15 minute read

Kakhidze A., Kakhidze E. Results of Recent Researches at the Pichvnari 4th century BC Greek necropolis

Amiran Kakhidze Ajara Museum (Georgia, Batumi)

Emzar Kakhidze Batumi Archaeological Museum (Georgia, Batumi)

Advertisement

Results of Recent Researches at the Pichvnari 4th Century BC Greek Necropolis

Summary

In 2016, a small trench measuring 20x4 meters (Sector NW-23, squares: 91-93 and 95) was excavated in the area of the 4th century Greek necropolis. Five ritual platforms and seven graves were unearthed here. Imported and local grave goods as oinochoe, squat lekythoi, pendant, rings, beads jugs, bracelet, bell, black glaze skyphos and kylix, cups, coins, etc. were discovered.

bibliografia:

gagoSiZe iuloni, `arqeologiuri gaTxrebi taxtiZirSi (qarelis raioni)~. kavkasiis arqeologia: uaxlesi aRmoCenebi da perspeqtivebi, Tbilisi, 1997, 16-17. kaxiZe amirani, `fiWvnari II - antikuri samyaro aRmosavleT SavizRvispireTSi (fiWvnaris Zv.w. V s berZnuli nekropoli)~, baTumis n. berZeniSvilis sax. samecniero-kvleviTi institutis fiWvnaris arqeologiuri eqspediciis muSaobis Sedegebi (1967-1987), (baTumi-oqsfordi 2007). kaxiZe amirani, vaSakiZe nineli, `fiWvnari III – elinizmi da kolxeTi. samarxTa tipebi da dakrZalvis wesebi elinisturi xanis samxreT-dasavleT saqar-

TveloSi~. baTumis n. berZeniSvilis sax. samecniero–kvleviTi institutis arqeologiuri eqspediciebisa da saqarTvelo-britaneTis fiWvnaris erToblivi arqeologiuri eqspediciis muSaobis Sedegebi (1965–2004 ww) (qarTul da inglisur enebze). (baTumi-oqsfordi. 2010). kaxiZe amirani, vikersi maikl, fiWvnari VI – kolxebi da berZnebi aRmosavleT

SavizRvispireTSi. saqarTvelo-britaneTis fiWvnaris arqeologiuri eqspediciebis muSaobis Sedegebi (2003-2007ww), (baTumi-oqsfordi. 2004) kaxiZe amirani, kaxiZe emzari, fiWvnari V – aRmosavleT SavizRvispireTis berZnuli kolonizaciis Sedegebi (fiWvnaris Zv.w. IV saukunis berZnuli nekropoli). n. berZeniSvilis sax. samecniero-kvleviTi institutis, saqarTvelo-britaneTisa da baTumis arqeologiuri muzeumis fiWvnaris arqeologiuri eqspediciebis muSaobis Sedegebi (1967-2012 ww), (baTumi-oqsfordi, 2014).

Beazley John Davidson, “Miniature panathenaics”. The Annual of the British School at Athens 41, (1940-1945), 10-21. Blinkenberg Christian, Friis Johansen Knud, Corpus Vasorum Antiquarum: Danemark 4, Copenhague, Musée National 4, Paris. 1931. Bulas Casimir, Étude sur une classe de vases à décor en forme de réseau ou d’écailles. Bulletin de Correspondance Hellénique 56.1-2: (1932), 388-398. Dimitriu, Suzana, Alexandrescu, Petre, Dumitrescu, Vladimir, Corpus Vasorum Antiquarum:

Roumanie 1, Institut d’archaeologie, Musee National des Antiques 1, Bucarest1965. Schauenburg Konrad, Corpus Vasorum Antiquarum: Deutschland 10, Heidelberg Universität 1, München. 1954. Zampieri Girolamo, Ceramica greca, etrusca e italiota del Museo Civico di Padova, Rome, 1991.

tabulebis aRweriloba:

I. 1. Zv.w. IV s-is berZnuli nekropolisis 2016. w gaTxrebis saerTo xedi; 2. Zv.w. IV s-is berZnul nekropolisze 2016 w. dafiqsirebuli aRapebi. II. 1. Zv.w. IV s berZnul nekropolisze 2016 w. dafiqsirebuli aRapi; 2. 137-e samarxi, patara zomis jami da oinoxoia.

