SA.lt (Statyba ir architektūra) | 2022 spalis

Aliuminio langai Jūsų namams!

Aliuminio langų, durų, fasadų profilių tiekėja „Reynaers Aluminium“ –profesionali pagalbininkė architektams ir statybų bendrovėms. Atliekame aliuminio konstrukcijų projektavimo, skaičiavimo darbus, konsultuojame, kaip tinkamai suprojektuoti, pagaminti, sumontuoti aliuminio ir stiklo konstrukcijas, padedame parinkti tinkamus konstrukcinius sprendimus ir mazgus, taip pat sudaryti sąmatas bei rasti tinkamą konstrukcijų gamintoją pagal regioną, projekto ar konstrukcijų specifiką. Aliuminis yra itin stipri medžiaga, išlaiko stiklą be būtinybės platinti profilius – šie išlieka tokie pat grakštūs, elegantiški ir vos matomi. Dėl šių aliuminio ypatumų daugiau vietos lieka stiklui, taigi pagerėja patalpų apšvietimas, atsiranda galimybė taikyti įvairesnius architektūros sprendimus. Namų statytojai, siekiantys tobulo vaizdo, ypač vertina glotnų ir nepriekaištingą aliuminio profilių paviršių – modernios apdirbimo technologijos gali pasiūlyti neįtikėtinų sprendimų.

„Reynaers Aluminium“ sistemoms suteikiama 10 metų garantija.

Leidėjas

VšĮ „SA.lt projektai“

Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė

Julija Novikova

Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Tekstų autoriai:

Rolandas Kažimėkas, Vida Kuzmickaitė, Aušra Nyman, Lina Sveldenienė

Portalo SA.lt redaktorius

Rolandas Kažimėkas

Kalbos redaktorė

Brigita Kulikovskienė

Dizainas Edita Namajūnienė

Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.

© Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino

UAB „Standart Impressa“ ISSN 2538-8797

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Mūsų viršelyje – Daugiafunkcė renginių ir koncertų salė Zaraso ežero saloje, Nuotr. Š. Kiaunės ir A. Kiaunienės

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

SĄMATOS

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

Šiame numeryje skaitykite:

4 objektas

Erudito licėjus – mokykla, kuria mokiniai galėtų didžiuotis

renovacija

Renovacijos banga Europoje

medinė statyba

Modernus medinis tiltas Kinijoje –pagarba vietinėms tradicijoms

contech

Statybų sektoriaus išskirtinumas: mitas ar visa ko paaiškinimas?

38 kokybiško namo DNR Šviesa yra protingai sujungto pasaulio centras

kokybiško namo DNR Vonios kambarys – be slenksčių

technologijos Kūrybiška ateities vizija: plūduriuojantys namai

off-grid

„Watergen“ net dykumoje išgauna vandenį iš oro

ekonomika ir technologijos Kaip sumažinti išlaidas energijai ir nelikti be šildomų namų?

objektas

KGCG kraustosi į naujas patalpas: Molėtų plente tarsi sostinės verslo rajone

interjeras

Nesenstanti klasika: sodrūs tonai ir natūralios medžiagos

SA100

Leidinio „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ pristatymas

architektūra Žvilgsnis į save 2022

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

ir

Viena iš mokyklos kapitalinio remonto užduočių buvo fasado keitimas. Esamas ventiliuojamasis fasadas neati tiko A klasei keliamų termoizoliacinių reikalavimų, todėl buvo nuspręsta, išlaikant tuos pačius fasado matmenis (sienų storį), pakeisti jį tinkuojamuoju fasadu. Buvo pa naudotos daug geresnes šilumos izoliacijos savybes turinčios fenolio putų plokštės, o apdailai – struktūrinis tinkas. Be to, daug darbo pareikalavo ir stogo konstrukci jos keitimas, kadangi buvusi jo būklė jau tapo netinkama eksploatuoti. Reikėjo stiprinti medines laikančiąsias stogo konstrukcijas, taip pat pakeista stogo danga, gre bėstai, difuzinė ir garo izoliacinės plėvelės.

Vidaus erdvėje taip pat netrūko pokyčių, daug iššū kių sukėlė sporto salės patalpose buvusios perdangos griovimas ir naujos išbetonavimas. Iš pradžių reikėjo betonuoti naujas ir praplatinti dalį senų gelžbetonio kolonų, tada vyko naujos monolitinės perdangos be tonavimas ir tik jai pasiekus reikiamą stiprį buvo atlie kami senos perdangos griovimo darbai. Prieš tai buvo sustiprinti perdangą laikančių kolonų pamatai tam, kad išlaikytų naujai atsiradusias apkrovas. Ši mokykla gali pasigirti turinti išskirtinę patalpą – baseiną, tačiau buvęs baseinas neatitiko mokymo įstaigai keliamų reikalavimų, buvo apleistas ir nesuderinamas su nauja pastato archi tektūra. Dalį baseino teko perbetonuoti, naujai pakloti technologiniai vamzdynai, sumontuota nauja technolo ginė įranga, panaudota pilna epoksidinė hidroizoliacijos ir klijavimo medžiagų sistema bei įrengta nauja plytelių

apdaila, tad dabar mokiniai gali džiaugtis moderniu ir ko kybišku baseinu.

Po įvykdytų kapitalinio remonto darbų, pastato klasė iš C pakilo į A. Tam prireikė apšiltinti fasadą naujomis feno lio putų plokštėmis, papildomai iš vidaus apšiltinti stogo konstrukciją, cokolį ir rūsio sienas. Taip pat buvo įrengtos naujos vitrinos su daug geresnėmis šilumos izoliacijos ir sandarumo savybėmis ir naujos grindys su termoizoliaci jos sluoksniu. Visgi didžiausias šio projekto iššūkis buvo nustatytas darbų įgyvendinimo laiko terminas, kadangi visus darbus reikėjo pabaigti iki naujų mokslo metų, iki ku rių buvo likę vos 9 mėnesiai. Komandiniu darbu ir maksi maliai optimizavus technologinius procesus, projektą pa vyko įgyvendinti laiku ir nenukelti mokiniams mokslo metų pradžios. Šiuo metu vyksta 2-ojo etapo darbų projektinių pasiūlymų rengimas, įvertinimas ir tobulinimas.

Daug darbo pareikalavo ir stogo konstrukcijos keitimas, kadangi buvusi jo būklė jau tapo netinkama eksploatuoti. Reikėjo stiprinti medines laikančiąsias stogo konstrukcijas, taip pat pakeista stogo danga, grebėstai, difuzinė ir garo izoliacinės plėvelės. / Projekto vadovas Mantas Daugėla /

Objektas: Erudito licėjus

Vieta: Vilnius, Aguonų g.

Vystytojas: „Orion Wealth“, „Mūsų ateities investicijos“

Architektai: Gintautas Natkevičius, Andrius Braškys, Adomas Rimšelis, Eglė Savodnikaitė („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“)

Konstruktoriai: „Inhus“, „Sagoma“

Generalinis rangovas: „YIT Lietuva“ Objekto plotas: 6500 m2

Rekonstrukcijos metai: 2022

Nuo rugsėjo mėnesio sostinėje pradėjo veikti mo derni švietimo įstaiga Erudito licėjus, kapitališkai su remontavus anksčiau ESO (valstybės valdomai įmonei „Energijos skirstymo operatorius“) priklausiusias pa talpas Vilniaus senamiestyje. Darnios miesto plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ ėmėsi šio pastato kapi talinio remonto projekto, o architektūrinė dalis patikėta architektui Gintautui Natkevičiui. „Tai nėra kažkokia švelni mokykla, kur ant sienų nupiešti kiškiukai, dram bliukai ir saulytės, o atvirkščiai – čia išryškinti varžtai, betonas, metalas, kuris suteikia lyg rokerišką pojūtį. Tai mokykla, kuri smagi, kieta ir kuria vaikai galėtų didžiuo tis, kad būtent tokioje mokosi“, – sako projekto autorius.

Julija NOVIKOVA

Vakarinis pastato vaizdas.

„Tai buvo mūsų bandymas netiesiogiai pasipriešinti tradiciniam įvaizdžiui, kai vaikas yra perdėtai saugomas, jam liepiama kalbėti tik gražius žodžius, dainuoti pozity vias dainas, o tėvai visur jį lydi, nuo durų iki durų. Mes norėjome sukurti tokią mokyklą, kuri ugdytų savaran kišką, savimi besididžiuojantį žmogų, tai lyg priešprieša konservatyviam mokykliniam etiketui, taisyklėms ir įvaizdžiui“, – teigia G. Natkevičius, architektūrinio pro jekto vadovas.

Pirmoji Erudito licėjaus mokykla duris atvėrė dar Kaune 2016 m., jos įkūrėjas ir vadovas – buvęs ISM rektorius Nerijus Pačėsa. Tai tarptautinė dvikalbė mo kykla, formuojanti unikalų ugdymo turinį 0–12 klasių mokiniams pagal nacionalinę bei akredituotas tarptau tinę Kembridžo ir Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo

programas. Poreikis steigti Erudito licėjų Vilniuje vis augo, tad nuo šių metų, rekonstravus pastatą Aguonų g., Vilniuje, kur anksčiau buvo įsikūrusi ESO, pažangia ir šiuolaikiška mokykla gali džiaugtis ir sostinės mokiniai. Šį pastatą įsigijo Mariaus Jakulio Jason šeimos turtą valdantį bendrovė „Mūsų ateities investicijos“ kartu su „Orion Wealth“ partneriais.

Visgi mokykloje, kurioje ugdymo procesas orientuo tas į bendradarbiavimą, bendruomeniškumą, koman dinį ir projektinį darbą, šios vertybės turėtų atsispindėti ir pačios mokyklos interjere. G. Natkevičiaus architektų komandai teko projektuoti ne vieną mokymosi įstaigą, todėl architektams tai buvo puiki proga pristatyti su kauptą patirtį ir žinias bei priimti iššūkį projektuojant šią išskirtinę mokyklą.

Nuo tradicinių mokyklų išsiskiriantis įvaizdis

Erudito licėjus net ir savo vieta senamiestyje skiriasi nuo įprastinių tradicinių mokyklų, dažniausiai projek tuojamų laisvesniuose sklypuose, kur galėtų tilpti ir didesni stadionai, ir užželdinti plotai, kur būtų daugiau erdvės. „Miestų centruose projektuoti mokyklą yra su dėtinga, ji negali turėti savo aplinkos, reikia koncen truotis į tam tikrą mokyklos nuotaiką, sukurti ją pačiame pastate, mažoje erdvėje. Be abejo, tikslią programą gavome, jos gi visos būna panašios, visur reikia klasių, valgyklos, bendrų poilsio erdvių, skiriasi tik detalės, niu ansai. Visgi mūsų tikslas – praplėsti mąstymo būdą ir padiskutuoti su dabartiniu susidariusiu socialinių tinklų burbulu, kuriame vyrauja įvairūs „teisuoliai“, „neigėjai“ ir kitokie perdėtos moralės visažiniai. Daug kas turi nusistatę tam tikrus standartus, kurių neva privaloma laikytis: vaikas negali mokytis, jeigu yra juodos spalvos interjere arba jei matosi į sieną įsukti varžtai ar yra aštrių kampų. Tai mes šioje mokykloje norėjome ne tik sukurti išskirtinį įvaizdį, bet ir išprovokuoti diskusiją su šiais vi suomenės žinovais, pasislėpusiais už socialinių tinklų. Ir tik su laiku pamatysime, sužinosime iš vaikų, tėvų, investuotojų, ar mūsų vizija pasiteisino, ar mes nesu klydome“, – savo patirtimi dalijasi projekto architektas G. Natkevičius.

Mes norėjome sukurti tokią mokyklą, kuri ugdytų savarankišką, savimi besididžiuojantį žmogų, tai lyg priešprieša konservatyviam mokykliniam etiketui, taisyklėms ir įvaizdžiui. / Projekto architektas G. Natkevičius /

Sukūrus interjerą, gražią aplinką, nuspręsta palikti tuos senus elementus, metalines detales, betonines kolonas ir staiga jie tuose koridoriuose pradeda atrodyti kaip skulptūros. Kiekviena iš šių detalių vis kitokia ir staiga jos virsta švaraus, naujoviško interjero dalimi, tarsi skulptūriški elementai.

Paliktos buvusios gelžbetonio kolonos.

Pats pastatas yra šešių aukštų su rūsiu, sklypo beveik nėra, o anksčiau jis buvo skirtas administracijai – pla ninis išdėstymas gana netvarkingas dėl begalės įvairių pertvarų, peraukštėjimų. Nors struktūra atrodytų visai paprasta: koridorius, kabinetai šonuose ir funkciniai mazgai keliose vietose, vis dėlto saviraiškos galimybės yra gana apribotos. „Mokykla, turinti išskirtinį įvaizdį, tam tikrą savo charakterį, staiga turi tilpti į tokį persiu vamą seną kostiumą. O juk tai nėra tik gerai nudažytos sienos, teisingas šviestuvų išdėstymas ir kokybiški radi atoriai, mokykla – tai dar viena dimensija, tai vaikai, nuo pat mažens turintys tikslą, siekį tapti suaugusiais ir mes turime sukurti atitinkamą erdvę, kurioje jie po truputėlį tą tikslą pasiektų. Todėl mūsų mintis ir buvo maksimaliai iš naudoti esamą situaciją, įtraukti mažus mūsų atradimus pastate ne tik interjerui, bet ir bendrai nuotaikai sukurti.

Atkreipėme dėmesį, kad tai yra gelžbetonio karkaso sovietinis pastatas, kur yra kvadratinės gelžbetonio

kolonos, laikančios specifines rėmo sijas, ir surenka mos perdangų plokštės – jis visas surenkamas kaip lego iš gelžbetonio gaminių. Aišku, tai sovietmečiu gamintos konstrukcinės detalės, kurių būklė buvo arti baisios. Įvertinę situaciją, nusprendėme kurti švarų, gražų, naują fasadą, kuriame įkomponavome didžiules aliuminio rėmo vitrinas ir langus. Taip pat suplanavome kokybiškas klases, kurias atitvėrėme, o esančias kolo nas – eksponuojame, parodydami jų istorinį sluoksnį. Išvalę, sutvarkę palikome grubų betoną ir jame esan čias metalines detales, ir ne todėl, kad betonas dabar tokia medžiaga tarsi ant bangos, madinga. Tai – kitas atvejis, kai, sukūrus interjerą, gražią aplinką, nuspręsta palikti tuos senus elementus, metalines detales, beto nines kolonas ir staiga jie tuose koridoriuose pradeda atrodyti kaip skulptūros. Kiekviena iš šių detalių vis kito kia ir staiga jos virsta švaraus, naujoviško interjero da limi, tarsi skulptūriški elementai“, – aiškina architektas.

Nestandartiniai erdvių sprendiniai: maitinimu rūpinasi žymus italų virtuvės šefas

Mokyklos teritorija minimali, todėl ten atsirado tik būtiniausios funkcijos – nedidelės sporto aikštelės ir laisvalaikio zona. Tačiau unikaliomis erdvėmis išsiskiria pačios mokyklos vidus, be šiuolaikines technologijas tu rinčių klasių, poilsio zonų, čia įrengta valgykla, atitinkanti aukščiausius standartus. Maitinimu rūpinasi žymus italų virtuvės šefas, taip siekiant pakeisti požiūrį į vaikų mitybą ir skatinant sveikesnį gyvenimo būdą. Tokio lygio virtuvės meistrui ir mokiniams, besidžiaugiantiems dideliu dėme siu, skirtu mitybai, reikalinga jauki ir ypatinga erdvė, kuri suprojektuota cokoliniame aukšte su vitrinomis iš vienos fasado pusės. Ši salė yra universali ir gali būti pritaikyta įvairiems posėdžiams, spektakliams, renginiams ir ki toms mokinių sugalvotoms veikloms.

Ypatingas dėmesys skirtas ir sporto erdvėms. Mokykla gali pasigirti atnaujintu ir modernizuotu pastate buvusiu 30 kv. m ploto baseinu. Čia akcentuojama aktyvaus lais valaikio svarba, mokėjimas plaukti, kuris užtikrintų moki niams saugaus elgesio vandenyje pagrindus ir gerą nuo taiką. Taip pat 6 aukšte įrengta nauja sporto salė, kuri ne tik funkcionaliai išnaudoja mansardos aukšto erdvę, bet ir sukuria ypatingą estetinio grožio jausmą. „Įspūdinga erdvė, šiek tiek suteikianti bažnytinį įspūdį, atrodo šven tvagiška būtų ir kamuolį atsinešti“, – komentuoja archi tektas G. Natkevičius.

projekto sprendimai

Už statybos techninės priežiūros darbus Erudito licėjaus projekte buvo atsakinga įmonė „Baltijos biuras“, teikianti savo paslaugas nuo 2000 metų. Nuolatinis įmonės inžinierių, pro jektų vadovų ir techninės priežiūros vadovų tobulėjimas leidžia įgyvendinti moderniausius konstrukcinius ir technologinius sprendimus.

Pagrindinis šio projekto iššūkis – terminai ir suspausti darbo grafikai. Atlikti visus rekons trukcijos darbus per tokį trumpą laiką nedaug

kas ryžtųsi. Nepaisant skubaus tempo, vykdant visus darbus daug dėmesio skirta švarai, darbų kokybei ir technologijai. Nuolatinės kokybės kontrolę padėjo įgyvendinti programėlė „Dalux“, skirta statybų priežiūrai, neatitikimų ir defektų registravimui bei taisymui. Pastate įdiegtos mo derniausios inžinerinės sistemos su aukštais efektyvumo rodikliais ir skaitmeniniu valdymu. Viską kontroliuoja įdiegta pastatų valdymo sistema. Pasiekti užsibrėžtus tikslus ir laiku

užbaigti darbus padėjo detalūs kassavaitiniai, kartais ir kasdieniai darbų vykdymo planai.

Tai buvo vienas iš 70 sėkmingai įgyven dintų įvairios paskirties įmonės „Baltijos biuras“ atliktų projektų. „Noriu pasidžiaugti, kad šiam projektui įgyvendinti parinkta valdy tojų, projektuotojų ir rangovų komanda pui kiai atliko visas užduotis, todėl netikėtumų buvo išvengta“, – sako įmonės direktorius D. Pakačimas.

Nuotr. G. Baltrūnaitės

projekto sprendimai

Vienas sudėtingesnių pastato rekonstruk cijos darbų – stogo atnaujinimas. Šiai užduo čiai buvo pasirinkta bendradarbiauti su UAB „Statija“, kuri jau daugiau nei 20 metų tobu lėja savo veiklos srityje. „Mūsų įmonė daug bendradarbiauja su „YIT Lietuva“, nemažai atliekame bendrų darbų – stogo kapitalinis re montas vienas jų, – komentuoja UAB „Statija“ atstovė. – Esame gana nedidelė įmonė ir mūsų specializacija – būtent šlaitinių stogų įrengimas, remontas, renovacija.“

Šio projekto svarbą įmonei atspindi keli aspektai, svarbiausias – darbas su ilgalaikiais, patikimais partneriais. „Iš principo mus do mina visi objektai, kurių jie imasi. Taip pat šis

projektas svarbus iš savo strateginės pusės, jis gana sudėtingas ir turintis savo reikšmę kaip švietimo įstaiga. Iš tiesų nebuvo pats pa prasčiausias ir lengviausias projektas, buvo daug derinimo dėl fasado, vidaus įrengimo darbų, kadangi visi darbai vyko lygiagrečiai, –sako įmonės atstovė. – Iškilo ir su projektu susijusių iššūkių – tai pastato aukštingumas ir pati vieta, miesto centras, senamiestis, kur yra kiek sudėtingesnis privažiavimas. Taip pat ir darbų terminai, visgi reikėjo spėti užbaigti projektą iki rugsėjo, o mūsų darbas truko apie tris mėnesius.“ Buvusi stogo būklė pareikalavo didelio darbo, buvo sutvirtintos medinės kons trukcijos, įrengti stoglangiai ir užtikrinamas

stogo sandarumas. Be to, buvo keičiama stogo danga, kuri, panaudojus naujus profilius, įgavo visai kitą estetinį vaizdą, labiau tiko senamies čiui. Tam pasirinkta gamintojo „Ruukki“ klasiki nio profilio skarda, UAB „Statija“ yra užtikrinta jos patikimumu ir kokybės garantu. Atlikus stogo kapitalinį remontą praplėsta ir vidinė erdvė, kuo puikiausiai išnaudota erdvė sporto salei, esančiai gana mažoje patalpoje.

www.statija.lt

Sporto salė, esanti 6-ame mansardos aukšte.

Sukuriamas urbanistinio stiliaus įspūdis –klasės atskirtos pertvaromis, kurios yra tarsi apsiūtos metaline skarda su matomais varžtais kaip vizualiniu akcentu.

Mokykla, kuria mokiniai galėtų didžiuotis

Pagrindinę koncepcijos mintį architektai perteikė per kultūrinę, laikmečio sluoksnių prizmę, kur mokykla nėra identifikuojama su vadovėliais, mokytojais ar namų darbų ruoša, veikiau tai demokratiškos aplinkos džiaugsmas, kur mokinys auga kaip žmogus ir veikė jas, vertinantis esamą, įgytą patirtį ir praeities įžvalgas. G. Natkevičius šiame projekte akcentuoja ir įvykusį po kytį, kurį mokiniai gali pajausti ir pamatyti: „Mes tarsi rodome vaikams, kurie neturi supratimo, kas tas so vietmetis ir kas tuo metu čia vyko, skatiname palyginti, kad istoriškai to pastato likusios eksponuotos detalės buvo tokios, o dabar mūsų lygis visai kitas, mokomės su kompiuteriais, naudojamės išmaniosiomis techno logijomis ir turime modernias erdves – norėjome susti printi tą palyginamąjį įspūdį, palikdami tuos elementus. Projektuodami pertvaras panaudojome paprastą me talo skardą, tarp klasių įdėjome dideles vitrinas su du rimis, per kurias būtų matomi koridoriai. Visa atmosfera sukuria tam tikras užuominas į fabriką ar dirbtuves. Taip norėjome papildomai prie demokratiškos nuotaikos su teikti mokiniams pasididžiavimo savo mokykla ir pasiti kėjimo savimi jausmą.

Nuotr. G. Baltrūnaitės

Erudito licėjaus mokyklos interjerui buvo naudojamos „Vescom“ vinilinės sienų dan gos, o tokį gamintojo pasirinkimą lėmė aukšta medžiagų kokybė. Šios vinilinės sienų dangos yra vertinamos visame pasaulyje dėl savo pa tikimumo, sveikatą tausojančios sudėties, medžiagų ilgaamžiškumo ir puikaus estetinio vaizdo išlaikymo, ką gali suteikti tik aukštos kokybės ir stiprias technines charakteristikas turinčios medžiagos, skirtos visuomeninio sektoriaus pastatams. Platus sienų dangų pa viršių pasirinkimas su savita spalvų gama su teikė galimybę užsakovams ir architektams su rasti optimalius sprendimus licėjaus interjerui. Architektų parinkta kolekcija „Palena“ suteikia sienoms kontrastinio minkštumo tarp grubių medžiagų, o pačiam interjerui – jaukumo pojūtį dėl savo struktūros, primenančios austo audi nio motyvą.

Visuomeninės paskirties pastatams parink tos „Vescom“ vinilinės sienų dangos – inova tyvaus dizaino, pagal naujausias tendencijas sukurti paviršiai, susidedantys iš vinilo sluoks nio (300–830 g/kv. m) ir medvilnės pagrindo. Dėl šios struktūros dangos atitinka Bfl-s1 ar s2 ugnies plitimo bei dūmų emisijos klasę, ypač atsparios trinčiai, smūgiams, o medžiagų pa viršiai estetinio vaizdo nepakeis ilgus metus. Subtilus dizainas, matinis sienų dangos pavir šius puikiai įsiliejo į bendrą interjero koncep ciją. Išraiškinga vinilinių sienų dangų kolekcija „Palena“ puikiai pasitarnaus tiek estetinėmis, tiek techninėmis savybėmis.

