KINAS

KINAS „Tenet“ – filmas, kuris užduoda namų darbų

Originalusis kino standartus laužantis britų kino režisierius Christopheris Nolanas į kino ekranus sugrįžo su nauja realybę į šipulius daužančia juosta „Tenet“. Čia laiką reikia suvokti kitaip. Tai ne šiaip kelionė laiku. Tai inversija. Ir čia yra ką veikti žiūrovų smegenims.

Andrius RAMANAUSKAS

Žaidimai su laiku

Ch.Nolano filmografijoje žaidimai su laiku ypač ryškūs. Pradedant 2000-aisiais pasirodžiusia juosta „Memento“, kurioje trumpomis atkarpomis istorija buvo papasakota priešinga kryptimi – nuo pabaigos pradžios link. Filme „Pradžia“ („Inception“, JAV, 2010) laikas kiekvieną kartą vis labiau išsitempdavo, įsibrovus į kuo gilesnį sapno lygmenį. Mokslinėje fantastinėje juostoje „Tarp žvaigždžių“ („Interstellar“, JAV, 2014) laikas buvo apgaunamas keliaujant kirmgraužomis per kosmosą, o laiko tėkmė, kaip ir gravitacija, keisdavosi priklausomai nuo aplankytos planetos. Karinėje dramoje „Diunkerkas“ („Dunkirk“, JAV, 2017) ta pati susipinanti laiko atkarpa buvo parodyta iš trijų skirtingų personažų perspektyvų.

Naujausiame Ch.Nolano fantastiniame šnipų trileryje „Tenet“ laiku dar labiau manipuliuojama. Tai vieniems žiūrovams tampa prakeiksmu ir kančia, kiti jį vadina originaliu filmu, vertu žiūrėti bent porą kartų, kad įmintum visas mįsles ir suvoktum kūrėjų sumanymus.

Filmo siužetą papasakoti gana sunku. Paprastai sakant, tai istorija, įkvėpta klasikinių filmų apie šnipus. Pagrindinis filmo protagonistas (jis taip filme ir vadinamas),

Fantastinio trilerio „Tenet“ filmavimo aikštelėje. Aktorius J.D.Washingtonas ir režisierius Ch.Nolanas.

kurį vaidina žymaus aktoriaus Denzelio Washingtono sūnus Johnas Davidas Washingtonas, gauna užduotį išsiaiškinti, kodėl žmonės iš ateities bendrauja su dabartimi ir kas už to slypi. Pavojinga tarptautinė misija laipsniškai atskleidžia paslaptingų žmonių iš ateities kėslus. Ateityje mokslininkai sukūrė pavojingą technologiją, kuria galima manipuliuoti laiku ir keliauti atgal. Tačiau, kokie tikrieji jų tikslai, nėra aišku, bet manoma, kad ant kortos pastatytas visos žmonijos likimas.

Prieštaringiausias kūrinys

Ch.Nolanas yra pats savo sėkmingos karjeros auka. Šis režisierius nesukūrė nė vieno prasto ar finansiškai nuostolingo filmo. Žiūrovai jam vis aukščiau kelia kartelę, kino studijos patiki vis didesnius biudžetus ir jam suteikiama kūrybinė laisvė. Tačiau pranokti save darosi vis sunkiau. „Tenet“ yra ambicingas kūrinys ir teikė daugybę lūkesčių. Daugeliui sugrįžimas į kino teatrus po pirmosios pandemijos bangos turėjo būti susijęs būtent su šiuo filmu. Kino studijos ir kino teatrai tikėjosi, kad jis vėl sugrąžins žiūrovus į sales. Ir geriausias filmas, norint pasiekti šį tikslą, turėjo būti „Tenet“, kurį norint suprasti reikia pažiūrėti bent du kartus. Gera verslo strategija ypač tuomet, kai kino teatrų veikla apmirusi. Ar strategija pasitvirtino? Ko gero, ne. Nors tai ir nebuvo tragedija finansiškai, bet vis dėlto tai, ko gero, prieštaringiausias Ch.Nolano darbas.

Ch.Nolano filmų scenarijai visada būdavo gerai apgalvoti, su daugybe paslėptų detalių ir užuominų, siužeto vingių, mįslių, vienu kitu spalvingesniu personažu, įdomia pasakojimo koncepcija. Todėl juos galėdavai žiūrėti po kelis kartus ir nuolat atrasti kažką naujo. „Tenet“ taip pat turi peržiūrėjimo „sindromą“, jei taip galima pavadinti. Ir net didesnį nei visi kiti jo darbai. Tačiau čia nėra įdomių personažų ir emocinio įsitraukimo, kaip ankstesniuose Ch.Nolano filmuose. Iš esmės filmo fabula paprasta, tarsi paimta iš senųjų Džeimso Bondo filmų: čia yra blogiukas, kuris nori pražudyti visą žmoniją, ir protagonistas, kuris nori jį sustabdyti. Tačiau daugeliui žiūrovų, sprendžiant iš atsiliepimų, buvo sunku sekti, kas vyksta. Todėl sunkiausia, ko gero, buvo suvokti, kaip veikia filmo pasaulio fizika ir ta laiko manipuliavimo technologija. Kadangi filmas nesikoncentruoja į personažus, jų emocijas ir filosofijas, viskas rutuliojasi aplinkui tą sunkiai suvokiamą technologiją, kuri filme yra dėmesio centre.

