Lietuva ir ES

Dr. Algimantas JUOZAPAVIÈIUS Transportui –

Jau neásivaizduojame savo gyvenimo be modernaus transporto – tai patogu, ðiuolaikiðka ir suteikia mûsø gyvenimui mobilumo. Taèiau kartu labai opios ir transporto keliamos problemos. Europos keliuose kasmet ávyksta apie 1 300 000 transporto avarijø, kuriose þûva 40 000 þmoniø ir 1 700 000 susiþeidþia. Europos Sàjunga kelia tikslà iki 2010 metø dukart sumaþinti avaringumà keliuose. Kuriamas vadinamasis „nulinio avaringumo“ scenarijus, kuris turëtø bûti ágyvendintas 2020 metais. Be naujausiø informaciniø technologijø ðio uþdavinio iðspræsti neámanoma.

ðiuolaikinës technologijos

Donato Ðepeèio nuotr.

Europos Sàjungos gyvybingumas priklauso ir nuo transporto efektyvumo

Nuo transporto efektyvumo labai priklauso visos ES gyvybingumas. Transporto saugumo ir jo valdymo bei ðiø problemø sprendimo pagrindiniai principai yra iðdëstyti specialiai sudarytoje baltojoje knygoje „European Transport Policy for 2010“. Joje pabrëþiama kuriamø vadinamøjø pasyviø transporto saugumo sistemø – elektroniniø stabilumo programø (ESP) ir adaptyvaus marðruto valdymo (ACC) – svarba. Tokios sistemos gali pagerinti saugumà keliuose ir ið dalies spræsti transporto valdymo problemas.

Ateitis priklauso kooperatyviosioms sistemoms. Ðios sistemos, sujungtos á visumà, daug efektyvesnës nei paskiros. Todël ES Bendrojoje programoje yra paskelbta bendra valstybës ir verslo iniciatyva „eSafety“, kurios paskirtis yra skatinti intelektualiø integruotø saugumo sistemø kûrimà, vystymà ir diegimà. Ðios iniciatyvos tikslai tokie: kurti transporto poreikiø valdymo sistemas, siekiant efektyviau iðnaudoti turimà infrastruktûrà; projektuoti ir diegti atviras interaktyvias ir kintamo mastelio sistemas, leidþianèias efektyviai eksploatuoti ðiuolaikinius jutiklius, jø programinæ árangà; tirti ir diegti atviras interaktyvias ir kintamo mastelio sistemas, naudojanèias pozicionavimo technologijas ir sensorius; integruoti atviras interaktyvias ir kintamo mastelio sistemas á transporto valdymà; kurti transporto ávykiø analizës ir ypaè transporto ávykiø prieþasèiø analizës sistemas, integruojant dabar egzistuojanèius ES ðaliø duomenø ðaltinius; plëtoti ir integruoti internetines sistemas „eSafety Initiative“ ir „eSafety Forum“.

Lietuva neturi vizijos, kaip gerinti transportà ir situacijà keliuose

Ávairios ES valstybës skirtingai atsiliepia á ðià ir kitas panaðias iniciatyvas. Kai kurios ðalys narës (Austrija, Didþioji Britanija, Italija, Olandija, Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) turi nacionalines transporto tyrinëjimø programas. Europos Sàjungos finansuojama programa „ERA-NET Transport“ skatina ir remia bendrus skirtingø nacionaliniø veiklos srièiø tyrinëjimus. Lietuva kol kas tokios programos neturi, nëra ir vizijos, kaip gerinti situacijà keliuose bei integruoti jà á bendrà europinæ transporto erdvæ.

Mokslininkai tiesia pagalbos rankà

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bei KTU ir VGTU mokslininkai kartu su mobiliøjø telekomunikacijø operatoriumi „Bitë GSM“, siekdami padëti spræsti transporto problemas, pasiûlë Valstybiniam mokslo ir studijø fondui projektà „Vieðosios informacijos ir transporto mobilûs sprendimai (VITMOS)“. Ðis projektas finansuojamas nuo 2003 metø paskutinio ketvirèio.

VITMOS projekto tikslas – siekti, kad kroviniai bûtø kuo efektyviau bei saugiau perveþami. Tai tiesiogiai atitinka Europos Sàjungos direktyvas transporto srityje. Projektu siekiama sukurti „inteligentiðkà“ keliø transporto sektoriø, kuris skatintø tobulinti esamas bei kurti naujas transporto paslaugas, papildyti trûkstamas perveþimo jungtis, paðalinti grûstis keliuose. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kuria transporto priemoniø sekimo technologijas panaudojant mobiliàsias komunikacijas, integruojant ir derinant jas su esamomis ir ateities kartø pozicionavimo sistemomis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai tiria transporto judëjimà ir kroviniø perveþimø technologijas, jø pagrindu kuria ir siûlo naujas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai kuria, projektuoja ir diegia daugialypës paskirties transporto vieðosios informacijos mobiliuosius portalus ir transporto informacijos portalus. Per ðiuos portalus numatoma valdyti ir vykdyti transporto sistemø pagrindines funkcijas. Abu portalai skiriami tiek tiesioginiam naudojimui (per internetines ir mobiliøjø telefonø narðykles), tiek integravimui á kitas sistemas, panaudojant populiarius jungimosi standartus (vadinamuosius web servisus).

Kadangi ateityje portalai veiks kaip transporto kooperatyviosios sistemos arba jø pagrindu bus galima kurti kooperatyvias sistemas, jie yra tikslingai projektuojami – jø pagrindu numatoma kurti transporto srautø modeliavimo sistemà, skirtà atlikti transporto arba kroviniø srautø monitoringui keliuose. Ði modeliavimo sistema turi funkcionuoti lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø (GRID) pagrindu. Portalai taip pat turi leisti sukurti pozicijos vietovëje pagrindu funkcionuojanèias paslaugas (LBS), integruojanèias teksto, garso, balso, vaizdo ir kitokià informacijà.