MUZIKA

MUZIKA Klaipėdos karili

ono festivalis – nuo vidudienio iki saulėlydžio

Klaipėdos kariliono festivalis per vasaros saulėgrįžą vyko jau septintus metus. Birželio 24-ają, Joninių vidudienį, virš senamiesčio nuaidėjęs varpų skambesys vėl pakvietė miestiečius maloniai praleisti šventinę dieną, pasiklausyti klasikinės muzikos ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių, prisiminti varpų simboliką krikščioniškoje kultūroje ir lietuvių liaudies tradicijoje.

Austė NAKIENĖ

Jaunystė ir patirtis

Ankstesniais šimtmečiais varpų skambesys pranešdavo žmonėms svarbias žinias, ši signalinė funkcija išliko posakiuose: „Pasakysi kaip varpu išskambinsi“, „Tuščiai niekas varpais neskambina“. Varpais skambindavo per žymių žmonių sutikimo iškilmes, vestuves, laidotuves. Klausydamiesi Eitkūnų bažnyčios varpų, žmonės girdėdavo juos tarsi sakant: „Eit kūnai į žemę, dūšelės į dangų!“ Skambindavo ir prieš artėjančią audrą, Bartininkuose užrašytas tikėjimas, kad „varpo balsas perskiria debesis“. ►

MUZIKA ono festivalis – iki saulėlydžio

◄ Festivalio pradžią tradiciškai paskelbė koncertas „Vidudienio varpai“, kuriame šįkart derėjo jaunystė ir patirtis. Karilionu skambino žinomas Klaipėdos karilionininkas Stanislovas Žilevičius, kūrinių šiam instrumentui autorius, aranžuotojas, metodinių leidinių leidėjas. Šis koncertas profesoriui buvo jubiliejinis – atlikėjas neseniai paminėjo garbingą 70-metį. Jis kilęs iš Telšių, jaunystėje grojo akordeonu ir fortepijonu, o 1976 m. apsigyveno Klaipėdoje ir pasinėrė į šio miesto kultūrinį gyvenimą. 1985 m. Magdeburge, G.Ph.Telemanno muzikos mokykloje jis įgijo karilionininko kvalifikaciją ir 1987 m. tapo Klaipėdos karilionininku, tad jau daugiau nei 30 metų skambina karilionu.

Festivalio koncertų programose netrūko ir išsiilgto, tradicinio varpų skambesio, ir dar negirdėtų naujų aidų.

Kartu su S.Žilevičiumi pasirodė ir jaunieji atlikėjai. Nuo 2019 m. rudens Klaipėdos koncertų salė vykdė edukacinį projektą „Atrask karilioną“, kuris suteikė galimybę gabiam jaunimui iš arčiau pažinti karilioną ir išmokti juo skambinti. Sakoma, kad Joninių naktį pražysta paparčiai, vidurnaktį miške galima atrasti paparčio žiedą. Tačiau daug paslapčių reikėjo sužinoti ir norint atrasti karilioną, įspūdingą instrumentą, kurį sudaro 48 varpai. Koncerte pasirodė jaunieji karilionininkai Gintarė Valionytė, Ignas Vydeika ir Vilius Aleinikovas. G.Valionytė pradėjo koncertą skambindama savo kūrinį „Nerimas išnyks“. Pasak autorės, „tai viltis, skelbiama mums visiems. Tai žinia, kad vėl galėsime ramiai gyventi ir ramiai kvėpuoti“. Ji studijuoja kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ieškodama savo kūrybinio kelio, domisi visomis jai siūlomomis galimybėmis, net jei iš pirmo žvilgsnio jos kelia iššūkius. V.Aleinikovas atliko S.Rachmaninovo ir A.Chačaturiano kūrinius. Gabus jaunuolis mokosi Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijoje, jis taip pat domisi daugybe dalykų, tarp kurių yra ir karilionas. I.Vydeika koncerte paskambino A.Dvoržako kūrinį. Jis yra Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos mokinys, su karilionu susipažino neseniai, džiaugėsi gavęs nuostabią galimybę išmokti groti šiuo instrumentu.

Koncertą tęsė maestro S.Žilevičius, kurio repertuarą sudaro muzika nuo baroko epochos iki šių dienų. Šįkart jis pasirinko romantinę ir šiuolaikinę muziką, o koncerto pabaigoje atliko savo kūrinį „Varpų mozaika“. Ši kompozicija yra publikuota rinktinėje „Varpų muzika“, kurią išleido Kompozitorių sąjungos fondas 2016 m. Tikėtina, kad žymaus karilionininko kūrybos kelią įamžinusią kompoziciją ateityje publika išgirs skambinamą ir jo mokinių.