RENOVACIJOS BANGA EUROPOJE

Lukas TAMULYNAS

Šiandien Europoje apie 75 proc. visų pastatų yra energiškai neefektyvūs, o pastatai bendrai sunaudoja apie 40 proc. visos energijos ir pagamina 36 proc. už klimato kaitą atsakingų išlakų (įtraukiant pastatų statybą, naudojimą, renovaciją ir griovimą). Efektyvi renovacija galėtų sumažinti bendrą Europos Sąjungos naudojamos energijos kiekį per 6 proc., o CO2 išmetimą 5 procentais.

RUBRIKOS RĖMĖJAI:

Tačiau renovacija Europoje neįsibėgėja, per me tus Europoje renovuojama mažiau nei 1 proc. pastatų (nacionaliniai vidurkiai svyruoja nuo 0,4 iki 1,2 proc.). Lietuvoje 2021 m. renovuota vos 650 senų daugiabu čių, kai viešai vyriausybės programinis rodiklis siekia bent 1000 daugiabučių per metus. Tiesa, Lietuva čia neišsiskiria iš europinio vidurkio ir fiksuoja kiek ma žesnį nei 1 proc. prieaugį. Keldama ambicingus tikslus dėl klimato neutralumo ir aplinkos tvarumo, supras dama stringančių tiekimo grandinių keliamus iššūkius, Europos Komisija dar 2020-aisiais, COVID-19 pandemi jos įkarštyje, paskelbė dvi labai svarbias iniciatyvas –„Renovacijos bangą“ ir „Naująjį europinį bauhauzą“. Šios iniciatyvos turi ambicingą siekį iki 2035-ųjų dvi gubai paspartinti renovaciją, įtraukiant ir naudojant tvarias, aplinkai draugiškas priemones. Iniciatyvos tu rėtų užtikrinti, kad iki 2050 m. Europos Sąjunga taps

klimatui neutrali, o renovacija sieks net 3 proc. per me tus.Tačiau 2021 m. prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje ir energetiniam karui prieš Europos Sąjungą, taip pat dar neatsigavus tiekimo grandinėms, Europa yra įstumta į labai keistą situaciją. Viena vertus, renovacija dabar yra būtinesnė nei kada nors anksčiau. Gresiant dujų trūkumui Europoje, elektros kainai šoktelint į visų laikų aukštumas, taupyti energiją tampa dar labiau būtina. Tačiau, kita vertus, kamuojant rinkos neužtikrintumui, smarkiai lėtėjant ekonomikai, o statybinių medžiagų kainai esant tokiai aukštai, renovacijos mastas kaip tik galėtų mažėti. Todėl šiame žurnalo numeryje pirmojoje interviu dalyje apie renovaciją, tiek europinę, tiek vyks tančią Lietuvoje, kalbėsimės su Lietuvos deleguotu eu rokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, o antrojoje – su Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komiteto nariu Tomu Tomilinu

Renovacija Lietuvoje niekaip neįsibėgėja, kaip ma note, kokios to priežastys?

V. S. Iš tiesų daugiabučių gyvenamųjų namų reno vacija kurį laiką buvo labai vangi, ypač sudėtinga buvo pradžia. Ir pirmiausia tai susiję ne su gyventojų noru ar nenoru renovuotis savo gyvenamuosius namus, o su gebėjimu rengti, administruoti ir įgyvendinti tokius pro jektus. Per daug metų ši problema išsisprendė.

Antras veiksnys, nuo kurio priklauso gyventojų ap sisprendimas imtis pastatų renovacijos projektų, yra projekto vertės dalis, kurią reikia susimokėti pačiam. Lietuvoje skirtingu laikotarpiu matėme, kad kuo ma žesnę dalį sumos turi susimokėti pats gyventojas, tuo noras imtis tokių projektų didesnis.

Tai yra visiškai normalu, tačiau nacionalinės institu cijos turi rasti aukso viduriuką, koks kofinansavimas turi būti, kad tai taptų ir pakankama paskata gyventojams, ir kartu būtų užtikrinama, kad su turimomis lėšomis būtų padedama kuo didesnei visuomenės daliai.

2020-aisiais Europos Komisija paskelbė dvi dideles iniciatyvas – „Renovacijos bangą“ ir „Naująjį europi nį bauhauzą“. Kiek šiandien, patiriant Rusijos ener getinį šantažą, yra svarbūs šie projektai?

V. S. Kalbant apie šiandieninį geopolitinį kontekstą, energetinę situaciją Europoje ir Jūsų minimas iniciaty vas, būtina suvokti du dalykus, apie kuriuos dešimtme čiais net nesusimąstėme. Pirma, Europa gali susidurti su energijos trūkumu, todėl būtina taupyti energijos iš teklius. Antra, sutaupyta energija yra pigiausia energija.

Todėl „Renovacijos banga“ dabartiniame kontekste dar svarbesnė. Todėl ketiname bent dvigubai padi dinti renovacijos mastą. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje būtų galima renovuoti 35 mln. pa statų. Tai leistų sumažinti išteklių vartojimą, sąskaitas gyventojams ir viešųjų pastatų naudotojams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu ir oro taršos įtaką mūsų sveikatai.

„Naujasis europinis bauhauzas“, kaip kultūrinis ju dėjimas, skatinantis galvoti apie tvarumą gyvenamo joje aplinkoje, žinoma, įsilies į renovacijos procesą. Ši iniciatyva kalba ne tik apie inžinerinius sprendimus, bet ir kaip kurti gyvenamąją aplinką, kurioje žmonės norėtų būti ir kuri pagerintų jų gyvenimo kokybę.

„Renovacijos banga“ pristatyta, iniciatyva per 10 metų padvigubinti renovuojamų pastatų skaičių la bai ambicinga. Kaip to siekiama?

V. S. Viena vertus, yra labai konkreti priemonė, kuri vadinasi Europos Sąjungos klimato įstatymas. Jame nu matyta, kad iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą su keliančių dujų kiekis turi būti sumažintas bent 55 pro centais. Dėl šio tikslo yra sutarusios visos šalys narės ir visos jo siekia.

Pastatų šildymas ir vėsinimas lemia apie 36 proc. su energetikos sektoriumi siejamo šiltnamio efektą suke liančių dujų išmetimo. Tad natūralu, kad „Renovacijos banga“ tampa viena tų iniciatyvų, galinčių tiek padėti pasiekti klimato tikslus, tiek sumažinti energijos sąskai tas gyventojams, galų gale sukurti patrauklesnę gyve namąją aplinką.

Tačiau faktas tas, kad pastatų renovacija yra vienas iš sektorių, kur investicijų trūkumas didžiausias. Norint iki šio dešimtmečio pabaigos pasiekti klimato kaitos tikslus, kasmet į pastatų atnaujinimą reikia investuoti apie 275 mlrd. eurų. Komisija čia pasirengusi padėti vi somis išgalėmis.

Renovacijos projektams galėtų būti panaudojamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemo nės lėšos, taip pat sanglaudos fondų finansavimas. Galų gale pagal programą „InvestEU“ ketinama teikti viešąsias garantijas ir taip pritraukti į renovaciją priva čias investicijas, pagal programą „Europos horizontas“ bus remiamos inovacijos ir naujų technologijų kūrimas pastatų renovacijos sektoriui.

Tad finansinių priemonių išjudinti renovacijos bangą yra paruošta, dabar šalys narės turi atlikti savo namų darbus ir juos panaudoti.

Europoje per metus renovuojama tik apie 1 proc. pastatų, Lietuvoje labai panašiai, nuolat kalbama apie per mažas paskatas gyventojams. Ar renovacija ne turėtų būti skatinama labiau prisidedant valstybėms?

V. S. Kaip ir minėjau, renovacijos projekto kofi nansavimo dalis, tai yra, kiek valstybė prisideda prie

renovacijos projekto sąskaitos biudžeto ar Europos Sąjungos fondų lėšomis, yra vienas esminių veiksnių.

Kiekvienas nori gyventi vizualiai gražiai atrodan čiame name ir mokėti už energiją mažiau. Tačiau kai žmogus pamato, kiek reikės už renovaciją sumokėti iš savo kišenės, dažnai norai sudūžta į namų ūkio fi nansines galimybes. Nors visi puikiai supranta, kad ta investicija anksčiau ar vėliau atsipirks, tai stabdo gy ventojus.

Šiuo atveju valstybė turi ieškoti galimybių, kaip pa dėti žmonėms. Nes puikiai matome, kad už nereno vuotus daugiabučius moka ne tik gyventojai, bet ir pati valstybė: šiandien gyventojams reikalingos kompensa cijos, o ilguoju laikotarpiu dėl oro taršos atsiradusios sveikatos problemos kainuos sveikatos apsaugos sis temai.

Lietuvoje renovuojant daugiabučius vis dar nesi stengiama jų daryti savarankiškų, vis dar nestatomi saulės kolektoriai, kurie leistų patiems gaminti elektrą, skirtą ne tik naudoti tiesiogiai, bet ir namui apšildyti. Kaip manote, kodėl?

V. S. Priežastis lygiai tokia pati, kaip ir kalbant apie renovaciją apskritai. Tai gyventojui tenkanti projekto

kainos dalis. Elementari renovacija daliai žmonių yra finansinis iššūkis, o saulės kolektorių ar papildomų išmaniųjų sistemų įrengimas dar labiau išbrangina renovacijos kainą.

Kai kuriems tai gali atrodyti keista, nes juk tokia in vesticija ilgainiui atsiperka, bet mes turime matyti re alią situaciją. O ji tokia, kad Lietuva yra viena Europos Sąjungos šalių narių, kur energetinis skurdas didžiau sias. Jei Europos Sąjungoje pakankamai šildyti būsto negalėjo 7 proc. gyventojų, tai Lietuvoje šis skaičius siekė beveik 27 procentus. Tad, susimokėję šildymo sąskaitas, žmonės tiesiog nebegali galvoti apie tokius sprendimus – jie suvaržyti savo finansinių galimybių. Tai yra klasikinis vištos ir kiaušinio klausimas, kurį tu rėtų padėti spręsti valstybė.

„Naujojo europinio bauhauzo“ iniciatyva neatsieja ma nuo medienos naudojimo pastatuose ir kartu re novacijoje. Ar tuomet nenukentės mūsų miškai?

V. S. Naudoti medieną pastatų statybai, dizainui ar renovacijai tikrai nieko blogo. Ir Jūs teisingai pastebė jote, kad „Naujasis europinis bauhauzas“ išskiria me dieną kaip vieną svarbių šios iniciatyvos medžiagų. Bet atkreipčiau dėmesį, kad iniciatyvai svarbu me džiagų tvarumas. Kalbant konkrečiai apie medienos produktus, šiam judėjimui svarbu, kad statybai naudo jama mediena būtų tvari.Galų gale vienas bauhauzo tikslų yra stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų kaip įmanoma efektyviau panaudojama prastos kokybės mediena, kad būtų skatinami žiedinės ekono mikos principai ir iš panaudotos medienos gaminami nauji inžineriniai produktai.

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje būtų galima renovuoti 35 mln. pastatų. Tai leistų sumažinti išteklių vartojimą, sąskaitas gyventojams ir viešųjų pastatų naudotojams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu ir oro taršos įtaką mūsų sveikatai. / Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius /

Medinė renovacija iš tikrųjų yra vienas veiksnių, galinčių paspartinti bendrą renovacijos bangą. Bandomieji projektai jau atlikti mums artimose šalyse – Estijoje, Lenkijoje. Skandinavijos valstybėse tai apskritai yra įprasta ir skatinama.

Jūs buvote vienas smulkiosios renovacijos įstatymo pakeitimo teikėjų, tuomet teigėte, kad dalis savivaldy bių niekaip nesugeba pasimokyti iš tų, kuriose renova cija vyksta sparčiai. Ką turėjote omenyje?

T. T. Viena didžiausių problemų – mažas savivaldybių aktyvumas. Jei gyventojai nesijaučia saugiai ir užtikrintai, jie nesirinks renovacijos. Savivaldybės turi aktyviai konsul tuoti gyventojus, juos skatinti, taip pat ir atstovauti gyven tojams tais atvejais, kai įmonės, atliekančios renovaciją, palieka broką. Tokiu atveju tiek sąžiningoms įmonėms, tiek gyventojams būtu paprasčiau pasitikėti renovaci jos idėja.

Kokias dar priežastis, be vangaus savivaldybių įsitrauki mo, matote kaip esmines, dėl kurių stringa renovacija?

T. T. Iš esmės dabartinė sistema dalinai ydinga, nes neteikia gyventojams pakankamai paskatų renovuoti savo daugiabučių. Valstybės prisidėjimas dabar yra ne pakankamas ir atsiduriame paradoksalioje situacijoje –pastaruosius kelerius metus, kai pinigų renovacijai gy ventojai gal ir turėjo, juos stabdė mažėjančios šildymo kainos. Dabar, kai šildymo kainos vienos aukščiausių per visus nepriklausomybės metus, gyventojai neturi reno vacijai pinigų. Todėl būtina keisti renovacijos modelį ir valstybei prisiimti daugiau įsipareigojimų sau – tiek užti krinant renovacijos kokybę, tiek ją finansuojant.

Kaip viena priežasčių, kodėl renovacija nevyksta, minimi ir ilgi procesai. Ar manote, kad tai yra problema?

T. T. Šiuo metu procesai tikrai yra gerokai per ilgi ir sudėtingi, tai labai gerai atskleidė ir ši energetikos krizė. Dalis suplanuotų renovacijos konkursų turėjo būti nutraukti ir skelbiami iš naujo, vien todėl, kad, kol per ėjome per visus procesinius veiksmus, darbo medžia gos, atlyginimai ir kt. išbrango ne procentais, o kartais, tad įmonės tokiuose renovacijos konkursuose nedaly vavo. Tai viena krypčių, kurią turėtume spręsti keisdami renovacijos modelį ir kalbėdami apie jo patrauklumo kėlimą tiek gyventojams, tiek įmonėms, dalyvaujan čioms renovacijos konkursuose.

Viena europinių renovacijos krypčių yra ir „Naujasis europinis bauhauzas“. Ši iniciatyva kalba apie me džiagų tvarumą, mokslinius tyrimus ir naujausias inovacijas didinant aplinkos ir pastatų teigiamą sąry šį. Viena pagrindinių iniciatyvoje aptariamų medžia gų yra medis. Pastaruoju metu Lietuvoje netyla kalbos ne tik apie medinę statybą, bet ir apie renovaciją. Tokios renovacijos kaina artėja prie įprastos, o grei čiu ją lenkia. Kaip manote, ar medinė renovacija yra galimas katalizatorius?

T. T. Medinė renovacija iš tikrųjų yra vienas veiks nių, galinčių paspartinti bendrą renovacijos bangą.

/ LRS Aplinkos komiteto narys Tomas Tomilinas /

KOKĮ FASADĄ, VENTILIUOJAMĄ AR TINKUOTĄ, RINKTIS RENOVACIJAI?

Nutarus renovuoti daugiabutį, rei kia apsispręsti, kokią fasadų šilti nimo sistemą rinktis. Statybininkai dažnai siūlo ventiliuojamą fasadą, kurio montavimas nėra toks priklau somas nuo oro sąlygų kaip tradicinio tinkuoto fasado. „Caparol“ tech ninis vadovas Edvardas Labakojis įspėja, kad esant šalčiams fasadų šiltinimo darbai neturėtų būti vyk domi, nesvarbu, ar tai ventiliuoja mas, ar tinkuotas fasadas.

Žiema – netinkamas metas šiltinti fasadus

Fasado šiltinimo darbus reikėtų atlikti, kol oro temperatūra naktį nenusileidžia iki +5 °C. Žinoma, kartais pasitaiko ankstyvų šalnų, o dar bus užbaigti reikia. Tinkuojamo fasado sistemai tokiais atvejais naudojami specialūs, greičiau drėgname ore džiūstantys produktai, tokie kaip serija „Caparol Sprinter“.

Klaidingai manoma, kad ventiliuojamą fasadą galima montuoti ištisus metus – metalinės ir plastikinės detalės dirbant šaltyje tampa trapes nės, todėl skilinėja arba net lūžta ir nebeatlieka savo funkcijų. Sumokama didesnė kaina, o pro blemos išlenda vėliau, todėl jas sudėtinga susieti su montavimo metu padarytomis klaidomis.

Svarbus veiksnys – saulės šviesa

Šiltinant fasadus dažniausiai vertinamas ro diklis – šilumos varža. Renovuojant senus namus, reikėtų įvertinti ir dar vieną veiksnį. Apšiltinus namo sienas, langai atsiduria 20– 45  cm nišose. Dėl to per juos į patalpas patenka mažiau na tūralios saulės šviesos ir suvartojama daugiau elektros energijos patalpoms apšviesti. „Kuo storesnė šiltinimo sistema, tuo šis efektas yra didesnis. Ventiliuojami fasadai užima daugiau vietos, nes juose paprastai naudojama minera linė vata, be to, reikia palikti oro tarpą tarp ap dailos plokštės ir šiltinimo medžiagos“, – sakė „Caparol“ techninis vadovas.

Renovuotas daugiabutis Klaipėdoje. Spalvinis sprendimas priderintas prie tradicinės Klaipėdos miesto architektūros.

Turime problemų, kai susiduriame su mūsų senaisiais pastatais, nes dauguma atvejų jie yra įtraukti į kultūros paveldo sąrašą, jų renovacija ne tokia paprasta.

Bandomieji projektai jau atlikti mums artimose šalyse –Estijoje, Lenkijoje. Skandinavijos valstybėse tai apskri tai yra įprasta ir skatinama. Tačiau sakyti, kad vien tik medinė renovacija išgelbės Lietuvą, tikrai negalime. Turime kalbėti apie visą komplektą priemonių, visų pirma, teisinę bazę, kuri, kalbant apie medinę renova ciją, yra dar sudėtingesnė, tada apie paskatas gyven tojams, apie pagalbą iš savivaldybių ir panašiai. Viena krypčių, į kurią turėtumėme orientuotis, yra ir pastatų tvarumo bei galimybės patiems pasigaminti reikiamą šilumą ir elektrą užtikrinimas.

Lietuvoje dabar daug kalbama ir apie būtinybę tau pyti viešuosiuose pastatuose – Vyriausybėje, minis terijose, Seime, Prezidentūroje. Ar valstybė neturėtų rūpintis ir viešųjų pastatų renovacija, ar tai neduotų gero impulso?

T. T. Nemaža dalis smulkesnių viešųjų pastatų yra renovuojami, ar tai būtų mokyklos, darželiai, savivaldy bių pastatai. Tačiau turime problemų, kai susiduriame su mūsų senaisiais pastatais, nes dauguma atvejų jie yra įtraukti į kultūros paveldo sąrašą, jų renovacija ne tokia paprasta. Dabar girdime apie Operos ir baleto te atro pastato renovaciją, kurio dabartinis energinis nau dingumas turbūt yra F lygio. Valstybė turi užtikrinti visų savo valdomų objektų renovaciją 100 proc., nes kitaip prašant iš gyventojų, tačiau patiems neatliekant, tai skamba kaip veidmainystė.

LRS Aplinkos komiteto narys Tomas Tomilinas

PVC kvadratinių latakų sistema – tai spren dimas klientams, ieškantiems tvarių produktų savo ekologinėms ir kartu taupioms investi cijoms. Jos lengva konstrukcija ir paprastas dizainas užtikrina puikų sandarumą bei didelį efektyvumą. „KROP“ komercinio pasiūlymo produktas buvo sukurtas bendradarbiaujant su stogų dengimo profesionalais ir remiantis „KROP SMART DESIGN“ filosofija.

„Nusprendėme, kad jei galime kažką supaprastinti, kam reikėtų tai komplikuoti. Sutelkėme dėmesį į simetrišką latakų profilį, todėl visos jungiamosios detalės, tokios kaip santakos, jungtys, kampai ir dangteliai, įgijo universalų charakterį. Tai suteikė galimybę sumažinti sistemos elementų skaičių, bet visų pirma užtikrinti efektyvų ir intuityvų monta vimą“, – sako Łukaszas Luberda, stogdengys, „Blachotrapez“ mokymų specialistas.

Tobula išorėje, žalia viduje!

„KROP“ kvadratinių latakų sistema tenkina poreikius tų, kuriems rūpi ekologija ir mažes nis atliekų kiekis. Žalias sistemos vidus at spindi jos kūrimo ir dizainerių darbo procesą. „Be to, kad galvojame apie lietaus vandens regeneravimą, mes pirmieji rinkoje naudo jame ir gaminame medžiagas atsižvelgdami į aplinką. Paprastas dalykas, kuris ne tik taupo

prekės ženklo

PVC kvadratinių latakų sistema

gamybos laiką, bet ir apriboja plėvelės naudo jimą – nusprendėme savo elementų nepakuoti į maišelius, bet naudoti tik biologiškai suyran čius kartoninius ir popierinius tarpiklius, tačiau tai tik pavyzdys. Gamyba vadovaujantis atliekų mažinimo principu yra mūsų pagrindas“, – pri duria Marekas Torbicki, „KROP“ pardavimų di rektorius.

Kalbant apie latakų sistemą, negalima pamiršti ir ekologijos

Gamindami kvadratinių latakų sistemą stengėmės kuo labiau sumažinti poveikį aplin kai. Siekdami atliekų mažinimo, įdiegėme keletą principų, užtikrinančių, kad mūsų pro duktai bus idealus sprendimas ekologiškoms investicijoms. Atsisakome pirkti komponentus, kurių negalima naudoti pakartotinai. Ribojame jungiamųjų detalių skaičių mūsų latakų siste mose. Gamyboje pakartotinai panaudojame, be kita ko, vandenį. Perdirbame daugumą ga mybos atliekų. Tai tik dalis sprendimų, kuriuos pritaikėme savo gamyklose, gaminančiose „KROP“ kvadratinių latakų sistemas.

Paprastas dizainas

Paprasta forma – atsakas į šiuolaikines ten dencijas. Kvadratinės formos latakai puikiai

dera prie minimalistinio stiliaus pastatų. Tai taip pat sprendimas, sujungiantis šiuo metu populiarius grafito ir juodos spalvos atspalvius su natūralia medžio spalva. Visiška namo ir jo aplinkos harmonija.

Efektyvus montavimas

Kiekviena latakų sistema susideda iš keleto elementų, kurie sudaro vieną visumą, todėl, kad palengvintume rangovų darbą, sukūrėme simetrišką latakų formą, dėl kurios elementai yra universalūs ir užtikrina intuityvų monta vimą. Dėl savo paprastos formos ilgi elemen tai taip pat montuojami greitai ir efektyviai. „KROP“ kvadratinių latakų sistemos universa lumas suteikia galimybę montuoti ją klasiki niuose namuose su karnizu, taip pat modernių konstrukcijų namuose be karnizo.

Puikus sandarumas

Pasirinkę kvadratinių latakų sistemą, apsau gosite savo namus nuo užliejimo. Čia svarbi klientų ramybė – latakų sistema yra tylusis kiekvienos lietingos dienos herojus. Taip pat siūloma ilgiausia rinkoje mechaninio patva rumo 30 metų garantija. „KROP“ kvadratinių latakų sistema– tai tvarumo principų besilai kanti, pirmoji taupi latakų sistema rinkoje.

