prieðas, draugas, brolis?

tyrinëjimai Þargonas –bendrinës kalbos prieðas, draugas, brolis?...

Vienas ið svarbiausiø þodynø uþdaviniø – pateikti tikrà ir kuo iðsamesná kalbos vaizdà, uþraðyti tikrus kalbos faktus, kad paskui juos bûtø galima tirti, tais tyrimais remiantis kreipti kalbos raidà norima linkme (jei tai ið viso ámanoma), padëti visuomenei pritaikyti ðá svarbiausià visuomeninës bûties áranká savoms reikmëms... Tad ar iðleisti ir dabar leidþiami lietuviø kalbos þodynai tinkamai atlieka savo priedermæ?!

Þargonas iðjudina ir pagyvina bendrinæ ðnekamàjà kalbà

Nepaisant to, kad vienoká ar kitoká þargonà vartoja, yra vartojæ ar bent pasyviai moka didelë dalis mûsø visuomenës, lig ðiol þargonybës, bent oficialiai, vertinamos neigiamai, nuo þargono stengiamasis atriboti bendrinæ kalbà, nors kai kuriø kalbø þargonai nemaþai davë jø bendrinei kalbai, pvz., rusø (keliaujanèiø prekeiviø – ofeniø, gulago kaliniø, net zekø). Þargono ar slengo (neretai ðie terminai vartojami kaip sinonimai) savotiðkà vertæ yra këlæs ne vienas þymus kalbininkas, raðytojas, pvz., ðtai kaip apie slengà raðë V. Vitmenas: „Slengas yra sveika tëkmë arba iðsiverþimas tø visà laikà kalboje gyvø procesø, kuriø metu á pavir

Dr. Egidijus ZAIKAUSKAS

Turbût tik nedaugelis lietuviø neþino þodþiø navarotas, krûtas, chebra, parintis, kompas ir pan., daugeliui suprantamos ir såvitos reikšmës tokiø þodþiø, kaip apakti, apšalti „nustebti“, atšokti „atsikabinti, neákyrëti“, èiuoþti „nešdintis“, dulkintis „lytiškai santykiauti“, grybauti „kà neteisingai daryti; nusiðnekëti“, kalti „gerti svaigalus“ ir pan. Vis dëlto bergþdþiai ieðkotume lietuviø kalbos þodynuose tokiø þodþiø ar reikðmiø. Ar tai ne lietuviø kalbos þodþiai? Anaiptol, net jei ir pasiskolinti ið kitø kalbø, kaip kad esame pasiskolinæ ir miestà, stiklà, pinigà, telefonà, kompiuterá ir kt. Tad kas gi yra, kodël þodynø kalba skiriasi nuo dalies tautos vartojamos kalbos?!

Vido Naujiko nuotr. ðiø iðplaukia putø ir dëmiø, daþniausiai pasirodanèiø ir dingstanèiø, bet ne taip retai pasiliekanèiø ir ásitvirtinanèiø“ (Eco U. Tobulos kalbos paieðkos Europos kultûroje). Þargonas – tikrai pati judriausia lietuviø kalbos atmaina. Viena ið þargono gyvavimo sàlygø yra nuolatinis atsinaujinimas, kurá skatina „iðlikimo instinktas“, socialinis nepasitenkinimas rutina, þargono vartotojø kaip visuomeninës grupës noras skirtis nuo kitø grupiø ir kartu bendrumo poreikis grupëje, originalumo ir patogumo siekis, pagaliau – mada. Þargonybiø ypaè pagausëja socialiniø lûþiø metais, pvz., Atgimimo laikotarpiu. Nauji þodþiai ir frazeologizmai, semantiniai variantai dël nuolatinio sistemø maiðymo, ypaè jaunø þmoniø, skverbiasi á bendrinæ kalbà ir jà iðjudina: viena vertus, griauna nusistovëjusià ir nustatytà sistemà, kartu ir skatina sutelkti jëgas (ir kalbos, ir kalbininkø) ir jai prieðintis, o dël to bendrinës kalbos tvarkybai skiriama daugiau dëmesio. Antra vertus, þargonas pagyvina bendrinæ ðnekamàjà kalbà, kuri stabarëtø be natûralaus vartotojø dalyvavimo kalbokûros procese (sustabarëjusi kalba yra maþiau vertinga ir maþiau funkcionali nei gyva, nuolat atsinaujinanti kalba). Taigi nors dauguma þargonybiø bendrinei kalbai ir nepriimtinos, þargonai jai reikalingi.

