Þmonës

þmonës Menininkas ið Vilniaus, Menininkas ið Vilniaus, suþavëjæs amerikieèius suþavëjæs amerikieèius

Nijolë BULOTAITË

2004 m. rugsëjá á Vilniø beveik po 25 metø pertraukos atvyko dailininkas Paulius Lantuchas. Universiteto 400 metø jubiliejaus proga jis yra sukûræs laikrodá, puoðiantá Filologijos fakulteto koridoriø prie Slavø filologijos katedros. Paulius Lantuchas Lietuvoje buvo þinomas menininkas, dirbo ávairiose srityse: kûrë grafikos darbus, medalius, iliustravo knygas ir þurnalus. Duonai uþsidirbdavo darydamas papuoðalus, kaip juvelyras ir iðgarsëjo. Minëtasis laikrodis buvo paskutinis P. Lantucho darbas Lietuvoje – tarsi menininko atsisveikinimas su Vilniumi.

Laikrodþio gamyba –kaip pogrindyje

Neseniai vieðëdamas Lietuvoje P. Lantuchas buvo atëjæs apþiûrëti laikrodþio. Pamatæs, kad ðis nebeturi rodykliø, norëjo susitikti su Universiteto ûkininkais ir susitarti dël naujø rodykliø gamybos. Senosios rodyklës buvo per sunkios, laikrodis vëlavo, ir kaþkas jas nuëmë. Menininkas paþadëjo pagaminti naujas, gerokai lengvesnes rodykles ið kito metalo.

P. Lantuchas þurnalui „Spectrum“ papasakojo, jog laikrodá sukûrë 1978 metais, oficialiai jis buvo ámûrytas Filologijos fakulteto sienoje 1979 metø rudená, ðvenèiant Vilniaus universiteto 400 metø jubiliejø. Tø paèiø metø lapkritá autorius iðvyko ið Lietuvos á JAV.

Dailininkas laikrodá Vilniaus universitetui sukûrë doc. Albino Kentros praðymu. Autorius pasakojo, kad jam buvo didelë garbë gauti toká uþsakymà: „Tai buvo labai atsakingas darbas. Laikrodis turëjo derëti prie Universiteto architektûros. Padariau já per metus, dirbau neskubëdamas, viskà gerai apsvarstydamas. Buvo sudëtinga, nes oficialios liejyklos tokiems dideliems liejiniams Lietuvoje nebuvo, o privatus verslas tais laikais buvo tolygus nusikaltimui. Dirbau kone pogrindyje. Laikrodis, puoðiantis Filologijos fakulteto koridoriø, – paskutinis P. Lantucho darbas Lietuvoje Kai kurias dalis liejome pas skulptoriø Petrà Garðkà, Dailës institute, kitas – pas senà meistrà Marianà“. Laikrodis nulietas ið labai atsparios techninës bronzos, o ið Dailës kombinato oficialiai teko pirkti labai brangius prastos bronzos briketus, kad niekas neprikibtø.

Autorius dþiaugësi, kad laikrodis puikiai iðsilaikë. Jo viduje yra net du mechanizmai: vienas varo laikrodá, o kitas – atsarginis. „Mechanizmus neoficialiai gavau ið savo paþástamø miesto apðvietimo centre. Jie priþiûrëdavo gatviø laikrodþius, ir man pagelbëjo“, – pasakoja dailininkas.

Menininkas pripaþásta, kad ir po 25 metø ðá kûriná laiko vienu ið geresniø savo darbø.

Prezidento George’o Busho kolekcijoje – du lietuvio menininko graviruoti šautuvai

P. Lantucho meninæ karjerà JAV nulëmë senas draugas Leonidas Tarasiukas, buvæs Ermitaþo ginklø skyriaus vedëjas, tuo metu dirbæs „Metropolitan“ muziejuje. Draugas rekomendavo dailininkà ginklø kompanijos savininkui Billui Rugeriui, ir P. Lantuchas gavo uþduotá – iðgraviruoti vardà ant ginklo. Kadangi darbas uþsakovui patiko, juvelyras ið karto buvo priimtas á kompanijà. Buvo nelengva, nes ðioje srityje patirties neturëjo, reikëjo improvizuoti ir mokytis.

