Jovita SAULĖNIENĖ. Prūsijos karalienės Luizės atminimo ženklai Klaipėdoje (1

Prūsijos karalienės Luizės atminimo ženklai Klaipėdoje (1)

Atvirukas, išleistas 1907 m. paminklo „Borusija“ atidengimo proga. Miesto likimas vienaip ar kitaip atsišaukia mumyse. Jis tarsi mokytojas, pažadinantis mumyse atmintį. O atmintis – mūsų motina, prikelianti iš užmaršties užneštas gyvenimo tėkmes, nugrimzdusias į nebūtį istorines, kultūrines, socialines slinktis. Eidami tais tarsi po kojomis atminties patiestais takais auginame ir save. Viena iš istorinių asmenybių, įspaudusių gilius pėdsakus Klaipėdos istorijoje, yra Prūsijos karalienė Luizė, šį žemišką pasaulį palikusi prieš 211 metų – 1810-ųjų liepos 19-ąją. Senosios Klaipėdos gyventojai itin brangino šios legendinės karalienės atminimą. Įdomu pereiti istorinės asmenybės vardo įamžinimo takais ir pasekti kultūrinės atminties pėdsakais.

Jovita SAULĖNIENĖ

Vardo magija

Vardas – tai žmogui parinktas linkėjimas. Prasmingas, malonus ausiai ir bene daugiausia kasdien ištariamas ar girdimas šis žodis – kiekvieno mūsų gyvenimo kodas. Tik mokėkime iššifruoti, kas mūsų varduose užkoduota. Šį uždavinį padės išspręsti ir antroponimikos mokslas, nagrinėjantis vardų kilmę ir reikšmes.

Kultūrinėje terpėje vardai įgauna specifinių spalvų ir atspalvių. Prof. Christiano Grafo von Krockowo žodžiais tariant, var- dai – „tarsi indai, kurie kažką saugo“. Mitologiniu požiūriu vardas apima reiškinio esmę, sielą ir teikia valdymo galią. Magiškos galios nepraranda ir istorinių asmenybių vardai, leidžiantys atsekti jais suteiktus linkėjimus (pvz., Luizės vardo prasmė – „šlovingas karys“, Napoleono – „girių liūtas“ ir t. t.) ir atpažinti tam tikros istorinės epochos reikšmės ar idėjos ženklą. Deja, tik nedaugeliui istorinių asmenybių vardų lemta tapti identifikavimo simboliais. Todėl ir miestui dėl įvairiausių priežasčių nelengva surasti savo atpažinimo kodą-ženklą. Klaipėdiečiams, manau, tai – atviras klausimas.

Vardų tradicija

Prūsų Lietuvoje gilios ir savitos istorinių asmenybių vardų ir vietovardžių vartojimo tradicijos. Čia net buvo rašomi eilėraščiai vien iš pastarųjų išvardijimo. Štai A. von Weisso eilėraštis „Rytprūsių vietovardžiai“ sudėtas vien iš 90-ies vietovardžių (Theerwischwolka, Perkunischken // Kuth, Czymochen, Kampinuischken, // Užpiaunen, Mulk, Katrinigkeiten...). Baigiasi šios eilės linkėjimu skaitytojui: „Jei tau vis jų negana, // čiupk žemėlapį ir vedžiok ranka.“ Vietovardžiai net jų tyrinėtojams tarsi užburianti melodija: „Kokia maloni, linksma, mįslinga garsų tapyba, kokie savotiški charakteriai. Tegu jie ištirpsta ant liežuvio lyg koks skanėstas skaitant eilėraštį (...). Varduose išsaugota tai, kad Rytprūsiuose savo charakterį ir nė su kuo nesupainiojamą savitumą įgijo (...) iš didžiosios įvairovės“ (prof. Ch. Grafas von Krockowas). Beje, vietovardžiai turi savo likimus, tampa ir politikos įrankiais. Tačiau tai atskira tema.

Ne mažiau įdomi Prūsų Lietuvoje ir vardų tradicija. Čia vardas buvo reikšmin-

Bareljefas karalienei Luizei ant Klaipėdos rotušės pastato (Danės g. 17). Asmeninio archyvo nuotr. Artimieji atsisveikina su karaliene Luize 1810 m. liepos 19 d. Hohenzieritze. Dailininkas Danielius Bergeris pagal Heinrichą Antoną Dachlingą.

Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III su karaliene Luize pasitinka Rusijos imperatorių Aleksandrą I Klaipėdos miesto prieigose 1802 m. birželio 10 d.

ga vertybė. Su ypatinga pagarba žvelgta į istorines asmenybes, ypač į valdovus, kurių kultas buvo itin stiprus. Ta pagarba ir paklusnumas prisistatančiam „iš Dievo malonės“ valdovui buvo diegiama nuo seniausių laikų. Jau XVI a. legendinio Prūsijos karaliaus Vaidevučio lūpomis buvo raginama mokytis iš bičių: jos „turi karalių, kurio įsakymams paklūsta, o jis skirsto joms darbus, kiekvienai surasdamas tinkamą. Be to, baudžia nepaklusnias ir tingines“... Todėl ir žmonės, sekdami bičių pavyzdžiu, privalo išsirinkti karalių ir jo valiai paklusti: „Jis tesprendžia jūsų ginčus, keršija už nužudymus, tebaudžia už vagystes ir tesaugo nekaltumą“, nes „jis vienintelis teturi galią ir teisę be išimties įsakyti“. To „vienintelio“, „galingojo“, „Dievo pateptojo“ vardas buvo svarbus ir savotiškai magiškas.

Senojoje Klaipėdoje valdovų vardais (pvz., karaliaus Friedricho vardas išliko iki šių dienų) buvo pavadintos gatvės, įstaigos, juos priminė vardiniai medžiai, paminklai. Itin plačiai buvo įprasmintas karalienės Luizės vardas.

Vardas – atmintis

Karalienės Luizės vardas pirmąjį kartą mieste buvo įamžintas po 1802 m. birželį įvykusio Rusijos ir Prūsijos valdovų susitikimo senojoje Klaipėdoje. Svarbiam istoriniam įvykiui atminti didenybių vardais buvo pavadintos gražiausios miesto gatvės. Taip atsirado Aleksandro, Friedricho Wilhelmo ir Luizės gatvių pavadinimai. Rusijos imperatoriaus Aleksandro I, Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir karalienės Luizės vardai kėlė gyventojams pasididžiavimo jausmą. Taip stengtasi juos garsinti, siejant su miestu ir taip kuriant miesto didingumo atmosferą. Todėl ir po kurio laiko karališkųjų asmenybių atminimo „sodą“ papuošė Karališkoji giraitė, su kuria susiję daugybė sumanymų ir karališkųjų tradicijų.

Antrąjį kartą karalienės Luizės vardas mieste iškilo karo su Napoleonu metu, kai 1807–1808 m. Klaipėda tapo laikinąja Prūsijos sostine, o pirklio F.L.Consentiaus namai – karališkąja valdovų rezidencija. Čia apsistojus karališkajam dvarui ir reziduojant karaliui Friedrichui Wilhelmui III su karaliene Luize, senoji Klaipėda tapo karališkuoju miestu. Gyventojai itin vertino ir stengėsi pateisinti miestui likimo „pamėtėtą“ karališkąją karūną. Vėliau, siekiant išsaugoti atmintį apie tuos vadinamuosius didinguosius laikus, prie svarbiausių įstaigų buvo pridedamas žodis „karališkas“ ar „karališkoji“, kabinamos atminimo lentos, skirtos Prūsijos karališkajai porai. ►

◄ Taip po 1854 m. gaisro jos atsirado Šv. Jono bažnyčioje, kiek vėliau – ir senojoje Smiltynės karčemoje. Karališkosios didenybės buvo įamžintos Wilhelmo I (1896), „Borusijos“ (1907) paminklų bareljefuose. 1900 m. Tauralaukyje iškilo paminklas karalienei Luizei. Jos didenybės vardu 1891 m. pavadinta gimnazija, 1912 m. – poilsio namai Giruliuose neturtingiems ligotiems vaikams miško ir pajūrio aplin-

Senojoje Klaipėdoje valdovų vardais buvo pavadintos gatvės, įstaigos, juos priminė vardiniai medžiai, paminklai.

koje gydytis. Daugelyje įstaigų kabojo valdovų portretai, tapyti žymiausių tų laikų dailininkų.