Bene vieninteliai Europoje neturime þargono þodyno

Akademiniame „Lietuviø kalbos þodyne“ þodis þargonas paaiškintas kaip „iškraipyta kalba“. Veikiausiai paþyminio iškraipyta objektas èia yra bendrinë kalba, taigi þargonas – iðkraipyta, nenorminë kalbos atmaina. Anot A. Pupkio, þargonas – profesinës kalbos formos, kuriø skiriamasis poþymis yra aiðkus antinormiškumas (išryškin

ta autoriaus), tarnaujantis savo profesijos reikmëms tenkinti arba/ir siekiantis jà daryti nesuprantamà kitø profesijø þmonëms (Pupkis A. Kalbos kultûros pagrindai). Todël suprantama, kodël bendrinës kalbos atþvilgiu þargonas laikomas neigiamu reiðkiniu. Deja, ne tik neigiamu, bet kartais ir nederamu mokslo objektu. Tai rodo ir palyginti trumpa lietuviø kalbotyros istorija: be keliø informaciniø V. Drovino straipsneliø, nedidukø skyreliø leksikologijos bei kalbos kultûros vadovëliuose bei þinynuose ir jau ðá tûkstantmetá pasirodþiusio rusø mokslininkës M. Zavjalovos straipsnio „Skoliniai ið rusø kalbos dabartiniame lietuviø þargone: jø semantinë „aura“ ir likimas“, specialiai lietuviø kalbos þargonui skirtø mokslo darbø daugiau kaip ir nëra. Lig ðiol neturime net ir þargono þodyno ir tuo Europoje esame unikalûs. Ðtai pavyzdþiui, rusai per keliolika potarybinio laikotarpio metø yra iðleidæ keliasdeðimt rusø kalbos þargono þodynø, o 2000 m. pasirodë per 30 000 leksikos vienetø (plg. Dabartiná lietuviø kalbos þodynà sudaro apie 60 000 þodþiø lizdø!) Didysis rusø þargono þodynas (beje, rusø kalbos þargono leksikografija prasidëjo nuo nusikaltëliø, kaliniø, elgetø specifinës leksikos apraðø, pirmieji þodynai iðleisti daugiau kaip prieð ðimtà metø). Lietuvoje tokia padëtis susiklostë ið dalies dël to, kad tarybinëje santvarkoje þargonas buvo ne tik neigiamas kalbos, bet ir neigiamas socialinis reiðkinys, nes þargonas – valdþios nekontroliuojamos kultûros kalba, taigi nuo jo privalëjo atsiriboti ir mokslininkai. Keliasdeðimt metø socialistinës santvarkos suformavo poþiûrá, esà þargonas nevertas mokslininkø dëmesio, ir ðio poþiûrio ne taip lengva atsikratyti net tada, kai pati santvarka jau kada sugriuvusi. Antra vertus, daugiau kaip ðimtmetá pagrindinis gramatikø, leksikologø, leksikografø tyrimø objektas buvo tarmës, jas siekta kuo geriau apraðyti ir iðtirti, o þargonui gal tiesiog pritrûkæ jëgø ir pajëgø. Pastaruoju metu, kada visuomenëje gerokai padidëjo socialiniø mokslø svarba, vis labiau iðryðkëja bûtinybë apraðyti ir tirti lietuviø kalbos þargonà, pirmiausia kaip socialiná reiðkiná, kartu ir kaip kalbos fenomenà.

