą, kurio veikimo principas –išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas, tačiau palėpėje jis ne visada tinkamai veikia, nes trumpas atstumas tarp ventiliacijos grotelių ir ventiliacijos kamino viršaus

neužtikrina reikiamos traukos. Tad geresnis vėdinimo variantas yra mechaninė ventiliacija.

Palėpę šildyti galima įvairiai: įrengti grindinį šildymą arba išvedžioti šildymo vamzdžius sienose ir prijungti radiatorius. Įrengimo prasme paprasčiausias variantas – elektrinis šildymas, bet šiuo metu toks yra brangiausias. Tokiu atveju geriausia skaičiuoti: vertinti palėpės plotą, investicijas šildymui, būsimas sąnaudas. Patartina apsvarstyti ir įvairius alternatyvius variantus, pavyzdžiui, šildymą infraraudonaisiais spinduliais. Be to, palėpėje galima pastatyti ir malkomis kūrenamą krosnelę – ji bus vertinga namų šildymo sistemos pagalbininkė. Sprendimas dėl krosnelės turi būti priimtas iš pradžių, nes jai reikia pagrindo, kamino, kuris turi būti bent 2 m aukščio, kitaip nebus traukos.

Niuansas, be kurio palėpė nieko verta

Kiekvienai palėpei reikia laiptų. Jie turi būti patogūs, bet neužimti daug vietos, o tai reiškia, kad teks ieškoti kompromiso. Turėsite nuspręsti, ar jūsų palėpei geriausiai tinka sraigtiniai, ar tradiciniai tiesūs laiptai, ar kompaktiški atveriami ir sulankstomi, ar kokia nors originali konstrukcija. Viskas priklauso ne tik nuo palėpės, bet ir nuo po ja esančių patalpų. Laiptų pasirinkimas itin atsakingas sprendimas – kartais geriau ardyti anksčiau įrengtus laiptus ir įrengti naujus, nei bandyti taisyti tai, kas iš esmės nieko nekeičia.

Galvojant apie palėpės įrengimą, labai svarbu tinkamai įvertinti jos erdvę, pasistengti įsivaizduoti būsimą trimatį vaizdą. Nors stogo nuolydžiai siūlo labai įdomių sprendimų, tačiau kampuota, daug įstrižų linijų ir plokštumų susikirtimų turinti erdvė gali būti pernelyg „triukšminga“.

SENO NAMO PALĖPĖ, VIRTUSI JAUKIU MODERNIU BŪSTU

Objektas: būstas mansardiniame aukšte

Architektai: Dominika Trzcinska, Michal Kotlowski, „Superpozycja Architekci“

Metai: 2014

Nuotraukos: Przemyslaw Skora

Senosios palėpės, jeigu pavyksta išsaugoti autentiškas stogą laikančias konstrukcijas, turi ypatingą aurą. Todėl miestų centruose esančios apleistos palėpės visuomet vilioja kūrybiškus žmones – nestandartinė erdvė yra tinkamiausia vieta pasireikšti kūrybinei vaizduotei. Siekdami panašaus tikslo, du studijos „Superpozycja Architekci“ įkūrėjai ėmėsi iššūkio seno pastato nenaudojamą palėpę Glivicėje (Lenkija) paversti visiškai nauju, šiuolaikišku butu. Kadangi ši erdvė anksčiau buvo beveik neliesti griuvėsiai, jos pertvarkymas tapo tikru iššūkiu. Pirmas žingsnis buvo įvertinti atsiversiančios erdvės galimybes ir sukurti funkcionalią sistemą, išnaudojant kuo daugiau vietos. Patalpos aukštis buvo didelis privalumas ir leido architektams suprojektuoti bei įrengti antresolę, padalytą į porą papildomų kambarių.

Aušra NYMAN

Autentiška, grubi mediena, apsupta baltos ir pilkos spalvos, sudaro kontrastą preciziškiems šiuolaikinių baldų paviršiams.

Siekdami sukurti daugiau erdvės ir geresnį patalpų mikroklimatą, jie numatė daug stoglangių, kurie apšvietė interjerą ir suteikė jam jaukumo bei patrauklumo. Palėpėje buvo išnaudotas visas esamas pradinis aukštis, todėl interjeras kartu su aplinką atveriančiais langais vizualiai tapo gerokai erdvesnis. Architektai panaudojo esamas stogo konstrukcijos dalis ir atidengė senas plytas. Po demontavimo darbų išsaugotą medieną jie nusprendė pritaikyti medinių stalviršių ir stalų projektavimui. Autentiška, grubi mediena, apsupta baltos ir pilkos spalvos, sudaro kontrastą preciziškiems šiuolaikinių baldų paviršiams ir kuria ypatingą jaukumą.

