Birutė SKAISGIRIENĖ. Klaipėdos metų knygos rinkimai: istorijos ir meno pergalė

Klaipėdos metų knygos rinkimai: istorijos ir meno pergalė

Jau 15-ąjį kartą surengtas tradicinis konkursas „Klaipėdos knyga“. Šiuosyk Klaipėdos metų knygos rinkimai užtruko neįprastai ilgai – prasidėjo 2020-ųjų gruodžio pabaigoje, o baigėsi tik 2021-ųjų birželį. Populiariausios knygos laurus nuskynė daugiausia skaitytojų balsų surinkusi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus išleista Vasilijaus Safronovo „Klaipėdos miesto istorija“, o gražiausios knygos titulas atiteko leidybos bendrovės „Druka“ išleistam klaipėdiečio fotomenininko Broniaus Vyto Karaciejaus fotografijų albumui „Jutimai“.

Birutė SKAISGIRIENĖ

Leidybinis 2020-ųjų derlius buvo neįprastai gausus, konkursui pateiktos 33 knygos. Konkursą organizuojančios Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filiale įrengtoje televizijos studijoje iki gegužės pristatytos konkurse dalyvaujančios knygos, surengti net 28 nuotoliniai susitikimai su rašytojais, knygų sudarytojais ir leidėjais. Knygų pristatymai transliuoti „YouTube“ socialiniame tinkle, juos buvo galima peržiūrėti bibliotekos tinklalapyje. Virtualūs pokalbiai su rašytojais susilaukė žiūrovų dėmesio: jie skambino, rašė, domėjosi konkurso knygomis. Dėl užsitęsusio karantino biblioteka atidėliojo balsavimą, nes labai norėjo konkurso knygas skaitytojams parodyti gyvai. Tokia galimybė atsirado gegužės pabaigoje: šešiuose didžiuosiuose I.Kanto bibliotekos padaliniuose buvo eksponuojamos konkurso knygos ir vyko balsavimas. Džiugu, kad konkursas įvyko ir pavyko – pandemijos sąlygomis tai buvo nemenkas iššūkis tiek jo rengėjams, tiek dalyviams.

Istoriko V.Safronovo parašyta ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus išleista „Klaipėdos miesto istorija“ tapo populiariausia 2020-ųjų Klaipėdos knyga. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sudėtinga užduotis

O dabar – apie populiariausią 2020-ųjų knygą. Šįsyk tikrai buvo iš ko rinktis. Spėliota, kad realiausios kandidatės gali būti Jovitos Saulėnienės knyga „Karališkoji Klaipėda“, Kęstučio Demerecko „Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka“, V.Safronovo „Klaipėdos miesto istorija“ ir dar kelios kitos. Dar neprasidėjus balsavimui buvo išparduoti minėtų knygų tiražai. Spėjimai pasitvirtino – daug balsų surinko „Karališkoji Klaipėda“ ir „Nemuno delta“, antroji pagal populiarumą buvo Lietuvos jūrų muziejaus knyga vaikams „Vandens gyvenimo linija“ (teksto autorius Justas Tertelis, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, dailininkė Elena Maya). Daugiausia balsų surinko ir populiariausia 2020-ųjų Klaipėdos knyga buvo pripažinta istoriko, humanitarinių mokslų daktaro V.Safronovo parašyta „Klaipėdos miesto istorija“. „Nesitikėjau, kad ši knyga susilauks tokio populiarumo. Tai – monografija“, – stebėjo-

knygos rinkimai: istorijos ir meno pergalė

Fotomenininko B.V.Karaciejaus fotografijų albumui, išleistam „Drukos“, atiteko gražiausios Klaipėdos 2020-ųjų knygos titulas. Nerijaus Jankausko nuotr.

si ir džiaugėsi V.Safronovas. Kaip konkurso organizatoriai ir tikėjosi, po knygos pristatymo skaitytojų dėmesys neatslūgo: netilo telefonai, klaipėdiečiai teiravosi, kur galima įsigyti naująją „Klaipėdos miesto istoriją“.

Gražiausią knygą, kaip įprasta, rinko autoritetinga dizainerių profesionalų komisija: Alvydas Klimas, Remigijus Treigys, Ernestas Šimkūnas, Raimondas Žičkus, Lidija Kuklienė. Komisijai vadovavo dizainerė Agnė Kanaverskytė.

Gražiausios knygos rinkimo komisijai šiais metais teko sudėtinga užduotis – knygų kaip niekada daug, net 33. Vis dėlto į gražiausiosios titulą galėjo pretenduoti tik Klaipėdoje išleistos knygos – tokį apribojimą konkurso rengėjai sugalvojo specialiai, siekdami skatinti ir palaikyti leidybą uostamiestyje.

