9 minute read

Vištienos karis su moliūgais

Next Article
Duona be glitimo

Duona be glitimo

Karis namus pripildo šiltų prieskonių kvapų, skrandį sušildo ir palydi mus į gastronominę kelionę. Jei niekada nesate bandę paruošti kario, tikrai pabandykite – pamatysite, kaip tai paprasta. • 600 g vištų šlaunelių mėsos • 400 g moliūgo • 2 svogūnų • 4 česnako skiltelių • 1 skardinės kokosų pieno • 1 skardinės konservuotų pomidorų • kelių šviežių pomidorų • 3 šaukštelių „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Mango

Curry“ • 1 šaukštelio kumino • 0,5 šviežios aitriosios paprikos • 200 g šaldytų žirnelių • 1 žaliosios citrinos sulčių • 1 šaukštelio cukraus • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus • kelių saujų anakardžių • šviežių kalendrų • druskos

Advertisement

1. Svogūną supjaustome kubeliais, o česnaką – riekutėmis, moliūgą ir vištų šlaunelių mėsą – stambiais gabalais, pomidorus – stambesniais kubeliais. O aitriąją papriką sukapojame iki smulkių gabaliukų. 2. Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiame sausus prieskonius, aitriąją papriką ir maišydami apkepame kelias minutes, kol paskleis aromatą. 3. Į keptuvę suberiame svogūnus ir česnakus, maišydami apkepame, kol apskrus. Jei keptuvėje labai sausa, nes prieskoniai sugėrė aliejų, kliūstelėkite šiek tiek vandens. 4. Tuomet į keptuvę verčiame vištienos gabalėlius ir kepame, kol apskrus. 5. Sudedame moliūgą, šviežius pomidorus, suverčiame skardinę konservuotų pomidorų ir supilame kokosų pieną. 6. Troškiname apie 20 min., kol vištiena bus išsitroškinusi, o moliūgas minkštas, bet nepavirtęs į košę. 7. Prieš pabaigą suberiame žirnelius ir pakaitiname, kol jie sušils.

Tada beriame cukraus, druskos, įspaudžiame žaliosios citrinos sulčių ir viską išmaišome. 8. Patiekiame su keptuvėje paskrudintais anakardžių riešutais ir pabarstę šviežiomis kalendromis.

Pradėjusi planuoti maisto gaminimą supratau, kad tai puiki priemonė „atlaisvinti vietos“ galvoje. Džiaugiuosi, kad iš kasdienybės dingo nuolatinis svarstymas, ką pagaminti vakarienei, ko nupirkti užsukus į parduotuvę, ar šaldytuve dar yra kiaušinių, ir taip toliau...

Maisto planavimas–

daugiau laisvos vietos galvoje ir pinigų piniginėje

Esu tiesiog Amelija. Jau keletą metų mokausi gyventi lėčiau ir sąmoningiau. Pradėję eiti šia kryptimi, su šeima nusprendėme iš Vilniaus kraustytis į Klaipėdą, ten turėtume daugiau galimybių būti arčiau gamtos ir ramybės. Šiuo metu kuriamės naujuose namuose ir mėgaujamės pajūrio tempu. Turiu nedidelį daržą, kurį svajoju plėsti. Mane svaigina idėja užauginti didelę dalį maisto savo šeimai! Mintyse regiu, kaip žolėje klaidžioja vištos, o aš vėjyje ir saulėkaitoje darbuojuosi dideliame darže, kol virtuvėje kyla mano raugo duonos tešla.

Keletą pastarųjų metų domiuosi ir stengiuosi mažinti savo šeimos atliekas bei sąmoningiau vartoti. Viena iš mane dominančių temų– maisto švaistymas. Sunku patikėti, bet maždaug trečdalis maisto pasaulyje yra išmetama. Norėdama veiksmais prisidėti prie šio skaičiaus mažinimo, prieš maždaug ketverius metus pradėjau planuoti mūsų šeimos valgiaraščius. Maisto planavimas tapo neatsiejama mano buities dalimi! Greitai supratau, kad man tai yra ne papildomas darbas, o užduotis, kuri sutaupo daug laiko, pinigų, sumažina išmetamo maisto kiekį ir netgi lemia ramesnę savijautą.

