Judaika Universiteto bibliotekoje

TT erra incognita, arba Judaika Universiteto bibliotekoje

Elona MALAIÐKIENË, Jelena ADAMSK AJA

Neveltui Vilnius buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“. Èia buvo jauèiamas tautos sostinës alsavimas, èia jungësi visos dvasinio tautos gyvenimo gijos. Ben-Zion DinurBen-Zion Dinur Ben-Zion Dinur (1884–1973)

Þydai apsigyveno Lietuvoje XIV amþiuje. Pamaþu vystësi ir formavosi savitas þydø tipas, gyvenimo ir màstymo bûdas, taip pat ypatingas dvasinis klimatas, iðgarsinæs Lietuvà ir padovanojæs pasauliui didájá Talmudo þinovà Vilniaus Gaonà Elijahà, esperanto kalbos kûrëjà Lazará Zamenhofà, genialiausià XX a. smuikininkà Jaðà Cheifecà, garsø dailininkà Isaakà Levitanà, þymøjá skulptoriø Markà Antokolská ir daugelá kitø. Lietuvos þydai þinomi visame pasaulyje kaip litvakai. Þydø civilizacija suklestëjo Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo. Jø kalba jidið –painus vokieèiø, hebrajø ir slavø kalbø elementø junginys – garsëja savo humoru, ironija, ekspresyvumu ir pasaulinio lygio literatûra. Tarp dviejø karø Vilnius klestëjo kaip jidið Tëvynë ir buvo vadinamas „Jeruscholajim de Lite“ – „Lietuvos Jeruzale“.

Vilniaus universitete –dëmesys judaikai

Vilniaus universitetas ir jo biblioteka nuo pat jos ákûrimo (1570) tapo ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos bei kaimyniniø ðaliø kultûros centru.

Iki 1940 metø Vilniaus universitete veikë Jidið katedra. Vilniaus JIVO instituto siûlymu tuometinis Vilniaus universiteto rektorius V. Birþiðka paskyrë þymø filologà, Lenkijos þydà Noachà Prilucká katedros vedëju. 1993 m. Vilniaus universitete pirmà kartà po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir Rytø Europoje buvo organizuota I tarptautinë mokslinë konferencija „Judaika ir þydø civilizacija“. Ji surengta Vilniaus universiteto Judaikos centro, ákurto 1991 m., inauguracijos proga. 1997 m. VU ávyko tarptautinë konferencija, skirta 200-osioms Gaono mirties metinëms – „Vilniaus Gaonas ir þydø kultûros iðtakos“. 1999 m. Judaikos centras buvo perorganizuotas á Kultûriniø bendrijø studijø centrà (KBSC), kurio pagrindinis tikslas – skatinti pagarbà ávairioms tautinëms maþumoms, supaþindinti plaèiàjà visuomenæ su kultûromis, kuriø istorinë praeitis ir kultûrinis paveldas daþnai nesulaukdavo pelnyto dëmesio. KBSC tiria þydø, karaimø, romø, sentikiø, totoriø ir kt. kultûriná paveldà Lietuvoje. 2001 m. Vilniaus universitete ákurtas Vilniaus jidið institutas, KBSC asocijuota institucija, kuriam vadovauja Izraelio, Amerikos, VU atstovai. Pirmà kartà po Antrojo pasaulinio karo Vilniuje vël duris atvërë universitetinis institutas, skirtas jidið kalbai, literatûrai ir kultûrai studijuoti.

Judaika Vilniaus universiteto bibliotekoje

Nuo XVI amþiaus Vilniaus universiteto biblioteka kaupë judaikos ir karaimø literatûrà. Èia saugomi leidiniai jidið, hebrajø kalbomis, spausdinti Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. XIX a. Vilnius tapo vienu ið garsiausiø pasaulyje knygø hebrajø ir jidið kal

bomis leidybos centrø. Ðiame mieste Romø spaustuvëje iðleistas garsusis Talmudas. Ádomu tai, kad XVIII a. pabaigoje ir XIX amþiuje þydø leidyklos ir spaustuvës produkcijos kiekybe ir kokybe pranoko daugelá Europos miestø.

