Čilės vynuogynai plečiasi į pietus

Lietuvoje apsilankiusio „De Martino“ vyninės atstovo Guy’aus Hooperio paprašėme papasakoti apie Čilės vynuogininkystės aktualijas.

2022–2023-ieji Maipo slėnyje buvo labai karšti. O Itatoje kilo dideli gaisrai. Daugybė vynuogynų žuvo. De Martino šeimai saviškius pavyko išgelbėti. Tačiau vyne gali jaustis dūmo natos kaip ir 2019 m. vynuose.

Itatoje vynuogynai pasodinti 1551 m. Todėl čia aptinkami iki

200 metų amžiaus senumo vynmedžiai – šalies nacionalinis turtas, paveldas. Daug senų ‘Pais’ ir ‘San Francisco’ vynuogynų, todėl apmaudu, kad gaisrai pridarė tiek žalos.

‘Pais’ – pirmosios vynuogės, pasodintos Pietų Amerikoje. Ispanai jas atsivežė iš Tenerifės, ir mes linkę tikėti, kad tai Kanarų salų ‘Listan Prieto’. Argentijoje ši veislė vadinama ‘Criolla Chica’, Kalifornijoje – ‘Mission’. Šiek tiek šiurkštokos vynuogės, ilgai naudotos pigaus vyno gamybai. Prieš keliolika metų De Martinų šeima pradėjo eksperimentuoti siekdami iš šios veislės vynuogių padaryti aukštos kokybės vyną. Ir jiems tai pavyko.

Vyninės Čilėje dažniausiai perka vynuoges iš visos Čilės. Tačiau nedidelės šeimyninės įmonės, kaip „De Martino“, turi savo vynuogynus: 50 ha Maipo slėnyje, 20 ha Itatoje. Klimatui šylant, Centriniame slėnyje (Maipo), kuriame turėtų būti Viduržemio jūros klimatas, sausra tęsiasi daugiau nei dešimtmetį, todėl vynuogynai plečiasi į pietus. Itatą jau minėjau. Dar labiau į pietus –Bio Bijaus (Bio Bio), Maljeko (Malleco) slėniai. Čia daromas geras „Chardonnay“ ir ‚Pinot Noir“. Vynuogynai plečiasi ir Patagonijoje.

„De Martino“ siekia kiekvieną veislę auginti idealiai jai tinkančioje dirvoje ir klimate: Limari regione – ‘Chardonny’, Kasablankoje – ‘Sauvignon Blanc’, Centriniame slėnyje – Bordo veisles: ‘Carmenere’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Malbec’, Itatoje –‘Cinsault’, ‘Muscat’. Prieš 30 metų Čilėje tai buvo labai naujas požiūris. Tačiau 2011 metais šeimos vakarienės metu įvyko dar vienas esminis lūžis – nuspręsta, kad užteks daryti vyną pagal rinkos užsakymą. Imta anksčiau skinti vynuoges, pereita vien prie spontaninės fermentacijos ir – jokių naujų ąžuolo statinaičių. Todėl geriau juntama vyno gaiva, elegancija ir taurumas, puikiai išreikštas terroir , vynas turi mažiau alkoholio. Tokį vyną mėgsta patys čiliečiai, jis paklausus ir visame pasaulyje.

Be to, vyninė vyną ėmė fermentuoti ir brandinti tinachose (isp. tinajas ) – daugiau nei šimto metų senumo keraminėse amforose. Tai daryti nelengva, nes visą procesą reikia labai gerai prižiūrėti. Todėl ši idėja plinta tik tarp labai mažų, nepriklausomų gamintojų, kurių šalyje sparčiai daugėja. Jų vynas vis dar retai eksportuojamas, todėl norint paragauti naujausių Čilės vynų reikia atvykti į pačią šalį.

Geriausias laikas aplankyti Čilę – kovas. Nes vis dar šilta, skinamas derlius. Lapkritį taip pat gerai – pavasaris, vyninės laisvesnės. Gruodį ir sausį čia gali pasirodyti per karšta.