GAISRINIS SAUGUMAS
ateities statybose iš medžio Rolandas KAŽIMĖKAS
Europos Komisija siekia, kad iki 2050 m. Europa taptų neutrali klimatui. 2018 m. lapkritį Europos Komisija pristatė ilgalaikę strategiją, parodančią, kaip Europa galėtų pasiekti su klimato kaita susijusius tikslus. Su šia ilgalaike strategija siejamas ir gerokai didesnis medienos naudojimas statybose. Aplinkos ministerijos suformuota darbo grupė, vadovaujama šios ministerijos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus, svarsto organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai galimybę. Grupė jau suformavo siūlymus ateities statyboms: nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai.
Viešasis sektorius – geriausias pavyzdys Kai kalbama apie medienos naudojimą, dažniausiai žiūrima į individualių gyvenamųjų namų statybą, kuri auga neregėtu tempu. Pavyzdžiui, per pirmą 2021 m. ketvirtį naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti buvo išduoti 2982 leidimai – net 85,4 proc. daugiau nei prieš metus. Gyvenamųjų namų statybai išduota net 99,2 proc. visų leidimų. Tačiau net jei įvertintume, kad mediena individualiojoje statyboje yra populiaresnė, ji dažniausiai pasirenkama statant poilsiui skirtas sodybas, o ne gyvenamuosius namus. Statomų individualių namų kvartale pamatysime blokelius, betoną, metalą ir tiek medžio, kiek jo reikia stogo santvaroms. Medžio nepopuliarumą lemia jau susiformavusios individualių namų statybos tradicijos, žinių apie medienos panaudojimą ir naujas technologijas trūkumas, atitinkamo kvalifikacijos specialistų stygius, skeptiškas namų savininkų požiūris. Todėl daug tikimasi iš viešojo sektoriaus, nes jei pokyčių sulauks jis, persio92 2021 rugpjūtis-rugsėjis
Jei pokyčių sulauks viešasis sektorius, persiorientuos ir kiti, naujieji tvariosios statybos principai bus populiaresni. rientuos ir kiti, naujieji tvariosios statybos principai bus populiaresni. Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininko Luko Rekevičiaus, architektų bendruomenė nedaug turi patirties statydama medinius visuomeninės paskirties pastatus, tačiau visos naujos architektūrinės raiškos priemonės vertinamos labai teigiamai, ypač jei jos tvarios, tad architektų bendruomenė visiškai pritaria tokių technologijų plėtrai.
Kas trukdo tapti pavyzdžiu? Taigi viešasis sektorius turi tapti pavyzdžiui, o tam reiks koreguoti galiojančius techninius reikalavimus, ieškoti kelių medienos reabilitacijai, aiškintis galimybes ir rizikas. Viena didžiausių problemų yra medienos degumas ir
su tuo susiję teisiniai reglamentai. Visų akys krypsta į Skandinavijos šalis, kurios turi patirties, nes jau seniai naudoja medieną viešųjų pastatų statyboje, tad jų žinios mums gali būti labai naudingos. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas sako, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) yra atviras profesionaliais ir konkrečiais pavyzdžiais grįstai diskusijai, bendradarbiavimui su projektuotojais ir statytojais, siekiant išsiaiškinti, kokie gaisriniai tyrimai, argumentai ar pasiteisinusi praktika kitose Europos šalyse leido apsispręsti statyboje naudoti degesnes medžiagas, ir taip visapusiškai įvertinti galimybes atitinkamai keisti galiojantį gaisrinės saugos reglamentavimą mūsų šalyje.
