psl. „Jūs esate meistrai, kurie leidžia mums spindėti visame pasaulyje”. Rasa Starkus

„Jūs esate meistrai, dėl kurių mes spindime visame pasaulyje”

Rasa Starkus

Jau beveik šešeri metai, kai Lietuvoje uždraustas žodis. Laisvas žodis apie vyną. Seime atsidūrę psichiatras A. Veryga ir teologijos mokslų daktarė A. Širinskienė drauge su savo bendrais apšmeižė lietuvių tautą, nuspręsdami, kad vidutinis lietuvis yra kvailas ir tik jie, ne kas kitas, gali spręsti, ką tas vidutiniokas gali skaityti, o ko ne, antraip nusigers.

Tokių savamokslių teorijų vedami, dar pagrįsdami savo teorijas maksimaliečiais ir kitais panašiais sėbrais, uždraudė, kaip jie patys pavadino, „alkoholio reklamą“. Tačiau iš tiesų jie uždraudė tiesiog lietuvišką informaciją apie gėrimus, jų istoriją, kokybę ir ypatumus. Pažymiu, lietuvišką, nes visomis kitomis kalbomis jos nieks nekontroliuoja. Paliko tik tai, ko užtenka degtinei nusipirkt ir nusigert. Taip pat pavedė šį įstatymą kontroliuoti institucijai (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – red. past.), kuri sėdi feisbuke ir gaudo, kas ką parašė apie degustacijas arba kur koks logotipas matosi. Nes kovoti su šešėliu yra ne jų darbas, tuo labiau ne jų ir ne seimūnų darbas spręsti žmonių su priklausomybėmis problemas. O feisbuke sėdėti patogu ir šilta, tuo labiau kad galima greituoju būdu įspėti rašytojus ar net su teismais už mokesčių mokėtojų pinigus padirbėti baudžiant. Išrinkus naują Seimą kilo kelios iniciatyvos tokį antialkoholinės koalicijos siautėjimą pakeisti. Tačiau išaiškėjo, kad šis įstatymas yra pasmerktas likti baudžiamuoju – tik nedaugelis Seimo narių geba jį skaityti ir suprasti, o jei kas pateikia kokius pakeitimus, tai visi jų bijo kaip velnias kryžiaus. Todėl ir turime tai, ką turime. Apsimetame, kad esame civilizuoti, progresyvūs ir labai norime bendradarbiauti su Vakarų rinkomis, tik pamirštame, kad ta vakarietiška rinka labai gerbia savo vieną pagrindinių ekonomikos, kultūros ir identiteto sričių – vyndarystę. Ir jei ta Vakarų rinka išties suprastų, ką Lietuvos seimūnai supranta ar padarė vyno atžvilgiu ir kaip jų pašonėje esanti kontroliuojanti institucija interpretuoja bet kokį edukacinį žodį, tai, manau, daugelis pagalvotų, kad mes esame tiesiog... kaip čia švelniai išsireiškus, na, gerai, dabar jau galima ir tiesiai šviesiai – mažų mažiausiai idiotai. Įdomu yra tai, kad jau šiandien vis dažniau ir garsiau kalbame ir apie lietuvių vynuogininkystę, kuri labai greitai bus lygiavertė greta kitų žemės ūkio šakų. Ar Lietuvos vyndariai galės kalbėti apie savo daromą vyną ir jo ypatumus lygiavertiškai su savo kolegomis užsienyje? Greičiausiai reikės kurti kažkokią naują gestų kalbą, kurios nesuprastų nė vienas kontrolierius, tik vidutinis lietuvių kalbos vartotojas.

Ir sutapk tu man taip, kad likus kelioms dienoms iki momento, kai nedidelė iniciatyvi Seimo grupė pasiūlė bent minimaliai atlaisvinti valstiečių ir antikvarinių konservatorių sukurptą draudžiantį ir baudžiantį įstatymą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasakė kalbą apie vyndarystės svarbą savo šaliai.

Nekomentuosiu nieko. Tiesiog imkit ir paskaitykit ją lietuviškai, tiksliau, jos dalis – išrinkau svarbiausias. Tik paskaitykite. Nebūkit kaip mūsų seimūnai, kurie net neskaito įstatymų, o balsuoja pagal „myliu nemyliu“ principą. Kaip, beje, ir nutiko su paskutiniu bandymu atšaukti ribojimus skleisti daugiau informacijos vartotojui apie jo vartojamą gėrimą. Visi nubalsavo prieš pataisas, net nepaskaitę, kas buvo pateikta.