Kodėl šneku apie savijautą? Šeimoje esu atsakinga už maistą, toks mūsų su Pauliumi susitarimas. Man gaminimas yra aistra, domiuosi receptais, maisto tema mane jaudina! Bet mane, kaip trijų mažų vaikų mamą, nuolatinis galvojimas, ką pagaminti 3–4 kartus per dieną, vargino ir aistra gaminti prigeso. Galiu sakyti, kad tapo varginančia pareiga. Pradėjusi planuoti maisto gaminimą supratau, kad tai puiki priemonė „atlaisvinti vietos“ galvoje. Džiaugiuosi, kad iš kasdienybės dingo nuolatinis svarstymas, ką pagaminti vakarienei, ko nupirkti užsukus į parduotuvę, ar šaldytuve dar yra kiaušinių, ir taip toliau... Toks paprastas buities pokytis lėmė tai, kad turiu daugiau laiko kūrybai, kitiems darbams ar pomėgiams, jaučiuosi lengviau! Man patinka valgyti ir gaminti šeimai namuose. To neatsisakydama radau būdą, kaip šią rutiną palengvinti daug kartų. Nepamirškime, kad sutaupoma ne tik „vietos galvoje“ (o tai yra be galo svarbu!), bet galima smarkiai sumažinti išlaidas maistui. Palyginti su neplanavimo laikais, šeimos maistui per mėnesį išleidžiu vos ne perpus mažiau (šiuo metu išleidžiame 350–400 eurų per mėnesį)! Man tai dar vienas privalumas, šalia atliekų mažinimo ir laiko taupymo.

Daugiau apie mane rasite instagram paskyroje @amelijak

Svarbiausia– asmeninis būdas planuoti

Planavimas veiks tik tada, jei rasite sau tinkamą būdą. Esame pasinėrę į skirtingą rutiną, pasirinkimus ir prioritetus, todėl mano rutina gali tapti pirmu pavyzdžiu jums, nuo kurio bus lengviau atsispirti ir pradėti. Juk dažnai sunkiausia yra gauti postūmį pradžiai, o pradėjus reikalai ima rutuliotis lengviau.

Mano metodas yra pritaikytas mūsų šeimai šiuo laikotarpiu. Jis išsivystė per ketverius metus praktikos ir kiekvieną gyvenimo „sezoną“ būna atitinkamai pakoreguojamas. Pavyzdžiui, vaikams pradėjus lankyti darželį, pietaujame tik dviese su Pauliumi, todėl pietums dažnai valgome lengvą maistą. Gal jūs namie valgote tik pusryčius ir vakarienę, taigi pietūs jūsų plane gali išvis neatsispindėti. Kai porą mėnesių leidome Balyje, net ir ten planavau maistą, nes atpratę kasdien eiti į parduotuvę pajautėme to privalumus ir nenorėjome grįžti prie senų įpročių.

O dabar– nuo ko pradedu aš? Dažniausiai šiuo metu maisto planą rengiu pirmadienį ir apsiperku antradienį arba trečiadienį.

Prieš rašydama valgiaraštį pirmiausia atlieku tris žingsnius:

1. Peržiūriu šaldytuvo ir spintelių turinį. Po savaitgalio dažnai turime įvairių likučių, šaldytuve kartais liūdi kokios nors daržovės, kurias suvalgyti reikia jau dabar, o spintelėse dažniausiai yra kruopų, makaronų, konservuotų daržovių... Susidarau sąrašiuką, ką būtinai noriu ir turiu sunaudoti šią savaitę, kad netektų išmesti, nesugestų.

2. Peržiūriu parduotuvės, kurioje planuoju apsipirkti, akcijos leidinius. Prekybos centrai akcijas dažniausiai keičia pirmadienį arba antradienį. Tai padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir atsižvelgti į maisto sezoniškumą.