MODERNUS MEDINIS TILTAS KINIJOJE –PAGARBA

Istoriškai medis laikytas viena pagrindinių statybos medžiagų, vėliau jį pakeitė modernesnės ir patvaresnės, o įprastus statybos būdus užgožė šiuolaikinės technologijos. Tokia tendencija labiausiai paveikė objektus, kurių pagrindinė paskirtis yra funkcionalu mas, tarp šių objektų – tiltai. Tačiau šiame projekte išskiriama ne tik praktiškumo svar ba, bet ir tradicijų vertė. Mediniai tiltai patrauklūs vietinių ir lankytojų akims, jie įdarbina vietos gyventojus, pabrėžia tradicines vertybes ir artumo su gamta pojūtį.

Vakarinis tilto apšvietimas.

Objektas: medinis tiltas „Gulou Waterfront“ Vieta: Gulou krantinė, Dziangmeno miestas, Guangdongas, Kinija Architektai: Luo Yujie, Lu Zhuojian, Wang Beilei, „LUO studio“ Konsultantai: „LaLu Structural Consulting“ Konstruktoriai: „Shenzhen Zhenhui Architectural Engineering Co.“ Plotas: 166 m2, 25,2 x 7,3 x 8,6 m Statybų metai: 2021–2022

Kontekstas: kaimo gyvenimo atgaivinimas

Dėl unikalaus potvynių ir atoslūgių suformuoto lygaus reljefo Dziangmeno miestas, Gulou apskri tyje, įtvirtino tradiciją išnaudoti vietinį vandens tinklą tvenkiniams kasti bei žvejybai ir ūkininkavimui skir toms kalvoms formuoti. Šis vandens tinklas ir žuvų tvenkiniai užėmė didelę teritorijos dalį, fragmentiš kai skaidė vietinių kaimelių erdvinį-planinį modelį, tad buvo gausiai statomi tiltai, sujungiantys atskirtas vietas. Vykstant sparčiai urbanizacijai Guangdongo, Honkongo ir Makao didžiosios įlankos zonoje, dau gelis vietinių kaimo gyventojų apleido tradicinį žvejų gyvenimo būdą ir prisitaikė prie labiau miestietiškos

kasdienybės. Dėl to vadinamieji vandens kaimai, ku riuose žmonės vertėsi žvejyba, palaipsniui ėmė nykti. Gulou krantinė yra ekokultūrinio turizmo kurortas, kurį išvystė Užjūrio Kinijos miestas (angl. Overseas Chinese Town; OCT), siekdamas atgaivinti kaimą, derinant kaimo plėtrą su vietinių kaimelių kultūriniu kontekstu, siekiant išsaugoti unikalias erdvines-pla nines struktūras, išsiskiriančias kalvomis ir tvenki niais. Ši lankytina vieta išlaikė pagrindinę vandens tinklo sistemą, į ją organiškai integravo gamtinės edukacijos, šeimų rekreacijos ir žvejybos bei ūki ninkavimo veiklas. Dėl jų kurorte tam tikrose vietose prireikė daugiau tiltų, galinčių palengvinti žmonių ir žvejų laivų judėjimą.

Julija NOVIKOVA

Nuotr. Jin Weiqi

Arkinis medinis tiltas

Žvejybos klestėjimo laikotarpiu keliai buvo menkai išvystyti, todėl vandens tinklo sistema tapo pagrindi niu transportavimo ir logistikos būdu. Kadangi tiltai turi būti pritaikyti pėstiesiems, kartu turėtų būti užtikrinta ir erdvė po apačia praplaukti valtims. Tradiciškai Kinijoje buvo statomi arkiniai tiltai, nes tokia forma išsaugo erdvę po tiltu valčiai praplaukti ir padidina tilto kons trukcijos stabilumą. Dėl miškų gausos Pietų Kinijoje tiltų statybai tradiciškai buvo naudojama mediena.

Šis tilto projektas yra vienas iš daugelio Gulou kranti nėje. Projektavimo studija „LUO“ panaudojo natūralios medienos medžiagas arkiniam tiltui statyti, siekdama atskirti jį nuo miestietiškų struktūrų ir atgaivinti tra dicinę kaimo kultūrą. Kurorte suteikiama prieiga tiek mažiems žvejybiniams, tiek didesniems turistiniams laivams. Įvairaus dydžio laivams sklandžiai praplaukti apatinė laikančioji platforma (esanti 1,35 m virš įprasto vandens lygio) kartu su 2,8 m aukščio arkine struktūra formuoja 4 m erdvę tarp įprasto vandens lygio ir tilto apačios. Atlikus konstrukcinius skaičiavimus ir ana lizę, projektavimo studija „LUO“ panaudojo tris dide les lenktas sijas, išdėstytas lygiagrečiai 2,8 m atstumu kaip pagrindinius konstrukcinius elementus. Galutinai įvertinus gamybos ir transportavimo išlaidas, kiekviena pagrindinė sija atitinkamose vietose buvo padalyta į tris dalis, vėliau sujungta ir sumontuota statybvietėje, su formuojant visą medinę siją.

Nuotr. Jin Weiqi

Medinis tiltas jo aplinkos kontekste.

Išorinės metalinės plokštės plotis yra apie 900 mm, tinkamas dydis nesudėtingai gamybai, transportavimui ir montavimui.

Dengtas tilto koridorius

Koridoriumi dengtų tiltų statyba – sena tradicija, siekianti Pavasario ir Rudens periodą (nuo 771 iki 476 m. pr. Kr.). Šiame projekte atsispindi per kartų kartas įgyta patirtis. Pirminis sumanymas buvo sustiprinti tilto konstrukciją, kuri atlaikytų lietų ir drėgmę, išlaikytų medieną sausą ir apsau gotų nuo korozijos. Uždengtas koridorius sustiprina bendrą konstrukcijos stabilumą ir apsaugo apatinę medinės arkos konstrukciją nuo saulės ir vėjo poveikio. Vakarinė Perlo upės deltos dalis, kur yra pastatytas šis tiltas, pasižymi

smarkiomis liūtimis, taigi koridorius buvo statomas kaip gana uždaras – jo išorę dengia metalinės plokštės, kurios efektyviai apsaugo jį nuo lietaus.

Tiltas yra susijungimo vietoje tarp tankios tradicinės komercinės gatvės ir vaikų rekreacinės zonos. „LUO“ stu dija sukūrė gana uždarą koridoriaus erdvę virš medinio tilto ir tai išskiria jį iš kitų, aplinkai atsivėrusių tiltų šioje vietovėje. Taip buvo siekiama akcentuoti perėjimą nuo praktinės komercinės gatvės zonos į santykinai svajingą vaikų rekreacinę zoną, suteikiant lankytojams galimybę pajusti perėjimo proceso ritualą.

Statybų procesas.

Dengto koridoriaus konstrukcija

Struktūrinė sistema, sudaryta iš medinių elementų su smulkesniais segmentais

Be trijų didelių medinių arkinių sijų, sudarytų iš 600 x 300 mm dydžio segmentų, kurios išlaiko pagrindinę tilto apkrovą, likę mediniai elementai yra mažesni, 100 x 100 ir 100 x 50 mm dydžio. Sudarytos iš tokių elementų ge gnės tilto viršuje ir apačioje yra sujungtos ir pritvirtintos prie trijų pagrindinių lenktų sijų. Be to, jų galai taip pat jungiasi ir su viršutiniais elementais tam, kad suformuotų tolygų ir stabilų trikampį jėgos pasiskirstymą. Bendras tilto dydis siekia 25,2 x 7,3 x 8,6 m.

Tilto stogas ir šoniniai fasadai suformuoja stačia kampes plokštumas, o apatinis kraštas sudaro kreivės siluetą. Tai sukuria koridoriaus erdvės aukščių skirtumą, didėjantį abiejų tilto kraštų link ir žemėjantį jo viduryje. Siekdama užtikrinti dengto koridoriaus konstrukcijos stabilumą, projektuotojų komanda papildė vidurinę dalį jungiamosiomis horizontaliomis stygomis ir dviem apž valgos aikštelėmis abiejose tilto pusėse, taip išvengiant monotoniškumo jausmo, žvelgiant į koridoriaus erdvę iš įėjimo ar išėjimo pusių.

Šviesos žaismas konstrukcijoje, peraugantis į kulminaciją

Koridoriaus laipteliai yra 70 mm aukščio, o tarp išorėje esančių metalinių plokščių išlaikomas apie 200 mm tar pas. Koridoriaus stogo viduryje numatyti 1500 mm tarpai dieniniam apšvietimui. Pradėjus eiti iš vienos tilto pusės į kitą, pro siaurus tarpelius tarp laiptelių lankytojai gali stebėti po kojomis čiurlenantį vandenį. Toliau žengiant tiltu, žvilgsnį patraukia lūžtanti saulės spindulių šviesa, šonuose atsispindinti nuo metalinių plokščių. Ši ypatinga vizualinė patirtis išskiria šį medinį tiltą iš kitų atviro tipo tiltų. Praeidami pro platformas, pasiekę tilto koridoriaus vidurį, lankytojai gali pajausti šviesos ir šešėlių žaismą, atsirandantį iš viršaus. Toks dizainas formuoja nenutrūks tamą erdvės ritmą, kuris palaipsniui pasiekia kulminaciją.

Industrinių ir rankų darbo elementų visuma

Panaudotos medinės ir metalinės konstruktyvo dalys pagamintos pagal šiuolaikines pramonės technologijas ir metodus gamykloje, o montuojant tiltą, tik trys pagrin dinės sijos buvo užkeltos naudojant sunkiąją techniką. Kiti statybos etapai buvo pritaikyti vietiniam rankų darbui, atsižvelgiant į vietos kontekstą ir vietos tradicijas. Taip statybos proceso metu ne tik buvo panaudoti pažangūs ir efektyvūs pramoniniai metodai, bet ir perteikta kaimo vietovės dvasia bei tradicijos, taip naujajai statybai sutei kiant vietinio objekto simbolį.

Nuotr. Jin Weiqi

Šaltinis: Nacionalinių statistinių duomenų biuras –darbo produktyvumas ir daugiafaktorinis na šumas

Pav. 1 Per pastaruosius 50 metų statybos industrijos

pakito neženkliai

Produktyvumas per dirbtą valandą ir daugiafaktorių produktyvumas,

ir visi rinkos sektoriai, JK, nuo 1970 iki 2020

pxhere.com

produktyvumas

našumas

valandą Rinkos daugiafaktorių produktyvumas

valandą Statybos daugiafaktorinių našumas

Yra toks žinomas, daugeliui statybininkų jau matytas Pasaulio banko, IHS ir Tarptautinės darbo organizacijos sudarytas grafikas. Statybų sektoriui jis – tarsi gėdos lenta, nes visų kitų ekonomikos sektorių produktyvumą žyminčios linijos stačiau ar ne taip stačiai, bet kyla į viršų. Pasaulinę padėtį atspindinčiame grafike krinta tik statybų sektoriaus darbuotojo sukuriamos realios vertės kreivė, nuo 100 dolerių 1990 me tais iki 60 dolerių 2018-aisiais.

Pav. 2 Investicijos į statybų pramonę aplenkė rinkos sektorių, ypač nuo 2009 m.

į statybų (išskyrus pastatus, statinius ir kraštovaizdžio gerinimo darbus) ir rinkos sektorius, JK, nuo 1997 iki 2019

Šaltinis: Nacionalinių statistinių duomenų biuras – inves ticijų sąmatos

Statybos

Pav. 3 Statybų našumas, palyginus su kitais sektoriais, sumažėjo Pasaulinis produktyvumo augimas

Bruto realioji pridėtinė vertė (2010 $) vienam darbuotojui, indeksuota (1991 = 100)

Gamyba Viso Kasyba Statyba

Šaltinis: Pasaulinis bankas, Tarptautinė Darbo Organizacija

Kaip vytis pirmaujančius

Statybų sektoriaus naujokus tokie duomenys ste bina, netgi atrodo, tarsi grafikas būtų klaidingas. Juk statybų pramonė gerai finansuojama, čia naudojama moderni technika, o sektoriaus darbuotojai atlieka su dėtingus skaičiavimus, vadinasi, statybų versle dirba protingi ir gabūs žmonės. „Aš nesu girdėjęs, kad artė jančios olimpinės žaidynės būtų atšauktos, nes olim pinių objektų statytojams išseko biudžetas“, – sociali niame tinkle sarkastiškai rašo Alexanderis Borovikovas, klientų patirties komandos vadovas ne pelno siekian čioje organizacijoje „Open Design Alliance“. Jis ieško pagrįsto paaiškinimo apgailėtinam statybų produk tyvumo rodikliui grafike, nes tokios frazės kaip „oras gali būti nenuspėjamas“ skamba nepateisinamai, ypač žvelgiant į žemės ūkio, tikrai ne ką mažiau priklausomo nuo oro sąlygų, kreivę.

Diskusijos, statybų forumai ir komentarai nu rodo, kad šios pažeme šliaužiančios kreivės priežas tis – statybų sektoriaus išskirtinumas. „Statybos turi savo kelią“, „Statybose viskas labai specifiška“, „Kitų sričių patirtis nepritaikoma statybai“ ir taip toliau. A. Borovikovas įsitikinęs, kad reikia nustoti propa guoti statybų išskirtinumą ir ieškoti kitokių atsakymų. „Tikriausiai atėjo laikas pasakyti: „Vyručiai, mes atsilie kame. Padėkite mums pasiekti tokį patį efektyvumą.“ Tik tokiu atveju bus galima pagerinti šį gėdingą gra fiką“, – svarsto specialistas.

Statybų pramonė gerai finansuojama, tačiau sektoriaus darbuotojo sukuriama reali vertė nekyla dešimtmečius.

Dažniausiai dėl menko produktyvumo kaltinamos realios statybos – prastas projektas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, medžiagų tiekimo problemos ir kitos aplinkybes.

Kaltė krinta ant realių statybų

Artemas Boiko, duomenų valdymo specialistas, pritaria minčiai, kad laikas nustoti statybų pramonę laikyti išskirtine, ypač duomenų tvarkymo atžvilgiu. Jis pats diegia programavimo kalbos „Python“ scenarijus ir procesų automatizavimą statybos pramonėje ir yra įsitikinęs, kad tėra mažai suprantančių, kas iš tiesų šiandien vyksta šiame sektoriuje. Todėl tarpsta įmo nės, „nežiniukams“ parduodančios stebuklingą BIM sprendimą, kuris neva visiems laikams sutvarkys visus įmonės procesus ir netgi užtikrins paties verslo ilga amžiškumą.

Taigi, kaip koreliuoja investicijos į informaci nes technologijas ir statybų sektoriaus našumas? Egzistuoja nuomonė, kad dalis verslų, laikomų statybų sektoriaus dalimi, tiesiog parazituoja, nesuteikdami industrijai jokios vertės. Taip reali vertė dalijama į dau giau pyrago gabalėlių, nei priklausytų, ir smarkiai su mažina statistiką.

Socialiniame tinkle diskutuojantis inžinierius siūlo pažvelgti į bet kurio statybų projekto išlaidų sudėtį ir pastebėti, kiek išleidžiama produktyviam darbui. Pelnas tradiciškai yra susietas su projekto išlaidomis, tad atsiranda stipri paskata šias išlaidas didinti. Jei ino vatyvios technologijos tėra pretekstas išpūsti statybų projekto biudžetą, tai kažkoks „būtinas patobulinimas“, ypač dideliuose viešuosiuose projektuose, yra puikus būdas tai padaryti. Kai tokia padėtis paverčiama skai čiais, o skaičiai suvedami į grafiką, jis gąsdina, tačiau dažniausiai dėl to kaltinamos realios statybos: prastas projektas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, me džiagų tiekimo problemos ir kitos aplinkybes.

IT gali padėti, bet negali padaryti darbo už jus

Manuelis Luisas, technologijų specialistas ir BIM projektų vadovas, šioje diskusijoje stoja technologijų pusėn, pabrėždamas, kad statybos neatsiejamai susi jusios su bendradarbiavimu. Pasak specialisto, nauji

IT įrankiai arba programinė įranga gali padėti pagerinti statybų produktyvumą, bet, bent jau kol kas, rezultato užtikrinti negali.

„Naudodami dabartines technologijas, galite daug greičiau atlikti pasikartojančius veiksmus ir greitai eks portuoti duomenis suinteresuotosioms šalims, – sako M. Luisas ir apibendrina: – Tačiau vargu ar technolo gijos duos naudos, jei statybų projekte bendradar biaujama prastai ar iš viso nebendradarbiaujama. Taip

nutinka dėl statybų sektoriaus dalyvių nenoro mokytis, žinių stokos, kartais bendradarbiavimo vengiama dėl sutarties apribojimų ar kitų priežasčių. Manau, kad tai yra pagrindinė našumo mažėjimo priežastis ir sudė tinga spręstina problema, dėl kurios statybos pramonė smarkiai atsilieka nuo kitų pramonės šakų.“

Savo ruožtu A. Boiko tikina, kad pagrindinė pro blema yra ne prastas bendradarbiavimas, o pernelyg sudėtingi naudoti programiniai įrankiai ir formatai. Neatsitiktinai BIM nepavyko pagerinti produktyvumo statybų pramonėje per pastaruosius 20 metų.

Atvirojo kodo įrankiai

„Šiandien statybų pasaulyje BIM programinė įranga užpildyta produktais su nedideliu aplikacijų programa vimo sąsajų (angl. API) funkcionalumo rinkiniu, kuris riboja duomenų apdorojimą ir analizę. Norėdami pa tekti į reikiamą informacijos sąrašą ar lentelę, šiandien turite parašyti daugybę kodo eilučių arba parengti kelių lygių API užklausas. Mažos BIM programuotojų grupės yra priverstos kurti API užklausas, siekiant integracijos su su didesnių produktų API“, – aiškina A. Boiko. Šios aplikacijų programavimo sąsajos supaprastina prieigą prie įrankių funkcijų. Paprasčiau tariant, kai pro graminės įrangos vartotojams nebepakanka esamų mygtukų, jie kreipiasi dėl papildomų funkcijų ir taip skatina naujų API kūrimą. Integracijos ir duomenų pa siekiamumo poreikis rinkoje nuolat auga ir vartotojai to reikalauja, tačiau prieigos prie funkcionalumo paklausa tampa spąstais uždarų programų kūrėjams, kurie pir miausia sukuria savo įrankius, o paskui susiduria su bū tinybe suteikti plačią prieigą prie įrankių ar duomenų.

Dėl to daugėja atvirojo kodo BIM įrankių, kurie bando atkartoti patentuotų sprendimų funkcionalumą. Bet kuriuo atveju, tarpprograminė integracija vis dar yra komplikuota, visiems atvejams ir visoms pasaulio įmonėms API nesukursi, todėl bet kuriame BIM spren dime pagrindine funkcija tampa lentelių eksportavi mas iš jau egzistuojančių sistemų ir bibliotekų. Pasak A. Boiko, šimtai milijonų profesionalų ir didelių statybų įmonių jau pasirinko lentelių formatą kaip pirminį, at mesdami darbą sudėtingose struktūrose. Tai leidžia greičiau automatizuoti procesus ir atsikratyti priklau somybės nuo API pardavėjų.

Ar pasirinkti lentelių formatą, ar investuoti į didesnę integraciją, ar paprasčiausiai laukti, kol tokia integra cija bus sukurta naujų rinkos dalyvių? Šie klausimai, neraminantys statybos industrijos atstovus, lieka atviri. Parašykite savo nuomonę komentare SA.lt.

sa.lt/contech

LANGŲ PROJEKTAVIMO SPRENDIMAI PRAPLEČIA ARCHITEKTŲ GALIMYBES

Vienas pirmaujančių Europoje modernių PVC langų ir durų profilių siste mų gamintojas GEALAN architektams ir projektuotojams siūlo įvairiausius sprendimus, palengvinančius langų projektavimą ir integravimą į projek tus, padedančius išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Išmanieji skaitmeniniai GEALAN sprendimai keičia visą veiksmų grandinę: nuo langų pro jektavimo, gamybos, pardavimo, montavimo iki priežiūros – ji spartesnė, tikslesnė, informatyvesnė.

Ankstyvas įsitraukimas į projektavimą

Langas – gana sudėtinga konstrukcija, o jo ypatybes apibūdina labai daug rodiklių: atspa rumas vėjo apkrovai, nepralaidumas vandeniui, garso izoliacija, šilumos perdavimo koeficientas, šviesos pralaidumas ir kt. Dalis šių ypatybių le mia ir maksimalius konkrečios langų konstruk cijos gabaritus. Todėl langų projektavimas ar jų parinkimas yra itin atsakingas procesas. Kuo daugiau informacijos turės architektai ir projek tuotojai, kuo greičiau ta informacija juos pasieks, kuo paprastesnis bus prieinamumas prie duo menų, tuo geresnis bus galutinis rezultatas.

„Labai dažnai ruošiant projektus, ypač pro jektinius pasiūlymus, langai projektuojami ne atsižvelgiant į jų charakteristikas ar gamintojų galimybes. Ne kiekvieną idėją gamintojai gali įgyvendinti. Gana dažna situacija, kai gamin tojas, gavęs užklausą iš statytojų ar užsakovų, mato, kad techninių galimybių pagaminti tokį gaminį nėra. Taip prarandama laiko, tenka atlikti pakeitimus, kyla ginčų, nepasitenkinimas, nes buvo suplanuoti vienokie langai, o gaminti tenka kitokius, tada keičiasi ir bendras vaizdas, ir ga minių techninės charakteristikos. Viso to galima išvengti, jei architektas laiku gauna visavertę in formaciją. Didelis GEALAN pranašumas yra tai, kad mes nuo pat pradžių įsitraukiame į projekta vimą, padedame teisingai suprojektuoti langus, kad jie atitiktų pageidaujamus reikalavimus, kad būtų įmanoma juos pagaminti“, – pasakoja GEALAN architektų ir techninio palaikymo sky riaus vadovas Giedrius Mastavičius. Lengviau suprasti ir įsivaizduoti projektą

Tinklalapyje www.gealan.lt yra sukurtas vi siškai atskiras skyrius – paslaugos architektams ir projektuotojams. Jame galima surasti labai daug bendros informacijos apie langus apsk ritai, jų rūšis (įprasti langai, lauko durys, stum domosios konstrukcijos ir kt.), labai daug tech ninės informacijos (langų dydžiai, atsparumas vėjo apkrovai, mechaninis stipris ir kiti rodikliai, galimas konstrukcijas ir kt.).

Be to, atsižvelgusi į architektų, projektuotojų ir kitų specialistų poreikius, GEALAN sukūrė modernų langų projektavimo įrankį „GEALAN Planersoftware“, kurį galima rasti tame pačiame architektams skirtame GEALAN svetainės sky riuje. „Pasinaudojęs programa, architektas ar projektuotojas pats gali patikrinti savo idėjas ar sprendimus, kartu su langų gamintoju gali suderinti kiekvieną konstrukcijos niuansą. Tokie įrankiai labai išplečia projektavimo gali mybes. Langų projektas, sukurtas „GEALAN Planersoftware“ projektavimo įrankiu, turi visą reikiamą dokumentaciją, kuri gali būti integruo jama į BIM aplinką“, – sako G. Mastavičius.

Taigi architektai ir projektuotojai, naudodami skaitmeninį GEALAN įrankį, gauna realius ga minių duomenis ir iš karto gali juos įvertinti viso projekto kontekste, o tai šiais laikais, kai bet ku rio statinio langams keliami aukšti reikalavimai, labai svarbu. GEALAN siūlomas langų projek tavimo skaitmeninimo procesas susieja visą langų gamybos grandinę: nuo projektavimo iki pastato eksploatacijos.

