Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum" Nr. 2 by Vilniaus universitetas

SPECTRUM

ISSN 1822-0347

VILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNAL AS

Iš kur kilo lietuviai Kada prireikia... dirbtiniø kepenø? „Cheminis“ obuolys prieð natûralø: kas naudingiau?

Transportui – ðiuolaikinës technologijos

1/2005

Ar studijuoti sveika? Þargonas – bendrinës kalbos prieðas, draugas, brolis?... Ar lietuviø kalba turi ateitá

Mieli skaitytojai, 2004-ieji Universitetui ir Lietuvai buvo sukakèiø metai. Tad ir antràjá þurnalo „Spectrum“ numerá pradedame akimirkomis ið Almae Matris jubiliejiniø renginiø. Pernai taip pat minëjome ir Kalbos bei knygos metus, tad Universiteto mokslininkus pakvietëme diskutuoti apie lietuviø kalbos ateitá, genetikos specialisto prof. habil. dr. V. Kuèinsko teiravomës, ið kur kilæ lietuviai. Pasidomëjome intriguojanèiais lietuviðko (?) þargono tyrimais, kuriuos atlieka dr. E. Zaikauskas. Paveldo rubrikoje toliau pristatome Universiteto turtus – ðá kartà tai VU bibliotekoje saugomos judaikos knygos, Stepono Batoro universiteto regalijos ir Gamtos mokslø fakultete rasti unikalûs augalø pieðiniai. Þiemà visada opesni sveikatos klausimai, tad psichoterapeutas doc. E. Laurinaitis pasakoja apie studijø keliamà stresà ir jo áveikimo bûdus, medikai atskleidþia gydymo „dirbtinëmis kepenimis“ privalumus ir trûkumus, o prof. habil. dr. J. R. Lazutka pasakoja apie natûralaus ir „cheminio“ maisto paslaptis. Lietuvos mokslininkams tenka spræsti nemaþai klausimø, kurie aktualûs ir kitoms Europos ðalims. Prieð ketverius metus ákurtoje VU Medþioklëtyros bazëje padedant uþsienio specialistams aptvaruose veisiami kurtiniai ir kiti reti gyvûnai. Tuo tarpu Universiteto matematikai kuria ðiuolaikines technologijas, padësianèias spræsti transporto problemas ir ásilieti á bendrà europinæ transporto erdvæ. Kad þurnalas „Spectrum“ tikrai atspindëtø platø Universiteto mokslininkø ir specialistø veiklos spektrà, labai laukiame Jûsø nuomoniø ir indëlio kuriant þurnalà. Esame atviri pasiûlymams ir idëjoms! „Spectrum“ redakcija

SPECTRUM Vilniaus universiteto þurnalas 2005 VASARIS Nr. 2 Leidëjas Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius Redakcija Nijolë Bulotaitë Donatas Bagdonas Liana Binkauskienë Indrë Dalia Klimkaitë Ona Mackonytë Fotografai Vidas Naujikas Leonardas Smilgevièius Donatas Ðepetys Dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas Adresas SPECTRUM, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Faksas (8~5) 2687096 Dël publikacijø ir reklamos þurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt Leidinys platinamas nemokamai Spausdino AB „Spauda“ Tiraþas 1500 egz. ISSN 1822-0347

Turinys Moteris ir Visata

VU 425

Vilniaus universitetas atðventë 425-eriø metø sukaktá

Naujienos

Perspektyva

Saulëtekio slënis: èia susitinka mokslas ir verslas

Þvilgsnis

Ar lietuviø kalba turi ateitá

Tyrinëjimai

12 Iš kur kilo lietuviai „Cheminis“ obuolys prieð natûralø: 14 kas naudingiau? Þargonas – bendrinës kalbos 16 prieðas, draugas, brolis?...

Gal studijos – kenksmingas ir nepakeliamas sunkumas jaunam žmogui?

Þmonës

Menininkas ið Vilniaus, suþavëjæs amerikieèius

Paveldas

Atgyja keliø ðimtø metø pieðiniai Vilniaus Stepono Batoro universiteto regalijos Terra incognita, arba Judaika Universiteto bibliotekoje

24 26 30

Iniciatyvos

Retus þvëris ir paukðèius saugo aptvarai

Lietuviø protëviai – ið AAfrik frik os? frikos? Amerikos prezidentui vardiná ginklà ir laikrodá VU Filologijos fakultete sukûrë menininkas ið Vilniaus

Alumnai

Neatskleistø Visatos paslapèiø dar 36 yra labai daug…

Knygos Akademinës istorijos Kontaktai, anonsai

Lietuva ir ES

Transportui – ðiuolaikinës technologijos

iðeitis belaukiant kepenø transplantacijos

Sveikata

Ar studijuoti sveika? Kada prireikia… dirbtiniø kepenø

„Dirbtinës kepenys“ -

38 39 40

VU 425

Vilniaus universitetas atðventë 425-eriø metø sukaktá Seniausia Lietuvos aukðtoji mokykla garbingo jubiliejaus proga atsinaujino, surengta daugybë iðkilmingø renginiø, parodø, moksliniø konferencijø bei studentiðkø ðvenèiø, iðleista solidþiø leidiniø.

ienas ið svarbiausiø VU jubiliejiniø renginiø buvo iðkilminga ceremonija GRATULAMUR Ðv. Jonø baþnyèioje. Jos metu Universiteto rektoriui akad. B. Juodkai áteiktas skeptras – valdþios simbolis. Ði regalija minima nuo XVII a. pradþios, tik istorijos verpetuose pradingo, o jubiliejaus proga pagaminta skeptro kopija. Plyksint fejerverkams Universitetà sveikino garbingiausi Lietuvos þmonës. Lietuvos Rektoriui áteikiama senojo skeptro kopija Jubiliejinës parodos atidarymas Lietuvos dailës muziejuje

Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Universitetui palinkëjo ðlovingos ateities, kuri yra verta jo garbingos praeities. Juk ið èia kylama á þvaigþdes. P. Smuglevièiaus salëje pristatyti jubiliejiniai leidiniai. Serijoje „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis“ iðleista vienuolika naujø knygø. Knygoje „Academia et Universitas Vilnensis“ surinkti ir pateikti Vilniaus universiteto steigimo dokumentai. Ðios knygos yra iðleista 425 egzemplioriai, tiek, kiek Universitetui metø. Egzemplioriai numeruoti, su rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos paraðu. Prie VU Maþosios aulos iškilmingai atidaryta ðeðiø þymiø Vilniaus universiteto profesoriø ir auklëtiniø bareljefø galerija. Skulptoriaus J. Jagëlos meno dirbiniai skatins pasidomëti garsiø mokslininkø asmenybëmis ir jø moksliniais pasiekimais. Vilniaus universitetas, minëdamas 425-eriø metø jubiliejø, dviem uþsienio mokslininkams suteikë Garbës daktarø vardus: profesoriui Francisui Robicsekui, JAV Ðiaurës Karolinos Ðarlotës medicinos centro Ðirdies chirurgijos departamento vadovui, ir privatinës, teisminio proceso ir lyginamosios teisës profesoriui Peteriui Gillesui iš Vokietijos. Jubiliejiniø renginiø ákarðtyje pasiraðyta bendradarbiavimo su Torunës universitetu sutartis. Vienas reikðmingiausiø jubiliejiniø renginiø – tarptautinë konferencija „Vilniaus universitetas Europoje: praeitis, dabartis, ateitis“. Konferencijoje praneðimus skaitë ne tik þymûs Lietuvos istorikai ir Vilniaus universiteto mokslininkai (prof. E. Gudavièius, prof. A. Bumblauskas, prof. E. Ulèinaitë, prof. J. Vaitkus), bet ir Lenkijos, Rusijos, Vokietijos mokslo institucijø bei Centrinio Europos universiteto atstovai. Konferencijoje buvo apþvelgta

Europos universitetø istorija bei dabartinës raidos tendencijos, analizuota Vilniaus universiteto praeitis, ávertintas Universiteto indëlis á Lietuvos ir Europos mokslà bei kultûrà. Lietuvos dailës muziejuje veikë paroda „Senasis Vilniaus universitetas: mokslo ir meno vertybës“. Visuomenë iðvydo iki ðiol neeksponuotus Universiteto steigimo dokumentus, brangiausias knygas ir meno kûrinius. Paroda aprëpë 1579–1832 metø Vilniaus universiteto-jëzuitø akademijos, Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës vyriausiosios mokyklos ir Imperatoriðkojo universiteto gyvavimo laikotarpá. VU sporto ir meno ðventëje studentai ir jø vadovai árodë, jog sportas nëra vien kûno lavinimas, tai ir švietimo dalis. Geriausi Universiteto sportininkai garsina savo Alma Mater pasaulyje aukštais pasiekimais. Ðaunûs VU studentai jubiliejø ðventë audringai: Vilniaus gatvëmis þygiavo spalvinga ir triukðminga eisena. Studentai Universitetui ir Vilniui padovanojo fantastinæ roko operetæ „Neformatas“, kuri profesionalumu nustebino ne vienà meno þinovà. Seniausias Lietuvos universitetas garbingo jubiliejaus proga atsinaujino: suremontuoti centriniø VU rûmø ko-

Rekonstruojant Filosofijos fakulteto patalpas buvo atidengti XIX a. puoðybos elementai

ridoriai, Teatro salë, rekonstruotas pastatas ðalia centriniø rûmø, kuriame ásikurs Filosofijos fakultetas. Remonto darbai vyko ir kai kuriuose fakultetuose: ðtai Gamtos mokslø fakultete atnaujintas pagrindinis áëjimas, Chemijos fakultete suremontuota Daukðos auditorija. Tarsi ið naujo atgimë M. Daukðos kiemelis, kuriame ásikûræs Istorijos fakultetas. Paruoðtas ir laukia ágyvendinimo dar vienas investicinis projektas – nauja VU biblioteka Saulëtekyje. Minëdami garbingà jubiliejø apþvelgëme nudirbtus darbus. Universiteto

rektorius akad. Benediktas Juodka viliasi, kad XXI a. mûsø Universitetui bus naujø laimëjimø ir klestëjimo laikas. Vido Naujiko nuotraukos

Jubiliejinëje sporto ðventëje VU studentai pastatë fantastinæ roko operetæ „Neformatas“

Filosofijos fakulteto studentai pasirengæ eisenai á Vingio parkà

naujienos

Paminëta Pirmojo Lietuvos Statuto sukaktis 1529-øjø rugsëjo 29 d. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ásigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas. 2004-aisiais istorikai minëjo ðio ástatymø rinkinio 475 metø jubiliejø. Vilnius – Lietuvos Statuto lopšys, o Vilniaus universitetas – pripaþintas Statuto tyrimo ir publikavimo centras. Todël bûtent èia á tarptautinæ mokslinæ konferencijà „Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha“ rinkosi mokslininkai ið Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos, tarp jø – Statutø mokyklos Lietuvoje kûrëjas prof. S. Lazutka, prof. D. Willoweitas, prof. A. Zakrzewskis ir kt. Istorikai, teisës istorijos specialistai, kalbininkai skaitë praneðimus ir diskutavo apie Pirmojo Statuto ðaltinius, jo rengimà ir ásigaliojimà, LDK teisinës kultûros plëtrà.

Áteiktos ðv ðv.. Kristoforo statulëlës 2004 m. gruodþio 17 dienà Vilniaus rotuðëje áteiktos ðventojo Kristoforo statulëlës – taip pagerbti labiausiai nusipelnæ Vilniaus miestui þmonës ir ástaigos. Tarp apdovanotøjø – Vilniaus universitetas ir VU profesorius, habilituotas mokslø daktaras Vytautas Jonas Triponis. Vilniaus universitetui garbingas apdovanojimas skirtas uþ nuopelnus kuriant Vilniaus ávaizdá. Gausiai lankomas turistø ir þymiø Lietuvos sveèiø kaip unikalus senosios architektûros ansamblis ir reikðmingiausias mokslo ir kultûros paveldo objektas, Universitetas gali pasigirti ir savo moksliniais pasiekimais – èia rengiami aukðèiausios kvalifikacijos ávairiø srièiø specialistai. Vilniaus universiteto pastatø ansamblis atstovaus Lietuvai ir garsins Vilniaus vardà Briuselio parke „Mini Europa“, kuriame bus galima pamatyti þymiausius Europos Sàjungos ðaliø pastatus ir kitus istorinës ar kultûrinës vertës objektus. Profesorius Vytautas Jonas Triponis ðv. Kristoforo statulële apdovanotas uþ

Sukakties proga rusø kalba iðleistas solidus akademinis pirmojo Lietuvos Statuto leidinys (þr. knygø apþvalgà psl. 38). Galima dþiaugtis, kad Lietuvos Statutu domisi ne tik istorikai – padedant Lietuvos Bankui iðleista proginë 50 litø moneta, skirta pirmojo Lietuvos Statuto 475-eriø metø sukakèiai, kuri ið karto tapo retenybe.

Botanikos sode – modernus šiltnamis Vilniaus universiteto Botanikos sodas ágyvendino Valstybës investicijø programos projektà, skirtà sodo infrastruktûrai vystyti. Pagal projektà rekonstruoti sodo elektros tinklai ir pastatytas 600 kv. metrø modernus ðiltnamis. Pusë jo bus skirta ðiltnaminiø augalø kolekcijai, o kita pusë – naujiems lauko augalams dauginti. Atlikta darbø uþ 425 tûkstanèius litø.

nuopelnus medicinai. Per keturiasdeðimt profesinës veiklos metø profesorius Vytautas Jonas Triponis jau yra atlikæs daugiau nei deðimt tûkstanèiø operacijø. Profesorius Vytautas Triponis sukûrë ir iki ðiol vadovauja Kraujagysliø centrui, kuris iðtisà parà teikia aukðèiausios kvalifikacijos pagalbà kraujagysliø ligomis sergantiems vilnieèiams. Pirmasis prieð keturis deðimtmeèius pradëjæs Vilniuje kurti kraujagysliø chirurgijos bazæ, profesorius iki ðiol laikomas visø tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos kraujagysliø chirurgø mokytoju.

Virtuali kelionë po VU kiemelius Vilniaus universiteto biblioteka parengë virtualià parodà „Architektûrinis Vilniaus universiteto ansamblis“, supaþindinanèià su Vilniaus universiteto centriniais rûmais. Pasiþvalgyti po kiemelius, aplankyti Ðv. Jonø baþnyèià, istorines Universiteto ir bibliotekos sales galima adresu http://www.mb.vu.lt/kiemeliai/index.html

naujienos

Jaunosios kartos mokslininkas

prof prof.. habil. dr dr.. Arûnas Ramanavièius –

rektoriaus mokslo premijos laureatas Vienas ið 2004 metø rektoriaus mokslo premijos laureatø prof. habil. dr. Arûnas Ramanavièius – jaunosios mokslininkø kartos atstovas. Chemijos fakulteto Analizinës ir aplinkos chemijos katedroje dirbantis prof. A. Ramanavièius vykdo elektrai laidþiø polimerø sintezæ ir taiko juos biologiniuose jutikliuose. Jis vadovauja Chemijos fakultete vykdomiems nanotechnologijø ir bionanotechnologijø srities projektams „NanoBioEducation“, Nacionalinës aukðtøjø technologijø programos projektui „NanoBioPolymers“, koordinuoja COST programos pro-

jektà „Taikomoji biokatalizë: fermentø katalizuojamos stereoatrankios ir aplinkos neterðianèios reakcijos“. Ðiais metais profesorius skaitë keturis praneðimus mokslinëse konferencijose uþsienyje, dalyvavo vienos didþiausiø pasaulyje mokslinës konferencijos PITTCON 2004 (vykusios Èikagoje, 25 tûkst. dalyviø) mokslinës programos komiteto veikloje, aktyviai dalyvauja ekspertinëje veikloje Europos Komisijoje ir Lietuvoje. Kitame „Spectrum“ numeryje skaitykite prof. Arûno Ramanavièiaus straipsná „Kur galima pritaikyti „protingus“ polimerus?“.

Vido Naujiko nuotr.

Lietuviø mokslininkø straipsnis - þurnale “SCIENCE” Sausio mënesio þurnale „Science“pasakojama apie nustatytà sudëtingà fotosintezës savireguliacijos mechanizmà. Ðá darbà paskelbë bendra Kalifornijos universiteto bei Lorenco nacionalinës laboratorijos (Berklis) mokslininkø grupë, kurioje dirbo ir du lietuviai – dr. Donatas Zigmantas ir VU Teorinës fizikos katedros prof. Leonas Valkûnas. Remiantis turimais eksperimentiniais duomenimis buvo iðkelta idëja, jog ðis vyksmas sietinas su chlorofilo ir pigmento zeaksantino kompleksu. Idëjai patikrinti buvo ruoðiami mutantai su prieð keletà metø Berklyje atrasto specialaus baltymo bei zeaksantino pigmentø trûkumu bei pertekliumi. Taip pat su ðiomis sistemomis buvo atliekami sudëtingi spektroskopiniai eksperimentai. Kryptingi tyrimai patvirtino hipotezæ, jog fotosintezës savireguliavimas yra iðties tiesiogiai susijæs su chlorofilo ir zeaksantino kompleksu. Prof. L. Valkûnui teko suformuoti dinaminius modelius bei atlikti reikiamus modelinius skaièiavimus. Ðie tyrimai leido nustatyti fotosintezës savireguliavimo veikimo mechanizmà. Tai atskleidþia plaèiais perspektyvas tyrimams, susijusiems su dirbtinës fotosintezës programa.

Akademinë bendruomenë padeda ágyvendinti regionø plëtros projektus Filosofijos fakulteto Socialiniø studijø centro 2000 metais pradëta veikla, skirta kaimo plëtrai, toliau sëkmingai tæsiasi. Ið pradþiø buvo vykdomas projektas, skirtas kaimo bendruomeniø socialinës atskirties maþinimui ir socialinës plëtros galimybiø paieðkai, vëliau regionø plëtrai pradëtos kryptingai taikyti ávairiø socialiniø inovacijø technologijos: tyrimas dalyvaujant, socialinë partnerystë ir skaitmeninës bendruomenës. Projektas prasidëjo bendradarbiaujant su BaltijosAmerikos partnerystës programa, Pi-

lietiniø iniciatyvø centru ir Molëtø bei Ðalèininkø savivaldybëmis. Ðiuo metu uþmegzti glaudûs santykiai su keliomis deðimtimis kaimo bendruomeniø, taip pat su savivaldybëmis, pamaþu auga ir tarptautiniø partneriø tinklas. Atlikti tyrimai ir paraðyti bendri straipsniai su JAV Rytø Karolinos universiteto kolegomis ið Sociologijos ir Socialinio darbo katedrø, planuojami bendri projektai Helsinkio universitete ásisteigusiu Aleksanteri institutu, Jyväskylä universitetu ið Suomijos, Latvijos universiteto Sociologijos katedra.

VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros prof. habil. dr. Mykolas MICHELBERTAS iðrinktas Latvijos mokslø akademijos garbës daktaru. ** Santariðkiø klinikø Ðirdies chirurgijos centro vadovas prof. Vytautas SIRVYDIS iðrinktas Pasaulio ðirdies ir krûtinës làstos chirurgø draugijos prezidentu. ** Medicinos fakulteto dekanë profesorë Zita Auðrelë KUÈINSKIENË tapo Europos mokslo patariamosios tarybos (EURAB) eksperte. Ðios tarybos uþdavinys – konsultuoti Europos Komisijà bendrijos mokslo ir technologijø politikos klausimais. ** Europos Komisijos sprendimu 2004 metø liepos 24 dienà á Moksliná plataus vartojimo produktø komitetà ið 300 kandidatø iðrinkta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorë alergologë Rûta DUBAKIENË. Ðis komitetas – patariamasis Europos Komisijos komitetas, ginantis vartotojø teises. Sveikatos ir vartotojø teisiø komisaras Davidas Byrne’as teigia, jog ðio komiteto nariai – pasaulinio lygio mokslininkai iš visos Europos.

naujienos

Sukurtas lietuviškas femtosekundinis lazeris 2004 m. VU Kvantinës elektronikos katedros specialistai, vadovaujami dr. Romualdo Danieliaus, bendradarbiaudami su MGF „Ðviesos konversija“ sukûrë pirmàjá patikimai veikiantá lietuviðkà femtosekundiná lazerá, kuris generuoja trumpesnius kaip 10-13 sek. (<100 femtosekundþiø) trukmës impulsus. Ðviesa per toká laikà nuskrieja 0,03 milimetro. Lazeryje taip pat plaèiai naudojama Lietuvoje sukurta nauja mikrooptikos technologija. Šiuo metu „Ðviesos konversijoje“ jau atliekami ðio lazerio technologinës plëtros darbai, gaminamas prototipas, lazerio konstrukcija ruoðiama gamybai. Savo parametrais (impulsø trukme ir galia) lazeris lenkia ðiuo metu pasaulyje egzistuojanèius analogiðkus lazerius.

Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikos katedros doktorantas Jonas Pocius prie naujojo lazerio maketo

Sukurta sistema, leidþianti valdyti termobranduolinæ reakcijà 1999–2003 m. VU Lazeriniø tyrimø centre vykdant NATO programos „Mokslas taikai“ projektà sukurtas unikalus koherentinis spektrofotometras. Projekto direktoriai buvo prof. V. Sirutkaitis (VU) ir dr. R. Eckardtas (Cleveland Crystals Inc.). Sukurtas spektrofotometras buvo panaudotas tiriant ir jau plaèiai naudojamø, ir naujø netiesiniø kristalø sugertis ávairiø bangos ilgiø spinduliuotei. 2004 m. pradëti tiesinës ir netiesinës sugerties tyrimai KDP ir DKDP kristaluose, kuriuos megadþiaulinës energijos lazerinëje infrastruktûroje naudoja Prancûzijos atominës energijos centro, esanèio Bordo,

mokslininkai. Tai ambicingas kelis milijardus eurø kainuosiantis projektas, kurio metu turëtø bûti sukurta lazerinë sistema, leidþianti inicijuoti valdomà termobranduolinæ reakcijà. Ávertinus VU Lazeriniø tyrimø centro darbuotojø patyrimà bei technines galimybes, jie átraukti á didelës apertûros KDP ir DKDP kristalø, naudojamø antrai ir treèiai neodimio stiklo lazerio harmonikoms generuoti, parametrø matavimus. Ðie matavimai atliekami siekiant iðsiaiðkinti jø átakà tokiø kristalø optinio paþeidimo mechanizmams bei norint sukurti patvaresnius ir ilgaamþiðkesnius harmonikø generatorius.

KDP kristalas po optinio atsparumo testavimo

Naujas plonasluoksniø plëveliø dengimo metodas Studentai sukûrë 2004 m. vykdant aukðtøjø technologijø programos projektà „Didelës energijos jonø srautais sutankintø optiniø dangø technologijø sukûrimas (Soptdangos)“, kuriame dalyvauja Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto, Fizikos ir Chemijos institutø bei Lietuvos lazeriniø bendroviø „Optida“ ir „Ekspla“ darbuotojai, pirmà kartà Lietuvoje zoliø-geliø metodu pagamintos plonasluoksnës skaidrinanèios dangos ant stiklo padëklø. Ðá darbà atliko VU Chemijos fakulteto darbuotojai, vadovaujami prof. A. Kareivos. Plonasluoksniø plëveliø formavimui naudotas ámerkimo bûdas papildys jau seniai Lietuvoje ásisavintà plonø plëveliø dengimà fizinio garinimo bûdu ir suteiks Lietuvos lazerinëms bendrovëms daugiau galimybiø gaminant skaidrinanèias dangas su optimaliais parametrais. SiO2 daleliø, ið kuriø formuojama zoliøgeliø danga, elektroninio mikroskopo nuotrauka

begarsá þadintuvà „Kutis“

2004 gruodá Ekonomikos fakulteto studentai, padedami Marketingo katedros darbuotojø, surengë vienos dienos parodà „Idëja 2004“, kurioje buvo pristatytos novatoriðkos idëjos ir reklamos, sukurtos atliekant praktines marketingo kurso uþduotis. Buvo galima pamatyti ir natûralià kavà maiðeliuose, ir vienkartiná mobiløjá telefonà, taèiau daugiausia þiûrovø dëmesio susilaukë „Kutis“ – begarsis vibruojantis þadintuvas. Ðis þadintuvas unikalus tuo, kad þmogø pabudina ðvelniai, virpesiais stimuliuodamas pëdoje esanèius jautrius taðkus.

perspektyva

Saulëtekio slënis: èia susitinka mokslas ir verslas 2003 metø geguþæ Vilniaus universitetas tapo vienu ið vieðosios ástaigos „Saulëtekio slënis“, atsakingos uþ þiniø ekonomikos branduolio (klasterio) sukûrimo projektà, steigëjø. Ðio projekto iniciatoriai – Þiniø ekonomikos forumas ir Vilniaus miesto savivaldybë. Idëja Saulëtekio akademiná miestelá paversti þiniø ekonomikos branduoliu tampa vis realesnë ir pamaþu ágyvendinama.

branduolio galimybiø studijà, èia numatomo ákurti mokslo ir verslo centro investicijø ir raidos planà. Pasak „Saulëtekio slënio“ direktoriaus A. Bagdono, numatoma, jog mokslo ir verslo centre ásikurs Intelektinës nuosavybës plëtros, Technologijø demonstravimo ir perdavimo centrai, moksliniø tyrimø laboratorijos, verslo inkubatorius, teiksiantys paslaugas ámonëms ir moksliniø tyrimø institucijoms. „Saulëtekio slënyje“ numatoma telkti Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo ir studijø padalinius (VU Matematikos ir informatikos, Chemijos, Gamtos mokslø fakultetus, VGTU Mechanikos ir Elektronikos fakultetus bei kitas ástaigas) bei aukðtøjø technologijø ámones ir verslo paramos institucijas. Ðiuo metu abiejø universitetø lëðomis yra rengiamas detalusis 62 ha teritorijos planas. Parengta pagal VðÁ „Saulëtekio slënis“ informacijà

„Saulëtekio slënio“ klasterio vizija yra mokslo ir studijø ástaigø, aukðtøjø technologijø ámoniø, ðalies ir vietos valdþios institucijø dinamiðkos partnerystës suformuota inovacijoms ir verslumui Lietuvoje palankiausia aplinka, kurioje kuriami aukðtos pridëtinës vertës ir pasaulio rinkose konkurencingi produktai bei paslaugos. Èia siekiama sukurti ðiuolaikiðkà aplinkà studijoms ir moksliniams tyrimams, sutelkti aukðtøjø technologijø ir verslo paramos ámones, plëtoti moksliniø tyrimø komercializavimui palankià aplinkà; pritraukti uþsienio ir šalies investicijas mokslo tyrimams; sukurti sàlygas inovacijø kûrimui, technologijø perdavimui bei naujø ámoniø atsiradimui; stabdyti vadinamàjá „protø nutekëjimà“. 2004 m. spalá Vilniaus universitetas, Centrinë projektø valdymo agentûra (CPVA) ir Didþiosios Britanijos kompanija „Centre for Strategy&Evaluation Services“ (CSES) pasiraðë triðalæ paslaugø teikimo sutartá dël þiniø ekonomikos branduolio „Saulëtekio slënis“ plëtros dokumentacijos sukûrimo. CSES vadovaujamas konsorciumas iki 2005 m. birþelio turës parengti iðsamià „Saulëtekio slënio“ þiniø ekonomikos

þvilgsnis

Ar lietuviø kalba turi ateitá Knygoje „Kalbos mirtis“ þymus britø lingvistas Davidas Crystalas teigia, jog tik 600 ið maþdaug 6 000 pasaulio kalbø yra saugios, joms negresia iðnykimas. Ar lietuviai rûpinasi savo kalba, ar ji mums tebëra tokia pat vertybë, pasididþiavimo ir savo vertës bei iðskirtinumo simbolis, kaip buvo, tarkime, sovietmeèiu? Ar mûsø kalba iðliks, ir nuo ko tai priklauso, kam tai rûpi ar turëtø rûpëti?

„Spectrum“ nutarë pakalbinti Filologijos fakulteto dekanà profesoriø habil. dr. Bonifacà STUNDÞIÀ, Lituanistiniø studijø katedros vedëjà docentæ Meilæ RAMONIENÆ, Teisës fakulteto Civilinës teisës ir proceso katedros vedëjà docentà Vytautà MIZARÀ bei Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto docentà Vytautà RADÞVILÀ. Ar atliekami kokie nors tyrimai, kaip kitos kalbos ðiuo metu veikia lietuviø kalbà? Neseniai gynëmës (ir labai aktyviai) nuo rusø kalbos átakos, dabar akivaizdi anglø kalbos átaka, daugëja uþraðø anglø kalba. Kas laukia lietuviø kalbos? Ir koks likimas laukia tarmiø? Ar jos nyksta? Prof. B. Stundþia. Akivaizdu, jog tradicinës tarmës nyksta. Jos niveliuojasi, bet formuojasi kitokie kalbiniai vienetai, junginiai. Kol kalba gyva, bus ir skirtumø – vienaip kalbës Utenos apylinkëse, kitaip Pasvalyje. Doc. M. Ramonienë. Kalba nuolat kinta, taip pat, sàveikaudamos su bendrine kalba, kinta ir tarmës. Deja, niekas lietuviø kalbos padëties netiria. Akivaizdu, kad tarmës gyvos, bet jos ágauna naujø bruoþø. Prof. B. Stundþia. Jeigu Lietuvos valstybë iðsilaikys daugmaþ lietuviðka, lietuviø nesumaþës, tai ir kalba iðliks. O uþraðai anglø kalba – ne kalbos problema, nes uþraðas inkorporuotas á firmos þenklà. Todël Kalbos komisija èia nieko negali padaryti. Doc. V. Mizaras. Teisinis klimatas tais laikais, kai Lietuva kovojo su rusø kalbos átaka, buvo þymiai nepalankesnis lietuviø kalbai. Tada neturëjome Konstitucijos 14-ojo straipsnio, skelbianèio lietuviø kalbà valstybine kalba. Be to, ðiandien ir Sutartyje dël Europos Sàjungos Konstitucijos yra nuostata, kad Europos Bendrija skatina valstybes nares ir pati sudaro joms sàlygas iðsaugoti savitumà. Savitumo samprata apima ir kalbà. Vertinant ðias dvi pagrindines Lietuvos Respublikos ir Europos Sàjungos Konstitucijos (nors pastaroji dar neásigaliojo ir neaiðku, ar ásigalios 2006-aisiais) nuostatas akivaizdu, kad teisës poþiûriu kalbai skiriamas pakankamas dëmesys. Kita vertus, matyt, ne tik Lietuva jauèia pavojø savo kalbai. Ðtai Prancûzija, Belgija lygiai taip pat yra susirûpinusios savo kalbø ateitimi.

Doc. Vytautas Mizaras teigia, kad teisës poþiûriu kalbai skiriamas pakankamas dëmesys Jei jau lietuviø kalba iðsilaikë tada, kai teisiðkai buvo ignoruojama, tai dabar pavojus maþesnis. Taèiau natûralu, kad bûdami Europos Sàjungoje á savo kultûrà turime ásileisti ir kitas kultûras. Keletas minèiø dël anglø kalbos vartojimo prekës þenkle, apie kurá uþsiminë prof. B. Stundþia. Jei uþraðas registruojamas kaip prekës þenklas, tai jis saugomas kaip atskiras intelektinës nuosavybës (pramoninës nuosavybës) objektas. Pagal Civiliná kodeksà Lietuvoje esanèiø juridiniø asmenø pavadinimai turi bûti sudaromi laikantis lietuviø bendrinës kalbos normø, bet dabar, kai esame Europos Sàjungoje, uþsienio valstybiø juridiniams asmenims, jø filialams ar atstovybëms negalime uþdrausti naudoti jø pavadinimø. Doc. Ramonienë. Manoma, kad jei yra milijonas kalbos vartotojø, tai per artimiausià ðimtmetá kalbai nëra pavojaus iðnykti. Jei yra tik pusë milijono vartotojø – jau reikëtø susirûpinti. Mums reikëtø siekti iðsaugoti savo tarmes, ypatingai jas globoti. Nemaþa dalis kalbininkø laikosi nuomonës, kad tarmës – tai prasta kalba, ir jø paskirtis – turtinti bendrinës kalbos aruodà. Jø manymu, tarmes reikëtø vartoti namuose ir nekelti á vieðumà. Þemaièiai, kurie labai nori iðlaikyti savo tapatybæ, kurti savo tarmës raðtà, yra barami, bandoma juos nutildyti. Nemanau, kad tai teisinga politika.

Prof. B. Stundþia. Viskas priklausys nuo individø, sàmoningai norinèiø bûti lietuviais ir kalbëti lietuviðkai; nuo to, ar jie mylës ir gerbs savo kalbà, kultûrà, suvoks jos reikðmæ ir unikalumà. Doc. M. Ramonienë. Svarbu, kaip bus formuojamos visuomenës nuostatos, nes ðiuo metu viskas paliekama savi-eigai. Daþniausiai tik konservatyvesni kalbininkai ar humanitarai pabara dël angliðkø þodþiø vartojimo, nors demokratijos laikais tie pabarimai neefektyvûs. Reikëtø platesniø diskusijø ðitais klausimais. Turëtø keistis mûsø mentalitetas. Doc. V. Mizaras. Jeigu palygintume lietuviø ir vokieèiø ástatymø teisinæ kalbà, tai reikëtø konstatuoti, kad mûsø ástatymø teisinë kalba nëra iðgryninta, daþnai perimami tiesioginiai vertiniai ið kitø kalbø. Taip yra todël, kad dauProf. habil. dr. B. Stundþia mano, kad kalbos likimas priklauso nuo individø sàmoningumo

Genetikai prognozuoja, kad ástojæ á Europos Sàjungà mes supanaðësime su kaimynais, ypatumai iðnyks. Kaip manote, kas iðtiks lietuviø kalbà po keliø ðimtø metø? Ar tikrai ji neiðnyks?

þvilgsnis gelyje teisës srièiø Lietuva neturi savø tradicijø. Kai atsirado nauji kodifikuoti aktai, jie buvo perimti ið kitø valstybiø, pasiskolinta net sakiniø konstrukcija. Tuo tarpu, pavyzdþiui, vokieèiai viskà pritaiko savo kalbai. Mûsø ástatymø leidëjai nëra suinteresuoti iðgryninti savo kalbà. Prof. B. Stundþia. Jûs uþvedëte kalbà apie tai, kad ne kalbininkai, ne filologai, o ávairiø srièiø specialistai, kuriantys terminus, lemia lietuviø kalbos ateitá. Nëra ko nerimauti, kad kai kuriø srièiø terminija nelabai lietuviðka, nes naujos terminologinës sistemos visada turi daug svetimø elementø. Svarbu, kad kalba gyvuotø, o terminologija bûtø plëtojama. Ástatymai saugo lietuviø kalbà, bet ar mes patys nusiteikæ jà iðsaugoti? Prof. B. Stundþia. Kiekviena kalba, kiekviena tarmë – vis kitas poþiûris á pasaulá. Kuo maþesnë ávairovë, tuo skurdesnis gyvenimas. Taèiau ir anglø kalba keièiasi. Neaiðku, kas anksèiau iðnyks: pavyzdinë anglø kalba ar lietuviø. Australai, amerikieèiai kalba sava anglø kalba, lietuviai taip pat. O kur tikroji, pavyzdinë anglø kalba? Doc. Vytautas Radþvilas: „Kalbai iðsaugoti reikia valingos ir sàmoningos valstybës bei ugdymo politikos“

Doc. M. Ramonienë. Þmoniø, kurie mokëtø tik vienà kalbà ir su visais bendrautø vienu kalbiniu kodu, yra labai nedaug. Du treèdaliai þmonijos vartoja ne vienà kalbiná kodà. Bendravome lietuviø ir rusø kalba, dabar ta dvikalbystë krypsta á kità kodà. Bûsime dvikalbiai ar daugiakalbiai, kaip visa Europa. Nemanau, kad mûsø kalbai gresia iðnykimas. Galëtume daugiau dëmesio skirti dabartinës kalbinës situacijos tyrimams: kas dabar vyksta, kokios tendencijos, gal galima kaþkà paveikti, nukreipti reikiama linkme. Prof. B. Stundþia. Trûksta valstybës remiamø projektø. Reikëtø iðtirti visos Lietuvos ðnekamàjà kalbà, kad þinotume statistinius duomenis, suprastume, kas vyksta, kaip niveliuojasi tarmës ir kokia anglø kalbos átaka. Bet tokiø duomenø neturime ir, atrodo, artimiausiu metu neturësime. O kà mano politologai? Ar lietuviø kalba yra vertybë? Ar ji iðliks? V. Radþvilas. Kiekviena þmoniø bendrija privalo formuoti savo ypatumà, jei nori iðsiskirti ið kitø. Viskas priklauso nuo to, koks vaidmuo èia skiriamas kalbai. Vertindamas lietuviø kalbos perspektyvas manau, kad viskas priklauso nuo þmoniø bendrijos, kuri ðiandien vadinama lietuviø tauta, tolesnio apsisprendimo.Yra nerimà kelianèiø poþymiø, nes ðiai situacijai nesame pasiruoðæ dël daugybës prieþasèiø. Norëèiau nurodyti veiksnius, mano manymu, nepalankiai veikianèius kalbos raidà. Pirmas veiksnys – tai, kad ðiandien nesuvokiami kalbai kylantys pavojai. Paradoksalu, taèiau padëtis buvo geresnë tada, kai kalba buvo atvirai naikinama ir gniauþiama. Mûsø moderniajame pasaulyje bet kurá dariná, taip pat ir kalbà, ámanoma iðlaikyti sàmoningai dedant pastangas. Ðiandien daugybë þmoniø Lietuvoje nesuvokia, kad ES skelbiamas principas, jog ji nesirengia naikinti ar gniauþti kitø kalbø, savaime nieko nereiðkia. Nëra jokiø garantijø, kad ES nebus de facto ágyvendintas principas, kurá galima apibrëþti kiek perfrazavus ankstesniø laikø nuostatà: kultûra europietiðka savo turiniu, bet lietuviðka forma. Tai gana pavojinga, nes viena svarbiausiø sàlygø kalbai iðlikti – kokià patirtá ta kalba iðsako. Akivaizdu, kad moder-

niajame pasaulyje vyksta þmogiðkos patirties niveliacija. Turime blaiviai vertinti faktà, kad á arenà áþengia „civilizuoto barbaro“ tipas. Prisimenant diskusijas, ar ES Konstitucijoje minëtina krikðèionybë, reikia turëti omenyje, kad tai labai svarbu ne tik valstybei, bet ir kalbai. Jei mûsø krikðèioniðkas paveldas tampa grynai privaèiu reikalu, tai iðnyksta iðtisas patirties klodas, ir jam iðsakyti nebereikia tam tikrø kalbos klodø. Ði globalizacijos tendencija tikrai grësminga, o mums dvigubai grësmingesnë, nes dar nesame suvokæ nei jos mastø, nei galimø padariniø. Kitas veiksnys – norint iðlaikyti savo kalbà, reikia þinoti, kam ji reikalinga. Jei mûsø bendruomenæ sudarys pilieèiai, kuriø vienintelis interesas yra geresnis duonos kàsnis, tai kalba kurá laikà gali iðsilaikyti, bet anksèiau ar vëliau ji bus uþdaryta buityje. Kalbos iðlikimui bus labai svarbu, ar bûdami Europos Sàjungoje mes save suvoksime tik kaip milþiniðkos imperijos pilieèius, ar Europos Sàjungà suvoksime kaip dariná, kuriame sieksime iðlaikyti valstybingumà, sieksime bûti valstybine tauta. Kitaip tariant, ar tapsime vulgariais vartotojais, kuriems pakanka þargono, ar ieðkosime formos, kuri mums leis bûti matomiems. Ði problema nesuvokiama. Vienas populiariausiø mitø – kaip okupacijos metais Lietuvà garsino mûsø sportininkai. Jeigu þiûrime olimpiadà, kur dalyvauja Didþiosios Britanijos komanda, kiek þiûrovø þino, kiek ten yra anglø, o kiek velsieèiø? Manau, faktiðkai ðiandien dar esame ne tauta, o etnosas. Daugeliu atvejø mûsø mentalitetas – XIX amþiaus lygio. Akivaizdþiai skiriamës nuo Vakarø europieèiø, nes didelei daliai þmoniø, ypaè jaunimui, bûti patriotu tikrai nëra garbës reikalas. Tai nepaprastai pavojingas veiksnys. Paðalinti jo neigiamà átakà galima tik labai valinga ir sàmoninga valstybës ir ugdymo politika. Penkiolika nepriklausomybës metø rodo, kad nuostoliai ir netektys buvo daug didesnës, nei manëme ið pradþiø. Jei prasidës toks darbas, bus lengviau ir kalbininkams, nes ðiandien jie jauèia labai menkà visuomenës paramà. Yra ir vilèiø teikianèiø þenklø. Turint omenyje tai, kokie informacijos srautai, kokia svetimø þodþiø lavina uþgriûva mus kasdien kiekvienoje sri-

trumpai tyje, kalbos padëtis visai pakenèiama. Jei nebus suvokta, kad kalbos iðsaugojimas yra politika, nieko gero nebus. Ðiandien nëra valstybinës kalbos politikos. Tai lemia skurdus finansavimas ir daugybë kitø veiksniø. Kita vertus, tai liudija, kad mûsø valdantysis elitas tautiðkai ir kalbiðkai yra nesusipratæs. Ðiuolaikiniam þmogui barbarëjant didþiøjø kalbø irgi laukia sunkûs laikai. Labai tikëtina, kad gali prasidëti naujø kalbø formavimasis, ir tarmës èia gali suvaidinti savo vaidmená. Tai labai prieðtaringa tendencija. Yra poþymiø, kad Europos Sàjunga naikina dabartinæ nacionalinæ valstybæ, kita vertus, valstybës naikinimas suteikia galimybæ regionams formuoti savarankiðkus kalbinius-kultûrinius darinius. Atsiþvelgiant á Lietuvos maþumà, sunkiai prognozuojamas migracijos tendencijas, galima tai skatinti, bet bûtø gerai, kad nereikëtø slopinti þemaièiø separatistiniø nuotaikø. Egzistuoja nuomonë, kad kalbø nykimas – jokia problema. Atvirkðèiai, bus lengviau bendrauti. Ar mes ávertiname tai, kà turime? Ar ðiuolaikinis þmogus supranta kalbos reikðmæ? Prof. B. Stundþia. Civilizacija spirale gráþta á pirmykðèio, nors ðiek tiek kitokio þmogaus lygá, ir galbût kalbos maþiau bereikës, viskà galima iðreikðDoc. Meilë Ramonienë mano, kad trûksta lietuviø kalbos padëties tyrimø

ti þenklais, pieðiniais. Dabartinis þmogus beveik nebeskaito, neberaðo, ranka raðytà tekstà jau sunku áskaityti. Þmogus tingi dirbti rankomis, lûpomis. „Baro“ pilieèiams kalbos nereikia, uþtenka jusliø, lytëjimo. Sunku prognozuoti kalbos raidà. Manau, kad kalba nuolat keièiasi ir keisis. Bus kalbos variantø, þargono. Lietuviø kalbos iðmoksta ir nemaþai uþsienieèiø, o uþ Lietuvos ribø ji jau dabar kai kur yra tik ðeimos kalba. Tarkime, Londone yra didelë lietuviø bendruomenë. Vaikai truputá pramoksta lietuviø kalbos sekmadieninëse mokyklëlëse, bet reikëtø patyrinëti, kiek jie iðmoksta. Doc. M. Ramonienë. Ispanijoje yra lietuviø kolonijø, kuriø niekas netiria. Tarsi neþinome, kad jos yra. Daug kur apskritai nëra lietuviðkø mokyklø, bet daug jaunø þmoniø, auginanèiø maþus vaikus, kurie neturi kur mokytis. Jei vaikø niekas nemoko skaityti ir raðyti lietuviðkai, jie turëtø nustoti vartoti kalbà, jei niekas tuo nesirûpins. Mûsø valstybë turëtø bûti suinteresuota, kad tokie vaikai nepamirðtø kalbos, ir vykdyti kalbos politikà. Prof. B. Stundþia. Ðvietimo ir aukðtojo mokslo ministerija pradëjo skelbti konkursus ir siøsti lietuviø kalbos lektorius, pvz., á Paryþiø, kad „nenumirtø“ lietuviø kalbos mokymas. Bet tokie atvejai – dar retenybë. Doc. V. Mizaras. Daug kas priklauso ir nuo þmoniø sàmoningumo. Tikrai maþëja patriotizmo, ypaè tai aktualu kalbant apie jaunàjà kartà. Doc. M. Ramonienë. Aiðku, kalba negali bûti uþdara. Jei norime, kad mûsø tauta garsëtø pasaulyje, mokslininkai turi skelbti informacijà kitomis kalbomis. Þmonës turi iðeiti á pasaulá, bet reikia kaþkaip laviruoti. Nelengva iðlaikyti kalbà ir iðsaugoti bei sukurti terminijà, nes tarybiniais metais buvome labai uþdari. Prof. B. Stundþia. Kartais þmonës, kelerius metus pagyvenæ uþsienyje, lietuviðkai jau nebemoka taisyklingai kalbëti. Vieni gali idealiai iðmokti kelias kalbas, o kiti visomis kalbomis kalbës tuo paèiu akcentu. Kalbø þinojimas ar vartojimas kaþin ar kelia koká nors pavojø gimtajai kalbai. Viskas priklauso nuo þmogaus, nuo jo paþiûrø, noro, nes kalbos taip greitai negalima pamirðti. Kalbino Nijolë BULOTAITË Vido Naujiko nuotr.

