psl. Lietuvė gamina vyną Pietų Prancūzijoje su vyru pripažinti geriausiais jaunaisiais vyndariais. Virginija Sližauskaitė

Lietuvė gamina vyną Pietų Prancūzijoje:

su vyru pripažinti geriausiais jaunaisiais vyndariais

Virginija Sližauskaitė

Lietuvaitės Ženios Vasiljevos karjerą farmacijos srityje sustabdė kelionė į Pietų Prancūziją: sutikusi savo vyrą, prancūzą Thibauld Vermillard’ą, lietuvė nėrė į visiškai naują sritį – vyndarystę. Šiuo metu lietuvės ir prancūzo pora vysto sėkmingą veiklą Langedoko regione esančioje vyninėje „Domaine Ampelhus“ ir net pelnė Geriausio jaunojo Prancūzijos vyndario prizą. Apsilankiusi Lietuvoje, Ženia Vasiljeva pasakoja apie pažintį su vynu, vyndarystės romantiką ir realybę.

VŽ: Šiuo metu gyvenate Langedoke, šiame Pietų Prancūzijos regione esančioje vyninėje gaminate vyną. O koks Jūsų ankstesnis gyvenimo kelias? Ir kaip jame atsirado vynas?

Gimiau ir užaugau Lietuvoje, čia studijavau ir tapau farmacininke. Kokius penkerius metus dirbau vaistinėse Lietuvoje ir šiek tiek – Škotijoje. Tačiau 2014 m. nusprendžiau keletą mėnesių pakeliauti po Pietų Prancūziją. Tuo metu pirmą kartą apsilankiau Langedoke ir iš karto pamilau jo vietoves, žmones... Toje kelionėje sutikau ir savo vyrą – prancūzą Thibaud. Tuo metu Thibaud jau buvo perėmęs vynuogyną iš savo senelio ir pradėjęs jame darbus.

Kelionė po Prancūziją baigėsi, ir kuriam laikui išvykau, tačiau grįžau į Langedoką ir su Thibaud nėriau į man visiškai naują sritį – vyndarystę. Ją pažinau palaipsniui. Dirbau vynuogyne, išmokau genėti su traktoriumi, kitų žemės ūkio darbų. Tuo pat metu mokiausi prancūzų kalbos ir, kai tik galėjau, pradėjau lankyti vyndarystės kursus. Nors nutolau nuo farmacijos, man ji pravertė mokantis apie vyną: lengviau suvokiau tam tikrus procesus, pavyzdžiui, fermentaciją.

VŽ: Kokio dydžio vynuogynu šiuo metu rūpinatės?

Perėmėme 10 ha ploto vynuogyną ir jį išplėtėme, šiuo metu turime 12 ha. Langedoke tai laikoma šeimos vynuogynu – jis tikrai nėra pramoninis, bet ir nėra visiškai mažiukas. Dirbame dviese su Thibaud, tačiau derliaus nuėmimo metu, t. y. nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio, samdomės keletą pagalbininkų.

VŽ: Kokias vynuoges auginate?

Turiu pripažinti, kad mano požiūris nėra nulemtas ilgalaikių prancūziškų tradicijų, todėl kartais juokauju, kad suteikiu vyninei lietuviškumo. Pažinimą pradėjau nuo nulio, kitaip nei mano vyras, kuris derina technines žinias su tradicijomis. Sujungę savo požiūrius, vynuogyną papildėme labai įdomiomis istorinėmis vynuogių veislėmis. Šiandien mūsų vynuogyne – apie 20 medelių veislių.

Be čia tradicinių ‘Muscat’ ar ‘Grenache’, auginame ‘Piquepoul Noir’, ‘Terret Noir’, ‘Rivairenc’ ir kitas vynuoges. Vynuogyne turime ir mano vyro senelio augintų medžių, kuriems nuo 40 iki 70 metų, ir savo pasodintų istorinių veislių.

Dalis vynų gaminami pagal apeliacijos reikalavimus, tačiau dalis – vadinamieji Vin de France, leidžia mums eksperimentuoti ir kurti. Todėl vynininkystėje bandome tai, kas neįprasta, – su baltosiomis vynuogėmis atliekame procesus, įprastus raudonosioms uogoms. Taip gauname įdomių rezultatų.

lSeni ‚Muscat‘ vynmedžiai

VŽ: Ar vyndarystė Jus iš karto patraukė? Kas motyvuoja?

Dažnai apie tai galvoju, motyvacija atsiranda vis kitokia. Mano noras gaminti vyną augo kartu su pažinimu – atsivėrė toks platus ir senas pasaulis, ilgalaikės tradicijos. Šiandien jaučiuosi daranti darbą, kuris pradėtas jau labai seniai, ir mūsų mažas indėlis man suteikia daug prasmės. Vynas – daugiau nei produktas, tai ir istorija, ir kultūra.