Komisijos nariai žinojo, kad vieną gražiausią knygą išskirti bus labai sunku, nes dailės albumams, vaikiškoms knygoms, grožinei literatūrai ar mokslinėms monografijoms galioja skirtingi sudarymo ir vertinimo kriterijai, kuriuos padiktuoja jų turinys ir knygose pateikiama vaizdinė medžiaga.

Mokosi ir tobulėja

Dailės ar fotografijų albumai savo grožiu ir estetika dažnai nustelbia kitas knygas. Žinoma, ir mokslinį veikalą ar poezijos knygą galima sukurti taip, kad tai virstų šedevru, bet taip nutinka rečiau, o dailės ar fotografijų albumai visada turi papildomą privalumą – juose daug gražių, kokybiškų nuotraukų ir iliustracijų.

Tokios knygos pavyzdžiu galėtų būti Sofijos Kanaverskytės tekstilės kūrinių parodos „Vardan tos“ katalogas, kurį išleido Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Iš karto matai, kad ši knyga sukurta su meile, ir viskas joje gražu, pradedant pačiais Sofijos tekstilės kūriniais ir baigiant medžiagos pateikimo idėja. Atsivertus katalogą, nustebina pirmoji nuotrauka – auksinės Sofijos rankos, tveriančios stebuklus. Kataloge stilingai ir nuosekliai eksponuojami ir kiti S.Kanaverskytės tekstilės kūriniai bei jų fragmentai. Fotografas Egidijus Jankauskas kiekvieną kūrinį fotografavo daugybę kartų, ieškodamas tinkamo apšvietimo ir geriausio rakurso, kad užfiksuotame kadre būtų matyti dygsnio ir skiautės faktūros, subtilaus siuvinėjimo grožis.

Visada tobulos yra dizainerės Aidos Zybartės sukurtos knygos. Jokių priekaištų komisija neturėjo Aidos maketuotai „Karališkajai Klaipėdai“ (autorė J.Saulėnienė). Profesionalu, švaru, estetiška ir karališka: drobinis viršelis, auksu išrašytas knygos pavadinimas ir mėlyna Prūsijos karališkosios spalvos įmautė. Maketas labai tvarkingas, geras iliustracijų ir teksto santykis. Maketuodama knygas A.Zybartė visada kelia sau didelius reikalavimus ir juos įvykdo. Bet kai kasmet yra labai gerai, norisi kažko daugiau, kažkokio kito – netikėto ir intriguojančio sprendimo.

Tą patį būtų galima pasakyti apie Klaipėdos universiteto leidyklos knygas, kurioms lyg ir negalima pareikšti jokių priekaištų – leidiniai standartiški, maketai tvarkingi, bet tokių knygų dabar netrūksta – dizaineriai mokosi ir tobulėja.

Nuostabi yra VšĮ „Verslas ar menas“ leidyklos išleista Viktoro Miliūno pasaka „Neringa ir Naglis“. Unikali ir šios knygos sukūrimo istorija. Knygą iliustravo penkiolikmetis Reinoldas Kelpša, pasaulį matantis ne akimis, o širdimi. ►

Konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ finalinio renginio akimirkos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

◄ Iš antrinių žaliavų – įvairiausių faktūrų popieriaus, naudojamo pakuotėse, savo jautriomis nereginčio žmogaus rankomis jis sukūrė nuostabias reljefines iliustracijas, kuriose dera ne tik faktūros, bet ir spalvos.

Pasigedo drąsos

Komisija atkreipė dėmesį, kad didelė dalis konkursui pateiktų knygų yra sukurtos profesionaliai. VDA Klaipėdos fakulteto dekanas A.Klimas pastebėjo, kad yra tikrai gerų leidinių, kuriuos kaip maketavimo pavyzdžius galima rodyti studentams. Bet juk renkame gražiausią. Norėtųsi, kad būtų ne tik nepriekaištingai, bet dar ir su polėkiu sumaketuota. Būtent to polėkio daugeliui leidinių ir pritrūko. Gražu, tvarkinga, tobula... ir truputį nuobodu. „Pasigendu leidybinio chuliganizmo ir drąsos“, – apibendrindamas knygų vertinimus, sakė dizaineris E.Šimkūnas. 15 metų dalyvauju gražiausios knygos rinkimo komisijų posėdžiuose ir galėčiau paprieštarauti Ernestui. Sakyčiau, chuliganizmo gerąja to žodžio prasme pavyzdys galėtų būti jo paties sukurtas drąsus Antano Stanevičiaus poezijos knygos „Skaistykla“ maketas. Žvilgsnį iš karto patraukia ryškiai geltonas knygos viršelis. Norisi atsiversti, skaityti, žiūrėti. Šmaikštūs A.Stanevičiaus eilėraščiai įvilkti į tinkamą rūbą. Knygą iliustravo Viltė Stanevičiūtė-Fuller.

Labai neįprastas „Klaipėdos miesto istorijos“ maketas. Kaip, beje, ir pati istorija. Esame įpratę matyti sunkias, sausas, daugiatomes monografijas – tokių pilnos bibliotekų lentynos. Ši visai kitokia – lengvai įkandama ir skaitoma kiekvienam, turbūt todėl taip rekordiškai greitai buvo išpirkta. Šiuolaikišką profesoriaus V.Safronovo parašytą Klaipėdos miesto istoriją sudaro 90 trumpų pasakojimų. „Nors tai – mokslinis darbas, knygoje daug paveiksliukų, tekstai koncentruoti, o skaitytojų nekankina ilgos nuorodos ir komentarai išnašose. Knyga nėra skirta specifinei auditorijai ar specialistams“, – socialinėje paskyroje apie savo

leidinį rašė knygos autorius V.Safronovas. Šiuolaikiškai pateiktą monografijos medžiagą knygos dailininkas Jurgis Griškevičius originaliai ir nenuobodžiai transformavo į vizualiai patrauklų kūrinį. Minkštas ryškiai geltonas knygos viršelis vienus stebino, kitus piktino – kaip taip galima, čia juk monografija, kurios pasirodymo laukėme šimtą metų. Kokia nepagarba. Bet gal jau laikas laužyti stereotipus. Monografiją taip pat galima sumaketuoti drąsiai, šiuolaikiškai, jaunatviškai. Gana knygų – monumentų, kurie metų metais išdidžiai stovi knygų lentynose, o atsiverčiame juos nebent rašydami mokslinius darbus. Nereikia iš knygos daryti stabo, ji turi būti skaitoma, matoma, lengva.

Toks būtų trumpas mano pastebėjimas apie leidybinį chuliganizmą, o dabar vėl grįžtu prie gražiausios knygos rinkimo problemų.

Lėmė ketvirtis balo

Kaip renkama gražiausia knyga? Kaip tuos pačius vertinimo kriterijus taikyti tokiems skirtingiems leidiniams? Komisijai tekusi užduotis buvo ne iš lengvųjų, tačiau vertinimą gerokai supaprastino racionalus komisijos pirmininkės pasiūlymas. Ji sugalvojo logišką ir matematiškai tikslią vertinimo sistemą. Kiekviena knyga, pretenduojanti į gražiausios titulą, buvo vertinama pagal kriterijų atitikimo lentelę. Komisijos nariai nuo vieno iki dešimties balų vertino knygos grafinį apipavidalinimą, iliustracijų ir nuotraukų kokybę, tipografiką, popierių ir įrišimą, originalumą ir koncepciją bei knygos meninę visumą. Suskaičiavus balus ir išvedus vidurkį, visi lengviau atsikvėpė – beliko palyginti gautus rezultatus. O rezultatai buvo tokie: daugiau kaip pusšimtį balų surinko Lietuvos jūrų muziejaus knyga vaikams „Vandens linija“, Jurgos Bardauskienės knyga „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“, S.Kanaverskytės parodos „Vardan tos“ katalogas. Daugiausia balų surinko dvi knygos. 55 balais buvo įvertinta V.Safronovo monografija „Klaipėdos miesto istorija“, o B.V.Karaciejaus albumas „Jutimai“ gavo 55,25 balo. Ketvirtis balo nulėmė, kad gražiausios knygos titulas atiteko B.V.Karaciejaus retrospektyviniam kūrybos albumui.

Pavartykime šias dvi išskirtines, daugiausia komisijos balų surinkusias knygas.

V.Safronovo monografijos „Klaipėdos miesto istorija“ dailininkas – gerai žinomas jaunas menininkas, buvęs ŠMC dizaineris J.Griškevičius. Dailininkas yra sukūręs ne vieną dešimtį savitų, intriguojančių, šiuolaikiškų knygų viršelių, pelnęs apdovanojimų už originalius knygų maketus.

