Sveikata

Ar studijuoti sveika?

Liana BINKAUSKIENË

Studijos aukðtojoje mokykloje daugeliui asocijuojasi su laisve: laisve rinktis, kà studijuoti, kaip studijuoti ir kur studijuoti. Nuo þmogaus charakterio priklauso ir poþiûris á studijas – vieni mokosi rimtai ir siekia aukðtumø moksle, kiti „plaukia“ pasroviui. Taèiau ir vieni, ir kiti neretai tampa psichoterapeutø pacientais. Psichoterapeutas, grupiø analitikas, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos doc. med. dr. Eugenijus LAURINAITIS pastebi, kad kas treèias ar ketvirtas besikreipiantis á psichoterapeutus pacientas yra studentas. Tai gal studijos – kenksmingas ir nepakeliamas sunkumas jaunam þmogui?

Donato Ðepeèio nuotr.

Studijos – išbandymas jaunuoliui

Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos doc. med. dr. Eugenijus Laurinaitis sutinka, kad studijos – didelis iðbandymas. Tai tarsi egzaminas, kurá ne visi sëkmingai iðlaiko. Studijø tvar

ka, su kuria susiduria kà tik ið mokyklos atëjæ jaunuoliai, ið esmës skiriasi nuo mokyklinës sistemos. Mokykloje mokinys kasdien tikrinamas: ar atliko namø darbus, ar iðmoko privalomuosius dalykus. Aukðtojoje mokykloje jaunuoliams suteikiama laisvë, ir daþnas nuo jos apsvaigsta. Anot psichoterapeuto E. Laurinaièio, „pasigeria“ nuo laisvës. „Sesija – tarsi pagirios. Paaiðkëja, kad ta laisvë jam padarë meðkos paslaugà.“ Gydytojas teigia pastebëjæs, kad þymiai stipriau ir anksèiau uþ laisvës simptomus studentus pradeda kankinti daug rimtesnis sveikatos sutrikimas – stresas. Didelá stresà jauni þmonës patiria ne tik dël didelio mokslø krûvio. Atvykusius mokytis á Universitetà ið kitø miestø, rajonø, kaimø gniuþdo iðsiskyrimas su namais, áprastos socialinës aplinkos –tëvø, draugø, mamytës kepsniukø, savo kambario kvapo – praradimas.

Gyvenimas bendrabutyje – taip pat didelis stresas: jaunuoliams reikia iðmokti gyventi kartu su savo bendraamþiais, kuriø áproèiai, charakteriai, polinkiai, gyvenimo bûdas kitokie. Prisitaikymas ir bandymas ásitvirtinti tikrai daug kainuoja.

Á stresus reaguojame skirtingai

Taèiau ne kiekvienas liûdintis studentas – potencialus psichoterapeutø pacientas. Dr. E. Laurinaitis iðskiria kelis studentø liûdesio lygius – pakankamai normalaus lygio iðsiskyrimo liûdesys, kai studentas ar studentë paliûdi, gailëdamiesi savo buvusio gyvenimo, bet „neiðkrenta“ ið normalaus gyvenimo ritmo, galiausiai susigriebia, pradeda produktyviai mokytis, geba siekti rezultatø. Taèiau yra ir liûdesys, kuris pamaþu virsta depresija. Tokiems þmonëms jau reikalingi psichoterapinis gydymas arba psichologo pagalba. Tai skirtingi dalykai. Psichologine pagalba vadiname pagalbà þmogui, kurio bëda arba nepasitenkinimas savo gyvenimu dar nepatenka á ligø sàraðà. Tai yra normalaus, sveiko þmogaus reakcija á sunkø gyvenimà ar nepalankiai susiklosèiusias aplinkybes. Tuo tarpu psichoterapija vadinamas toks darbas, kai gydomas þmogus, turintis pakankamai rimtø simptomø, liudijanèiø esant sutrikimà. Taigi vieniems þmonëms reikia tik trumpalaikës, aiðkiai orientuotos psichologinës pagalbos, kitiems – þymiai daugiau.

Kodël taip skirtingai þmonës reaguoja á panaðius reiðkinius? „Šitoká sutrikimà, arba „iškritimà iš konteksto“, sàlygoja þmogaus asmenybë, visa jo istorija, gyvenimo patirtis. Neretai ta patirtis bûna tokia menka, kad jaunas þmogus dar neturi rezerviniø galimybiø áveikti gyvenimo stresus, kurie já iðtinka iš pirmo þvilgsnio paprastose situacijose. Vienas dalykas aiškus – niekada negalima sakyti þmogui: „Kodël tu tai imi á galvà?“. Visi esame skirtingi ir nevienodai reaguojame á stresus. Vienam iðsiskyrimas su tëvais yra laisvë, dþiaugsmas, apie kurá svajojo jau deðimt metø, kitam – toks sunkumas, kokio jis dar neásivaizdavo: jaunuolis visada gyveno su tëvais ir net nesuvokia, kaip galëtø gyventi be jø. Tokiam þmogui labai nelengva“, – teigia

dr. E. Laurinaitis.