Didesnæ dalá ðiø Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose ir Rytø Europoje spausdintø þydø knygø galima rasti Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniuose. Tarp jø yra retø, unikaliø knygø, rankraðèiø, periodiniø leidiniø. Izraelio mokslininkas Menachemas M. Feldmanas, tyrinëjantis þydø leidyklas, naudojosi ir Vilniaus universiteto bibliotekos ðaltiniais.

Taèiau judaikos fondas neiðvengë Rytø Europos bibliotekoms bûdingo likimo. Penkiasdeðimt metø didelë ðios kolekcijos dalis buvo priskirta „specialiajam fondui“, prieinama tik skaitytojams su specialiais leidimais. Knygos hebrajø, jidið kalbomis, nesant

ðiø kalbø specialistø, apraðytos lenkø, lietuviø, rusø ar vokieèiø kalbomis. 1989–1990 m. „specialusis fondas“ buvo atvertas visuomenei.

Istorikus turëtø sudominti karaimikos kolekcija (apie 3 tûkst. pavadinimø), joje esantys unikalûs leidiniai hebrajø, jidið ir kitomis kalbomis ið Shymono Shishmano ir Abrahamo Firkovicziaus asmeniniø rinkiniø.

Bibliotekos Retø spaudiniø skyriuje saugomø „Bibliotheca Academiae Vilnensis“, „Orientica“, Joachimo Lelewelio kolekcijø sudëtyje yra daugybë retø judaikos leidiniø.

Rankraðèiø skyrius saugo unikalias

judaikos asmenines kolekcijas: Boriso Kokenajos (1893–1967), Semitos Kushul (XIV–XX a. – 28 vienetai), Shymono Firkovicziaus (1731–1971 –51 vienetas), Shymono Shishmano (XX a.). 1990 metais pradëta kaupti Judaikos kolekcija, apimanti naujai iðleistus spaudinius ir atskirø asmenø ar institucijø dovanotus rinkinius, tarp jø Jacobo Lossos (Didþioji Britanija) kolekcija, Izraelio eksporto instituto dovanotos knygos, Pietø Afrikos Respublikos Þydø kultûros federacijos, Þibunto Mikðio (Prancûzija), A. Þvirblio (Izraelis) ir R. Misiûno (JAV) rinkiniai. Vilniaus universiteto Judaikos centro ákûrëjo profesoriaus Meyerio Shubo knygos taip pat praturtino ðià kolekcijà.

Nuo 1995 m. visos naujos publikacijos átraukiamos á bibliotekos elektroniná katalogà ir apraðomos hebrajø ir jidið kalbomis. Apie knygas, iðleistas iki 1995 m., galima suþinoti korteliø kataloguose.

Tvarkant senas knygas buvo aprašytas labai retas XVI amþiuje Konstantinopolyje išleistas leidinys – Bashijaci „Aderet Eliyahu“. Frankfurto knygø mugëje buvo eksponuojama bibliotekos Rankraðèiø skyriuje saugoma Izaoko Trakieèio „Chizzuk emuna“ rankraðtinë knyga (apie 1585 m., XVIII a. kopija), sulaukusi mugës lankytojø susidomëjimo ir patraukusi karaimø leidiniø tyrinëtojø dëmesá. Tarp jø buvo ir Stefanas Schreineris, Tiubingeno universiteto Institutum Judaicum profesorius, kuris glaudþiai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu ir jo biblioteka.

Didelis bibliotekos pasiekimas –iðsaugota prieðkarinë periodika jidið kalba, taip pat katalogas, kuriame apraðyta apie 160 pavadinimø 1921 –1940 metais leistø periodiniø leidiniø. Tai unikali kolekcija, kuria naudojasi Lietuvos ir uþsienio specialistai.

