dirbtiniø kepenø

sveikata Kada prireikia... dirbtiniø kepenø?

2004-øjø kovà Vilniaus universiteto Santariðkiø klinikose pradëjo veikti kepenø pakaitinës terapijos aparatas – mechaninë detoksikacijos sistema, vadinamosios „dirbtinës kepenys“. Sistemos pavadinimas – molekulinë adsorbento recirkuliacijos sistema (MARS). Ði metodika taikoma tuomet, kai kiti kepenø nepakankamumo gydymo bûdai yra neefektyvûs. Apie pirmà kartà Baltijos ðalyse taikytà metodà þurnalui „Spectrum” pasakojo Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir abdominalinës chirurgijos klinikos docentë dr. Danutë SPEIÈIENË.

Kada ir kaip pradëta ieðkoti pakaitalø kepenims?

Apie dirbtines kepenis kalbama jau labai seniai. 1959 metais Japonijoje buvo atlikta kryþminë hemodializë tarp paciento ir ðuns – þmogaus kraujas „pervarytas“ per šuns kepenis. Prieð 20–30 metø Lietuvoje kaip dirbtinës kepenys buvo panaudotos kiaulës kepenø làstelës – buvo iðgelbëta viena garsi menininkë, kuri buvo apsinuodijusi sunkiaisiais metalais.

Vis dëlto prof. habil. dr. B. Dainys galvojo apie kepenø transplantacijà ir eksperimentavo persodindamas kiaulës kepenis. Þmogaus ir kiaulës organai yra labai panaðûs, tad ruoðiantis transplantacijai buvo naudojamos ðiø gyvûnø kepenys.

Kada prireikia dirbtiniø kepenø?

Pirmiausia kai kepenys paþeistos –tarkime, þmogus serga virusiniu hepatitu, daugelá metø vartojo alkoholá. Taip pat dirbtiniø kepenø prireikia, kai apsinuodijama tam tikrais medikamentais, sergant ûminiu uþdegimu. Juk viskas, kas patenka á organizmà, yra detoksikuojama ir nukenksminama kepenyse. Jeigu jos dël lëtinës ligos negali ðito padaryti, tai þmogus þûsta.

Taèiau gali bûti ir taip, kad þmogus daugelá metø serga lëtine kepenø liga, kuri progresuoja, ir jau reikia transplantuoti organà. O jo reikia laukti ilgai – kartais mënesá ar du, tris, kartais ir metus… Dirbtinës kepenys padeda prieð transplantacijà – jos reikalingos kraujui valyti, kol savos kepenys ðiek tiek atsistatys. Kepenø persodinimo operacija sunki, tad pacientas turi bûti geros bûklës. Uþsienyje mechaninë detoksikacijos sistema naudojama ir kai kepenys po persodinimo dël kokiø nors prieþasèiø nefunkcionuoja.

Kokios kraujo valymo sistemos yra naudojamos?

Yra skirtingø. Gali bûti imamos gyvos kepenø làstelës, embrioninës kepenø làstelës, ir kraujas perfuzuojamas pro tas kepenø làsteles. Kepenø làstelës yra unikalios, netgi paimtos ið þmogaus ir patalpintos ne organizme atlieka visas funkcijas, detoksikuoja. Tokios kraujo valymo sistemos pasaulyje yra naudojamos seniai, jø yra ávairiø modifikacijø, naudojami ðaldyti hepatocitai. Ðios sistemos, dar vadinamos bioreaktoriais, yra labai sudëtingos ir brangios; deja, rezultatai nëra tokie geri, kokiø tikimasi, ypaè ûmiø kepenø nepakankamumo atvejais.

Sistema, kurià gavome mes, unikali tuo, kad jai nereikia kepenø làsteliø, o naudojamas kraujo baltymas albuminas. Pasirodo, kad toksinai yra linkæ prie jo prisijungti. Albuminas tiesiog „suriða“ toksinus ir paðalina juos ið organizmo. Paskui ðis baltymas MARS kontûre apvalomas nuo toksinø ir vël cirkuliuoja. Atliekama keletas kraujo valymo seansø.

Kokie, Jûsø manymu, pirmosios operacijos rezultatai?

Pirmoji operacija pavyko labai gerai. Penkiasdeðimtmetis vyras sirgo kepenø ciroze ir dar labai ûmiu kepenø uþdegimu, buvo toksinis paþeidimas. Ið ligoninës pacientas iðëjo sveikas. Dirbtinës kepenys palaikë jo gyvybæ tuo periodu, kai niekaip kitaip tø ðlakø ir toksinø buvo negalima paðalinti ið organizmo. Jei kepenø valymo sistemà bûtume turëjæ anksèiau, bûtume galëjæ iðgelbëti daugiau ligoniø.

Kiek ligoniø klinikose laukia kepenø donorø?

Sàraðe jø nëra daug. Taèiau tai pirmiausia susijæ su psichologiniais dalykais. Mûsø spauda neraðo apie tai, kad

vienas ar kitas iðgyveno po kepenø persodinimo. Pacientui yra labai sunku pasiryþti persodinimui. Jie daþnai sako: „Kiek Dievas man davë, tiek ir iðgyvensiu…“. Tuo tarpu ligoniø, serganèiø lëtinëmis kepenø ligomis, kuriems reikëtø transplantacijos, yra labai daug. Taèiau tokiø, kurie ryþtasi ðiai operacijai, dabar turime tik penkis.