Karilionas su elektronika

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną dieną. Varpų muzika suskamba virš miesto 12, 15, 18 ir 21 val. Kiekvienas koncertas pasižymi ►

„Vidudienio varpai“: S.Žilevičius, G.Valionytė, I.Vydeika, V.Aleinikovas (karilionas).

„Popietės varpai“: G.Sodeika (karilionas), V.V.Jurgutis (elektronika).

◄ savita nuotaika ir savitu sumanymu, skirtingu kariliono ir kitų instrumentų ar balsų skambesio derinimu. Koncertai rodomi ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus. Tikrai nuostabu visa tai išgirsti ir patirti.

Koncerte „Popietės varpai“ pasirodė du kompozitoriai bendraminčiai – Gintaras Sodeika (karilionas) ir Vytautas V.Jurgutis (elektronika), kurie kartu atliko naujus savo kūrinius.

V.V.Jurgutis yra įvairiapusis menininkas, savo sumanymus perteikiantis multimedijos formomis. Kompozitorius žinomas kaip elektroninės muzikos festivalio „Jauna muzika“ vadovas, taip pat 2008 m. įkurto elektroninės muzikos atlikėjų kolektyvo „Diissc Orchestra“ narys. (Šį neįprastą orkestrą sudaro keturi kompozitoriai, muzikai atlikti grupės nariai pasitelkia diskų grotuvus, laikmačius, išmaniuosius telefonus, aparatūros trikdžius ir kitokias technologijas. Jų kūriniuose skamba įvairūs triukšmai, originalūs ritminiai dariniai, remiksai, muzikinė raiška dar derinama su lazerių projekcijomis skaitmeniniais vaizdais.) Šįkart Laikrodžių muziejaus kiemelyje nuskambėjo V.V.Jurgučio kūrinio „Afterbell“ karilionui ir elektronikai premjera.

G.Sodeika yra ne tik kompozitorius, bet ir karilionininkas, muzikuojantis Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte, jo atliekama muzika sklinda virš Lukiškių aikštės. G.Sodeikos kūryba pasižymi netikėtomis idėjomis ir žanrų įvairove. Svarbi jo kūrybos dalis – muzika teatrui, taip pat garso instaliacijos, tarpdisciplininiai projektai. Nuo 1990 m. jis dirba kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu, 2006 m. kaip geriausias teatro kompozitorius buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Kompozitorius taip pat yra ir FLUXUS stiliaus kūrėjas, jis – Vilniuje veikiančio Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius.

Koncerte skambėjo G.Sodeikos kūrinio „Lex Non Scripta-Remix“ karilionui ir elektronikai premjera. Klausantis kūrinio, kurio pavadinimas verstinas kaip „nerašytas įstatymas“, buvo galima apmąstyti daugelį mūsų gyvenime svarbių dalykų, taip pat ir su varpais susijusias patarles: „Skamba kaip varpas ant kalno “, „Toli varpas girdėti“, „Kiekvienas žiūri iš savo varpinės “ ir kitas.

Kadangi kūriniai karilionui ir elektronikai buvo parašyti pandemijos laikotarpiu, juose buvo girdima ne tik ramybė, bet ir grėsmė, vis suskambėdavo žemi, įkyrūs garsai, tarsi perspėjimai.

Festivalio užsakymu

Belaukiant didžiojo festivalio koncerto „Vakaro varpai“, buvo galima apžiūrėti parodą „Klaipėdos karilionas“, išdėliotą Laikrodžių muziejaus kiemelyje. O vakariniame koncerte buvo atskleistos simbolinės varpų prasmės: tai ir svarbias žinias, pavojus skelbiantys varpai, ir prisikėlimo, šventinio džiugesio varpai, ir paslaptingi varpai, kurie kartais atsiliepia iš po žemių – skamba kažkada nugrimzdusiose bažnyčiose. Skambino karilionininkas Kęstutis Kačinskas, taip pat dalyvavo Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio, ir choras „Aukuras“, diriguojamas Alfonso Vildžiūno, perkusijos partiją atliko Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.

„Vakaro varpų“ pradžioje K.Kačinskas paskambino savo aranžuotus, karilionui pritaikytus J.S.Bacho, G.F.Händelio, F.Chopino, J.Naujalio opusus. Tada suskambo šiuolaikiniai kūriniai, parašyti Klaipėdos kariliono festivalio meno vadovės Loretos Narvilaitės prašymu. Kompozitorė Ieva Parnarauskaitė, studijuojanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, specialiai festivaliui sukūrė kompoziciją „Palaiminimas“, skirtą karilionui ir erdvėje judančiam chorui. Ratais vaikščiojantis choras perteikė garso sklidimą „ratilais“, siekė sudominti klausytojus pamažu artėjančiais ar tolstančiais kūrinio fragmentais. Autorė sakė, kad ji visada žavėjosi varpų skambesiu, kūrinyje panaudojo Matto Redmano giesmės „Blessed be your name“ ištraukas. ►

„Vakaro varpai“: K.Kačinskas (karilionas), Klaipėdos brass kvintetas, choras „Aukuras“, diriguojamas A.Vildžiūno, I.Spalinskaitė-Kurienė (perkusija).

