Alumnai

alumnai Neatskleistø Visatos paslapèiø

Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë prof. Graþina TAUTVAIÐIENË

Graþina Tautvaiðienë – VU absolventë, gamtos mokslø, habilituota fiziniø mokslø ir fiziniø mokslø astronomijos krypties daktarë. Nuo 2002 m. – VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, VU profesorë. Tarptautinës astronomø sàjungos narë, Europos astronomø sàjungos narë steigëja, Amerikos astronomø sàjungos premijos laureatë (1994). Moksliniø tyrimø sritis – þvaigþdþiø atmosferos cheminës sandaros tyrimas, cheminë Galaktikos evoliucija. Periodinio leidinio „Lietuvos dangus“ redaktoriø kolegijos narë. Staþavosi Ðiaurës ðaliø teorinës fizikos NORDITA institute, skaitë paskaitas Ðvedijos Lundo ir Ousalos observatorijose bei Gëteborgo universitete, Suomijos Turku ir Oulu universitetuose, Danijos Kopenhagos observatorijoje ir Arhuso universitete bei daugelyje kitø pasaulio universitetø. Daugiau nei 70 moksliniø publikacijø autorë, daugelio tarptautiniø konferencijø dalyvë. 2003 m. Graþina Tautvaiðienë tapo Nacionalinës mokslo premijos laureate. Nuo 2003 m. – VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë, Astronomijos observatorijos vedëja.

Vido Naujiko nuotr.

Kodël pasirinkote fizikà? Ar nemanote, kad astrofizika, kurioje Jûs padarëte stulbinanèià karjerà, yra itin vyriðkas mokslas?

Jau vidurinëje mokykloje jauni þmonës mëgina suprasti, kokie mokslai labiausiai traukia. Bandþiau ir að. Be abejo, labai padëjo mokytojai, kurie pastebëjo, kad man labiausiai sekasi tikslieji mokslai. Labai nustebau, kai aðtuntoje klasëje gavau pasiûlymà pereiti á sustiprintos fizikos ir matematikos mokyklà, taèiau suvokiau, kad tai yra þenklas, kuris rodo, koká gyvenimo kelià rinktis. Tiesa, mane traukë ir teisë, nes mielai skaitydavau detektyvus, jauèiau tikrà pasitenkinimà, kai nusikaltëliai bûdavo surandami ir baudþiami. Vis dëlto ðio mokslo nepasirinkau, nes tuo metu atrodë, jog teks labai daug mokytis atmintinai, o man tai nepatiko. Norëjau, kad mokslas, kurá pasirinksiu, bûtø aiðkus ir savaime suprantamas. Tokia buvo fizika.

Kartà teko dalyvauti respublikiniø moksleiviø techninës kûrybos rûmø 50 metø jubiliejuje. Nepatikësite, bet pradëjau ðvilpti, kai vienoje sveikinimo kalboje iðgirdau, kad ðie rûmai – berniukø, o mergaitës èia yra tik puoðmena. Juk nëra vyriðko arba moteriðko mokslo. Ir moterys, ir vyrai gali astrofizikà studijuoti vienodai sëkmingai.

Papasakokite apie VU Teorinës fizikos ir astronomijos institutà – kokie tyrimai ten atliekami, kuo uþsiimate?

Mûsø institute dirba didþiausias Lietuvoje astronomø kolektyvas, veikia vienintelë Lietuvoje astronomijos observatorija, turinti tris teleskopus, vienas jø – didþiausias Ðiaurës Europoje. Tyrinëjame Paukðèiø Tako galaktikos ir jos kaimyniø struktûrà bei cheminæ evoliucijà. Pasitelkæ fizikos dësnius interpretuojame fotometrinius ir spektrinius þvaigþdþiø stebëjimus – taip þvelgiame á þvaigþdþiø gelmes, modeliuojame milijardus metø trunkanèià jø evoliucijà. Domina ir artimesni dangaus objektai. Lietuvos astronomø aruoduose – jau 20 atrastø kometø, prie ðimto artëja atrastø asteroidø skaièius. Dirbame ne tik su Lietuvoje ar kitose pasaulio ðalyse esanèiais antþeminiais teleskopais, bet ir su skriejanèiais kosmose. Ðiuo metu dalyvaujame projekte – padedame parengti dar vienà

dar yra labai daug…

Europos kosminës agentûros erdvëlaivá GAIA astronominiams stebëjimams. Daug dëmesio skiriame jaunøjø astronomø ugdymui – 2005 m. organizuosime jau treèiuosius tarptautinius astrofizikos aukðtuosius kursus, kuriuose patirties semsis 22 magistrantai ir doktorantai ið Baltijos ir Ðiaurës ðaliø. Leidþiame tarptautiná mokslo þurnalà „Baltic astronomy“, apie mokslà visuomenei suprantama kalba raðome kasmetiniame leidinyje „Lietuvos dangus“.