Þydø kultûros paveldo apsauga ir aktualinimas

Þydø kultûros paveldas Lietuvoje, jidið kalbos ánaðas á Europos bei pasaulio kultûrà yra milþiniðkas. Ið judaikos specialistø, kurie nuolat bendradarbiauja su Universitetu ir biblioteka, paminëtini prof. Dovidas Katzas (JAV), dr. Yvesas Plasseraud (Prancûzija), prof. Stefanas Schreineris (Vokietija) ir doc. Anna Vershik (Estija). Á Vilniaus universitetà ir bibliotekà rinkti informacijos tiriamiesiems ir mokslo darbams atvaþiuoja mokslininkai iš JAV, Šveicarijos, Airijos, Izraelio, Japonijos, Rusijos.

Prof. Gershonas Greenbergas (JAV) 2002 metais kartu su savo kolege Rûta Puiðyte (Lietuva) naudojosi bibliotekos kolekcijomis ir uþ didþiulæ pagalbà dëkojo bibliotekos darbuotojams. 2003 m. raðtiðkà padëkà bibliotekai pareiðkë Holokausto memorialinio muziejaus direktorius Vadimas Altzkanas.

Biblioteka labai rûpinasi savo misija – saugoti ir aktualinti kultûros paveldà, skleisti informacijà apie bibliotekoje sukauptus turtus. 1993 m. organizuota paroda „Judaika VUB po specfondo atidarymo“. Ásimintinas pastarøjø metø ávykis – paroda, skirta Onai Ðimaitei – bibliotekininkei, publicistei, Vilniaus geto þydø gelbëtojai, Pasaulio tautø teisuolei. VU Simono Daukanto kiemelyje Onai Ðimaitei buvo atidengta memorialinë lenta.

Judaikos knygoms reikia ypatingos prieþiûros

Viena ið didþiausiø problemø bibliotekoje – knygø iðsaugojimas. Bibliotekos darbuotojai stengiasi tausoti retas knygas. Jos restauruojamos ir skaitmeninamos. Tai daug pastangø ir kruopðtumo reikalaujantis darbas, kuriam reikia ir dideliø finansiniø resursø. 2004 metø pabaigoje biblioteka parengë projektà „Senosios hebrajø raðtijos paminklai“, kurá pateikë Rytø Europos þydø kultûros ir istorijos tyrimø centro programai „Þydai Baltijos valstybëse“. Projekto esmë – iðsaugoti unikalià XIV a. rankraðtinæ knygà – Senàjá Testamentà, paraðytà pergamente senàja hebrajø kalba, parengti ir iðleisti skaitmeninæ ðio rankraðèio faksimilæ. Tai leistø pristatyti unikalø dokumentà platesniam tyrinëtojø ir studijuojanèiøjø ratui.

Nors Vilniaus universiteto biblioteka deda visas pastangas, kad bûtø sukurtos tinkamos spaudiniø saugojimo sàlygos, dalis senøjø knygø ir rankraðèiø (tarp jø ir judaikos) yra prastos bûklës. Retø leidiniø ir rankraðèiø kolekcija kelia mokslininkø susidomëjimà, tad bûtina jà iðtirti, uþtikrinti tinkamas saugojimo sàlygas.

Tikslinga bûtø derinti visø Vilniaus universiteto padaliniø, sauganèiø ir tyrinëjanèiø þydø kultûros paveldà –Kultûriniø bendrijø studijø centro, Jidið instituto, Orientalistikos centro ir bibliotekos – veiksmus. Bendromis visø padaliniø judaikos specialistø pastangomis bûtø galima sukurti vieningà Judaikos fondà.

Judaika – bendra Universiteto ir bibliotekos istorija, atmintis ir pasididþiavimas. Gyvenant naujoje Europoje, ypaè svarbu plëtoti ir puoselëti tolerancijà kitoms kultûroms.

Raimundo Malaiðkos nuotr.