Akademinës istorijos

Populiarinti mokslà nesunku

Jaunas specialistas, paskelbæs kelis mokslinius straipsnius, gavo uþsakymà paraðyti mokslo populiarinimo straipsná. Sutrikæs jis kreipësi á prof. Tadà Ivanauskà patarimo, kaip raðyti toká straipsná. „Vaikeli, – tarë profesorius. – tai visai nesunku. Raðyk taip, kad piemuo suprastø ir joks profesorius neprikibtø…“ Saulës dëmës

Viena dama pasidejavo vilniðkiui astronomui P. Smyslovui, kad negalëjusi iðklausyti jo paskaitos apie Saulës dëmes. „Tai gana speciali tema, – paguodë astronomas. – Vargu ar paskaita bûtø buvusi jums ádomi.“ – „Kaip tai speciali? Pati svarbiausia: vos tik pavasará saulë pradeda skaisèiai ðviesti, man ant veido atsiranda dëmiø!“

Rektoriaus gudrybës

Universiteto rektorius Simonas Malevskis (1759–1832) kiek ámanydamas rûpinosi Universiteto finansiniais reikalais. Kartà Vilniaus pirkliai þydai ið Universiteto kasos pasiskolino du tûkstanèius sidabro rubliø (tais laikais iðties nemaþà sumà), uþstatu palikdami sidabro dirbiniø. Procentus buvo sutarta mokëti ið anksto. Po kurio laiko mieste pasklido gandas, kad Universitetas apvogtas. Þydai, greitai surinkæ skolintà sumà, atbëgo „iðpirkti“ uþstato, tikëdamiesi nemaþos kompensacijos. Koks buvo jø nusivylimas, kai, padëjus pinigus ant stalo, rektorius S. Malevskis kuo ramiausiai ið spintos iðëmë ir atidavë sidabrà! Procentai papildë Universiteto kasà, o gandais, atrodo, bus pasirûpinæs pats rektorius…

„Prima aprilis“ senajame Vilniuje

Senieji vilnieèiai dar prisimena, kad Pilies g. 29 pastatas vadintas Franko namu. Nuo pat XIX a. pradþios èia gyveno Vilniaus universiteto profesoriai, 1812 m. buvo apsistojæs Napoleono armijos intendentas A. M. Beilis, visam pasauliui þinomas Stendalio literatûriniu pseudonimu. Taèiau vardà ðiam namui padovanojo prof. Jozefas Frankas (1777–1842), labai gyvybingas þmogus, þaiþaruojantis sàmoju ir iðmonëmis. Sakoma, kad ir balandþio pirmosios pokðtai Vilniuje nuo jo prasidëjæ.

Profesorius J. Frankas savo namuose apgyvendindavo á Vilniø gastroliø ar ilgesniam atvykusius muzikantus, solistus. Tàkart sveèiavosi þymus dainininkas Tarkvinis. Tai buvo mielas storuliukas italas, atliekantis soprano partijas. Kaip þinoma, tuo metu italø opera solistus iðsiaugindavo ið vaikystëje kastruotø Neapolio berniukø.

Profesorius J. Frankas

Ir ðtai kartà vakaroti profesoriaus svetainëje susirinkusi draugija aptarinëjo Europoje plintantá „Prima aprilis“ paprotá iðkrësti pokðtø draugams ir paþástamiems. „Tik visiðki naivuoliai gali pakliûti ant tokios meðkerës“, –pareiðkë rimtuolis profesorius Andrius Sniadeckis. Bet netruko ateiti ir balandþio pirmoji… A. Sniadeckis gauna per pasiuntiná toká raðtelá ið kolegos J. Franko: „Nelaimë mano namuose –ðá rytà Tarkvinis, neatsargiai skusdamasis barzdà, persipjovë gerklæ. Bièiuli, gelbëk!“ Gydytojas atbëgo sukaitæs ir uþdusæs. Jozefas Frankas nuoðirdþiai padëkojo kolegai uþ paslaugumà, kartu pridurdamas, kad, deja, italø sopranams barzdos neauga net balandþio pirmàjà…

Studentø iðdaigos

Vienà kartà studentai atneðë profesoriui Janui Priuferiui, þinomam entomologui, Universiteto Zoologijos katedros vedëjui, vabalà ir papraðë já apibûdinti. Po keliø dienø gavo raðtiðkà profesoriaus atsakymà ir… perskaitë ne vienà lotyniðkà vabalo pavadinimà, o penkis. Pasirodo, studentai buvo davæ profesoriui ne paprastà vabalà, o suklijuotà ið penkiø skirtingø vabalø – prie vieno vabalo krûtinës buvo priklijuota kito galva, treèio sparnai ir dviejø skirtingø vabalø kojos…

S. B. Jundzilas ir kava

1805 m. kovo mënesá „Vilniaus dienoraðtyje“ botanikos profesorius S. B. Jundzilas (1761–1847) paskelbë straipsná „Apie senus ir naujus kavos taupymo bûdus“. Jis raðo, kad kavos pasaulyje suvartojama vis daugiau ir daugiau. Nors jos plantacijø plotai vis pleèiami, rinkos kaina nuolat kyla: mat kava ið aristokratø salonø pasiekë ir vidurinës klasës bei darbininkø stalà. Mokslininkai, augalø þinovai senokai dairosi jos pakaitalø arba bent tinkamø priedø. Ðtai ir Vilniaus kavinëse á kavà maiðomi ávairûs dþiovinti paskrudinti vaisiai arba patiekiama „pokavutë“ – antrà kartà uþplikyti tirðèiai. Toliau profesorius aptaria visus autoritetø siûlomus augalus – ne vienas jø auginamas ir Universiteto botanikos sode (dabar – Sereikiðkiø parkas). Deja, cikorija, þemës rieðutai, dryþutis, italiðkasis þirnis, lipikas, cukrinis runkelis neturi nei kavos aromato, nei skonio, juolab þmogaus „nervus ir visà kûnà“ teigiamai veikianèiø kavos savybiø. Taigi kavà gali pakeisti tik kava…

Uþ galimybæ pasinaudoti sukaupta medþiaga dëkojame prof. dr. L. KLIMKAI