3. Pagalvoju, kokie įvykiai mūsų šeimos laukia šią savaitę. Galbūt Paulius bus išvykęs dvi dienas ir nevalgys namie arba sekmadienį pietausime svečiuose. Gal laukia gimtadienis ir reikia iškepti tortą ir pan. Svarbu apie tai pagalvoti, kad nenupirkčiau per daug arba ko nors netrūktų. Dabar peržiūriu dar vieną sąrašiuką (dėl jų esu pamišusi), kurį turiu ne visada ir jis nebūtinas– tai norų sąrašas, kurį bėgant dienoms vis papildau. Pavyzdžiui, ketvirtadienį užsinoriu moliūgų sriubos, bet neturiu jai produktų, o meniu šiai savaitei jau suplanuotas ir supirktas, todėl įsirašau šį patiekalą į norų sąrašą. Galėčiau lėkti ir nusipirkti produktų, prigriebti dar kokių nors smulkmenų, bet tada sugestų produktai, kurie buvo numatyti šiai dienai. Taigi čia ir slypi paslaptis, kaip sutaupyti, bet valgyti tai, ko norisi.

Dabar nusibraižau paprastą meniu lentelę su grafomis: pusryčiai, pietūs, vakarienė ir speciali vakarienė. Speciali vakarienė– tai mūsų su Pauliumi savaitgalio laikas, kai užmigdę vaikus valgome dviese. Kaip pasimatymas! Kartais ją gaminu aš, kartais Paulius, o kokį kartą ar du per mėnesį užsisakome maisto į namus ir negaminame nė vienas.

Kai jau turiu lentelę, į ją pirmiausia surašau, ką žinau iš ankstesnių žingsnių: patiekalus su produktais, kurie jau šaldytuve. Tada matau, kada reikia važiuoti apsipirkti, nes kartais likusio maisto užtenka vienai, dviem ar net trims dienoms. Ir toliau sukuriu meniu, atsižvelgdama į pirminius punktus apie akcijas, šeimos įvykius ir norų sąrašą.

Mano planavimo procesas turi keletą punktų, bet viskam skiriu tik apie valandą. Pradžioje gali tekti užtrukti ilgiau, bet su patirtimi tai vis paprasčiau!

Likučių pietų privalumas – tai „laisva diena“ man, nes gaminti praktiškai nereikia ir neišleidžiame papildomų pinigų išsineštiniam maistui.

Greta maisto plano pildymo, telefone žymiuosi maisto prekių sąrašą. Į parduotuvę be jo, galima sakyti, neinu niekada. Jį pildau bet kada, kai pastebiu, kad, tarkime, baigėsi miltai, ar panašiai. Mano planavimo procesas turi keletą punktų, bet viskam skiriu tik apie valandą. Pradžioje gali tekti užtrukti ilgiau, bet su patirtimi tai vis paprasčiau!

Likučių pietūs

Yra vienas svarbus momentas, kurio nepamirštu savaitės plane– likučiai! Stengiuosi neišmesti maisto, bet ir neverčiu savęs ar šeimos narių suvalgyti visko, kas pagaminta. Svarbu sąmoningai pajausti sotumo jausmą. Todėl net ir likus nedaug patiekalo– dedu į šaldytuvą atskiroje permatomoje dėžutėje. Iš patirties žinau, kad dažniausiai per keletą dienų susikaupia likučių. Todėl mano plane atsiranda „langų“– tai likučių pietūs. Nežinau, kas tai bus, bet tikrai bus. Tokie pietūs būna vieni skaniausių, kaip iš restorano bufeto, kuriame gali paragauti kelių patiekalų po truputį. Jei ko nors trūksta– į lėkštę papildomai atkeliauja keptas kiaušinis, daržovės ar virtos kruopos. Anksčiau tokių „langų“ nepalikdavau ir dažnai tekdavo išmesti likučius, nes jiems neatsirasdavo progos patekti į lėkštę. Likučius dedu į permatomus indelius, kad matyčiau, ko ir kiek yra šaldytuve. Gal netikėta, bet permatomi indeliai man labai padeda neišmesti maisto. Likučių pietų privalumas– tai „laisva diena“ man, nes gaminti praktiškai nereikia ir neišleidžiame papildomų pinigų išsineštiniam maistui.

