Pokyčių sūkuryje – Pietų Afrikos vynas

Virginija Sližauskaitė

Pietų Afrikoje, Stelenbošo regione, įsikūrusioje „Ken Forrester“ vyninėje darbas verda siekiant vieno – kurti geriausią vyną. Puikiais „Chenin Blanc“ vynais pagarsėjusios vyninės komercijos vadovas Louwas Strydomas, lapkričio viduryje apsilankęs Vilniuje, papasakojo ne tik apie reprezentuojamą prekės ženklą, bet ir apie Pietų Afrikos vyno rinką.

SUTELKTA DAUGIAUSIA ŽINIŲ

Kurias Afrikos valstybes paminėtumėte, kalbėdami apie vyno rinką šiltajame žemyne? Louwo Strydomo teigimu, galima išskirti dešimt Afrikos šalių, kurių gyventojai domisi vynu, keliauja po vynines, patys gamina šį gėrimą ir savo patirtimi net gali dalintis su kitais. Tai Namibija, Kenija, Tanzanija, Nigerija, Angola, Botsvana, Uganda, Ruanda, Zambia ir Gana. Vos dvi šalys, pažymi pašnekovas, nepriklauso Pietų Afrikos daliai. Tad neklys manantys, kad geras vynas ir Pietų Afrikos Respublika – susiję.

Tai, kad PAR dominuoja vyno rinkoje, nulėmė jau pati istorija. Juk dabartinės PAR sostinės Keiptauno regione – Konstancijoje – užgimė itin garsus, iki šių dienų gaminamas vynas „Vin de Constance“, mėgtas paties Napoleono Bonaparto.

Pasak L. Strydomo, vynuogių augintojų PAR šiuo metu yra beveik 3000, tačiau vyno gamintojų ir žinomų vyno prekės ženklų – kur kas mažiau, vos per 500. Testuojami dideli žemės plotai, kur vynuogės neauga, – taip tikimasi rasti daugiau vietos naujiems vynuogynams. „Pietų Afrikoje populiariausia vynuogių veislė yra ‘Chenin blanc’ – jų čia auga net 17 tūkst. hektarų. Tik vienos veislės, įsivaizduojate?! Tai padaro mus rimtais vyno gamintojais ir tiekėjais – pasaulyje esame septinti po Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių. Ir kai galvojame apie Pietų Afrikos produkciją, konkurentais laikome ne kitus Afrikos vyno gamintojus, o tokias šalis kaip Čilė, Austrija, Naujoji Zelandija, tai pat Kinija, kuri sparčiai plečia vynuogynų plotus ir užima vis aukštesnę vietą“, – pasakoja L. Strydomas.

Svečias teigia, kad PAR nesunku rasti ir gero europietiško vyno: „Nemažai Afrikos šalių vis dar turi stiprų ryšį su jas kolonizavusiomis ES šalimis, todėl prancūzų, portugalų, britų ar vokiečių kultūros stipriai paveikusios ir šiandienes Afrikos šalis. Štai Angoloje galima rasti daug portugališkų produktų, Nigerijoje – prancūziškų. Tanzanijoje ar Kenijoje produktų pasirinkimas itin platus dėl tarptautinio turizmo. Zanzibare, Dar es Salame ar Nairobyje galima rasti gero europietiško vyno, nes į minėtas šalis atvykę turistai nori platesnio pasirinkimo.“

VIS DAR SOFISTIKUOTAS GĖRIMAS

Anot L. Strydomo, vynas Afrikoje vis dar laikomas sofistikuotu ir statusą nurodančiu gėrimu. Svečias pasakoja, kad didžiojoje dalyje šalių, kur geriamas vynas, jo pageidauja turistai iš užsienio arba aukštesnes bei dideles pajamas gaunantys vietos gyventojai, turintys gerą išsilavinimą ir keliaujantys svetur.

Vietiniai Afrikos gyventojai, net PAR, linkę laikytis įpročio negerti vyno namuose. Todėl didžioji dalis gėrimo suvartojama restoranuose, baruose, viešbučiuose. Vis tik pokyčiai kultūroje pastebimi, naujovių įneša someljė, atsirandantys WSET kursai, apsilankymai vyninėse ir, žinoma, reklama – vyndariai į rinką įtraukia rinkodaros specialistus, kad šie prisidėtų prie vyno ir prekės ženklų garsinimo.

Paklaustas, kokia dalis jo atstovaujamų „Ken Forrester“ vynų parduodami Afrikoje ir kokios šalys yra didžiausios vartotojos, L. Strydomas teigia, kad vyninės produkcija pasklidusi po visą Afriką. „Afrikoje daugiausia parduodame savo „Petit Range“ vyno, nes jis yra geros kokybės ir už prieinamą kainą, o tai šiuose kraštuose labai svarbu. Mūsų vynai keliauja į Keniją, Tanzaniją. Nors daugelyje Afrikos kurortų dažnai tiekiamas namų vynas, prabangesnėse turistams skirtose vietovėse siūlomi „Ken Forrester“ premium vynai. Negaliu nepaminėti ir mūsų rinkos Mauricijuje, Seišelių, Maldyvų salose“, – pasakoja svečias.

Vyno kainos varijuoja – anot L. Strydomo, butelis vyno (pavyzdžiui, „Meerlust Rubicon“), Pietų Afrikoje kainuojantis 30–35 eurus, Angoloje gali būti parduotas už 120 ir daugiau eurų. Tokį pabrangimą lemia logistikos ir kitos problemos, apsunkinančios prekybą vynu.

JAUČIASI SAUGIAU NEI AMSTERDAME

Afrikoje logistikos ir infrastruktūros problemos, anot svečio, gerokai apsunkina verslų kasdienybę. „Logistika – tikras košmaras. Nugabenti vyną į oro uostą lengva, tačiau toliau prasideda prasti keliai, bloga infrastruktūra, kai kuriais „keliais“ 120 km atstumą nuvažiuoji per 9 valandas. Tad pristatyti vyną į reikiamą vietą gali būti labai sunku“, – tikina L. Strydomas. Be to, Afrikoje, sako pašnekovas, kur kas mažiau formalumo, turi būti itin atidus bet kokių susitarimų metu: „Čia visuomet tariesi dėl mokėjimo avansu, niekada nesiūlai mokėjimo sąlygų klientams, kurie negali pateikti patikimų dokumentų. Reikia kantrybės, nes visos derybos užtrunka ilgai.“

Galiausiai, paklaustas apie lankymąsi Afrikoje ir kiek saugu joje keliauti – poilsio, pažinimo ar naujo vyno paieškų tikslais – L. Strydomas paneigia dažną mitą, esą tai pavojinga. „Nors kai kurios žinios apie įvykius Somalyje, Sudane ar Konge yra teisingos, mano anksčiau minėtose šalyse būtent turizmas yra vienas pagrindinių BVP šaltinių. Tose šalyse daugiausia dėmesio skiriama būtent turistų saugumui, sklandžiai policijos veiklai. Galiu pasakyti, kad saugesnis jaučiuosi naktį vaikščiodamas Angolos, Zanzibaro, Namibijos gatvėmis nei Paryžiuje ar Amsterdame. Ir, kalbant apie ryšį tarp saugios kelionių krypties, Afrikos šalių reputacijos ir vyno kultūros – taip, ryšys tikrai yra“, – sako pašnekovas.