III. 1. 138-e samarxi, aribalisebri lekiTosi, sakidi, rkinis beWedi da mZivebi; 2. 139-e samarxi, mozrdili adgilobrivi doqi, aribalisebri lekiTosi, vercxlis samajuri, oqros mZivebi da pastis iotebi. IV. 1. 140-e samarxi, brinjaos zaraki, Tvaladi mZivebi da vercxlis beWdebi; 2. 141-e samarxi, adgilobrivi doqi, aribalisebri likiTosi, Savlakiani skifosi da Tixis jami. V. 1. 143-e samarxi, importuli doqi, atikuri Savlakiani kiliki da adgilobrivi doqi; 2. Zv.w. IV s. berZnuli nekropolisis 2020 w gaTxrebis saerTo xedi.

Illustrations:

I. 1. The general view of excavations of the 4th century BC Greek necropolis in 2016; 2. Ritual platforms excavated on the territory of the 4th century BC Greek necropolis. II. 1. Ritual platform excavated on the territory of the 4th century BC Greek necropolis; 2.

Grave 137, small cup and oinochoe. III. 1. Grave 138, squat lekythos, pendant, iron ring and beads; 2. Grave 139, local large jug, squat lekythos, silver bracelet, gold and glassy paste beads. IV. 1. Grave 140, bronze bell, beads and silver rings; 2. Grave 141, local jug, squat lekythos, black glaze skyphos and clay cup. V. 1. Grave 143, imported jug, Attic black glaze kylix and local jug; 2. The general view of excavations of the 4th century BC Greek necropolis in 2020.

I

II

III

IV

V

giorgi mindiaSvili saqarTvelos erovnuli muzeumi (saqarTvelo, Tbilisi)

leCxumis arqeologiuri SeswavlisaTvis

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis arqeologiuri kvlevis centris, eneoliT-adrebrinjaos xanis ganyofilebam (xelmZRv. prof. t. CubiniSvili), romelic, am periodis sxvadasxva problemebis kvlevis paralelurad, eZiebda saqarTvelos adresamiwaTmoqmedo kulturebis axal Zeglebs, 1979 wels sabiujeto Tanxidan daafinansa leCxumis arqeologiuri razmi (g. mindiaSvili, d. gogelia, m. maWavariani, v. zicari), romelic namaxvanhesis mSeneblobasTan dakavSirebiT Seqmnili eqspediciis (xelmZRvaneli a. nucubiZe) nawils Seadgenda.Gganyofilebis profilidan gamomdinare, razms gansakuTrebuli yuradReba unda daeTmo miwaTmoqmedebis sawyisebTan dakavSirebuli Zeglebis ZiebisaTvis. leCxumSi aseTi Zeglebis Zieba ki, am kuTxeSi, xorblis iseTi jiSebis SemorCeniT iyo nakarnaxebi, rogoricaa maxa da zanduri. maxas popularobaze am kuTxeSi, SesaZloa, migvaniSnebs soflebis iseTi saxelebi, rogoricaa - maxaSi//maxasi anu, maxas dasaTesi adgili da namaxvani, anu adgili, sadac eTesaT xolme maxa (Seadare: nadikari, naqerala).Aam eqspediciis angariSi, romelSic mocemuli iyo mxolod datborvis zonad miCneuli teritoria sof. namaxvanidan alpanamde, 1982 wels daibeWda (iv. javaxiSvilis sax. istoriis, arqeologiisa da eTnografiis institutis arqeologiuri kvlevis centris krebulSi `1979 wlis savele arqeologiuri kvleva-Ziebani (mokle cnobebi, gv. 125-132, rusul enaze)~. velze gamgzavrebamde konsultacia gaviareT am kuTxis mkvlevar qalbaton lamara saxarovasTan. velze da quTaisisa da cageris muzeumebSi muSaobisas Zalian gamogvadga, leCxumSi aseve Cveni winamorbedis b-n daviT gogelias gamocdilebac. ramdenadac Cveni razmis interesebi mniSvnelovnad scildeboda md. rionis xeobis datborvis zonas da cxeniswylis leCxumsac moicavda, misi Sedegebi zemoT aRniSnul naSromSi ver Sevida. imis gamo, rom razmis mier mopovebuli masala sainteresod migvaCnia leCxumisa da aramarto leCxumis preistoriisaTvis, dagvianebisaTvis bodiSis moxdiT vTavazobT mkiTxvels da pirvel rigSi b-n gela gamyreliZes, romlis iubilesac es krebuli eZRvneba. rionis xeobaSi razmma samuSaoebi sof. meqvenaSi dabinavebiT daiwyo, sadac imxanad cxovrobda naturalisti da mxareTmcodne, sofel meqvenis skolis pedagogi awgansvenebuli vlasi nemsaZe. mas saintereso informaciasTan erTad, skolis nakveTze daTesili hqonia maxa da zanduri. amasTan, sof. meqvena md. rionis xeobis leCxumis SuaSi mdebareobs, rac CvenTvis mniSvnelovan, xelsayrel garemoebas warmoadgenda. pirveli obieqti, romelic davaTvaliereT iyo sof. zemo meqvenis koSki. ZirTan SemorCenili nangrevebis mixedviT, mas galavanic unda hqonoda; qviTkiriT nagebi koSki kvadratuli (7.7X7.7m.)