Komisijos nuomone, dailininkas J.Griškevičius ir istorikas V.Safronovas sukūrė modernią, stilingą ir šiuolaikišką monografiją „Klaipėdos miesto istorija“. Joje viskas yra profesionalu ir lengva: ir tekstas, ir knygos forma. Knygos viršelis – ryškus ir minimalistinis: ryškiai geltoname fone išsiskiria iškilus raudonų plytų spalvos miesto herbas ir knygos pavadinimas, o smulkesniu šriftu – autoriaus pavardė. Atskiros temos, įvadinis tekstas ir naudotos literatūros sąrašas atskirti militaristinės žalios spalvos atvartais – aptariamą laikotarpį identifikuojančiais žemėlapiais ir faksimilėmis. Puikus teksto ir iliustracijų santykis, tik prastoka nuotraukų kokybė, bet to ir negali tikėtis – nuotraukos archyvinės.

Kai kasmet yra labai gerai, norisi kažko daugiau, kažkokio kito – netikėto ir intriguojančio sprendimo.

Laurai – fotoalbumui

Taip atsitiko, kad visi laurai ir vėl atiteko albumui. Tikiu, kad atsiras skeptikų, galvojančių, kad fotografijų albumą sudaryti visai nesudėtinga – teksto nedaug, nuotraukų kokybė puiki, beveik nėra galimybės sugadinti leidinį. Bet iš tiesų ne taip viskas paprasta.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė, kartu su albumo autoriumi B.V.Karaciejumi sudariusi šį albumą ir profesionaliai parašiusi fotomenininko kūrybos apžvalgą, pasakojo, kad su šiuo menininku jai dirbti buvo vienas malonumas. B.V.Karaciejus visada ypatingą dėmesį skiria savo nuotraukų kokybei. Maksimali kokybė ir estetika yra du pamatiniai jo fotografijos principai.

Didžiulis palengvinimas – skrupulingai sutvarkytas nuotraukų archyvas. Neabejoju, kad Danguolei ir Vytui teko gerokai pasukti galvą, kokias nuotraukas atrinkti, kaip jas sudėlioti, ką parodyti, kad būtų galima susipažinti su fotomenininko kūrybos retrospektyva. Naujausiame albume, kuris apima 1977–2020 m. B.V.Karaciejaus kūrybos laikotarpį, yra visko – fotomontažų, portretų, gamtos ir miesto peizažų, aktų. Įtrauktas ir naujausias menininko LDK istorinių fotografijų ciklas.

Vertinimo komisiją sužavėjo originalus albumo maketas. Albumo puošmena – juoda įmautė – dėžė, kurioje pabirusiomis raidėmis išpjaustytas albumo pavadinimas „Jutimai“. Kas gi toje juodoje dėžėje? Atsiranda intriga, magijos ir paslapties elementas. Išlukšteni knygą, o čia dar vienas siurprizas – netikėtas albumo viršelis. Minimalistiniame pilkame viršelyje išrikiuoti grafiniai ženklai, primenantys japonų hieroglifus ar magiškus majų piešinius. Knygos dizaineris R.Žičkus, kurdamas šį albumą, to ir norėjo – nustebinti, parodyti B.V.Karaciejų kitokį, nei esame įpratę matyti. Tie grafiniai ženklai ant albumo viršelio – B.V.Karaciejaus grafinės miniatiūros, sumažintos iki mažų piktogramų ir sudėliotos į tvarkingą stačiakampį. „Su dizaineriu R.Žičkumi nusprendėme, kad verta jas panaudoti viršeliui. Aprengus albumą iškarpytu aplanku, pro skylutes ta grafika visai neblogai atrodo“, – viename interviu sakė B.V.Karaciejus.

Gražiausios knygos apdovanojimas atiteko spaustuvei „Druka“. Tačiau jis galėtų būti skirtas ne tik leidyklai, kuri užbaigė kruopštų visų knygos kūrėjų darbą, bet ir visai komandai – B.V.Karaciejui, albumo sudarytojai menotyrininkei D.Ruškienei, dizaineriui R.Žičkui.

Populiariausios ir gražiausios knygos titulų laimėtojai buvo apdovanoti unikaliais autoriniais juvelyrės Neringos PoškutėsJukumienės kūriniais. Komisijos sprendimu dailininkės sukurti garbės ženkleliai buvo įteikti knygų autoriams V.Safronovui, J.Saulėnienei, B.V.Karaciejui, K.Demereckui ir J.Bardauskienei. Juvelyrė savo asmeninės simpatijos ir pagarbos ženklą – vardinį kūrinį už monografiją „Interjero karalienė“ paskyrė archeologei Raimondai Nabažaitei. Dar venas atminimo ir padėkos ženklelis už ištikimą draugystę buvo įteiktas ilgamečiam konkurso mecenatui Rimantui Cibauskui.