Donato Ðepeèio nuotr.

Tyrimø duomenimis, medicinos studijos sukelia didþiausià stresà

Kaip pasireiðkia psichinës sveikatos sutrikimai

Studentø psichinës sveikatos sutrikimø simptomai – kaip standartiniø sveikatos sutrikimø: atsiranda nerimas, panikos priepuoliai, pasireiðkia ir psichosomatiniai simptomai, pradeda kaþkur kaþkà skaudëti – tai kûno reakcija á psichologiná stresà. Stresas veikia ir bendrà organizmo bûklæ. Psichoterapeutas siûlo paþiûrëti á þmoniø veidus kasdieniame gyvenime: kai liûdna – lûpø kampuèiai nusileidþia þemyn, akys liûdnos, kai linksma – þmogus ðypsosi, trykðta energija. Þmogaus vidaus organai lygiai taip pat reaguoja á ávairias psichines bûkles. Kai þmogø kamuoja liûdesys, sutrinka miegas, jis jauèiasi pavargæs, negali sutelkti dëmesio, kankina vangûs kûno skausmai –tai liûdesio ir depresijos „normalûs“ palydovai kûne.

Psichoterapeutas yra pastebëjæs, kad akademinio jaunimo psichologinæ bûsenà veikia þiemos ir pavasario sesijos, taip pat esama psichiniø susirgimø formø, susijusiø su metø ritmu. Rudená gerokai padaugëja pacientø, besiskundþianèiø depresija, pavasará tokiø ligoniø maþiau.

Kaip sëkmingai studijuoti, kad netektø kreiptis á psichiatrus? Gydytojas sako: „Patarimø neduosiu, bet pasakysiu ðtai kà: jeigu jau tenka turëti reikalø su mumis, tai geriau ateiti anksèiau. Juk bet koks ásisenëjæs negalavimas gydomas þymiai sunkiau negu naujas, su kuriuo galima greièiau ir efektyviau susitvarkyti. Gyvenimas nuolat atridena mums akmenø, ne visada pakeliamø, gyvenimas visada stipresnis uþ mus, ir jeigu jau patekote á tokià situacijà, tai reikia ne kentëti, ne bandyti iðtverti, nesugniuþti, o tiesiog ieðkoti pagalbos. Jeigu pagalba bus veiksminga, bus nepalyginamai geriau, negu sulûþti nuo to svorio. Norëtøsi, kad mûsø studentai suvoktø, kad simptomai, kurie juos kankina, ið tiesø pasireiðkia visai jauniems, sveikiems þmonëms, o tai reiðkia, kad kûno kaltinti dël to daþniausiai nereikëtø – gal vertëtø ið karto kreiptis pagalbos á psichoterapeutus“.

Fakultetuose – skirtinga studijø atmosfera

Studentai kalba, kad Vilniuje atmosfera geresnë negu kitø ðalies miestø aukðtosiose mokyklose. Kà èia lyginti miestus, kai akivaizdu, jog net skirtinguose mûsø Universiteto fakultetuose studijø atmosfera visiškai skirtinga. Gydytojas dr. E. Laurinaitis „Spectrum“ pasakojo apie tyrimà, kurá maþdaug prieð dvylika metø atliko VU Medicinos fakulteto psichoterapeutø mokslinis bûrelis. Šio tyrimo rezultatai mums ádomûs ir ðiandien. Jaunieji mokslininkai tyrë, kaip keièiasi studentø depresiðkumas ir nerimastingumas per mokslo metus trijuose fakultetuose: Medicinos, Fizikos ir Gamtos mokslø. Paaiðkëjo, kad maþiausiai nerimastingi ir depresyvûs buvo geografai, šiek tiek labiau – fizikai, o labiausiai – medikai. Treèdalio Medicinos fakulteto studentø depresija ir nerimastingumas buvo tokio lygio, kad juos jau reikëtø gydyti. Labai liûdino tai, jog po þiemos sesijos ir po mënesio atostogø maþdaug pusës tiriamø studentø nerimas arba depresija iðlikdavo tokie pat dideli. Tik pusë bûsimøjø medikø sugebëdavo per atostogas „pataisyti“ sveikatà. Fizikai sveikai nerimavo ir sveikai liûdëjo. O ðtai geografø nerimas, kuris šiek tiek iðryðkëdavo dar prieð sesijà, per sesijà išnykdavo. „Drástu tvirtinti, kad medicinos studijos, mûsø tyrimo duomenimis, sukelia didþiausià stresà“, – komentuoja ilgametis psichoterapeutø bûrelio vadovas dr. E. Laurinaitis.