„Šiandien kai pastatuose naudojama vis dau giau stiklo, o langai projektuojami vis didesni,

natūraliai kyla techninių galimybių problemų, o tada tenka priimti tam tikrus sprendimus, kurie iš esmės gali pakeisti jau sukurtą pastato di zainą. Tą patį galima pasakyti ir apie langų rėmų spalvas – reikėtų pažymėti, kad GEALAN siūlo labai didelę spalvų įvairovę, tačiau jei architek tas neturi informacijos, jis dažniausiai nueina paprasčiausiu keliu, naudoja standartines spal vas. GEALAN spalvų gama yra labai įvairi ir ar chitektai, su ja susipažinę, gali sukurti gana sa vitus sprendimus“, – pasakoja G. Mastavičius.

Tarp architektams, projektuotojams ir už sakovams siūlomų GEALAN įrankių reikėtų pažymėti virtualios ar papildytos realybės pro gramėles „WindowViewer“ ar „ProfileViewer“, leidžiančias lengviau suprasti ir įsivaizduoti, kas yra projektuojama, pavyzdžiui, atvažiavus pas užsakovą, nuskenavus jo sieną, galima pasiūlyti vienokį ar kitokį langą, naudojant papildytą vir tualią realybę, aiškiai pamatyti, kaip langas atro dys sienoje, kokia galėtų būti jo spalva, forma ir t. t. 3D modelius bet kurioje vietoje leidžiančia vizualizuoti programėle užsakovas ir architek tas gali greitai rasti priimtiniausią sprendimą.

BIM – greitas ir tikslus darbo koordinavimas

GEALAN yra vienas iš nedaugelio PVC langų ir durų sistemų kūrėjų Europoje, siūlantis visą savo produktų portfelį BIM failų formatais. Toks informacijos pateikimas labai naudin gas visai grandinei: nuo langų konstruktorių ir gamintojų iki vartotojų, o ateityje palengvins langų priežiūrą, remontą ir netgi utilizavimą.

„Projektavimas BIM aplinkoje pasitelkiamas vis dažniau, o pagrindinis jo pranašumas tas, kad visi projekto duomenys yra išsamesni, tikslesni ir kiekvienas projekto dalyvis gali matyti kito da lyvio sprendinius ir sprendimus. Pavyzdžiui, jei

langai eina iki grindų, langų gamintojams labai svarbus yra langų ir grindų sujungimo mazgas. BIM projekte tiek grindų įrengimo specialistai, tiek langų montuotojai gali matyti šį mazgą, konsultuotis, ieškoti optimalaus sprendimo, bendradarbiaudami matyti vienas kito spren dinius. Projektavimas BIM aplinkoje padeda pašalinti tokias konfliktines situacijas, kai viena pusė tvirtina, kad „mes nežinojome“, kita pa sako„ galvojome, kad bus kitaip“. BIM projekte yra visos realaus lango charakteristikos (ne tik matmenys, bet ir įvairiausias lango savybes api būdinantys rodikliai). Ne ką mažiau svarbus ir tvarumas – BIM projekte yra ir informacijos, iš ko pagamintas langas, kaip pasibaigus jo tarna vimo laikui reikėtų panaudoti, perdirbti ar utili zuoti“, – pasakoja GEALAN architektų ir techni nio palaikymo skyriaus vadovas G. Mastavičius.

Skaitmeniniai GEALAN sprendimai ir BIM aplinka projektuotojams ir architektams sutei kia galimybę matyti bei įvertinti iš esmės viską: brėžinius ir vaizdus pagal mastelį, 3D mode lius, žinoti kiekvieno lango charakteristikas, matyti profilio sandarą ir t. t., o tai labai palen gvina ir spartina darbą.

GEALAN siūlomi sprendimai ne tik praple čia šiuolaikinių langų dizaino, jų funkciona lumo rėmus, bet ir edukuoja profesionalus, for muoja naują tvarių langų ir durų konstrukcijų bei stumdomųjų sistemų dizaino ir techninių savybių standartą. Šių metų GEALAN šūkis „Mes praplečiame rėmus“ – aiški žinia, kad GEALAN gali pasiūlyti kur kas daugiau nei tik modernius profilius langų ir durų rėmams.

Daugiau apie GEALAN langų projektavimo, įskaitant BIM, sprendimus ir architektų bei pro jektuotojų palaikymą rasite – www.gealan.lt

„Statyba ir architektūra“ organizuoja naują medi nės statybos konkursą „Žalioji banga. Urbanistinės idėjos Lietuvai“. Tai antrasis SA.lt organizuojamas konkursas, šį kartą skirtas Elektrėnų savivaldy bės erdvių konversijai ir plėtrai. Šiuo projektu yra siekiama paskatinti tvarią Lietuvos miestų urbanistinę plėtrą, paremtą ES Žaliojo kurso įparei gojimais, padėti Elektrėnų savivaldybei pritraukti jaunus specialistus į regionus, siūlant jiems pa trauklius būstus ir kvartalus gyvenimui ir nubrėžti artimiausius tvaraus vystymosi savivaldybėje tikslus. Pagrindiniai konkurso tikslai – pristatyti naujausias medinių pastatų tendencijas, atlikti tarpininko vaidmenį tarp savivaldybės ir architektų bei siekti darnios plėtros idėjų spartesnio įgyven dinimo. Konkurse kviečiame dalyvauti Lietuvos ir užsienio šalių architektūros ir statybų sektoriaus profesionalus, o taip pat ir šių krypčių studentus.

Tema ir sąlygos

Konkurso dalyviai projektuoja vienoje iš savivaldybės pasiūlytų teritorijų, patenkinant tai teritorijai nustatytus poreikius ir lūkesčius. Konkurso tema: esamų pastatų re novacija ir plėtros galimybių paieškos, sudarant vieningą kvartalą. Į projektą turėtų būti įtraukta inovatyvi rekons trukcija ir kvartalų renovacija (mediniais elementais), užstatymą papildantys naujos statybos pastatai (pagal poreikį ir galimybes), tvarios plėtros urbanistiniai spren dimai – efektyvus esamų urbanistinių teritorijų sutvarky mas, pritaikymas atnaujinto kvartalo poreikiams.

Konkurso trukmė: 2022 m. spalio 17 d. – 2023 m. kovo 1 d. 1-ąją vietą užėmusi komanda pelnys 2000 Eur pi niginį prizą ir 2 psl. publikaciją „Statyba ir architektūra“ žurnale ir portale bei „Statyba ir architektūra“ sertifikatą, 2-ąją – 1000 Eur piniginį prizą ir publikaciją bei sertifikatą, 3-iąją – 500 Eur piniginį prizą ir publikaciją bei sertifikatą.

Kviečiame registruotis el. paštu: konkursas@sa.lt Daugiau informacijos sužinosite: https://sa.lt/zalioji-banga/

Nuotr. Petra Welzel ir Pietro Sutera, „Messe Frankfurt GmbH“

kokybiško namo DNR

Skaitmenizacija ir holistinis mąstymas keičia šviestuvų dizainą ir turės tam didelę įtaką ateityje.

Parodos „Light + Building“, vykusios 2022 m. spalio 2–6 d. Frankfurte prie Maino, Vokietijoje, tendencijos 22+23 parodė, kas ir kaip jas lemia.

Verskite ir skaitykite

Kas vonios kambarį daro patogų ir tuo pačiu sukuria saikingą estetiką?

Lygios vonios kambario grindys suteikia galimybę saugiai ir lengvai judėti, nes kiekvienas nereikalingas slenkstis ar laiptelis yra tarsi vizualinis defektas.

„Tai puikiai dera su funkcionalumu ir patogumu – priežiūra tampa daug paprastesnė, juk kampai vonioje yra ta vieta kur kaupiasi nešvarumai ir bakterijos“. Ignas Jankauskas, „Ideal Standard“ atstovas Baltijos šalims.

Verskite ir skaitykite

Energetikos krizė Europoje, klimato kaita lemia didelius pokyčius ir kuria prielaidas esminėms pastatų apšvietimo tendencijoms – nepri klausomas, klimatą tausojantis energijos tiekimas pastatuose tampa toks pat svarbus kaip ir į ateitį nukreiptas apšvietimo dizainas. Todėl parodos „Light + Building Autumn Edition“, vykusios 2022 m. spalio 2–6 d. Frankfurte prie Maino, Vokietijoje, programoje atsispindė jo platus temų spektras. Pagrindinės temos atspindėjo ir pramonės sektoriaus dėmesį bei kryptis: „Žaliasis susitarimas ir tvarumas“, „Elektrifikacija ir skaitmeninimas“ ir „Šviesa ir dizainas“.

Parodoje taip pat vyko ekspertų paskaitos, pristatymai ir diskusijos, kuriuos vienijo bendras aspektas: visa tai skatino pokyčius ir buvo svarbi asmeninių susitikimų vieta. Todėl parodoje „Light + Building Autumn Edition“ tam buvo skiriamas ypatingas dėmesys, o pramo nės atstovams, pagaliau sulaukusiems susitikimo su įvairių šalių kolegomis, buvo įrengti du pagrindiniai taškai – „Design Plaza“ ap švietimo zonoje 3.1 salėje ir „Building Plaza“ pastatų aptarnavimo technologijų zonoje 9.0 salėje. „Esame įsitikinę, kad dvi teminės susitikimų vietos papildomai skatins asmeninį dialogą ir leis visiems dalyviams lengviau derinti tinklų kūrimą su maksimaliu žinių perdavimu“, – specialių platformų tikslus per parodos atidarymą aiškino Johannesas Mölleris, „Light + Building“ direktorius.

Dinamiškas skaitmeninimas ir tvarumas

Kas atsitinka, kai gyventojas pasistato automobilį priešais savo namą?

Priklausomai nuo paros meto, namuose ir aplink juos įjungiamas apšvietimas, įkraunamas elektromobilis, per veido atpažinimo sis temą atsidaro namo durys, o svetainėje skamba pasirinkta muzika. Skaitmeninimas pastatams ir miestams suteikia visiškai naują galimy bių spektrą, kurį riboja tik vaizduotė. Tačiau šiuo tikslu visi elektroni niai komponentai turi būti tarpusavyje susieti skaitmeniniu būdu ir bendrauti viena kalba. Dinamiškos skaitmenizacijos atveriamos gali mybės yra glaudžiai susijusios su energijos taupymu ir efektyviu iš teklių naudojimu. Šiuo atveju populiariausias žodis yra tvarumas.

Nuotr.

Pietro Sutera, „Messe Frankfurt GmbH“

ŽALIASIS SUSITARIMAS IR TVARUMAS

Pagrindinė tema „Žaliasis susitarimas ir tvarumas“ yra skirta sistemoms, kurios prisideda prie tvaraus pastatų ir miestų energijos vartojimo efektyvumo didinimo. To pagrindas – op timalus užstatytų teritorijų panaudojimas, platus duomenų rinkimas ir vertinimas bei kuo uždaresni išteklių ciklai. Tai apima ekologiškas ir perdirbtas statybines medžiagas, atsinaujinančios energijos naudojimą ir automatizuotas statybos technologijas. Taip klimato tikslus lengviau kontroliuoti ir pasiekti.

Energija + efektyvumas

Apšvietimas, šildymas ar karštas vanduo –pastatams reikia daug energijos. Dėl to jie yra svarbūs siekiant Paryžiaus klimato susitarimo. Be efektyvių ir kartu ekonomiškų tiekimo struk tūrų, išmaniuosiuose namuose ir pastatuose jutiklių ir automatizuotos operacijos suteikia di delį potencialą taupyti energiją ir sumažinti CO2 pėdsaką. Tam įtakos turi ir apšvietimas. Didelio efektyvumo ir ilgaamžiškumo šviesos diodai taupo elektros energiją ir priežiūros išlaidas.

Įkrovimo valdymas + E. infrastruktūra

Privačioje žemėje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ar biurų pastate elektromo bilių įkrovimo stotelės ateityje turės svarbų vaid menį. Laikas, praleistas darbe ar namie, yra ideali aplinkybė įkrauti elektromobilius. Įkrovimo taškų integravimas į pastato elektros infrastruktūrą su teikia papildomų pranašumų. Priklausomai nuo paros laiko ir poreikio, galima reguliuoti naudo jamą elektros energiją. Be to, galima išvengti infrastruktūros perkrovos, ją derinant su išma niuoju elektros tinklu, visą parą tiekiančiu tauso jančią regeneracinę energiją.

Išmanusis pastatas + tinklai

Žmonės daug laiko praleidžia uždarose erd vėse – ar gyvendami namuose, ar dirbdami funk cionaliuose pastatuose. Urbanizacijos tendencija reiškia, kad statybininkai turi optimaliai išnaudoti erdvę. Dėl to didėja pastatų dydis, aukštis ir sudė tingumas. Platus duomenų rinkimas ir jų įvertini mas gali padėti pagerinti pastato, taigi ir miesto, saugą, energijos vartojimo efektyvumą ir suderi namumą su aplinka. Kitas svarbus vaidmuo tenka ekonomiškam vėjo ir saulės kaip atsinaujinančios energijos (išmaniųjų tinklų) panaudojimui kartu su pažangiu tinklų kūrimu pastatuose.

Vizualizacija „Messe Frankfurt GmbH“

2022-ųjų rudens parodoje „Light + Building“ buvo pristatytos pastatų ir namų apšvietimo, namų valdymo naujovės iš vokiečių gamintojo „JUNG“. Daugiausia dėmesio skirta pažangiems, išmaniąsias tech nologijas sujungiantiems sprendiniams ir dabartinėms dizaino tendencijoms.

Dar daugiau išmanumo ir patogumo

Viena iš pristatytų naujienų – „JUNG HOME“ sistema, kuri paverčia namus išmaniaisiais, ir tam nebūtinas interneto ryšys. Nuo maitinimo lizdo su energijos matavimo funkcija iki kam bario termostato – viskas sujungta saugiu ir belaidžiu „Bluetooth® Mesh“ ryšiu, o pati sis tema paremta įprasta elektros instaliacija, tad ją galima diegti tiek į naujos, tiek senos statybos pastatus. Universali „JUNG HOME“ sistema paprastiems namams suteikia išmaniųjų namų galimybes, kurios gali būti tobulinamos ir atnau jinamos pagal poreikius – ypač paprastas ir len gvas montavimas, o naudojimas – itin patogus.

Tarp išmaniųjų namų technologijų taip pat pristatytas naujas „KNX“ liečiamas ekranas ir „JUNGiklis“ viename „LS TOUCH“. 32 išmanio sios funkcijos, laikmačiai, klimato valdiklis bei gausybė kitų galimybių viename įrenginyje. Perbraukus per „Les Couleurs® Le Corbusier“ spalvų paviršių galima suprasti, kad dar vienas „JUNG” namų akcentas ne tik atrodo įspūdin gai, tačiau tai – ateities išmaniųjų namų veikimo interpretacija.

Naujas dizainas ir šiuolaikiniai poreikiai

„JUNG“ parodoje pristatyti atnaujinto di zaino šviesos reguliatoriai ir termostatai, kurie yra vizualiai dar elegantiškesni ir patogesni

naudoti. Sukamosios rankenėles suvienodin tos iki 42 mm skersmens, sumažintas aukštis, tikro metalo gaminiuose priekinė dalis nuo šiol gaminama iš tokios pačios medžiagos kaip ir visas elementas. Termostatuose atnaujintos temperatūros valdymo funkcijos, įdiegtas tem peratūros pokyčio aptikimas, kuris automatiškai sumažina šildymą kambaryje, pavyzdžiui, jame praverus langą. Tai ypač aktualu siekiantiems optimizuoti energijos resursų suvartojimą.

„JUNG“ elektros instaliacijos elementai su įprastomis bei greitojo įkrovimo USB jungtimis netruko pelnyti maksimalaus komforto ieškan čių naudotojų pasitikėjimą. LS 990 serijos plas tikinių dangtelių asortimentą papildė stilingos metalinės jų versijos: nerūdijančiojo plieno, įprasto ir „Dark” (dažyto) aliuminio, chromo, se novinio bei klasikinio žalvario.

Švaros poreikis padidėjo ne tik medicinos įs taigose, bet ir kituose visuomeninės paskirties pastatuose, todėl vokiečių gamintojas išplėtė higienai itin jautrių gaminių pasirinkimą. LS 990 ir AS 500 serijos šviesos jungikliai, kištukiniai lizdai, judesio detektoriai, pastato valdymo ga miniai bei kiti komponentai pagaminti iš specia lių medžiagų su antibakteriniu, priešgrybeliniu ir antivirusiniu paviršiumi. „Silverplus®“ – sertifi kuoti ir kol kas vieninteliai tokie rinkoje.

Svarbu paminėti ir jau interjeruose išpo puliarėjusius LS 1912 jungiklius, kurių dizai nas išsiskiria retro ir itin modernaus stiliaus

kombinacija. Šią seriją papildė matinės išvaiz dos grafito juodos ir sniego baltos spalvos, mėgstamos dėl savo švelnaus prisilietimo pojū čio bei estetinio patrauklumo.

„JUNG“ išmaniojo namo sistema dabar suderinama su „Samsung SmartThings“ ekosistemos prietaisais

Išmaniųjų namų savininkai nuo šiol gali džiaugtis turintys galimybę sujungti „JUNG KNX“ valdymo sistemą ir savo turimus „Samsung“ bei kitų gamintojų su „SmartThings“ ekosistema suderinamus prietaisus ir vieningai valdyti per „SmartThings“ programėlę. Pavyzdžiui, su jungti „Samsung Family Hub“ kartu su „Jung Smart Visu Server“ „KNX“ valdymo serveriu. Šis bendradarbiavimas suteikė galimybę sukurti visapusišką išmaniųjų namų sprendimą, su „KNX“ pagrindu veikiančiomis šviesomis, jungi kliais, vėdinimo sistema ir „Samsung“ šilumos siurbliu, buitine technika.

Energijos tiekimo ir vartojimo naudingumo temos tampa vis aktualesnės, todėl „JUNG“ ir „Samsung“ bendradarbiauja kartu tam, kad su kurtų patogiausius ir ekonomiškiausius spren dimus. Išmanieji pastatai taupo energiją, dėl integruotų sistemų elektros, šilumos, šviesos poreikiai yra automatiškai aptinkami, o jų ne sant sistemos atjungiamos ir nenaudoja elekt ros ir šilumos energijos.

ELEKTRIFIKACIJA IR SKAITMENINIMAS

Ši tema orientuota į efektyvų planavimą, optimalų energijos naudojimą ir komfortą pastatuose. Jei įvairių paskirčių sistemos veikia darniai ir yra sujungtos su dirbtiniu intelektu, į paklausą orientuota energijos kontrolė yra įmanoma nuolat. Todėl nereikalingas energijos suvartojimas yra praeitis. Kartu didėja pastatų sauga, o numatoma priežiūra pagerina išteklių naudojimą.

Skaitmeninis planavimas + statyba

Į pastato planavimą, statybą ir eksploataciją įtraukta daugybė skirtingų disciplinų. Kaip ir ge rame orkestre, viskas turi puikiai veikti kartu ir pasiekti reikiamus rezultatus. Šiuo atžvilgiu pa stato skaitmeninis dvynys padeda IT palaikoma duomenų sąsaja, pastato informacijos modelia vimu (BIM). Naudojant BIM sutrumpėja plana vimo ir statybos laikas, darbo procesai tampa efektyvesni, mažėja klaidų.

Ryšys + saugumas

Jei išmaniajame name ar pastate nepastebi mai kyla gaisras, langai užsidaro automatiškai, kad sumažėtų deguonies. Bet kas tada atsitiks su avariniu evakuacijos keliu? Išmaniuosiuose pastatuose prioritetų nustatymas automatiškai susietoms funkcijoms ir operacijoms yra neat siejama elektroninės saugos ir apsaugos tech nologijos dalis. To pagrindas – skirtingų pastatų automatikos sistemų ir komponentų sąveika.

Analizė + numatyta priežiūra

Nesvarbu, ar tai būtų sveiko mikroklimato, automobilių eismo ar šildymo sritys, reguliarus stebėjimas leidžia anksti aptikti defektus ar ga limus gedimus. Apšvietimo ir pastatų valdymo sektoriuje naujos technologijos įgalina sujungti komponentus tarpusavyje ir nuolat rinkti duome nis. Tai suteikia galimybę iš anksto numatyti prie žiūros poreikius. Šiuo atžvilgiu reguliarus stebė jimas padeda įvertinti, kada, pavyzdžiui, reikėtų optimizuoti apšvietimo sistemą arba atnaujinti spynų sistemos valdymo technologiją.

Vizualizacija

„Messe Frankfurt GmbH“

ŠVIESA IR DIZAINAS

Trečioji tema „Šviesa ir dizainas“ orientuota į šviesos poreikį ir estetiką pastatuose. Tiek apšvietimo kokybė, tiek dizainas yra svarbūs planuojant patalpas ir pastatus. Tvarumas pabrėžiamas naudojant natūralias medžiagas ir spalvas bei perdirbant išteklius. Be to, šviesa, kaip pastato architektūros dalis, turi įtakos gerovei, veiklumui ir saugai. UVC diapazone galima dezinfekuoti orą ir paviršius.

Sveikata + šviesa

Šviesa daro dalykus matomus. Tačiau taip pasiekiama daug daugiau: tai lemia mūsų savi jautą, sveikatą ir darbo našumą. „Human Centric Lighting“ technologija sukasi apie tikslinį ir il galaikį šviesos poveikį žmonėms. Be vizualinės šviesos kokybės, šiuolaikinės apšvietimo sis temos gali reguliuoti spalvų temperatūrą pagal paros laiką ir taip užtikrinti optimalų apšvietimą įvairiose situacijose – tiek namie, tiek darbe.

Šviesa + apsauga

Daugiau šviesos, mažiau nelaimingų atsiti kimų: tai apima darbo sąlygas kalbant apie pas tatus ir gamybos įrenginius bei kelių eismą. Be to, optimalus apšvietimas gali padėti apsisaugoti nuo nusikaltimų. Šviesos ir saugumo tema skirta visiems su saugumu susijusiems apšvietimo as pektams.

Tendencija + dizainas

Ambicingi klimato tikslai, tvarios žaliavos, tobulėjanti skaitmenizacija – tai, kas išjudina vi suomenę, atsispindi ir „Light + Building“ tenden cijose. Šviesa yra protingai sujungto pasaulio centras. Skaitmenizacija ir holistinis mąstymas keičia šviestuvų dizainą ir turės tam didelę įtaką ateityje. „Light + Building“ tendencijos 22+23 pa rodė, kas ir kaip jas lemia.

Vizualizacija

„Messe Frankfurt GmbH“

NAMŲ

VILNIUS Vy tenio g. 20 Verkių g. 44, „UNIDECO“ KAUNAS Savanorių pr. 290 KLAIPĖDA Minijos g. 42, „NIC“ ŠIAULIAI Pramonės g. 17B, „NIC“

Naujoji Aromas del Campo kolekcija „GHABAN“

Parodos „Light + Building Autumn“ „Design Plaza“ 3.1 salėje buvo įrengtas apšvietimo dizaino centras, kur kasdien daugiausia dė mesio buvo skiriama apšvietimo tendencijoms: stiliaus agentū ros „bora.herke.palmisano“ dizaineriai kasdien paskaitoje prista tydavo, kokios spalvos, formos ir medžiagos nulems apšvietimo dizainą 2022 ir 2023 metais. Trys pagrindinės tendencijų te mos – „jausmingas + kūrybiškas“, „rimtas + neapsimetinėjantis“ ir „protingas + iškilus“ buvo vizualizuotos ir pateiktos specialiuose stenduose šalia scenos.

