kas naudingiau? Þargonas – bendrinës kalbos

tyrinëjimai „Cheminis“ obuolys prieð natûralø: kas naudingiau?

Ona MACKONYTË

Visuomenëje yra paplitusi nuomonë, jog, norëdami bûti sveiki ir darbingi, þmonës bûtinai turi vartoti maisto papildus. Daugelis mano, kad ið parduotuviø ant stalo atkeliaujanèiame maiste kimðte prikimðta „chemijos“, kuri þalinga organizmui, tuo tarpu tik natûraliuose produktuose esama naudingø medþiagø, galinèiø apsaugoti nuo visø ligø. Taèiau daþnai yra visiðkai prieðingai – natûraliais laikomi produktai þmogaus organizmui gali pridaryti gerokai daugiau þalos nei „cheminis“ maistas. Apie natûraliø ir chemiðkai apdorotø produktø bei maisto papildø naudà ir þalà „Spectrum“ pasakojo profesorius habil. dr. Juozas Rimantas LAZUTKA.

Chemiškai apdoroti produktai maþiau þalingi

Labai daþnai dël TV laidø, ávairiø pseudomokslo populiarintojø, „sveiko gyvenimo bûdo“ propaguotojø átakos þmonës susidaro klaidingà nuomonæ, kad natûraliai gamtoje susintetinti ar natûraliuose produktuose esantys junginiai yra maþiau toksiðki ar kenksmingi nei junginiai, susintetinti chemijos pramonës. Manoma, jog þmogaus sukurti junginiai yra pavojingi aplinkai bei gyvûnams, taip pat ir þmogui. Taèiau daþnai yra prieðingai – gamtiniai junginiai gali sukelti sunkius apsinuodijimus, navikines ligas ir kitus neigiamus reiðkinius. Tuo tarpu þmogaus kuriamø junginiø poveikis aplinkai ir þmogaus sveikatai yra grieþtai kontroliuojamas. Taigi beveik neámanoma pradëti gaminti maistui vartojamà junginá, kuris bûtø toksiðkas ar kitaip kenksmingas. Kancerogenø (medþiagø, skatinanèiø navikø susidarymà, t. y. sukelianèiø vëþá) yra daugelyje maisto produktø, kuriuos vartoja þmogus, tik skirtingi kiekiai. Pasak profesoriaus habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, svarbu paþymëti, kad kancerogenai gali bûti ir þmogaus sukurti, ir gamtinës kilmës cheminiai junginiai, pavyzdþiui, cheminës medþiagos, kuriø turi maistiniai augalai ir vaistaþolës. Natûraliø kancerogeniniø junginiø yra visuose maistiniuose augaluose: bulvëse, morkose, svogûnuose, pomidoruose, pupose, obuoliuose, kriauðëse, vyðniose ir daugelyje kitø. Daugiausia kenksmingø medþiagø turi augalai. Natûraliuose maisto produktuose yra junginiø, kuriuos augalai naudoja apsaugai nuo kenkëjø arba nuo gyvûnø, mintanèiø augalais. Kai augalas yra purðkiamas cheminëmis medþiagomis, kad bûtø atsparesnis ligoms ir kenkëjams, jis gamina maþiau nuodø, kurie bûtø reikalingi gintis nuo aplinkos poveikio. Vadinasi, toká nupurkðtà augalà vartojantis þmogus tø nuodø gauna maþiau, nei valgydamas natûralius produktus. Apskaièiuota, kad per dienà su augaliniu maistu vidutiniðkai gauname maþdaug 1,5 g natûraliø pesticidø, o tai yra beveik 10 tûkstanèiø kartø daugiau, negu ðiame maiste yra þmogaus sukurtø pesticidø likuèiø. Taigi nuomonë, jog bûsime sveikesni, jei rinksimës obuolá ið lietuviðko sodo vietoje „cheminio“, atveþto ið Lenkijos, nëra teisinga.