Sena skalbykla buvo paversta vonios kambariu, namų apyvokos kambariu ir kita drabužine. Architektai nusprendė atidengti plytas ir vonioje, nudažyti jas grafito spalva ir atskirai įrengti vonią bei dušo kabiną.

Pagrindiniai interjero elementai – šviesūs ir paprasti baldai, įsiliejantys į bendrą visumą. Nuotraukos ir paveikslai yra keletas stilingų detalių, praturtinančių buto dizainą.

Viršutiniame aukšte – antresolėje pro įrengtą stiklinę sieną iš miegamojo galima stebėti svetainę ir virtuvę. Čia taip pat pakako vietos nedidelei drabužinei ir sandėliukui.

Siekdami sukurti daugiau erdvės

ir geresnį patalpų mikroklimatą, architektai numatė daug stoglangių, kurie apšvietė interjerą ir suteikė jam jaukumo bei patrauklumo.

Nuotr. Przemyslaw Skora

SPALVŲ IR FORMŲ KONTRASTAI PAUPYJE

Nors šiuolaikinė architektūra siejama daugiau su plokščiaisiais stogais, senamiesčių teritorijose architektai neretai ir naujus pastatus projektuoja šlaitiniais stogais, siekdami kuo labiau įsilieti į senosios miesto dalies audinį. O būstai, įrengti mansardiniuose aukštuose, įgauna ypatingo žavesio dėl nestandartinių erdvių ir jas apšviečiančių stoglangių.

Objektas: būstas mansardiniame aukšte

Interjero architektė: Indrė Dorofėjūtė, studija „InArch“

Metai: 2022

Nuotraukos: Linos Adi

Dėl šios priežasties palėpės tampa itin geidžiamu būstu, net ir įvertinus, kad, norint patogiai suplanuoti ir išnaudoti visas erdves, dažnai tenka pasitelkti profesionalius architektus ar interjero dizainerius.

Vieną tokį būstą įrengti ir buvo pasiūlyta architektei Indrei Dorofėjūtei. Kaip ir dera mansardai, šio būsto visos lubos buvo nuožulnios, išskyrus pirmo aukšto dušo patalpą. Architektei teko koreguoti pradinį suplanavimą, įvertinus

Aušra NYMAN

užsakovų poreikius, – norėjosi kuo geriau išnaudoti kiekvieną buto centimetrą. „Teko nemažai padirbėti su ergonomika – braižant ir viską matuojant, ar pakaks aukščių praėjimams ir pan.“, – sako architektė.

Dėl nemažų stoglangių dienos šviesos trūkumo nebuvo, todėl užsakovai gana drąsiai ryžosi tamsesnėms spalvoms – juoda virtuvė, tamsi dušinė, miegamojo siena. „Visada išklausome užsakovų poreikius, norus, o tuomet stengiamės sukurti tai, kas juos atitiktų ir nustebintų. Nemėgstu stilistinių klišių – kiekvienu atveju galima atrasti unikalų ir autentišką interjero receptą. Šis interjeras drąsus savo medžiagų, spalvų ir formų kontrastais“, – teigia architektė.

Dienos šviesos trūkumo nebuvo, todėl užsakovai gana drąsiai ryžosi tamsesnėms spalvoms.

I. Dorofėjūtė pabrėžia, kad mansardos erdvėse gana svarbu apgalvoti dirbtinį apšvietimą, stogo šlaite numatant kraipomus šviestuvus, nes kitaip tiesioginė šviesa gali akinti. Šiuo atveju nebuvo poreikio įrengti daug dirbtinės šviesos šaltinių, kur kas svarbiau – kurti jaukumą dekoratyviniu arba paslėptu apšvietimu.

Architektei teko įrengti ne vieną mansardinį būstą, todėl ji pataria žemiausias jos dalis – iki 1,6 m aukščio išnaudoti daiktams sandėliuoti arba funkcijai, kai žmogus sėdi ar guli ir stogo šlaitas netrukdo judėti erdvėje. „Žemiausioje šlaito dalyje dažnai įrengiame nišas su durelėmis rečiau naudojamiems daiktams sandėliuoti, lentynas, komodas“, – sako architektė.

Specialiai šiam projektui po antresolės dalimi virtuvės zonoje buvo suprojektuotos bei išlietos iš gipso lubų detalės, formuojant jose įgilinimus LED juostelėms. Taip sukurtas išskirtinis interjero elementas, kuris atrodo tarsi natūrali pastato architektūros dalis.