Klausantis tos kalbos emocijos kilo įvairios. Verkiau, kaip gražiai prezidentas atsiliepė apie vyndarius ir visus su jais dirbančius, džiaugiausi dėl to, kad mes Lietuvoje propaguojame tokias pačias vertybes, tačiau tuo pačiu buvo ir liūdna, nes prisiminiau, kad nors mes esame legalus verslas, samdantis darbuotojus, mokantis mokesčius ir puoselėjantis civilizuotą kultūrą, savo šalyje esame persona non grata. Shutterstock nuotrauka

JO EKSCELENCIJOS PRANCŪZIJOS PREZIDENTO KALBA ROTUŠĖJE, ATSIIMANT SVARBIAUSIO ŠALIES VYNININKŲ ŽURNALO „REVUE DU VIN DE FRANCE“ METŲ ASMENYBĖS APDOVANOJIMĄ

Ponios ir ponai, brangūs vyndariai, brangūs draugai. Man didelė garbė būti čia, dalyvauti šioje ceremonijoje, kur jūs pagerbiate asmenybes, gyvenimo pasiekimus, prancūzų žemes, net amžius – viską, iš ko susideda mūsų šalis. Man tiesiog gera būti su jumis, ir norėčiau padėkoti žurnalo redakcijai, degustacijos komitetui, visiems partneriams, visiems vyndariams ir visiems su vynu susijusiems profesionalams.

Taigi, nesiplėsiu vardydamas viską, ką darote kasdien, tik trumpai paminėsiu. Kviesdami lankytojus į mūsų regionus, degustuodami su jais mūsų puikius vynus, nuolat pristatydami mūsų gastronomiją už šalies ribų, rengdami įstabius renginius, kuriuose deriname mūsų vynus su viso pasaulio gastronomija, kuriame mūsų Prancūzijos, kaip nuostabių meistrų šalies, įvaizdį. Tai neabejotinai padeda mums pasiekti politinių ir diplomatinių rezultatų. Su tuo susijusi mūsų istorija, kupina sėkmių ir dramų. Bet prie to negrįšiu.

… Be to, jūs esate svarbi mūsų ekonomikos dalis, dabartis ir ateitis. Vyno pramonę sudaro 85 tūkst. ūkių, 800 tūkst. ha vynuogynų, 250 tūkst. tiesioginių darbo vietų. Tai sudaro 15 proc. Prancūzijos žemės ūkio vertės ir kuria užsienio prekybos perteklių mūsų šalyje, kur vis dar yra prekybos deficitas. Viskas, ką darome, skirta deficitui ištaisyti. Dažnai kalbame apie aeronautikos sėkmę, o štai vynų ir spiritinių gėrimų eksportas viršija importą 13 mlrd. eurų, 2020 m. dėl C0VID-19 ir mokesčių –11 mlrd. eurų . Taigi tai yra puikus visai Prancūzijai padedantis verslas, dėl kurio mes spindime. Deja, pastaraisiais metais šiam sektoriui buvo padaryta žala. Susidūrę su sunkumais, parodėme solidarumą padėdami šiam sektoriui. <…>

Iškart noriu paminėti 2019 m įsigaliojusius vadinamuosius Trumpo mokesčius (TRUMP TAX). Buvusio prezidento įvestas 25 proc. mokestis išpilstyto į butelius prancūziško vyno importui, smarkiai paveikė mūsų eksportą ir daugelį, aktyviai dirbančių su Amerika. Dirbome su Europos Sąjungos Komisija, kad šis ginčas būtų išspręstas. Dėl to pradėjau pirmuosius debatus su prezidentu Joe Bidenu, ir galiausiai pasiekėme Briuselio ir Vašingtono susitarimą dėl penkerių metų moratoriumo, kuris palengvina ūkio subjektų padėtį, tačiau svarbiausia pasiekėme, kad būtų imtasi išaiškinti šią sistemą ir iš esmės ištraukti mūsų vynus ir spiritinius gėrimus iš savotiško komercinio šantažo, į kurio spąstus mus įstūmė ši administracija. Šiandien viskas yra sutarta ir stabilizavęsi, tačiau, žinoma, išliksime budrūs. Prancūzija ir toliau ilgam išliks budri. <…>

