Iniciatyvos

iniciatyvos Retus þvëris ir paukðèius saugo aptvarai Egidijus BUKELSKIS

Mûsø ðalyje pastaraisiais metais sparèiai maþëja kai kuriø laukiniø þvëriø ir paukðèiø. Visuomenëje pasigirsta nerimastingø balsø, raginanèiø intensyviau globoti vilkus, lûðis ir kai kuriuos paukðèius, taèiau ilgai net nebuvo þinoma, kiek ðiø retø gyvûnø dar turime savo miðkuose. 2004 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto biologai, kartu su Kauno þemës ûkio universiteto miðkininkais atlikæ vilkø ir lûðiø apskaità, nustatë, kad ðalies miðkuose gyvena tik apie 40–50 lûðiø ir ne daugiau kaip 120–150 vilkø. Kodël taip atsitiko, kad ðiems plëðrûnams gresia iðnykimas? Kà daryti, kad juos iðsaugotume?

Vilkai – nykstantys gyvûnai

Apie vilkus esama keliø nuomoniø. Vieni teigia, kad ðiø plëðrûnø daug ir galime juos medþioti, kiti sako, kad vilkams gresia iðnykimas, todël bûtina uþdrausti jø medþioklæ, juolab kad daugelyje Europoje ðaliø vilkai nebemedþiojami. Aplinkos ministerijos pateikiamø oficialiø apskaitø duomenys rodo, kad vilkø skaièius Lietuvoje stabilus. Atlikus apskaità paaiðkëjo, kad vilkai, nors ir uþklysta á beveik visus didesnius miðkø masyvus, nuolat ten negyvena. Ðie þvërys per kelias paras nubëga deðimtis kilometrø, todël tie patys vilkai bûdavo suskaièiuojami keliø klubø medþioklës plotuose. Ir jø skaièius apskaitø duomenyse bûdavo gerokai iðpûstas.

Lûðis iðsaugoti galima tik imantis radikaliø priemoniø, tad labai svarbu þinoti, kuriuose regionuose ir kiek ðiø þvëriø gyvena laisvëje. Atlikus tyrimus iðsiaiðkinta, kad vilkai ir lûðys per pastaruosius trejus metus gyveno ar buvo pastebëti 121 miðke. Taèiau ðiø plëðrûnø bûklë ðalyje tikrai kritiðka – praëjusià þiemà vilkai pastebëti tik 54 miðkuose ar jø masyvuose, o ir suskaièiuota jø vos 111! Ðie þvërys gyvena atskiromis, izoliuotomis grupuotëmis, todël sumaþëja galimybë laisvai kryþmintis. Kasmet Lietuvoje sumedþiojama daugiau nei treèdalis visos vilkø populiacijos, todël jø medþioklæ reikëtø uþdrausti bent vieneriems metams. Vilkus auginti bandyta ne kartà, taèiau nelaisvëje vilkø elgsena tiek pasikeièia, kad vëliau jie nebepritampa prie savo gentainiø, gali kryþmintis su ðunimis, o jø palikuonys pradeda puldinëti naminius gyvulius, nebebijo þmogaus, tampa neatsargûs.

Lûðis imta veisti nelaisvëje

Lûðiø padëtis ðalyje dar blogesnë nei vilkø – jos iðlikusios tik ðiaurinëje ir vakarinëje Lietuvos dalyse. Ðiems baikðtiems ir atsargiems þvërims didelá pavojø kelia trikdymas veisimosi bei jaunikliø vedþiojimo laikotarpiu, ypaè pavojingas brakonieriavimas statant kilpas. Praëjusiø metø pabaigoje plaèiai nuskambëjusi pamestinukø lûðiukø istorija sukëlë atgarsá visuomenëje. Vilniaus universiteto Medþioklëtyros bazëje pradëtas ágyvendinti lûðiø iðsaugojimo projektas, kurio tikslas – veisti lûðis nelaisvëje, o uþaugusius jauniklius iðleisti á miðkus. Tam mûsø bazëje, padedant rëmëjams Valdui Danilevièiui bei Vytautui Ðidlauskui, árengtas visus reikalavimus atitinkantis aptvaras, kuriame dabar ir gyvena Panevëþyje bei Ðilutës rajone sugauti prie þmoniø atklydæ lûðiukai.

