Þvilgsnis

þvilgsnis Ar lietuviø kalba turi ateitá

Knygoje „Kalbos mirtis“ þymus britø lingvistas Davidas Crystalas teigia, jog tik 600 ið maþdaug 6 000 pasaulio kalbø yra saugios, joms negresia iðnykimas. Ar lietuviai rûpinasi savo kalba, ar ji mums tebëra tokia pat vertybë, pasididþiavimo ir savo vertës bei iðskirtinumo simbolis, kaip buvo, tarkime, sovietmeèiu? Ar mûsø kalba iðliks, ir nuo ko tai priklauso, kam tai rûpi ar turëtø rûpëti?

„Spectrum“ nutarë pakalbinti Filologijos fakulteto dekanà profesoriø habil. dr. Bonifacà STUNDÞIÀ, Lituanistiniø studijø katedros vedëjà docentæ Meilæ RAMONIENÆ, Teisës fakulteto Civilinës teisës ir proceso katedros vedëjà docentà Vytautà MIZARÀ bei Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto docentà Vytautà RADÞVILÀ.

Ar atliekami kokie nors tyrimai, kaip kitos kalbos ðiuo metu veikia lietuviø kalbà? Neseniai gynëmës (ir labai aktyviai) nuo rusø kalbos átakos, dabar akivaizdi anglø kalbos átaka, daugëja uþraðø anglø kalba. Kas laukia lietuviø kalbos? Ir koks likimas laukia tarmiø? Ar jos nyksta?

Prof. B. Stundþia. Akivaizdu, jog tradicinës tarmës nyksta. Jos niveliuojasi, bet formuojasi kitokie kalbiniai vienetai, junginiai. Kol kalba gyva, bus ir skirtumø – vienaip kalbës Utenos apylinkëse, kitaip Pasvalyje.

Doc. M. Ramonienë. Kalba nuolat kinta, taip pat, sàveikaudamos su bendrine kalba, kinta ir tarmës. Deja, niekas lietuviø kalbos padëties netiria. Akivaizdu, kad tarmës gyvos, bet jos ágauna naujø bruoþø.

Prof. B. Stundþia. Jeigu Lietuvos valstybë iðsilaikys daugmaþ lietuviðka, lietuviø nesumaþës, tai ir kalba iðliks. O uþraðai anglø kalba – ne kalbos problema, nes uþraðas inkorporuotas á firmos þenklà. Todël Kalbos komisija èia nieko negali padaryti.

Doc. V. Mizaras. Teisinis klimatas tais laikais, kai Lietuva kovojo su rusø kalbos átaka, buvo þymiai nepalankesnis lietuviø kalbai. Tada neturëjome Konstitucijos 14-ojo straipsnio, skelbianèio lietuviø kalbà valstybine kalba. Be to, ðiandien ir Sutartyje dël Europos Sàjungos Konstitucijos yra nuostata, kad Europos Bendrija skatina valstybes nares ir pati sudaro joms sàlygas iðsaugoti savitumà. Savitumo samprata apima ir kalbà. Vertinant ðias dvi pagrindines Lietuvos Respublikos ir Europos Sàjungos Konstitucijos (nors pastaroji dar neásigaliojo ir neaiðku, ar ásigalios 2006-aisiais) nuostatas akivaizdu, kad teisës poþiûriu kalbai skiriamas pakankamas dëmesys. Kita vertus, matyt, ne tik Lietuva jauèia pavojø savo kalbai. Ðtai Prancûzija, Belgija lygiai taip pat yra susirûpinusios savo kalbø ateitimi. Doc. Vytautas Mizaras teigia, kad teisës poþiûriu kalbai skiriamas pakankamas dëmesys

Jei jau lietuviø kalba iðsilaikë tada, kai teisiðkai buvo ignoruojama, tai dabar pavojus maþesnis. Taèiau natûralu, kad bûdami Europos Sàjungoje á savo kultûrà turime ásileisti ir kitas kultûras.