Norėjosi kuo geriau išnaudoti kiekvieną buto centimetrą.

„Todėl teko nemažai padirbėti su ergonomika – braižant ir viską matuojant, ar pakaks aukščių praėjimams ir pan.“ / Indrė DOROFĖJŪTĖ /

Įspūdį kuria dizainerės parinktos ąžuolinės grindys

Interjero dizaino apdaila – svarbus sprendimas, norint sukurti vientisą ir jaukią namų aplinką. Projektui buvo parinkta natūrali mediena, čia vyrauja įspūdinga dermė tarp įvairių medžio elementų: nuo grindų iki sienų dekoro. „Kalbant apie grindis, šis projektas įkvepia dar aktyviau griauti kai kuriuos mitus. Ąžuolas neretai suvokiamas kaip prabangos dalykas“, – sako architektė ir dizainerė Indrė Dorofėjūtė. Įrengiant šį butą užsakovai drąsiai rinkosi tamsesnes spalvas ir derinius. „Daugeliui savo projektų renkamės ąžuolo parketlentes, skiriasi tik atspalviai. Ąžuolo grindys – ir jaukus, ir

solidus sprendimas, o plati alyvos atspalvių paletė suteikia įvairiausių dizaino galimybių. Kadangi grindų plotas užima daug vietos, jų spalvos pasirinkimas gana svarbus interjero kūrimo procese“, – pabrėžia dizainerė.

Vienas griaunamų mitų – tamsių grindų baimė. Daugelis pasakys: „Norime šviesių grindų, šviesios erdvės!“ Nors iš tiesų visi siekiame jaukumo, stiliaus, emocinio komforto. Tačiau ar visada reikia vengti tamsių grindų? „Daugelyje mūsų kuriamų interjerų naudojame kontrastus, tiek tarp medžiagų, šiltų ir šaltų, tiek tarp formų ir spalvų. Manau, jog tinkamai subalansuotas

kontrastas suteikia interjerui išskirtinumo, emocijos“, – sako I. Dorofėjūtė.

Dar vienas mitas, kad eglute klotas parketas tinka tik salėms, didelėms erdvėms, o mažame bute geriau išilginės grindinės lentos. Visgi interjero projekte „Chevron“ raštu klotas parketas kuria judesį ir šviesos žaismą. Dizainerė tikina, kad eglutės rašto parketas gali optiškai kiek didinti mažą erdvę, t. y smulkus padalijimas sukuria didesnio grindų ploto jausmą. O šio projekto užsakovai buvo tvirtai įsitikinę savo noru rinktis drąsesnius sprendinius ir tai išties padėjo kūrėjams projektavimo procese.

Nuotr. Linos Adi

Tik dvi lengvos, tarsi italų karikatūristo Osvaldo Cavandolli nubrėžtos linijos, paryškintos „Bold“ šriftu, suformuoja trimatį objektą. Įprastos kėdės su atlošu tūrį pakeičia plastiška linijinė kombinacija, išpūsta poliuretano putomis. Kėdė padengta nuimama tekstile, tad spalvą galima lengvai keisti. Šis ikoniškas dizainas yra eksponuojamas Modernaus meno muziejuje Niujorke ir Dekoratyviojo meno muziejuje Paryžiuje, o Vilniuje įmonės „Mazgas“ pasiūlymu šią kėdę prisijaukino Paupyje esantis būsto interjeras.

JAUKAUS VASARNAMIO POJŪTIS

Interjero autoriai: Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Karolina Raževičiūtė, studija „YCL“

Būsto plotas: 98 kv. m

Nuotraukos: Leonas Garbačauskas

Neprarasti erdvės ir jaukumo

Projektuojant mansardinio būsto interjerą, dažniausiai pasitaiko perplanavimo niuansų – ne visada statytojo pasiūlyti sprendimai būna optimalūs ir atitinkantys užsakovo programą. Tokiame bute neretai jau būna įrengtos perdangos ir išvedžiota šildymo sistema. Tenka atsižvelgti ir į erdvės aukštį. „Ne vien žemas aukštis yra problema – jeigu, tarkim, 10 kv. m kambarys patenka į aukščiausią mansardinio buto aukštį, jis tampa nejaukus, tarsi šulinys. Kiekvienas scenarijus unikalus“, – įsitikinęs architektas Aidas Barzda.