gegmisaa da daaxloebiT 15 m simaRles aRwevs; Sesasvleli datanebuli aqvs 5 metris simaRleze, sadamdec is erTianad qviT aris ayvanili; Sesasvlels zemoT, koSki orsarTuliani unda yofiliyo. koSkis qvemoT, odnav moSorebiT, gzis gayvanisas moWrili kulturuli fenis profilSi, Cans ori nacriani Sre, romelTagan qveda Zalze Txelia da masalas ar Seicavs. mas zemodan adevs 0.5 m sisqis Camonarecxi Tixa-RorRisa da 0.4 m sisqis naxSirian-nacriani, Tixis WurWlisa da damwvari Zvlebis Semcveli Sre. Ees ukanaskneli, savaraudod, koSkis Tanadrouli unda iyos. cixes, rogorc zemoTac vTqviT, hqonia qviTkirisave galavani, romelic, droTa ganmavlobaSi, gamofitvisa da gamorecxvis Sedegad dangreula. miuxedavad imisa, rom misi didi zomis nangrevebi aqa-iq kidev aris SemorCenili, arqeologiuri Seswavlis gareSe misi gegmis wakiTxva ar xerxdeba. rac Seexeba asaks, igi gvian Sua saukuneebze Zveli ar unda iyos. samZimiis gora (tab. I-1, tab. III-1) – mdebareobs wyaltubos raionis sof. dRnorisas da zemo derCis bolosTan, adgil nacixvaris siaxloves. is warmoadgens dabali qedis, sustad SemaRlebul, orborcvian daboloebas. samZimiis goraze didi raodenobiT gvxvdeboda sxvadasxva tipis keramikuli nawarmis fragmentebi, naxanZrali baTqaSi, rkinis wida da erTic rkinis mcire zomis namgali. rogorc masala gviCvenebs, saqme unda gvqondes saxelosnosTan, sadac rkinis gamodnoba an gadamuSaveba warmoebda. saxelosnos, romelTanac SesaZloa xelosnis samosaxloc yofiliyo, uWiravs viwro Txemis 60 metramde sigrZisa da 5-dan 10 metramde siganis monakveTi. Zegli mdebareobs zRvis donidan 900 metrze, ori mcire terasisagan Sedgeba da sigrZiT mimarTulia aRmosavleT-dasavleTis xazze. samZimiis goraze mopovebuli masala saSualebas iZleva igi zogadad rkinis farTo aTvisebisa da adreantikuri xaniT davaTariRoT. nacixvari (tab. I-2) – am saxeliT adgilobrivi mosaxleoba aRniSnavs yvela safortifikacio nagebobis nangrevebs. amjerad, nacixvari mdebareobs sofel zemo derCis Crdilo-aRmosavleTiT da sof. dRnorisas Crdilo-dasavleTiT mdgari orwvera mTis maRal wverze, zRvis donidan 1000 m simaRleze. mTis or wvers Soris arsebuli unagiriseburi Cadableba ki namosaxlars uWiravs. namosaxlari, savaraudod, rkinis farTo aTvisebisa da antikur xanas SeiZleba ekuTvnodes. aqac, iseve rogorc samZimiis goraze, romelic mezoblad mdebareobs, Segvxvda rkinis dnobis kvali da didi raodenobiT Tixis WurWlis fragmentebi. gansakuTrebiT bevri iyo didi zomis Tixis WurWlis natexebi. garda aRniSnulisa, yuradRebas iqcevs kirqvis qanis qva-RorRis mrgvali da ovaluri, xelovnuri grovebi, romelTa zomebic 2X1 m-dan 3X2 m-mde meryeobs, rac maTi samarxis yrilebad miCnevis cdunebas badebs.Aamgvari qvayrilebiT da didi Tixis WurWlis natexebiT aris mofenili nacixvaris mTis ferdobebi. TviT Zegli, romlis gamoc daerqva am adgils saxeli, warmoadgens mTis maRal wverze agebul simagres, romelic gegmaSi ovaluri qviTkiris galavnisa da mis SigniT agebuli, kuTxeebmomrgvalebuli koSki-