Vienas ið ádomesniø P. Lantucho puoðtø ginklø susijæs su Iraku ir Lietuva. JAV prezidento G. Busho ðeima kompanijoje uþsakë pagaminti puoðnø ðautuvà – gimtadienio dovanà pre

Ið P. Lantucho darbø kolekcijos

zidentui. „Karas dar nebuvo prasidëjæs, bet Irake jau buvo sutelkta kariuomenë, o Lietuvoje tuo metu prasidëjo sausio ávykiai, ir að labai maþomis raidelëmis uþraðiau ant ðautuvo: „Dþordþai, pirma bombarduok Bagdadà, o tada Kremliø, padëk Lietuvai“. Galvojau, kad niekas nepamatys, bus slaptas uþraðas, bet surado.“ Autorius tuomet turëjo labai daug nemalonumø. Teko per deðimt dienø iðgraviruoti kità ðautuvà. Bet kaþkas G. Bushui papasakojo tà istorijà, ir jis pareikalavo ir pirmojo ðautuvo. P. Lantucho darbdavys Rugeris atsileido.

Ir Amerikoje – ne pyragai…

Kai Rugerio kompanija iðsikëlë á Arizonà, dailininkas P. Lantuchas pradëjo dirbti privatiems uþsakovams ir galerijoms. Graviravo ginklus, kûrë papuoðalus, knygø virðelius, medalius. „Buvo nelengva. Reikëjo iðlaikyti namà, mokëti uþ privaèià dukters mokyklà, individualø sveikatos draudimà. Teko ieðkoti iðeities, nes dukra ástojo ne tik á labai gerà, bet ir á labai brangø Jeilio universitetà. Radau partnerá, su kuriuo kartu dirbome ðeðerius metus. Mums sekësi neblogai, papuoðalus pirkdavo per 20 parduotuviø, tarp jø ir „Neiman Marcus“. Bet po rugsëjo 11-osios pasidarë labai sunku, juvelyrø verslà iðtiko katastrofa. Nemaþai dizaineriø pasitraukë ið ðio verslo, nes uþsakovai nebeleido pinigø papuoðalams, parduotuvës nebepirko ið dizaineriø, dizaineriai nebegalëjo pirkti brangakmeniø ir aukso, þodþiu, visa grandinë sutrûko. Dabar padëtis taisosi, bet ne taip sparèiai, kaip norëtøsi“, – pasakoja menininkas.

Dailininkas sulaukë kvietimo vadovauti graviravimo skyriui pas buvusio darbdavio Billo Rugerio sûnø. Pasikvietë dirbti tris paþástamus juvelyrus, iðmokë juos graviruoti ginklus ir dabar atlieka uþsakymus parduotuvëms ir turtingiems uþsakovams.

Nostalgija jaunystës miestui Vilniui

Po dvideðimt penkeriø metø gráþus á Lietuvà, menininkà uþplûdo daug jausmø, teko patirti ir nusivylimø, ir dþiaugsmo. Nebeliko senojo Vilniaus, paprasto, apðepusio… Juvelyras prisimena, kai ið kiemo iðeidavo kokia bobulë su ðlepetëmis, þinodavai, kad jos protëviai tame kieme gyveno keletà ðimtø metø. Dabar viskas kitaip – gatvëse pilna nepaþástamø þmoniø. Daug jaunimo, bet tas jaunimas svetimas. Daug paþástamø þmoniø labai pasikeitë, daug draugø mirë. O ðtai Vilniaus universitetas menininkui atrodo iðsaugojæs savo aurà ir menkai tepasikeitæs. Menininkas uþsuko á Vilniaus uniDailininkas P. Lantuchas Vilniø aplankë po 25 metø

versiteto bibliotekos grafikos kabinetà ir padovanojo keletà savo naujø darbø: ofortø ir vario raiþiniø. Iki 2004 m. gruodþio 6 d. bibliotekoje veikë Pauliaus Lantucho darbø paroda, kurioje buvo eksponuojama vienuolika ofortø ir trys ekslibrisai, sukurti 1967–1987 metais. Grafikos kabineto vedëjas Linas Jablonskis mano, kad turima Pauliaus Lantucho grafikos darbø kolekcija – viena didþiausiø Lietuvoje.