Keletas minèiø dël anglø kalbos vartojimo prekës þenkle, apie kurá uþsiminë prof. B. Stundþia. Jei uþraðas registruojamas kaip prekës þenklas, tai jis saugomas kaip atskiras intelektinës nuosavybës (pramoninës nuosavybës) objektas. Pagal Civiliná kodeksà Lietuvoje esanèiø juridiniø asmenø pavadinimai turi bûti sudaromi laikantis lietuviø bendrinës kalbos normø, bet dabar, kai esame Europos Sàjungoje, uþsienio valstybiø juridiniams asmenims, jø filialams ar atstovybëms negalime uþdrausti naudoti jø pavadinimø.

Doc. Ramonienë. Manoma, kad jei yra milijonas kalbos vartotojø, tai per artimiausià ðimtmetá kalbai nëra pavojaus iðnykti. Jei yra tik pusë milijono vartotojø – jau reikëtø susirûpinti. Mums reikëtø siekti iðsaugoti savo tarmes, ypatingai jas globoti. Nemaþa dalis kalbininkø laikosi nuomonës, kad tarmës – tai prasta kalba, ir jø paskirtis – turtinti bendrinës kalbos aruodà. Jø manymu, tarmes reikëtø vartoti namuose ir nekelti á vieðumà. Þemaièiai, kurie labai nori iðlaikyti savo tapatybæ, kurti savo tarmës raðtà, yra barami, bandoma juos nutildyti. Nemanau, kad tai teisinga politika.

Prof. B. Stundþia. Viskas priklausys nuo individø, sàmoningai norinèiø bûti lietuviais ir kalbëti lietuviðkai; nuo to, ar jie mylës ir gerbs savo kalbà, kultûrà, suvoks jos reikðmæ ir unikalumà.

Doc. M. Ramonienë. Svarbu, kaip bus formuojamos visuomenës nuostatos, nes ðiuo metu viskas paliekama savi-eigai. Daþniausiai tik konservatyvesni kalbininkai ar humanitarai pabara dël angliðkø þodþiø vartojimo, nors demokratijos laikais tie pabarimai neefektyvûs. Reikëtø platesniø diskusijø ðitais klausimais. Turëtø keistis mûsø mentalitetas.

Doc. V. Mizaras. Jeigu palygintume lietuviø ir vokieèiø ástatymø teisinæ kalbà, tai reikëtø konstatuoti, kad mûsø ástatymø teisinë kalba nëra iðgryninta, daþnai perimami tiesioginiai vertiniai ið kitø kalbø. Taip yra todël, kad dau

Prof. habil. dr. B. Stundþia mano, kad kalbos likimas priklauso nuo individø sàmoningumo

Genetikai prognozuoja, kad ástojæ á Europos Sàjungà mes supanaðësime su kaimynais, ypatumai iðnyks. Kaip manote, kas iðtiks lietuviø kalbà po keliø ðimtø metø? Ar tikrai ji neiðnyks?

gelyje teisës srièiø Lietuva neturi savø tradicijø. Kai atsirado nauji kodifikuoti aktai, jie buvo perimti ið kitø valstybiø, pasiskolinta net sakiniø konstrukcija. Tuo tarpu, pavyzdþiui, vokieèiai viskà pritaiko savo kalbai. Mûsø ástatymø leidëjai nëra suinteresuoti iðgryninti savo kalbà.

Prof. B. Stundþia. Jûs uþvedëte kalbà apie tai, kad ne kalbininkai, ne filologai, o ávairiø srièiø specialistai, kuriantys terminus, lemia lietuviø kalbos ateitá. Nëra ko nerimauti, kad kai kuriø srièiø terminija nelabai lietuviðka, nes naujos terminologinës sistemos visada turi daug svetimø elementø. Svarbu, kad kalba gyvuotø, o terminologija bûtø plëtojama.

Ástatymai saugo lietuviø kalbà, bet ar mes patys nusiteikæ jà iðsaugoti?

Prof. B. Stundþia. Kiekviena kalba, kiekviena tarmë – vis kitas poþiûris á pasaulá. Kuo maþesnë ávairovë, tuo skurdesnis gyvenimas. Taèiau ir anglø kalba keièiasi. Neaiðku, kas anksèiau iðnyks: pavyzdinë anglø kalba ar lietuviø. Australai, amerikieèiai kalba sava anglø kalba, lietuviai taip pat. O kur tikroji, pavyzdinë anglø kalba?

