Paulius KLIŠEVIČIUS. Suvaldymas

Suvaldymas

Paulius KLIŠEVIČIUS

„Chaosas, blet...“ – Vergilijus, įprastai vadinamas Virgiu, nesibodi keiktis mintyse. Nenorminės vulgarios svetimybės jam net šiek tiek padeda susitelkti, kai to reikia, ir tinkamai sudėlioti taškus ant to reikalaujančių balsių. – Sakei ką? – iš kitų patalpų anapus sienų ir spintų pasigirsta geresniosios Virgio pusės Deimenos klausimas. „Veikiausiai pamąsčiau ir nusikeikiau garsiai“, – neatsiliepia ir toliau svarsto Virgis.

– Negirdžiu, ką ten burbi? – žmonos balsas užtikrintai artėja, braudamasis pro sienas, spintas, rūbus, kitus baldus ir neišnaikinamas dulkes Vergilijaus link. Dabar jis puikiai supranta, kad jo mintys skaitomos, todėl atsako nuosavu balsu. – Sakau, Chaosas, Deima, – Virgis, kai kurie vaikai, taip pat draugai taip vadina Deimeną. Vieni žino šio trumpinio sengraikiškas implikacijas, kiti – ne. Pati Deimena žino, tuo žinojimu mėgaujasi ir nesidrovėdama naudojasi. – Chaosas tai chaosas, bet keikies ko? – Virgio nestebina žmonos telepatijos apraiškos. Jis ir pats neretai taip ją skaito.

Atžalos šiuo metu išsilaksčiusios savo šeštadieniniais reikalais. Tėvų vakariniams reikalams dar ne laikas. Virgis nusprendžia, kad kaip tik dabar metas akmeniu mintis užgulusiems klausimams. – Lytinio ugdymo pamokos, tiek pravestos, tiek gautos, paakstino mane mąstyti kryptingiau.

Juk pinigų atsiradimo ir dingimo būdų aptarimas nėmaž nepaaiškino arba tik apgraibom užkabino šių procesų dalyvius. ►

Arvydo Stačioko nuotr.

◄ Suk nesukusi, tačiau juose neišvengiamai dalyvauja ne tik gandrai su kopūstais, bet ir žmonės. Šie gi turi polinkį ar savybę sugulti tam tikrais socialiniaisprofesiniais sluoksniais. Vyriškos, moteriškos ir niekurios giminės ekonomistai, teisininkai, politikai, žurnalistai, laisvieji ietininkai (angl. freelancers), įvairių grandžių viešieji ir privatūs administratoriai bei vadybininkai, įvairių kategorijų direktoriai bei vairuotojai, statybininkai, operatoriai, padavėjai, pardavėjai, akademikai, apsaugos (krašto, valstybės, prekybos ir pramonės objektų, asmenybių) darbuotojai, kūno ir (arba) dvasios treneriai, mokytojai, kūno ir (arba) dvasios gydytojai ir dar visas tuntas niekaip į apibrėžimus netelpančių ir klasifikavimui nepasiduodančių išminčių.

Štai šitas daugiagalvis, daugianaris, nariuotagalūnis, galvakojis nevienalytis Chaosas mano galvai rimtai grasina piktybiniais arba gerybiniais augliais, naujai ir seniai diagnozuotais vidaus organų sutrikimais, dusinančios baimės priepuoliais ir kitokiais įvairaus intensyvumo gyvybinių funkcijų pašlijimais.

Visa tai Vergilijus išpoškina kone vienu atsikvėpimu. – Chaosas, blet... – sutinka su vyro apibendrinimu Deima. – Bet tu jį gali suvaldyti.

Virgio sumišęs žvilgsnis ir dar ne visiškai atgautas kvapas paskatina žmoną kalti nuo karščio atsitokėti nespėjusią geležį. Ir Deimena pasakoja. ***

Tavo šeštadienio rytai visada yra ankstyvi. Kad ir kaip vėlai jie prasidėtų, tačiau tau jie būna pažymėti ankstyvam rytui būdinga ramybe. Ji kažkuo primena uragano akį, tą tylos akimirką prieš pat visa šluojantį Chaosą. Tos akimirkos pakanka susirikiuoti mintis, susidėlioti planus, permąstyti planus griaunančias potencialias aplinkybes ir peržvelgti alternatyvius planus.

Ta efemeriškoji ramybė turi ir aiškiai lokalizuotas erdves, dažniausiai esančias ten, kur tu pats tuo metu sėdi, tupi, stovi, klūpai ar šuoliuoji. Štai šiandien ši erdvė buvo mūsų būsto balkonas. Suprantu, kodėl. Čia, ypač vasarą, užuovėją nuo visų išorinio pasaulio tikrovės įtakų suteikia sovietinius laikus menantys sužaliavę beržai, drebulės ir klevai. Po visų darbadienių pagaliau atėjęs šeštadienio rytas visada pažymėtas ramybe.

