Paveldo žva i žibėjo Klaipė ETNOKULTŪRA
Tikra atgaiva širdžiai ir tautų kultūros lobių pažinimo švente tapo trečiasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, Klaipėdoje vykęs birželio 23–26 dienomis. Jaukus, be trankaus triukšmo, bet žadinantis smalsumą ir pasididžiavimą ne tik savomis, lietuvių kultūros vertybėmis, bet ir unikaliu renginiu, leidžiančiu susipažinti su kitų kraštų ypatinguoju palikimu.
Šiemet į Klaipėdą buvo atvykę praeities dainavimo ir muzikavimo tradicijas puoselėjantys svečiai iš Čekijos, Sakartvelo, Ukrainos, Graikijos ir Mozambiko. Gruzinai dar parodė ir per šimtmečius išsaugotus imtynių bei kautynių būdus, dabar jau vadinamus nematerialiuoju
tautos paveldu. Kai kuriuose koncertuose žiūrovai ir net atlikėjai negalėjo sutramdyti ašarų, senieji papročiai ir dainos tapo iki kraujo aktualūs, verčiantys neapkęsti piktavalių užpuolikų ir sielvartauti dėl be kaltės žuvusių, nežinia kur išvežtų, nuo tėvų ir Tėvynės atskirtų vaikų, labiau už viską savo
Daiva JANAUSKAITĖ
Neramios mintys Šiemet „Lauksnos“ vertė galvoti apie karą. Ne festivalis dėl to buvo kaltas, o sunkus laikmetis, kai esame susirūpinę dėl karo siaubiamos Ukrainos ir tokios pat grėsmės Lietuvai. Gal todėl ir savose, ir svečių dainose labiausiai buvo girdėti, kaip senais laikais į mūšį, į ilgus metus trukusią karinę tarnybą buvo išlydimi vyrai ar kaip žuvusieji buvo apraudami. 24
Lietuviai pasaulį stebina neatmenamais laikais užgimusiomis sutartinėmis.