Tyrimo duomenys buvo paskelbti mokslinës draugijos konferencijoje. Po to buvo dedama daug pastangø, kad Medicinos fakultete studentams bûtø sumaþintas auditorinis krûvis. „Manau, kad dabar, palyginti su tuo, kaip buvo prieš 10–12 metø, auditorinis krûvis gerokai sumaþëjæs. Taèiau neþinau, ar sumaþëjo reikalavimai, ar nuo to sumaþëjo stresas. Tyrimus dar teks atlikti“, – teigia gydytojas. Nearti dirvonai ðioje srityje ir psichologams – jie panaðiø tyrimø nëra kol kas atlikæ.

Studentai – specifinë þmoniø grupë, kuriai reikia ypatingo dëmesio

Studentai, psichoterapeuto poþiûriu, labai specifinë þmoniø grupë. Dr. E. Laurinaitis sako, kad mokiniai, stodami á aukðtàjà mokyklà, turi pasitikrinti sveikatà ir árodyti, kad yra sveiki. Tuo tarpu vos ástojæ á aukðtàjà mokyklà daugelis pradeda ieðkoti ligø. „Liga yra pateisinama prieþastis nelankyti paskaitø, galiausiai ja prisidengus galima gauti akademines atostogas. Sveikata panaudojama kaip pateisinimas visai kitokioms gyvenimo problemoms spræsti. Štai èia ir prasideda bëda – mes visi tarsi tikime tuo, apie kà jau þinome, kad tai yra netiesa. Tai mûsø moralinës nesveikatos pradþia. Jeigu Universiteto statute bûtø numatyta, kad þmogus turi teisæ trumpam nutraukti mokslus dël bet kokiø prieþasèiø ir vëliau vël sugráþti, tada nereikëtø melo, kuris ið tikrøjø nuodija þmogø“, – svarsto dr. E. Laurinaitis.

Gyvenimas jauniems þmonëms pateikia daug iððûkiø. Studentai daþnai

kenèia, ir dël to kyla daug psichologiniø problemø. Tenka iðkæsti ne tik iðsiskyrimà su tëvais ir sava aplinka, mokslø sunkumus, bet ir pakæsti skirtingus dëstytojus, prisitaikyti prie jø keliamø reikalavimø.

Pagaliau yra dar viena problema –studentai yra visuomenës dalis, kuri iðgyvena karðèiausius jausmus. Jaunystë – poravimosi metas, merginos neretai pastoja, teka, gimdo vaikus. „Skirtingø fakultetø ir dëstytojø poþiûris á ðeimas kurianèius studentus labai nevienodas. Að, kaip psichoterapeutas, manau, kad vaikas yra svarbiau uþ dvi disertacijas. Disertacijà gali paraðyti ir kas nors kitas, o mano vaiko nepagimdys niekas. Ir jeigu studentës, kol yra jaunos, drásta gimdyti, tai yra skatintina ir sveikintina. Deja, kiek þinau, dël kitokio poþiûrio vël kyla problemø, o su jomis – ir sunkumø. Be to, jaunø þmoniø neaplenkia ir nelaimës, kartais prarandami patys artimiausi þmonës. O mûsø, dëstytojø, gebëjimas suprasti ir uþjausti taip pat labai skirtingas.“

Europos universitetø studentai pagalbà randa þinybiniuose psichikos sveikatos centruose

Ar studijuoti sveika? Psichoterapeutas dr. E. Laurinaitis juokauja, kad gyventi nëra sveika, nes gyvenimas – tai lytiniu keliu perduodama liga su ðimtaprocentiniu mirtingumu. „Pats mokslas ir mokymasis ne taip smarkiai kenkia, kaip mes norëtume manyti. O štai kaip mes tame moksle norime save parodyti – jau kita kalba. Tai priklauso nuo daugelio faktoriø: charakterio, asmeniniø savybiø, gyvenimo filosofijos, áproèiø ir daugybës kitø dalykø“, – sako dr. E. Laurinaitis. Taèiau, gydytojo nuomone, kol kas studijavimo psichohigienai, t. y. mokëjimui sveikai studijuoti, yra skiriama labai maþai dëmesio. Bendraudamas su Europos mokslininkais psichoterapeutais dr. E. Laurinaitis pastebëjo, kad mûsø studentai nesiskiria nuo Europos universitetuose besimokanèiø. Taèiau daugelyje pasaulio universitetø yra þinybiniai psichikos sveikatos centrai, skirti studentams. Dr. E. Laurinaitis pasakoja, jog juose be atlygio dirba jauni dar studijuojantys psichoterapeutai arba psichologai, kuriuos priþiûri dëstytojai. Tai idëja, verta mûsø Universiteto vadovybës dëmesio. Nes tik þmogus, kuris sveikai gyvena ir jauèiasi sveikas, gali pasiðvæsti rimtiems ir svarbiems darbams.