Dovilė KIRDAITĖ. Klaipėdos kariliono festivalis užvertė aštuntąjį istorijos puslapį

Klaipėdos kariliono festivalis užvertė aštuntąjį istorijos puslapį

Klaipėda yra vienas iš trijų Lietuvos miestų, kuris gali didžiuotis turintis unikalų ir išskirtinį instrumentą – karilioną. Jau aštuntus metus per Jonines jis aidėjo nuo vidurdienio iki nakties – vyko VIII Klaipėdos kariliono festivalis.

Dovilė KIRDAITĖ

Skamba visame mieste

Buvusio Klaipėdos centrinio pašto bokšte įsikūręs pirmasis karilionas skambėjo nuo 1987 iki 2006 m. Kadangi tais varpais buvo sunku groti ir jie nederėjo, senąjį karilioną pakeitė naujasis Olandijos varpų liejyklos „Royal Eijsbauts“ instrumentas, kuris klaipėdiečius džiugina iki šiol. Šį instrumentą sudaro 48 tolygaus profilio varpai, kurių mažiausias varpas sveria maždaug 10 kg, o sunkiausias – daugiau nei 900 kg. Kartu su konstrukcijomis jie sveria maždaug 10 tonų.

Jau aštuntus metus uostamiestis garsėja tarptautinio lygio Klaipėdos kariliono festivaliais, kuriuos rengia Klaipėdos koncertų salė. Į juos atvyksta aukščiausio lygio profesionalai iš įvairiausių pasaulio vietų. Tradiciškai festivalis vyksta birželio 24-ąją. Jo programą sudaro keturi – vidudienio, popietės, vakaro ir nakties – varpų koncertai. ►

„Vakaro varpai“: karilionininkų trio – C.Landry, S.Žilevičius ir O.Rostovskaja. Vytauto Petriko nuotr.

„Vidudienio varpai“: K.Kačinskas, V.Aleinikovas, I.Vydeika, G.Valionytė, S.Žilevičius (karilionas).

◄ Nors kariliono varpai skamba visame mieste, vis dėlto geriausia jų klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Karilionininkų grojimas transliuojamas dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus.

VIII Klaipėdos kariliono festivalis prasidėjo „Vidudienio varpų“ koncertu lygiai 12 val. Jame pasirodė net penki atlikėjai, iš kurių pirmasis Kęstutis Kačinskas atidarė festivalį. Atlikėjas puikiai žinomas visai klaipėdiečių bendruomenei, nes nuo pat kariliono atsiradimo Klaipėdoje jis yra vienas iš dviejų karilionininkų, kurie sėdi prie miesto varpų „vairo“. Šiuo instrumentu K.Kačinskas kasmet groja maždaug 50 koncertų. Jo programoje skambėjo įvairių epochų kompozitorių kūryba, jų atlikimas sudomino klausytojus.

Edukacinio projekto vaisiai

Jau nuo 2019 m. rudens Klaipėdos koncertų salė vykdo edukacinį projektą ,,Atrask karilioną“, kuris suteikia galimybę gabiausiam muziką studijuojančiam jaunimui iš arčiau pažinti karilioną ir išmokti juo groti. Koncerte „Vidudienio varpai“ pasirodė trys jaunieji projekto atlikėjai: Vilius Aleinikovas (Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija), Ignas Vydeika (Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) ir Gintarė Valionytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Gyvų ir nuotolinių pamokų metu su karilionininku Stanislovu Žilevičiumi jie paruošė ir koncerte atliko po du kūrinius, kurių vieną net patys aranžavo karilionui.

Štai ką sakė jaunieji atlikėjai apie karilioną. Vilius: „Su karilionu susipažinau būdamas dar visai mažas ir jis man iki šiol labai patinka. Šis instrumentas ne šiaip fortepijonas, paslėptas kokioje nors klasėje, kambaryje ar salėje, o instrumentas, kuriuo grojančiojo užgauta bet kokia nata yra girdima pusei miesto. Grojimas šiuo instrumentu susideda iš dviejų dalių: tai gebėjimas tinkamai pritaikyti kūrinį šiam instrumentui ir labai geras susipažinimas su tuo, ką groji.“ Ignas: „Prieš trejus metus nežinojau apie karilioną, tačiau Loretos Narvilaitės dėka susipažinau su šiuo instrumentu. Karilionas mane nustebino savo didingumu bei istorija. Jo pamokos nuo kitų pamokų skiriasi tuo, kad integruoja įvairias kitas specifikas. Vienas pavyzdys – tai gebėjimas aranžuoti kūrinius

Ypatinga technika sužavėjęs ne tik klausytojus, bet ir kitus atlikėjus, amerikietis karilionininkas pademonstravo itin aukštą profesionalumą.