Dar vienas mano „gelbėtojas“ yra sąrašas, skirtas tam laikui, kai trūksta idėjų. Kartais pildyti maisto planą sekasi lengvai, ypač kai keičiasi sezonai ir, pavyzdžiui, esame pasiilgę šaltibarščių, žaliųjų salotų. Arba atėjus rudeniui, kai vėl norisi virti sriubas ir troškinius. Bet tikrai pasitaiko, kad užstringu ir taip lengvai idėjos neatšuoliuoja. Valgyti vis tą patį pabosta ir tai nekelia pasitenkinimo. Todėl telefone turiu tokį sąrašą, kurį pildau nuo pat planavimo pradžios (prieš ketverius metus). Tai pasiteisinusių ir šeimos pamėgtų patiekalų sąrašas. Taigi kartais peržvelgiu jį ir mano planas papilnėja be didelių pastangų. Šiuo metu jame turiu jau daugiau nei 50 punktų.

Visuome� PIETŪS DĖŽUTĖJE. Salotos su tunu ir AUGA ekologiškais rudaisiais lęšiais pasiruošę be sūrymo Virtus burokėlius supjaustome kubeliais, šviežius agurkus šokti į sutarkuojame. Į stiklainį ar dėžutę sluoksniais dedame AUGA ekologiškus lęšius, burokėlius, tuną, agurkus, lėkštę! barstome fetą. Citrinų sultis sumaišome su alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir užpilame salotas prieš valgydami.

Nieko nereikia virti, perplauti ar nupilti – AUGA lęšiai, avinžirniai, raudonosios ir juodosios pupelės ekologiškai užauginti, pagal specialią technologiją išvirti garuose, be skysčio sudėti į lengvo plastiko pakuotes ir jau paruošti valgyti. Štai keturios idėjos, kaip greitai ir skaniai paragauti šių AUGA naujienų be sūrymo.

VAKARIENĖ. Sodraus skonio troškinys su ekologiškomis AUGA juodosiomis pupelėmis

Svogūną supjaustome kubeliais ir apkepame įkaitintame aliejuje. Dedame šaukštą pomidorų pastos, šiek tiek pakaitiname ir sudedame kubeliais pjaustytą čorisą ir smulkintus batatus. Pakepame, kol batatai apskrus. Supilame konservuotus pomidorus ir ekologiškas AUGA juodąsias pupeles, patroškiname, kol batatai suminkštės. Skanu valgyti su šaukštu grietinės. SVEIKAS UŽKANDIS. Jei žiūrint filmą norėsis užkąsti, išgelbės skrudinti AUGA avinžirniai

AUGA ekologiškus avinžirnius be sūrymo sumaišome su 4 šaukštais aliejaus ir prieskonių mišiniu (po pusę šaukštelio druskos, saldžiosios paprikos, rūkytos paprikos), kad gerai jais pasidengtų. Kepame 200 laipsnių orkaitėje 15–20 min., kol apskrus.

GREITI PIETŪS. Šie nauji AUGA produktai be sūrymo puikiai pasitarnaus ir tada, kai norisi greitai papietauti. Salotas su vištiena ir ekologiškomis AUGA raudonosiomis pupelėmis be sūrymo pasigaminsite vos per 7 minutes.

Šoninės juosteles pakepame ant keptuvės, kad būtų traškios, kai iškepame – išimame. Vištieną supjaustome gabalėliais, pabarstome malta paprika ir druska, pakepame keptuvėje likusiuose šoninės riebaluose. Keptas marinuotas paprikas ir avokadus pasmulkiname. Į dubenį suberiame AUGA ekologiškas pupeles ir visus pasiruoštus ingredientus. Viską išmaišome.

Lengvos ir inovatyvios AUGA pakuotės gaminamos į atmosferą išmetant gerokai mažiau CO2 nei gaminant tradicines pakuotes. Šių pakuočių gabenimas taip pat mažiau žalingas aplinkai, nes vežama mažiau svorio.

This article is from: