þmonës
Menininkas ið Vilniaus, suþavëjæs amerikieèius Nijolë BULOTAITË 2004 m. rugsëjá á Vilniø beveik po 25 metø pertraukos atvyko dailininkas Paulius Lantuchas. Universiteto 400 metø jubiliejaus proga jis yra sukûræs laikrodá, puoðiantá Filologijos fakulteto koridoriø prie Slavø filologijos katedros. Paulius Lantuchas Lietuvoje buvo þinomas menininkas, dirbo ávairiose srityse: kûrë grafikos darbus, medalius, iliustravo knygas ir þurnalus. Duonai uþsidirbdavo darydamas papuoðalus, kaip juvelyras ir iðgarsëjo. Minëtasis laikrodis buvo paskutinis P. Lantucho darbas Lietuvoje – tarsi menininko atsisveikinimas su Vilniumi. Prezidento George’o Busho kolekcijoje – du lietuvio menininko graviruoti šautuvai
Laikrodþio gamyba – kaip pogrindyje Neseniai vieðëdamas Lietuvoje P. Lantuchas buvo atëjæs apþiûrëti laikrodþio. Pamatæs, kad ðis nebeturi rodykliø, norëjo susitikti su Universiteto ûkininkais ir susitarti dël naujø rodykliø gamybos. Senosios rodyklës buvo per sunkios, laikrodis vëlavo, ir kaþkas jas nuëmë. Menininkas paþadëjo pagaminti naujas, gerokai lengvesnes rodykles ið kito metalo. P. Lantuchas þurnalui „Spectrum“ papasakojo, jog laikrodá sukûrë 1978 metais, oficialiai jis buvo ámûrytas Filologijos fakulteto sienoje 1979 metø rudená, ðvenèiant Vilniaus universiteto 400 metø jubiliejø. Tø paèiø metø lapkritá autorius iðvyko ið Lietuvos á JAV. Dailininkas laikrodá Vilniaus universitetui sukûrë doc. Albino Kentros praðymu. Autorius pasakojo, kad jam buvo didelë garbë gauti toká uþsakymà: „Tai buvo labai atsakingas darbas. Laikrodis turëjo derëti prie Universiteto architektûros. Padariau já per metus, dirbau neskubëdamas, viskà gerai apsvarstydamas. Buvo sudëtinga, nes oficialios liejyklos tokiems dideliems liejiniams Lietuvoje nebuvo, o privatus verslas tais laikais buvo tolygus nusikaltimui. Dirbau kone pogrindyje.
18
Laikrodis, puoðiantis Filologijos fakulteto koridoriø, – paskutinis P. Lantucho darbas Lietuvoje Kai kurias dalis liejome pas skulptoriø Petrà Garðkà, Dailës institute, kitas – pas senà meistrà Marianà“. Laikrodis nulietas ið labai atsparios techninës bronzos, o ið Dailës kombinato oficialiai teko pirkti labai brangius prastos bronzos briketus, kad niekas neprikibtø. Autorius dþiaugësi, kad laikrodis puikiai iðsilaikë. Jo viduje yra net du mechanizmai: vienas varo laikrodá, o kitas – atsarginis. „Mechanizmus neoficialiai gavau ið savo paþástamø miesto apðvietimo centre. Jie priþiûrëdavo gatviø laikrodþius, ir man pagelbëjo“, – pasakoja dailininkas. Menininkas pripaþásta, kad ir po 25 metø ðá kûriná laiko vienu ið geresniø savo darbø.
P. Lantucho meninæ karjerà JAV nulëmë senas draugas Leonidas Tarasiukas, buvæs Ermitaþo ginklø skyriaus vedëjas, tuo metu dirbæs „Metropolitan“ muziejuje. Draugas rekomendavo dailininkà ginklø kompanijos savininkui Billui Rugeriui, ir P. Lantuchas gavo uþduotá – iðgraviruoti vardà ant ginklo. Kadangi darbas uþsakovui patiko, juvelyras ið karto buvo priimtas á kompanijà. Buvo nelengva, nes ðioje srityje patirties neturëjo, reikëjo improvizuoti ir mokytis. Vienas ið ádomesniø P. Lantucho puoðtø ginklø susijæs su Iraku ir Lietuva. JAV prezidento G. Busho ðeima kompanijoje uþsakë pagaminti puoðnø ðautuvà – gimtadienio dovanà pre-