Aušra NYMAN

Pasak architekto, ne mažiau svarbus ir mansardinės erdvės apšvietimas. „Puikiausias sprendimas, kai joje yra bent vienas langas, pro kurį galima pažvelgti į horizontą. Stoglangis apšviečia patalpą, tačiau žiūrėjimas tik į dangų anksčiau ar vėliau ima slėgti. O jeigu nepavyksta turėti lygiavertės natūralios šviesos visose erdvėse, tada būtina gerai apgalvoti dirbtinio apšvietimo scenarijus: vieną – stiprų, kitą – švelnų, kuriantį nuotaiką, kad atitiktų tolygų šviesos pasiskirstymą ir dieną, ir vakarą, – pataria architektas ir priduria: – Apšvietimas per atspindžius, tai yra sieninis apšvietimas, kol kas mūsų nenuvylė. Jis praplečia erdvę, nesukuria slėgimo jausmo, išsklaido šlaito aukščio skirtumus. Bet tam turi būti patogi vieta, patogus šlaitas, kad atitiktų ir funkciją, ir tos šviesos paskirtį.“

Tinkamai išnaudoti esamą plotą

Didžiausias iššūkis – kur patogiai įrengti laiptinę. Ji, architekto įsitikinimu, ir yra tas kertinis mansardinio buto aspektas. Vietos užima nemažai, o jeigu butas nedidelis, atima daug naudingojo ploto. Nedideliame mansardiniame bute dažnai gelbsti ir šlaitinio stogo žemutinė dalis. „Visada stengiamės išnaudoti šlaito pranašumus bent jau sandėliavimui. Praėjimui erdvės neužtenka, jeigu tai žemiau nei 1,6 m, bet spintoms ir sandėliavimui tai puikios vietos“, – sako A. Barzda.

„Nepaisant planavimo nepatogumų, šlaitas suteikia būsto erdvei įdomių formų, todėl mansardiniai būstai visada atrodo šiek tiek išskirtinesni nei standartiniai. Tai jų stiprioji pusė ir tai yra labai svarbu“, – pažymi architektas.

Apgalvoti apšvietimo galimybes

Nuotr. Leono Garbačausko

Nepaisant planavimo nepatogumų, šlaitas suteikia būsto erdvei įdomių formų, todėl mansardiniai būstai visada atrodo šiek tiek išskirtinesni nei standartiniai.

Trūkumus paversti pranašumais

Šis 98 kv. m butas Vilniaus Paupio rajone, padalytas į du aukštus, buvo gana erdvus, tačiau dėl apatinio aukšto lubose esančių inžinerinių įrenginių jo erdvė prarado savo aukštį. Visgi palėpės šlaitai abiejose buto pusėse padidina erdvę svetainei ir miegamajam pirmame aukšte, taip kompensuodami aukščio pojūtį. Pirmame aukšte yra gyvenamoji erdvė su virtuve, valgomojo zona, svetainė ir pagrindinis miegamasis su persirengimo ir vonios kambariais. Antrame aukšte įrengti du miegamieji ir vonios kambarys.

„YCL“ architektų komanda nutarė suteikti būstui jaukumo ir vasarnamio pojūčio, sukurdama jame tolygią ir vientisą medžio kompoziciją, sujungiančią ne tik sienas ir baldus, bet ir medinę laiptų struktūrą per abu aukštus. Didesnį erdvės pojūtį suteikia ir saikingi apdailos sprendimai. Baltame fone, tarsi neliestoje drobėje, išsiskiria tik viena medžiaga – mediena. Gaivia žaluma ją papildo augalai, tarpstantys natūralios šviesos nestokojančioje svetainėje.

Apvalus langas antrame aukšte atsirado šeimininkui pageidaujant didesnio privatumo – pradiniame, vystytojų suplanuotame projekte tai turėjo būti miegamasis, atviras į svetainės pusę. Pertvara atskyrus antro aukšto miegamąjį nuo pagrindinės erdvės, apvalus langas sukūrė įdomią detalę bendram buto įvaizdžiui. Dar viena elegantiška viršutinio aukšto detalė – konsolinė lova miegamajame, liečianti grindis tik ten, kur yra mediena, ir pakibusi virš plytelių.

Vasarnamio pojūtį sukuria tolygi ir vientisa medžio kompozicija, sujungianti ne tik sienas ir baldus, bet ir medinę laiptų struktūrą per abu aukštus.

Nuotr. Leono Garbačausko

Pertvara atskyrus antro aukšto miegamąjį nuo pagrindinės erdvės, apvalus langas sukūrė įdomią detalę bendram buto įvaizdžiui.