Doc. Vytautas Radþvilas: „Kalbai iðsaugoti reikia valingos ir sàmoningos valstybës bei ugdymo politikos“

Doc. M. Ramonienë. Þmoniø, kurie mokëtø tik vienà kalbà ir su visais bendrautø vienu kalbiniu kodu, yra labai nedaug. Du treèdaliai þmonijos vartoja ne vienà kalbiná kodà. Bendravome lietuviø ir rusø kalba, dabar ta dvikalbystë krypsta á kità kodà. Bûsime dvikalbiai ar daugiakalbiai, kaip visa Europa.

Nemanau, kad mûsø kalbai gresia iðnykimas. Galëtume daugiau dëmesio skirti dabartinës kalbinës situacijos tyrimams: kas dabar vyksta, kokios tendencijos, gal galima kaþkà paveikti, nukreipti reikiama linkme.

Prof. B. Stundþia. Trûksta valstybës remiamø projektø. Reikëtø iðtirti visos Lietuvos ðnekamàjà kalbà, kad þinotume statistinius duomenis, suprastume, kas vyksta, kaip niveliuojasi tarmës ir kokia anglø kalbos átaka. Bet tokiø duomenø neturime ir, atrodo, artimiausiu metu neturësime.

O kà mano politologai? Ar lietuviø kalba yra vertybë? Ar ji iðliks?

V. Radþvilas. Kiekviena þmoniø bendrija privalo formuoti savo ypatumà, jei nori iðsiskirti ið kitø. Viskas priklauso nuo to, koks vaidmuo èia skiriamas kalbai. Vertindamas lietuviø kalbos perspektyvas manau, kad viskas priklauso nuo þmoniø bendrijos, kuri ðiandien vadinama lietuviø tauta, tolesnio apsisprendimo.Yra nerimà kelianèiø poþymiø, nes ðiai situacijai nesame pasiruoðæ dël daugybës prieþasèiø. Norëèiau nurodyti veiksnius, mano manymu, nepalankiai veikianèius kalbos raidà. Pirmas veiksnys – tai, kad ðiandien nesuvokiami kalbai kylantys pavojai. Paradoksalu, taèiau padëtis buvo geresnë tada, kai kalba buvo atvirai naikinama ir gniauþiama. Mûsø moderniajame pasaulyje bet kurá dariná, taip pat ir kalbà, ámanoma iðlaikyti sàmoningai dedant pastangas. Ðiandien daugybë þmoniø Lietuvoje nesuvokia, kad ES skelbiamas principas, jog ji nesirengia naikinti ar gniauþti kitø kalbø, savaime nieko nereiðkia. Nëra jokiø garantijø, kad ES nebus de facto ágyvendintas principas, kurá galima apibrëþti kiek perfrazavus ankstesniø laikø nuostatà: kultûra europietiðka savo turiniu, bet lietuviðka forma. Tai gana pavojinga, nes viena svarbiausiø sàlygø kalbai iðlikti – kokià patirtá ta kalba iðsako. Akivaizdu, kad moderniajame pasaulyje vyksta þmogiðkos patirties niveliacija. Turime blaiviai vertinti faktà, kad á arenà áþengia „civilizuoto barbaro“ tipas. Prisimenant diskusijas, ar ES Konstitucijoje minëtina krikðèionybë, reikia turëti omenyje, kad tai labai svarbu ne tik valstybei, bet ir kalbai. Jei mûsø krikðèioniðkas paveldas tampa grynai privaèiu reikalu, tai iðnyksta iðtisas patirties klodas, ir jam iðsakyti nebereikia tam tikrø kalbos klodø. Ði globalizacijos tendencija tikrai grësminga, o mums dvigubai grësmingesnë, nes dar nesame suvokæ nei jos mastø, nei galimø padariniø.