Anot „bora.herke.palmisano“ dizainerių, nuolat besikeičiančiame pasaulyje tokios vertybės kaip autentiškumas, ilgaamžišku mas ir atsakomybė yra esminiai veiksniai. Atitinkamai, „Light + Building Trends 22+23“ reiškia laisvę ir saugumą sudėtingais lai kais. Tvirtindami, kad skaitmenizacija ir holistinis mąstymas keičia šviestuvų dizainą ir turės tam didelę įtaką ateityje, stiliaus agen tūros „bora.herke.palmisano“ dizaineriai kasdieninėse paskaitose „Light + Building Autumn“ „Design Plaza“ 3.1 salėje pristatė savo asmenines patirtis – kaip apšvietimas ir kiti interjero elementai, sąveikaudami tarpusavyje, veikia mus emociškai.

Apšvietimo dizaino tendencijos –

Trends

Tendencijų koliažai „bora.herke.palmisano“

Architektė I. Prunskaitė, nuotr. L. Garbačauskas

VONIOS KAMBARYS –BE SLENKSČIŲ

Vonios kambarys jau tapo visaverte namų zona, mažuoju namų SPA. Tačiau nebūtina skubėti jį dekoruoti interjero elementais, būdingais įprastam kambariui, – paveikslais ar atostogas primenančiais suvenyrais iš šiltų kraštų. Verčiau pasvarstyti, kas jį daro išties patogų ir kartu sukuria saikingą estetiką. Ankstesniuose straipsniuose apie vonios kambarį jau aptarėme, kaip svarbu spintelių ar praustuvių stalviršių neapkrauti daiktais, kurie trukdo lengvai prižiūrėti vonios kambarį ir vizualiai mažina erdvę. Tačiau yra ir kiti vonios kambario erdvės „ėdikai“, trukdantys valyti paviršius. Kaip jų išvengti ir susikurti estetišką vonios kambario erdvę?

Vandens procedūrų patalpa yra viena svarbiausių ir jai būtina skirti daug dėmesio. Šiame būste dušo kabina įrengta bendroje erdvėje, taip pabrėžiant jos svarbą ir minimalistinę estetiką.

Minimalizmas – dar viena funkcionalumo dimensija vonios kambaryje

Patogūs būdai susidėti vonios kambario priežiūros priemones, skalbyklių ir kitų namų ūkio reikmenų pa slėpimas nišose su durelėmis vizualiai išlaisvina vonios erdvę. O paprastesnė vonios kambario priežiūra ne tik sutaupo laiko, bet ir leidžia jaustis mažiau suvaržytiems vonios kambaryje. Architektė Ieva Prunskaitė teigia, kad vandens procedūrų patalpa, ar ji būtų namuose, ar vieš butyje, yra viena svarbiausių ir jai būtina skirti pakan kamai dėmesio, nes ji įrengiama ne vieniems metams.

„Vis populiarėjant potinkinei įrangai ir kitoms šiuolaiki nėms technologijoms, padedančioms taupyti vietą ir lengvinančioms priežiūrą, turi būti ir atitinkama meistrų kvalifikacija, kad netektų vėliau brangios apdailos ar dyti, – sako architektė. – Įrengiant šiuolaikinį vonios kambarį svarbu daug ką numatyti iš anksto, dar pradi nėje stadijoje. Net tokia detalė kaip nedidelė niša dušo erdvėje prausimosi priemonėms sudėti, planuojama nuo pat pradžių, vėliau sutaupo nemažai laiko valymui.“

I. Prunskaitė, nuotr. N. Tukaj

Architektė

Aušra NYMAN

Dušas ar vonia?

Jeigu būste nėra pakankamai vietos ir vonios indui, ir dušui, specialistai pataria rinktis pastarąjį vien dėl to kios utilitarios priežasties, kad juo gerokai dažniau nau dojamasi. Jis patogesnis nuolat skubančiam šiuolaiki niam žmogui, taip pat pravartus būste, kuriame gyvena kelių kartų arba vyresni asmenys. I. Prunskaitė siūlo įsirengti duše ir suoliuką, nes ant jo prisėdus patogiau ne tik atsipalaiduoti prausiantis, bet ir atlikti pedikiūrą ar kitas higienos procedūras. Architektė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vis labiau populiarėja sprendimai, kai grindyse įrengiami linijiniai vandens subėgimo lata kai, taip išvengiant didesnės priežiūros reikalaujančių

pakeltų nuo grindų dušo kabinų ir nereikia pjaustyti tri kampiais plytelių.

„Ypač patogu, kai dušo zona formuojama specialiai įrengtoje nišoje, kurios viena iš sienelių nuo bendros erdvės atribojama stiklo durelėmis arba, esant didesnei erdvei, skirtai dušui, galima išsiversti ir be jų. Jeigu dušo gylis ne mažiau kaip 140 cm, tada montuojant dušo gal vutę dušo erdvės gale, kitoje pusėje durys nebereikalin gos, nes vanduo per tokį atstumą į vonios kambarį nebe sitaškys – pataria architektė. – Svarbu gerai suplanuoti ergonominius dalykus. Dušo forma kuo paprastesnė –be įmantrybių, stiklo sienutės profiliai kuo paprastesni.“

Vis labiau populiarėja sprendimai, kai grindyse įrengiami linijiniai vandens subėgimo latakai, taip išvengiant didesnės priežiūros reikalaujančių pakeltų nuo grindų dušo kabinų. / Architektė I. Prunskaitė /

XS KOLEKCIJA išsiskiria tekstūra, išgraviruota medžio masy vo fasade. Perteikiamas šiuolaikiškas, „Premium“ lygio jausmas, ku riame atsispindi meistrų dėmesys detalėms ir meilė tokiai estetiškai medžiagai kaip medis. Kolekcija gaminama iš riešutmedžio ir ąžuolo.

Baldo priekinė ir išorinė pusės yra pagamintos iš 3 sluoksnių medie nos, kad laikui bėgant būtų išvengta galimų deformacijų, būdingų medžio masyvui. Šiuo atveju brangiausios išorinės dalys, iš 5 mm storio riešutmedžio yra derinamos su vidine dalimi iš beržo faneros. Riešutmedžio versija yra siūloma 3 šiltų atspalvių, pabrėžiančių šio medžio rašto grožį. Baldas atidaromas mechanizmu „Push-Pull“ arba įfrezuotomis rankenėlėmis. Viršutinėje stalčiaus dalyje yra aliu minio apdailos profilis, kuris gali būti nudažytas bet kokia spalva iš siūlomos spalvų paletės.

Minimalistinė estetika – ne mažiau svarbi

Ne tik didesnis erdvės pojūtis ir laisvė judėti be kliū čių, bet ir estetika ne mažiau svarbi, kuriant minima listinį vonios kambarį. „Pagal „Ideal Standard“ filoso fiją – grožis ir funkcija turi harmoningai derėti. Žinoma, kalbama apie estetiką, kai erdvė yra išbaigta, domi nuoja švarios linijos. Kiekvienas nereikalingas slenkstis ar laiptelis yra tarsi vizualinis defektas. Žinoma, toks požiūris puikiai dera su funkcionalumu ir patogumu. Lygios vonios kambario grindys suteikia galimybę sau giai ir lengvai judėti. Taip pat priežiūra tampa daug pa prastesnė, juk kampai vonioje yra ta vieta kur kaupiasi nešvarumai ir bakterijos“, – antrina Ignas Jankauskas, „Ideal Standard“ atstovas Baltijos šalims.

Produktai dušo patalpos be slenksčių idėjai įgyvendinti

„Renkantis dušo erdvės grindis ypač svarbu atkreipti dėmesį į saugumą. Svarbu, kad parinkta dušo erdvės danga būtų neslidi. Slydimas skirtingoms dangoms pa sireiškia skirtingai. Vienos dangos tampa slidžios vos užtiškus keliems vandens lašams, kitos – visiškai ap semtos vandeniu. Mes rekomenduojame dušo erdvėje naudoti specialius, tam tikslui skirtus gaminius. „Ideal Standard“ yra sukūrę net kelias akmens masės padė klų kolekcijas. Jie atitinka aukščiausius saugumo rei kalavimus, yra itin žemo aukščio ir gali būti pjaustomi. Tokie sprendimai dažniausiai naudojami viešbučiuose ir kituose profesionaliai įrengiamuose pastatuose, kur produktai į dušo erdvę parenkami profesionaliai ir atsa kingai“, – sako specialistas.

Vandens nutekėjimo sprendimai

Didžiausią iššūkį įsirengiant dušo erdvę be slenksčių kelia vandens nutekėjimo sprendimai. „Visais atvejais reikia numatyti sifoną, kurio aukštis ir yra didžiausia pro blema. Jei yra galimybė, reikia numatyti apie 10 cm aukštį nuo perdangos iki viršutinės dangos. Į tokį aukštį tilps su montuoti dauguma rinkoje esančių vandens nuvedimo sprendimų. Taip pat labai svarbus klausimas yra sifono pralaidumas. Sifono pralaidumas turi būti didesnis už pa rinkto dušo didžiausią srovės dydį“, – sako I. Jankauskas.

„Mano praktikoje pasiteisino ir rekomenduoju dušo zonoje esančių grindų nuolydį numatyti 2 proc. – per vieną metrą ilgio 2 cm. Nors kai kurie meistrai skaičiuoja 1 proc. Tai yra 1 cm – 1 m ilgio dušo zonai“, – pataria ar chitektė I. Prunskaitė.

Galimybės standartiniame bute

„Butus reikėtų skirstyti bent į kelias kategorijas, – sako I. Jankauskas. – Senos statybos butuose įrengti vonios kambarį be slenksčių dažnu atveju yra neįmanoma. Naujos statybos butuose yra daugiau galimybių, tačiau tokie sprendimai turi būti numatyti ankstyvoje stadijoje. Reikia procese užtikrinti, kad nebus pažeista garso izo liacija tarp butų, įrengti hidroizoliaciją. Dažnai pasitaiko, kad nelieka aukščio suformuoti nuolydį trapui ar įleisti pa dėklą į grindis. Tokiu atveju plonas dušo padėklas yra gul domas tiesiai ant grindų. Taip užtikrinama puiki hidroizo liacija, vandens nutekėjimo nuolydžiai ir saugumas, nes naudojamas specialiai dušui skirtas neslidus produktas.“

Architektė I. Prunskaitė siūlos, jeigu nėra galimybės tiesiogiai įleisti dušo padėklo į grindis ar suformuoti nuo lydžio ir jeigu dušo patalpos konfigūracija leidžia, numa tyti dušo zonai specialią pakylą, o po jos laipteliu galima įrengti paslėptą apšvietimą – tai ne tik estetiškas sprendi mas būstui, kur negalima paslėpti dušo sifono grindyse, bet ir funkcionalus, nes apšvietimas ties laipteliu infor muoja apie grindų peraukštėjimą.

Jeigu nėra galimybės įleisti dušo padėklo į grindis, plonas padėklas gali būti guldomas tiesiai ant grindų. Taip užtikrinama puiki hidroizoliacija, vandens nutekėjimo nuoly džiai ir saugumas, nes naudo jamas specialiai dušui skirtas neslidus produktas. / „Ideal Standard“ direktorius plėtrai Baltijos šalyse Ignas Jankauskas /

Hidroizoliacijos įrengimas vonios kambaryje

klasė 0, A

1. Vonia ar dušo kabina

2. Naudojant jungimo juostas „ASO-Join-Tape-2000-Sanitar“ sandarinami visi kampai ir jungtys

3. Hidroizoliacija „SANIFLEX“, „AQUAFIN-2K/M-PLIUS“ ar „AQUAFIN 1K-Flex“

4. „ASO-Join-Tape-2000“ tarp hidroizoliacijos sluoksnių

5. Plytelių klijai „MONOFLEX“ ar „LIGHTFLEX“

6. Siūlių glaistas „ASO-FUGENBUND“ ar „CRISTALLFUGE“

7. Kampų sandarinimas silikonu „ESCOSIL-2000“ (jungiamos tik dvi plokštumos)

Tekstūrų vientisumas – tos pačios spalvos sienų ir dušo padėklo apdaila

Didelio formato kvarcinių paviršių gamintojas „Cosentino“ savo klientams siūlo paruoštus dušo pa dėklus, pagamintus iš tų pačių „Silestone“ ir „Dekton“ medžiagų, kurios naudojamos bet kokiems paviršiams padengti. Pasirinkus tokios pačios medžiagos ir spalvos dušo padėklą, kaip, pavyzdžiui, vonios kambario sienų ar stalviršių, užtikrinamas visos erdvės spalvinis, teks tūrinis vientisumas, be matomų jungčių ar slenksčių. Šie padėklai yra jau su suformuotais nuolydžiais, todėl papildomai galvoti, kaip tinkamai jį įrengti vonios kam baryje – nereikia. „Silestone“ ir „Dekton“ dušo padėklai yra neslystančio paviršiaus, todėl užtikrina saugias mau dynes tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dušo padėklai lengvai prižiūrimi, atsparūs drėgmei, įbrėžimams, todėl tarnauja daugybę metų.

Kada reikalinga dviguba hidtroizoliacija

Svarbu nepamiršti, kad vonia yra labiausiai vandens ir drėgmės veikiama patalpa, todėl hidroizoliacija joje –būtina. Visgi, tai nėra privaloma, tačiau specialistai re komenduoja ją įrengti ir apsaugoti save nuo papildomų rūpesčių ateityje. Sienų, grindų sujungimai ir kampai yra labiausiai veikiamos vandens zonos vonios kamba riuose, kur vanduo linkęs kauptis. Šiose vietose dažniau siai renkamasi naudoti dvigubą hidroizoliaciją.

Julija

„Sea Nomads“ –Yutian Liu, Yuwanqing Liu, Shucen Liu, Chao Tang.

Modulio struktūros dalys: fasado dalys su apšiltinimu ir fasadų variacijos.

Jūros klajokliais (angl. sea nomads) vadinami kai kurių Pietryčių Azijos kaimų gyventojai žinomi dėl savo jūreivystės, žvejybos ir įspūdingų nardymo įgūdžių, o jų gyvenvietės statomos pakrantėse arba ant vandens. Tokios vietos populiarėja tarp keliautojų, pavyzdžiui, Tailande jie pamėgo plūduriuojantį turgų, o kitame ša lies kampelyje jūroje įsikūręs kaimelis džiaugiasi naujai sukonstruota plūduriuojančia futbolo aikštele.

„Mūsų nuomone, architektūra turi būti skirta žmo nėms ir tik būdama naudinga žmogui ji yra įprasmi nama. Tikime, kad architektūra nėra tik patrauklus fasadas ar ypatinga forma, be šių aspektų, ji kalba ir apie pačius žmones, jų gyvenamąsias vietas ir dar dau giau“, – savo įžvalgomis dalijasi jaunieji architektai.

Studentai skinasi kelią architektūros pasaulyje

„Xi-an Jiaotong-Liverpool“ universiteto, Architektūros ir Inžinerijos fakultetų studentai Yutian Liu, Yuwanqing Liu, Shucen Liu ir Chao Tang kartu sukūrė modulinės statybos konkursui skirtą projektą „Sea Nomads“, kuris būtų ypatingas ne tik architektūrinės estetikos požiū riu, bet ir spręstų praktines šių laikų problemas. „Mūsų tarpdisciplininis bendradarbiavimas padeda išnaudoti vienas kito stipriąsias puses“, – sako studentai.

Būsimieji architektai džiaugiasi patirtimi ir žiniomis, įgytomis universitete, kur jiems teko atlikti įvairius tyri mus, susijusius su esama pastatų tipologija ir urbanis tiniu užstatymu. Tai paskatino gilintis į alternatyvaus turizmo, materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugo jimo ir vientisumo, biologinės įvairovės apsaugos, raci onalaus išteklių ir transporto išnaudojimo bei kovos su klimato kaita temas.

Nors vadinamosios jūros klajoklių vietovės Azijoje yra gana populiarios, visgi jos susiduria su rimtais ekolo giniais iššūkiais – kylančiu vandens lygiu. Atkreipdama į tai dėmesį ir įkvėpta per studijas nagrinėtų temų, ar chitektų komanda projektui pasirinko Kiribačio salą Ramiajame vandenyne turėdama tikslą pasiūlyti kūry biškus bei efektyvius sprendimus esamoms proble moms ir sukurti tvarų, energiškai efektyvų bei inovatyvų gyvenamąjį modulį.

„Mes, kaip pradedantys architektai, tikimės pasinau doti šiuo konkursu kaip galimybe pasitikrinti ir patobu linti savo įgūdžius, kadangi susidursime su įvairiausiais dalyviais ir galėsime pamatyti, kaip skirtingais būdais galima prieiti prie tos pačios temos – modulinių namų dizaino. Be to, dalyvaudami konkurse išmokome sava rankiškai kontroliuoti projekto eigą, suderinti procesą nuo pradžios iki pabaigos, taip pat įvertinome tarpu savio bendradarbiavimo ruošiant projektą svarbą. Tai puiki galimybė išmėginti save, ji praplečia pasaulėžiūrą ir padeda pažvelgti į skirtingus sprendimus. Mums tai būdas suprasti architektūros prasmę per įgyvendintų projektų prizmę ir giliau suvokti pokyčius, kuriuos šian dien išgyvena pasaulis.“

Aqua NEL-419/05-Natureffektlack

Aqua VGA-485-Vernetzer

„Lamm“ viešbučio Italijoje teritorijoje iškilo naujas pastatas, kuriame buvo įrengta SPA zona. Interjero dizainas paremtas įvairiais mediniais baldais ir apdaila. Jie buvo apdoroti natūralaus efekto dažais taip sukuriant gamtai artimo medžio įspūdį, integruotą į kaimišką interjero dizainą. Ąžuolinės sienų dailylentės, stalai, lovos ir gultai buvo lakuoti. Naudoti natūralaus efekto dažai, kurie ypač tinka patalpų mediniams paviršiams.

Humaniškas požiūris į architektūrą

„Architektūra – tai galimybė kažką perteikti žmonėms, pavyzdžiui, kurti pastatą ne kaip objektą, o kaip naują gy venimo būdą. Todėl mes tikime, kad, kaip visuomenės dalis ir architektai, turėtume sutelkti dėmesį ne tik ties pačiu pastatu, bet ir į tai, ko nori visuomenė iš to pa stato, kaip patenkinti jos poreikius, kaip suteikti tinkamą mokslinį pagrindą statybos procesui, projektavimui ir gyvenamosios erdvės estetiniam patrauklumui“, – savo pasaulėžiūra apie architektūros ateitį dalijasi studentai.

Dėl šių priežasčių studentai pasirinko Kiribatį, kuris susiduria su būsto problemomis dėl kylančio vandens lygio. O šiuo projektu tikisi sukurti universalią plūduriuo jančių namų koncepciją, pritaikomą visame pasaulyje, kur susiduriama su panašiais sunkumais.

Plūduriuojantys moduliniai namai Studentų projekte atsispindi bandymas perteikti ar chitektūros idėją kaip naują gyvenimo būdą, kuriame pastatas atliktų savarankiškos sistemos funkcijas. Tai energiškai efektyvus modulinis namas su autonominė mis inžinerinėmis sistemomis: savarankiškai gaminantis energiją iš saulės šviesos, renkantis ir perdirbantis lie taus vandenį, turintis nuotekų ir valymo įrenginius. Taip pat moduliuose yra numatyta galimybė pritaikyti vertika lųjį ūkininkavimą, kuris leistų gyventojams patiems au ginti augalinį maistą.

Konstrukciškai šis modulis yra labai universalus ir lengvai pritaikomas įvairiems gyventojų poreikiams. Plū

duriuojančiai platformai parinktos medienos, plieno me džiagos ir plastikinės plūdės, kurios suteikia plūdrumo. Plieniniai strypai sujungia platformą su inkarais, kurie užtikrina bendrą stabilumą esant dideliam vėjui ir ban goms. Standartinis platformos dydis – 3,6 x 2,7 x 1 m, o prie jos tvirtinama papildoma 10 cm storio platforma, atliekanti kiemo, balkono funkciją. Vėliau gyventojai renkasi jiems tinkamo dydžio konstrukcinę sistemą, kuri sudaryta iš A formos rėmo modulių, šie gali būti kombinuojami horizontaliai, prie jų galima tvirtinti papil domo antro aukšto platformą. Fasadai konstruojami iš medienos, plieno ir polikarbonato. Fasadinės plokštės yra įvairios struktūros, taip pat gali būti ir funkcionalios –montuojamos medinės grotelės, saulės elementai, ver tikalieji ūkiai arba net prailginamas fasadas, sukuriantis papildomos vidinės erdvės. Studentai taip pat pateikia įvairias modulių kombinacijų galimybes planuojant tiek vidų, tiek išorę.

Konkurso komisijos vertinimu, šis projektas savo nestandartine trikampio tūrio architektūra skiriasi nuo tradicinės modulinės architektūros. Pasirinkta netipinė forma, nes modulinis namas būtų statomas ant vandens, o tai keltų papildomų iššūkių. Nepaisant kelių planinių trūkumų, šis projektas gali tapti potencialia nauja gyve namosios architektūros tipologija, kuri būtų vis aktua lesnė kylant jūros vandens lygiui: „Tai autentiškiausias ir drąsiausias modulinės statybos projektas. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų planeta keičiasi, patinka mums tai ar ne, smagu matyti tokią kūrybingą ir džiugią ateities viziją.“

Modulio struktūros dalys: plūduriuojanti platforma, grindys, A formos karkasas.

off-grid

Terminas off-grid iš pradžių reiškė neprisijungimą prie elektros tinklų, bet laikui bėgant apėmė ir vandens, dujų, kanalizacijos ir kitus tinklus. „Gyvenimas be tinklo“ leidžia būti savarankiškiems, patogiai gyventi vietovėse, kur įprastos komunalinės paslaugos nepasiekiamos, ir –kas labai akcentuojama pristatant off-grid idėjas – sumažinti poveikį aplinkai. Turbūt nereikia sakyti, kaip svarbu turėti prieigą prie gėlo vandens, nes be jo ilgai neišgyvensime. Tačiau yra sprendimų, kai tokia prieiga nebūtina, – vandenį galima pasiimti iš oro.

Nuotr.

„WATERGEN“ NET DYKUMOJE IŠGAUNA VANDENĮ

IŠ ORO

Labiausiai paplitusios –kondensacinės sistemos

Tie, kas keliauja kemperiais, atostogų kelionių su stojimus planuoja taip, kad pasirinktose vietose būtų galimybė prisijungti prie gėlo vandens šaltinio, elektros įvado. Prabangių priekabų-namelių gamintoja, JAV ben drovė „Living Vehicle“ pasiūlė įdomią išeitį – priekabą su „Watergen“ sukurta sistema, kuri ore esančią drė gmę paverčia geriamuoju vandeniu. Vandens gavyba iš oro daug kam gerai žinomas reiškinys – vasarą su juo dažnai susiduriame. Kiekvienas šiuolaikinis, kondicio nierių turintis automobilis geba iš oro išgauti vandenį: karštą dieną, po kiekvienos kelionės su įjungtu oro kon dicionieriumi, pasižiūrėję į automobilio dugną, pama tysite, kaip „gražiai“ laša kondensatas. Kondensacinės sistemos ir yra labiausiai paplitusios vandens gavybos iš oro technologijos, tačiau jos nėra našios, vandens gavybos apimtis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės. Tokios sistemos efektyvesnės tik tada, kai tiek santykinė oro drėgmė, tiek oro temperatūra yra aukštesni: paprastai kondensaciniai vandens generato riai nėra efektyvūs, jei aplinkos temperatūra žemesnė nei 18 °C, o santykinė oro drėgmė nesiekia 30 procentų.