sagan Sedgeba, zomiT 8.5X7.5 m. misi SemorCenili simaRle 4 m-s aRemateba. Zegli dafarulia miwiT da mcenareebiT. koSki da simagris sxva nawilebi gamongreulia ganZis maZieblebis mier. koSkis zeda nawilSi, kargad Cans oTxi safexuri, rac gadaxurvis fragmentis STabeWdilebas tovebs. galavnis umetesi nawili Sida mxares aris gadaqceuli. iqve, didi raodenobiT aris didi zomis Tixis WurWlebis natexebi. samwuxarod, daTariRebisaTvis ramdenadme xelCasaWidi masala ar Segvxvedria, amitom nacixvaris nasoflaric da koSkic SeiZleba zogadad Sua saukuneebs miekuTvnos. saqaria (tab. III-2) – mdebareobs, zemoT aRweril nacixvarTan arsebuli mcire tbis Crdilo-dasavleT napirze, zRvis donidan 950 m-ze. Aaq, tbisken daqanebul, niaRvrebiT daxramul ferdobze, erT-erTi naRvareviT gaSiSvlebul napirSi, kargad Canda naxSiris CanarTebis Semcveli didi zomis ormos Sevseba; naRvarevis ayolebaze arsebuli terasis daTvalierebisas dadasturda Txeli, nacriani kulturuli fena. iqve zedapirulad aikrifa mcire raodenobiT kaJi, Zlier Sladi Savpriala Tixis WurWlis fragmentebi da zoomorfuli yuri.Aam masalis safuZvelze, winaswarulad SeiZleba iTqvas, rom saqme gvaqvs gvianbrinjao-adrerkinis xanis dazianebul namosaxlarTan. korvaSis mTa – mdebareobs soflebs Oorxvsa da dRnorisas Soris. misi qedis umetesi nawili dafarulia didi zomis, karstuli warmoSobis ZabrebiT. am qedze aqa-iq gvxvdeboda adgilobrivi, TeTri kaJis usaxo anatkecebi. mxolod erT adgilze Segvxvda xorcisferi kaJis ori iaraRi: didi zomis lamela da gverdis safxeki (qvis xana). derCis nacixvari – mdebareobs sof. zemo derCis zeda boloSi. igi warmodgenilia fuZemde morRveuli, wriuli galavniTGda Zlier dangreuli koSkiT, romelic iseve, rogorc galavani kiris gamoyenebiT aris nagebi. es nacixvari, zemoT ukve aRwerilisagan imiT gansxvavdeba, rom misi koSkis SemorCenili kuTxe ar aris momrgvalebuli, marTia. koSkis SemorCenili nawilis simaRle 6 metrs aRwevs da rogorc Cans, orsarTuliani mainc unda yofiliyo. boyervanis namosaxlari (tab. IV-3) – mdebareobs zRvis donidan 300 m-ze, sof. derCidan onWeiSSi mimavali gzis im monakveTze, romelic yofili meqvenis kolmeurneobis gamgeobis Senobis gadaswvriv mdebareobs, rionis marcxena napirze. mis qveS aris baritis mitovebuli maRaro. kulturuli fenis povna gagviadvila moxnulma nakveTma, romelzec aikrifa Savpriala vardisfersarCuliani, aseve wiTlad da nacrisfrad gamomwvari Tixis WurWlis natexebi; garda amisa, masalidan aRsaniSnavia riyis qvis sasres-sanayebi, kaJis damuSavebuli anatkecebi da brinjaos widis mcire marcvlebi. kulturuli fenis simZlavre ar aRemateba 0.60m-s da moxnul nawilze dazianebulia. lexidris nacixvari (tab. II-2, III-4) – mdebareobs rionTan, misi marcxena Senakadis md. lexidaris SeerTebis adgilas arsebul maRal koncxze. am adgilis nacixvarobas adasturebs koncxis ferdobze gafantuli riyis qvebisa da Tixis WurWlis natexebis arseboba. koncxis zeda nawilSi arsebul mci-