„Popietės varpai“: C.Landry (karilionas).

Vytauto Petriko nuotr.

karilionui. Esu labai dėkingas profesoriui Stanislovui Žilevičiui.“ Gintarė: „Metaforiškai žvelgiant, varpai man simbolizuoja išsilaisvinimą ir drąsą, nes gebėjimas suvaldyti tokį didelį instrumentą padeda suvaldyti ir savo didelių iššūkių kupiną gyvenimą. Jis suteikia pasitikėjimo savimi ir pajautimą, kad tikrai gali būti išgirsta, nes varpai gaudžia garsiau už visa, kas paliekama bokšto papėdėje.“

Festivalio „Vidudienio varpų“ koncertą užbaigė visų trijų jaunųjų atlikėjų mokytojas, klaipėdiečiams puikiai žinomas atlikėjas S.Žilevičius, kuris paskambino savo paties aranžuotą garsiąją Ferenco Liszto „Vengriškąją rapsodiją“ Nr. 2.

Sužavėjo ypatinga technika

„Popietės varpuose“ skambėjo karilionininko Carsono Landry paruoštas rečitalis. Kilęs iš Orlando Floridoje (JAV) jis baigė bakalauro studijas „Principia“ kolegijoje Ilinojuje, o šiemet gavo prestižinę Fulbrighto stipendiją studijoms Jefo Denyno karališkojo kariliono mokykloje Mechelene (Belgija). Ypatinga technika sužavėjęs ne tik klausytojus, bet ir kitus atlikėjus, amerikietis karilionininkas pademonstravo itin aukštą profesionalumą. Svečio programoje skambėjo kariliono Bachu vadinamo flamandų

„Vakaro varpai“: O.Rostovskaja (karilionas). kompozitoriaus Matthiaso van den Gheyno kūriniai. Jo sukurti 11 preliudų karilionui yra vieni iš nedaugelio išlikusių XVIII a. originalių kūrinių šiam instrumentui, iki šiol dažnai atliekamų koncertuose.

Atlikėjas į Lietuvą atvyko pirmą kartą, o apie festivalį sužinojo iš savo dėstytojo, kuris prieš kelerius metus taip pat jame dalyvavo. Paklaustas apie mokymąsi groti karilionu Amerikoje, C.Landry atsakė, kad Šiaurės Amerikos kontinentas yra labai platus, todėl visi karilionai yra labai toli vienas nuo kito. Ten kiekvienas instrumentas turi savo mokytoją, o Europoje galima rinktis ne tik mokyklą, bet ir mokytoją.

C.Landry atlikta programa buvo tiesiogiai susijusi su studijomis Belgijoje. Joje atsispindėjo labai plati istorinė eiga: nuo baroko epochos iki gerai žinomų klasikos ir šiuolaikinių kūrinių. Įdomi buvo Carsono nuomonė, kodėl jis vis dėlto pasirinko Belgiją. Atsakymas labai paprastas: nes Belgijoje įsikūrusi populiariausia karilionininkų mokykla pasaulyje. Taip pat ten yra daug karilionų, o ir atstumas tarp jų ne toks didelis kaip Šiaurės Amerikoje. Įdomi buvo atlikėjo naudota skambinimo karilionu technika, kuria jis ir išsiskyrė iš kitų kolegų. Apie tai, kaip jis jaučiasi grodamas, kai jo klausosi visas miestas, Carsonas sakė, kad jeigu apie tai galvotų kiekvieną kartą, tikriausiai ir klaidų padarytų labai daug ar net iš viso negalėtų groti, kai tiek daug įtampos, todėl karilionininkai apie tai nemąsto. ►

Varpai sujungia žmones

◄ „Vakaro varpuose“ visus sužavėjo jau ne pirmą kartą Klaipėdos kariliono festivalyje dalyvaujanti nuostabi kariliono atlikėja Olesia Rostovskaja (Rusija). Ji yra baigusi garsiąją P.Čaikovskio konservatoriją Maskvoje (kompozicijos ir vargonų specialybes), Sankt Peterburgo universitetą ir prestižinę karališkąją karilionininkų mokyklą Mechelene. Tituluota atlikėja dažnai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, prisistatydama kaip karilionininkė ir kompozitorė. Savo pasirodymuose ji siekia sukurti ypatingą atmosferą, patraukiančią klausytojų dėmesį nuo pirmo iki paskutinio garso.