Rolandas KAŽIMĖKAS

„Watergen“

1 kilovatas – 3 litrai

„Watergen“ sukurta vandens generavimo iš oro sistema (AWG), kurią savo priekabai-nameliui pasirinko bendrovė „Living Vehicle“, yra našesnė nei kitos kondensacinės technologijos. Iš pradžių sukurta kaip kariniams tikslams skirta technologija, „Watergen“ sistema irgi naudoja kon densavimo principą, tačiau ši technologija pristatoma kaip didelis šuolis į priekį našumo, patikimumo ir kainos požiū riu. Bendrovės atstovai sako: „Mūsų technologija ne tik padarys didelę įtaką milijonų žmonių ir bendruomenių vi same pasaulyje gyvenimui, bet ir bus komerciškai prieina mas ir įperkamas sprendimas, turėsiantis didelį ekonominį poveikį, padėsiantis spręsti geriamojo vandens trūkumo

problemą įvairiuose pasaulio regionuose.“„Watergen“ neatskleidžia savo technologijos detalių, bet pažymi, kad įprastų oro kondicionavimo technologijų našumas siekia 650–850 Wh/l, o itin švarų vandenį gaminančios „Watergen“ technologijos našumas – net 350 Wh/l (šie skaičiai rodo, kiek energijos (vatvalandžių) reikia norint išgauti 1 litrą vandens). Kaip matote, našumų skirtumas gana didelis ir nesunku apskaičiuoti, kad „Watergen“ sukurta sistema, sunaudojusi vieną kilovatą energijos, pagamins apie 3 litrus vandens. Be to, bendrovė giriasi ir itin patikima bei unikalia kelių pakopų vandens filtravimo ir valymo technologija, užtikrinančia itin švarų, aukščiau sios kokybės vandenį. Filtruojamas ne tik išgaunamas vanduo, bet ir į sistemą tiekiamas oras.

Elektrinę papildo baterija

Žinoma, tokiai transformacijai, kai atmosferoje esanti drėgmė paverčiama vandeniu, reikia nemažai energijos: jo reikia kompresoriams, pučiantiems orą į specialius sistemos rezervuarus ir jį suspaudžiantiems, garų šal dymo procesui, filtravimui – visi jie gana imlūs elektros energijos naudotojai. Tad, norint turėti tikrąją off-grid vandens gavybos sistemą, ją reikia pajungti prie gana galingos saulės elektrinės. „Living Vehicle“ saulės elektrinę įrengė ant priekabos-namelio stogo ir teigia, kad saulėtą dieną jos visiškai užtenka – tereikia, kad „Watergen“ sistema veiktų dieną ir vandens nepritrūk site net dykumoje. Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu tai yra galingiausia ant turistinės priekabos stogo sumon tuota saulės elektrinė. Jos saulės elementų plotas yra didesnis nei priekabos stogo plotas – keliaujant prieka bos pastogė su ant jos sumontuotais saulės elementais įtraukiama po stogu, apsistojus pasirinktoje vietoje ji išskleidžiama. Šios saulės elektrinės galia – 3,6 kW, kad baterijoms skirtas stogo plotas nesumažėtų, vandens gavybai reikalingo oro paėmimo angos sumontuotos priekabos šonuose, o ne ant stogo.Efektyvi „Watergen“ vandens gavybos sistema 20 l vandens išgauna per dieną. Vanduo kaupiamas 380 l bake. Priekaboje viskas suprojektuota taip, kad pagamintu vandeniu pirmiausia būtų pripildomos geriamojo vandens talpyklos, o paskui ir kitos, pavyzdžiui, tualetas.

Kad „Watergen“ sistema būtų patikimesnė, t. y. nepri klausanti nuo orų (nes niūrią, apniukusią dieną saulės elektrinė gali nepagaminti pakankamai energijos), prie kabos-namelio konstruktoriai ją papildė talpiomis bate rijomis, panašiomis į tas, kurias turi automobiliai „Tesla“. Taigi dieną naudojant saulės energiją, o naktį baterijas vandens galima išgauti dar daugiau.

„Living

Nuotr.

„Watergen“ sistema puikiai veikia net ir itin sauso oro sąlygomis, o kartu su saulės elektrine suteikia galimybę namelio ant ratų gyventojams naudotis visais įprasto gyvenimo patogumais net ir dykumose.

Bandymams parinktos sudėtingos sąlygos

„Watergen“ sistemos bandymai buvo atliekami sau siausiose ir labiausiai saulės išdegintose JAV dykumų vietose, t. y. ten, kur ore esantis drėgmės kiekis yra la bai mažas. Bandymų metu sistema gamino vandenį be menkiausių problemų, nes vandens garų visada yra bet kokiame, net itin sausame ore.

Šis paprastas sprendimas leidžia mėnesių mėnesius gyventi vidury dykumos nebijant, kad pritrūks vandens. Visiškai įkrautos baterijos leidžia 19 dienų (be iš saulės elektrinės gaunamos energijos) naudotis visais prie kabos-namelio patogumais: vandens gamyba, įvairiais elektriniais prietaisais, apšvietimu ir t. t. Tiesa, „Living Vehicle“ sukurta priekabos bazinė versija kainuoja ne pigiai – apie 400 000 eurų (vandens generavimo sis tema apie 24 000 eurų), bet šiuo atveju įdomesnė ne kaina, o pati vandens gamybos idėja, nes dažniausiai

„Living Whicle“ saulės elektrinę įrengė ant priekabos-namelio stogo, o saulės elementų plotas yra didesnis nei priekabos stogo plotas – keliaujant priekabos pastogė su saulės elemetais susiskleidžia, o apsistojus ji išskleidžama.

off-grid namuose, kemperiuose ar laivuose vandens aprūpinimo sistemos vandenį ima iš ežero, upės, šal tinio ir jį filtruoja, kai kurios apdoroja ir sūrų vandenį. „Watergen“ sukurta sistema naudoja drėgmę, kuri yra praktiškai visur aplink mus – kad ir kur būtumėme. Jai nereikia vandens šaltinio – tereikia, kad drėgmės lygis būtų ne mažesnis kaip 20 procentų. Tačiau net sausiau siuose JAV miestuose vidutinė drėgmė yra didesnė nei 30 proc. ir labai retai ji nukrinta žemiau 20 proc. lygio.

Projektai įvairiose pasaulio šalyse

Bendrovė „Watergen“ vandens gavyba iš oro užsi ima ne vienerius metus. 2017 m. Naujajame Delyje ir Keraloje, tankiausiai apgyvendintame Indijos regione, bendrovė pastatė AWG aparatus, kurie iš oro išgauna ir gyventojams tiekia švarų vandenį. Šio projekto tiks las – padėti išspręsti vandens trūkumo problemą. 2017–2018 m. „Watergen“ pagaminti aparatai vandenį tiekė nuo uraganų „Harvey“, „Irma“ ir „Michael“ nu kentėjusiems JAV gyventojams. Šį projektą „Watergen“ vystė kartu su JAV Raudonuoju Kryžiumi ir Federaline

nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra (FEMA). 2018 m. atmosferiniai vandens generatoriai buvo pado vanoti Hanojaus (Vietnamo) gyventojams, 2019-aisiais įrengti Uzbekistano savivaldybės pastatuose, slaugos centre nacionaliniame universitete. 2020 m., bendra darbiaujant „Watergen“, Izraelio aplinkos tyrimų institu tui ir Palestinos nevyriausybinėms organizacijoms, van dens generatoriai GEN-M ir GEN-L buvo įrengti Gazos ruože, na, o pernai pirmasis atmosferinis vandens ge neratorius GEN-M, galintis išgauti 800 l vandens per dieną, pradėjo veikti kaimyninėje Lenkijoje.

Nepriklausomoms off-grid sistemoms „Watergen“ sukūrė GENNY įrenginį, pagaminantį iki 27 l van dens per dieną. Toks įrenginys per mėnesį pagamina apie 800 l vandens, kas turėtų visiškai patenkinti tau piau vandenį naudojančios šeimos poreikius. Tokia vandens gavybos sistema kainuoja apie 2500 eurų. O 10 kartų besiskiriančią kainą lemia tai, kad GENNY aparatas yra prijungiamas prie elektros lizdo, kol prie kabos aparatas naudoja ir baterijos, ir saulės elementų energiją, prie jo priskaičiuojama ir dalis elektrinės bei baterijos kainos.

gamintojo

KAIP SUMAŽINTI IŠLAIDAS

ENERGIJAI IR NELIKTI BE ŠILDOMŲ NAMŲ?

Rolandas KAŽIMĖKAS

Energijos ir energetinių žaliavų kainos gerokai šoktelėjo aukštyn. Deja, net ir kitą šildymo sezoną jos žada būti dar didesnės ir mes nežinome, kokia bus viršutinė riba. Prognozių yra įvairių, dažniausiai bauginančių, o prognozuotojai nė nesivargina paaiškinti, kokiais duomenimis jie remiasi sakydami, kad po metų ar dvejų energijos kainos bus dar kelis kartus didesnės.

Taigi šildymas gerokai patuštins mūsų kišenes. Ką tokiu atveju galite padaryti, kad mokėtumėte mažiau?

Ar galime sumažinti šildymo išlaidas, neaukodami kom forto? Yra ir dar vienas svarbus klausimas – ši žiema gali tapti šimtmečio žiema, tačiau ne dėl labai žemos temperatūros ir ne vien dėl rekordinių elektros energi jos, dujų ir kitų šildymo medžiagų kainų. Įvykiai „Nord Stream“ vamzdyne aiškiai rodo, kad galimi įvairiausi, net patys netikėčiausi scenarijai. Tad reikia pagalvoti, kaip būtų galima apsisaugoti, jei dingtų elektra, baigtųsi anglis ar dujos. Kaip tuomet šildysime namus?

Kokias turime pasirinkimo galimybes?

Šiuo metu įvairios reklamos siūlo skirtingus šildymo būdus. Gana dažnai kaip išmintingiausias ir taupiausias variantas siūlomi šildymo siurbliai. Juos rinktis skatina ir pasinaudoti gyventojams skirta parama ragina vyriau sybės vadovė. Tačiau yra ir priešingų nuomonių: ką da rysite, jei žiemą oro temperatūra nukris iki –15 °C? Juk prie tokios temperatūros šilumos siurbliai „oras–oras“ tampa itin imlūs elektrai ir praktiškai virsta elektriniu šildymu, kuris šiuo metu yra pats brangiausias šildymo

Nuotr. freepik.com

Tyrimai parodė, kad, deginant medieną, vienai kilovatvalandei pagaminti išmetama daugiau anglies dioksido nei naudojant iškastinį kurą.

būdas. Kiti siūlo įsigyti ekonomiškus kietojo kuro kati lus, tačiau ir malkų bei briketų kainos šauna aukštyn, o aplinkos ministras, gelbėdamas planetą, mosikuoja įvairiais draudimais. Ar galite būti garantuoti, kad ne pasiūlys uždrausti šildymo, dėl kurio vizualiai matosi iš namų kaminų rūkstantys dūmai?Svarstant apie eko nomiškesnį šildymą, svarbu paminėti, kad nemažą reikšmę išlaidoms gali turėti šilumos šaltinio pasirinki mas. Mes negalime pakeisti energijos kainų, bet galime pasirinkti tokią šildymo sistemą, kuri dirbtų efektyviau, naudotų mažiau kuro.

Pagal naudojamo kuro rūšį šildymo prietaisų įvai rovė yra didelė:

• kietojo kuro katilai (akmens anglis, briketai, me diena, granulės, biomasė);

• skystojo kuro katilai (mazutas);

• elektriniai katilai (elektra);

• įprasti ir kondensaciniai dujiniai katilai (gamtinės dujos);

• šilumos siurbliai (aplinkos energija ir elektra);

• mišrūs įrenginiai, kai derinamos kelios šildymo technologijos, pavyzdžiui, dujinis katilas su šilu mos siurbliu.

Taigi šį šildymo sezoną gaubia neaiškumo migla, o koks bus kitas, irgi sunku numatyti, – vis dar vyksta ne prognozuojamo agresoriaus sukeltas karas. Pirmiausia

ekonomika ir technologijos

turime įvertinti tai, kad tobulos šildymo sistemos nėra, kad staigių pokyčių čia ir dabar, artėjant šiai žiemai, ne bus, kad bet kokie esminiai šildymo sistemos pokyčiai yra nemažai išlaidų reikalaujanti investicija – brangi šildymo įranga, jos įrengimas ir eksploatacija. Šildymas yra brangiausia namų ūkio sistema, kurią ne taip lengva pakeisti kita.

Energijos šaltinių kainų, katilų tipo ir tvarumo perspektyva

Dujų ir elektros kainoms šaunant aukštyn, pradėta kalbėti apie tai, kad ekonomiškiausi yra kietojo kuro katilai. Visų pirma, norint pastatyti tokį katilą namie ir prijungti jį prie jau esamos šildymo sistemos (jei tai įmanoma), reikia ne tik pinigų, bet ir laiko. Antra, kurą šildymui reikia pirkti gerokai iš anksto – šildantys mal komis kuro atsargas ruošia vasaros mėnesiais, tačiau net ir tai neužtikrina palankios kainos. Imkime dabar tinę situaciją: kylant dujų ir elektros kainoms, Europoje aukštyn šoktelėjo ir malkų kainos – puikus geopolitinės įtampos iškreiptos rinkos pavyzdys. Vokietijoje malkų, medienos granulių kaina šį rudenį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik 90 pro centų. Bulgarijoje dvigubai išaugusios malkų kainos paskatino nutraukti medienos eksportą į ES nepriklau sančias šalis. Lenkai juokauja, kad pigiau supjaustyti senus baldus ir juos sudeginti nei pirkti malkas. Beje, reikėtų pažymėti, kad praėjusiais metais granulių su vartojimas ES pasiekė naują rekordą, tačiau bendrą jų pasiūlą sumažino ES draudimas importuoti medienos granules iš Rusijos. Neįprastai didelė medienos pa klausa yra ne tik ekonominė problema, ji taip pat daro poveikį aplinkai. Nors deginama mediena reklamuo jama kaip švarus kuras, nes jo CO2 emisijas neutrali zuoja atsodinti medžiai, o prieš medžiui virstant malko mis, jis sugėrė CO2 bei išskyrė deguonį, visgi kyla labai daug abejonių, kiek švari ir tvari iš tikrųjų yra ši praktika. Tyrimai parodė, kad, deginant medieną, vienai kilova tvalandei pagaminti išmetama daugiau anglies diok sido nei naudojant iškastinį kurą, todėl, norint pasiekti neutralų poveikį aplinkai, iškirstų medžių vietoje kuo greičiau turi atsirasti nauji medžiai, sugeriantys CO2 emisijas. Tik kad medžiai – ne kuro kainos, jie greitai neauga. Žvelgiant paprasčiau – didelės medienos kai nos gali paskatinti pernelyg intensyvų ir net neteisėtą miškų kirtimą.

Apie šildymo dujomis ekonomiškumą kalbėti sunku – kainos šauna aukštyn ir labiausiai tą pajus gy venantys senesnės statybos, žemos energetinės klasės namuose ir šildantys įprastais, o ne kondensaciniais dujiniais katilais.

Elektrinis šildymas naudojamas retai, dažniau kaip antroji, papildoma ar avarinė šildymo sistema. Tai sau gus ir patogus variantas, eksploatacijos požiūriu – nere aliai brangus. Elektrinis šildymo katilas arba elektriniai radiatoriai sunaudoja labai daug elektros energijos.

Ekonomiškiausias sprendimas

Ekonomiškiausias variantas – šildyti pastatą įren giniu, naudojančiu atsinaujinančių energijos šalti nių energiją arba įsirengiant mišrią šildymo sistemą. Energijos kainos labai sumažėja, kai ją gaminame pa tys. Gamtiniai ištekliai yra neišsenkantys, nemokami ir mažiausiai priklausomi nuo pasaulinių energetikos politikos svyravimų. Negalime ignoruoti fakto, kad sau lės elektrinės daugiausia elektros energijos gamina vasarą, o nuo lapkričio iki kovo, kai atsiranda šildymo poreikis, jos tarsi snaudžia. Taigi saulės elektrinių savi ninkai yra priklausomi nuo elektros tinklų, kurie saugo, o paskui sugrąžina pagamintą elektros energiją. Kol kas Lietuvoje elektros saugojimo ir susigrąžinimo sąlygos yra palankios, tad turintys saulės elektrines dar nesi dairo į namams skirtas, energiją kaupiančias brangias baterijas. Tačiau stebint tų šalių, kuriose saulės elektri nių bumas prasidėjo gerokai anksčiau ir buvo intensy vesnis, tendencijas, galima drąsiai sakyti, kad elektros saugojimo paslauga brangs. Būtent elektros energijos (saulės elektrinės) ir šilumos (saulės kolektoriai) ga myba užtikrina nepriklausomybę nuo pasaulinių kuro kainų. Tiesa, norint turėti tokią nepriklausomybę, tenka nemažai investuoti, tačiau nepamirškime, kad investici jos atsipirks, ir kuo energijos kainos labiau lipa aukštyn, tuo atsipirkimo laikas trumpesnis.

Negalima pamiršti, kad keičiantys taršius ir neefek tyvius šildymo katilus į modernius įrenginius, naudojan čius atsinaujinančius energijos išteklius, gali pasinau doti valstybės teikiama parama.

Tačiau visi tokie pokyčiai (saulės elektrinė kartu su šilumos siurbliu) yra nemaža investicija, kurios rezul tatai pasimatys ne iš karto, o gerokai vėliau. Tačiau ką galima padaryti šiandien?

Kaip sutaupyti nekeičiant sistemos? Pasirinkite tinkamą kontrolę

Šildymo įrenginio pakeitimas nėra vienintelė tau pymo galimybė. Ne visi gali sau leisti tokią brangią investiciją, tačiau daugelis nori ką nors daryti, kas pa dėtų sumažinti būsto šildymo išlaidas. Tą padarytume įdiegę efektyvią šildymo valdymo sistemą. Nesvarbu, ar turite kietojo kuro, ar dujinį katilą, ar namus šildote šilumos siurbliu, ar esate įsirengę mišrų šildymą. Svarbu tai, kaip ta sistema naudoja šildymui skirtą kurą, ką ji šildo, kada, ar tikrai reikia šildyti visas namų patalpas, ar tikrai reikia šildyti tada, kai visi iš ryto išeina į darbus ar mokslus? Investicija į šildymo kontrolę tikrai nebus tokia brangi kaip viso įrenginio pakeitimas, bet tikrai turės pastebimą poveikį, nes energijos vartojimo automatizavimas yra gana efektyvus taupymo būdas. Šildymo valdymo sistemos įrengimas nėra sudėtin gas – ir nekreipkite dėmesio į klaidingus mitus, sakan čius priešingai.

Kodėl šildymo valdymas padeda sutramdyti šil dymo išlaidas? Dėl to, kad racionaliai naudoja kurą. Energetikos ekspertų teigimu, sumažinus patalpų tem peratūrą vos 1 °C, sutaupoma 6–7 proc. energijos. Jei skaičiuotume per visą šildymo sezoną, vien dėl tokio sumažinimo sutaupytos lėšos būtų įtikinantis veiksnys.

Nuotr. pexels.com

Energetikos ekspertų teigimu, sumažinus patalpų temperatūrą vos 1 °C, sutaupoma 6–7 proc. energijos.

ENERGIJĄ TAUPANTYS ALIUMINIO LANGAI

Pasyvieji namai – puiki finansinė investicija, nes yra labai ekonomiški, o tą užtikrina labai geri viso pastato šilumos izoliacijos parametrai. Šis pagrindinis veiksnys nulemia pasirinkimą langų ir durų, kurie atitiktų pasyviojo namo standartus.

Pasyvieji namai – tai šiuolaikinė tendencija

Energiją taupantys pastatai – šiuo metu svarbi statybų kryptis, susijusi su ekologija ir ekonomiškumu bei leidžianti sumažinti elekt ros energijos sąnaudas. Modernūs, energiją taupantys, trigubus stiklus turintys YAWAL langai pasižymi net mažesniu nei 0,7 W/m²K šilumos laidumu. Toks efektyvus rezultatas nulemia šio sprendimo populiarumą, ypač at sižvelgiant į nuolat augančias elektros kainas. Kita vertus, pokyčiai Europos ekonomikoje pa skatino europiečius rinktis vis ekologiškesnius sprendimus.

Energiją taupantys langai? Kas tai?

Energiją taupantys langai sulaiko šilumos energiją tam, kad ji neiškeliautų iš patalpų. Šį reiškinį geriausiai apibūdina šilumos perda vimo koeficientas: energiją taupančių langų šilumos perdavimo koeficientas neviršija 0,9 W/ m²K. Pagal naujų reglamentų reikala vimus tai yra minimalus naujų pastatų stan dartas. Energiją taupančių bendrovės YAWAL aliuminio langų šilumos perdavimo koeficien tas pasižymi net mažesniu nei 0,8 W/m²K ši lumos perdavimo koeficientu. Tai pasiekiama dėl rėmo konstrukcijos ir trigubo stiklo paketo.

Atnaujinti namų langai, kurie išsiskiria būtent to kiu pagerintu koeficientu, gali smarkiai paveikti sąskaitų už šildymą dydį.

Geriausios bendrovės YAWAL energiją taupančios sistemos

YAWAL asortimentas siūlo energiją taupan čius sprendimus ir pasyviąją sistemą TM 102 HI. Šios sistemos inovatyvus dizainas leidžia su projektuoti įvairias konstrukcijas, pasižyminčias labai gerais šilumos izoliacijos parametrais. TM 102 HI idealiai tinka pasyviesiems namams, nes jos šilumos perdavimo koeficientas yra ma žesnis nei 0,7 W/m²K. Kitoje TM 77 HI sistemoje panaudoti tarpikliai tarp profilių ir šiems langams ir durims skirti kameros tipo termoizoliatoriai su užpildu. Taip gaunami puikūs šilumos izoliacijos parametrai, užtikrinantys mažesnes šildymo iš laidas. Prie šios sistemos siūlomos balkono du rys su žemu slenksčiu bei lauko durys su užpildu. Nevarstomiems, iš išorės stiklinamiems langams sukurta sistema TM 82W HI. Nesudėtingas net ir didelių stiklo paviršių montavimas iš išorės užtikrina puikius izoliacijos parametrus ir gerą estetinį vaizdą. Yra galimybė naudoti papildomus plieninius sutvirtinimus, norint užtikrinti geres nius statinio parametrus. YAWAL asortimente taip pat yra ir kitų pasyviesiems ir energiją tau pantiems namams skirtų sprendimų.

Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. tiek rudenį, tiek ankstyvą pavasarį, židi nys tampa pagrindiniu šilumos šaltiniu, žiemą pagrindiniai šilumos šaltiniai yra šilumos siur blys arba dujinis katilas. Kad tokia sistema veiktų efektyviausiai, investuoti reikėtų ir į saulės elektri nę ant stogo.

Bet tai ne viskas – automatinis valdymas leidžia įgyven dinti zoninio valdymo idėjas: reguliuoti temperatūrą atskirai kiekvienoje patalpoje, keliais laipsniais suma žinti temperatūrą rečiau lankomose ar greitai praei namose vietose (pavyzdžiui, koridoriuje, drabužinėje, sandėliuke). Sumažinti temperatūrą galime ir tada, kai mūsų nėra namie. Kelios valandos ar kelios dienos su mažesne temperatūra visuose namuose reikšmingai sumažins sąskaitą už šildymą.