Dovana pasaulio lituanistikos centrams Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto baltistais, Universiteto koordinuojamai programai „Lituanistika pasaulio universitetuose“ skyrë per 70 tûkst. litø. Palaikydama ðià iniciatyvà, Uþsienio reikalø ministerija padës Universiteto sukomplektuotus leidinius perduoti 24 pasaulio lituanistikos ir baltistikos centrams ávairiose pasaulio ðalyse. Ðiuos centrus artimiausiu metu pasieks per 60 pavadinimø vadovëliø, pratybø, mokomosios medþiagos garso ir vaizdo kasetëse, elektroninëse laikmenose lietuviø kalbos mokymuisi, specialiosios ir groþinës literatûros, skirtos tobulinti lietuviø kalbos ágûdþius. Dovanojamomis lietuviðkomis knygomis galës naudotis studentai, dëstytojai, jos padës sudominti norinèiuosius mokytis lietuviø kalbos ir skleisti þinias apie Lietuvà.

Projektas norintiems mokytis kalbø SOCRATES projektà LINGUA2, kuriuo siekiama sukurti ðiuolaikiðkà nuotolinio kalbø mokymo ir mokymosi medþiagà, pirmà kartà koordinuoja Lietuvos institucija – VU Lituanistiniø studijø katedra. Ði institucija beveik 15 metø dirba su uþsienieèiais, norinèiais mokytis lietuviø kalbos, ir turi sukaupusi unikalios patirties. Projektui vadovauja katedros vedëja doc. dr. Meilë Ramonienë. Nuotolinius penkiø kalbø kursus ið viso rengia penkiø ðaliø aðtuonios institucijos. Šis projektas padës á svetimà ðalá trumpam atvykusiems SOCRATES programos studentams arba migrantams susigaudyti sociokultûrinëje aplinkoje ir susikalbëti paprastose kasdienëse situacijose.

tyrinëjimai

Iš kur kilo lietuviai Nijolë BULOTAITË

Medicinos fakulteto Þmogaus ir medicininës genetikos katedros vedëjas, VU ligoninës Santariðkiø klinikø Medicininës genetikos centro direktorius profesorius habil. dr. Vaidutis KUÈINSKAS neseniai iðleido monografijà „Genomo ávairovë: lietuviai Europoje“, sulaukusià nemaþo visuomenës susidomëjimo. Knygoje remiantis naujausiais genetikos mokslo pasiekimais ieškoma atsakymo á klausimà, kas yra lietuviai, iš kur jie ir kuo skiriasi nuo kitø tautø. Lietuviø protëviai – ið Afrikos? Pagrindinë vyraujanti teorija yra tokia – þmonës á Europà atsikraustë ið Afrikos. Profesorius teigia anksèiau ir pats nelabai ja tikëjæs, bet prieð 10 metø atsirado daugybë naujø faktø, patvirtinanèiø ðià teorijà. Yra ir kita teorija, daugiacentrë, kad þmonija atsirado keliose vietose. Bet labai sunku ásivaizduoti, kad iš ávairiø pasaulio vietø bûtø kilæ tokie panaðûs þmonës. Mokslininkas tvirtina, jog atsakymà padëjo rasti genomo tyrimai. Mitochondrinës DNR (tam tikra genomo dalis) ir Y-chromosomos, tai yra vyriðkà linijà atspindinèios DNR, tyrimai leido suformuoti bûtent tokias idëjas. Lyg ir nieko naujo nesuþinojome, nes visà laikà buvo aiðkinamasi, iš kur atsirado þmogus. Anksèiau atlikti antropologiniai tyrimai, kaulø, kaukolës matavimai leido daryti prielaidas apie þmoniø kilmæ ir istorinæ raidà, bet taip aiðkiai kaip dabar ši teorija nebuvo suformuluota. Matyt, lietuviø protëviai atkeliavæ ásikûrë ir ilgà laikà gyveno kaip atskira þmoniø grupë. Kadangi kelis tûkstanèius metus gyveno gana uþdarai, ágavo tam tikrà savitumà, vëliau sukûrë ir kalbà. Manoma, kad indoeuropieèiø kalba ir kultûra atsirado þymiai vëliau. Šitaip pamaþu ir susiformavome tokie, kokie esame šiandien.

Ar lietuviai skiriasi nuo kaimynø Paklaustas apie lietuviø tautos genetines ypatybes, profesorius teigë, jog etni-

ne prasme vargiai ar galima išskirti kaþkokias lietuviø ypatybes. Tyrinëjant Lietuvà matyti, kad kaimai vienas nuo kito skiriasi þymiai labiau, genetinë ávairovë gerokai didesnë, negu lyginant lietuvius su bendru europieèio ávaizdþiu ar atskiromis tautomis. Taigi sakyti, kad mes kaþkuo itin skiriamës, negalima. Genetinëje sistemoje mokslininkai dar nerado ypatingø skirtumø. Ádomiausia, pasak prof. V. Kuèinsko, jog tyrimai parodë, kad mûsø genetinës erdvës vieta ir geografinë vieta, kurià uþimame Europoje, daugmaþ sutampa. Kita vertus, duomenys rodo, kad pagrindiniai tautø formavimosi veiksniai, matuojant ðimtais ar deðimtimis tûkstanèiø metø, buvo geografiniai atstumai, o ne kalbos barjerai. Vis dëlto lietuviai ðiek tiek skiriasi nuo kitø tautø. Naujausi tyrimai parodë, kad skiriamës nuo slavø ir nuo ugrofinø, bet tie skirtumai nëra labai ryðkûs. Lietuviø istorija, lyginant su ugrofinø, genetiðkai buvo kitokia. Nors genetiniai skirtumai nedideli, bet individuali tautos istorija buvo pakankamai savita. Atskirø tautø savitumams tirti naudojama metodologija, padedanti ávertinti genetinës ávairovës skirtumus. Tam tikras genotipas arba haplotipas formuojasi istoriškai ir genetiškai. Vyksta mutacijos, o mokslininkai rekonstruoja, kaip galëjo susidaryti ðis haplotipas, kaip istoriðkai galëjo atsirasti bûtent toks genetinis variantas. Matydami visà pasaulio ávairovæ genetikai gali rekonstruoti, kaip susiformavo vienas ar kitas variantas ir kaip atkeliavo iki konkreèios vietos, kuo lietuviø genofondo kelionë skiriasi, pvz.,

Prof. V. Kuèinskas ramina, kad, jei nebus dramatiðkø aplinkos pasikeitimø, iðsigimimas lietuviams negresia

nuo estø genofondo. Trûksta tik statistiniø duomenø. Norint konkreèiai rekonstruoti atskiro þmogaus kilmæ, reikëtø dešimt kartø duomenø. Pagal toká pat principà rekonstruojama ir visos tautos kilmë. Ar genetikai gali patvirtinti archeologø duomenis apie XI–XII a. dël mongolø-totoriø átakos sumaþëjusá lietuviø ûgá? Profesorius habil. dr. V. Kuèinskas sako, jog ið genetiniø duomenø apie ûgá negalime spræsti. Ûgis yra genetiškai nulemtas, bet, matyt, já lemia keletas genø. Galbût ateityje bus galima rekonstruoti ir pagrásti ðá teiginá, bet ðiuo metu tai dar nëra iðtirta. Taèiau tyrimai parodë, kad lietuviø genofonde, ypaè vyrø, yra pakankamai ryðkus azijietiðkos kilmës komponentas. Taigi tikriausiai archeologø tyrimai ir teiginiai teisingi.

Ar mûsø tauta iðsigimsta? Genetinis fondas visà laikà kinta, mutacija vyksta nuo pat pradþiø – ji yra evoliucijos variklis. Prieð tûkstantá ar du tûkstanèius metø þmoniø gyvenimo trukmë buvo stebëtinai trumpa – 25– 30 metø. O dabar atsirado ligos, kuriø anksèiau nebuvo, pvz., Alzheimerio. Jos iðryðkëja vyresniame amþiuje. Profesorius deda daug pastangø, kad Lietuvoje bûtø pradëti þmogaus genomo tyrimai ir ávertinta, kokie esame dabar, kad vëliau galëtume pasakyti, kas pasikeitë. Ðiandien negalima saky-

Vido Naujiko nuotr.

ti, kad lietuviai labai skiriasi nuo Centrinës ar Vakarø Europos tautø. Vienose ðalyse paplitæ vienos, kitose kitos paveldimos ligos, o lietuviai (nors dar ne viskas ištirta) pagal empirinius stebëjimus niekuo nesiskiria nuo europieèiø. Neturi pagrindo ir nuomonë, kad mes iðsigimstame. Profesorius nuramino, kad jei nebus dramatiðkø aplinkos pasikeitimø, iðsigimimas tikrai negresia. Dabar, kadangi esame Europos Sàjungoje, niveliacija dar labiau padidës, nes daugës miðriø santuokø. Prof. habil. dr. V. Kuèinsko vadovaujama mokslininkø grupë atlieka ir ágimtø vaisiaus anomalijø tyrimus. Yra grupë paveldimø ligø, kurias galima diagnozuoti iki kûdikio gimimo. Šios ligos susijusios su ðeimos genetine istorija, jas gali sukelti chromosomø persitvarkymai ar atskirø genø mutacijos. Kai kurios chromosominës ligos, pvz. P. Repðio paminklinë lenta, skirta þuvusioms baltø gentims atminti

kelti ne tik chromosomø persitvarkymas, bet ir aplinkos veiksniai, kurie veikia moterá nëðtumo metu. Tas poveikis irgi nulemtas genø. Dabar manoma, kad apie 3 procentus visø ágimtø anomalijø lemia bûtent aplinka. Lietuvoje kartais neigiamai þiûrima á prenatalinius genetinius tyrimus, tarsi bûtø norima kaþkà iðnaikinti. Tai neigiamai vertina Katalikø baþnyèia. Bet juk þmogui labai svarbu ið anksto þinoti, ar vaikas turës ágimtø anomalijø ir tam pasiruoðti, kad nebûtø ðoko. Jau 16—20 nëðtumo savaitæ galima suþinoti tiesà, todël ðeima turi galimybæ pasirinkti, turi laiko pasiruošti.

Ar greitai galësime „pataisyti“ genus? Prieš 5–10 metø buvo viliamasi, kad bus galima ištaisyti anomalijas ir perkelti ar pakeisti genus. Dabar tuo jau maþiau tikima. Jei kalbësime apie genø taisymo galimybes, tai èia dar neturime rimtø pasiekimø. Perkeliant genus kyla visokiø problemø, atsiranda imuninis atsakas. Dël to kai kurie klinikiniai tyrimai pasaulyje apskritai buvo sustabdyti. Bet darbai tæsiami ir galvojama, kaip perkelti genà, kad bûtø galima iðvengti ligø. Tikimasi remiantis genø perkëlimo metodais sukurti vëþio gydymui tinkamas technologijas, ir tokiu bûdu sustabdyti vëþio vystymàsi. Ðiandien jau þinoma, kad yra daugybë genø, kurie sergant vëþiu yra pakitæ. Jeigu sugebëtume atstatyti tà funkcijà, kurià prarado ar ágijo genai, tai galëtume sustabdyti ligà. Ðioje srityje daug dirbama, taip pat tikimasi daug nuveikti gydant infekcines ligas, pvz., AIDS. Viliamasi, kad ateityje bus galima gydyti genø technologijos pagalba. Ir Lietuvoje biotechnologai kuria ávairias vakcinas, kitus produktus, kuriuos vëliau mokslininkai taiko savo darbuose.

Naujausi lietuviø genetikø projektai Dauno sindromas, susijæs su gimdyvës amþiumi, todël daugelyje ðaliø visos vyresnës nei 35 metø amþiaus gimdyvës yra tikrinamos, ar vaikas neturës Dauno ar kitos chromosominës patologijos. Pasitaiko ir ágimtø smegenø ar stuburo anomalijø. Apsigimimus gali su-

Profesorius habil. dr. V. Kuèinskas pasakojo, jog ðiuo metu jo vadovaujamos katedros ir Medicininës genetikos centro darbuotojai vykdo du tarptautinius projektus, kurie gali bûti labai svarbûs gydymui, diagnostikai, profilaktikai, genetiniø þiniø plitimui Lietuvoje ir genetiniø metodø ádiegimui ligø diagnostikoje. Vienas jø – ate-

rosklerozës genetiniai tyrimai. Ðá projektà inicijavo Mokslo ir studijø fondas. Tikimasi, kad mûsø genetikai ásitrauks á Europos tinklø veiklà, nes Europos mokslo fondas neseniai pakvietë visas ðalis dalyvauti tokiame projekte. Visi þinome, kad iðeminë ðirdies liga, miokardo infarktas yra viena ið daþniausiø mirties prieþasèiø, taèiau jos pradþia yra aterosklerozë. Manoma, kad jos raidai svarbûs genai, bet dar nëra iðtirtas jø veikimo mechanizmas. Projekte dalyvauja Universiteto kardiologai, vadovaujami profesoriaus habil. dr. A. Laucevièiaus, klinikinës chemijos grupë, vadovaujama prof. habil. dr. Z. A. Kuèinskienës. Ði profesorë visà gyvenimà tyrë aterosklerozæ, domëjosi aterosklerozës biochemija, klinikine chemi ja. Profesorës habil. dr. Z. A. Kuèinskienës kartu su ðvedø mokslininkais atlikti tyrimai sukëlë didelá susidomëjimà, buvo publikuojami pasaulinëje mokslinëje spaudoje. Ðiame darbe dar dalyvauja Biotechnologijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas. Tikimasi, kad Medicininës genetikos centras ir VU MF Þmogaus ir medicininës genetikos katedra pasieks gerø rezultatø. Jau treti metai vykdomas ligø ir sindromø, susijusiø su lûpos ir gomurio nesuaugimu, tyrimas. Vaikai, gimæ su nesuaugusia lûpa ar gomuriu, operuojami, defektas ištaisomas. Pasitaiko sindrominiø atvejø, kai greta vieno bûna ir dar keletas kitø defektø, paveiktos visos organizmo sistemos. Šá tyrimà atlieka visa grupë þmoniø, tarp jø ir gydytojai genetikai. Kartu su kolegomis iš Odontologijos instituto ir Kauno medicinos universiteto mokslininkai bandë ávertinti, kiek tokiø vaikø gimsta Lietuvoje. Pasirodë, kad jø pakankamai daug – maþdaug vienas vaikas ið 700 naujagimiø. Ðis defektas vienas ið daþnesniø Europoje. Paprastai vaikas gimsta graþus, viskas savo vietoje, bet kartais normali raida gali ir sutrikti. Mûsø specialistai bando ieðkoti genø, lemianèiø galvos formavimàsi. Ðis projektas atliekamas bendradarbiaujant su uþsienio partneriais ið Taivano ir Latvijos. Prof. habil. dr. V. Kuèinskas yra ir Lietuvos mokslø akademijos narys ekspertas, Lietuvos bioetikos komiteto narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos þmogaus genetikos draugijos pirmininkas, daugelio tarptautiniø draugijø narys. Visø profesoriaus atliekamø darbø bei jo vadovaujamos katedros ir centro vykdomø projektø nesugebëtume iðvardyti net atskirame straipsnyje.

tyrinëjimai

„Cheminis“ obuolys prieð natûralø: kas naudingiau? Ona MACKONYTË

Visuomenëje yra paplitusi nuomonë, jog, norëdami bûti sveiki ir darbingi, þmonës bûtinai turi vartoti maisto papildus. Daugelis mano, kad ið parduotuviø ant stalo atkeliaujanèiame maiste kimðte prikimðta „chemijos“, kuri þalinga organizmui, tuo tarpu tik natûraliuose produktuose esama naudingø medþiagø, galinèiø apsaugoti nuo visø ligø. Taèiau daþnai yra visiðkai prieðingai – natûraliais laikomi produktai þmogaus organizmui gali pridaryti gerokai daugiau þalos nei „cheminis“ maistas. Apie natûraliø ir chemiðkai apdorotø produktø bei maisto papildø naudà ir þalà „Spectrum“ pasakojo profesorius habil. dr. Juozas Rimantas LAZUTKA. Chemiškai apdoroti produktai maþiau þalingi Labai daþnai dël TV laidø, ávairiø pseudomokslo populiarintojø, „sveiko gyvenimo bûdo“ propaguotojø átakos þmonës susidaro klaidingà nuomonæ, kad natûraliai gamtoje susintetinti ar natûraliuose produktuose esantys junginiai yra maþiau toksiðki ar kenksmingi nei junginiai, susintetinti chemijos pramonës. Manoma, jog þmogaus sukurti junginiai yra pavojingi aplinkai bei gyvûnams, taip pat ir þmogui. Taèiau daþnai yra prieðingai – gamtiniai junginiai gali sukelti sunkius apsinuodijimus, navikines ligas ir kitus neigiamus reiðkinius. Tuo tarpu þmogaus kuriamø junginiø poveikis aplinkai ir þmogaus sveikatai yra grieþtai kontroliuojamas. Taigi beveik neámanoma pradëti gaminti maistui vartojamà junginá, kuris bûtø toksiðkas ar kitaip kenksmingas. Kancerogenø (medþiagø, skatinanèiø navikø susidarymà, t. y. sukelianèiø vëþá) yra daugelyje maisto produktø, kuriuos vartoja þmogus, tik skirtingi kiekiai. Pasak profesoriaus

habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, svarbu paþymëti, kad kancerogenai gali bûti ir þmogaus sukurti, ir gamtinës kilmës cheminiai junginiai, pavyzdþiui, cheminës medþiagos, kuriø turi maistiniai augalai ir vaistaþolës. Natûraliø kancerogeniniø junginiø yra visuose maistiniuose augaluose: bulvëse, morkose, svogûnuose, pomidoruose, pupose, obuoliuose, kriauðëse, vyðniose ir daugelyje kitø. Daugiausia kenksmingø medþiagø turi augalai. Natûraliuose maisto produktuose yra junginiø, kuriuos augalai naudoja apsaugai nuo kenkëjø arba nuo gyvûnø, mintanèiø augalais. Kai augalas yra purðkiamas cheminëmis medþiagomis, kad bûtø atsparesnis ligoms ir kenkëjams, jis gamina maþiau nuodø, kurie bûtø reikalingi gintis nuo aplinkos poveikio. Vadinasi, toká nupurkðtà augalà vartojantis þmogus tø nuodø gauna maþiau, nei valgydamas natûralius produktus. Apskaièiuota, kad per dienà su augaliniu maistu vidutiniðkai gauname maþdaug 1,5 g natûraliø pesticidø, o tai yra beveik 10 tûkstanèiø kartø daugiau, negu ðiame maiste yra þmogaus sukurtø pesticidø likuèiø. Taigi nuomo-

në, jog bûsime sveikesni, jei rinksimës obuolá ið lietuviðko sodo vietoje „cheminio“, atveþto ið Lenkijos, nëra teisinga.