KINAS „Tenet“ – filmas, kuris užduoda namų darbų

Kai viskas juda atbulai

Keliavimas laiku kine dar niekada nebuvo taip parodytas. Iš esmės tai ne visai kelionė laiku. Turbūt labiausiai ta kelionė primena VHS videokasetės atsukimą, kai juostos atsukimo metu ekrane visi vaizde esantys žmonės ir objektai juda atbulai.

Panašiai kelionė laiku veikia ir „Tenet“ filmo pasaulyje: įėjęs pro specialias duris, išeini jau į praeitį, kurioje visi juda atbulai, tik tu vienas judi į priekį, gilyn į praeitį. Jei tai, ką dabar rašau, suprasti sunku, tai čia – tik pradžia. Toliau filme sujungti visas logines gijas tampa dar sunkiau ir kyla dar daugiau klausimų. Kodėl į praeitį nukeliavus negalima pakeisti įvykių, bet vis tiek personažai į ją keliauja, kad pakeistų praeitį? Kaip tiksliai veikia filme vadinamas „apsupimas laiku“, kai, vykdant karinę misiją, vieni operacijos dalyviai juda iš praeities į ateitį, o kiti – iš ateities į praeitį toje pačioje erdvėje ir tuo pačiu metu? Kada laiko kilpa atsidaro ir užsidaro? Kas yra laiko inversija ir entropija? Ir taip toliau.

Tai vieniems žiūrovams tampa prakeiksmu ir kančia, kiti jį vadina originaliu filmu, vertu žiūrėti bent porą kartų, kad įmintum visas mįsles ir suvoktum kūrėjų sumanymus.

Taigi filmas tikrai duoda nemažai namų darbų žiūrovų smegenims, nes iš pirmo karto jį iki galo sunku suvokti. Gera naujiena, kad „Youtube“ platformoje pilna režisieriaus kūrybos gerbėjų aiškinamųjų analizių, kaip veikia Ch.Nolano filmo pasaulis. Tiesa, visa tai peržiūrėti gali užtrukti ilgiau nei pats filmas. Net filmo pavadinimo „Tenet“ žodžio reikšmė turi atskirą 15 minučių paaiškinimą. Visa tai tikrai praplėtė mano suvokimą apie filmą, atradau daug dalykų ir įdomių teorijų, kurių visų per pirmą peržiūrą pastebėti tiesiog neįmanoma.

Norint suprasti daugiau

Ar visiems norėsis ruošti namų darbus po seanso? Tikrai ne. Internete pilna atsiliepimų, kad filmas buvo per daug sudėtingas net tiems, kurie mėgsta sudėtingą kiną. Vienas labiausiai įstrigusių perskaitytų komentarų apie „Tenet“ skamba taip: „Tai mano pats mėgstamiausias filmas, kurio nesupratau.“

Po peržiūros net nelabai norisi kalbėti apie kitus filmo aspektus – aktorių vaidybą, garso takelį ar vaizdo efektus. Nes tiesiog supranti, kad visas filmas yra sulipdytas aplink tą keistą ir sudėtingą keliavimo laiku principą, todėl visi kiti dalykai, nors sukurti kokybiškai, kad toji laiko manipuliavimo idėja būtų įgyvendinta, lieka tarsi antraeiliai. Pats Ch.Nolanas viename interviu minėjo, kad kai kuriuos filmo vaizdinius, judančius atbulai, įsivaizdavo jau prieš 20 metų. Tad natūralu, kad visi personažai ir situacijos filme pajungti jo sugalvotai keliavimo laiku vizijai atskleisti, bet ne atvirkščiai.

Kažkada viename kino forume užkietėję sinefilai kalbėjo, kad ateityje filmai bus vis sudėtingesni. Nes visos istorijos jau parodytos ir papasakotos. Todėl, norint išlaikyti žiūrovų dėmesį, režisieriams neliks nieko kito, kaip kurti sudėtingų koncepcijų ir komplikuotos struktūros filmus. Tokį pažiūrėjęs vieną kartą, filmo gale rasi kokį nors suvokimo raktą arba sužinosi kodą, kurį vėliau gali panaudoti jau antrai to paties filmo peržiūrai ir taip suprasti kur kas daugiau. Ir tokių žiūrėjimo ciklų gali būti net keli. Taip vienas dviejų valandų filmas gali būti paverčiamas dešimties valandų patirtimi su skirtingais suvokimo lygmenimis. Jei tie išprotėję sinefilai buvo bent pusiau teisūs ir ateityje iš tikrųjų toks žanras dominuos arba bus labai ryškus, tai Ch.Nolano „Tenet“ bus laikoma laiką pralenkusia klasika. NAUJAS FILMAS

Pavadinimas: „Tenet“. Žanras: veiksmo, mokslinis fantastinis filmas. Sukurta: 2020 m., JAV, Didžioji Britanija. Režisierius ir scenarijaus autorius: Christopheris Nolanas. Operatorius: Hoyte van Hoytema. Vaidina: Johnas Davidas Washingtonas, Robertas Pattinsonas, Elizabeth Debicki, Kennethas Branaghas. Trukmė: 2 val. 30 min. Amžiaus cenzas: žiūrovams nuo 13 metų.

Kadrai iš filmo „Tenet“ (rež. Ch.Nolanas, 2020).