re, safexurisebur gavakebaze dadasturda 0.50 m. sisqis kulturuli fena. akrefili keramikis nawili nacixvaris Tanadrouli, anu Sua saukuneebis unda iyos, meore nawili ki - SesaZloa ufro adreulic. am mcire gavakebis zemoT, koncxis Txemis Znelad misadgom nawilSi SemorCenilia qviTkiris kedlis mcire fragmenti. soRoreTi – mdebareobs sof. melekuras Crdilo-dasavleTiT, mTis Txemze (md. rionis marjvena mxares).Aaq, wvimiT gadarecxil adgilebSi, zedapirze ikrifeba Tixis WurWlis fragmentebi. imave Txemze, romelic melekuras xevsa da rions Soris mdebareobs, Segvxvda Zlieri cecxliT dawiTlebuli qvis grovebi da wida.Mmasala imdenad usaxuria, rom misi zogadi qronologiuri gansazRvrac ki ver xerxdeba. mxolod imis Tqma SeiZleba, rom mosaxleobaSi am adgilas adamianis saxlobis Sesaxeb gadmocema ar Semonaxula. sof. qoreniSi (tab. II-1) – mdebareobs md. rionsa da xvamlis mTas Soris. aq, asaTianis karmidamoSi, wawvetebul kldeze, aRmarTulia gegmaSi wriuli koSki, romelic warmoadgens ormagi galavnis mqone, sakmaod didi safortifikacio kompleqsis nawils (Sua saukuneebi). sof. vani – mdebareobs sof. meqvenasa da xvamlis masivs Soris. am soflebis damakvSirebeli, saurme gzis Sua nawilSi, did `qvaze~ (albaT ufro did lodze. leCxumSi sityva lodis naclad - qvas xmaroben) SemorCenilia nagebobaTa mTeli kompleqsi. qvis kides Semosdevs kirze dawyobili fleTili qvis galavani. mis SigniT mdebareobs Sirimis (spontios) Tlili qviT nagebi patara darbazuli eklesia da sanaxevrod miwis qveS gakeTebuli, TaRiani saZvale-akldamebi. Zegli Zlier aris dazianebuli. Mmisi gaTxra ucdiaT adgilobriv mxareTmcodneebs, magram sabednierod, isini droze SeuCerebiaT. Zegli Tavisi xasiaTiT kacxis svetis kategorias SeiZleba miekuTvnos. igi saWiroebs gawmendas, konservaciasa da dacvas. bJonari (tab. III-5, IV-6) – warmoadgens mdinarispira terasas, romelic sof. melekuras qvemoT mdebareobs, oRond rionis marcxena napirze, zRvis donidan 300 m-ze.Aam terasis nawilze Cais plantacia iyo gaSenebuli, nawili ki – wvril tyes eWira. daTvalierebisas sakmao raodenobiT gvxvdeboda adamianis naxelavi: nacrisferi, TeTri da xorcisferi kaJis amorfuli da lamelis tipis anatkecebi, magram arc erT maTgans ar etyoba arc gamoyenebis da arc damuSavebis kvali. iqve aRmoCnda erTaderTi Tixis WurWlis yuri. mTeli masala Cais plantaciis teritoriaze iqna mopovebuli, sadac kulturuli fena moxvniT aris darRveuli.Aamitom ar aris gamoricxuli, rom dauzianebeli fena tyian nawilSi iyos gadarCenili. nalofinevi (tab. IV-4) – mdebareobs sof. benTqoulas ukan aRmarTuli grZeli qedis zeda nawilSi. am adgilze migviTiTes e.w. `korRnebi~, magram dazvervisas maTi aRmoCena ar moxerxda (`korRans~ aq eZaxian savargulebis erTmaneTisagan gasamijnad gakeTebul ormoebs, romlebSic cecxls anTeben da Semdeg, nakverCxlebs miwis dayriT aqroben ise, rom ormo naxSiriT Sevsebuli rCeba). qedze daSvebisas tyian Txemze vipoveT erTi riyis qva, romel-

sac sagangebod aqvs kideebi atkecili da Zalian miagavs qveda paleoliTur iaraRs. amiT razmma daamTavra samuSaoebi rionis xeobaSi da 22 maiss gadavida cagerSi, cxeniswylis xeobaSi. cageris mxareTmcodneobis muzeumSi gavecaniT, varlam goleTianis mier sof. nakuraleSidan Camotanili, eneoliTuri(?), gaxexil-gaprialebuli qvis iaraRebis koleqcias. amis Semdeg, sof. nakuraleSSi davzvereT is adgilebi, sadac adgilobrivebis TqmiT v. goleTiani agrovebda koleqcias, magram `nafuZrebisa~ da `yoris yanebis~ dazvervas sasurveli Sedegi ar moucia; mcire raodenobiT aikrifa wiTlad gamomwvari, zogjer savarcxlis StampiT ornamentirebuli keramikis fragmentebi (tab. III-3). iqve, xevSi ki, akrefil iqna Carecxili ramdenime kaJis anatkeci da oriode Tixis WurWlis fragmenti. aRsaniSnavia, rom aq mopovebul lamelisebur anatkecebs etyoba gamoyenebis kvali, Tumca maTze retuSi ar SeimCneva (tab. IV-2). saqorias gora (tab. III-3), sof. nakuraleSSi (zRvis donidan 1.100 m.), ufro saintereso gamodga.Mmis ferdobebze, antikuri xanisa da ramdenadme mogviano periodis Tixis WurWlis fragmentebTan erTad, Cndeboda nacrisferi da xorcisferi kaJis anatkec-anamtvrevebi da lameliseburi iaraRebi, romlebsac calmxrivi retuSiT aqvT gverdebi damuSavebuli. iqve aRmoCnda ramdenime riyis qvis natexi, gaprialebis kvaliT. saqorias goris ferdobis Sua nawilis gayolebaze, sami Surfi amoviReT, amaTagan mxolod #1 –SiNaRmoCnda keramikuli masala. N jvari – wiTeli kaJis sabado. mdebareobs sof. nakuraleSidan xvamlis mTaze mimaval gzaze. adgilobrivebis TqmiT - axlomaxlo soflebidan, aq ukanasknel dromde dadiodnen kaJis wasaRebad. Ajvarze Cven ar Segvxvedria adamianis naxelavi kaJis iaraRi, an anatkeci. safiqrebelia, rom Cven droSi, aqaur kaJs, kevrSi Casamagrebel qvebad, `koxebad~ iyenebdnen. xvamlis mTa. jvaridan xvamlis teleanZisken mimaval gzaze vipoveT samkuTxa moyvanilobis, mustieuri wvetana; Tavad xvamlze ki, Segvxvda TeTri kaJis anatkecze damzadebuli, qvis xanis ramdenime iaraRi, miuxedavad arqeologiuri masalis simcirisa, karstuli ZabrebiT mdidar xvamlis mTaze, gamoricxuli ar aris, momavalSi paleoliTeli monadireebis banakic aRmoCndes (tab. IV-5). xvamlis eklesia - xvamlis masivis Crdilo-dasavleT kidesTan, sagangebod momzadebul baqanze, dgas darbazuli eklesia. misi gadaxurva mxolod absidazeRaa SemorCenili. taZris CrdiloeTiT kargad Cans aTamde nagebobis nangrevebi (monasteri?). am yvelafers Semovlebuli aqvs fleTili qvis, yoris dabali zRude. bosela - mdebareobs sof. nakuraleSidan oyureSisaken mimaval gzaze (zRvis donidan 1500m.) iq, sadac xvamlis masivze asasvleli gza iwyeba da mcire tbaa gaCenili. Ees adgili mdinareebis rionisa da cxeniswylis wyalgamyofze mdebareobs, laxefis xevis saTavesTan da mcire terasebis msgavsi velebisagan Sedgeba.Aam adgilebSi mewyeric icis, rac aZnelebs Zeglis ram-