Istorinis pastatas

Ypatingas dėmesys buvo nukreiptas į buvusius pirklio F.L.Consentiaus namus (dabar Danės g. 17), kur buvo apsistojusi Prūsijos karališkoji pora. Šiuose istoriniuose namuose aptartos, suderintos ir pasirašytos tarptautinės sutartys, pradėtos didžiosios Prūsijos reformos. Čia 1808 m. spalio 9 d. paskelbtas Spalio ediktas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje. Čia parašyti karalienės Luizės laiškai, atskleidžiantys napoleonmečio laikų realijas. Žalumynuose paskendusiame namo sode su fontanėliu ir keturiomis dekoratyvinėmis patrankomis istorinės asmenybės prie arbatos stalelių svarstė politines ar miesto aktualijas. Minėtuose namuose apsilankiusių istorinių asmenybių ilgame sąraše – įtakingos tų laikų figūros: Rusijos imperatorius Aleksandras I, lydimas savo aukštų asmenų palydos, Napoleono siųstas prancūzų generolas Bertrandas su pasiūlymu derėtis dėl taikos, Prūsijos karaliaus dvaro didikai, tarp jų – didieji reformatoriai, vėliau Prūsijos kaizeris Wilhelmas II... Koks būtų įdomus čia nutikusių istorijų traktatas ir kiek atskleistų įvairiausių paslapčių!.. O jei prisimintume jau vėliau įsikūrusioje Rotušėje kauptą istorinę medžiagą, dailės kūrinius, ypač istorinius paveikslus, tai galėtume dar labiau pasidžiaugti senosios Klaipėdos gyventojų požiūriu į istorinę atmintį, į meną. Įdomu, kad 1890 m. vizito Klaipėdoje metu imperatorius Rotušėje apžiūrėjo meno kūrinius ir teigiamai įvertino dailininko Gerhardo von Kügelgeno tapytus karalienės Luizės ir karaliaus Friedricho Wilhelmo III portretus.

Senosios Klaipėdos gyventojai saugojo ir brangino šį buvusį Prūsijos valdovų rezidencijos ir daugelį istorinių asmenybių menantį pastatą. Stengėsi išsaugoti karalienės Luizės, susijusios su juo, vardą. Gražų pavyzdį parodė buvusi šio pastato savininkė Johanna Catherina Consentius. Išvykdama gyventi į Karaliaučių, ji 1848 m. vasario 20 d. miestui padovanojo dailininko G. von Kügelgeno tapytus karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir karalienės Luizės portretus, kad „nebūtų pamiršta šio pastato istorinė reikšmė“, įteikė ir kitas karališkosios poros dovanas „sutuoktiniams Consentius 1807 metams atminti“. Šeima didžiavosi dovanotais rašymo reikmenimis, kuriais karalienė Luizė rašė laiškus jų namuose. 1891 m. vasarį jie buvo perduoti mieste apsilankiusiam Vokietijos imperatoriui Wilhelmui II, kuris juos atidavė Hohenzollernų muziejui. Imperatorius Consentių šeimos palikuonims atsiuntė kitą prabangų rašymo komplektą. Joniškės dvaro savininkas padovanojo karalienės Luizės sofą, ant kurios sėdėdama ji mėgo rašyti laiškus.

Iki mūsų dienų išliko šis išvaizdus pastatas (Danės g. 17, buv. Luizės g. 4). Tai vienas iš karališkojo miesto laikotarpio istorinių paminklų, kurį šiandien primena tik Vokietijos „Änchen von Tharau“ draugijos rūpesčiu ant pastato sienos pakabintas pagal dailininko G. von Kügelgeno portretą sukurtas karalienės Luizės bareljefas.

Šventė Karališkoje giraitėje.

Vokietijos kaizerį Wilhelmą II 1890 m. rugpjūčio 25 Tauralaukio Karališkoje aikštėje pasveikino tautiniais rūbais pasipuošusios lietuvininkės ant žirgų. Paminklas karalienei Luizei Tauralaukyje. Iliustracijos iš Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos AdM archyvo

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

I S S N 2 3 5 1-5 8 4 8