Kitas veiksnys – norint iðlaikyti savo kalbà, reikia þinoti, kam ji reikalinga. Jei mûsø bendruomenæ sudarys pilieèiai, kuriø vienintelis interesas yra geresnis duonos kàsnis, tai kalba kurá laikà gali iðsilaikyti, bet anksèiau ar vëliau ji bus uþdaryta buityje. Kalbos iðlikimui bus labai svarbu, ar bûdami Europos Sàjungoje mes save suvoksime tik kaip milþiniðkos imperijos pilieèius, ar Europos Sàjungà suvoksime kaip dariná, kuriame sieksime iðlaikyti valstybingumà, sieksime bûti valstybine tauta. Kitaip tariant, ar tapsime vulgariais vartotojais, kuriems pakanka þargono, ar ieðkosime formos, kuri mums leis bûti matomiems. Ði problema nesuvokiama. Vienas populiariausiø mitø – kaip okupacijos metais Lietuvà garsino mûsø sportininkai. Jeigu þiûrime olimpiadà, kur dalyvauja Didþiosios Britanijos komanda, kiek þiûrovø þino, kiek ten yra anglø, o kiek velsieèiø? Manau, faktiðkai ðiandien dar esame ne tauta, o etnosas. Daugeliu atvejø mûsø mentalitetas – XIX amþiaus lygio. Akivaizdþiai skiriamës nuo Vakarø europieèiø, nes didelei daliai þmoniø, ypaè jaunimui, bûti patriotu tikrai nëra garbës reikalas. Tai nepaprastai pavojingas veiksnys. Paðalinti jo neigiamà átakà galima tik labai valinga ir sàmoninga valstybës ir ugdymo politika. Penkiolika nepriklausomybës metø rodo, kad nuostoliai ir netektys buvo daug didesnës, nei manëme ið pradþiø. Jei prasidës toks darbas, bus lengviau ir kalbininkams, nes ðiandien jie jauèia labai menkà visuomenës paramà.

Yra ir vilèiø teikianèiø þenklø. Turint omenyje tai, kokie informacijos srautai, kokia svetimø þodþiø lavina uþgriûva mus kasdien kiekvienoje sri

tyje, kalbos padëtis visai pakenèiama. Jei nebus suvokta, kad kalbos iðsaugojimas yra politika, nieko gero nebus. Ðiandien nëra valstybinës kalbos politikos. Tai lemia skurdus finansavimas ir daugybë kitø veiksniø. Kita vertus, tai liudija, kad mûsø valdantysis elitas tautiðkai ir kalbiðkai yra nesusipratæs.

Ðiuolaikiniam þmogui barbarëjant didþiøjø kalbø irgi laukia sunkûs laikai. Labai tikëtina, kad gali prasidëti naujø kalbø formavimasis, ir tarmës èia gali suvaidinti savo vaidmená. Tai labai prieðtaringa tendencija. Yra poþymiø, kad Europos Sàjunga naikina dabartinæ nacionalinæ valstybæ, kita vertus, valstybës naikinimas suteikia galimybæ regionams formuoti savarankiðkus kalbinius-kultûrinius darinius. Atsiþvelgiant á Lietuvos maþumà, sunkiai prognozuojamas migracijos tendencijas, galima tai skatinti, bet bûtø gerai, kad nereikëtø slopinti þemaièiø separatistiniø nuotaikø.

Egzistuoja nuomonë, kad kalbø nykimas – jokia problema. Atvirkðèiai, bus lengviau bendrauti. Ar mes ávertiname tai, kà turime? Ar ðiuolaikinis þmogus supranta kalbos reikðmæ?

Prof. B. Stundþia. Civilizacija spirale gráþta á pirmykðèio, nors ðiek tiek kitokio þmogaus lygá, ir galbût kalbos maþiau bereikës, viskà galima iðreikð

Doc. Meilë Ramonienë mano, kad trûksta lietuviø kalbos padëties tyrimø ti þenklais, pieðiniais. Dabartinis þmogus beveik nebeskaito, neberaðo, ranka raðytà tekstà jau sunku áskaityti. Þmogus tingi dirbti rankomis, lûpomis. „Baro“ pilieèiams kalbos nereikia, uþtenka jusliø, lytëjimo. Sunku prognozuoti kalbos raidà. Manau, kad kalba nuolat keièiasi ir keisis. Bus kalbos variantø, þargono. Lietuviø kalbos iðmoksta ir nemaþai uþsienieèiø, o uþ Lietuvos ribø ji jau dabar kai kur yra tik ðeimos kalba. Tarkime, Londone yra didelë lietuviø bendruomenë. Vaikai truputá pramoksta lietuviø kalbos sekmadieninëse mokyklëlëse, bet reikëtø patyrinëti, kiek jie iðmoksta.

