alumnai
Neatskleistø Visatos paslapèiø Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë prof. Graþina TAUTVAIÐIENË Graþina Tautvaiðienë – VU absolventë, gamtos mokslø, habilituota fiziniø mokslø ir fiziniø mokslø astronomijos krypties daktarë. Nuo 2002 m. – VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, VU profesorë. Tarptautinës astronomø sàjungos narë, Europos astronomø sàjungos narë steigëja, Amerikos astronomø sàjungos premijos laureatë (1994). Moksliniø tyrimø sritis – þvaigþdþiø atmosferos cheminës sandaros tyrimas, cheminë Galaktikos evoliucija. Periodinio leidinio „Lietuvos dangus“ redaktoriø kolegijos narë. Staþavosi Ðiaurës ðaliø teorinës fizikos NORDITA institute, skaitë paskaitas Ðvedijos Lundo ir Ousalos observatorijose bei Gëteborgo universitete, Suomijos Turku ir Oulu universitetuose, Danijos Kopenhagos observatorijoje ir Arhuso universitete bei daugelyje kitø pasaulio universitetø. Daugiau nei 70 moksliniø publikacijø autorë, daugelio tarptautiniø konferencijø dalyvë. 2003 m. Graþina Tautvaiðienë tapo Nacionalinës mokslo premijos laureate. Nuo 2003 m. – VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë, Astronomijos observatorijos vedëja. Kodël pasirinkote fizikà? Ar nemanote, kad astrofizika, kurioje Jûs padarëte stulbinanèià karjerà, yra itin vyriðkas mokslas? Jau vidurinëje mokykloje jauni þmonës mëgina suprasti, kokie mokslai labiausiai traukia. Bandþiau ir að. Be abejo, labai padëjo mokytojai, kurie pastebëjo, kad man labiausiai sekasi tikslieji mokslai. Labai nustebau, kai aðtuntoje klasëje gavau pasiûlymà pereiti á sustiprintos fizikos ir matematikos mokyklà, taèiau suvokiau, kad tai yra þenklas, kuris rodo, koká gyvenimo kelià rinktis. Tiesa, mane traukë ir teisë, nes mielai skaitydavau detektyvus, jauèiau tikrà pasitenkinimà, kai nusikaltëliai bûdavo surandami ir baudþiami. Vis dëlto ðio mokslo nepasirinkau, nes tuo metu atrodë, jog teks labai daug mokytis atmintinai, o man tai nepatiko. Norëjau, kad mokslas, kurá pasirinksiu, bûtø aiðkus ir savaime suprantamas. Tokia buvo fizika. Kartà teko dalyvauti respublikiniø moksleiviø techninës kûrybos rûmø 50 metø jubiliejuje. Nepatikësite, bet pradëjau ðvilpti, kai vienoje sveikinimo kalboje iðgirdau, kad ðie rûmai – ber-
36
niukø, o mergaitës èia yra tik puoðmena. Juk nëra vyriðko arba moteriðko mokslo. Ir moterys, ir vyrai gali astrofizikà studijuoti vienodai sëkmingai. Papasakokite apie VU Teorinës fizikos ir astronomijos institutà – kokie tyrimai ten atliekami, kuo uþsiimate? Mûsø institute dirba didþiausias Lietuvoje astronomø kolektyvas, veikia vienintelë Lietuvoje astronomijos observatorija, turinti tris teleskopus, vienas jø – didþiausias Ðiaurës Europoje. Tyrinëjame Paukðèiø Tako galaktikos ir jos kaimyniø struktûrà bei cheminæ evoliucijà. Pasitelkæ fizikos dësnius interpretuojame fotometrinius ir spektrinius þvaigþdþiø stebëjimus – taip þvelgiame á þvaigþdþiø gelmes, modeliuojame milijardus metø trunkanèià jø evoliucijà. Domina ir artimesni dangaus objektai. Lietuvos astronomø aruoduose – jau 20 atrastø kometø, prie ðimto artëja atrastø asteroidø skaièius. Dirbame ne tik su Lietuvoje ar kitose pasaulio ðalyse esanèiais antþeminiais teleskopais, bet ir su skriejanèiais kosmose. Ðiuo metu dalyvaujame projekte – padedame parengti dar vienà
Vido Naujiko nuotr.