Sveikatos pagrindas – subalansuota mityba Taisyklinga mityba turi didþiulæ átakà sveikatai ir atsparumui ligoms, tuo tarpu netaisyklinga padaro daug daugiau þalos nei gyvenimas uþterðtoje aplinkoje. Anot profesoriaus Juozo Rimanto Lazutkos, þmogui reikia subalansuotos mitybos, kad su maistu gautø pagrindiniø medþiagø, kuriø reikia organizmui. Dël gyvenamos vietos arba maitinimosi tradicijø þmonës daþnai negauna jiems reikalingø vitaminø ir mikroelementø. Pavyzdþiui, lietuviai nuo seno mëgo valgyti daug mësos, bulviø, bet maþai þaliø darþoviø bei vaisiø. Taip pat yra nustatyta, kad maistà kepant susidaro kenksmingos medþiagos. Kuo aukðtesnë kepimo temperatûra, tuo didesni toksinø kiekiai susidaro. Toksiðkumà galima sumaþinti. Paprasèiausias bûdas – iðpilti

Mokslininkai árodë, kad chemiðkai apdoroti produktai turi maþiau nuodø nei natûralûs kepant mësà susidariusá sultiná arba ruoðti maistà þemesnëje temperatûroje. Pasak prof. J. R. Lazutkos, per pastaruosius keletà ðimtmeèiø þmoniø racionas labai pakito: dabar mes valgome pomidorus, kukurûzus, avokadus, kivius, geriame kavà, arbatà… Evoliucijos poþiûriu ðis laikotarpis labai trumpas, todël þmonës seniai bûtø nusinuodijæ ðiais egzotiðkais maisto produktais, jei nebûtø turëjæ sistemø, kurios apsaugo nuo bet kokiø cheminiø junginiø, patenkanèiø á þmogaus organizmà. Ir visiðkai nesvarbu, ar tie junginiai yra natûralios kilmës, ar susintetinti þmogaus.

Maisto papildø reikia ne visiems Cheminiai maisto papildai turëtø þmogui atstoti tai, ko trûksta su maistu. Taèiau problema yra ta, kad sunku nustatyti, ko tiksliai organizmui trûksta ir ar apskritai trûksta. Nepaneigiama, kad maisto papildø tikrai reikia sunkiai fiziðkai dirbantiems þmonëms, sportininkams, nëðèioms moterims,

sergantiems ar gyjantiems po ligos. Þmogus tiesiog turëtø stebëti, ar gerai jauèiasi. Jei taip – nieko nereikia. Organizmui þalingas ir persivalgymas, ir badavimas, ir per didelis kiekis maisto papildø. Kai naudingø organizmui medþiagø gaunama per daug, taip pat negerai. Dël papildø vartojimo mokslininkai vis dar nesutaria – naudinga tai ar þalinga. Suomijoje buvo atliktas tyrimas. Þmonëms kasdien buvo duodama tam tikra sintetiðkai iðgauto karotino dozë ir stebima, ar tai sumaþins vëþiniø susirgimø tikimybæ. Yra manoma, jog bûtent ði medþiaga saugo nuo vëþio. Deja, rezultatai buvo visiðkai prieðingi – vartojantiems karotinà kaip maisto papildà rizika susirgti vëþiu dar padidëjo. Tai parodo, jog chemiðkai iðgauta gryna medþiaga daþnai neturi tokio poveikio, koká ji turëtø suvartota produkte, komplekse su kitomis medþiagomis. Visas þmoniø vartojamas maistas turi ir nuodø, ir naudingø medþiagø. Naudingosios neutralizuoja nuodingøjø poveiká, taèiau negali bûti atskiriamos. Karotinas kapsulëse niekada nebus toks naudingas, kaip organizmo gautasis suvalgius morkà.

Vaistinëse mirgantys iðreklamuoti „stebuklingi“ maisto priedai visø pirma yra didelis ir pelningas verslas. Nebûtina ieðkoti iðgrynintø medþiagø, visko yra maiste, tik patys þmonës turi atsirinkti, kà ir kiek valgyti, kad jaustøsi gerai. Mokslininkai dar neturi vieningos nuomonës, ar þmonëms maisto papildai yra bûtini

tyrinëjimai

Þargonas – bendrinës kalbos prieðas, draugas, brolis?...

ienas ið svarbiausiø þodynø uþdaviniø – pateikti tikrà ir kuo iðsamesná kalbos vaizdà, uþraðyti tikrus kalbos faktus, kad paskui juos bûtø galima tirti, tais tyrimais remiantis kreipti kalbos raidà norima linkme (jei tai ið viso ámanoma), padëti visuomenei pritaikyti ðá svarbiausià visuomeninës bûties áranká savoms reikmëms... Tad ar iðleisti ir dabar leidþiami lietuviø kalbos þodynai tinkamai atlieka savo priedermæ?!

Þargonas iðjudina ir pagyvina bendrinæ ðnekamàjà kalbà Nepaisant to, kad vienoká ar kitoká þargonà vartoja, yra vartojæ ar bent pasyviai moka didelë dalis mûsø visuomenës, lig ðiol þargonybës, bent oficialiai, vertinamos neigiamai, nuo þargono stengiamasis atriboti bendrinæ kalbà, nors kai kuriø kalbø þargonai nemaþai davë jø bendrinei kalbai, pvz., rusø (keliaujanèiø prekeiviø – ofeniø, gulago kaliniø, net zekø). Þargono ar slengo (neretai ðie terminai vartojami kaip sinonimai) savotiðkà vertæ yra këlæs ne vienas þymus kalbininkas, raðytojas, pvz., ðtai kaip apie slengà raðë V. Vitmenas: „Slengas yra sveika tëkmë arba iðsiverþimas tø visà laikà kalboje gyvø procesø, kuriø metu á pavir-

Dr. Egidijus ZAIKAUSKAS Turbût tik nedaugelis lietuviø neþino þodþiø navarotas, krûtas, chebra, parintis, kompas ir pan., daugeliui suprantamos ir såvitos reikšmës tokiø þodþiø, kaip apakti, apšalti „nustebti“, atšokti „atsikabinti, neákyrëti“, èiuoþti „nešdintis“, dulkintis „lytiškai santykiauti“, grybauti „kà neteisingai daryti; nusiðnekëti“, kalti „gerti svaigalus“ ir pan. Vis dëlto bergþdþiai ieðkotume lietuviø kalbos þodynuose tokiø þodþiø ar reikðmiø. Ar tai ne lietuviø kalbos þodþiai? Anaiptol, net jei ir pasiskolinti ið kitø kalbø, kaip kad esame pasiskolinæ ir miestà, stiklà, pinigà, telefonà, kompiuterá ir kt. Tad kas gi yra, kodël þodynø kalba skiriasi nuo dalies tautos vartojamos kalbos?! Vido Naujiko nuotr.

ðiø iðplaukia putø ir dëmiø, daþniausiai pasirodanèiø ir dingstanèiø, bet ne taip retai pasiliekanèiø ir ásitvirtinanèiø“ (Eco U. Tobulos kalbos paieðkos Europos kultûroje). Þargonas – tikrai pati judriausia lietuviø kalbos atmaina. Viena ið þargono gyvavimo sàlygø yra nuolatinis atsinaujinimas, kurá skatina „iðlikimo instinktas“, socialinis nepasitenkinimas rutina, þargono vartotojø kaip visuomeninës grupës noras skirtis nuo kitø grupiø ir kartu bendrumo poreikis grupëje, originalumo ir patogumo siekis, pagaliau – mada. Þargonybiø ypaè pagausëja socialiniø lûþiø metais, pvz., Atgimimo laikotarpiu. Nauji þodþiai ir frazeologizmai, semantiniai variantai dël nuolatinio sistemø maiðymo, ypaè jaunø þmoniø, skverbiasi á bendrinæ kalbà ir jà iðjudina: viena vertus, griauna nusistovëjusià ir nustatytà sistemà, kartu ir skatina sutelkti jëgas (ir kalbos, ir kalbininkø) ir jai prieðintis, o dël to bendrinës kalbos tvarkybai skiriama daugiau dëmesio. Antra vertus, þargonas pagyvina bendrinæ ðnekamàjà kalbà, kuri stabarëtø be natûralaus vartotojø dalyvavimo kalbokûros procese (sustabarëjusi kalba yra maþiau vertinga ir maþiau funkcionali nei gyva, nuolat atsinaujinanti kalba). Taigi nors dauguma þargonybiø bendrinei kalbai ir nepriimtinos, þargonai jai reikalingi.

Bene vieninteliai Europoje neturime þargono þodyno Akademiniame „Lietuviø kalbos þodyne“ þodis þargonas paaiškintas kaip „iškraipyta kalba“. Veikiausiai paþyminio iškraipyta objektas èia yra bendrinë kalba, taigi þargonas – iðkraipyta, nenorminë kalbos atmaina. Anot A. Pupkio, þargonas – profesinës kalbos formos, kuriø skiriamasis poþymis yra aiðkus antinormiškumas (išryškin-

ta autoriaus), tarnaujantis savo profesijos reikmëms tenkinti arba/ir siekiantis jà daryti nesuprantamà kitø profesijø þmonëms (Pupkis A. Kalbos kultûros pagrindai). Todël suprantama, kodël bendrinës kalbos atþvilgiu þargonas laikomas neigiamu reiðkiniu. Deja, ne tik neigiamu, bet kartais ir nederamu mokslo objektu. Tai rodo ir palyginti trumpa lietuviø kalbotyros istorija: be keliø informaciniø V. Drovino straipsneliø, nedidukø skyreliø leksikologijos bei kalbos kultûros vadovëliuose bei þinynuose ir jau ðá tûkstantmetá pasirodþiusio rusø mokslininkës M. Zavjalovos straipsnio „Skoliniai ið rusø kalbos dabartiniame lietuviø þargone: jø semantinë „aura“ ir likimas“, specialiai lietuviø kalbos þargonui skirtø mokslo darbø daugiau kaip ir nëra. Lig ðiol neturime net ir þargono þodyno ir tuo Europoje esame unikalûs. Ðtai pavyzdþiui, rusai per keliolika potarybinio laikotarpio metø yra iðleidæ keliasdeðimt rusø kalbos þargono þodynø, o 2000 m. pasirodë per 30 000 leksikos vienetø (plg. Dabartiná lietuviø kalbos þodynà sudaro apie 60 000 þodþiø lizdø!) Didysis rusø þargono þodynas (beje, rusø kalbos þargono leksikografija prasidëjo nuo nusikaltëliø, kaliniø, elgetø specifinës leksikos apraðø, pirmieji þodynai iðleisti daugiau kaip prieð ðimtà metø). Lietuvoje tokia padëtis susiklostë ið dalies dël to, kad tarybinëje santvarkoje þargonas buvo ne tik neigiamas kalbos, bet ir neigiamas socialinis reiðkinys, nes þargonas – valdþios nekontroliuojamos kultûros kalba, taigi nuo jo privalëjo atsiriboti ir mokslininkai. Keliasdeðimt metø socialistinës santvarkos suformavo poþiûrá, esà þargonas nevertas mokslininkø dëmesio, ir ðio poþiûrio ne taip lengva atsikratyti net tada, kai pati santvarka jau kada su-

griuvusi. Antra vertus, daugiau kaip ðimtmetá pagrindinis gramatikø, leksikologø, leksikografø tyrimø objektas buvo tarmës, jas siekta kuo geriau apraðyti ir iðtirti, o þargonui gal tiesiog pritrûkæ jëgø ir pajëgø. Pastaruoju metu, kada visuomenëje gerokai padidëjo socialiniø mokslø svarba, vis labiau iðryðkëja bûtinybë apraðyti ir tirti lietuviø kalbos þargonà, pirmiausia kaip socialiná reiðkiná, kartu ir kaip kalbos fenomenà.

Þargonas – saviraiðkos priemonë Bendrinës kalbos normos poþiûriu (teiktinas – galimas – peiktinas kalbos reiðkinys) þargonas vertinamas kaip þemiausia pakopa hierarchinëje struktûroje *prestiþinë bendrinë kalba – literatûrinë kalba – ðnekamoji bendrinë kalba – þargonas. Þargonas nereguliuojamas raðytinëmis taisyklëmis: kalbos komisijos nutarimais, norminamaisiais þodynais ir kt. Kaip tik dël vidinës laisvës þargonas ið visø kalbos atmainø labiausiai priimtinas jauniems þmonëms, kurie pasàmoningai ieðko naujø saviraiðkos galimybiø, kartu prieðinasi oficialiajai normai. Taip pat þargono vartotojams labai svarbus þaidimo, mëgavimosi, ámantravimo kalba pradas. Tuo galima ið dalies paaiðkinti, kodël þargone taip gausu antrinës nominacijos, konotuotø þodþiø, frazeologijos, taip pat tai, kodël daugelis þodþiø þargone gyvuoja labai trumpai. Kai kurios þargonybës vartojamos viso labo keliø deðimèiø þmoniø ir labai trumpai – iki nusibosta kaip þaidimas, pvz.: veronika „pieniðka deðrelë“ – vartotas vieno kurso VU filologø lituanistø 1987– 1991 m.; arba sukuriamos tam tikroje situacijoje ir nepakliûva á platesnæ var-

tosenà, pvz.; la-buèiukas „švelnus pasisveikinimas (labas + buèiukas)“, pavartotas interneto pokalbiø svetainëje. Paprastai tokiø þaidimo kalba, kalbokûros galimybiø jauni þmonës neturi (arba nesuvokia turá) ðnekëdami bendrine kalba ir ið to kyla poreikis suprieðinti þargonà su bendrine kalba, kuris anaiptol nenaudingas bendrinei kalbai. Taip pat þargonybës vartojamos norint kà pasakyti sàmojingai, naujai, patraukti dëmesá, pasipuikuoti. Ne paslaptis, kad þargonu, bendrinei kalbai nepriimtinais keiksmais lengviau iðreikðti ir neigiamus jausmus, parodyti savo paniekà, sustiprinti nemalonø áspûdá (net ir Dievo sukurtame pasaulyje yra pragaras...). Þargonybës ryðkiai nuspalvintos emocine-ekspresine spalva, tuo yra visiðka prieðingybë numelioruotai kanceliarinei ir grieþtai mokslinei kalbai. Kai kurie kalbininkai pripaþásta, kad ávairûs kanceliarizmai ir reikia nereikia vartojamos daiktavardinës konstrukcijos kur kas labiau kenkia mûsø kalbai nei visos þargonybës, susina ir sekina dabartinæ mûsø kalbà (Pikèilingis J. Lietuviø kalbos stilistika). Ekspresyvumu ir vaizdingumu ypaè iðsiskiria þargoniniai frazeologizmai, kaip antai: pjauti grybà „neteisingai kà daryti, veikti“, malti ðûdà „niekus ðnekëti; meluoti“, knisti protà, pûdyti britvom, makaronus ant ausø kabinti „meluoti, apgaudinëti, kvailinti“, trinti subinæ á asfaltà „meluoti, apgaudinëti; meilikauti“, ðaukti Ichtiandrà, Neptûnà gàsdinti, klozetà apsiþioti „vemti“ ir pan. Taigi þargonas turi teisæ egzistuoti, bûti tiriamas ir tam tikru mastu net puoselëjamas, nes tai savita specifinæ paskirtá ir vertæ turinti kalba, visø pirma – jaunimo ir tam tikrø grupiø saviraiðkos ir bendruomeniðkumo formavimo priemonë.

Þargono þodþiai ir posakiai Þodis, posakis

Reikðmë

Vartojimo pavyzdys

„Gazovikas“ „Geleþëtë“ „Grûðë“ „Ámyþti“ „Iðdrapakuoti ðiknà“ „Ištrenkti kaplius“ „Kaèelintis“ „Kaitinti“

pistoletas peilis veidas, kuris buvo muðamas bëgti iðsigandus ið muðtyniø primuðti sumušti treniruotis, auginti raumenis bëgti

... „Gera tavo geleþëtë“ „Na, parodyk savo grûðià“ „Ámyþæs“ „Að tau taip ðiknà iðdrapakuosiu“ ... „Ten pat kaèelinuosi“ „Kaitink ið èia“

Vartotojas urlaganai paaugliai 22 m. tarnautojas moksleiviai merginos studentas 20–22 m. vaikinas paaugliai

Rinktiniai pavyzdþiai ið dr. E. Zaikausko duomenø bazës

þmonës

Menininkas ið Vilniaus, suþavëjæs amerikieèius Nijolë BULOTAITË 2004 m. rugsëjá á Vilniø beveik po 25 metø pertraukos atvyko dailininkas Paulius Lantuchas. Universiteto 400 metø jubiliejaus proga jis yra sukûræs laikrodá, puoðiantá Filologijos fakulteto koridoriø prie Slavø filologijos katedros. Paulius Lantuchas Lietuvoje buvo þinomas menininkas, dirbo ávairiose srityse: kûrë grafikos darbus, medalius, iliustravo knygas ir þurnalus. Duonai uþsidirbdavo darydamas papuoðalus, kaip juvelyras ir iðgarsëjo. Minëtasis laikrodis buvo paskutinis P. Lantucho darbas Lietuvoje – tarsi menininko atsisveikinimas su Vilniumi. Prezidento George’o Busho kolekcijoje – du lietuvio menininko graviruoti šautuvai

Laikrodþio gamyba – kaip pogrindyje Neseniai vieðëdamas Lietuvoje P. Lantuchas buvo atëjæs apþiûrëti laikrodþio. Pamatæs, kad ðis nebeturi rodykliø, norëjo susitikti su Universiteto ûkininkais ir susitarti dël naujø rodykliø gamybos. Senosios rodyklës buvo per sunkios, laikrodis vëlavo, ir kaþkas jas nuëmë. Menininkas paþadëjo pagaminti naujas, gerokai lengvesnes rodykles ið kito metalo. P. Lantuchas þurnalui „Spectrum“ papasakojo, jog laikrodá sukûrë 1978 metais, oficialiai jis buvo ámûrytas Filologijos fakulteto sienoje 1979 metø rudená, ðvenèiant Vilniaus universiteto 400 metø jubiliejø. Tø paèiø metø lapkritá autorius iðvyko ið Lietuvos á JAV. Dailininkas laikrodá Vilniaus universitetui sukûrë doc. Albino Kentros praðymu. Autorius pasakojo, kad jam buvo didelë garbë gauti toká uþsakymà: „Tai buvo labai atsakingas darbas. Laikrodis turëjo derëti prie Universiteto architektûros. Padariau já per metus, dirbau neskubëdamas, viskà gerai apsvarstydamas. Buvo sudëtinga, nes oficialios liejyklos tokiems dideliems liejiniams Lietuvoje nebuvo, o privatus verslas tais laikais buvo tolygus nusikaltimui. Dirbau kone pogrindyje.

Laikrodis, puoðiantis Filologijos fakulteto koridoriø, – paskutinis P. Lantucho darbas Lietuvoje Kai kurias dalis liejome pas skulptoriø Petrà Garðkà, Dailës institute, kitas – pas senà meistrà Marianà“. Laikrodis nulietas ið labai atsparios techninës bronzos, o ið Dailës kombinato oficialiai teko pirkti labai brangius prastos bronzos briketus, kad niekas neprikibtø. Autorius dþiaugësi, kad laikrodis puikiai iðsilaikë. Jo viduje yra net du mechanizmai: vienas varo laikrodá, o kitas – atsarginis. „Mechanizmus neoficialiai gavau ið savo paþástamø miesto apðvietimo centre. Jie priþiûrëdavo gatviø laikrodþius, ir man pagelbëjo“, – pasakoja dailininkas. Menininkas pripaþásta, kad ir po 25 metø ðá kûriná laiko vienu ið geresniø savo darbø.

P. Lantucho meninæ karjerà JAV nulëmë senas draugas Leonidas Tarasiukas, buvæs Ermitaþo ginklø skyriaus vedëjas, tuo metu dirbæs „Metropolitan“ muziejuje. Draugas rekomendavo dailininkà ginklø kompanijos savininkui Billui Rugeriui, ir P. Lantuchas gavo uþduotá – iðgraviruoti vardà ant ginklo. Kadangi darbas uþsakovui patiko, juvelyras ið karto buvo priimtas á kompanijà. Buvo nelengva, nes ðioje srityje patirties neturëjo, reikëjo improvizuoti ir mokytis. Vienas ið ádomesniø P. Lantucho puoðtø ginklø susijæs su Iraku ir Lietuva. JAV prezidento G. Busho ðeima kompanijoje uþsakë pagaminti puoðnø ðautuvà – gimtadienio dovanà pre-

Ið P. Lantucho darbø kolekcijos

zaineriø pasitraukë ið ðio verslo, nes uþsakovai nebeleido pinigø papuoðalams, parduotuvës nebepirko ið dizaineriø, dizaineriai nebegalëjo pirkti brangakmeniø ir aukso, þodþiu, visa grandinë sutrûko. Dabar padëtis taisosi, bet ne taip sparèiai, kaip norëtøsi“, – pasakoja menininkas. Dailininkas sulaukë kvietimo vadovauti graviravimo skyriui pas buvusio darbdavio Billo Rugerio sûnø. Pasikvietë dirbti tris paþástamus juvelyrus, iðmokë juos graviruoti ginklus ir dabar atlieka uþsakymus parduotuvëms ir turtingiems uþsakovams.

Ir Amerikoje – ne pyragai…

Nostalgija jaunystës miestui Vilniui

Kai Rugerio kompanija iðsikëlë á Arizonà, dailininkas P. Lantuchas pradëjo dirbti privatiems uþsakovams ir galerijoms. Graviravo ginklus, kûrë papuoðalus, knygø virðelius, medalius. „Buvo nelengva. Reikëjo iðlaikyti namà, mokëti uþ privaèià dukters mokyklà, individualø sveikatos draudimà. Teko ieðkoti iðeities, nes dukra ástojo ne tik á labai gerà, bet ir á labai brangø Jeilio universitetà. Radau partnerá, su kuriuo kartu dirbome ðeðerius metus. Mums sekësi neblogai, papuoðalus pirkdavo per 20 parduotuviø, tarp jø ir „Neiman Marcus“. Bet po rugsëjo 11-osios pasidarë labai sunku, juvelyrø verslà iðtiko katastrofa. Nemaþai di-

Po dvideðimt penkeriø metø gráþus á Lietuvà, menininkà uþplûdo daug jausmø, teko patirti ir nusivylimø, ir dþiaugsmo. Nebeliko senojo Vilniaus, paprasto, apðepusio… Juvelyras prisimena, kai ið kiemo iðeidavo kokia bobulë su ðlepetëmis, þinodavai, kad jos protëviai tame kieme gyveno keletà ðimtø metø. Dabar viskas kitaip – gatvëse pilna nepaþástamø þmoniø. Daug jaunimo, bet tas jaunimas svetimas. Daug paþástamø þmoniø labai pasikeitë, daug draugø mirë. O ðtai Vilniaus universitetas menininkui atrodo iðsaugojæs savo aurà ir menkai tepasikeitæs. Menininkas uþsuko á Vilniaus uni-

Dailininkas P. Lantuchas Vilniø aplankë po 25 metø

Rimo Kudelio nuotr.

zidentui. „Karas dar nebuvo prasidëjæs, bet Irake jau buvo sutelkta kariuomenë, o Lietuvoje tuo metu prasidëjo sausio ávykiai, ir að labai maþomis raidelëmis uþraðiau ant ðautuvo: „Dþordþai, pirma bombarduok Bagdadà, o tada Kremliø, padëk Lietuvai“. Galvojau, kad niekas nepamatys, bus slaptas uþraðas, bet surado.“ Autorius tuomet turëjo labai daug nemalonumø. Teko per deðimt dienø iðgraviruoti kità ðautuvà. Bet kaþkas G. Bushui papasakojo tà istorijà, ir jis pareikalavo ir pirmojo ðautuvo. P. Lantucho darbdavys Rugeris atsileido.

versiteto bibliotekos grafikos kabinetà ir padovanojo keletà savo naujø darbø: ofortø ir vario raiþiniø. Iki 2004 m. gruodþio 6 d. bibliotekoje veikë Pauliaus Lantucho darbø paroda, kurioje buvo eksponuojama vienuolika ofortø ir trys ekslibrisai, sukurti 1967–1987 metais. Grafikos kabineto vedëjas Linas Jablonskis mano, kad turima Pauliaus Lantucho grafikos darbø kolekcija – viena didþiausiø Lietuvoje.

paveldas

Atgyja keliø ðimtø metø Ona MACKONYTË

VU Gamtos mokslø fakulteto Botanikos ir genetikos katedroje restauravimo darbø laukia keli ðimtai unikaliø pieðiniø, kuriuose vaizduojami augalai. Iki 1992 metø apie juos nieko neþinota. Laiko apgadintuose tvirto popieriaus lakðtuose uþfiksuotos augalø rûðys, tarp kuriø yra jau iðnykusiø arba átrauktø á Raudonàjà knygà þolynø. Kai kurie pieðiniai dvipusiai: vienoje popieriaus lakðto pusëje pavaizduotas augalas, kitoje – grybas. Restauratoriø uþduotis bus tas puses atskirti. Pieðiniø autoriai nëra þinomi, taèiau po kai kuriais pieðiniais randama vie-

no pieðëjo pavardë, viename – darbo atlikimo data. Kai kuriø pieðiniø kamputyje gerai matyti vandens þenklai. Vienoje ið augalø kolekcijos daliø yra uþraðas, jog Universitetas piešinius perëmë ið Vilniaus farmacininkø draugijos. Yra duomenø, kad XIX a. Universiteto herbariume darbavosi garsûs uþsienio ðaliø mokslininkai. Galbût èia

paveldas

pieðiniai dirbo ir lietuviðkø ðilagëliø pieðëjas prancûzas J. C. Philibertas, kurio paraðas datuojamas 1823 m. Nors augalus pieðë ne profesionalûs dailininkai, o gamtos tyrinëtojai ir mokslininkai, pieðiniai yra unikalûs, atlikti be galo kruopðèiai, su smulkiomis detalëmis, realistiðku braiþu. Daþnas pieðinys gali optiðkai suklaidinti, nes susidaro áspûdis, kad popieriuje ne pieðinys, o tikro dþiovinto augalo aplikacija. Pieðta augaliniais daþais, kurie ir po keliø ðimtø metø iðsaugojo sodrias spalvas ir atspalvius. Lëðø pieðiniams restauruoti skyrë Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija. Sëkmingai restauravus darbus ketinama surengti parodà, galbût iðleisti albumà, kalendoriø su augalais, atvirukø.

paveldas

Vytautas GRICIUS

Vilniaus Stepono Batoro

1918 m. gruodþio 28 d. Lenkø tautinis komitetas iðleido ásakà apie Vilniaus universiteto atkûrimà. Ðio komiteto ágaliotas Edukacinis komitetas

1919 m. sausio 4 d. iðrinko Vilniaus universiteto rektoriø ir senatà bei pavedë jiems tvarkyti visus su Universiteto atkûrimu susijusius rûpesèius. Pirmuoju rektoriumi tapo prof. J. Ziemackis, o á pirmàjá atkuriamo Universiteto senatà buvo paskirti Varðuvos universiteto Teisës ir politiniø mokslø

Vilniaus Stepono Batoro universiteto 1919 m. ir 1929 m. skeptrai, rektoriaus grandinë (1929)

Dail. Eugenijus Kazimierovskis. Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriaus Marjano Zdziechovskio portretas (1932)

dekanas prof. A. Parèevskis, Liublino universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas prof. S. Ptaðyckis ir kt. Universiteto atidarymo iðkilmëms surengti buvo ákurta komisija, kuriai vadovauti paskirtas grafas Antanas Tiðkevièius. 1919 m. spalio 11 d. universitetas buvo iðkilmingai atidarytas. Vilniaus fotografas Janas Bulhakas áamþino pirmàjá atkurto Vilniaus universiteto senatà: pagal ðimtmetinæ tradicijà, atitinkanèià momento svarbà, rektorius, stovintis senato viduryje, deðinëje rankoje laiko Universiteto skeptrà, prieðais já ant staliuko guli Universiteto atkûrimo bulë. Tikslià medinæ paauksuotà istorinio skeptro kopijà pagal iðlikusià ikonografinæ medþiagà, vadovaujant profesoriui Ferdinandui Ruðèicui, atkûrë Daugelavièius. Ðis medinis skeptras susidëjo ið trijø daliø. Iðliko ir á VUB Mokslo muziejø pateko tik dvi: apatinë ir vidurinioji. 2001 m. VUB direktorës Birutës Butkevièienës iniciatyva juvelyras Kazimieras Bariðauskas pagal iðlikusià ikonografinæ medþiagà atkûrë trûkstamà skeptro dalá su Vyèiu. 2001 m. skeptras buvo eksponuotas VUB Baltojoje salëje, 2002 m. – Torunës universitete (Lenkija). Vëlesniais metais, suteikus Vilniaus universitetui Stepono Batoro vardà, buvo atsisakyta ir istorinio skeptro (Vytis pakeistas Stepono Batoro figûra). Ðá skeptrà 1929 m. Universitetui jubiliejaus proga padovanojo Krokuvos Jogailos universitetas. 1919 m. prof. Ferdinandas Ruðèicas suprojektavo naujà Stepono Batoro universiteto rektoriaus grandinæ, kuri buvo pagaminta ið ðlifuoto kriauðës medþio. 1929 m. Vilniaus miesto magistratas ðià grandinæ nuliejo ið balto metalo ir jubiliejaus proga padovanojo Universitetui. Ði rektoriaus grandinë sukomponuota ið herbinio Erelio (su vilko dantimis – Batorø giminës herbu), herbinio Vyties ir septyniø medalionø, kurie simbolizuoja rektoriaus valdþià, paremtà ðeðiø fakultetø dekanø valdþia. Emblemos iðdëstytos pagal fakultetø svarbà ir jø vietà Universiteto struktûroje. Grandinës centre – pa-

universiteto regalijos ties rektoriaus emblema: du sukryþiuoti skeptrai ðermuonëliø kailiø fone. Virð jø – rektoriaus biretas. Kompozicijà puoðia palmës ðakø vainikas. Pagal ðià emblemà 1929 m. buvo sukurtos dekanø grandinës. Humanitarinio fakulteto: smëlio laikrodis, kurá supa savo uodegà ásikandæs þaltys, amþinybës simbolis. Grandinæ puoðia kedrinës puðies ðakelës. Teologijos fakulteto: amþinoji ðviesa. Grandinæ puoðia gluosnio ðakos (gluosnis – ganytojø medis) ir baltos lelijos. Teisës ir visuomeniniø mokslø fakulteto: svarstyklës ir kalavijas. Grandinæ puoðia puðis (pastovumo simbolis) ir balti chrizantemø þiedai (objektyvumo simbolis). Matematikos-gamtos fakulteto: ratas ið besisukanèiø kometø. Grandinæ puoðia liepø ir saulëgràþø þiedai. Medicinos fakulteto: amfora su þalèiu. Grandinæ puoðia liepos ðakelës ir varpos. Dailës fakulteto: mergaitës galva (motyvas ið Ðv. Petro ir Povilo baþnyèios ornamentikos). Grandinæ puoðia roþës ir berþo ðakelës. Vëliau buvo sukurta ir Þemës ûkio skyriaus dekano grandinë: saulë, þerianti aplink spindulius. Grandinæ puoðia maumedþio ðakelës ir rugiagëliø þiedai. 1939 m. šis skyrius tapo savarankišku fakultetu. 1919 m. Ferdinandas Ruðèicas sukûrë ir auksiná rektoriaus þiedà. Já portretuose ant deðinës rankos didþiojo pirðto mûvi visi Stepono Batoro universiteto rektoriai. Deja, ðis þiedas ir rektoriaus togos neiðliko. Jas galime pamatyti tik rektoriø portretuose, tapytuose þymiø prieðkario Vilniaus dailininkø, Stepono Batoro universiteto profesoriø Benedikto Kubickio (nutapë pirmojo Stepono Batoro universiteto rektoriaus Mykolo Siedleckio (1921) ir faktiðkojo Universiteto organizatoriaus, prorektoriaus Juzefo Ziemackio (1926) portretus), Liudomiro Slendzinskio (nutapë rektoriø Vitoldo Stanevièiaus (1935) ir Aleksandro Vuicickio (1939) portretus). Stepono Batoro universiteto rektoriø portretus tapë ir Vilniaus dailininkai Tadas Godomskis (nutapë rektoriø Vladislovo Dzievulskio (1931), Alfonso Parèevskio (1931), Kazimiero Opoèinskio

(1934) portretus) ir Eugenijus Kazimierovskis (nutapë rektoriaus Marjano Zdziechovskio (1932) portretà). Ðie darbai buvo skirti Universiteto reprezentacijai ir kabëjo ant rektorato koridoriaus sienø. Vilniaus universiteto rektoriaus Benedikto Juodkos ir VUB direktorës Birutës Butkevièienës rûpesèiu Stepono Batoro universiteto insignijos, rektoriø portretai ir Senato baldai eksponuojami Vilniaus universiteto Tarybos salëje. Ið portretø þvelgia orûs mokslo vyrai. Portretai iðkilmingi, paradiniai, pabrëþiantys momento svarbà. Pagar-

ba rodoma ne tik rektoriaus asmeniui, bet ir paèiam Vilniaus universitetui, jo tradicijoms ir istorijai. Rektoriai dëvi raudonos spalvos togas, raudonus biretus, ant deðinës rankos didþiojo pirðto mûvi rektoriaus þiedà, ant kaklo – rektoriaus grandines (Vilniaus miesto dovana Universitetui), rankoje laiko istorinio Vilniaus universiteto skeptro 1919 m. kopijà (dail. Ferdinandas Ruðèicas), po 1927 m. – skeptrà su Stepono Batoro figûra. Vilniaus Stepono Batoro universiteto regalijos – istorinis Vilniaus universiteto palikimas.

Dail. Liudomiras Slendzinskis. Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriaus Vitoldo Stanevièiaus portretas (1935)

Vilniaus Stepono Batoro universiteto Humanitarinio fakulteto dekano grandinë (1929–1930)

Vido Naujiko nuotr.

Vilniaus Stepono Batoro universiteto fakultetø simboliai. USB Senato stalas, juodo medþio intarsija (1930–1932)

paveldas

Terra incognita,

arba Judaika Universiteto bibliotekoje Elona MALAIÐKIENË, Jelena ADAMSK AJA

Þydai apsigyveno Lietuvoje XIV amþiuje. Pamaþu vystësi ir formavosi savitas þydø tipas, gyvenimo ir màstymo bûdas, taip pat ypatingas dvasinis klimatas, iðgarsinæs Lietuvà ir padovanojæs pasauliui didájá Talmudo þinovà Vilniaus Gaonà Elijahà, esperanto kalbos kûrëjà Lazará Zamenhofà, genialiausià XX a. smuikininkà Jaðà Cheifecà, garsø dailininkà Isaakà Levitanà, þymøjá skulptoriø Markà Antokolská ir daugelá kitø. Lietuvos þydai þinomi visame pasaulyje kaip litvakai. Þydø civilizacija suklestëjo Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo. Jø kalba jidið – painus vokieèiø, hebrajø ir slavø kalbø elementø junginys – garsëja savo humoru, ironija, ekspresyvumu ir pasaulinio lygio literatûra. Tarp dviejø karø Vilnius klestëjo kaip jidið Tëvynë ir buvo vadinamas „Jeruscholajim de Lite“ – „Lietuvos Jeruzale“.

Vilniaus universitete – dëmesys judaikai Vilniaus universitetas ir jo biblioteka nuo pat jos ákûrimo (1570) tapo ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos bei kaimyniniø ðaliø kultûros centru. Iki 1940 metø Vilniaus universitete

Neveltui Vilnius buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“. Èia buvo jauèiamas tautos sostinës alsavimas, èia jungësi visos dvasinio tautos gyvenimo gijos. Ben-Zion Dinur (1884–1973) veikë Jidið katedra. Vilniaus JIVO instituto siûlymu tuometinis Vilniaus universiteto rektorius V. Birþiðka paskyrë þymø filologà, Lenkijos þydà Noachà Prilucká katedros vedëju. 1993 m. Vilniaus universitete pirmà kartà po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir Rytø Europoje buvo organizuota I tarptautinë mokslinë konferencija „Judaika ir þydø civilizacija“. Ji surengta Vilniaus universiteto Judaikos centro, ákurto 1991 m., inauguracijos proga. 1997 m. VU ávyko tarptautinë konferencija, skirta 200-osioms Gaono mirties metinëms – „Vilniaus Gaonas ir þydø kultûros iðtakos“. 1999 m. Judaikos centras buvo perorganizuotas á Kultûriniø bendrijø studijø centrà (KBSC), kurio pagrindinis tikslas – skatinti pagarbà ávairioms tautinëms maþumoms, supaþindinti plaèiàjà visuomenæ su kultûromis, kuriø istorinë praeitis ir kultûrinis paveldas daþnai nesulaukdavo pelnyto dëmesio. KBSC tiria þydø, karaimø, romø, sentikiø, totoriø ir kt. kultûriná paveldà Lietuvoje. 2001 m. Vilniaus universitete ákurtas Vilniaus jidið institutas, KBSC asocijuota institucija, kuriam vadovauja Izraelio, Amerikos, VU atstovai. Pirmà kartà po Antrojo pasaulinio karo Vilniuje vël duris atvërë universitetinis institutas, skirtas jidið kalbai, literatûrai ir kultûrai studijuoti.

Judaika Vilniaus universiteto bibliotekoje Nuo XVI amþiaus Vilniaus universiteto biblioteka kaupë judaikos ir karaimø literatûrà. Èia saugomi leidiniai jidið, hebrajø kalbomis, spausdinti Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. XIX a. Vilnius tapo vienu ið garsiausiø pasaulyje knygø hebrajø ir jidið kal-

bomis leidybos centrø. Ðiame mieste Romø spaustuvëje iðleistas garsusis Talmudas. Ádomu tai, kad XVIII a. pabaigoje ir XIX amþiuje þydø leidyklos ir spaustuvës produkcijos kiekybe ir kokybe pranoko daugelá Europos miestø. Didesnæ dalá ðiø Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose ir Rytø Europoje spausdintø þydø knygø galima rasti Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniuose. Tarp jø yra retø, unikaliø knygø, rankraðèiø, periodiniø leidiniø. Izraelio mokslininkas Menachemas M. Feldmanas, tyrinëjantis þydø leidyklas, naudojosi ir Vilniaus universiteto bibliotekos ðaltiniais. Taèiau judaikos fondas neiðvengë Rytø Europos bibliotekoms bûdingo likimo. Penkiasdeðimt metø didelë ðios kolekcijos dalis buvo priskirta „specialiajam fondui“, prieinama tik skaitytojams su specialiais leidimais. Knygos hebrajø, jidið kalbomis, nesant

ðiø kalbø specialistø, apraðytos lenkø, lietuviø, rusø ar vokieèiø kalbomis. 1989–1990 m. „specialusis fondas“ buvo atvertas visuomenei. Istorikus turëtø sudominti karaimikos kolekcija (apie 3 tûkst. pavadinimø), joje esantys unikalûs leidiniai hebrajø, jidið ir kitomis kalbomis ið Shymono Shishmano ir Abrahamo Firkovicziaus asmeniniø rinkiniø. Bibliotekos Retø spaudiniø skyriuje saugomø „Bibliotheca Academiae Vilnensis“, „Orientica“, Joachimo Lelewelio kolekcijø sudëtyje yra daugybë retø judaikos leidiniø. Rankraðèiø skyrius saugo unikalias

1995 m., galima suþinoti korteliø kataloguose. Tvarkant senas knygas buvo aprašytas labai retas XVI amþiuje Konstantinopolyje išleistas leidinys – Bashijaci „Aderet Eliyahu“. Frankfurto knygø mugëje buvo eksponuojama bibliotekos Rankraðèiø skyriuje saugoma Izaoko Trakieèio „Chizzuk emuna“ rankraðtinë knyga (apie 1585 m., XVIII a. kopija), sulaukusi mugës lankytojø susidomëjimo ir patraukusi karaimø leidiniø tyrinëtojø dëmesá. Tarp jø buvo ir Stefanas Schreineris, Tiubingeno universiteto Institutum Judaicum profesorius, kuris glaudþiai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu ir jo biblioteka. Didelis bibliotekos pasiekimas – iðsaugota prieðkarinë periodika jidið kalba, taip pat katalogas, kuriame apraðyta apie 160 pavadinimø 1921 – 1940 metais leistø periodiniø leidiniø. Tai unikali kolekcija, kuria naudojasi Lietuvos ir uþsienio specialistai.

Þydø kultûros paveldo apsauga ir aktualinimas

judaikos asmenines kolekcijas: Boriso Kokenajos (1893–1967), Semitos Kushul (XIV–XX a. – 28 vienetai), Shymono Firkovicziaus (1731–1971 – 51 vienetas), Shymono Shishmano (XX a.). 1990 metais pradëta kaupti Judaikos kolekcija, apimanti naujai iðleistus spaudinius ir atskirø asmenø ar institucijø dovanotus rinkinius, tarp jø Jacobo Lossos (Didþioji Britanija) kolekcija, Izraelio eksporto instituto dovanotos knygos, Pietø Afrikos Respublikos Þydø kultûros federaci jos, Þibunto Mikðio (Prancûzija), A. Þvirblio (Izraelis) ir R. Misiûno (JAV) rinkiniai. Vilniaus universiteto Judaikos centro ákûrëjo profesoriaus Meyerio Shubo knygos taip pat praturtino ðià kolekcijà. Nuo 1995 m. visos naujos publikacijos átraukiamos á bibliotekos elektroniná katalogà ir apraðomos hebrajø ir jidið kalbomis. Apie knygas, iðleistas iki

Þydø kultûros paveldas Lietuvoje, jidið kalbos ánaðas á Europos bei pasaulio kultûrà yra milþiniðkas. Ið judaikos specialistø, kurie nuolat bendradarbiauja su Universitetu ir biblioteka, paminëtini prof. Dovidas Katzas (JAV), dr. Yvesas Plasseraud (Prancûzija), prof. Stefanas Schreineris (Vokietija) ir doc. Anna Vershik (Estija). Á Vilniaus universitetà ir bibliotekà rinkti informacijos tiriamiesiems ir mokslo darbams atvaþiuoja mokslininkai iš JAV, Šveicarijos, Airijos, Izraelio, Japonijos, Rusijos. Prof. Gershonas Greenbergas (JAV) 2002 metais kartu su savo kolege Rûta Puiðyte (Lietuva) naudojosi bibliotekos kolekcijomis ir uþ didþiulæ pagalbà dëkojo bibliotekos darbuotojams. 2003 m. raðtiðkà padëkà bibliotekai pareiðkë Holokausto memorialinio muziejaus direktorius Vadimas Altzkanas. Biblioteka labai rûpinasi savo misija – saugoti ir aktualinti kultûros paveldà, skleisti informacijà apie bibliotekoje sukauptus turtus. 1993 m. organizuota paroda „Judaika VUB po specfondo atidarymo“. Ásimintinas pastarøjø metø ávykis – paroda, skirta Onai Ðimaitei – bibliotekininkei, publicistei, Vilniaus geto þydø gelbëtojai, Pasaulio tautø teisuolei. VU Simono Daukanto kiemelyje Onai Ðimaitei buvo atidengta memorialinë lenta.

Judaikos knygoms reikia ypatingos prieþiûros Viena ið didþiausiø problemø bibliotekoje – knygø iðsaugojimas. Bibliotekos darbuotojai stengiasi tausoti retas knygas. Jos restauruojamos ir skaitmeninamos. Tai daug pastangø ir kruopðtumo reikalaujantis darbas, kuriam reikia ir dideliø finansiniø resursø. 2004 metø pabaigoje biblioteka parengë projektà „Senosios hebrajø raðtijos paminklai“, kurá pateikë Rytø Europos þydø kultûros ir istorijos tyrimø centro programai „Þydai Baltijos valstybëse“. Projekto esmë – iðsaugoti unikalià XIV a. rankraðtinæ knygà – Senàjá Testamentà, paraðytà pergamente senàja hebrajø kalba, parengti ir iðleisti skaitmeninæ ðio rankraðèio faksimilæ. Tai leistø pristatyti unikalø dokumentà platesniam tyrinëtojø ir studijuojanèiøjø ratui. Nors Vilniaus universiteto biblioteka deda visas pastangas, kad bûtø sukurtos tinkamos spaudiniø saugojimo sàlygos, dalis senøjø knygø ir rankraðèiø (tarp jø ir judaikos) yra prastos bûklës. Retø leidiniø ir rankraðèiø kolekci ja kelia mokslininkø susidomëjimà, tad bûtina jà iðtirti, uþtikrinti tinkamas saugojimo sàlygas. Tikslinga bûtø derinti visø Vilniaus universiteto padaliniø, sauganèiø ir tyrinëjanèiø þydø kultûros paveldà – Kultûriniø bendrijø studijø centro, Jidið instituto, Orientalistikos centro ir bibliotekos – veiksmus. Bendromis visø padaliniø judaikos specialistø pastangomis bûtø galima sukurti vieningà Judaikos fondà. Judaika – bendra Universiteto ir bibliotekos istorija, atmintis ir pasididþiavimas. Gyvenant naujoje Europoje, ypaè svarbu plëtoti ir puoselëti tolerancijà kitoms kultûroms. Raimundo Malaiðkos nuotr.

sveikata

Ar studijuoti sveika? Liana BINK AUSKIENË

Donato Ðepeèio nuotr.

Studijos – išbandymas jaunuoliui Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos doc. med. dr. Eugenijus Laurinaitis sutinka, kad studijos – didelis iðbandymas. Tai tarsi egzaminas, kurá ne visi sëkmingai iðlaiko. Studijø tvar-

Studijos aukðtojoje mokykloje daugeliui asocijuojasi su laisve: laisve rinktis, kà studijuoti, kaip studijuoti ir kur studijuoti. Nuo þmogaus charakterio priklauso ir poþiûris á studijas – vieni mokosi rimtai ir siekia aukðtumø moksle, kiti „plaukia“ pasroviui. Taèiau ir vieni, ir kiti neretai tampa psichoterapeutø pacientais. Psichoterapeutas, grupiø analitikas, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos doc. med. dr. Eugenijus LAURINAITIS pastebi, kad kas treèias ar ketvirtas besikreipiantis á psichoterapeutus pacientas yra studentas. Tai gal studijos – kenksmingas ir nepakeliamas sunkumas jaunam þmogui? 26

Doc. med. dr. Eugenijus Laurinaitis

reakcija á sunkø gyvenimà ar nepalankiai susiklosèiusias aplinkybes. Tuo tarpu psichoterapija vadinamas toks darbas, kai gydomas þmogus, turintis pakankamai rimtø simptomø, liudijanèiø esant sutrikimà. Taigi vieniems þmonëms reikia tik trumpalaikës, aiðkiai orientuotos psichologinës pagalbos, kitiems – þymiai daugiau. Kodël taip skirtingai þmonës reaguoja á panaðius reiðkinius? „Šitoká sutrikimà, arba „iškritimà iš konteksto“, sàlygoja þmogaus asmenybë, visa jo istorija, gyvenimo patirtis. Neretai ta patirtis bûna tokia menka, kad jaunas þmogus dar neturi rezerviniø galimybiø áveikti gyvenimo stresus, kurie já iðtinka iš pirmo þvilgsnio paprastose situacijose. Vienas dalykas aiškus – niekada negalima sakyti þmogui: „Kodël tu tai imi á galvà?“. Visi esame skirtingi ir nevienodai reaguojame á stresus. Vienam iðsiskyrimas su tëvais yra laisvë, dþiaugsmas, apie kurá svajojo jau deðimt metø, kitam – toks sunkumas, kokio jis dar neásivaizdavo: jaunuolis visada gyveno su tëvais ir net nesuvokia, kaip galëtø gyventi be jø. Tokiam þmogui labai nelengva“, – teigia dr. E. Laurinaitis.

ka, su kuria susiduria kà tik ið mokyklos atëjæ jaunuoliai, ið esmës skiriasi nuo mokyklinës sistemos. Mokykloje mokinys kasdien tikrinamas: ar atliko namø darbus, ar iðmoko privalomuosius dalykus. Aukðtojoje mokykloje jaunuoliams suteikiama laisvë, ir daþnas nuo jos apsvaigsta. Anot psichoterapeuto E. Laurinaièio, „pasigeria“ nuo laisvës. „Sesija – tarsi pagirios. Paaiðkëja, kad ta laisvë jam padarë meðkos paslaugà.“ Gydytojas teigia pastebëjæs, kad þymiai stipriau ir anksèiau uþ laisvës simptomus studentus pradeda kankinti daug rimtesnis sveikatos sutrikimas – stresas. Didelá stresà jauni þmonës patiria ne tik dël didelio mokslø krûvio. Atvykusius mokytis á Universitetà ið kitø miestø, rajonø, kaimø gniuþdo iðsiskyrimas su namais, áprastos socialinës aplinkos – tëvø, draugø, mamytës kepsniukø, savo kambario kvapo – praradimas. Gyvenimas bendrabutyje – taip pat didelis stresas: jaunuoliams reikia iðmokti gyventi kartu su savo bendraamþiais, kuriø áproèiai, charakteriai, po-

linkiai, gyvenimo bûdas kitokie. Prisitaikymas ir bandymas ásitvirtinti tikrai daug kainuoja.

Á stresus reaguojame skirtingai Taèiau ne kiekvienas liûdintis studentas – potencialus psichoterapeutø pacientas. Dr. E. Laurinaitis iðskiria kelis studentø liûdesio lygius – pakankamai normalaus lygio iðsiskyrimo liûdesys, kai studentas ar studentë paliûdi, gailëdamiesi savo buvusio gyvenimo, bet „neiðkrenta“ ið normalaus gyvenimo ritmo, galiausiai susigriebia, pradeda produktyviai mokytis, geba siekti rezultatø. Taèiau yra ir liûdesys, kuris pamaþu virsta depresija. Tokiems þmonëms jau reikalingi psichoterapinis gydymas arba psichologo pagalba. Tai skirtingi dalykai. Psichologine pagalba vadiname pagalbà þmogui, kurio bëda arba nepasitenkinimas savo gyvenimu dar nepatenka á ligø sàraðà. Tai yra normalaus, sveiko þmogaus

Donato Ðepeèio nuotr.

Tyrimø duomenimis, medicinos studijos sukelia didþiausià stresà

Kaip pasireiðkia psichinës sveikatos sutrikimai Studentø psichinës sveikatos sutrikimø simptomai – kaip standartiniø sveikatos sutrikimø: atsiranda nerimas, panikos priepuoliai, pasireiðkia ir psichosomatiniai simptomai, pradeda kaþkur kaþkà skaudëti – tai kûno reakcija á psichologiná stresà. Stresas veikia ir bendrà organizmo bûklæ. Psichoterapeutas siûlo paþiûrëti á þmoniø veidus kasdieniame gyvenime: kai liûdna – lûpø kampuèiai nusileidþia þemyn, akys liûdnos, kai linksma – þmogus ðypsosi, trykðta energija. Þmogaus vidaus organai lygiai taip pat reaguoja á ávairias psichines bûkles. Kai þmogø kamuoja liûdesys, sutrinka miegas, jis jauèiasi pavargæs, negali sutelkti dëmesio, kankina vangûs kûno skausmai – tai liûdesio ir depresijos „normalûs“ palydovai kûne. Psichoterapeutas yra pastebëjæs, kad akademinio jaunimo psichologinæ bûsenà veikia þiemos ir pavasario sesijos, taip pat esama psichiniø susirgimø formø, susijusiø su metø ritmu. Rudená gerokai padaugëja pacientø, besiskundþianèiø depresija, pavasará tokiø ligoniø maþiau. Kaip sëkmingai studijuoti, kad netektø kreiptis á psichiatrus? Gydytojas sako: „Patarimø neduosiu, bet pasakysiu ðtai kà: jeigu jau tenka turëti reikalø su mumis, tai geriau ateiti anksèiau. Juk bet koks ásisenëjæs negalavimas gydomas þymiai sunkiau negu naujas, su kuriuo galima greièiau ir efektyviau susitvarkyti. Gyvenimas

nuolat atridena mums akmenø, ne visada pakeliamø, gyvenimas visada stipresnis uþ mus, ir jeigu jau patekote á tokià situacijà, tai reikia ne kentëti, ne bandyti iðtverti, nesugniuþti, o tiesiog ieðkoti pagalbos. Jeigu pagalba bus veiksminga, bus nepalyginamai geriau, negu sulûþti nuo to svorio. Norëtøsi, kad mûsø studentai suvoktø, kad simptomai, kurie juos kankina, ið tiesø pasireiðkia visai jauniems, sveikiems þmonëms, o tai reiðkia, kad kûno kaltinti dël to daþniausiai nereikëtø – gal vertëtø ið karto kreiptis pagalbos á psichoterapeutus“.

Fakultetuose – skirtinga studijø atmosfera Studentai kalba, kad Vilniuje atmosfera geresnë negu kitø ðalies miestø aukðtosiose mokyklose. Kà èia lyginti miestus, kai akivaizdu, jog net skirtinguose mûsø Universiteto fakultetuose studijø atmosfera visiškai skirtinga. Gydytojas dr. E. Laurinaitis „Spectrum“ pasakojo apie tyrimà, kurá maþdaug prieð dvylika metø atliko VU Medicinos fakulteto psichoterapeutø mokslinis bûrelis. Šio tyrimo rezultatai mums ádomûs ir ðiandien. Jaunieji mokslininkai tyrë, kaip keièiasi studentø depresiðkumas ir nerimastingumas per mokslo metus trijuose fakultetuose: Medicinos, Fizikos ir Gamtos mokslø. Paaiðkëjo, kad maþiausiai nerimastingi ir depresyvûs buvo geografai, šiek tiek labiau – fizikai, o labiausiai – medikai. Treèdalio Medicinos fakulteto studentø depresija ir nerimas-

tingumas buvo tokio lygio, kad juos jau reikëtø gydyti. Labai liûdino tai, jog po þiemos sesijos ir po mënesio atostogø maþdaug pusës tiriamø studentø nerimas arba depresija iðlikdavo tokie pat dideli. Tik pusë bûsimøjø medikø sugebëdavo per atostogas „pataisyti“ sveikatà. Fizikai sveikai nerimavo ir sveikai liûdëjo. O ðtai geografø nerimas, kuris šiek tiek iðryðkëdavo dar prieð sesijà, per sesijà išnykdavo. „Drástu tvirtinti, kad medicinos studijos, mûsø tyrimo duomenimis, sukelia didþiausià stresà“, – komentuoja ilgametis psichoterapeutø bûrelio vadovas dr. E. Laurinaitis. Tyrimo duomenys buvo paskelbti mokslinës draugijos konferencijoje. Po to buvo dedama daug pastangø, kad Medicinos fakultete studentams bûtø sumaþintas auditorinis krûvis. „Manau, kad dabar, palyginti su tuo, kaip buvo prieš 10–12 metø, auditorinis krûvis gerokai sumaþëjæs. Taèiau neþinau, ar sumaþëjo reikalavimai, ar nuo to sumaþëjo stresas. Tyrimus dar teks atlikti“, – teigia gydytojas. Nearti dirvonai ðioje srityje ir psichologams – jie panaðiø tyrimø nëra kol kas atlikæ.

Studentai – specifinë þmoniø grupë, kuriai reikia ypatingo dëmesio Studentai, psichoterapeuto poþiûriu, labai specifinë þmoniø grupë. Dr. E. Laurinaitis sako, kad mokiniai, stodami á aukðtàjà mokyklà, turi pasitikrinti sveikatà ir árodyti, kad yra sveiki. Tuo tarpu vos ástojæ á aukðtàjà mokyklà daugelis pradeda ieðkoti ligø. „Liga yra pateisinama prieþastis nelankyti paskaitø, galiausiai ja prisidengus galima gauti akademines atostogas. Sveikata panaudojama kaip pateisinimas visai kitokioms gyvenimo problemoms spræsti. Štai èia ir prasideda bëda – mes visi tarsi tikime tuo, apie kà jau þinome, kad tai yra netiesa. Tai mûsø moralinës nesveikatos pradþia. Jeigu Universiteto statute bûtø numatyta, kad þmogus turi teisæ trumpam nutraukti mokslus dël bet kokiø prieþasèiø ir vëliau vël sugráþti, tada nereikëtø melo, kuris ið tikrøjø nuodija þmogø“, – svarsto dr. E. Laurinaitis. Gyvenimas jauniems þmonëms pateikia daug iððûkiø. Studentai daþnai

kenèia, ir dël to kyla daug psichologiniø problemø. Tenka iðkæsti ne tik iðsiskyrimà su tëvais ir sava aplinka, mokslø sunkumus, bet ir pakæsti skirtingus dëstytojus, prisitaikyti prie jø keliamø reikalavimø. Pagaliau yra dar viena problema – studentai yra visuomenës dalis, kuri iðgyvena karðèiausius jausmus. Jaunystë – poravimosi metas, merginos neretai pastoja, teka, gimdo vaikus. „Skirtingø fakultetø ir dëstytojø poþiûris á ðeimas kurianèius studentus labai nevienodas. Að, kaip psichoterapeutas, manau, kad vaikas yra svarbiau uþ dvi disertacijas. Disertacijà gali paraðyti ir kas nors kitas, o mano vaiko nepagimdys niekas. Ir jeigu studentës, kol yra jaunos, drásta gimdyti, tai yra skatintina ir sveikintina. Deja, kiek þinau, dël kitokio poþiûrio vël kyla problemø, o su jomis – ir sunkumø. Be to, jaunø þmoniø neaplenkia ir nelaimës, kartais prarandami patys artimiausi þmonës. O mûsø, dëstytojø, gebëjimas suprasti ir uþjausti taip pat labai skirtingas.“

Europos universitetø studentai pagalbà randa þinybiniuose psichikos sveikatos centruose Ar studijuoti sveika? Psichoterapeutas dr. E. Laurinaitis juokauja, kad gyventi nëra sveika, nes gyvenimas – tai lytiniu keliu perduodama liga su ðimtaprocentiniu mirtingumu. „Pats

mokslas ir mokymasis ne taip smarkiai kenkia, kaip mes norëtume manyti. O štai kaip mes tame moksle norime save parodyti – jau kita kalba. Tai priklauso nuo daugelio faktoriø: charakterio, asmeniniø savybiø, gyvenimo filosofijos, áproèiø ir daugybës kitø dalykø“, – sako dr. E. Laurinaitis. Taèiau, gydytojo nuomone, kol kas studijavimo psichohigienai, t. y. mokëjimui sveikai studijuoti, yra skiriama labai maþai dëmesio. Bendraudamas su Europos mokslininkais psichoterapeutais dr. E. Laurinaitis pastebëjo, kad mûsø studentai nesiskiria nuo Europos universitetuose besimokanèiø. Taèiau daugelyje pasaulio universitetø yra þinybiniai psichikos sveikatos centrai, skirti studentams. Dr. E. Laurinaitis pasakoja, jog juose be atlygio dirba jauni dar studijuojantys psichoterapeutai arba psichologai, kuriuos priþiûri dëstytojai. Tai idëja, verta mûsø Universiteto vadovybës dëmesio. Nes tik þmogus, kuris sveikai gyvena ir jauèiasi sveikas, gali pasiðvæsti rimtiems ir svarbiems darbams.

sveikata

Kada prireikia... dirbtiniø kepenø? 2004-øjø kovà Vilniaus universiteto Santariðkiø klinikose pradëjo veikti kepenø pakaitinës terapijos aparatas – mechaninë detoksikacijos sistema, vadinamosios „dirbtinës kepenys“. Sistemos pavadinimas – molekulinë adsorbento recirkuliacijos sistema (MARS). Ði metodika taikoma tuomet, kai kiti kepenø nepakankamumo gydymo bûdai yra neefektyvûs. Apie pirmà kartà Baltijos ðalyse taikytà metodà þurnalui „Spectrum” pasakojo Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir abdominalinës chirurgijos klinikos docentë dr. Danutë SPEIÈIENË.

Kada ir kaip pradëta ieðkoti pakaitalø kepenims? Apie dirbtines kepenis kalbama jau labai seniai. 1959 metais Japonijoje buvo atlikta kryþminë hemodializë tarp paciento ir ðuns – þmogaus kraujas „pervarytas“ per šuns kepenis. Prieð 20–30 metø Lietuvoje kaip dirbtinës kepenys buvo panaudotos kiaulës kepenø làstelës – buvo iðgelbëta viena garsi menininkë, kuri buvo apsinuodijusi sunkiaisiais metalais. Vis dëlto prof. habil. dr. B. Dainys galvojo apie kepenø transplantacijà ir eksperimentavo persodindamas kiaulës kepenis. Þmogaus ir kiaulës organai yra labai panaðûs, tad ruoðiantis transplantacijai buvo naudojamos ðiø gyvûnø kepenys. Kada prireikia dirbtiniø kepenø? Pirmiausia kai kepenys paþeistos – tarkime, þmogus serga virusiniu hepatitu, daugelá metø vartojo alkoholá. Taip pat dirbtiniø kepenø prireikia, kai apsinuodijama tam tikrais medikamentais, sergant ûminiu uþdegimu. Juk viskas, kas patenka á organizmà, yra detoksikuojama ir nukenksminama kepenyse. Jeigu jos dël lëtinës ligos negali ðito padaryti, tai þmogus

þûsta. Taèiau gali bûti ir taip, kad þmogus daugelá metø serga lëtine kepenø liga, kuri progresuoja, ir jau reikia transplantuoti organà. O jo reikia laukti ilgai – kartais mënesá ar du, tris, kartais ir metus… Dirbtinës kepenys padeda prieð transplantacijà – jos reikalingos kraujui valyti, kol savos kepenys ðiek tiek atsistatys. Kepenø persodinimo operacija sunki, tad pacientas turi bûti geros bûklës. Uþsienyje mechaninë detoksikacijos sistema naudojama ir kai kepenys po persodinimo dël kokiø nors prieþasèiø nefunkcionuoja. Kokios krau jo valymo sistemos yra naudojamos? Yra skirtingø. Gali bûti imamos gyvos kepenø làstelës, embrioninës kepenø làstelës, ir kraujas perfuzuojamas pro tas kepenø làsteles. Kepenø làstelës yra unikalios, netgi paimtos ið þmogaus ir patalpintos ne organizme atlieka visas funkcijas, detoksikuoja. Tokios kraujo valymo sistemos pasaulyje yra naudojamos seniai, jø yra ávairiø modifikacijø, naudojami ðaldyti hepatocitai. Ðios sistemos, dar vadinamos bioreaktoriais, yra labai sudëtingos ir brangios; deja, rezultatai nëra tokie ge-

ri, kokiø tikimasi, ypaè ûmiø kepenø nepakankamumo atvejais. Sistema, kurià gavome mes, unikali tuo, kad jai nereikia kepenø làsteliø, o naudojamas kraujo baltymas albuminas. Pasirodo, kad toksinai yra linkæ prie jo prisijungti. Albuminas tiesiog „suriða“ toksinus ir paðalina juos ið organizmo. Paskui ðis baltymas MARS kontûre apvalomas nuo toksinø ir vël cirkuliuoja. Atliekama keletas kraujo valymo seansø. Kokie, Jûsø manymu, pirmosios operacijos rezultatai? Pirmoji operacija pavyko labai gerai. Penkiasdeðimtmetis vyras sirgo kepenø ciroze ir dar labai ûmiu kepenø uþdegimu, buvo toksinis paþeidimas. Ið ligoninës pacientas iðëjo sveikas. Dirbtinës kepenys palaikë jo gyvybæ tuo periodu, kai niekaip kitaip tø ðlakø ir toksinø buvo negalima paðalinti ið organizmo. Jei kepenø valymo sistemà bûtume turëjæ anksèiau, bûtume galëjæ iðgelbëti daugiau ligoniø. Kiek ligoniø klinikose laukia kepenø donorø? Sàraðe jø nëra daug. Taèiau tai pirmiausia susijæ su psichologiniais dalykais. Mûsø spauda neraðo apie tai, kad

Apie gydymo MARS áranga problemas „Spectrum“ kalbëjosi su Anesteziologijos-reanimatologijos centro 1-ojo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedëju gydytoju Gintautu KËKÐTU. Kuo gi ypatingos dirbtinës kepenys ir kokios ðio gydymo alternatyvos? Tai yra brangi procedûra, Europoje labiau iðreklamuota nei pas mus. Pats aparatas kainuoja apie 100 tûkst. Lt, o seansas – apie 12 tûkst. litø, neskaièiuojant albumino. 600 ml albumino (20 proc.) kainuoja 1000 litø ir daugiau, nes lietuviðkasis neatitinka ES standartø. Vieno seanso neuþtenka, reikia maþdaug 4—6, taigi suma labai išauga. Pasaulyje taikoma apie 40 ávairiø modifikacijø dirbtiniø kepenø. Kadangi jas naudoti ið tikrøjø itin brangu, mes radome kità metodikà, kurià naudoja ir japonai – bilirubino absorbcinæ sistemà. Jai taip pat reikia pakaitiniø inkstø terapijos aparatø, bet

nereikia jokios sudëtingos aparatûros, ir procedûros kaina yra keturis kartus maþesnë nei gydant su MARS. Problema ta, kad nei vieno, nei kito metodo ligoniø kasos kol kas nekompensuoja, nors bilirubino absorbcinë sistema Japonijoje kompensuojama nuo 1993 metø. Alternatyva tokia – ar visas bilirubino absorbcinis kursas, ar viena MARS procedûra kainuos 15 tûkst. litø. Ið ko sëmëtës patirties? Kai taikëme dirbtines kepenis (MARS), buvo atvaþiavæs daktaras ið Maskvos, pirmàkart padëjo sujungti kontûrà. Tai sudëtinga, nes reikia integruoti du aparatus ir dar praplauti sistemà. Bilirubino absorbcinë sistema paprastesnë. Pasaulyje tokioms procedûroms medikai ruoðiasi specialiuose kursuose, taèiau mes turime iðmokti savarankiðkai, nors uþ tai nëra atlyginama ar kitaip skatinama. Kaip dirbtinës kepenys taikomos pasaulyje ir su kokiomis problemomis susiduriama pas mus? Pasaulyje tokia metodika pradëta taikyti prieð deðimt metø 30-yje pasaulio ðaliø ir 160-yje medicinos centrø. Ðiuo metodu buvo gydoma apie 3300

ligoniø, atlikta 16 tûkst. procedûrø. Taèiau tai nëra kaþkokie áspûdingi skaièiai. Mums reiktø ir su susiþavëjimu ðûktelëti, ir realiai ávertinti. Pagrindinë problema – kaip kompensuoti gydymà. Dalá gydymo iðlaidø realiausia bûtø átraukti á transplantacijos programas, nes ðitos metodikos padeda ligoniui sulaukti transplantacijos. Vienà ligoná sergantá ûmine kepenø liga visiðkai iðgydëme – tai galëtø bûti pigesnë transplantacijos alternatyva daliai ligoniø. Jeigu kalbame apie kepenø transplantacijà, tai reikia pripaþinti, kad ðios operacijos Lietuvoje iki ðiol vyko nelabai sëkmingai. Persodinti kepenis sudëtingiau nei inkstus, nes kepenys iðlieka gyvybingos ne daugiau poros valandø. Taigi lyginant su kepenø transplantacija, gydymas pakaitinës terapijos metodais þymiai pigesnis. Iki ðiol kepenø transplantacija buvo vienintelis metodas, padedantis iðgyventi. O ji kainuoja apie 300 tûkst. litø, be to, po to visà gyvenimà taikoma imunosupresija ir kontrolë – pakankamai brangus monitoringas. Kalbino Donatas BAGDONAS

Pasaulyje taikoma apie 40 ávairiø modifikacijø dirbtiniø kepenø. Gyd. Gintautas Këkðtas prie aparato MARS.

Leonardo Smilgevièiaus nuotr.

vienas ar kitas iðgyveno po kepenø persodinimo. Pacientui yra labai sunku pasiryþti persodinimui. Jie daþnai sako: „Kiek Dievas man davë, tiek ir iðgyvensiu…“. Tuo tarpu ligoniø, serganèiø lëtinëmis kepenø ligomis, kuriems reikëtø transplantacijos, yra labai daug. Taèiau tokiø, kurie ryþtasi ðiai operacijai, dabar turime tik penkis. Kam labiausiai pagelbëtø iðbandyta MARS metodika? Pirmiausia tiems, kurie laukia transplantacijos. Moterims serganèioms pirmine biliarine ciroze, kurioms pradeda atsirasti gelta, periodiðkai reikëtø atlikti ðià procedûrà, kad jø bûklë nepablogëtø. Pasitaiko Vilsono liga, kuria susergama dël vario apykaitos sutrikimø, ðia liga serga jauni þmonës. Viena ið sunkiø ðios ligos formø – þaibinis hepatitas, kai vyksta hemolizë, ir ligoniai daþniausiai mirðta ðios krizës metu. Jiems tebûna 20–27 metai. Jau yra apraðyti keli pacientø iðgelbëjimo atvejai MARS árangos pagalba. Naudojant MARS aparatà paðalinamas bilirubinas, tulþies rûgðtys, fenolai, azoto oksidai, vaistai, amoniakas, nes jie lengvai prisijungia prie albumino. Juos paðalinus ligonio bûklë pagerëja, atsistato ðirdies, inkstø veikla, dingsta smegenø paþeidimai. Kepenys atsistato, taèiau lieka su defektais, ir jas reikia gydyti toliau.

iniciatyvos

Retus þvëris ir paukðèius saugo aptvarai

Egidijus BUKELSKIS

Lûðis imta veisti nelaisvëje

Mûsø ðalyje pastaraisiais metais sparèiai maþëja kai kuriø laukiniø þvëriø ir paukðèiø. Visuomenëje pasigirsta nerimastingø balsø, raginanèiø intensyviau globoti vilkus, lûðis ir kai kuriuos paukðèius, taèiau ilgai net nebuvo þinoma, kiek ðiø retø gyvûnø dar turime savo miðkuose. 2004 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto biologai, kartu su Kauno þemës ûkio universiteto miðkininkais atlikæ vilkø ir lûðiø apskaità, nustatë, kad ðalies miðkuose gyvena tik apie 40–50 lûðiø ir ne daugiau kaip 120–150 vilkø. Kodël taip atsitiko, kad ðiems plëðrûnams gresia iðnykimas? Kà daryti, kad juos iðsaugotume?

Vilkai – nykstantys gyvûnai Apie vilkus esama keliø nuomoniø. Vieni teigia, kad ðiø plëðrûnø daug ir galime juos medþioti, kiti sako, kad vilkams gresia iðnykimas, todël bûtina uþdrausti jø medþioklæ, juolab kad daugelyje Europoje ðaliø vilkai nebemedþiojami. Aplinkos ministerijos pateikiamø oficialiø apskaitø duomenys rodo, kad vilkø skaièius Lietuvoje stabilus. Atlikus apskaità paaiðkëjo, kad vilkai, nors ir uþklysta á beveik visus didesnius miðkø masyvus, nuolat ten negyvena. Ðie þvërys per kelias paras nubëga deðimtis kilometrø, todël tie patys vilkai bûdavo suskaièiuojami keliø klubø medþioklës plotuose. Ir jø skaièius apskaitø duomenyse bûdavo gerokai iðpûstas. Lûðis iðsaugoti galima tik imantis radikaliø priemoniø, tad labai svarbu þinoti, kuriuose regionuose ir kiek ðiø

þvëriø gyvena laisvëje. Atlikus tyrimus iðsiaiðkinta, kad vilkai ir lûðys per pastaruosius trejus metus gyveno ar buvo pastebëti 121 miðke. Taèiau ðiø plëðrûnø bûklë ðalyje tikrai kritiðka – praëjusià þiemà vilkai pastebëti tik 54 miðkuose ar jø masyvuose, o ir suskaièiuota jø vos 111! Ðie þvërys gyvena atskiromis, izoliuotomis grupuotëmis, todël sumaþëja galimybë laisvai kryþmintis. Kasmet Lietuvoje sumedþiojama daugiau nei treèdalis visos vilkø populiacijos, todël jø medþioklæ reikëtø uþdrausti bent vieneriems metams. Vilkus auginti bandyta ne kartà, taèiau nelaisvëje vilkø elgsena tiek pasikeièia, kad vëliau jie nebepritampa prie savo gentainiø, gali kryþmintis su ðunimis, o jø palikuonys pradeda puldinëti naminius gyvulius, nebebijo þmogaus, tampa neatsargûs.

Lûðiø padëtis ðalyje dar blogesnë nei vilkø – jos iðlikusios tik ðiaurinëje ir vakarinëje Lietuvos dalyse. Ðiems baikðtiems ir atsargiems þvërims didelá pavojø kelia trikdymas veisimosi bei jaunikliø vedþiojimo laikotarpiu, ypaè pavojingas brakonieriavimas statant kilpas. Praëjusiø metø pabaigoje plaèiai nuskambëjusi pamestinukø lûðiukø istorija sukëlë atgarsá visuomenëje. Vilniaus universiteto Medþioklëtyros bazëje pradëtas ágyvendinti lûðiø iðsaugojimo projektas, kurio tikslas – veisti lûðis nelaisvëje, o uþaugusius jauniklius iðleisti á miðkus. Tam mûsø bazëje, padedant rëmëjams Valdui Danilevièiui bei Vytautui Ðidlauskui, árengtas visus reikalavimus atitinkantis aptvaras, kuriame dabar ir gyvena Panevëþyje bei Ðilutës rajone sugauti prie þmoniø atklydæ lûðiukai.

Lietuvoje kurtiniø prieðas – mangutas, Vokietijoje – lapë Kitas gyvûnas, kurio iðlikimu rûpinasi daugelio Europos ðaliø mokslininkai, – kurtinys. Kodël ðie nuostabûs miðko paukðèiai Lietuvoje tapo retenybe? Teisybës dëlei galima pasakyti, kad kurtiniai ðalyje nykti pradëjo jau senokai. Po Pirmojo pasaulinio karo jie iðnyko ið Ðimoniø girios, vëliau paukðèiø vis maþëjo, kol apie 1960–1970 metus liko apie tûkstantá. Prie negandø prisidëjo tuo laiku pradëjæ plisti mangutai. Paukðèiø sumaþëjo kone per pusæ. „Lietuvos faunoje“ teigiama, kad 1985 m. ðalyje buvo 413 kurtiniø, ið jø didþioji dalis – net 311 paukðèiø – gyveno pietrytiniame ðalies pakraðtyje – Varënos, Ðalèininkø ir Ðvenèioniø rajonuose. Kurtiniø maþëjo ir toliau, negelbëjo nei daugiau nei prieð 3 deðimtmeèius ásigaliojæs draudimas juos medþioti, nei áraðymas á ðalies Raudonàjà knygà. Bandyta paukðèius ásiveþti ið svetur. Ið Rusijos atveþti ir á Ðimoniø girià paleisti kurtiniai keletà metø lai-

kësi brandþiuose puðynuose, suteikdami viltá, kad èia iðliks ir veisis. Deja, paukðèiai á laisvæ buvo paleidþiami visiðkai tam nepasirengæ ir greitai tapo lengvu plëðrûnø grobiu. Nyksta ðie taigos paukðèiai ir kitose ðalyse. Ðtai Vokietijoje prieð keletà metø ðalies vyriausybë kurtiniø iðsaugojimui, dirbtiniam veisimui ir iðleidimui á laisvæ skyrë virð milijono markiø. Ðie darbai ið pradþiø buvo labai sëkmingi. Pvz., Harco kalnø nacionaliniame parke, kuriame lankiausi praëjusiø metø lapkritá, buvo sukurta gyvybinga 50– 100 paukðèiø populiacija. Taèiau ir èia kurtiniai pradëjo sparèiai nykti. Mokslininkai nustatë, kad Vokietijoje pagrindinis kurtiniø prieðas yra lapë. Pernelyg didelë jø gausa neleidþia ðiems ant þemës perintiems paukðèiams paplisti ir veistis be þmogaus pagalbos. Lieka vienintelë iðeitis – kurtinius veisti dirbtinai ir nuolat papildyti nykstanèià laukiniø paukðèiø populiacijà.

paukðèiai gerai jauèiasi aptvare, liudija ir jø iðvaizda – iðdidûs dairosi á ðalia esantá Aþvinèiø miðkà, lyg tikëtø, kad jø palikuonys netolimoje ateityje pavasariais èia kels tuoktuves. Suprantama, kad reikia iðspræsti dar labai daug problemø: kaip paukðèius maitinti, kad jie savaime veistøsi, kaip iðsiritusius jauniklius paruoðti gyvenimui laisvëje, kaip sumaþinti plëðrûnø. Savo þodá turës tarti ir mokslas – privalësime paleidþiamus á laisvæ paukðèius identifikuoti genetiðkai, kad ateityje galëtume pasakyti, jog mûsø darbas nenuëjo veltui. Norisi tikëti, kad ir po deðimties, dvideðimties metø Lietuvos giriose galësime groþëtis ðiais nuostabiais paukðèiais, o pavasará klausytis jø uþburianèios tuoktuviø giesmës.

Kurtiniai gerai jauèiasi ir aptvare

Elniniai þvërys aptvaruose Lietuvoje pradëti auginti jau XIV amþiuje. Kryþiuoèiø pasiuntinys K. H. Kyburgas 1397 metais apraðë ðalia Vilniaus esantá þvërynà, kuriame buvo auginami stumbrai, elniai. Vëliau daug kur prie dvarø ásteigtuose aptvaruose auginti danieliai ir taurieji elniai. Per Pirmàjá pasauliná karà dauguma ðiø aptvarø sunyko, á laisvæ pasprukæ danieliai buvo iðgaudyti plëðrûnø ar sumedþioti, taèiau taurieji elniai ðiaurinëje ðalies dalyje iðliko ir ið jø pradëjo formuotis dabartinë ðiø þvëriø kaimenë laisvëje. Tauriøjø elniø ðalyje ðiuo metu suskaièiuojama virð 10 tûkst., jiems pavojus negresia. Vieni graþiausiø elniniø þvëriø – da-

Net ir optimistiðkiausiais skaièiavimais ðiuo metu Lietuvos miðkuose gyvena ne daugiau kaip 150–200 kurtiniø. Praëjusiø metø rudená Medþioklëtyros bazëje Ignalinos rajone árengtas pirmasis Lietuvoje specialus kurtiniø veislynas. Ið Vokietijos atsiveþti 5 pirmieji kurtiniai, kurie tiek morfologiðkai, tiek genetiðkai labai artimi Lietuvoje gyvenanèiam kurtiniui ir priklauso tam paèiam porûðiui (Tetrao urogalus major). Vokieèiø specialistø vertinimu, mûsø aptvarui Vokietijoje neprilygsta në vienas! Kad atveþtieji Lûðis bandoma veisti nelaisvëje

Danieliai turëtø tapti mûsø miðkø puoðmena

nieliai. XX amþiaus 7 deðimtmetyje danieliai buvo auginami valstybiniuose aptvaruose. Vëliau dalis þvëriø buvo paleidþiama á laisvæ. Dabar ðalies miðkuose suskaièiuojama tik apie 300 danieliø. Tokio lëto danieliø plitimo prieþastis gali bûti ir artimas kryþminimasis. Mokslininkai mano, kad bûtina dalá aptvaruose iðaugintø þvëriø paleisti á laisvæ. Kasmet paleidþiant á laivæ naujus þvëris, jø pagausëtø. Vilniaus universiteto Medþioklëtyros bazëje Ignalinos rajone ið 2004 m. kovo mënesá Vokietijoje ásigytø dvylikos danieliø jau sulaukëme septyniø palikuoniø. Visi ðie þvërys dabar gyvena aptvare ir, tikimës, sëkmingai sulauks pavasario. Tada jie bus paþymëti, paimtas kraujas genetiniams tyrimams, ir gyvûnai paleisti á laisvæ Aukðtaitijos nacionaliniame parke. Kaip rodo moksliniai tyrimai, danieliai beveik nekonkuruoja dël maisto su kitais elniniais þvërimis, daro þymiai maþesnæ þalà miðkui nei taurieji elniai.

Mokslininkø rûpestis – kaip iðsaugoti nykstanèius gyvûnus Visø nelaisvëje auginamø þvëriø ir paukðèiø prieþiûra, maitinimo racionø apskaièiavimas, gyvûnø adaptavimasis laisvëje, jø stebësena – bûsimø studentø biologø moksliniø darbø temos. Per ketverius Medþioklëtyros bazës egzistavimo metus sukûrëme prielaidas kai kuriø gyvûnø iðsaugojimui. Netolimoje ateityje – didþiøjø apuokø aptvaras. Ðie gyvûnai be þmogaus pagalbos taip pat neiðgyvens.

Kurtiniai – reti paukðèiai Lietuvos miðkuose

Lietuva ir ES Dr. Algimantas JUOZAPAVIÈIUS

Jau neásivaizduojame savo gyvenimo be modernaus transporto – tai patogu, ðiuolaikiðka ir suteikia mûsø gyvenimui mobilumo. Taèiau kartu labai opios ir transporto keliamos problemos. Europos keliuose kasmet ávyksta apie 1 300 000 transporto avarijø, kuriose þûva 40 000 þmoniø ir 1 700 000 susiþeidþia. Europos Sàjunga kelia tikslà iki 2010 metø dukart sumaþinti avaringumà keliuose. Kuriamas vadinamasis „nulinio avaringumo“ scenarijus, kuris turëtø bûti ágyvendintas 2020 metais. Be naujausiø informaciniø technologijø ðio uþdavinio iðspræsti neámanoma.

Transportui –

ðiuolaikinës technologijos mà. Ðios iniciatyvos tikslai tokie: kurti transporto poreikiø valdymo sistemas, siekiant efektyviau iðnaudoti turimà infrastruktûrà; projektuoti ir diegti atviras interaktyvias ir kintamo mastelio sistemas, leidþianèias efektyviai eksploatuoti ðiuolaikinius jutiklius, jø programinæ árangà; tirti ir diegti atviras interaktyvias ir kintamo mastelio sistemas, naudojanèias pozicionavimo technologijas ir sensorius; integruoti atviras interaktyvias ir kintamo mastelio sistemas á transporto valdymà; kurti transporto ávykiø analizës ir ypaè transporto ávykiø prieþasèiø analizës sistemas, integruojant dabar egzistuojanèius ES ðaliø duomenø ðaltinius; plëtoti ir integruoti internetines sistemas „eSafety Initiative“ ir „eSafety Forum“.

Donato Ðepeèio nuotr.

Europos Sàjungos gyvybingumas priklauso ir nuo transporto efektyvumo Nuo transporto efektyvumo labai priklauso visos ES gyvybingumas. Transporto saugumo ir jo valdymo bei ðiø problemø sprendimo pagrindiniai principai yra iðdëstyti specialiai sudarytoje baltojoje knygoje „European Transport Policy for 2010“. Joje pabrëþiama kuriamø vadinamøjø pasyviø transporto saugumo sistemø – elektroniniø stabilumo programø (ESP) ir adaptyvaus marðruto valdymo (ACC) – svarba. Tokios sistemos gali pagerinti saugumà keliuose ir ið dalies spræsti transporto valdymo problemas. Ateitis priklauso kooperatyviosioms sistemoms. Ðios sistemos, sujungtos á visumà, daug efektyvesnës nei paskiros. Todël ES Bendrojoje programoje yra paskelbta bendra valstybës ir verslo iniciatyva „eSafety“, kurios paskirtis yra skatinti intelektualiø integruotø saugumo sistemø kûrimà, vystymà ir diegi-

Lietuva neturi vizijos, kaip gerinti transportà ir situacijà keliuose Ávairios ES valstybës skirtingai atsiliepia á ðià ir kitas panaðias iniciatyvas. Kai kurios ðalys narës (Austrija, Didþioji Britanija, Italija, Olandija, Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) turi nacionalines transporto tyrinëjimø programas. Europos Sàjungos finansuojama programa „ERA-NET Transport“ skatina ir remia bendrus skirtingø nacionaliniø veiklos srièiø tyrinëjimus. Lietuva kol kas tokios programos neturi, nëra ir vizijos, kaip gerinti situacijà keliuose bei integruoti jà á bendrà europinæ transporto erdvæ.

Mokslininkai tiesia pagalbos rankà Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bei KTU ir VGTU mokslininkai kartu su mobiliøjø telekomunikacijø operatoriumi „Bitë GSM“, siekdami padëti spræsti transporto problemas, pasiûlë Valstybiniam mokslo ir studijø fondui projektà „Vieðosios informacijos ir transporto mobilûs sprendimai (VITMOS)“. Ðis pro-

jektas finansuojamas nuo 2003 metø paskutinio ketvirèio. VITMOS projekto tikslas – siekti, kad kroviniai bûtø kuo efektyviau bei saugiau perveþami. Tai tiesiogiai atitinka Europos Sàjungos direktyvas transporto srityje. Projektu siekiama sukurti „inteligentiðkà“ keliø transporto sektoriø, kuris skatintø tobulinti esamas bei kurti naujas transporto paslaugas, papildyti trûkstamas perveþimo jungtis, paðalinti grûstis keliuose. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kuria transporto priemoniø sekimo technologijas panaudojant mobiliàsias komunikacijas, integruojant ir derinant jas su esamomis ir ateities kartø pozicionavimo sistemomis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai tiria transporto judëjimà ir kroviniø perveþimø technologijas, jø pagrindu kuria ir siûlo naujas. VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai kuria, projektuoja ir diegia daugialypës paskirties transporto vieðosios informacijos mobiliuosius portalus ir transporto informacijos portalus. Per ðiuos portalus numatoma valdyti ir vykdyti transporto sistemø pagrindines funkcijas. Abu portalai skiriami tiek tiesioginiam naudojimui (per internetines ir mobiliøjø telefonø narðykles), tiek integravimui á kitas sistemas, panaudojant populiarius jungimosi standartus (vadinamuosius web servisus). Kadangi ateityje portalai veiks kaip transporto kooperatyviosios sistemos arba jø pagrindu bus galima kurti kooperatyvias sistemas, jie yra tikslingai projektuojami – jø pagrindu numatoma kurti transporto srautø modeliavimo sistemà, skirtà atlikti transporto arba kroviniø srautø monitoringui keliuose. Ði modeliavimo sistema turi funkcionuoti lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø (GRID) pagrindu. Portalai taip pat turi leisti sukurti pozicijos vietovëje pagrindu funkcionuojanèias paslaugas (LBS), integruojanèias teksto, garso, balso, vaizdo ir kitokià informacijà.

alumnai

Neatskleistø Visatos paslapèiø Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë prof. Graþina TAUTVAIÐIENË Graþina Tautvaiðienë – VU absolventë, gamtos mokslø, habilituota fiziniø mokslø ir fiziniø mokslø astronomijos krypties daktarë. Nuo 2002 m. – VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, VU profesorë. Tarptautinës astronomø sàjungos narë, Europos astronomø sàjungos narë steigëja, Amerikos astronomø sàjungos premijos laureatë (1994). Moksliniø tyrimø sritis – þvaigþdþiø atmosferos cheminës sandaros tyrimas, cheminë Galaktikos evoliucija. Periodinio leidinio „Lietuvos dangus“ redaktoriø kolegijos narë. Staþavosi Ðiaurës ðaliø teorinës fizikos NORDITA institute, skaitë paskaitas Ðvedijos Lundo ir Ousalos observatorijose bei Gëteborgo universitete, Suomijos Turku ir Oulu universitetuose, Danijos Kopenhagos observatorijoje ir Arhuso universitete bei daugelyje kitø pasaulio universitetø. Daugiau nei 70 moksliniø publikacijø autorë, daugelio tarptautiniø konferencijø dalyvë. 2003 m. Graþina Tautvaiðienë tapo Nacionalinës mokslo premijos laureate. Nuo 2003 m. – VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë, Astronomijos observatorijos vedëja. Kodël pasirinkote fizikà? Ar nemanote, kad astrofizika, kurioje Jûs padarëte stulbinanèià karjerà, yra itin vyriðkas mokslas? Jau vidurinëje mokykloje jauni þmonës mëgina suprasti, kokie mokslai labiausiai traukia. Bandþiau ir að. Be abejo, labai padëjo mokytojai, kurie pastebëjo, kad man labiausiai sekasi tikslieji mokslai. Labai nustebau, kai aðtuntoje klasëje gavau pasiûlymà pereiti á sustiprintos fizikos ir matematikos mokyklà, taèiau suvokiau, kad tai yra þenklas, kuris rodo, koká gyvenimo kelià rinktis. Tiesa, mane traukë ir teisë, nes mielai skaitydavau detektyvus, jauèiau tikrà pasitenkinimà, kai nusikaltëliai bûdavo surandami ir baudþiami. Vis dëlto ðio mokslo nepasirinkau, nes tuo metu atrodë, jog teks labai daug mokytis atmintinai, o man tai nepatiko. Norëjau, kad mokslas, kurá pasirinksiu, bûtø aiðkus ir savaime suprantamas. Tokia buvo fizika. Kartà teko dalyvauti respublikiniø moksleiviø techninës kûrybos rûmø 50 metø jubiliejuje. Nepatikësite, bet pradëjau ðvilpti, kai vienoje sveikinimo kalboje iðgirdau, kad ðie rûmai – ber-

niukø, o mergaitës èia yra tik puoðmena. Juk nëra vyriðko arba moteriðko mokslo. Ir moterys, ir vyrai gali astrofizikà studijuoti vienodai sëkmingai. Papasakokite apie VU Teorinës fizikos ir astronomijos institutà – kokie tyrimai ten atliekami, kuo uþsiimate? Mûsø institute dirba didþiausias Lietuvoje astronomø kolektyvas, veikia vienintelë Lietuvoje astronomijos observatorija, turinti tris teleskopus, vienas jø – didþiausias Ðiaurës Europoje. Tyrinëjame Paukðèiø Tako galaktikos ir jos kaimyniø struktûrà bei cheminæ evoliucijà. Pasitelkæ fizikos dësnius interpretuojame fotometrinius ir spektrinius þvaigþdþiø stebëjimus – taip þvelgiame á þvaigþdþiø gelmes, modeliuojame milijardus metø trunkanèià jø evoliucijà. Domina ir artimesni dangaus objektai. Lietuvos astronomø aruoduose – jau 20 atrastø kometø, prie ðimto artëja atrastø asteroidø skaièius. Dirbame ne tik su Lietuvoje ar kitose pasaulio ðalyse esanèiais antþeminiais teleskopais, bet ir su skriejanèiais kosmose. Ðiuo metu dalyvaujame projekte – padedame parengti dar vienà

Vido Naujiko nuotr.

dar yra labai daug… liø moksliniø idëjø. Lietuvos astronomai bendradarbiauja su kolegomis ið Anglijos, Èilës, Danijos, Italijos, JAV, Kanados, Suomijos, Ðvedijos, Ðveicarijos, Vatikano ir kitø ðaliø. Ar astronomijos mokslas Lietuvoje gali sëkmingai plëtotis? Astronomijos mokslas Lietuvoje gyvuoja daugiau kaip 250 metø; tai leidþia uþtikrintai sakyti, kad astronomija èia turi stiprius pamatus. Reikia tik puoselëti tai, kas pasiekta, semtis patirties pasaulyje ir nebijoti naujoviø. Mokslas labai sparèiai progresuoja, labai svarbu, kad astronomø gretas nuolat papildytø jauni ir kûrybingi þmonës. Neatskleistø Visatos paslapèiø dar yra labai daug.

Europos kosminës agentûros erdvëlaivá GAIA astronominiams stebëjimams. Daug dëmesio skiriame jaunøjø astronomø ugdymui – 2005 m. organizuosime jau treèiuosius tarptautinius astrofizikos aukðtuosius kursus, kuriuose patirties semsis 22 magistrantai ir doktorantai ið Baltijos ir Ðiaurës ðaliø. Leidþiame tarptautiná mokslo þurnalà „Baltic astronomy“, apie mokslà visuomenei suprantama kalba raðome kasmetiniame leidinyje „Lietuvos dangus“. Kokios perspektyvos atsiveria astronomijai ir astronomams Lietuvai ástojus á ES? Lietuvos astronomams atsivërë tikrai plaèios galimybës. Europinës mokslo plëtros programos leidþia dalyvauti ávairiuose konkursuose, atlikti stebëjimus visais vidutinio dydþio teleskopais ir net gauti finansavimà stebëjimø kelionëms. Sunkiau prieinami tik didþiausieji 8–10 m skersmens teleskopai, nes Lietuva kol kas negali skirti reikiamo finansinio ánaðo. Taèiau ir juos ámanoma pasiekti, jei bendradarbiaujama su uþsienio astronomais ir turima origina-

Kà Jums reiðkia Vilniaus universitetas? Mano nuomone, VU rengia geriausius Lietuvos specialistus, ši aukštoji mokykla suteikia galimybæ jaunam þmogui pasirinkti vienà ið daugelio siûlomø specialybiø. Kaþkada astronomija privertë mane Kaunà iðkeisti á Vilniø. Ðiam pokyèiui ryþausi net nedvejodama. Þinojau, kad á VU ástoja geriausi, o man visada patiko bûti viena ið jø. Koks Jûsø ryðys su Vilniaus universitetu šiandien? Ðiandien að kartu su kitais Universiteto dëstytojais ugdau Lietuvai jaunuosius mokslininkus. Man labai patinka bendrauti su studentais. Á institutà jie ateina jau pirmaisiais studijø metais. Daugelis jø astronomija domëjosi dar mokydamiesi mokykloje ir yra tvirtai pasiryþæ tapti mokslininkais. Tokiems galima patikëti rimtus mokslinius darbus, kuriuos vainikuoja pirmosios jø mokslinës publikacijos ir praneðimai tarptautinëse konferencijose.

Kaip vertinate šiuo metu Vilniaus universitete sparèiai besikurianèias alumnø draugijas, buvusiø studentø norà vël bûti VU bendruomenës dalimi? Dar neþinia, kaip glaudþiai alumnø draugijoms pavyks bendradarbiauti su Universitetu. Taèiau tikra teisybë, kad visada malonu sutikti buvusius dëstytojus ar kurso draugus. Þinoma, tokiø draugijø nauda bûtø didelë, jei jø veikloje aktyviai dalyvautø ir buvæ, ir dabartiniai studentai. Kol kas alumnai atlieka daugiau fakultetø rëmëjø vaidmená. Studijø metais að aktyviai dalyvaudavau Fizikø dienose, dabar ði ðventë – mano ðeimos ðventë. Jei bus ir daugiau jaunystës prisiminimus paþadinanèiø renginiø, ilgiau iðliksime jauni. Ar VU parengia gerus fizikus, ar jie tenkina mokslo institutø reikalavimus? Fizikos fakultete parengti studentai puikiai tinka darbui mokslo institutuose. Universitetinës studijos – dar tik didelio mokslinio kelio pradþia, daug kà reikia iðmokti studijuojant doktorantûroje ir po jos. Mokslininkai mokosi visà gyvenimà. Jûsø linkëjimai Vilniaus universitetui. Linkiu Vilniaus universitetui ir toliau likti iškiliausiu Lietuvos universitetu! Kalbino Liana BINKAUSKIENË

Prof. Graþina Tautvaiðienë prie nulinio laiko dienovidinio Grinvièo observatorijoje Anglijoje Nuotr. ið asmeninio albumo

knygos Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytë, Edvardas Gudavièius. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) Margi raštai, 2004 Jau daugiau kaip du ðimtmeèius neslûgsta daugelio ðaliø mokslininkø susidomëjimas Pirmuoju Lietuvos Statutu – lietuviø, baltarusiø, ukrainieèiø, ið dalies ir rusø bei lenkø teisës ir kultûros paminklu. Ði þymiø Vilniaus universiteto istorikø parengta publikaci-

Vytautas Lesèius. Lietuvos kariuomenë Nepriklausomybës kovose. 1918–1920. Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas, 2004 Ði VU Istorijos fakulteto doc. dr. Vytauto Lesèiaus monografi ja yra 1998 m. iðleistos studijos „Lietuvos kariuomenë 1918–1920“ tæsinys. Èia apþvelgiamas neilgas, taèiau gausus ávykiø, sudëtingas bei svarbus laikotarpis. Iðsamiai aptariamos lietuviø pastangos átvirtinti ir apsaugoti 1918 metais at-

ja rusø kalba – akademinis leidinys, kuriame neiðlikusio originalo tekstas atkurtas remiantis iðsamia 9 þinomø XVI a. nuoraðø paleografine bei tekstologine analize. Tai beveik 40 metø trunkanèiø tyrinëjimø vaisius. Pirmasis Lietuvos Statutas, priimtas Vilniaus Seime 1529 metais, – tam tikra Lietuvos valstybës bajorø konstitucijos ir pagrindiniø teisës ðakø ástatymø sàvado simbiozë. Analogiðkus ástatymø rinkinius turëjo visos feodalinës valstybës, taèiau lietuviðkasis skiriasi ne tik kur kas didesne apimtimi, bet ir visas teisës ðakas aprëpianèiu turiniu, teisinës minties branda ir gana aukðta juridinës kalbos kultûra. Tai didingas savo epochos ástatymø leidybos paminklas, kokio tuo-

metinë Europa neturëjo. Knygoje pateikta dviejø ðimtmeèiø Pirmojo Lietuvos Statuto tyrinëjimo istorija, atskleidþiamos istorinës Statuto kodifikavimo aplinkybës bei prieþastys, ávardyti jo kûrëjai, apibûdinta kalba; pateikiamas trikalbis Pirmojo Lietuvos Statuto þodynas. Knygos tekstà paávairina 77 spalvotos ir juodai baltos A. Þviliaus iliustracijos.

gautà kraðto Nepriklausomybæ bei sukurti lietuviðkà kariuomenæ. Tuo metu á Lietuvos þemes verþësi trys galingi prieðai – Sovietø Rusija, bermontininkai bei imperialistinë Lenkija. Nors jëgos buvo nelygios, auganti ir stiprëjanti, visos tautos remiama jauna Lietuvos kariuomenë sugebëjo vienus grobikus sulaikyti, kitus po lemtingø mûðiø iðvyti ið Lietuvos. 1918–1920 m. vykusios Nepriklausomybës kovos – iki ðiol maþai nuðviestas kuriamos kariuomenës reiðkinys. Atsiþvelgdamas á temos aktualumà autorius siekia pateikti skaitytojui kuo iðsamesná bei vientisesná visos Lietuvos kariuomenës dalyvavimo kovose vaizdà.

Stasë Matulaitytë. Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija ir jos biblioteka

Lietuviðkieji kontrafakciniai leidiniai 1865–1904 m. Bibliografijos rodyklë Vilniaus universiteto leidykla, 2004 2004-aisiais minint lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo 100metá, surengta nemaþai renginiø ir iðleista leidiniø, skirtø ðiai sukakèiai paminëti. Vienas jø – Izabelës Èerniauskienës sudaryta bibliografijos rodyklë „Lietuviðkieji kontrafakciniai leidiniai“, 1865–1904 m. Ðie leidiniai uþima iðskirtinæ vietà lietuviø spaudos istorijoje, byloja apie sudëtingà lietuviðkos knygos spausdinimo ir platinimo kelià. Kontrafakcinei spaudai bûdingas visø ar kai kuriø leidinio duomenø slëpimas, nenurodant autoriaus, prisidengiant slapyvardþiais, klaidingai þymint spausdinimo vietà, spaustuvæ, metus. Knygoje suregistruoti 833 kontrafakciniai spaudiniai, parodytas ðiø leidiniø kiekis to meto spaudoje, jø leidimo raida; pateiktos knygø antraðtiniø puslapiø, viršeliø, iliustracijø nuotraukos.

Vilniaus universiteto leidykla, 2004

Tai knyga iš serijos „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis“, skirta VU 425-osioms ir observatorijos 250osioms metinëms. Joje nagrinëjama senosios Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos raida nuo ákûrimo 1753 m. iki uþdarymo po gaisro 1882 metais. Apþvelgiama þymiausiø to meto Universiteto astronomø (O. Krygerio, M. Poèobuto, J. Sniadeckio, P. Slavinsko) veikla, iðsamiai apraðomi observatorijos stebëjimø þurnalai, kurie nuðvieèia visus pagrindinius to meto astronomijos darbus, taip pat pajamø ir iðlaidø knyga, observatorijos biblioteka ir jos komplektavimo ðaltiniai. Ávade apþvelgiama tiek pasaulinë, tiek lietuviðka literatûra, kurioje galima rasti þiniø apie Lietuvos astronomijà bei senàjà observatorijà; supaþindinama su XVI– XVIII a. astronomijos laimëjimais.

akademinës istorijos Populiarinti mokslà nesunku

Jaunas specialistas, paskelbæs kelis mokslinius straipsnius, gavo uþsakymà paraðyti mokslo populiarinimo straipsná. Sutrikæs jis kreipësi á prof. Tadà Ivanauskà patarimo, kaip raðyti toká straipsná. „Vaikeli, – tarë profesorius. – tai visai nesunku. Raðyk taip, kad piemuo suprastø ir joks profesorius neprikibtø…“

Saulës dëmës

„Prima aprilis“ senajame Vilniuje Senieji vilnieèiai dar prisimena, kad Pilies g. 29 pastatas vadintas Franko namu. Nuo pat XIX a. pradþios èia gyveno Vilniaus universiteto profesoriai, 1812 m. buvo apsistojæs Napoleono armijos intendentas A. M. Beilis, visam pasauliui þinomas Stendalio literatûriniu pseudonimu. Taèiau vardà ðiam namui padovanojo prof. Jozefas Frankas (1777–1842), labai gyvybingas þmogus, þaiþaruojantis sàmoju ir iðmonëmis. Sakoma, kad ir balandþio pirmosios pokðtai Vilniuje nuo jo prasidëjæ. Profesorius J. Frankas savo namuose apgyvendindavo á Vilniø gastroliø ar ilgesniam atvykusius muzikantus, solistus. Tàkart sveèiavosi þymus dainininkas Tarkvinis. Tai buvo mielas storuliukas italas, atliekantis soprano partijas. Kaip þinoma, tuo metu italø opera solistus iðsiaugindavo ið vaikystëje kastruotø Neapolio berniukø.

Viena dama pasidejavo vilniðkiui astronomui P. Smyslovui, kad negalëjusi iðklausyti jo paskaitos apie Saulës dëmes. „Tai gana speciali tema, – paguodë astronomas. – Vargu ar paskaita bûtø buvusi jums ádomi.“ – „Kaip tai speciali? Pati svarbiausia: vos tik pavasará saulë pradeda skaisèiai ðviesti, man ant veido atsiranda dëmiø!“

Rektoriaus gudrybës Universiteto rektorius Simonas Malevskis (1759–1832) kiek ámanydamas rûpinosi Universiteto finansiniais reikalais. Kartà Vilniaus pirkliai þydai ið Universiteto kasos pasiskolino du tûkstanèius sidabro rubliø (tais laikais iðties nemaþà sumà), uþstatu palikdami sidabro dirbiniø. Procentus buvo sutarta mokëti ið anksto. Po kurio laiko mieste pasklido gandas, kad Universitetas apvogtas. Þydai, greitai surinkæ skolintà sumà, atbëgo „iðpirkti“ uþstato, tikëdamiesi nemaþos kompensacijos. Koks buvo jø nusivylimas, kai, padëjus pinigus ant stalo, rektorius S. Malevskis kuo ramiausiai ið spintos iðëmë ir atidavë sidabrà! Procentai papildë Universiteto kasà, o gandais, atrodo, bus pasirûpinæs pats rektorius…

Profesorius J. Frankas Ir ðtai kartà vakaroti profesoriaus svetainëje susirinkusi draugija aptarinëjo Europoje plintantá „Prima aprilis“ paprotá iðkrësti pokðtø draugams ir paþástamiems. „Tik visiðki naivuoliai gali pakliûti ant tokios meðkerës“, – pareiðkë rimtuolis profesorius Andrius Sniadeckis. Bet netruko ateiti ir balandþio pirmoji… A. Sniadeckis gauna per pasiuntiná toká raðtelá ið kolegos J. Franko: „Nelaimë mano namuose – ðá rytà Tarkvinis, neatsargiai skusdamasis barzdà, persipjovë gerklæ. Bièiuli, gelbëk!“ Gydytojas atbëgo sukaitæs ir uþdusæs. Jozefas Frankas nuoðirdþiai padëkojo kolegai uþ paslaugumà, kartu pridurdamas, kad, deja, italø sopranams barzdos neauga net balandþio pirmàjà…

Studentø iðdaigos Vienà kartà studentai atneðë profesoriui Janui Priuferiui, þinomam entomologui, Universiteto Zoologijos katedros vedëjui, vabalà ir papraðë já apibûdinti. Po keliø dienø gavo raðtiðkà profesoriaus atsakymà ir… perskaitë ne vienà lotyniðkà vabalo pavadinimà, o penkis. Pasirodo, studentai buvo davæ profesoriui ne paprastà vabalà, o suklijuotà ið penkiø skirtingø vabalø – prie vieno vabalo krûtinës buvo priklijuota kito galva, treèio sparnai ir dviejø skirtingø vabalø kojos…

S. B. Jundzilas ir kava 1805 m. kovo mënesá „Vilniaus dienoraðtyje“ botanikos profesorius S. B. Jundzilas (1761–1847) paskelbë straipsná „Apie senus ir naujus kavos taupymo bûdus“. Jis raðo, kad kavos pasaulyje suvartojama vis daugiau ir daugiau. Nors jos plantacijø plotai vis pleèiami, rinkos kaina nuolat kyla: mat kava ið aristokratø salonø pasiekë ir vidurinës klasës bei darbininkø stalà. Mokslininkai, augalø þinovai senokai dairosi jos pakaitalø arba bent tinkamø priedø. Ðtai ir Vilniaus kavinëse á kavà maiðomi ávairûs dþiovinti paskrudinti vaisiai arba patiekiama „pokavutë“ – antrà kartà uþplikyti tirðèiai. Toliau profesorius aptaria visus autoritetø siûlomus augalus – ne vienas jø auginamas ir Universiteto botanikos sode (dabar – Sereikiðkiø parkas). Deja, cikorija, þemës rieðutai, dryþutis, italiðkasis þirnis, lipikas, cukrinis runkelis neturi nei kavos aromato, nei skonio, juolab þmogaus „nervus ir visà kûnà“ teigiamai veikianèiø kavos savybiø. Taigi kavà gali pakeisti tik kava… Uþ galimybæ pasinaudoti sukaupta medþiaga dëkojame prof. dr. L. KLIMKAI

ANONSAI Kitame numeryje skaitykite: Arûnas RAMANAVIÈIUS

„Kur galima pritaikyti „protingus” polimerus?“

Jokûbas SÛDÞIUS

„Paukðèiø Tako galaktika“ Petras Henrikas VAITKEVIÈIUS

Arûnas BUKANTIS

„Kaip mes suvokiame pasaulá“

„Klimato pakitimai: ko galime tikëtis?“

Skelbiamas fotografijø konkursas „VU atributika – uþ Lietuvos ribø“ Visus VU akademinës bendruomenës narius, susirengusius á kelionæ, raginame nepamirðti fotoaparato ir Jums mielo suvenyro su VU þenklu. Áamþinkite tai egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse. Nuotraukas siøskite „Spectrum“ .vu.lt redakcijai el. paštu spectrum@cr spectrum@cr.vu.lt .vu.lt.. Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotraukos turiná. Þurnale atspausdintos nuotraukos autorius bus apdovanotas specialiu prizu. Keliaukite, fotografuokite ir siøskite mums.

„Spectrum“ redakcija Juozo Karmazos (Ekonomikos fakulteto IV k. studento, VU SA viceprezidento) nuotr.

Kuprinë su VU þenklu „pabuvojo“ Pietø Italijoje.

Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum" Nr. 2

Articles inside

Akademinës istorijos

Alumnai

Knygos

dirbtiniø kepenø

Lietuva ir ES

Iniciatyvos

Sveikata

Judaika Universiteto bibliotekoje

Paveldas

Tyrinëjimai

Þmonës

universiteto regalijos

Þvilgsnis

kas naudingiau? Þargonas – bendrinës kalbos

prieðas, draugas, brolis?