Þargonas – saviraiðkos priemonë

Bendrinës kalbos normos poþiûriu (teiktinas – galimas – peiktinas kalbos reiðkinys) þargonas vertinamas kaip þemiausia pakopa hierarchinëje struktûroje *prestiþinë bendrinë kalba – literatûrinë kalba – ðnekamoji bendrinë kalba –þargonas. Þargonas nereguliuojamas raðytinëmis taisyklëmis: kalbos komisijos nutarimais, norminamaisiais þodynais ir kt. Kaip tik dël vidinës laisvës þargonas ið visø kalbos atmainø labiausiai priimtinas jauniems þmonëms, kurie pasàmoningai ieðko naujø saviraiðkos galimybiø, kartu prieðinasi oficialiajai normai. Taip pat þargono vartotojams labai svarbus þaidimo, mëgavimosi, ámantravimo kalba pradas. Tuo galima ið dalies paaiðkinti, kodël þargone taip gausu antrinës nominacijos, konotuotø þodþiø, frazeologijos, taip pat tai, kodël daugelis þodþiø þargone gyvuoja labai trumpai. Kai kurios þargonybës vartojamos viso labo keliø deðimèiø þmoniø ir labai trumpai – iki nusibosta kaip þaidimas, pvz.: veronika „pieniðka deðrelë“ – vartotas vieno kurso VU filologø lituanistø 1987–1991 m.; arba sukuriamos tam tikroje situacijoje ir nepakliûva á platesnæ vartosenà, pvz.; la-buèiukas „švelnus pasisveikinimas (labas + buèiukas)“, pavartotas interneto pokalbiø svetainëje. Paprastai tokiø þaidimo kalba, kalbokûros galimybiø jauni þmonës neturi (arba nesuvokia turá) ðnekëdami bendrine kalba ir ið to kyla poreikis suprieðinti þargonà su bendrine kalba, kuris anaiptol nenaudingas bendrinei kalbai. Taip pat þargonybës vartojamos norint kà pasakyti sàmojingai, naujai, patraukti dëmesá, pasipuikuoti. Ne paslaptis, kad þargonu, bendrinei kalbai nepriimtinais keiksmais lengviau iðreikðti ir neigiamus jausmus, parodyti savo paniekà, sustiprinti nemalonø áspûdá (net ir Dievo sukurtame pasaulyje yra pragaras...). Þargonybës ryðkiai nuspalvintos emocine-ekspresine spalva, tuo yra visiðka prieðingybë numelioruotai kanceliarinei ir grieþtai mokslinei kalbai. Kai kurie kalbininkai pripaþásta, kad ávairûs kanceliarizmai ir reikia nereikia vartojamos daiktavardinës konstrukcijos kur kas labiau kenkia mûsø kalbai nei visos þargonybës, susina ir sekina dabartinæ mûsø kalbà (Pikèilingis J. Lietuviø kalbos stilistika). Ekspresyvumu ir vaizdingumu ypaè iðsiskiria þargoniniai frazeologizmai, kaip antai: pjauti grybà „neteisingai kà daryti, veikti“, malti ðûdà „niekus ðnekëti; meluoti“, knisti protà, pûdyti britvom, makaronus ant ausø kabinti „meluoti, apgaudinëti, kvailinti“, trinti subinæ á asfaltà „meluoti, apgaudinëti; meilikauti“, ðaukti Ichtiandrà, Neptûnà gàsdinti, klozetà apsiþioti „vemti“ ir pan.

Taigi þargonas turi teisæ egzistuoti, bûti tiriamas ir tam tikru mastu net puoselëjamas, nes tai savita specifinæ paskirtá ir vertæ turinti kalba, visø pirma – jaunimo ir tam tikrø grupiø saviraiðkos ir bendruomeniðkumo formavimo priemonë.

Þodis, posakis „Gazovikas“ „Geleþëtë“ „Grûðë“ „Ámyþti“ „Iðdrapakuoti ðiknà“ „Ištrenkti kaplius“ „Kaèelintis“ „Kaitinti“

Þargono þodþiai ir posakiai

Reikðmë pistoletas peilis veidas, kuris buvo muðamas bëgti iðsigandus ið muðtyniø primuðti sumušti treniruotis, auginti raumenis bëgti

Vartojimo pavyzdys Vartotojas ... urlaganai „Gera tavo geleþëtë“ paaugliai „Na, parodyk savo grûðià“ 22 m. tarnautojas „Ámyþæs“ moksleiviai „Að tau taip ðiknà iðdrapakuosiu“ merginos ... studentas „Ten pat kaèelinuosi“ 20–22 m. vaikinas „Kaitink ið èia“ paaugliai Rinktiniai pavyzdþiai ið dr. E. Zaikausko duomenø bazës