◄ Kompozitorius Antanas Kučinskas, kuris yra valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ vadovas, festivaliui parašė kūrinį „Smerties šokis“ (arba Danse Macabre) karilionui, vario kvintetui, mišriam chorui ir perkusijai. Tai viduramžiais užgimęs meninis žanras, kurio pagrindinis motyvas – visų gyvųjų lygybė mirties akivaizdoje. Siužete kartu su mirtimi vaizduojami įvairių luomų ir įvairaus amžiaus žmonės – popiežiai ir karaliai, valstiečiai ir riteriai, vargšai ir rūmų damos, žilagalviai senoliai ir kūdikiai lopšiuose. Apie „smertį“ giedama ir senosiose kantičkinėse giesmėse. Kompozitorius jau kuris laikas domisi šiomis giesmėmis, jų tekstus ir melodines atkarpas jis supynė į augančios dramaturgijos polifoninį audinį.

Beje, lietuvių sakmėse epideminės ligos vaizduojamos kaip kilmingos, gražiai apsirengusios, skrybėlėtos ponios, važinėjančios karietomis. Tokio turinio sakmę yra užrašęs Jonas Basanavičius: „In Ožkabalius, sako, maro deivė atkeliavo karietoj su šešetu juodžių. Ji, sako, buvus puikiai juodai įsirėdžius ir važinėjus nuo namo iki namo. Žmonės išsigandę bėgo į galisodes, varyklus, kasė sau duobes ir įlindę rūkinosi visokiomis žolėmis; kiti girioje slapstėsi.“ Šis senovinis vaizdinys atitinka ir šių dienų pastebėjimus: užkrečiamos ligos dažnai būna įvežtinės, jomis serga ne uždarai gyvenantys, bet keliaujantys asmenys.

Po šio kūrinio nuskambėjo dar viena premjera. Tai – Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Varpas“ (V.Kudirkos žodžiai), skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30- mečiui. Kūrinys parašytas karilionui, vario kvintetui, mišriam chorui ir perkusijai. Jame kompozitorė susiejo XIX a. spaudos draudimo ir tautinio atgimimo laikotarpį, kai buvo leidžiamas laikraštis „Varpas“, ir XX a. Jos kūrinyje prisimintas V.Kudirkos kvietimas:

Tai skambink, ,,Varpe “! Tegul gaudims tavo

Išilgai, skersai eina per Lietuvą!

Budink ir šauki graudžiu balsu savo,

O tas šaukimas perniek tenežūva!

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Šis tekstas vėl tapo aktualus, skambėjo ir Sąjūdžio laikais, kai buvo pasiryžta po beveik 50 okupacijos metų atkurti nepriklausomą Lietuvą. Varpo skambesys visuomet ragina prisiminti tai, kas buvo užmiršta, „nugramzdinta“, atkurti tai, kas buvo sunaikinta. Antai apie Jurgaičių piliakalnį, kuris visoje Lietuvoje žinomas kaip Kryžių kalnas, pasakojama: „Seniau ant to kalno buvusi pilis, kurioje buvusi ir bažnyčia. Bet štai vieną Velykų rytą turbūt dėl gyventojų nuodėmių pilis, bažnyčia, kiti trobesiai, drauge ir gyventojai, skambant tos bažnyčios varpams, likę nugramzdinti. Dėl to atsiradęs ir įdubimas, kuris ir dabar žymu. Seni žmonės pasakoja, kad kurį Velykų rytą, kai bažnyčiose apvaikščiojamos Kristaus iš numirusių atsikėlimo apeigos, girdisi ir nugrimzdusioje bažnyčioje skambinant varpais. Dėl to turbūt ši vieta yra laikoma šventa, stebuklinga. Žmonės tą kalną labai gerbia ir eina tenais melstis“ (užrašė A.Gricius).

Ką gi reiškia padavimai apie nugrimzdusias bažnyčias ir tebegirdimus jų varpus? Turbūt tai, kad neretai bažnyčios būna sugriaunamos, karo metais jų varpai išvagiami, perlydomi į patrankas, tačiau žmonių atmintyje ir jos, ir jų varpų skambesys išlieka. Kažkada buvusi šventa vieta tebėra šventa. Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai sugriauta bažnyčia ar sunaikinta tradicija vėl atkuriama, nugrimzdusi praeitis vėl iškyla.

Muzikos sąšaukos

Paskutiniame festivalio koncerte „Nakties varpai“ aidėjo lietuvių ir lenkų muzikos sąšaukos. Koncerto sumanymas kilo festivalio meno vadovei L.Narvilaitei susirašinėjant su Klaipėdos publikai jau pažįstama karilio

„Nakties varpai“: M.Kazimierczak (karilionas), E.Miszk (trimitas), džiazo trio – T.Chyła (smuikas), S.Koryzno (perkusija), S.Burnos ( programavimas).

nininke iš Gdansko Monika Kazimierczak. Ponia Monika yra varpų muzikos skleidėja, tarptautinių konkursų laureatė, Gdansko muzikos akademijos dėstytoja ir kariliono atlikimo meno daktarė. Kartu su ja atvyko ir džiazo trio: Tomaszas Chyła (smuikas), Sławekas Koryzno (perkusija), Szymonas Burnos (Moog sintezatorius, FX, programavimas), tad varpų muzika buvo papildyta

rilionas), E.Miszk (trimitas), džiazo trio – T.Chyła (smuikas), S.Koryzno (perkusija), S.Burnos (Moog sintezatorius, FX, Vytauto Petriko / Klaipėdos koncertų salės archyvo nuotr.

improvizacijomis. Koncerto pradžioje atlikėjai improvizavo liaudies dainų temomis (lietuvių „Beauštanti aušrelė“ ir lenkų „Uwoz mamo roz“).

Į festivalį atvyko ir lenkų kompozitorė Katarzyna Kwiecien-Długosz, pastaruoju metu bendradarbiavusi su karilionininke M.Kazimierczak. Kompozitorė – plataus universitetinio išsilavinimo asmenybė, studijavusi kompoziciją Ignaco Paderewskio muzikos akademijoje Poznanėje, taip pat lingvistiką Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Ji kuria muziką (daugybė jos kūrinių buvo apdovanoti prizais įvairiuose konkursuose), taip pat dirba vertėja (į lenkų kalbą verčia muzikinės tematikos tekstus). Yra sukūrusi ir kūrinių karilionui, dalyvavo pasauliniame kariliono kongrese, kuris 2017 m. vyko Barselonoje. Koncerte nuskambėjo naujas jos kūrinys „DayLight “ trimitui (atliko Emilis Miszk) ir karilionui.

Po jo prie karilionininkės M.Kazimierczak vėl prisijungė džiazo trio, buvo atliktas naujas L.Narvilaitės kūrinys „Varpas prabyla į tylą“. Šios kompozitorės kūrinių atsiradimą dažnai paskatina poetinės inspiracijos. Mieste gyvenantiems ir nuolat skubantiems žmonėms ji siūlo trumpam stabtelėti, nurimti, įsiklausyti, susimąstyti. Savo kūriniuose kompozitorė yra įpynusi ir Mažojoje Lietuvoje skambėjusių dainų, o šįkart virš miesto nuvilnijo liaudies daina „Anoj pusėj Nemuno“.

Čia galima priminti, kaip varpų skambėjimas buvo apdainuojamas liaudies dainose:

Aš išdainavau visas daineles,

Dar vienos nedainavau.

Tą padainuosiu pavasarėlį,

Žalias rūtas sėdama.

O kas girdėjo, kas negirdėjo –

Jauns bernelis girdėjo: – Mano mergelės gražus balselis,

Kaip Kretingos varpelis.

Kaip galima suprasti iš žodžių, ypač didžiuotasi ir žavėtasi Kretingos bažnyčios varpų gaudesiu.

Koncerto pabaigoje buvo atliktas dar vienas kompozitorės K.Kwiecien-Długosz kūrinys – „Ad Fontes“ karilionui, irgi parašytas pandemijos laikotarpiu. Jame panaudota grįžti prie esmės kviečianti citata – 42-oji psalmė iš XVI a. šaltinio – Jakubo Lubelczyko Dovydo psalmyno („Psałterz Dawid’ow“). Po jo skambėjo keturios dalys iš belgų karilionininko ir kompozitoriaus Geerto D’hollanderio kūrinio „Ludus modalis“. Originalus kūrinys parašytas karilionui solo, tačiau festivalio metu jis buvo atliekamas neįprastai, prie kariliono partijos buvo priderintas improvizacinis sluoksnis, įgarsintas džiazo trio. Atlikėjai iš Gdansko sumanė papildyti kūrinį, įnešdami naujų stilistinių elementų.

Festivalis baigėsi saulei leidžiantis. Miestiečiai, kurie po namuose praleisto karantino laikotarpio galbūt atėjo į koncertą pirmą kartą, skirstėsi į namus pakilios nuotaikos. Festivalio meno vadovės ir visų jį organizavusiųjų dėka pasiklausyti gražios muzikos, atgaivinti klausą galėjo pati įvairiausia publika – ir senbuviai, ir naujokai. Koncertų programose netrūko ir išsiilgto, tradicinio varpų skambesio, ir dar negirdėtų naujų aidų.