Nuotr. Leono Garbačausko

Senų pastatų restauravimas

Vertingos architektūros pastatai mūsų miestų senamiesčiuose, rajonų dvarai labai dažnai reikalauja restauracijos. Statiniai ilgą laiką būna neeksploatuojami arba netinkamai prižiūrimi, pažeistais stogais ar visai be jų, pažeisti ilgalaikio aplinkos poveikio lietaus, saulės, druskų ir temperatūrų kaitos. Prieš pradedant restauravimą jų būklė būna itin prasta. Nustačius visus tokių pastatų pažeidimus, bendradarbiaujant su architektais ir konstruktoriais, rangovai, UAB „SCHOMBURG Baltic“, gali pateikti savo pasiūlymus ir medžiagas, kaip teisingai ir patikimai restauruoti pastatų pamatus, rūsį ir fasadus.

Sutvarkius stogus, apsaugojus pastatus nuo lietaus, kitas darbas yra pamatų tvarkymas. Atsižvelgdama į tai, ar galima atkasti pamatus ir tvarkyti juos iš išorės, ar įmanomas tvarkymas tik iš vidaus, „SCHOMBURG Baltic“ parenka atitinkamus remontinius mišinius, horizontalią ir vertikalią hidroizoliacijas „AQUAFIN i380“ ir „AQUAFIN RB400“, nurodo, kurioje vietoje reikėtų įrengti vertikalią injektuojamą hidroizoliaciją, kaip užpildyti ertmes pastato sienų viduje.

Specialistai siūlo atlikti pasiruošimo darbus ir rekomenduoja atitinkamus gaminius

Sienų remontui įmonė rekomenduoja pirmiausia atlikti užterštumo analizę: kiek jose yra sukaupta druskų nitratų ir kitų teršalų. Šiuos bandymus dažniausiai atlieka pats rangovas ar užsakovas, jei yra poreikis, tai atlikti galima „SCHOMBURG

Baltic“ laboratorijoje Vokietijoje. Žinant užterštumą ir sienų sudėtį, kokios buvo naudotos rišamosios medžiagos statybos metu, ar galima naudoti sanuojančiuosius tinkus, kurių sudėtyje yra cemento, parenkama sanavimo sistema „THERMOPAL“, kuri dažniausiai susideda iš „ASOCRET M30“ (elastingo, lengvai formuojamo ir atsparaus vandeniui remontinio mišinio), ir priklausomai nuo sienų nelygumo rekomenduojamo „THERMOPAL-GP11“ lyginamojo mišinio, kuriuo vienu sluoksniu galima lyginti iki 30 mm. Kitas sistemos produktas: adheziniam sluoksniui formuoti skirtas mišinys „THERMOPAL SP“, juo reikia padengti iki 50 proc. paviršių.

Tinkavimui „SCHROMBURG Baltic“ siūlo tris sanuojančiuosius tinkus. „THERMOPAL SR24“ – daug porų savyje turintis tinkas, galintis akumuliuoti didelį kiekį druskų, esančių sienose, vieno sluoksnio storis iki 30 mm. Sanuojantieji tinkai „THERMOPL-ULTRA“ ir „THERMOPAL-ULTA White“

pasižymi dideliu elastingumu, nesusidaro trūkių džiūvant. Sanuojančiųjų tinkų paviršius niekada nebūna idealiai lygus, palyginti su paprastais kalkiniais tinkais. Norint gauti lygesnį paviršių, ypač vidaus patalpose, rekomenduojamas sanuojantysis glaistas „THERMOPAL FS33“, kuris neuždaro drėgmės garų pasišalinimo iš sienos.

Aukštos klasės kokybė

Visi sanuojantieji tinkai, remontiniai mišiniai ir hidroizoliacijos turi WTA sertifikatus, užtikrinančius galimybę restauruoti senovinius paveldo pastatus. Visi produktai pagal savo chemines ir fizikines savybes yra suderinti naudoti kartu. Paviršiams dažyti rekomenduojama naudoti kvėpuojančius dažus. Naudojant šias sistemas buvo restauruotas Jašiūnų dvaras Vilniaus rajone, Trakų muziejaus tvora, viešbutis „Europa Royale“ Druskininkuose, Valstybinis bankas Rygoje ir daugelis kitų pastatų.

PRIEŠ PO

Geras dizainas, geram jausmui.

Švelnių užapvalintų formų ar energingas ir išraiškingas – įgyvendinkite savo individualų stilių iki smulkmenų. „Tecturis“ architektūrinių linijų maišytuvų kolekcija leidžia vandens grožį pajusti dvejomis skirtingomis dizaino formomis. Džiaukitės vandens malonumais kiekvieną dieną.

Tecturis. Įkvėptas vandens. Sukurtas Jums.