Visgi mane labiausiai skatina daryti vyną mūsų terroir. Vos pradėjusi mokytis apie Prancūzijos regionų terroir, suvokiau, koks ypatingas yra Langedokas. Šio regiono terroir – ypatingas, su savo kalvomis ir apvaliais akmenimis (pranc. galets roulés), kuriuos Ronos upė čia atnešė prieš 400 tūkst. metų. Turiu su šia aplinka ypatingą ryšį.

VŽ: Praėjusiais metais buvote įvertinti Geriausio jaunojo vyndario prizu. Kas tai per prizas ir ką jis jums reiškia?

Taip, buvome išrinkti geriausiais jaunaisiais vyndariais Prancūzijoje ten vykstančiame konkurse „Vignerons et Terroirs d’Avenir“. Šiame nacionaliniame konkurse vertinami jaunieji šalies vyndariai iki 40 metų. Taip, jie visi laikomi jaunaisiais, nes vargu ar rasi 18-metį, turintį vynuogyną. Paprastai konkurse dalyvauja 60–70 vyndarių, iš jų atrenkamas geriausiųjų šešetukas.

Pastarieji turi pristatyti savo darbus komisijai, kurią sudaro vyno pasaulyje garsūs ir puikiai žinomi asmenys, taip pat – ankstesnių konkursų laimėtojai1. Komisija įvertina ne tik produktą, bet ir vyninės filosofiją bei globalų požiūrį.

Tai, kad laimėjome konkursą, mums suteikė daug pasitikėjimo savimi ir išsklaidė bet kokias abejones – natūralu, kad jų per ilgus veiklos metus vis atsirasdavo. Tai ne tik pripažinimas, bet ir paspirtis veikti – laimėti 50 tūkst. eurų leis per kelerius metus padaryti tai, ką kitu atveju būtume darę dešimtmetį. Tačiau labiausiai džiaugiausi, kad laimėdami atkreipėme dėmesį į Langedoką. Tai dinamiškas regionas su daug jaunų vyndarių, tačiau Langedokas vis paskęsta tarp žinomiausių regionų.

VŽ: Dažnas gali įsivaizduoti, kad turėti vyninę ir gaminti vyną – romantiška, smagi veikla. Ar patvirtintumėte, o gal paneigtumėte šią nuomonę?

Toks įsivaizdavimas tikrai egzistuoja – galbūt todėl, kad su vynininkais susitinkama degustacijų metu, kur vyrauja tikrai ypatinga atmosfera, o ir vynas – tą atmosferą kuriantis produktas, – susijęs su kultūra, istorija ir kitais įdomiais dalykais.

Tačiau, žinoma, darbas vyninėje reikalauja daugybės pastangų. Tai profesija, atimanti iš tavęs didelę laiko ir gyvenimo dalį. Gal teisingiau būtų sakyti – susiliejanti su gyvenimu. Ir visgi tai intensyvus, įvairiapusis, emocijų ir atradimų kupinas darbas, kuriame nėra jokios rutinos.

Mūsų vyninei – 150 metų, iš kurių 50 metų ji buvo nenaudojama. Todėl pradėję ten dirbti, turėjome atlikti nemažai remontų. Tik 2019 m. po daugybės pasiruošimo darbų, pradėjome gaminti vyną ir plėstis. Todėl dabar jaučiuosi labai laiminga, galėdama pasidalinti ilgo darbo vaisiais. Labai norėčiau su mūsų vynu supažindinti ir lietuvius: taip palaikyčiau glaudesnį ryšį su gimtine, labiau jausčiausi lietuve. Lietuve iš Langedoko!

ARŪNO STARKAUS KOMENTARAS

Keliaudamas į Muscat de Lunel apeliaciją aplankyti Ženios ir Thibauld nesitikėjau nieko įspūdingo: arti Viduržemio jūros pakrantė su sekliomis lagūnomis, druskų kasyklomis ir rožiniais flamingais, tačiau kraštovaizdis lygus su smėlingu dirvožemiu. Todėl labai nustebau pamatęs, kad „Domaine Ampelhus“ įsikūrusi ant kalvos, padengtos pietinei Ronai būdingais apvaliais smiltainio rieduliais. Visą dieną jaučiau iš šiaurės pučiantį mistralį. Taigi tobulos sąlygos auginti vynuoges.

Pora daro vyną vos keletą metų, persodino dalį vynuogynų, todėl iš 12 ha pagamina vos 20 tūkst. butelių. Vyninės pastatas kompaktiškas, jame nėra vietos ąžuolo statinėms, todėl jos nenaudojamos net ir geriausio raudonojo vyno brandinimui. Tačiau, nežiūrint jaunumo, procesai vyninėje vyksta pagal aukštesnius nei pramonės reikalavimus. Farmacinis Ženios išsilavinimas ne tik padeda jai suprasti vyne vykstančius procesus, bet ir laikytis aukštesnių nei pramonės vidurkis higienos standartų. Dėl to galima moderniai, beveik natūraliuoju būdu pagaminti švarų vyną, kuriame niekas neslopina ir neužgožia vynuogių veislės ir terroir išraiškos. „Domaine Apelhus” augančios senovinės vynuogių veislės ‘Piquepoul Noir’, ‘Terret Noir’, ‘Rivairenc’ – atradimas ne man vienam: negausūs arba vidutinio gausumo taninai, daug rūgšties ir nedaug alkoholio. ‘Rivairenc’ pasiekia fiziologinį nokumą ties 11,5 proc. potencialaus alkoholio: aromatai jau būna visiškai susiformavę, taninai prinokę – vyną jau galima daryti. Tobula veislė, turint omeny šylantį klimatą, todėl vyninėje vis dažniau lankosi Prancūzijos parduotuvių savininkai ir someljė.

Kita vertus, „Domaine Ampelhus“ yra viena iš keturių vyninių, tebegaminančių saldųjį „Muscat de Lunel“ . Kadangi saldaus vyno poreikis mažėja, senų ‘Muscat à Petit Grain‘ vynmedžių uogas Ženia ir Thibauld panaudoja savo gaivaus, kvapnaus baltojo gamybai arba padaro šiek tiek oranžinio vyno 15 dienų maceruodami su žievelėmis ir šakelėmis. Oranžinis „Muscat“ atrodo ir egzotiškai, ir patraukliai. Mat dalis šiai veislei būdingų stabilių aromatinių medžiagų (terpenų) išsiskiria tik aukštesnėje, t. y. 29 °C, temperatūroje, kuri nebūdinga darant lengvą baltąjį vyną (17 °C). Taninų kiekis „Quartzite“ vyne yra apie 60 proc., palyginti su raudonojo vyno taninais.

VYNAS

La Cigale Rose IGP d‘OC 2021

VYNUOGĖS

Riveranc Gris, Muscat à Petits Grains Rouge

APRAŠYMAS

Rožinis. Kvepia rožėmis, raudonaisiais serbentais, rožių žiedais. Prieskoniškas ir pikantiškai karsteli, nes ‘Riveranc Blanc’ patyrė maceraciją, kvapnus. Vidutinio gaivumo.

La Fourmi Blanc IGP d‘OC 2021

Quartzite VdF 2021

Muscat à Petits Grains, Viognier

Muscat à Petits Grains Oranžinis. Sumišę saldžių vaisių, tropinių vaisių – citrinų, imbierų, tangerinų – ir gėlių aromatai. Pikantiškas, kvapnus, prieskoniškas. Džiovintų vaisių, ananasų skonio, negausių, žalią arbatą primenančių taninų, vidutinės rūgšties. Pabaigoje juntami rozmarinai su čiobreliais ir pikantiškas kartstelėjimas.

La Fourmi Rouge IGP d’OC 2021

Grenache, Mourvedre, Piquepoul Noir

Counoise VdF 2021

Domaine Apelhus Languedoc AOC 2021

Piquepoul Noir Rivairenc, Morrastel, Carignan (70 metų vynmedžiai), Syrah, Grenache Raudonasis. Kvepia raudonomis uogomis, paprikomis, minerališkas, prieskoniškas. Gausių, maloniai šiurkščių taninų, gaivus.

Piquepoul Noir VdF 2020

Piguepoul Noir Baltasis. Labai kvapnus: žalioji arbata, melionai, aivos, gėlės, narcizai, persikai. Umamiškas, nerūgštus, pusiau sausas, labai būdingo vynuogėms balanso.

Raudonasis. Raudonų ir juodų uogų sulčių skonio, negausių taninų, vidutinio svarumo, vaisiškas.

Raudonasis. Blyškoka spalva. Vynas kvepia trešnėmis, mėlynėmis, juodaisiais serbentais. Struktūriškas, taurus, svarus. Vynuogės pasiekia fiziologinį nokumą ties 12,5–13 proc. potencialaus alkoholio.

Raudonasis. Kvapas primena „Grenache“: braškės, tamsios uogos, dūmas. Gaivus, vidutinių taninų. Skonio balansas primena gerą „Gamay“.

Diluvium VdF 2020

Piquepoul Noir, Terret Noir, Grenache Noir Raudonasis. Trešnės, vyšnios, juodos uogos, pipirai. Taniniškas, svarus, vidutinės rūgšties. Galingas.