COVID-19 akivaizdoje buvo imtasi beprecedenčių priemonių dėl susijusių įstaigų uždarymo, nuo ko daugelis jūsų tiesiogiai nukentėjo. Todėl Prancūzija inicijavo 270 mln. eurų skyrimą iš europinių ir savų fondų rinkos spaudimui stabilizuoti. Tai labai techniniai dalykai, tačiau daugeliui jūsų ši pagalba buvo būtina. <…>

Galiausiai, šalnų padarytos žalos paramos planas. Vienas milijardas eurų buvo skirta siekiant paremti labiausiai nukentėjusius ūkius, prisiimant socialinius įsipareigojimus ir kompensuojant dėl žemės ūkio nelaimių patirtus derliaus nuostolius. <…> Aš girdžiu jus. Visuotinis atšilimas ir nelaimės. Mes esame šalia, matome ir šalnas, ir sausras. Mes matome, kas paveikia mūsų derlių, kas kartais viską apverčia aukštyn kojom. Todėl turime pasiruošti ateičiai.

Pirma, mes privalome jums padėti ne tik modernizuojant ūkius, geriau juos apsaugant, bet ir mokslinių tyrimų srityje. Būtina kartu su INRAE (Nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas) tęsti tyrimus ieškant atsparių vynuogių veislių ir pasitelkus mokslą prisitaikyti prie laikotarpio bei klimato pokyčių. <…>

Šią vakarą norėjau visiems jums pasakyti, kad galite didžiuotis savo kasdienybe. Visi sektoriai, kuriems atstovaujate, nesvarbu, ar esate vynuogių augintojai, nepriklausomi ar kooperatyvai, prekybininkai, vyno prekeiviai, vyno turizmo veikėjai, someljė, restoranų savininkai, knygų leidėjai, žurnalų istorijų pasakotojai ir visi partneriai, visos šios su vynu susijusios profesijos. Nes, kaip sakėte, labai didžiuojuosi šiuo nepaprastu Prancūzijos turtu. Tai istorinis turtas, kurio šaknys siekia tūkstantmečius. Jūs esate mūsų meistrai, atkakliai dirbantys mūsų žemę, įsišakniję ir leidžiantys skleistis visame pasaulyje. Ir galiausiai vynas rodo, kad norėdami būti prancūzais, neprivalome būti uždari. Mylėti savo dirvožemį, vynuogių veisles, klimatą, pilis, protėvių įgūdžius, stalo meną, gastronomiją ir su ja susijusius vynus reiškia mylėti ir platų pasaulį. Priimti jį ten, kur sugebėjai jį pakeisti. Ir drauge nuspręsti jį užkariauti eksportuojant tai, ką geriausiai išmanome. Ir tai darydami, galėsime iš naujo investuoti, praturtinti savo terroir, pagražinti savo châteaux, vystytis ir judėti į priekį.

Esate žmonės, turintys gilias šaknis ir trokštantys užkariauti pasaulį. Manau, kad tai ir yra prancūziškojo vyno meno esmė. Neprašykite mūsų rinktis. Mes mylime visus savo slėnius, visas žemes, ypatumus ir gebame apibūdinti visus skirtumus, ginčytis dėl privalumų ir trūkumų. Laimei, yra žurnalų, vyno vertintojų

ir žurnalistų, kritikų, kurie sprendžia šiuos nesibaigiančius ginčus ir kartu padeda užkariauti pasaulį, kai kalbama

apie Prancūzijos spalvas ir jos meistriškumą. Taigi, visa tai ir toliau turime daryti tvirtai, ambicingai, didžiuotis prancūzų menu, kuriam jūs atstovaujate: mūsų vynais, maistu, gastronomija, kraštovaizdžiu, žemėmis ir mums būdingu užkariavimo troškimu. Šį vakarą tai puikiai pademonstravote. Tai yra meistrų pasiekimai ir, žinoma, žmogaus pasiekimai. Žinau, kiek pastangų pareikalavo jūsų pasiekti rezultatai ir laimėti prizai. Todėl esu nepaprastai dėkingas ir laimingas, kad šį vakarą atsidūriau tarp jūsų, nes žinau, kokios pastangos iš kartos į kartą dedamos už apdovanojimus, kuriuos skyrėte savo laureatams. Dėkoju jums už tai. Ir kaip prieš kelias dienas sakiau prancūzams, kad ir kur būčiau, kad ir kokios būtų aplinkybės, būsiu šalia jūsų, nes myliu tai. Tegyvuoja Respublika ir tegyvuoja Prancūzija!

VIVE LA RÉPUBLIQUE, VIVE LA FRANCE!

2022 m. sausio 18 d. LR Seimas nepriėmė svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-646(2))