Kokios perspektyvos atsiveria astronomijai ir astronomams Lietuvai ástojus á ES?

Lietuvos astronomams atsivërë tikrai plaèios galimybës. Europinës mokslo plëtros programos leidþia dalyvauti ávairiuose konkursuose, atlikti stebëjimus visais vidutinio dydþio teleskopais ir net gauti finansavimà stebëjimø kelionëms. Sunkiau prieinami tik didþiausieji 8–10 m skersmens teleskopai, nes Lietuva kol kas negali skirti reikiamo finansinio ánaðo. Taèiau ir juos ámanoma pasiekti, jei bendradarbiaujama su uþsienio astronomais ir turima originaliø moksliniø idëjø. Lietuvos astronomai bendradarbiauja su kolegomis ið Anglijos, Èilës, Danijos, Italijos, JAV, Kanados, Suomijos, Ðvedijos, Ðveicarijos, Vatikano ir kitø ðaliø.

Ar astronomijos mokslas Lietuvoje gali sëkmingai plëtotis?

Astronomijos mokslas Lietuvoje gyvuoja daugiau kaip 250 metø; tai leidþia uþtikrintai sakyti, kad astronomija èia turi stiprius pamatus. Reikia tik puoselëti tai, kas pasiekta, semtis patirties pasaulyje ir nebijoti naujoviø. Mokslas labai sparèiai progresuoja, labai svarbu, kad astronomø gretas nuolat papildytø jauni ir kûrybingi þmonës. Neatskleistø Visatos paslapèiø dar yra labai daug.

Kà Jums reiðkia Vilniaus universitetas?

Mano nuomone, VU rengia geriausius Lietuvos specialistus, ši aukštoji mokykla suteikia galimybæ jaunam þmogui pasirinkti vienà ið daugelio siûlomø specialybiø. Kaþkada astronomija privertë mane Kaunà iðkeisti á Vilniø. Ðiam pokyèiui ryþausi net nedvejodama. Þinojau, kad á VU ástoja geriausi, o man visada patiko bûti viena ið jø.

Koks Jûsø ryðys su Vilniaus universitetu šiandien?

Ðiandien að kartu su kitais Universiteto dëstytojais ugdau Lietuvai jaunuosius mokslininkus. Man labai patinka bendrauti su studentais. Á institutà jie ateina jau pirmaisiais studijø metais. Daugelis jø astronomija domëjosi dar mokydamiesi mokykloje ir yra tvirtai pasiryþæ tapti mokslininkais. Tokiems galima patikëti rimtus mokslinius darbus, kuriuos vainikuoja pirmosios jø mokslinës publikacijos ir praneðimai tarptautinëse konferencijose.

Prof. Graþina Tautvaiðienë prie nulinio laiko dienovidinio Grinvièo observatorijoje Anglijoje Nuotr. ið asmeninio albumo

Kaip vertinate šiuo metu Vilniaus universitete sparèiai besikurianèias alumnø draugijas, buvusiø studentø norà vël bûti VU bendruomenës dalimi?

Dar neþinia, kaip glaudþiai alumnø draugijoms pavyks bendradarbiauti su Universitetu. Taèiau tikra teisybë, kad visada malonu sutikti buvusius dëstytojus ar kurso draugus. Þinoma, tokiø draugijø nauda bûtø didelë, jei jø veikloje aktyviai dalyvautø ir buvæ, ir dabartiniai studentai. Kol kas alumnai atlieka daugiau fakultetø rëmëjø vaidmená. Studijø metais að aktyviai dalyvaudavau Fizikø dienose, dabar ði ðventë – mano ðeimos ðventë. Jei bus ir daugiau jaunystës prisiminimus paþadinanèiø renginiø, ilgiau iðliksime jauni.

Ar VU parengia gerus fizikus, ar jie tenkina mokslo institutø reikalavimus?

Fizikos fakultete parengti studentai puikiai tinka darbui mokslo institutuose. Universitetinës studijos – dar tik didelio mokslinio kelio pradþia, daug kà reikia iðmokti studijuojant doktorantûroje ir po jos. Mokslininkai mokosi visà gyvenimà.

Jûsø linkëjimai Vilniaus universitetui. Linkiu Vilniaus universitetui ir toliau likti iškiliausiu Lietuvos universitetu!

Kalbino Liana BINKAUSKIENË