Legenda apie juodąjį gaidį

Ši graži legenda paaiškina, kodėl „Chianti Classico“ vynų butelius puošia juodojo gaidžio emblema.

XIII a. regione nerimo konfliktas dėl medžioklės plotų tarp Florencijos ir Sienos didikų. Tarp miestų plytinčios miškingos kalvos buvo tai Florencijos, tai Sienos įtakos zona. Galiausiai kovų išvarginti didikai nusprendė konfliktą išspręsti surengdami raitelių varžybas. Ribą nubrėžti nutarė ten, kur raiteliai, išjoję iš savo miesto link priešininko, susitiks. Tačiau beliko vienintelė problema – kaip suderinti raitelių starto laiką. Po ilgų svarstymų didikai nusprendė: raiteliai išjoti turi vos gaidžiams pragydus. Likus savaitei iki lemtingos dienos, sieniečiai pasičiupo baltą gaidį ir pradėjo juo rūpintis: maitinti, glostyti, jam melstis. Tuo tarpu Florencijos didikai pasigavo pirmą pasitaikiusį purviną juodą gaidelį, uždarė jį į narvą ir savaitę marino badu. Anas kasdien vis anksčiau rytais liūdnai kakariekavo. Ir štai išaušus varžybų dienai, alkanas juodasis gaidys pragydo taip anksti, kad Florencijos raitelis Sienos kryptimi spėjo nujoti iki Fonterutolio miestelio, nuo Sienos nutolusio vos 12 km. Taip Kjantis atiteko Florencijai, o abiejų miestų didikai pasirašė taikos susitarimą, įsteigdami Kjančio lygą. Savaime suprantama, kad Florencijos atstovai, norėdami pašiepti sieniečius, lygos simboliu pasirinko juodąjį gaidį, kuriuo pasidabino trys prie sutartos ribos esantys Kjančio miesteliai: Kastelina (Castellina), Rada (Radda) bei Gajolė (Gaiole).

XVIII a. pradžioje Toskanos kunigaikštis Kozimas III iš Medičių giminės prie trijų Kjančio lygos miestelių prijungė arčiausiai Florencijos esančią Grevę bei viduramžius menantį Pancaną, garsėjusį žvalgybiniais įtvirtinimais ir pasiekiamą iš Grevės link lygos miestelių keliaujant Kjančio keliu ( Via Chiantigiana ). Šiandien ši teritorija, kaip ir joje gaminami vynai, vadinama Chianti Classico – klasikiniu Kjančiu

Aidas Šemežys