padidinamas tuomet, kai prie gyvenamųjų patalpų įrengdavo negyvenamosios paskirties, triukšmingas patalpas, per pandemiją situacija pasikeitė. „Butuose turi būti bent vienas nuotoliniam darbui skirtas ir tinkamai nuo triukšmo apsaugotas kambarys. Toks įpareigojimas reglamente iki šiol buvo aprašytas tik taikant B garso klasę. C garso klasės apraše buvo rekomenduojama taikyti šią priemonę, tačiau tik tuomet, jei butas turėjo daugiau kaip tris kambarius“, – įžvelgia A. Jagniatinskis. Mokslininkas išskiria, kad praktika rodo, jog gyvenamajam pastatui suteiktas klasifikavimo protokolas dar negarantuoja, kad deklaruojama akustinio komforto klasė buvo pasiekta visuose butuose. Remiantis STR, matavimams turi būti parenkami reprezentaciniai 5 proc. pastato elementų, todėl gali pasitaikyti nekvalifikuotų atliktos atrankos atvejų. Be to, ilgainiui atsiranda ir naujų akustinių uždavinių pastatuose taikant atvirojo erdvių planavimo metodą, kai vietoj izoliuotų patalpų išdėstymo įrengiama bendra erdvė su įvairiai veiklai skirtomis zonomis. Pavyzdžiui, projektuojant atvirojo tipo biurus akustikos specialistai bendradarbiauja su architektais siūlydami naudoti efektyvius, konkrečiam objektui sukurtus ar pritaikytus akustinius produktus, naudoti akustines kabinas ir kitus sprendimus.
Kyla poreikis esminiams reglamentavimo pokyčiams Vilniaus Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Marius Mickaitis akcentuoja, kad per pastaruosius beveik du dešimtmečius statybos pramonės srityje įvyko
40 2021 sausis/vasaris
kultūros, sporto, poilsio paskirčių ir kitiems“, – teigia M. Mickaitis. Anot pašnekovo, šiandien yra poreikis reikšmingai atnaujinti dabartinį pastatų apsaugos nuo triukšmo reglamentą. Preliminarūs mokslinio vertinimo rezultatai leidžia rekomenduoti atnaujintos B garso klasės reikalavimus sieti su A++ energinio naudingumo klase. Tai būtų ypač aktualu, jeigu gyvenamuosiuose pastatuose ir toliau vyktų nuotolinis darbas. Praktiniai pavyzdžiai Skandinavijos šalyse rodo, kad pastatų akustinės kokybės pagerinimas nebūtinai visada reiškia padidėjusią statybos kainą. Ypač, jeigu įdedama pakankamai
Pixabay nuotr.
Dabartinę C garso klasę aprašantys garso izoliavimo rodikliai ne visada užtikrina geras akustinio komforto sąlygas pastatuose su lengvasvorėmis konstrukcijomis. Atsirado įvairaus lygmens akustinės kokybės užtikrinimo poreikis reglamente neaprašytiems arba neišsamiai aprašytiems pastatams. / Dr. Marius MICKAITIS /
nemažai reikšmingų pokyčių: statybos skaitmenizavimas, tolydus pastato energinio naudingumo reikalavimų griežtinimas, esminius statinio reikalavimus papildė tvaraus gamtos išteklių naudojimo dalis, o ekonominis augimas nulėmė gyventojų poreikį aukštesnei pastato kokybei. „Žvelgiant iš tvarumo ir kitų aspektų pusės, dabartinis naujų pastatų apsaugos nuo triukšmo lygis jau nėra gerai subalansuotas kitų reikalavimų atžvilgiu, ypač energinio naudingumo. Neatrodo priimtina, kad dabartinę C garso klasę aprašantys garso izoliavimo rodikliai ne visada užtikrina geras akustinio komforto sąlygas pastatuose su lengvasvorėmis konstrukcijomis. Atsirado įvairaus lygmens akustinės kokybės užtikrinimo poreikis reglamente neaprašytiems arba neišsamiai aprašytiems pastatams: biurams,
pastangų projekto akustinės dalies parengimui ir jo įgyvendinimo bei faktinių rezultatų priežiūrai. Akustinio komforto klasifikacijos sistema šiandien yra taikoma trylikoje Europos valstybių, tarp jų ir Skandinavijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje. Europoje jau kurį laiką vyksta intensyvios ekspertų ir mokslininkų diskusijos, kaip pagerinti pastatų tvarumo sąlygas, jų apsaugą nuo triukšmo. Rengiant tarptautinius akustikos standartus šiuo metu buvo naujai suformuluoti objektyvūs fizikiniai rodikliai, kurie yra geriau susieti su subjektyviu garso izoliavimo pojūčio įvertinimu. Siekiant pastaruosius rodiklius perkelti į Lietuvos įstatymų bazę, pirmiausia reikėtų atlikti mokslinius tyrimus nustatant jų taikymo akustinio klasifikavimo sistemoje efektyvumą.