Kam labiausiai pagelbëtø iðbandyta MARS metodika?

Pirmiausia tiems, kurie laukia transplantacijos. Moterims serganèioms pirmine biliarine ciroze, kurioms pradeda atsirasti gelta, periodiðkai reikëtø atlikti ðià procedûrà, kad jø bûklë nepablogëtø. Pasitaiko Vilsono liga, kuria susergama dël vario apykaitos sutrikimø, ðia liga serga jauni þmonës. Viena ið sunkiø ðios ligos formø – þaibinis hepatitas, kai vyksta hemolizë, ir ligoniai daþniausiai mirðta ðios krizës metu. Jiems tebûna 20–27 metai. Jau yra apraðyti keli pacientø iðgelbëjimo atvejai MARS árangos pagalba.

Naudojant MARS aparatà paðalinamas bilirubinas, tulþies rûgðtys, fenolai, azoto oksidai, vaistai, amoniakas, nes jie lengvai prisijungia prie albumino. Juos paðalinus ligonio bûklë pagerëja, atsistato ðirdies, inkstø veikla, dingsta smegenø paþeidimai. Kepenys atsistato, taèiau lieka su defektais, ir jas reikia gydyti toliau.

Apie gydymo MARS áranga problemas „Spectrum“ kalbëjosi su Anesteziologijos-reanimatologijos centro 1-ojo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedëju gydytoju Gintautu KËKÐTU.

Kuo gi ypatingos dirbtinës kepenys ir kokios ðio gydymo alternatyvos?

Tai yra brangi procedûra, Europoje labiau iðreklamuota nei pas mus. Pats aparatas kainuoja apie 100 tûkst. Lt, o seansas – apie 12 tûkst. litø, neskaièiuojant albumino. 600 ml albumino (20 proc.) kainuoja 1000 litø ir daugiau, nes lietuviðkasis neatitinka ES standartø. Vieno seanso neuþtenka, reikia maþdaug 4—6, taigi suma labai išauga.

Pasaulyje taikoma apie 40 ávairiø modifikacijø dirbtiniø kepenø. Kadangi jas naudoti ið tikrøjø itin brangu, mes radome kità metodikà, kurià naudoja ir japonai – bilirubino absorbcinæ sistemà. Jai taip pat reikia pakaitiniø inkstø terapijos aparatø, bet nereikia jokios sudëtingos aparatûros, ir procedûros kaina yra keturis kartus maþesnë nei gydant su MARS. Problema ta, kad nei vieno, nei kito metodo ligoniø kasos kol kas nekompensuoja, nors bilirubino absorbcinë sistema Japonijoje kompensuojama nuo 1993 metø. Alternatyva tokia – ar visas bilirubino absorbcinis kursas, ar viena MARS procedûra kainuos 15 tûkst. litø.

Ið ko sëmëtës patirties?

Kai taikëme dirbtines kepenis (MARS), buvo atvaþiavæs daktaras ið Maskvos, pirmàkart padëjo sujungti kontûrà. Tai sudëtinga, nes reikia integruoti du aparatus ir dar praplauti sistemà. Bilirubino absorbcinë sistema paprastesnë. Pasaulyje tokioms procedûroms medikai ruoðiasi specialiuose kursuose, taèiau mes turime iðmokti savarankiðkai, nors uþ tai nëra atlyginama ar kitaip skatinama.

Kaip dirbtinës kepenys taikomos pasaulyje ir su kokiomis problemomis susiduriama pas mus?

Pasaulyje tokia metodika pradëta taikyti prieð deðimt metø 30-yje pasaulio ðaliø ir 160-yje medicinos centrø. Ðiuo metodu buvo gydoma apie 3300

ligoniø, atlikta 16 tûkst. procedûrø. Taèiau tai nëra kaþkokie áspûdingi skaièiai. Mums reiktø ir su susiþavëjimu ðûktelëti, ir realiai ávertinti. Pagrindinë problema – kaip kompensuoti gydymà. Dalá gydymo iðlaidø realiausia bûtø átraukti á transplantacijos programas, nes ðitos metodikos padeda ligoniui sulaukti transplantacijos. Vienà ligoná sergantá ûmine kepenø liga visiðkai iðgydëme – tai galëtø bûti pigesnë transplantacijos alternatyva daliai ligoniø. Jeigu kalbame apie kepenø transplantacijà, tai reikia pripaþinti, kad ðios operacijos Lietuvoje iki ðiol vyko nelabai sëkmingai. Persodinti kepenis sudëtingiau nei inkstus, nes kepenys iðlieka gyvybingos ne daugiau poros valandø.

Taigi lyginant su kepenø transplantacija, gydymas pakaitinës terapijos metodais þymiai pigesnis. Iki ðiol kepenø transplantacija buvo vienintelis metodas, padedantis iðgyventi. O ji kainuoja apie 300 tûkst. litø, be to, po to visà gyvenimà taikoma imunosupresija ir kontrolë – pakankamai brangus monitoringas.

Kalbino Donatas BAGDONAS

Pasaulyje taikoma apie 40 ávairiø modifikacijø dirbtiniø kepenø. Gyd. Gintautas Këkðtas prie aparato MARS.