KINAS
„Tenet“ – filmas, kuris u Originalusis kino standartus laužantis britų kino režisierius Christopheris Nolanas į kino ekranus sugrįžo su nauja realybę į šipulius daužančia juosta „Tenet“. Čia laiką reikia suvokti kitaip. Tai ne šiaip kelionė laiku. Tai inversija. Ir čia yra ką veikti žiūrovų smegenims. Andrius RAMANAUSKAS Fantastinio trilerio „Tenet“ filmavimo aikštelėje. Aktorius J.D.Washingtonas ir režisierius Ch.Nolanas.
Žaidimai su laiku Ch.Nolano filmografijoje žaidimai su laiku ypač ryškūs. Pradedant 2000-aisiais pasirodžiusia juosta „Memento“, kurioje trumpomis atkarpomis istorija buvo papasakota priešinga kryptimi – nuo pabaigos pradžios link. Filme „Pradžia“ („Inception“, JAV, 2010) laikas kiekvieną kartą vis labiau išsitempdavo, įsibrovus į kuo gilesnį sapno lygmenį. Mokslinėje fantastinėje juostoje „Tarp žvaigždžių“ („Interstellar“, JAV, 2014) laikas buvo apgaunamas keliaujant kirmgraužomis per kosmosą, o laiko tėkmė, kaip ir gravitacija, keisdavosi priklausomai nuo aplankytos planetos. Karinėje dramoje „Diunkerkas“ („Dunkirk“, JAV, 2017) ta pati susipinanti laiko atkarpa buvo parodyta iš trijų skirtingų personažų perspektyvų. Naujausiame Ch.Nolano fantastiniame šnipų trileryje „Tenet“ laiku dar labiau manipuliuojama. Tai vieniems žiūrovams tampa prakeiksmu ir kančia, kiti jį vadina originaliu filmu, vertu žiūrėti bent porą kartų, kad įmintum visas mįsles ir suvoktum kūrėjų sumanymus. Filmo siužetą papasakoti gana sunku. Paprastai sakant, tai istorija, įkvėpta klasikinių filmų apie šnipus. Pagrindinis filmo protagonistas (jis taip filme ir vadinamas), 52
kurį vaidina žymaus aktoriaus Denzelio Washingtono sūnus Johnas Davidas Washingtonas, gauna užduotį išsiaiškinti, kodėl žmonės iš ateities bendrauja su dabartimi ir kas už to slypi. Pavojinga tarptautinė misija laipsniškai atskleidžia paslaptingų žmonių iš ateities kėslus. Ateityje mokslininkai sukūrė pavojingą technologiją, kuria galima manipuliuoti laiku ir keliauti atgal. Tačiau, kokie tikrieji jų tikslai, nėra aišku, bet manoma, kad ant kortos pastatytas visos žmonijos likimas.
Prieštaringiausias kūrinys Ch.Nolanas yra pats savo sėkmingos karjeros auka. Šis režisierius nesukūrė nė vieno prasto ar finansiškai nuostolingo filmo. Žiūrovai jam vis aukščiau kelia kartelę, kino studijos patiki vis didesnius biudžetus ir jam suteikiama kūrybinė laisvė. Tačiau pranokti save darosi vis sunkiau. „Tenet“ yra ambicingas kūrinys ir teikė daugybę lūkesčių. Daugeliui sugrįžimas į kino teatrus po pirmosios pandemijos bangos turėjo būti susijęs būtent su šiuo filmu. Kino studijos ir kino teatrai tikėjosi, kad jis vėl sugrąžins žiūrovus į sales. Ir geriausias filmas, norint pasiekti šį tikslą, turėjo būti
„Tenet“, kurį norint suprasti reikia pažiūrėti bent du kartus. Gera verslo strategija ypač tuomet, kai kino teatrų veikla apmirusi. Ar strategija pasitvirtino? Ko gero, ne. Nors tai ir nebuvo tragedija finansiškai, bet vis dėlto tai, ko gero, prieštaringiausias Ch.Nolano darbas. Ch.Nolano filmų scenarijai visada būdavo gerai apgalvoti, su daugybe paslėptų detalių ir užuominų, siužeto vingių, mįslių, vienu kitu spalvingesniu personažu, įdomia pasakojimo koncepcija. Todėl juos galėdavai žiūrėti po kelis kartus ir nuolat atrasti kažką naujo. „Tenet“ taip pat turi peržiūrėjimo „sindromą“, jei taip galima pavadinti. Ir net didesnį nei visi kiti jo darbai. Tačiau čia nėra įdomių personažų ir emocinio įsitraukimo, kaip ankstesniuose Ch.Nolano filmuose. Iš esmės filmo fabula paprasta, tarsi paimta iš senųjų Džeimso Bondo filmų: čia yra blogiukas, kuris nori pražudyti visą žmoniją, ir protagonistas, kuris nori jį sustabdyti. Tačiau daugeliui žiūrovų, sprendžiant iš atsiliepimų, buvo sunku sekti, kas vyksta. Todėl sunkiausia, ko gero, buvo suvokti, kaip veikia filmo pasaulio fizika ir ta laiko manipuliavimo technologija. Kadangi filmas nesikoncentruoja į personažus, jų emocijas ir filosofijas, viskas rutuliojasi aplinkui tą sunkiai suvokiamą technologiją, kuri filme yra dėmesio centre.