Sveikatos pagrindas –subalansuota mityba

Taisyklinga mityba turi didþiulæ átakà sveikatai ir atsparumui ligoms, tuo tarpu netaisyklinga padaro daug daugiau þalos nei gyvenimas uþterðtoje aplinkoje. Anot profesoriaus Juozo Rimanto Lazutkos, þmogui reikia subalansuotos mitybos, kad su maistu gautø pagrindiniø medþiagø, kuriø reikia organizmui. Dël gyvenamos vietos arba maitinimosi tradicijø þmonës daþnai negauna jiems reikalingø vitaminø ir mikroelementø. Pavyzdþiui, lietuviai nuo seno mëgo valgyti daug mësos, bulviø, bet maþai þaliø darþoviø bei vaisiø. Taip pat yra nustatyta, kad maistà kepant susidaro kenksmingos medþiagos. Kuo aukðtesnë kepimo temperatûra, tuo didesni toksinø kiekiai susidaro. Toksiðkumà galima sumaþinti. Paprasèiausias bûdas – iðpilti

kepant mësà susidariusá sultiná arba ruoðti maistà þemesnëje temperatûroje. Pasak prof. J. R. Lazutkos, per pastaruosius keletà ðimtmeèiø þmoniø racionas labai pakito: dabar mes valgome pomidorus, kukurûzus, avokadus, kivius, geriame kavà, arbatà… Evoliucijos poþiûriu ðis laikotarpis labai trumpas, todël þmonës seniai bûtø nusinuodijæ ðiais egzotiðkais maisto produktais, jei nebûtø turëjæ sistemø, kurios apsaugo nuo bet kokiø cheminiø junginiø, patenkanèiø á þmogaus organizmà. Ir visiðkai nesvarbu, ar tie junginiai yra natûralios kilmës, ar susintetinti þmogaus.

Maisto papildø reikia ne visiems

Cheminiai maisto papildai turëtø þmogui atstoti tai, ko trûksta su maistu. Taèiau problema yra ta, kad sunku nustatyti, ko tiksliai organizmui trûksta ir ar apskritai trûksta. Nepaneigiama, kad maisto papildø tikrai reikia sunkiai fiziðkai dirbantiems þmonëms, sportininkams, nëðèioms moterims,

sergantiems ar gyjantiems po ligos. Þmogus tiesiog turëtø stebëti, ar gerai jauèiasi. Jei taip – nieko nereikia. Organizmui þalingas ir persivalgymas, ir badavimas, ir per didelis kiekis maisto papildø. Kai naudingø organizmui medþiagø gaunama per daug, taip pat negerai. Dël papildø vartojimo mokslininkai vis dar nesutaria – naudinga tai ar þalinga. Suomijoje buvo atliktas tyrimas. Þmonëms kasdien buvo duodama tam tikra sintetiðkai iðgauto karotino dozë ir stebima, ar tai sumaþins vëþiniø susirgimø tikimybæ. Yra manoma, jog bûtent ði medþiaga saugo nuo vëþio. Deja, rezultatai buvo visiðkai prieðingi – vartojantiems karotinà kaip maisto papildà rizika susirgti vëþiu dar padidëjo. Tai parodo, jog chemiðkai iðgauta gryna medþiaga daþnai neturi tokio poveikio, koká ji turëtø suvartota produkte, komplekse su kitomis medþiagomis. Visas þmoniø vartojamas maistas turi ir nuodø, ir naudingø medþiagø. Naudingosios neutralizuoja nuodingøjø poveiká, taèiau negali bûti atskiriamos. Karotinas kapsulëse niekada nebus toks naudingas, kaip organizmo gautasis suvalgius morkà. Mokslininkai árodë, kad chemiðkai apdoroti produktai turi maþiau nuodø nei natûralûs

Vaistinëse mirgantys iðreklamuoti „stebuklingi“ maisto priedai visø pirma yra didelis ir pelningas verslas. Nebûtina ieðkoti iðgrynintø medþiagø, visko yra maiste, tik patys þmonës turi atsirinkti, kà ir kiek valgyti, kad jaustøsi gerai.

Mokslininkai dar neturi vieningos nuomonës, ar þmonëms maisto papildai yra bûtini