KULTŪROS ISTORIJA
blogai jaučiasi. Visa ta jų draugystė, kuri atsitiko, prieštarauja gamtos dėsniams. Po kelių dienų ji susapnuoja Gariką Nerealųjį. Jie eina nuo kažkokio vandens telkinio. Misisipė nešasi knygą, kurią neseniai pasiėmė bibliotekoje. – Apie ką šita knyga? – klausia Garikas. – Tai keista meilės istorija. Tikrai nežinojau, apie ką šita knyga – kažkaip teisindamasi priduria Misisipė. – Gal mes šitą knygą galime skaityti kartu? Ir Misisipė sapne pradėjo mąstyti, kaip jie skaitys tą knygą kartu. Ji paskaito iki 90-ojo puslapio, paskui atiduoda Garikui, jis irgi perskaito iki 90-ojo puslapio arba daugiau ir pasako Misisipei, iki kurio puslapio yra perskaitęs. Ir taip jie keičiasi ta knyga. Kitų minčių Misisipei į galvą neatėjo. O paskui jie nuėjo į kažkokią poilsiavietę šalia miško, kartu maudėsi, kalbėjosi. – Žiūrėk, – šaukia Garikui Misisipė. – Pelėda! Aš pirmą kartą matau pelėdą! Ir tada atsirado dar daugiau pelėdų, pelėdos leidosi ant Misisipės pečių, ant žemės, prie kojų. Suskrido visos miško pelėdos, pačių įvairiausių rūšių. Gal kokios penkiasdešimt penkios ar septyniasdešimt trys pelėdos, ir visos jos supo Misisipę. O Garikas buvo kitoje tiltelio pusėje. Ir jis pašaukė pelėdas, ir jis, ir Misisipė, ir visos būtybės pradėjo eiti ratu ir žaisti kažkokį žaidimą. Misisipė žiūri į Gariką, klausosi Gariko, tik paliesti jo negali. Garikas ją visada pralinksmina. Ji suprato: jei žmogus nemyli tavęs, kaip tu nori, tai dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies. Kaip kvaila būti laimingai, kai matai Gariką ir girdi Gariką, ir būti laimingai, kai nematai ir negirdi, nes prisimeni, kaip matei ir girdėjai. Misisipei yra taip blogai, kad ji nori tik miego. Sąmonė niekaip neranda sprendimo, kaip pasielgti su Žanetu. Ji grįžta po darbo ir tiesiog išsijungia iki nakties. Ją pabudina telefono skambutis. Skambina So-Pranas. Misisipė pakelia ragelį. – Mama, sveikinu tave su meilės diena. Ji truputį pabūna ir išgirsta save klausiančią psichoterapeuto: – Papasakokite, kas atsitiko paskutinėje mūsų konsultacijoje? Bulvės buvo mamos meilės išraiška, o ji, Misisipė, atstūmė mamos meilę. Ji nuolat pamilsta Kitą, kuris jai neduoda Nieko.
Kai Klaipėda nuo valdovų priklausė (2) Artėjančiam Klaipėdos 770 metų jubiliejui Pasekime, kaip toliau vystėsi Klaipėdos miestas 1619–1701 m. Per likusius 82 metus, kol Prūsija iš kunigaikštystės 1701 m. virto karalyste, šalį valdė kunigaikštis Georgas Vilhelmas, Didysis kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas, padėjęs pamatus Prūsijos valstybei, ir kunigaikštis Frydrichas III, tapęs pirmuoju karaliumi Prūsijoje. Tų valdovų sprendimų veikiamas dėliojosi miesto, tada vadinto Mėmeliu, paveikslas. Jovita SAULĖNIENĖ
Miestas-tvirtovė XVII a. nestokojo šalį sukrečiančių įvykių. Vyko Trisdešimties metų karas (1618–1648), švedų okupacija (1629–1635), 1678 m. užpuolė švedai. Tai skaudžiai palietė Mėmelį. „Iš viso miesto padaryti tvirtovę“, – toks 1628 m.
Kunigaikštis G.Vilhelmas (1595–1640).
priimtas kunigaikščio G.Vilhelmo „maloningas nuosprendis“. Mėmelis kaip miestastvirtovė išsilaikė net iki XVIII a. vidurio. Tvirtovės statusas iš esmės pakeitė augančio miesto vaizdą. Jis buvo juosiamas bastioniniais įtvirtinimais, olandiško tipo pylimais, jų išorinėje pusėje iškastais grioviais. Stiprinant pilį buvo griaunami kai kurie pastatai. Ėmė formuotis naujas Odų rajonas, kuriame kūrėsi švedai, škotai, nes jiems senamiestyje buvo draudžiama apsigyventi. ► 59