Gi po jos neišvengiamai užgriūva stichiškas Chaosas. Jis turi daug vardų. Tavo gyvenime, Virgi, trys šios chtoniškos jėgos vardai yra Deimena, Aleksa ir Algiukas – jis visai neseniai, nors gal kiek ir per anksti, jau tapo Algirdu. Kitos Chaoso apraiškos turi savuosius, tau taip pat puikiai žinomus pavadinimus: telefonai, kompiuteris, dušas, kavavirė, kombinuotoji viryklė-orkaitė, šaldytuvas, grindų ir kitokie skudurai, patys įvairiausi rūbai, šepečiai ir šepetėliai, barzdaskutė, tuntas puodų, puodukų ir kibirų, įvairaus cheminio lygmens valymo priemonės. Apibendrinant – visa regimojo lauko aprėpiama buitis po žodžių „labas rytas“ virsta Chaoso miazmomis. Tačiau tu žinai ir Chaoso vardus, ir miazmų pavadinimus – tai vieninteliai užtikrinti jų suvaldymo įrankiai.

Pabudusiems ir pakilusiems Chaoso vardams tu suteiki kelias minutes visa siaubiančiam išsiliejimui. Jie vadina tai savo „rytiniais ritualais“, bet aš žinau, kad tu šį apibūdinimą laikai mažų mažiausiai ydingu. Bet kokie ritualai implikuoja tvarką, gi tai jau ir savaiminė prieštara pačiam Chaosui. Bet, kaip kadaise buvęs gaisrininkų administratorius, puikiai supranti ir žinai – bereikalingas ugnies kurstymas dažniausiai baigiasi gaisru. – Deimena, – suvaldymo metui pribrendus, tu kreipiesi į pirmąjį Chaoso vardą. – Ar vonia laisva?

Žinai, kad vonia tikrai laisva. Šis dabar jau tiksliu laiku ištartas ir neabejotinai ritualinis klausimas suvaldo pirmąjį Chaosą. – Jau, – atsklinda mano balsas iš kažkur labai, labai toli nuo vonios kambario. – Aleksa, – kreipiesi į antrąjį Chaoso, siaučiančio vaikų kambaryje, vardą, – vonia laisva. – Bėgu, – laibu balseliu tariami žodžiai su kiekvienu garsu aiškiai persikelia iš siautimo erdvės vonios kambario link. – Algirdai, – šis Chaoso vardas tiek man, tiek tau dar nevisiškai įprastas, tačiau ištariamas užtikrintai, todėl suvaldymo ritualas jau beveik baigtas sėkmingai. – Tuoj, tuoj, – trečiasis Chaosas vis dar blaškosi jau gerokai nusiaubtame vaikų kambaryje. Veikiausiai jau supranta esąs suvaldytas, tačiau dar truputį blaškysis, kol vonios erdvės atsivers ir jam.

Taip tu šiandien suvaldei Chaosą. Tuomet visi mes ir pradėjome rytą, kuris toli gražu nebeatrodė toks ankstyvas.

– Vardai? – sumišimo Vergilijaus veide daugiau nei plaukų ant viršugalvio. – Tikslūs vardai ir tikslūs pavadinimai. – Deimenos kantrybė primena Olimpą. – Tai yra tikslus funkcijų žinojimas, o tai yra supratimas, o tai yra tvarka, o tai yra Chaoso suvaldymas. Bet nemanyk, kad bus paprasta. Vardus suteikia pasaulių kūrėjai, Dekanai, ir panašaus kalibro supernaturalai. Tu kol kas tik labai taikliai parinkai vardus vaikams. Ir žinai tikrąjį mano vardą. Bet jei tiksliai parinksi vardus socialiniams-profesiniams sluoksniams... Idealus pyragas gal ir nepavyks. Bet gali pasisekti visai pusėtina jungtinių ingredientų lazanija. Yra gi ir ją mėgstančiųjų. „Garfildas nebent“, – Vergilijaus galvoje bręstantis atsakymas gali apeliuoti į sarkazmą. – O štai Garfildas tau niekada nebuvo Bilas Miurėjus. Visada tapatinai jį su Šapranausku, amžiną jam. – Šį kartą telepatija niekuo dėta. Nuo lazanijos iki Šapranausko Deimą atveda nepriekaištinga jos dedukcija. – Nuo ko tą suvaldymą ir lazanijos gamybą pradėti? – Virgio klausimas retorinis. Jis nelaukia galimai hebrajiško Deimos atsakymo. – Nuo ko pradedu kiekvieną šeštadienio rytą. – Ir kuo kiekvieną šeštadienio vakarą užbaigi, – žmonos žodis, kaip įprasta, paskutinis ir lemiamas.

Tyla. Ir ramybė.

Ant Virgio marškinėlių, o veikiai ir galvoje gimsta idėja, kaip šį Chaosą padaryti aiškesnį. Suvaldyti, kaip jis tai daro kiekvieną šeštadienio rytą. Atpažinti arba suteikti vardus. Bent jau išdrįsti sugrupuoti šiuos socialinius-profesinius sluoksnius į aiškesnės formos lakštinį. Į kokią nors mintinai nekalamą, lengvai įsimenamą susiejančią paradigmą.

Dabar Vergilijus dar nemąsto, kaip šie sluoksniai persidengs, kaip vienas ir tas pats vyriškos, moteriškos ar niekurios giminės asmuo laisvai sklandys tarp pačių tolimiausių, vienas ant kito nenugulusių sluoksnių.

Kol kas Vergilijus nemąsto ir apie socialinius vaidmenis, neišvengiamai susidarančius tuose profesiniuose sluoksniuose, o ir pačiame gyvenime. Vaidmenis, kuriuos šiame spektaklyje vėlgi atlieka vienas tas pats asmuo. Spektaklių teorijos telieka kitiems puslapiams. O gal ir kitiems išminčiams. Gi rytoj prasidės pažintis su pagrindiniais Chaoso dalyviais.