Lietuvoje kurtiniø prieðas –mangutas, Vokietijoje – lapë

Kitas gyvûnas, kurio iðlikimu rûpinasi daugelio Europos ðaliø mokslininkai, – kurtinys. Kodël ðie nuostabûs miðko paukðèiai Lietuvoje tapo retenybe? Teisybës dëlei galima pasakyti, kad kurtiniai ðalyje nykti pradëjo jau senokai. Po Pirmojo pasaulinio karo jie iðnyko ið Ðimoniø girios, vëliau paukðèiø vis maþëjo, kol apie 1960–1970 metus liko apie tûkstantá. Prie negandø prisidëjo tuo laiku pradëjæ plisti mangutai. Paukðèiø sumaþëjo kone per pusæ. „Lietuvos faunoje“ teigiama, kad 1985 m. ðalyje buvo 413 kurtiniø, ið jø didþioji dalis – net 311 paukðèiø – gyveno pietrytiniame ðalies pakraðtyje –Varënos, Ðalèininkø ir Ðvenèioniø rajonuose. Kurtiniø maþëjo ir toliau, negelbëjo nei daugiau nei prieð 3 deðimtmeèius ásigaliojæs draudimas juos medþioti, nei áraðymas á ðalies Raudonàjà knygà. Bandyta paukðèius ásiveþti ið svetur. Ið Rusijos atveþti ir á Ðimoniø girià paleisti kurtiniai keletà metø lai

kësi brandþiuose puðynuose, suteikdami viltá, kad èia iðliks ir veisis. Deja, paukðèiai á laisvæ buvo paleidþiami visiðkai tam nepasirengæ ir greitai tapo lengvu plëðrûnø grobiu.

Nyksta ðie taigos paukðèiai ir kitose ðalyse. Ðtai Vokietijoje prieð keletà metø ðalies vyriausybë kurtiniø iðsaugojimui, dirbtiniam veisimui ir iðleidimui á laisvæ skyrë virð milijono markiø. Ðie darbai ið pradþiø buvo labai sëkmingi. Pvz., Harco kalnø nacionaliniame parke, kuriame lankiausi praëjusiø metø lapkritá, buvo sukurta gyvybinga 50–100 paukðèiø populiacija. Taèiau ir èia kurtiniai pradëjo sparèiai nykti. Mokslininkai nustatë, kad Vokietijoje pagrindinis kurtiniø prieðas yra lapë. Pernelyg didelë jø gausa neleidþia ðiems ant þemës perintiems paukðèiams paplisti ir veistis be þmogaus pagalbos. Lieka vienintelë iðeitis – kurtinius veisti dirbtinai ir nuolat papildyti nykstanèià laukiniø paukðèiø populiacijà.

Kurtiniai gerai jauèiasi ir aptvare

Net ir optimistiðkiausiais skaièiavimais ðiuo metu Lietuvos miðkuose gyvena ne daugiau kaip 150–200 kurtiniø. Praëjusiø metø rudená Medþioklëtyros bazëje Ignalinos rajone árengtas pirmasis Lietuvoje specialus kurtiniø veislynas. Ið Vokietijos atsiveþti 5 pirmieji kurtiniai, kurie tiek morfologiðkai, tiek genetiðkai labai artimi Lietuvoje gyvenanèiam kurtiniui ir priklauso tam paèiam porûðiui (Tetrao urogalus major). Vokieèiø specialistø vertinimu, mûsø aptvarui Vokietijoje neprilygsta në vienas! Kad atveþtieji

Lûðis bandoma veisti nelaisvëje paukðèiai gerai jauèiasi aptvare, liudija ir jø iðvaizda – iðdidûs dairosi á ðalia esantá Aþvinèiø miðkà, lyg tikëtø, kad jø palikuonys netolimoje ateityje pavasariais èia kels tuoktuves.