Energetinis saugumas

Gyventojams nerimą kelia ir kalbos, kad žiemą gali pritrūkti energijos šaltinių, galimi laikini elektros tiekimo sutrikimai. Tad pradedama svarstyti, kaip iš gyventi žiemą, kai nėra kuo šildyti namų. Juk šildymo sezonas Lietuvoje yra ilgas, trunkantis 6 mėnesius. Tai laikotarpis, kai oro temperatūra būna tokia žema, kad be šildymo apsieiti praktiškai neįmanoma. Kokie alternaty vūs šildymo būdai galėtų būti svarstomi kaip energeti nio saugumo garantai? Tikrai ne papildomi elektriniai šildytuvai – kaip viena geresnių alternatyvų įvardijama malkomis kūrenamas židinys ar krosnelės. Nors malkos pabrango, tačiau jų galima įsigyti. Židiniui nereikalinga elektra, todėl nutrūkus elektros energijos tiekimui jis ir toliau kūrensis bei skleis šilumą. Židinys yra paprastas, nepriklausomas šildymo prietaisas. Jis skleidžia šilumą, kuri sklinda po visą kambarį, bet jei židinys turi vandens kontūrą, jis gali šildyti ir visą namą. Židiniai su vandens kontūru gali būti naudojami kaip pagrindinis šilumos šaltinis visam namui šildyti, nes šilumokaitis šilumą gali perduoti šildymo sistemai – grindiniam šildymui ar radi atoriams. Šiuolaikinės židinių kapsulės su vandens kon tūru dažnai komplektuojamos su cirkuliacijos mazgu, tad juos prijungti prie sistemos yra labai paprasta, pa kanka prijungti padavimo ir išėjimo vamzdžius. Visus

reikalingus komponentus tokie židiniai jau turi. Kai ku rios židinio kapsulės su šilumokaičiu turi ir atskirą kon tūrą karštam vandeniui ruošti. Be to, modernių židinių efektyvumas yra gerokai didesnis. Tačiau jei židinio na muose nėra, jį reikia įrengti. Kainuoja nemažai, užtrunka gana ilgai, nes visi židinių meistrai paprastai užsivertę darbais ir siūlo ilgokai palaukti.

Mišrus variantas – tikrasis energetinis saugumas

Pagrindinė mišraus šildymo idėja – įvairinti šilu mos šaltinius, o tai suteikia didesnio saugumo jausmą. Finansiškai tai yra brangiau nei renkantis vieną šildymo įrenginį, bet investicijos į būsto šildymą nebūtinai at siperka labai greitai. „Vieną kartą šildau kūrendamas dujinį katilą, kitą sykį šildymui naudoju šilumos siurblį, dar kitais atvejais naudoju židinį su vandens kontūru“, –sako 200 m2 ploto namo savininkas. Mišrus variantas, kai namie sumontuotos įvairios šildymo sistemos, yra brangi investicija, bet ji apsaugo nuo įvairiausių netikė tumų, leidžia prisitaikyti prie kylančių kainų ir konkrečiu metu naudoti pigiausią energijos šaltinį. Be to, tokia sistema tarsi draudimas nuo energijos šaltinių tiekimo sutrikimų. Kaip atrodo 200 m2 ploto namo mišri katilinė? Pavyzdžiui, pagrindiniu šilumos šaltiniu gali būti 25 kW kondensacinis dujinis katilas, į automatikos valdomą šil dymo sistemą integruoti kiti du šildymo įrenginiai – židi nys su vandens kontūru ir šilumos siurblys „oras–oras“. Sistema turi valdiklį, perjungiantį šilumos šaltinį pagal situaciją: jei name užkuriamas židinys, šilumos siurblys arba dujinis katilas automatiškai atjungiamas, jei židi nys neduoda norimos šilumos kiekio, šilumos siurblys irgi nedirba, įsijungia dujinis katilas. Pereinamuoju lai kotarpiu, t. y. tiek rudenį, tiek ankstyvą pavasarį, židinys tampa pagrindiniu šilumos šaltiniu, žiemą pagrindiniai šilumos šaltiniai yra šilumos siurblys arba dujinis kati las. Kad tokia sistema veiktų efektyviausiai, investuoti reikėtų ir į saulės elektrinę ant stogo.

Dabar, kai mus slegia energetikos krizė ir netikru mas dėl artėjančios žiemos, paaiškėja, kad svarbiau yra energetinis saugumas, galimybė naudotis atsinaujinan čiąja energija. Žinoma, patogumas ir ekologija vis dar išlieka svarbūs. Renkantis šildymo sistemą labai svarbu, kad ji nereikalautų priežiūros ir naudotojas galėtų ją pa likti įjungtą ilgesniam laikui.

Tikėkimės, kad nuogąstavimai dėl šios žiemos pasi rodys esą perdėti, o pasaulis vėl ras išeitį iš keblios pa dėties. Tačiau dabarties prognozės rodo, kad niekada negali būti tikras dėl ateities. Todėl jei statote namą, jūsų didžiausias rūpestis turi būti aukštas namo ener ginis naudingumas, kas labai mažina šildymo išlaidas, ir saugumą užtikrinančios šildymo sistemos pasirinki mas. Gyvenantiems senesnės statybos namuose irgi būtina pagalvoti, kaip padidinti namo energinį naudin gumą ir kaip modernizuoti šildymo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė.

KRAUSTOSI

objektas

KGCG, pastatų fasadinių stiklo ir aliuminio konstrukcijų projektavimo, gamybos, transportavimo ir montavimo lyderė, pernai atidariusi naujus biurus Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje, dar prieš porą metų priėmė pribrendusį sprendimą plėsti gamybą ir perkelti administraciją į naujas, modernias patalpas.

Vilniaus rajone, maždaug 15 kilometrų nuo miesto centro, per pusantrų metų iškilo moderni „KG Construc tions Group“ (KGCG) gamykla ir administracinis korpu sas. Sėkmingų Lietuvos verslo grupių užsakomi pastatai tiek savo suplanavimu, tiek įrengimu atliepia pasaulines tendencijas, kur ypatingas dėmesys kreipiamas į verslo poreikius ir darbuotojų patogumą. Naujoji aliuminio ir stiklo fasadais blizganti statybinių medžiagų gamintojos būstinė – ne išimtis.

Solidžiai atrodanti gamykla

Naujasis pastatas tinkamai reprezentuos KGCG įvaizdį. „Daug investavome į pastato architektūrą dėl reprezen tacijos, tai nėra vien gamybai skirtas objektas. Gamybai skirta pastato dalis atkartoja administracinės dalies archi tektūrą“, – pasakoja grupės vadovas Linas Karžinauskas. Komplekse biuro dalis nuo gamybos patalpų atskirta stiklu, taigi darbuotojai galės vieni kitus matyti.

Nors įmonė gamina fasadinius elementus ir galimybės pasireikšti pastato fasaduose buvo faktiškai neribotos, bendru užsakovo ir architekto sutarimu pasirinktos kelios aukštos kokybės ir puikių šiluminių savybių, tačiau santū rios išvaizdos fasadinės sistemos. Jos leido išlaikyti skir tingų pastato dalių fasadų tarpusavio ryšį ir vientisumą.

Patrauklesnės darbo vietos

Šiuolaikinių biurų planai paklūsta uždaro arba atviro darbo koncepcijai, kur dera individualiosios ir bendrosios erdvės ir itin vertinamas darbuotojų komfortas. Komforto sąvoka čia apima ir triukšmo lygį, ir optimalų erdvių ap švietimą bei mikroklimatą, valdomus automatizuotomis pastato sistemomis. Taigi biurai skiriasi daugiau dėl pa sirenkamų medžiagų bei statybininkų profesionalumo. Biuras, gamybos erdvės ir poilsio zonos kuria teigiamas patirtis ir tampa ne tik įvaizdžio dalimi, bet ir masalu nau jiems talentams pritraukti.

L. Karžinauskas tvirtina, kad šiandien tai didžiausia ir naujausia šio segmento gamykla Šiaurės Europoje.

Užsakant pastato projektą, norėta įgyvendinti funkcinę programą: įrengti numatytą darbo vietų skaičių, efekty viai išdėstyti gamybinę įrangą, sukurti patogius vidaus logistinius ryšius. KGCG architektui davė daug kūrybinės laisvės, tik pageidavo, kad pastato architektūrinė raiška atspindėtų įmonės pagrindines vertybes – veržlumą, skaidrumą, natūralumą, draugiškumą aplinkai.

Darbuotojų poilsiui ir patogumui naujame objekte įrengtas sporto aikštynas, kur bus teniso kortai ir krep šinio aikštelė, sporto salė, daug poilsio zonų, valgyklos, persirengimo kambariai. „Ypač geros sąlygos bus meist rams. Jų patalpos nors ir kitoje vietoje, bet tiek interjeru, tiek įrengimu identiškos biuro darbuotojų patalpoms. Mūsų grupėje yra labai daug jaunų žmonių, matančių, kad jų draugai, dirbantys miesto centre, gali eiti į įmonės sporto salę ar valgyklą. Mes taip pat kuriame konkuren cingą darbo aplinką“, – aiškina vadovas.

Darbuotojai į naujas patalpas galutinai persikels ru dens pabaigoje. „Iš senosios gamyklos persikels beveik visa administracija. Dalis darbuotojų mielai persikelia, kitus, atvykstančius iš kitos miesto pusės, turbūt reikės paskatinti. Iš viso čia bus 400 darbuotojų – 200 adminis tracijos ir 200 darbininkų“, – skaičiuoja L. Karžinauskas.

Antroji, už pirmąją Parapijoniškėse dvigubai didesnė įmonės gamykla leis atsisakyti darbo dviem pamaino mis, taip tikimasi tiek didesnio efektyvumo, tiek geresnės motyvacijos. Darbo laiko neskaičiuos tik robotai ir įren giniai. Ceche darbuosis 3 robotai, kurie pjauna, gręžia ir frezuoja profilius. Paruošti profiliai keliauja į surinkimo li nijas, kurių gamybinėse patalpose suprojektuotos aštuo nios. „Manau, kad šiandien mūsų gamykla didžiausia ir naujausia Šiaurės Europoje, tokių resursų tikrai nėra kelių tūkstančių kilometrų spinduliu“, – teigia L. Karžinauskas.

Estetiška ir tvari architektūra

Gamybinio ir administracinio pastato projektas sie kia patenkinti estetiškos architektūros ir tvarios staty bos bei eksploatavimo reikalavimus. Projektuojant bei statant buvo ieškoma galimybių tausoti energiją: pasta tas yra A+ klasės energinio naudingumo. A+ energinio naudingumo klasę leido pasiekti gerų šiluminių savybių fasadinės sistemos ir tradiciškai tokio tipo pastatuose naudojamos sumuštinio tipo daugia sluoksnės plokštės. Stogai apšiltinti poliuretano (PIR) izoliacinėmis plokštėmis. Siekiant kiek įmanoma padi dinti pastato efektyvumą ir kartu sumažinti jo poveikį aplinkai, ant pastato stogo numatyta įrengti 500 kW galios saulės elektrinę su galimybe energiją iš karto panaudoti gamybos reikmėms, nepatiriant nuostolių dėl perdavimo. Saulės kolektoriai turėtų sugeneruoti tiek elektros energijos, jog jos užteks padengti nuo 80 iki 100 proc. gamyboje naudojamos elektros energijos.

Statinys pastatytas iš surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų. Perdangoms naudotos surenkamosios kiaurymėtosios gelžbetonio plokštės ant „Deltabeam“ sijų, o stogo konstrukcijoms – profiliuotas paklotas ant metalinių sijų. Gamybinę pastato dalį taip pat sudaro gelžbetonio kolonos ir sienos, o perdangoms naudotos gelžbetonio plokštės guli ant metalinių santvarų. Stogo konstrukcija – metalinių santvarų tinklas su metalinio profiliuoto pakloto denginiu.

Didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos KGCG eksportuoja į Skandinavijos šalis, todėl šių šalių kul tūroms būdingi estetiniai principai atspindėti ir jos

Statant šią modernią „KG Constructions Group“ gamyklą ir administracinį pastatą panaudotos nau jausios „Schüco“ aliuminio langų, durų ir fasadų bei stogų sistemos. Gamykloje instaliuotas ir visas įmanomas naujausias bei moderniausias šiai die nai Schüco staklynas. Jo pasididžiavimas – analogų rinkoje neturintis unikalus automatizuotas profilių apdirbimo centras Schüco AS 100, kuris net visą pa mainą gali dirbti visiškai autonomiškai be jokio ope ratoriaus įsikišimo.

www.schueco.lt

Naujosios patalpos – tiek gamybinės, tiek biuro – kuria konkurencingą darbo aplinką.

Langai.

projekto sprendimai

Gamybinis KG Constructions Group pasta tas suprojektuotas taip, kad būtų įgyvendintos pagrindinės jo funkcijos: abiejose pastato kor pusuose dirbs maždaug keturi šimtai žmonių, veiks aštuonios surinkimo linijos ir trys robo tai. Statant šį objektą buvo panadota daug metalo konstrukcijų: metalines sijas ir santva ras „KGC“ projektui pagamino ir sumontavo UAB „ALDEVA”. Stogo konstruktyvui įmonė pagamino ir sumontavo apie 395 tonas san tvarų. Darbų apimtis nuo gamybos pradžios iki montažo pabaigos užtruko šešias savaites.

Pastato projekte dera estetiška architektūra ir tvari statyba bei eksploatavimas.

pagrindinės būstinės pastato architektūriniuose spren diniuose. Pagrindinė pastato kompozicinė ašis ir jungia masis elementas yra atrijus – atvira erdvė ties pagrindi niu pastato įėjimu. Ji tarsi fiziškai išreikštas skaidrumo elementas jungia visas pastato dalis – gamybinę dalį (simboline prasme – veržlumą) kairėje ir dešinėje atri jaus pusėse esančius administracinių patalpų blokus (simboliškai – natūralumą ir draugiškumą aplinkai), užti krindama funkcinius ir vizualinius ryšius tarp jų.

Techniniu aspektu ši pastato dalis ypatinga tuo, kad jos išorinėms atitvaroms panaudoti didelio gabarito (6 m aukščio) stiklo paketai, leidžiantys vizualiai tarytum ištrinti ribas tarp pastato vidaus ir išorės bei atrijaus ir gamybinio cecho. Atrijuje esančios tiltelių, lifto ir laiptų konstrukcijos aptaisytos nerūdijančiojo plieno lakštais, savo veidrodiniais paviršiais optiškai užmaskuojančiais konstrukcijų tikruosius dydžius ir suteikiančiais papil domo lengvumo įspūdį.

Nuotr.

Daunoravičiaus

Pastatų fasadinių konstrukcijų projektuo toja ir gamintoja „KG Constructions Group“ dar 2020-aisiais priėmė pribrendusį spren dimą plėsti gamybą ir perkelti administraciją į naujas, modernias patalpas.

Naujame pastate, reprezentuojančiame skaidrumą, natūralumą ir draugiškumą aplin kai, sumontuota 360 kv. m. ištisinių stoglangių, keliolika vienetinių stoglangių dūmams išleisti ir keli išlipimo liukai. Tai – UAB „Keraplast“ in dėlis į šią gamyklą.

Projekto vystytojas daug investavo į pastato architektūrą: tai ne tik gamybai, bet ir repre zentacijai skirtas objektas. Per švieslangius į gamyklą patenka daug natūralios šviesos, tai

lemia didesnį darbuotojų komfortą. Per švie sos takus šviesos gali patekti net tris kartus daugiau nei pro tokio pat dydžio sienoje esan čius langus.

„Švieslangių šviesa gali prasiskverbti į bet kurią vietą, o didelio ploto patalpose tai gali būti vienintelė galimybė apšviesti patal pas dienos šviesa. Be to, toks apšvietimas neerzina, suteikia jaukumo, tausoja sveikatą, aplinką ir, žinoma, taupo elektrą“, – pažymėjo Ugnė Stadnikė, UAB „Keraplast“ pardavimų ir marketingo atstovė dukterinėje Suomijos kon cerno „Kera Group“ įmonėje.

Bendrovės meistrams objekte teko dirbti itin žvarbų ir snieguotą gruodžio mėnesį.

„Toks jau mūsų kraštas. Kita vertus, dėl to ga miname stoglangių konstrukcijas, tinkamas atšiauriausiomis klimato sąlygomis“, – pa brėžė U. Stadnikė. Pasirinkus puikias šilumi nes savybes turinčias statybines medžiagas, pastate pavyko pasiekti A+ energinę klasę.

Apie UAB „Keraplast“

Esame Suomijos koncerno „Kera Group“ dukterinė įmonė bei pirmieji dūmų ir šilu mos šalinimo liukų gamintojai Baltijos šalyse. Koncernas sėkmingai veikia nuo 1971 m. ir yra vienas iš stoglangių gamintojų lyderių Europoje.

Daugiau

projekto sprendimai

ELEKTROMOBILIO ĮKROVOS STOTELĖ –NEATSIEJAMA

PASTATO DALIS

Elektrinių transporto priemonių įkro vimo stotelių vystytoja ir gamintoja „Elinta Charge“ dirba visoje Europoje ir už jos ribų – daugiau nei 30-yje rinkų nuo Islandijos iki Australijos elek tromobilius įkrauna „Elinta Charge“ eksportuojamos stotelės. Neseniai 7 mln. eurų investiciją gavusi įmonė ir toliau siekia būti tarp dešimties ly deriaujančių ES stotelių gamintojų Europoje. Apie šio sektoriaus pers pektyvas pasakoja bendrovės „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis.

Pokyčiai viena kryptimi

„Daugelis automobilių gamintojų jau yra paskelbę, nuo kada nebegamins automobilių su vidaus degimo varikliais, taip rinkai siun čiama žinia, kad ateis laikas, kai salonuose bus tik elektriniai automobiliai. Įvairių šalių vy riausybės irgi siunčia panašias žinias. Statybų sektorius taip pat patiria pokyčius – statant įvairios paskirties pastatus, automobilių aikš telėse turi būti atitinkamas įkrovimo stotelių arba bent paruoštų vietų tokioms stotelėms atsirasti skaičius. Objektų vystytojai jau ne bekelia klausimo, reikės ar nereikės elektro mobilių įkrovos stotelių. Pokyčiai vyksta viena kryptimi – daugės elektromobilių, daugės įkro vos stotelių, daugės reikalavimų jas įrengti. Elektromobilumas – neišvengiamas, todėl į elektromobilio įkrovos stotelę reikia žiūrėti ne kaip į atskirą įrenginį, o kaip į neatsiejamą pastato dalį. Kaip neatsiejama nuo pastato jo vėsinimo sistema, taip neatsiejama turi būti į pastato energetikos sistemą integruota išma nioji įkrovos stotelė“, – pasakoja I. Mikutis.

Svarbu prieigos pasiekiamumas

Tradicinio automobilio degalų baką pil dome greitai. Elektromobilio atveju pats bateri jos įkrovimas vyksta lėčiau, tačiau ne įkrovimo greitis yra svarbiausia, o prieigos prie įkrovimo

turėjimas. „Žmonės tarsi žino atsakymą, kiek automobilis praleidžia laiko stovėdamas ir kiek laiko važiuoja, bet išgirdę skaičius vis tiek gerokai nustemba ir susimąsto, o faktas tas, kad vidutiniškai 22–23 valandas per parą automobilis tiesiog stovi. Dažniausios jos stovėjimo vietos – ten, kur gyvename, ir ten, kur dirbame. Europoje vidutinis nuvažiuoja mas atstumas per dieną – 50 km“, – pažymi I. Mikutis.Idealu, jeigu tuo metu, kai auto mobilis nevažiuoja (namie, darbe, lankantis mieste), jis yra įkraunamas. Tokios įkrovimo sesijos sudaro kone 90 proc. visų įkrovimo sesijų ir tik apie dešimtadalis įkrovimo sesijų vyksta greitojo įkrovimo (DC) stotelėse, kurios aktualios užmiesčio keliuose, autostradose. „Vairuotojams daug svarbesnis įkrovimo prieigos pasiekiamumas, nei kad prieiga būtų maksimalios galios. Jei prie darbovietės yra keliolika, nors ir nedidelės galios, prieigų, visi automobiliai darbo metu gali krautis, ir net la bai mažos galios prieiga juos visus per darbo valandas įkraus tiek, kad galės nuvažiuoti daugiau nei 100 kilometrų. Kitokia situacija būtų, jei toje vietoje stovėtų tik viena, bet la bai didelės galios prieiga. Kaip darbuotojai ja turėtų dalytis, kad kiekvienas gautų savo pusvalandį automobiliui įkrauti? Taigi daug geriau, kai prisijungia visi ir nekvaršina vienas kitam galvos. Tokiu atveju ir elektros tinklas nepatiria didelių perkrovų“, – sako I. Mikutis.

Galia ir išmanumas

Dabar labai palankus metas įsirengti nuo savą automobilio įkrovimo prieigą, nes Lietuvos energetikos agentūra įgyvendina projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įren gimas“, kuriuo siekiama iki 2026 m. Lietuvoje įrengti 53,2 tūkst. elektromobilių privačių įkro vimo prieigų namų ūkiuose, daugiabučių namų kiemuose ir atskirose įmonėse. Tam skirta 45 mln. eurų, paramos intensyvumas siekia iki 80 procentų.

Ne vienam, norinčiam turėti įkrovos stotelę, kyla klausimas, kokios galios turėtų būti namų stotelė? O gal galima tiesiog naudoti elektros lizdą? Į elektromobilio įkrovimą naudojant bui tinį kroviklį iš namų lizdo bendrovės „Elinta Charge“ vadovas I. Mikutis siūlo žiūrėti kaip į avarinį arba atsarginį būdą: „Panašiai kaip į at sarginį ratą – ar įmanoma automobiliui važiuoti naudojant jį – taip, ar saugu – iki tam tikro lygio taip, bet iš esmės nelabai, ar patogu – tik iš da lies, kai geresnio pasirinkimo nėra.“

Įkrovos stotelė elektromobilį įkrauna iki 10 kartų greičiau ir saugiai, o „Elinta Charge“ ga minamos stotelės leidžia naudotis išmaniomis funkcijomis. Renkantis įkrovos stotelės galią, reikia žinoti elektromobilio vidinio įkroviklio galią. Jei jūsų automobilis „Nissan Leaf“, ji bus 7,4 kW, jei europietiškoji „Tesla S“ – 22 kW. Šis parametras rodo, kiek galios elektromo bilis galės paimti iš stotelės. Pavyzdžiui, turė dami 11 kW galios stotelę, elektromobilį „Audi e-tron“ su 11 kW vidiniu įkrovikliu įkrausime per porą valandų 22 kWh (apie 100 km ats tumui). Turint 22 kW stotelę, greičiau įkrauti „Audi e-tron“ nepavyks, nes elektromobilis gali paimti tik 11 kW. Tačiau tokia stotelė per tą patį laiką daugiau kWh (44 kWh, daugiau nei 200 km) įkraus į „Tesla“, automobilį, kurio vidi nis kroviklis 22 kW.

Stotelės galia yra svarbus veiksnys, bet jos išmanumas dar svarbesnis. Išmanios elektros galios balansavimo funkcijos leidžia optimaliai paskirstyti energiją tarp pastato ir įkrovos sto telės. Naujai įsigijus elektromobilį dažnai kyla pagunda maksimaliai pasididinti namų ar kito pastato elektros įvado galią, o tai gana brangu ir ne visada įmanoma. Tačiau tai nėra būtina, kai galima pasinaudoti išmaniuoju dinaminiu apkrovos valdymu (DLM). Išmanusis skaitiklis analizuoja, kiek pastatas suvartoja galios, ir jos likutį nukreipia į įkrovos stotelę, todėl dieną, kai naudojame įvairius elektros prietaisus, įkrovimas bus lėtesnis ir net galingai stotelei bus tiekiama mažiau galios. Tačiau naktį įkro vimas gali būti daug greitesnis, nes buitiniai

prietaisai elektros naudoja mažiau, tad laisvos galios stotelei liks daugiau.