O.Rostovskajos šiemetė programa atliepė temą „Karilionas sujungia žmones“ – per garsą, istoriją, muziką. Pasak jos, „kai pirmieji karilionai atkeliavo į Rusiją valdant carui Petrui I, tai buvo puikus kultūrinių mainų pavyzdys. Karilionas anuomet buvo retas ir gana keistas daiktas, o jo repertuarą sudarė ne vien rusų muzika, bet ir madingos to meto dvaro ir teatrų kompozitorių melodijos. Tačiau seniau rusų karilionininkams šis repertuaras ne visada buvo lengvai prieinamas. Dėl internetinio ryšio šiandien karilionininkų bendruomenė tapo didele šeima. Įvairių šalių karilionininkai palaiko vienas kitą, keičiasi partitūromis.“ „Vakaro varpų“ koncertą užbaigė trijų skirtingų valstybių, trijų skirtingų kartų karilionininkų trio – S.Žilevičius, C.Landry ir O.Rostovskaja, kurie pagrojo O.Rostovskajos kūrinį „Trigubas skambesys“.

Iki paskutinio garso

Birželio 24-ąją varpų muzika nesiliovė skambėjusi iki pat vėlyvo vakaro. Kartu su ja atlikėjai ir publika palydėjo ilgiausią metų dieną, kurią užbaigė „Nakties varpai“.

Kariliono partiją šiame koncerte grojo lenkų atlikėja Monika Kaźimierczak, klausytojams pažįstama iš ankstesnių Klaipėdos kariliono festivalių. Ji – taip pat prie Baltijos jūros įsikūrusio Gdansko karilionų siela. Šiame mieste Monika inicijuoja ir rengia kariliono festivalius, o tai daryti tikrai verta, nes Gdanske yra net

Nakties varpai“: M.Kaźimierczak (karilionas), M.Szczerba (valtorna), Klaipėdos brass kvintetas, P.Vyšniauskas (saksofonas), I.Spalinskaitė-Kurienė (mušamieji), dirigentas T.Ambrozaitis.

3 varpų instrumentai. Beje, vienas iš jų – Keliaujantis karilionas – 2015 m. birželį buvo atvykęs į Klaipėdą kaip Klaipėdos kariliono festivalio šauklys. Tarptautinių konkursų laureatė aktyviai koncertuoja Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lietuvoje, JAV.

„Nakties varpų“ programą M.Kaźimierczak pradėjo duetu su savo vyru Michału Szczerba (valtorna) ir atliko šiuolaikinius opusus, tarp kurių buvo Katarzynos Kwiecień-Długosz kūrinio premjera, taip pat L.Narvilaitės, Arvo Pärto, Geerto D’hollanderio opusai.

imierczak (karilionas), M.Szczerba (valtorna), Klaipėdos brass kvintetas, P.Vyšniauskas (saksofonas), I.Spalinskaitė-Kurienė (mušamieji), dirigentas T.Ambrozaitis. Vytauto Petriko nuotr.

Koncerte taip pat pasirodė Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio, solistai Petras Vyšniauskas (saksofonas) ir Ingrida Spalinskaitė-Kurienė (mušamieji). Atlikėjų, grojusių Laikrodžių muziejaus kiemelio scenoje, ir kariliono bokšte įsikūrusios karilionininkės darniam muzikavimui vadovavo dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Vieni įsimintiniausių šios programos momentų: daugumos naujų opusų autoriai dalyvavo koncerte ir festivalio koncertus vedusios muzikologės Veronikos Janatjevos kalbinami komentavo savo kūrinių idėjas. Skambėjo Mykolo Natalevičiaus, Mato Drukteinio, Alinos Savanenkovaitės, Zitos Bružaitės kūrinių premjeros. Nors baigiamasis koncertas užsitęsė ilgokai, intriga nepaleido gausiai susirinkusios publikos dėmesio iki pat paskutinio garso.