Doc. M. Ramonienë. Ispanijoje yra lietuviø kolonijø, kuriø niekas netiria. Tarsi neþinome, kad jos yra. Daug kur apskritai nëra lietuviðkø mokyklø, bet daug jaunø þmoniø, auginanèiø maþus vaikus, kurie neturi kur mokytis. Jei vaikø niekas nemoko skaityti ir raðyti lietuviðkai, jie turëtø nustoti vartoti kalbà, jei niekas tuo nesirûpins. Mûsø valstybë turëtø bûti suinteresuota, kad tokie vaikai nepamirðtø kalbos, ir vykdyti kalbos politikà.

Prof. B. Stundþia. Ðvietimo ir aukðtojo mokslo ministerija pradëjo skelbti konkursus ir siøsti lietuviø kalbos lektorius, pvz., á Paryþiø, kad „nenumirtø“ lietuviø kalbos mokymas. Bet tokie atvejai – dar retenybë.

Doc. V. Mizaras. Daug kas priklauso ir nuo þmoniø sàmoningumo. Tikrai maþëja patriotizmo, ypaè tai aktualu kalbant apie jaunàjà kartà.

Doc. M. Ramonienë. Aiðku, kalba negali bûti uþdara. Jei norime, kad mûsø tauta garsëtø pasaulyje, mokslininkai turi skelbti informacijà kitomis kalbomis. Þmonës turi iðeiti á pasaulá, bet reikia kaþkaip laviruoti. Nelengva iðlaikyti kalbà ir iðsaugoti bei sukurti terminijà, nes tarybiniais metais buvome labai uþdari.

Prof. B. Stundþia. Kartais þmonës, kelerius metus pagyvenæ uþsienyje, lietuviðkai jau nebemoka taisyklingai kalbëti. Vieni gali idealiai iðmokti kelias kalbas, o kiti visomis kalbomis kalbës tuo paèiu akcentu. Kalbø þinojimas ar vartojimas kaþin ar kelia koká nors pavojø gimtajai kalbai. Viskas priklauso nuo þmogaus, nuo jo paþiûrø, noro, nes kalbos taip greitai negalima pamirðti.

Kalbino Nijolë BULOTAITË Vido Naujiko nuotr.

trumpai Dovana pasaulio Dovana pasaulio lituanistikos lituanistikos centrams centrams

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto baltistais, Universiteto koordinuojamai programai „Lituanistika pasaulio universitetuose“ skyrë per 70 tûkst. litø. Palaikydama ðià iniciatyvà, Uþsienio reikalø ministerija padës Universiteto sukomplektuotus leidinius perduoti 24 pasaulio lituanistikos ir baltistikos centrams ávairiose pasaulio ðalyse. Ðiuos centrus artimiausiu metu pasieks per 60 pavadinimø vadovëliø, pratybø, mokomosios medþiagos garso ir vaizdo kasetëse, elektroninëse laikmenose lietuviø kalbos mokymuisi, specialiosios ir groþinës literatûros, skirtos tobulinti lietuviø kalbos ágûdþius.

Dovanojamomis lietuviðkomis knygomis galës naudotis studentai, dëstytojai, jos padës sudominti norinèiuosius mokytis lietuviø kalbos ir skleisti þinias apie Lietuvà.

Projektas norintiems Projektas norintiems mokytis kalbø mokytis kalbø

SOCRATES projektà LINGUA2, kuriuo siekiama sukurti ðiuolaikiðkà nuotolinio kalbø mokymo ir mokymosi medþiagà, pirmà kartà koordinuoja Lietuvos institucija – VU Lituanistiniø studijø katedra. Ði institucija beveik 15 metø dirba su uþsienieèiais, norinèiais mokytis lietuviø kalbos, ir turi sukaupusi unikalios patirties. Projektui vadovauja katedros vedëja doc. dr. Meilë Ramonienë. Nuotolinius penkiø kalbø kursus ið viso rengia penkiø ðaliø aðtuonios institucijos.

Šis projektas padës á svetimà ðalá trumpam atvykusiems SOCRATES programos studentams arba migrantams susigaudyti sociokultûrinëje aplinkoje ir susikalbëti paprastose kasdienëse situacijose.