denamde miaxloebiTi suraTis dadgenas. Aaqac, iseve rogorc adgil jvarTan, aris saiaraRe kaJis gamosavlebi; oRond aqauri kaJi kremisferi an movardisfro-nacrisferia. zedapirze gabneul mravalricxovan sxvadasxva formis anatkecebs Soris Warbobs lameliseburi anatkecebi, romlebic, iseve rogorc sxvebi – daumuSavebelia. am masalis mixedviT Znelia Zeglis asakisa da xasiaTis gansazRvra, magram SesaZlebelia vivaraudoT saxelosno-sadgomis arseboba. amgvar varauds amayarebs isic, rom masalas ar etyoba gamoyenebis kvali, xolo #2 SurfSi aRmoCnda kvamlisferi obsidianis mikrolamelis bolo, damuSavebis kvaliT (tab. IV-1). rogorc Surfebis profilebSi dafiqsirebuli suraTi gviCvenebs, kulturuli fena Txelia da mTlianad Camorecxili. amitom SeuZlebelia raimes kategoriulad mtkiceba. Tumca obieqti metad sainteresoa da ufro farTo masStabis dazverviTma samuSaoebma SesaZloa gagvarkvios mis xasiaTSi. uJnari (tab. III-6) – ase eZaxian im adgils, romelic sof. kenaSidan aRmosavleTiT 1 km-ze mdebareobs.Ees adgili pedagog aleqsandre Cxetianis rCeviT davaTvaliere. masM am adgilSi, miwis damuSavebis dros, marmariloseburi qanisgan damzadebuli CaquCi upovia, romelsac meore mxare wawvetebuli da Sua nawili gaxvretili hqonia taris gasayrelad (samwuxarod es saintereso iaraRi dakargulia). rogorc aRmoCnda, mTeli uJnari namosaxlars warmoadgens, razec keramikuli masalis siuxve migviTiTebs. iqve aris adgili, romelsac naqalaqevs eZaxian. im adgilas, rogorc gadmogvces, widebsac pouloben, rac samWedlos Tu samWedloebis arsebobaze unda migvaniSnebdes. `nasaxlari~ (tab. V) – garegnuli monacemebis mixedviT es obieqti didi zomis dasakrZalav nagebobas unda warmoadgendes. igi mdebareobs cageris raionis sof. Sua aRvze samxreT-dasavleTidan modgmuli mTis ferdobis qveda nawilze da umetesad dafarulia Camonarecxi naSali qaniT. aRniSnulis gamo Wirs misTvis yorRanis darqmeva. Tumca, velze am tipis nageboba uTuod yorRanad CaiTvleboda. amitom mas, pirobiTad, rogorc yorRans ise movixsenieb. yorRanis yrili Sedgeba fleTili qvebis, miwisa da RorRisagan. igi, rogorc zemoT aRvniSne, ferdobze mdebareobis gamo, Zneli SesamCnevia, radgan misi amoburculoba Camorecxilma miwa-RorRma dafara. mas qva-miwis yrilis kidesTan Semosdevs wiTeli, ayalo miwis (Tixis) sartyeli, romelic araTanabrad aris gamomwvari. is gansakuTrebiT aris gamomwvari sqeli filebiT dawyobiliDdromosis(?) wina baqanze, ayaloTi Sevsebul, rkalurad amoRebul TxrilSi.Ees mkveTrad gamoyofs dedaqanisgan, Crdilo-aRmosavleTisaken mimarTul, dromoss. dromosis saxuravi filis zomebia – 0.80X0.60X0.16 m garda aRwerili konstruqciis detalebisa TxrilSi sxva masala ar aRmoCenila, ris gamoc TariRze verafers vambobT. vinaidan sadazvervo razmis statusi da mivlinebis miwuruli Txrilis gadidebis saSualebas ar iZleoda, saTanado fiqsaciis Semdeg, is amoyrili miwiT iqna Sevsebuli. daTvaniSi – namosaxlari (tab. VI, VII). rogorc saxeli gveubneba, adgili sadac namosaxlari mdebareobs daTvanebis sagvareulos warmomadgenels

ekuTvnoda. is mdebareobs sof. qveda cageris Crdilo-dasavleTiT 3 km-ze, sof. saleTodianodan ki - aRmosavleTiT 1 km-ze. am saxeliT cnobil patara mTis wversa da mis samxreT-aRmosavleT ferdobze mdebareobs damewyrili namosaxlari. aq zedapirulad akrefil keramikul masalaSi, romelic daaxloebiT Zv.w. IX-VII saukuneebs SeiZleba ekuTvnodes, aRmoCnda meomris gamosxulebiani fragmenti. Savpriala WurWlis am fragmentze, romlis nacrisferi kecic qarsis wvril minarevebs Seicavs da aSkarad adgilobrivi warmoebisaa, maRali reliefiT aris Sesrulebuli meomris gamosaxuleba. mebrZol meomars, marjvena xeliT, wveriT win mimarTuli maxvili SeumarTavs Tavs zemoT; Tavze, muzaradisebri, TavboloakauWebuli, wvetiani liTonis(?) saburavi axuravs, tanze ki abjari (jaWvi?) acvia; abjari e.w. savarcxlis kbiliseburi Stampis gamoyenebiT aris gadmocemuli; meomris saxe, ise rogorc tani, profilSia mocemuli; gamosaxuleba eqspresiulia, rasac xazs usvams zomaze ramdenadme didi da gadmokarkluli Tvali. fragmentis zomis mixedviT SeiZleba vivaraudoT, rom saSualoze didi zomis WurWlis muclis zeda nawilze, meomari mowinaaRmdegis pirispir unda yofiliyo gamosaxuli.

Sejamebis saxiT SeiZleba iTqvas, rom amjerad razmis mier ver iqna aRmoCenili miwaTmoqmedebis sawyisi etapis Zegli. Tumca, Cvens mier 22 punqtze mopovebuli masalis mixedviT, SeiZleba iTqvas, rom leCxumSi SedarebiT xSiria qvis xanis, ganviTarebuli rkinisa da antikuri xanis masalis aRmoCenis SemTxvevebi, magram, bunebrivia, yvelaze xSirad mainc Sua saukuneebis arqiteqturis obieqtebi gvxvdeboda. Mmikvleuli punqtebidan gansakuTrebiT unda aRiniSnos samZimiisa da daTvaniSis namosaxlarebi, sadac kulturuli fena didi raodenobiTac Seicavs arqeologiur masalas da samSeneblo struqturebis arsebobac SeiniSneba. raRa Tqma unda, sagangebo yuradRebas imsaxurebs daTvaniSis namosaxlarze napovni, adgilobrivi TixiT da teqnologiiT damzadebuli, Savpriala zedapiris mqone Tixis WurWlis fragmenti, mebrZoli meomris reliefiT, romelsac saqarTvelos masalebSi analogi ar moepoveba. daTvaniSis namosaxlarTan dakavSirebiT unda iTqvas, rom igi moqmedi mewyeris Sedegad aris dazianebuli da misi Seswavla gadarCeniTi gaTxrebis CatarebiT Zalze saSuricaa da mosalodneli aRmoCenebis TvalsazrisiT perspeqtiulic. amiT razmma daamTavra samuSaoebi, romlis drosac gamudmebiT grZnobda leCxumelebis mxardaWeras da stumarTmoyvareobas...,…… didi madloba maT yvelafrisTvis.

This article is from: