sveikata
Kada prireikia... dirbtiniø kepenø? 2004-øjø kovà Vilniaus universiteto Santariðkiø klinikose pradëjo veikti kepenø pakaitinës terapijos aparatas – mechaninë detoksikacijos sistema, vadinamosios „dirbtinës kepenys“. Sistemos pavadinimas – molekulinë adsorbento recirkuliacijos sistema (MARS). Ði metodika taikoma tuomet, kai kiti kepenø nepakankamumo gydymo bûdai yra neefektyvûs. Apie pirmà kartà Baltijos ðalyse taikytà metodà þurnalui „Spectrum” pasakojo Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir abdominalinës chirurgijos klinikos docentë dr. Danutë SPEIÈIENË.
Kada ir kaip pradëta ieðkoti pakaitalø kepenims? Apie dirbtines kepenis kalbama jau labai seniai. 1959 metais Japonijoje buvo atlikta kryþminë hemodializë tarp paciento ir ðuns – þmogaus kraujas „pervarytas“ per šuns kepenis. Prieð 20–30 metø Lietuvoje kaip dirbtinës kepenys buvo panaudotos kiaulës kepenø làstelës – buvo iðgelbëta viena garsi menininkë, kuri buvo apsinuodijusi sunkiaisiais metalais. Vis dëlto prof. habil. dr. B. Dainys galvojo apie kepenø transplantacijà ir eksperimentavo persodindamas kiaulës kepenis. Þmogaus ir kiaulës organai yra labai panaðûs, tad ruoðiantis transplantacijai buvo naudojamos ðiø gyvûnø kepenys. Kada prireikia dirbtiniø kepenø? Pirmiausia kai kepenys paþeistos – tarkime, þmogus serga virusiniu hepatitu, daugelá metø vartojo alkoholá. Taip pat dirbtiniø kepenø prireikia, kai apsinuodijama tam tikrais medikamentais, sergant ûminiu uþdegimu. Juk viskas, kas patenka á organizmà, yra detoksikuojama ir nukenksminama kepenyse. Jeigu jos dël lëtinës ligos negali ðito padaryti, tai þmogus
30
þûsta. Taèiau gali bûti ir taip, kad þmogus daugelá metø serga lëtine kepenø liga, kuri progresuoja, ir jau reikia transplantuoti organà. O jo reikia laukti ilgai – kartais mënesá ar du, tris, kartais ir metus… Dirbtinës kepenys padeda prieð transplantacijà – jos reikalingos kraujui valyti, kol savos kepenys ðiek tiek atsistatys. Kepenø persodinimo operacija sunki, tad pacientas turi bûti geros bûklës. Uþsienyje mechaninë detoksikacijos sistema naudojama ir kai kepenys po persodinimo dël kokiø nors prieþasèiø nefunkcionuoja. Kokios krau jo valymo sistemos yra naudojamos? Yra skirtingø. Gali bûti imamos gyvos kepenø làstelës, embrioninës kepenø làstelës, ir kraujas perfuzuojamas pro tas kepenø làsteles. Kepenø làstelës yra unikalios, netgi paimtos ið þmogaus ir patalpintos ne organizme atlieka visas funkcijas, detoksikuoja. Tokios kraujo valymo sistemos pasaulyje yra naudojamos seniai, jø yra ávairiø modifikacijø, naudojami ðaldyti hepatocitai. Ðios sistemos, dar vadinamos bioreaktoriais, yra labai sudëtingos ir brangios; deja, rezultatai nëra tokie ge-
ri, kokiø tikimasi, ypaè ûmiø kepenø nepakankamumo atvejais. Sistema, kurià gavome mes, unikali tuo, kad jai nereikia kepenø làsteliø, o naudojamas kraujo baltymas albuminas. Pasirodo, kad toksinai yra linkæ prie jo prisijungti. Albuminas tiesiog „suriða“ toksinus ir paðalina juos ið organizmo. Paskui ðis baltymas MARS kontûre apvalomas nuo toksinø ir vël cirkuliuoja. Atliekama keletas kraujo valymo seansø. Kokie, Jûsø manymu, pirmosios operacijos rezultatai? Pirmoji operacija pavyko labai gerai. Penkiasdeðimtmetis vyras sirgo kepenø ciroze ir dar labai ûmiu kepenø uþdegimu, buvo toksinis paþeidimas. Ið ligoninës pacientas iðëjo sveikas. Dirbtinës kepenys palaikë jo gyvybæ tuo periodu, kai niekaip kitaip tø ðlakø ir toksinø buvo negalima paðalinti ið organizmo. Jei kepenø valymo sistemà bûtume turëjæ anksèiau, bûtume galëjæ iðgelbëti daugiau ligoniø. Kiek ligoniø klinikose laukia kepenø donorø? Sàraðe jø nëra daug. Taèiau tai pirmiausia susijæ su psichologiniais dalykais. Mûsø spauda neraðo apie tai, kad
