40
Ko ieškoti Graikijoje: vyno prie fetos ar filosofijos?
Giedrė Razulytė Šį straipsnį pradedu 2005 metais publikuoto Jurgio Šliogerio straipsnio citata: „Graikijos vynuogių auginimo ir vyno gamybos tradicijoms – per 5 tūkstančius metų.“ Tokios frazės priverčia susimąstyti, kiek žmogus pajėgus pajausti laiką: jo nuotolį ir reiškinių virsmus begalinėje tėkmėje. O gal skaitytojo akyse jis tėra vien skaičiai, reikšmingi tol, kol neužverstas vadovėlis (ar žurnalas). Nediskutuotinas faktas yra tai, kad vyno kultūros raidoje Graikija užima reikšmingą vietą. Jos žemėje ir aplink Europą randame graikams būdingas molines amforas vynui laikyti bei gabenti, vynuogėms spausti skirtus įrenginius ir galiausiai įrašus: „vynas“, „vynuogynas“, „vyno pardavėjas“. III a. pr. Kr. graikai pradeda vyno eksportą – dideliais kiekiais molinėse amforose vynas gabenamas vandens keliais į Prancūziją, Egiptą, Juodosios jūros pakrantes. Vienas nuskendęs laivas, iškastas povandeninės archeologijos specialistų, gabeno 10 tūkst. amforų. Manoma, kad bent pusėje jų buvo vynas, jei paverstume buteliais – 200 tūkst. vyno butelių. Ar tai nėra tam tikra prasme suformuota vyno „architektūra“? Tai rodo ne tik verslų antikinį graiką, bet kartu pagarbą ir dėmesingą požiūrį į vyną, norint suteikti pradžią ir pabaigą nusakančius atributus. Tačiau kai parduotuvių lentynos pripildytos vyno iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ar Naujojo Pasaulio šalių, o graikiškas kukliai rikiuojasi mažiausiai pastebimose lentynose, tikrai kyla klausimas, ar antikos indėlis dar reikalingas šiandien.
VYNO ŽURNALAS – 2022 – GEGUŽĖ