„Manau, kad greitas ar ypač greitas įkro vimas bus tam tikra prasme prabanga, nors, žinoma, prieinama. Palyginčiau su valgymu na mie ir ėjimu į restoraną. Visų pirma, pati greitojo įkrovimo įranga yra brangi, antra, įvado galios didinimas – irgi gan didelė investicija, trečia, galingoms stotelėms reikia gerokai brangesnės infrastruktūros, ir ketvirta, momentinis didelių galių naudojimas yra nepalankus elektros tinklų balansavimui. Todėl miestų ateitis – daug išma nių, galios balansavimą (DLM) turinčių, nedide lės galios įkrovimo stotelių. Greitojo įkrovimo stotelės bus reikalingos tik automagistralėse, plentuose, kuriais važiuojami nemaži atstumai. Lietuva nėra didelė šalis, pas mus atstumai to kie, kad kone visi naujos kartos elektromobiliai gali nuvažiuoti iš vienos šalies galo į kitą“, – sako „Elinta Charge“ vadovas I. Mikutis.

Nuotolinė pagalba, galimybė apmokestinti krovimo paslaugą

Tik išmaniosios stotelės palaiko nuo tolinės pagalbos ir diagnostikos funkciją. Administracinė ir valdymo sistema (back-end) leidžia ne tik operatyviai atlikti krovimo įren ginio diagnostiką, bet ir prireikus padeda be elektrikų pagalbos išspręsti įkraunant kilusius klausimus. Dažnai paaiškėja, kad įkrovimas ne veikia ne dėl stotelės gedimo, o dėl kitų veiks nių: nestabilaus energijos tiekimo, problemų su įvadu ar kt. Kadangi „Elinta Charge“ yra Lietuvos įmonė, techninė priežiūra mūsų šalyje vykdoma ypač greitai.

Jei jūsų išmanioji stotelė bus vietoje, prie kurios lengvai gali privažiuoti kaimynai, sto telę galite apmokestinti su mobiliąja aplikacija arba banko kortelių skaitytuvu bei šitaip gauti papildomų pajamų. Galite nustatyti skirtingus įkainius, taip pat nustatyti, kad tam tikromis va landomis galėtumėte krautis tik jūs, o kitomis ir kaimynai.

Kai išmanioji įkrovos stotelė dirba kartu su ant stogo esančia saulės elektrine, tuomet naudojant išmanųjį DLM valdymą galima pa didinti krovimo galią tuo metu, kai saulė gene ruoja elektros energiją.

Apie ką reikia pagalvoti nusprendus įsigyti elektromobilio įkrovos stotelę?

Planuoti iš anksto (sutaupysite laiko ir pi nigų). Svarbūs etapai:

• atvesti kabelius visoms automobilių sta tymo vietoms;

• pasitikrinti, ar reikės didinti įvado galią;

• išsirinkti vietą, kurioje montuosite stotelę;

• išsiaiškinti poreikius, t. y. kokio tipo elektro mobilis krausis, ar reikia universalaus (įvai riems elektromobiliams tinkamo) spren dimo;

• pasirinkti įkrovimo stoteles ir programinius sprendimus.

Lina SVALDENIENĖ

Interjero dizaino ekspertai apibrėžė artėjančios žiemos tendencijas: spalvos ir nuotaikos grįžta iš septintojo dešimtmečio. Šilta rūdžių, tamsi smaragdo ir kiti žemiški sodrūs tonai nepaprastai gerai dera su natūraliomis medžiagomis, o dekoro eklektika tarsi atspindi to laikmečio linksmybes ir laisvę. Tačiau šalia besimainančių tendencijų visada išlieka kaprizingiems mados šuoliams nepaveikūs ikoniški dizainai.

Poilsio kėdė U380, pirmą kartą išleista 1957 m., yra vienas iš J. Risomo ikoniškiausių dizainų; kadaise juos buvo galima rasti privačiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose visose Jungtinėse Valstijose.

Estetika, įsitvirtinusi virš tendencijų

2022-aisiais ir ateinančiais metais stebėsime na muose daugėjant natūralių medžiagų: rotango, kamštie nos, keramikos ir, žinoma, gyvų augalų. Iš 70-ųjų įkvėpto namų interjero sklinda šiluma, daugiausia ją spindu liuoja spalvinė gama. Spalvos įneša energijos, o silpnas apšvietimas padeda sukurti tamsias ir kontempliatyvias erdves. Saugioje namų priebėgoje šiuolaikinis žmogus mokosi atsitraukti nuo socialinių tinklų ir susikaupti, jam padeda izoliuotos erdvės, kuriančios intymumo jausmą.

Šiandien geidžiamiausių gaminių dizainas – funkcio nalus, elegantiškas ir rafinuotas, jame nėra nieko nerei kalingo. Čia rinkoje sužimba praeities klasikos kolekci jos, kurtos modernizmo meistrų.

Kuriant praėjusių dešimtmečių įkvėptus interjerus, populiarumo nestokoja amžiaus vidurio stiliaus baldai. Kaip tai veikia, juk originalių to laikmečio baldų įsigyti su dėtinga ir brangu? Tiesiog šiuolaikiniai baldų gamintojai pakartotinai leidžia kultinių XX a. dizainerių kūrinius.

©Risom

1946 m. įkūręs savo dizaino įmonę, J. Risomas atidarė saloną Los Andžele, o jo kūriniai greitai išpopuliarėjo daugelyje Holivudo filmų scenografijų, privačiose miesto rezidencijose ir viešosiose erdvėse.

Kiekviena kėdė yra su ąžuolo arba riešutmedžio apdaila ir aptraukta J. Risomo sukurta įvairių spalvų „Camira“ Zap tekstile.

Tvarūs ir minimalistiniai baldai

Kad ir kokios tendencijos interjeruose vyrautų, ro dos, skandinaviškas modernizmas į jas lengvai įsilieja. „Mums rūpi kurti produktus, kurie pranoksta tenden cijas, nes savo veiklos principus grindžiame nesens tančiu dizainu. Kiekvienas baldas yra pagamintas taip, kad ilgai tarnautų: jo ilgaamžiškumą lemia kiekvienas etapas, pradedant nuo dizaino ir medžiagų pasirinkimo, baigiant gamybos procesu. Atgaivindami koncepciją ir atkurdami naudotas medžiagas taip, kad jos tiktų šian dieniniam kontekstui, mes siekiame iš naujo atrasti ir in terpretuoti klasiką, kuri tam tikru metu buvo prarasta“, –SA.lt pasakoja Yuichiro Hori, „Stellar Works“ įkūrėjas ir vadovas.

Šį sezoną „Stellar Works“ išleido šešių dizainų Jenso Risomo (1916–2016) kėdes, sukurtas šeštajame dešim tmetyje per patį J. Risomo karjeros įkarštį. Šie darbai iliustruoja išskirtinę dizainerio estetiką, kurios šaknys slypi Danijos modernizme. Jo darbo kokybę parodo tai, kad, praėjus šešiems dešimtmečiams po debiuto, šis klasikinis dizainas vis dar nepraranda aktualumo.

Risom C275 kėdė.

©Risom

Nuotr. Anthony Reed

Autentikos pėdomis

Kalbant apie baldus ir medžiagas, šiandien interjero žodyne svarbiausi žodžiai neabejotinai yra tvarumas ir patogumas, minimalizmas ir natūralumas. Baldų ir in terjero dizaino sektoriuje siūlomos ekologiškos ir tva rios medžiagos, tokios kaip stiklas, medis, akmuo, me talas. Jos – labai lengvai pritaikomos, galinčios suteikti namams charakterį ir stilių.

Pasak Yuichiro Hori, amžiaus vidurio (angl. midcen tury modern) kūrinius charakterizuoja dvi savybės: tai rankų darbo dizainas, išpildytas nagingo meistro, ir kruopščiai atrinktos medžiagos. Šie du veiksniai drauge padaro gaminius nepavaldžius laikui. „Tai įkvėpė mūsų gamybos procesus Šanchajuje, kur didžioji dalis darbų yra atliekama rankomis. Mes didžiuojamės savo azi jietiška meistryste ir siekiame ją parodyti tarptautiniu lygiu“, – pasakojo japonų kilmės verslininkas, vado vaujantis baldų gamybos įmonei didžiausiame Kinijos mieste.

Jis pabrėžė gamybos procesų kontrolės svarbą: kontroliuojami visi žingsniai nuo dizaino ir produkto vystymo iki pjovimo, šlifavimo, dažymo ir apmušimo. „Tik taip galime sukurti gamybos sąlygas, primenan čias tas, kuriomis dirbo praėjusio amžiaus vidurio meistrai“, – sakė Y. Hori. Ką tik išėjusi J. Risomo kėdžių serija praplečia garsaus dizainerio darbų kolekciją ga miniais, apmuštais ryškių atspalvių J. Risomo tekstile. Kiekvieną iš naujai išleistų baldų bus galima įsigyti su apmušalais, kuriuos gamins Jungtinėje Karalystėje įsi kūrusi „Camira“ – pirmoji įmonė, kuri atkartojo „Risom“ apmušalų dizainą praėjus daugiau nei 40 metų po jų

išleidimo. Sukurti septintajame dešimtmetyje, ryškių spalvų apmušalai rodo Niujorke gyvenusio dizainerio meilę Los Andželui.

Plati vintažo leidinių kolekcija

Vidurio amžiaus modernaus dizaino pradininkas J. Risomas buvo vienas pirmųjų, kuris pristatė skandi navišką dizainą už Atlanto. „Stellar Works“ pirmą kartą išleido ikonišką J. Risomo kėdę C140 per Milano dizaino savaitę 2018 m. ir nuo to laiko bendradarbiauja su di zainerio namais, kad išleistų papildomų sėdimų baldų. Naujausias rinkinys pagerbia visą dizainerio gyvenimą trukusį ryšį su Kalifornija.

„Nors esame japoniškas prekės ženklas su būstine Šanchajuje, savo veikla siekiame suvienyti kultūras. Sujungę Rytų ir Vakarų paveldo, amatų ir pramonės technologijas, mes atnešame praeities lobius į dabartį. Suliejame pagrindinius japonų estetikos elementus, perimdami per daugelį amžių nusistovėjusias formas, stilius ir motyvus, su europietiška tradicija. Taip gimsta šviežia produktų interpretacija, paveiki įvairiose kultū rose“, – dėstė baldų gamybos įmonės įkūrėjas.

Be pakartotinio legendinių J. Risomo kūrinių išlei dimo, „Stellar Works“ iš naujo išleido ir kitų klasikinių garsių dizainerių, tokių kaip Carlo Forcolini ir Vilhelmas Wohlertas, baldus. Kompanija bendradarbiavo su ži nomais Europos dizaineriais, tokiais kaip Michele De Lucchi, studijomis „Space Copenhagen“ ir „Studio OEO“, kurios abi įsikūrusios Danijoje. Kiekviena ben dradarbystė – tai protų sąveika, nes abi pusės stengiasi pateikti šviežią, išraiškingą ir naujovišką dizainą.

„Stellar Works“ gamykloje yra specializuota baldų dizaino ateljė, kurios gamybos procese saugomi tradiciniai amatų metodai.

Nuotr. Anthony Reed

LEIDINIO „100 ŽINGSNIŲ MODERNIOS LIETUVIŠKOSIOS ARCHITEKTŪROS LINK“

PRISTATYMAS

Julija NOVIKOVA

Spalio 3 d. buvo minima Pasaulinė architektūros diena ir Vilniaus M. Mažvydo bibliotekoje ta proga buvo pristatytas jubiliejinis leidinys „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“, skirtas architektūrinės spaudos šimtmečiui paminėti. Jame nugulė tiek gerai pažįstami, tiek mažiau žinomi lietuviškos architektūros kūriniai.

Lietuviškosios architektūros spaudos retrospektyva

Architektūrinė spauda Lietuvoje prasidėjo 1922 m. Kaune, nuo leidinio (tuomet vadinto sąsiuviniu) „Statybos menas ir technika“, kurio tikslas buvo supa žindinti žmones su to, kas tada jau buvo padaryta ir pla nuojama padaryti. O 2022 m. išleistas albumas-knyga „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ – retrospektyvi. „Nuėjome ilgą kelią architektūroje, ne tik šiuometiniu laikotarpiu, po nepriklausomybės

atgavimo. Architektūra buvo kuriama ir išgyvenama ir prieš tai, tiek okupacijos metais, tiek anksčiau. Svarbu šį kelią apžvelgti, kad turėtume gilesnę perspektyvą. Kiek dėmesio atkreipiame į mus supančius pastatus kiekvieną dieną, o vėliau juos visus pamatyti knygoje yra be galo nuostabu, tai lyg mūsų kasdienybės ke lionės stotelės, užfiksuotos šio leidinio puslapiuose. Kasdien šiuos pastatus matome ir pastebime įvairias detales, kurios labai įspūdingos ir gražios. Vėliau pama tyti jas knygoje yra labai malonu. Tuomet atsiranda gali mybė atkreipti dėmesį ir į kitas, anksčiau nepastebėtas

RUBRIKOS RĖMĖJAI:

detales“, – komentuoja žurnalo „Statyba ir architektūra“ vyriausiasis redaktorius Lukas Tamulynas.

Renginį moderavo leidinio sudarytoja, architektūro logė Aida Štelbienė, kuri kalbino tekstų autorius: archi tektūros istoriką dr. Vaidą Petrulį, architektūros istorikę prof. dr. Mariją Drėmaitę ir architektūros kritikę, kuratorę Rūtą Leitanaitę. Per šios knygos pristatymą autoriai dis kutavo savo aprašytų laikotarpių temomis, kokie buvo tų periodų architektų tikslai ir užmojai ir kaip iš tiesų klos tėsi pastangos kurti bei išlaikyti lietuviškosios architek tūros charakterį.

Trys Lietuvos architektūros laikotarpiai –identiteto paieškai ir formavimui

Tarpukaris, sovietmetis ir atgautoji nepriklauso mybė – trys skirtingi Lietuvos gyvavimo periodai, trys skirtingi architektūros laikotarpiai, supinti į bendrą giją –lietuviškosios tapatybės puoselėjimo tradiciją. „Tam ti kros idėjos visiškai skirtingose epochose atranda naujus veidus. Viena iš tokių idėjų yra vietinis identitetas, vieti nis architektūros charakteris, lietuviškumas. Tarpukariu tai buvo, be abejo, viena iš svarbiausių temų ir svarbiau sia nuo pat pradžios, galima sakyti nuo 1920 metų, kai ieškota būdų, kaip atsiplėšti nuo carinės Rusijos imperi jos ir sukurti tam tikrą lietuvišką stilių, ornamentiką ir ki tus architektūros elementus. Bet tai nesibaigė tarpuka riu ir netgi, ko mes galbūt knygoje nepalietėme, išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo ta tema irgi buvo plėtota, kaip ir sovietmečiu. Na, o sovietmetis turėjo savo specifinę atmosferą, bet vis tiek buvo galimybė nacionalinio cha rakterio paieškai“, – sakė dr. V. Petrulis.

Lietuvių modernizmas užgimė tarpukario Kaune, laikinojoje sostinėje. Tuo metu kurta moderni valstybė, o kartu ir ją reprezentuojanti, veržli, savita šalies archi tektūra. Siekis likti savimi, išlaikyti ryšį su šaknimis buvo gyvas ir sovietmečiu. Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, Sovietų Sąjungoje buvo viena iš architektūros lyderių. Užgimęs Kaune, modernizmas architektūroje plėtėsi ir į kitus Lietuvos miestus. Leidinio sudarytoja A. Štelbienė, pažymi, kad daugiau paralelių būta tarpukario ir so vietinės Lietuvos nei tarp nepriklausomos valstybės

laikotarpių: „Įdomu, kad, nepaisydami perversmų val džioje, architektai sugebėjo išlaikyti tą tąsą ir susieti vieną periodą su kitu, nors „iš viršaus“ tos gijos buvo nukertamos, stengtasi jų nepalikti, bet patys architek tai savo kūriniais vis dėlto dažnai kreipiasi į ankstesnį laikotarpį ir panaudoja vieną kitą interpretaciją jau šių dienų darbuose. Aš vis užsimenu apie Kauną, tačiau realiai mes kalbame apie visą tarpukario Lietuvos te ritoriją, knygoje irgi yra pristatomi ne tik Kauno, bet ir Šiaulių, Telšių, Klaipėdos pavyzdžiai, stengtasi prista tyti kuo plačiau. Tie pavyzdžiai, pasakojantys apie mūsų lietuviškas architektūros šaknis, yra iš visos Lietuvos.“

Dabar skaičiuojame jau trečią atkurtos Lietuvos ne priklausomybės 10-metį, kuriame architektūrai taip pat nesvetimos identiteto paieškos. „Ta mūsų dabartis, kuri tęsiasi per daugiau nei 30 metų nepriklausomybės, yra labai spalvinga, nes tos transformacijos, vykusios vi soje šalyje, visuomenėje, palietė ir architektūrą. Tai pati pradžia buvo pilna didelio entuziazmo, ne tik pasikeitė santvarka, grįžo privati nuosavybė, kas architektūroje yra labai svarbu ir atnešė daug pokyčio, bet ir atsivėrė labai daug šaltinių iš užsienio, architektai galėjo laisvai mokytis ir semtis įkvėpimo iš savo kolegų užsienyje, taip pat atsivėrė galimybių naudoti naujas technolo gijas. Tai buvo toks metas, kai architektūra sužydėjo įvairiausiais eksperimentais, o tie eksperimentai buvo ir tokie, kurie verti patekti į katalogą, ir tokie, dėl kurių kartais šiandien ir gėda“, – teigia R. Leitanaitė.

Leidinio sudarytojų, istorikų ir kritikų parengti teks tai ne tik pristato kiekvieną laikmetį, bet ir sujungia nuotraukose užfiksuotus pastatus. Fotografijų auto riai – menininkai Gintaras Česonis, Norbertas Tukaj, Raimondas Urbakavičius, Arūnas Gliaudys. Gausu ir muziejų archyvų, pačių architektų užfiksuotų darbų.

Trys Lietuvos architektūros modernizmui itin svar būs etapai tilpo į 304 puslapius, kurie ne tik nužymėjo šimtmečio lietuviškosios architektūros eigą ir pro gresą, bet ir simboliškai paminėjo periodinės archi tektūrinės spaudos, kaip architektūros ir visuomenės ryšio, svarbą. Ši retrospektyva yra ypatinga įžvalgomis į praeities indėlį, tačiau istorija kuriama ir dabar naujo mis idėjomis ir įgyvendinamais projektais.

Žvilgsnis į save 2022

Konkursas „Žvilgsnis į save“ – renginys, nuo 2003 m. organizuojamas Lietuvos architektų sąjungos, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei. Tai vir tuali paroda, kurioje eksponuojami architektūriniai, urbanistiniai objektai. Architektūros profesionalai ir jai prijaučiantys jau įprato laukti konkurso rezul tatų ir sužinoti, kokie 5 projektai buvo sėkmingiausi per pastaruosius dvejus metus. Penkiems paskelbtiems konkurso nugalėtojams yra įteikiamas simbo linis apdovanojimas – 1/5 dvitėjinio metalinio profilio „1/5 metras“.

„Žvilgsnis į save“ – analogų neturintis konkursas, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, pro fesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip ver tybę ir svarbią kultūros dalį. Naujausius Lietuvos ar chitektų darbus vertina tarptautinė žiuri, aplankanti pasirinktus objektus visoje Lietuvoje.

Kviečiame trumpai apžvelgti, kokie objektai šiais metais patraukė žiuri narių dėmesį.

VILNIAUS PILAITĖS GIMNAZIJA

Autoriai: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, G. T. Gylytė, S. Grincevičiūtė, K. Žiliukas, A. Lenktys, S. Buoželytė, K. Grigaitis, G. Nevulytė, R. Žvirblytė, V. Stasiūnas, J. Paičius, M. Kauzonas – studija „DO ARCHITECTS“

Objekto adresas: Tolminkiemio g. 2D, Vilnius

Vilniaus Pilaitės gimnazija projektuojama vakarinėje Vilniaus dalyje esančiame mikrorajone. Gimnazijos sklypas tęsia visuomeninės paskirties pastatų ašį, kertančią rajono centrą. Mokyklos tūris, projektuojamas prie gatvės, sustiprina perimetrinį gatvės užstatymą. Kompaktišką pastato tūrį sudaro bendrųjų erdvių –amfiteatro ir sporto salės – branduolys ir perimetru jį juosiantis klasių žiedas. Aplink amfiteatrą kuriama daugiafunkcė erdvė, kurioje mokyklos bendruomenė susitinka, bendrauja, valgo ir dirba. Šerdyje visada verda veiksmas ir iš vieno taško galima apžvelgti daugybę veiklų.

Nuotr. N. Tukaj

Aušra NYMAN

Nuotr. N. Tukaj

BOKŠTO SKVERAS ( BOKŠTO SQUARE )

Autoriai:

A. Gvildys, S. Lapienytė, I. Revuckaitė – studija „ARCHINOVA“, C. Seilern, L. Monteiro, P. Jurevičius – „STUDIO SEILERN ARCHITECTS“

Objekto adresas: Bokšto g. 6, Vilnius

Pastaraisiais dešimtmečiais buvęs apleistas Vilniaus senamiestyje šimtmečius veikusios, seniausios miesto ligoninės (špitolės) kompleksas konvertuotas ir prikeltas naujam gyvenimui. Parengta tvarkybos bei pritaikymo koncepcija suteikė galimybę maksimaliai išsaugoti pastatų vertingąsias savybes ir leisti sukurti veikiantį šiuolaikišką ir funkcionalų objektą. Kompleksas tapo daugiafunkcis: čia savo vietą rado administracinės ir gyvenamosios patalpos, restoranas, SPA su 25 m baseinu bei pirčių kompleksu požeminėje dalyje ir požeminė automobilių aikštelė.

VIEŠOJI ERDVĖ – „NEMUNO

Autoriai:

Objekto adresas:

r., Zapyškis

Tai originalus žemkasės, naudotos upės vagai Nemune gilinti, pavadinimas. Zapyškyje stovintis laivas nebegali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos. Tikslas – panaudoti žemkasę kaip eksponatą ir kartu erdvę naujai funkcijai. Taip gimė kultūros laivas. „Nemuno 7“ įkurtas tarpdisciplininis menų centras, kuriame įsikūrė parodos, parkas ant vandens, menininkų rezidencijos ir kitos kultūrinės veiklos. Laivo denis apželdintas įvairių rūšių augalais. Jų integravimas buvo viena esminių laivo konversijos detalių.

VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „PELĖDŽIUKAS“ REKONSTRUKCIJA

Autoriai: G. T. Gylytė, S. Grincevičiūtė, A. Baldišiūtė, A. Neniškis, I. Uogintas, V. Babij, J. Jauniškytė, J. Paičius, D. Baltrūnas, K. Čiplytė – studija „DO ARCHITECTS“

Objekto adresas:

Vilniaus rajono savivaldybė kartu su „DO ARCHITECTS“ rodo pavyzdį, koks turėtų būti valstybinis darželis – Pagiriuose atidarytas atnaujintas darželis „Pelėdžiukas“. Naująjį medinį darželio priestatą sudaro 4-ių lopšelio ir 2-ių darželio grupių korpusai, sujungti su senąja dalimi bendromis erdvėmis ir vidiniu kiemeliu. Į kiemelį patenkama tik įėjus į darželį: jame susitinka tėvai, vaikai, mokytojai, buriasi bendruomenė, čia vyksta kasdieniniai žaidimai, darželio renginiai. Projekte svarbiausia –architektūra skirta vaikui, jo natūraliai socializacijai, smalsumo ugdymui ir bendruomenės jausmui.