iniciatyvos
Retus þvëris ir paukðèius saugo aptvarai
Egidijus BUKELSKIS
Lûðis imta veisti nelaisvëje
Mûsø ðalyje pastaraisiais metais sparèiai maþëja kai kuriø laukiniø þvëriø ir paukðèiø. Visuomenëje pasigirsta nerimastingø balsø, raginanèiø intensyviau globoti vilkus, lûðis ir kai kuriuos paukðèius, taèiau ilgai net nebuvo þinoma, kiek ðiø retø gyvûnø dar turime savo miðkuose. 2004 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto biologai, kartu su Kauno þemës ûkio universiteto miðkininkais atlikæ vilkø ir lûðiø apskaità, nustatë, kad ðalies miðkuose gyvena tik apie 40–50 lûðiø ir ne daugiau kaip 120–150 vilkø. Kodël taip atsitiko, kad ðiems plëðrûnams gresia iðnykimas? Kà daryti, kad juos iðsaugotume?
Vilkai – nykstantys gyvûnai Apie vilkus esama keliø nuomoniø. Vieni teigia, kad ðiø plëðrûnø daug ir galime juos medþioti, kiti sako, kad vilkams gresia iðnykimas, todël bûtina uþdrausti jø medþioklæ, juolab kad daugelyje Europoje ðaliø vilkai nebemedþiojami. Aplinkos ministerijos pateikiamø oficialiø apskaitø duomenys rodo, kad vilkø skaièius Lietuvoje stabilus. Atlikus apskaità paaiðkëjo, kad vilkai, nors ir uþklysta á beveik visus didesnius miðkø masyvus, nuolat ten negyvena. Ðie þvërys per kelias paras nubëga deðimtis kilometrø, todël tie patys vilkai bûdavo suskaièiuojami keliø klubø medþioklës plotuose. Ir jø skaièius apskaitø duomenyse bûdavo gerokai iðpûstas. Lûðis iðsaugoti galima tik imantis radikaliø priemoniø, tad labai svarbu þinoti, kuriuose regionuose ir kiek ðiø
32
þvëriø gyvena laisvëje. Atlikus tyrimus iðsiaiðkinta, kad vilkai ir lûðys per pastaruosius trejus metus gyveno ar buvo pastebëti 121 miðke. Taèiau ðiø plëðrûnø bûklë ðalyje tikrai kritiðka – praëjusià þiemà vilkai pastebëti tik 54 miðkuose ar jø masyvuose, o ir suskaièiuota jø vos 111! Ðie þvërys gyvena atskiromis, izoliuotomis grupuotëmis, todël sumaþëja galimybë laisvai kryþmintis. Kasmet Lietuvoje sumedþiojama daugiau nei treèdalis visos vilkø populiacijos, todël jø medþioklæ reikëtø uþdrausti bent vieneriems metams. Vilkus auginti bandyta ne kartà, taèiau nelaisvëje vilkø elgsena tiek pasikeièia, kad vëliau jie nebepritampa prie savo gentainiø, gali kryþmintis su ðunimis, o jø palikuonys pradeda puldinëti naminius gyvulius, nebebijo þmogaus, tampa neatsargûs.
Lûðiø padëtis ðalyje dar blogesnë nei vilkø – jos iðlikusios tik ðiaurinëje ir vakarinëje Lietuvos dalyse. Ðiems baikðtiems ir atsargiems þvërims didelá pavojø kelia trikdymas veisimosi bei jaunikliø vedþiojimo laikotarpiu, ypaè pavojingas brakonieriavimas statant kilpas. Praëjusiø metø pabaigoje plaèiai nuskambëjusi pamestinukø lûðiukø istorija sukëlë atgarsá visuomenëje. Vilniaus universiteto Medþioklëtyros bazëje pradëtas ágyvendinti lûðiø iðsaugojimo projektas, kurio tikslas – veisti lûðis nelaisvëje, o uþaugusius jauniklius iðleisti á miðkus. Tam mûsø bazëje, padedant rëmëjams Valdui Danilevièiui bei Vytautui Ðidlauskui, árengtas visus reikalavimus atitinkantis aptvaras, kuriame dabar ir gyvena Panevëþyje bei Ðilutës rajone sugauti prie þmoniø atklydæ lûðiukai.
Lietuvoje kurtiniø prieðas – mangutas, Vokietijoje – lapë Kitas gyvûnas, kurio iðlikimu rûpinasi daugelio Europos ðaliø mokslininkai, – kurtinys. Kodël ðie nuostabûs miðko paukðèiai Lietuvoje tapo retenybe? Teisybës dëlei galima pasakyti, kad kurtiniai ðalyje nykti pradëjo jau senokai. Po Pirmojo pasaulinio karo jie iðnyko ið Ðimoniø girios, vëliau paukðèiø vis maþëjo, kol apie 1960–1970 metus liko apie tûkstantá. Prie negandø prisidëjo tuo laiku pradëjæ plisti mangutai. Paukðèiø sumaþëjo kone per pusæ. „Lietuvos faunoje“ teigiama, kad 1985 m. ðalyje buvo 413 kurtiniø, ið jø didþioji dalis – net 311 paukðèiø – gyveno pietrytiniame ðalies pakraðtyje – Varënos, Ðalèininkø ir Ðvenèioniø rajonuose. Kurtiniø maþëjo ir toliau, negelbëjo nei daugiau nei prieð 3 deðimtmeèius ásigaliojæs draudimas juos medþioti, nei áraðymas á ðalies Raudonàjà knygà. Bandyta paukðèius ásiveþti ið svetur. Ið Rusijos atveþti ir á Ðimoniø girià paleisti kurtiniai keletà metø lai-