Suprantama, kad reikia iðspræsti dar labai daug problemø: kaip paukðèius maitinti, kad jie savaime veistøsi, kaip iðsiritusius jauniklius paruoðti gyvenimui laisvëje, kaip sumaþinti plëðrûnø. Savo þodá turës tarti ir mokslas – privalësime paleidþiamus á laisvæ paukðèius identifikuoti genetiðkai, kad ateityje galëtume pasakyti, jog mûsø darbas nenuëjo veltui. Norisi tikëti, kad ir po deðimties, dvideðimties metø Lietuvos giriose galësime groþëtis ðiais nuostabiais paukðèiais, o pavasará klausytis jø uþburianèios tuoktuviø giesmës.

Danieliai turëtø tapti mûsø miðkø puoðmena

Elniniai þvërys aptvaruose Lietuvoje pradëti auginti jau XIV amþiuje. Kryþiuoèiø pasiuntinys K. H. Kyburgas 1397 metais apraðë ðalia Vilniaus esantá þvërynà, kuriame buvo auginami stumbrai, elniai. Vëliau daug kur prie dvarø ásteigtuose aptvaruose auginti danieliai ir taurieji elniai. Per Pirmàjá pasauliná karà dauguma ðiø aptvarø sunyko, á laisvæ pasprukæ danieliai buvo iðgaudyti plëðrûnø ar sumedþioti, taèiau taurieji elniai ðiaurinëje ðalies dalyje iðliko ir ið jø pradëjo formuotis dabartinë ðiø þvëriø kaimenë laisvëje. Tauriøjø elniø ðalyje ðiuo metu suskaièiuojama virð 10 tûkst., jiems pavojus negresia.

Vieni graþiausiø elniniø þvëriø – danieliai. XX amþiaus 7 deðimtmetyje danieliai buvo auginami valstybiniuose aptvaruose. Vëliau dalis þvëriø buvo paleidþiama á laisvæ. Dabar ðalies miðkuose suskaièiuojama tik apie 300 danieliø. Tokio lëto danieliø plitimo prieþastis gali bûti ir artimas kryþminimasis. Mokslininkai mano, kad bûtina dalá aptvaruose iðaugintø þvëriø paleisti á laisvæ. Kasmet paleidþiant á laivæ naujus þvëris, jø pagausëtø. Vilniaus universiteto Medþioklëtyros bazëje Ignalinos rajone ið 2004 m. kovo mënesá Vokietijoje ásigytø dvylikos danieliø jau sulaukëme septyniø palikuoniø. Visi ðie þvërys dabar gyvena aptvare ir, tikimës, sëkmingai sulauks pavasario. Tada jie bus paþymëti, paimtas kraujas genetiniams tyrimams, ir gyvûnai paleisti á laisvæ Aukðtaitijos nacionaliniame parke. Kaip rodo moksliniai tyrimai, danieliai beveik nekonkuruoja dël maisto su kitais elniniais þvërimis, daro þymiai maþesnæ þalà miðkui nei taurieji elniai.

Mokslininkø rûpestis –kaip iðsaugoti nykstanèius gyvûnus

Visø nelaisvëje auginamø þvëriø ir paukðèiø prieþiûra, maitinimo racionø apskaièiavimas, gyvûnø adaptavimasis laisvëje, jø stebësena – bûsimø studentø biologø moksliniø darbø temos. Per ketverius Medþioklëtyros bazës egzistavimo metus sukûrëme prielaidas kai kuriø gyvûnø iðsaugojimui. Netolimoje ateityje – didþiøjø apuokø aptvaras. Ðie gyvûnai be þmogaus pagalbos taip pat neiðgyvens.

Kurtiniai – reti paukðèiai Lietuvos miðkuose